Administracinė byla Nr. A520-500/2013 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00737-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2; 17.2 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 13 d. Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovams P. M., advokatui Daniui Svirinavičiui, atsakovų atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui advokatui Linui Meškiui, trečiojo suinteresuoto asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės advokatei Jovitai Gabnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Remigijaus Žemaitaičio, Vytenio Povilo Andriukaičio, Egidijaus Klumbio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Remigijaus Žemaitaičio, Vytenio Povilo Andriukaičio, Egidijaus Klumbio pareiškimą atsakovams Kauno rajono savivaldybės tarybai, Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė). Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Egidijus Klumbys (toliau – ir pareiškėjai) su pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) ištirti, ar Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ dalis dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir Kauno LEZ) specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) tvirtinimo (toliau – ir Tarybos sprendimas Nr. TS-346, Sprendimas) tiek, kiek tokį sprendimą patvirtino Kauno rajono savivaldybės taryba, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo (toliau – ir Kauno LEZ įstatymas) 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 580) 2 punktui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintam teisėtumo principui, t. y. prašė ištirti, ar pagal minėtus teisės aktus Kauno rajono savivaldybė buvo kompetentinga patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą; 2) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek Kauno LEZ vieša ekspozicija vyko trumpesnį nei teisės aktuose nustatytas minimalus terminas, taip pat apie viešą susirinkimą pranešė tokios teisės ar įgaliojimo neturintis subjektas bei kad 2009 m. kovo 4 d. įvykusio viešo Kauno LEZ Specialiojo plano svarstymo metu buvo pateikta teisės aktų neatitinkanti ir žemės savininkus klaidinanti informacija, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 30 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 3 dalies 2 punktui, 31 straipsnio 4 daliai ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams; 3) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek apie Kauno LEZ Specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą nebuvo pranešta visuomenei, vieša ekspozicija vyko žymiai trumpesnį laikotarpį nei reikalauja imperatyvios teisės aktų normos ir taip sutrukdyta visuomenei dalyvauti vertinant minėtą ataskaitą, neprieštarauja 2004 m. rugpjūčio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintų Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas) 9.3, 27 punktams, 1996 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau – ir Visuomenės dalyvavimo nuostatai) 9.3, 20.3, 20.4 punktams ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui; 4) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek Kauno LEZ Specialiojo plano specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija buvo tas pats subjektas, taip pat, kad nebuvo patikrinta, ar Kauno LEZ Specialusis planas atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 580 1 punktą, neprieštarauja 1997 m. balandžio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 370 „Dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo (Dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų patvirtinimo)“ patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų (toliau – ir Priežiūros nuostatai) 3.1, 20 punktams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tikrinimo tvarkos aprašas) 5, 8, 16, 18 punktams ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 1 daliai, 2 dalies 1 punktui, 35 straipsniui; 5) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek jis nebuvo paskelbtas vietinėje spaudoje ir Kauno rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 daliai ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (toliau – ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas) 12 straipsnio 1 daliai; 6) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek priimant sprendimą nebuvo paisoma 2009 m. rugpjūčio 26 d. vykusiame darbo grupės pasitarime priimto sprendimo neteikti tvirtinti Kauno LEZ Specialiojo plano iki iš ministerijų bus gautas atsakymas į 2009 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 4-1594 „Dėl valstybės garantijų suteikimo“, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems atsakingumo savivaldybės visuomenei, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumo, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principams, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams; 7) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek nustato Kauno LEZ ribas, kurios pažeidžia žemės savininkų teises suskaidydamos žemės sklypus ir žemės savininkams palikdamos tik mažus žemės sklypus, kuriuose dėl natūralių gamtos kliūčių (upeliai, pelkės ir kt.) bei dėl įvairių teisinių apribojimų (aukštos įtampos linijų zonos, keliai, įvairios kitos apsaugos zonos) nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.40 straipsnio 1 ir 3 dalims; 8) panaikinti Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalį dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo; 9) nustatyti, jog panaikinta Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo negali būti taikoma nuo priėmimo dienos. Pareiškėjai taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti: 1) ar Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 dalis tiek, kiek paveda Kauno apskrities viršininko administracijai parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą (ir dėl šios priežasties Kauno apskrities viršininko administracija yra ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius, ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija), neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsniui, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 1 daliai, 35 straipsniui; 2) ar Vyriausybės nutarimo Nr. 580 1 dalis tiek, kiek patvirtina Kauno LEZ ribas, kurios pažeidžia žemės savininkų teises suskaidydamos žemės sklypus ir žemės savininkams palikdamos tik mažus žemės sklypus, kuriuose dėl natūralių gamtos kliūčių (upeliai, pelkės ir kt.) bei dėl įvairių teisinių apribojimų (aukštos įtampos linijų zonos, keliai, įvairios kitos apsaugos zonos) nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui; 3) ar Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 1515) patvirtintas Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 hektaro teritorijos planas (toliau – ir Planas) su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje tiek, kiek iš Kauno LEZ iškelia 22,86 hektarų teritoriją ir dėl šios priežasties Kauno LEZ teritorijos apsuptyje žemės savininkams palieka mažus bei elektros linijų ir dujotiekio apsaugos zonomis apribotus žemės sklypus (kuriuose nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos), taip pat nenustato aiškių kriterijų, pagal kuriuos žemė yra priskiriama arba iškeliama iš Kauno LEZ teritorijos, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir teisinės valstybės principui; 4) ar Planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje dėl to, kad jis buvo paskelbtas labai prastos poligrafijos kokybės, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 31 straipsnio 1 daliai ir 9 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjai paaiškino, jog Tarybos sprendimu Nr. TS-346 buvo patvirtintas Kauno LEZ teritorijos Specialusis planas, kuris laikytinas norminiu administraciniu aktu. Minėtas Tarybos sprendimas Nr. TS-346 buvo patvirtintas nekompetentingo subjekto. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnis nustato teritorijų planavimo rūšis ir lygmenis. Nagrinėjamoje byloje Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtinto teritorijų planavimo dokumento rūšis yra specialusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o lygmuo pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pareiškėjai teigė, kad buvo nevykdomas Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punktas, Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnis bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuriais remiantis Kauno LEZ Specialųjį planą buvo pavesta tvirtinti Kauno apskrities viršininko administracijai. Tarybos sprendimas Nr. TS-346 priimtas tokios teisės neturinčio subjekto, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, taip pat pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus. Tokie atsakovo veiksmai, kai nepaisoma imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir ignoruojami kompetentingų institucijų išaiškinimai, grubiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Tarybos sprendimas Nr. TS-346 neatitinka ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės norminių aktų reikalavimų, kadangi priimtas turint tikslą paimti žemės savininkų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus visuomenės poreikiams. Pareiškėjai pažymėjo, kad Tarybos sprendimas Nr. TS-346 pažeidžia žemės savininkų teises, jų teisėtus lūkesčius, įstatymų saugomus interesus. Kauno LEZ Specialiojo plano sprendiniais yra pažeidžiamos žemės savininkų nuosavybės teisės, nes dalies savininkų nuosavybės teisėmis valdomi žemės sklypai Specialiojo plano sprendiniais yra suskaidomi į atskirus žemės sklypus, žemės sklypų dalis planuojama paimti visuomenės poreikiams, o savininkams lieka tik mažesni, o kai kuriais atvejais visai maži žemės sklypai, kuriuose dėl natūralių gamtos kliūčių (upeliai, pelkės ir kt.) bei dėl įvairių apribojimų (aukštos įtampos linijų zonos, kelių, kitų apsaugos zonų) nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos, todėl tokie sklypai nebepatenkins savininkų poreikių. Be to, tai šiurkščiai pažeidžia žemės savininkų nuosavybės teises ir prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjai nurodė, jog buvo pažeistos Tarybos sprendimo Nr. TS-346 priėmimo procedūros. Priimant sprendimą nesilaikyta Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 4 dalies, 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų, Visuomenės dalyvavimo nuostatų 21 punkte numatytų viešumą užtikrinančių procedūrų. Kauno LEZ Specialiojo plano svarstymo su visuomene viešo aptarimo metu nebuvo aptarta Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinių strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, ir taip pažeistos žemės sklypų valdytojų teisės žinoti, koks yra Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinių vertinimas. 2009 m. kovo 4 d. vyko viešas susirinkimas, kurio metu turėjo būti aptariami Kauno LEZ Specialiojo plano sprendiniai, tačiau organizuojant viešą susirinkimą ir aptariant Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinius, buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Viešas susirinkimas turėjo būti organizuojamas praėjus 15 darbo dienų nuo 2009 m. vasario 12 d. pradėtos viešos ekspozicijos, t. y. ne anksčiau kaip 2009 m. kovo 6 d., tačiau nagrinėjamu atveju viešoji ekspozicija vyko tik nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2009 m. kovo 4 d. Kadangi 2009 m. vasario 16 d. buvo nedarbo diena, o 2009 m. kovo 4 d. vyko viešas susirinkimas, todėl iš viso vieša ekspozicija vyko tik 13 darbo dienų. Pareiškėjai teigė, kad nagrinėjamu atveju Kauno apskrities viršininko administracija, kaip planavimo organizatorius, privalėjo asmeniškai pranešti pareiškėjams apie viešą ekspoziciją ir viešą susirinkimą, tačiau Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostatų nebuvo laikomasi. Žemės sklypų savininkams apie viešą susirinkimą pranešė ne planavimo organizatorius – Kauno apskrities viršininko administracija, bet plano rengėjas – VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas, todėl buvo pažeistos ne tik imperatyvios įstatymo nuostatos, bet ir žemės sklypų savininkų teisės tinkamai apginti savo pažeistas teises ir interesus. Pareiškėjai nurodė, kad viešo susirinkimo metu nepristatyta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, nors tokia ir buvo atlikta. Viešo susirinkimo metu nepristačius strateginio pasekmių aplinkai vertinimo rezultatų, buvo pažeistos visuomenės teisės dalyvauti strateginių pasekmių aplinkai vertinime, kaip tai reglamentuoja Vertinimo tvarkos aprašo 9.3 punktas, Visuomenės dalyvavimo nuostatai. Sistemiškai aiškinant Vertinimo tvarkos aprašo 9.3 punktą, 27 punktą ir 2 priedą, viešo susirinkimo metu privalėjo būti pristatyta Kauno LEZ Specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita ir visuomenė bent trumpai turėjo būti supažindinta su Vertinimo tvarkos aprašo 2 priede nurodyta informacija. Į Specialiuoju planu suplanuotą Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkai apie rengiamą strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą ir viešą susirinkimą privalėjo būti informuoti asmeniškai, išsiunčiant laiškus jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, tačiau to nepadarius buvo pažeistos minėtos teisės aktų nuostatos ir žemės sklypų savininkų teisės susipažinti bei aktyviai dalyvauti vertinant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą. Vietoje teisės aktų reikalaujamo 1 mėnesio laikotarpio žemės sklypų savininkams buvo suteikta tik 10 kalendorinių dienų, o vietoj 15 darbo dienų žemės sklypų savininkams buvo leidžiama tik 7 darbo dienas susipažinti su strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Nepagrįstai sutrumpinus strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos viešos ekspozicijos laikotarpį buvo pažeisti Visuomenės dalyvavimo nuostatų 20.4 punkto reikalavimai. Pareiškėjai taip pat nurodė, jog buvo pažeista valstybinės teritorijų planavimo priežiūros tvarka. Priežiūros nuostatų 3.1 punktas nustato, kad tais atvejais, kai specialusis teritorijų planavimas yra atliekamas Vyriausybės įgaliotos institucijos, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno LEZ Specialiojo plano planavimo organizatorius yra Kauno apskrities viršininko administracija, kaip Vyriausybės įgaliota institucija valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą privalėjo atlikti VTPSI. Šiuo atveju teritorijų planavimo organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija buvo tas pats subjektas – Kauno apskrities viršininko administracija. Pareiškėjai teigė, kad sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 34 straipsnio l dalies, 2 dalies 1 punkto, 35 straipsnio, Priežiūros nuostatų 3.1, 20 punktų bei Tikrinimo tvarkos aprašo 5, 8, 16, 18 punktų nuostatas, matyti, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija negali būti tas pats subjektas. Be to, nebuvo patikrinta, ar Kauno LEZ Specialiuoju planu patvirtintos Kauno LEZ ribos sutampa su Vyriausybės nutarimo Nr. 508 1 dalyje įtvirtintomis Kauno LEZ ribomis, todėl atitinkamos galutinės Kauno LEZ teritorijos ribos galėjo būti nepagrįstai padidintos. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovai netinkamai paskelbė oficialų informacinį pranešimą vietinėje spaudoje apie Specialųjį planą, kadangi tokiame pranešime nebuvo pateikta informacijos, kur galima rasti Specialųjį planą, todėl toks planavimo dokumento paskelbimas laikytinas netinkamu pareigos, numatytos Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, vykdymu. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalis numato, jog interneto tinklalapyje privalo būti paskelbtas visas teritorijų planavimo dokumentas, o buvo paskelbta tik dalis teritorijų planavimo dokumento. Atsakovai Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno rajono savivaldybės taryba (toliau – ir atsakovai) atsiliepime prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepime nurodė, jog Kauno LEZ teritorijos ribas patvirtino Vyriausybė, kaip ir numatyta Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnyje. Atsakovai pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis išskiria 4 teritorijų planavimo lygmenis pagal du kriterijus, t. y. planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį. Nėra jokio teisinio pagrindo pritarti pareiškėjų teiginiui, kad specialiojo planavimo dokumentus tvirtinanti institucija priklauso nuo planuojamos teritorijos reikšmės. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad būtinas viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimas, nes, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita sudaro beveik 100 lapų, todėl Kauno rajono savivaldybės interneto tinklalapyje buvo paskelbtas sprendimo tekstas ir Specialiojo plano grafinė dalis. Informacijos apie Specialiojo plano rengimą viešinimas prasidėjo dar 2007 metų liepos mėnesį. Atsakovai paaiškino, kad tiek tuometiniuose, tiek 2009 m. sausio 19 d. ir 2009 m. sausio 21 d. pranešimuose aiškiai nurodyti planavimo organizatoriai ir rengėjai, pateikti išsamūs jų rekvizitai, taip pat kontaktai. Iš Kauno LEZ Specialiojo plano dokumentų duomenų matyti, kad informacija apie viešo svarstymo procedūras bei planuojamą viešo susirinkimo datą į Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat suinteresuotoms institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms 2009 m. sausio 21 d. buvo išsiųsta 366 registruotais laiškais, kuriuose buvo informacija apie galimybę susipažinti su parengtais Kauno LEZ Specialiojo plano sprendiniais bei jų pristatymo visuomenei tvarka. Buvo sudarytos visos galimybės pasinaudoti savo teisėmis teikti pasiūlymus, reikšti pastabas ar pretenzijas dėl specialiojo planavimo, todėl nepagrįstas pareiškėjų teiginys dėl informacijos nepakankamumo. Visi esminiai pareiškėjų pareiškimo teismui argumentai tiesiogiai siejasi su žemės savininkų tariamai pažeidžiamomis teisėmis ir interesais tiek, kiek tai susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams ir teisingu atlyginimu. Nuosavybės teisė nėra absoliuti. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus, nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka riboti turto valdymą, naudojimą ar disponavimą juo (pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Atsakovai nurodė, jog žemės paėmimo procedūra jau yra pradėta ankstesnių dėl LEZ teritorijos priimtų administracinių aktų pagrindu. Žemės paėmimo procedūros tvarką iš esmės nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 46–47 straipsniai, todėl šie klausimai neturėtų būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, o konkretūs Specialiojo plano sprendiniai šioje byloje neginčijami. Specialiojo plano patvirtinimas nesukelia visuomenei neigiamų pasekmių, neapriboja jos teisių, kadangi Specialiuoju planu buvo patvirtintas ir nustatytas tik žemės naudojimo reglamentas. Be to, Kauno rajono savivaldybė nėra atsakinga už teritorijų planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų atitikimą įstatymo reikalavimams, nes Kauno LEZ teritorijos Specialiojo plano organizatoriumi buvo Kauno apskrities viršininko administracija, kuri atliko ir teritorijos planavimo dokumento valstybinę priežiūrą. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai pateikus teigiamą išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento, Kauno rajono savivaldybei nebuvo pagrindo neteikti planavimo dokumento tvirtinti. Atsakovai laikė nepagrįstu pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėjo, jog turėtų būti atmesti ir pareiškimo argumentai dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punkto atitikties teisės aktams. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir Kauno LEZ valdymo UAB) prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog pareiškėjų įvardyti teisės aktai nebuvo pažeisti ir pareiškėjų minimas norminis administracinis aktas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei įstatymų įgyvendinamaisiais aktais. Pareiškime paminėti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Daugelis pareiškėjų skundo argumentų yra procedūrinio pobūdžio, tačiau sprendžiant norminio administracinio akto teisėtumo klausimą tai neturi lemiamos reikšmės. Pareiškėjai iš esmės klaidingai nurodė, jog Specialusis planas yra prielaida pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ginčijamu Tarybos sprendimu Nr. TS-346 teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtintas tik Kauno LEZ teritorijos Specialusis planas ir iš žemės savininkų jokie konkretūs žemės sklypai paimti nebuvo. Žemės sklypų savininkų teisės nebuvo pažeidžiamos ir Sprendimo negalima vertinti kaip nuosavybės teisių turinį apribojančio ar pakeičiančio dokumento. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ Kauno LEZ buvo patvirtinta kaip svarbus ekonominis projektas. 2000 m. rugpjūčio 31 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 44 buvo patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas, kuris yra galiojantis ir kuriuo remiantis buvo pradėtos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, be to, kai kurios žemės paėmimo procedūros šiuo metu baigtos. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti vykdoma pagal detalųjį planą arba pagal specialųjį planą. Kauno LEZ valdymo UAB laimėjo konkursą Kauno LEZ valdyti. Ginčijamas Specialusis planas apibrėžia tik Kauno LEZ vystymo perspektyvas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad svarstant Kauno LEZ Specialųjį planą teisės aktų nustatyta tvarka buvo užtikrintas viešumas ir suinteresuotų asmenų teisės dalyvauti Specialiojo plano svarstymo procese. Vyriausybės nutarimu Nr. 580 Kauno apskrities viršininko administracijai buvo pavesta vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu organizuoti Specialiojo plano parengimo ir patvirtinimo procedūrą, o ne jį tvirtinti, todėl Specialųjį planą, kaip rajono lygmens dokumentą, patvirtino tinkamas subjektas – Kauno rajono savivaldybės taryba. Žemės sklypų, patenkančių į Kauno LEZ teritoriją, savininkai žinojo apie 2009 m. rugsėjo 17 d. Tarybos posėdžio, kuriame buvo nuspręsta priimti sprendimą, darbotvarkę, Specialiojo plano valstybinė teritorijų planavimo priežiūra buvo atlikta kompetentingo subjekto, esminių viešumą užtikrinančių procedūrų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisėto sprendimo priėmimą, nebuvo padaryta. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad Tarybos sprendimas Nr. TS-346 neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams ir yra teisėtas, nėra pagrindo teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nuosavybės teisė nėra absoliuti ir pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė gali būti paimama iš savininko visuomenės poreikiams. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad visa Kauno LEZ teritorija yra išsidėsčiusi išimtinai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Kauno LEZ teritorija išsiskiria administraciniu (savivaldybės) bendrumu, todėl Kauno LEZ teritorijos Specialusis planas yra rajoninio lygmens, tokio pat lygmens yra ir Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas bei 2000 metų Kauno LEZ detalusis planas. Trečiasis suinteresuotas asmuo sprendė, jog Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimas priskiriamas Kauno rajono savivaldybės tarybos kompetencijai. Viešo susirinkimo metu, kuris vyko 2009 m. kovo 4 d., strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita buvo pristatyta, o asmenys, dalyvavę viešame susirinkime, turėjo visas galimybes išsiaiškinti rūpimus klausimus dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos turinio. Suinteresuoti asmenys aktyviai dalyvavo Specialiojo plano rengimo procese bei aktyviai domėjosi įvairiais Specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo klausimais, teikė pastabas, pasiūlymus. Be to, apie Specialiojo plano rengimą nuolat buvo pateikiama informacija internete, spaudoje, o suinteresuoti asmenys buvo informuoti raštu. Atsiliepime nurodyta, jog valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantį subjektą lemia ne tai, kas atlieka teritorijų planavimą, o tai, kokio lygmens teritorijos planavimas atliekamas, todėl pareiškėjų argumentai, kad teritorijų planavimo priežiūrą turėjo atlikti VTPSI, o ne Kauno apskrities viršininko administracija, yra nepagrįsti. II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. TS-346 ir juo patvirtintą Kauno laisvosios ekonominės zonos Specialųjį planą pripažino teisėtais, pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Remigijaus Žemaitaičio, Vytenio Povilo Andriukaičio, Egidijaus Klumbio prašymą dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 ir juo patvirtinto Kauno laisvosios ekonominės zonos Specialiojo plano panaikinimo atmetė. Teismas nustatė, jog Tarybos sprendimo Nr. TS-346 1 punktu buvo patvirtintas Kauno LEZ teritorijos Specialusis planas, taip pat Kauno LEZ valdymo UAB įpareigota laiduoti, kad planuojamoje teritorijoje būtų įrengta inžinerinė infrastruktūra. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas rengiant Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą užtikrinti, jog būtų panaikinta jame numatyta prioritetinė miškų ir želdynų plėtros teritorija aplink Kauno LEZ teritoriją. Rekomenduota Kauno apskrities viršininko administracijai išperkamiems žemės sklypams, kuriuos Kauno LEZ teritorijos riba padalija ir dėl to ne visas sklypas paimamas visuomenės poreikiams, išmokos dydį skaičiuoti įvertinus žemės savininkų patiriamus nuostolius dėl neišperkamos sklypo dalies vertės sumažėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi konstatavo, kad minėtas administracinis aktas yra norminis administracinis aktas. Teismas pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1, 2 dalys, 57 straipsnis), kadangi teismui pagrįstų abejonių dėl prašomo ištirti norminio administracinio akto konstitucingumo nekilo. Be to, ginčijamas Tarybos sprendimas Nr. TS-346, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, priimtas 2009 m. rugsėjo 17 d., o Vyriausybės nutarimas Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ priimtas beveik po 2 metų. Teismas nustatė, jog pareiškėjai norminio administracinio akto neteisėtumą grindė aplinkybe, kad Specialųjį planą patvirtino nekompetentingas subjektas (Kauno rajono savivaldybės taryba), nes Vyriausybės nutarimu Nr. 580 Specialųjį planą buvo pavesta tvirtinti Kauno apskrities viršininko administracijai. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno LEZ įstatymu buvo įsteigta Kauno LEZ. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 buvo patvirtintas Kauno LEZ Detalusis planas. Vyriausybė 2006 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“, kurio 1 punktu patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas, o 2 punktu pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai pagal Teritorijų planavimo įstatymą parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą. Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011 pateiktu aiškinimu. Teismas nustatė, kad Kauno LEZ teritorijos pagrindinė dalis yra Karmėlavos seniūnijos ribose, o į Neveronių seniūniją patenka tik nedidelis miško fragmentas. Pagal Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo bei Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinių duomenis teismas nustatė, kad minėtos seniūnijos visiškai patenka į Kauno rajono ribas, dėl to darė išvadą, kad Kauno LEZ teritorija yra išsidėsčiusi išimtinai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, išsiskiria administraciniu (savivaldybės) bendrumu ir atitinka rajono teritorijų planavimo lygmenį. Kaip rajoninio lygmens planavimo dokumentai jau yra patvirtinti (taip pat ir galiojantys) Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas (Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. TS-1) bei Kauno LEZ detalusis planas (Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 44). Teismas pažymėjo, kad Vyriausybė nutarimu Nr. 580 pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą. Kadangi Teritorijų planavimo įstatymas nustatė, jog savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl Kauno rajono savivaldybės taryba pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo normomis, patvirtino Kauno LEZ Specialųjį planą. Be to, jeigu Kauno LEZ Specialųjį planą būtų patvirtinusi ne Kauno rajono savivaldybės taryba, o Kauno apskrities viršininko administracija, tai dėl to būtų pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintas subsidiarumo principas. Teismas akcentavo, kad visa Kauno LEZ teritorija priklauso Kauno rajono savivaldybės teritorijai, Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą ir Kauno LEZ detalųjį planą patvirtino Kauno rajono savivaldybės taryba, todėl akivaizdu, jog buvo daug efektyviau Kauno LEZ Specialųjį planą patvirtinti Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Iš Vyriausybės nutarimo Nr. 580 turinio, Specialiojo plano aiškinamojo rašto, kuriame nurodoma, jog Kauno LEZ teritorijos Specialusis planas rengiamas, derinamas ir teikiamas tikrinti bei tvirtinti pagal teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, teismas nustatė, kad rengiamas rajono lygmens teritorijos specialiojo planavimo dokumentas, o Specialiojo plano organizatorius – Kauno apskrities viršininko administracija. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog Kauno apskrities viršininko administracijai buvo pavesta organizuoti minėto Specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrą, tačiau ne jį betarpiškai patvirtinti, nes priešingas aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatoms dėl teritorijų planavimo rūšių ir lygmens (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 5 punktas), valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą reglamentuojančių normų turiniu bei prasmei (Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1, 2, 3 punktai), savivaldybės tarybos kompetencijai, įtvirtintai Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Teismo sprendime pažymėta, jog tokia situacija visiškai atitinka teisės taikymo praktiką, nes tiek Kauno rajono bendrasis planas, tiek Kauno LEZ detalusis planas, kaip rajoninio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, buvo patvirtinti išimtinai Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Teismas padarė išvadą, jog Kauno LEZ Specialųjį planą patvirtino kompetentingas subjektas, t. y. Kauno rajono savivaldybės taryba. Dėl kitokio Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punkto turinio interpretavimo (pareiškėjų ir jų atstovų argumentai) teismas pabrėžė, kad esant ne visiškai tiksliam procedūrine prasme teisiniam reglamentavimui tik Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinus Specialųjį planą buvo pašalintos visos minėtos abejonės dėl galbūt neaiškaus Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punkto turinio. Ginčo situacijoje Specialųjį planą patvirtino ne vienasmeniškai vykdomosios valdžios institucijos atstovas (Kauno apskrities viršininkas), bet kolegialus, visos Kauno rajono savivaldybės teritorijos (įskaitant ir Kauno LEZ) gyventojų (rinkėjų) interesus vietos savivaldoje atstovaujanti institucija – pačių savivaldybės gyventojų išrinkta Kauno rajono savivaldybės taryba. Teismas pasisakė dėl pareiškėjų argumentų, jog Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtinto Kauno LEZ Specialiojo plano sprendiniais yra pažeidžiamos į Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės ir dėl šios priežasties norminis administracinis aktas prieštarauja CK 4.40 straipsnio 1 daliai, 3 daliai bei Konstitucijos 23 straipsniui. Teismas atkreipė dėmesį, jog CK 4.40 straipsnio 1 dalis, vertinant Specialiojo plano, kaip norminio administracinio akto, teisėtumą, apskritai netaikytina, kadangi šios normos paskirtis yra ne žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar specialiojo planavimo procedūrų vykdymas, o žemės nuosavybės teisinių santykių reguliavimas. Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos CK 4.100 straipsnyje. Teismas nurodė Žemės įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintą nuostatą bei kad Lietuvos valstybė, paimdama žemę visuomenės poreikiams, specialiai nedalija sklypų taip (taip pat tam neturi ir teisinio pagrindo), kad savininkams liktų menkavertės sklypų dalys. Visuomenės poreikiams paimama tik ta dalis, kuri būtinai reikalinga Kauno LEZ kurti ir funkcionuoti pagal teisės aktuose numatytą tikslinę paskirtį. Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31 punktu bei pažymėjo, jog Specialiuoju planu nėra sprendžiami su nuosavybės teisėmis į žemės sklypus susiję klausimai, nėra vykdomos žemės sklypų paėmimo procedūros ar sprendžiami atlyginimo dydžių už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus klausimai, jo pagrindu nėra nustatomi sklypų savininkams jokie nauji jų turimų sklypų nuosavybės teisių suvaržymai, todėl Specialusis planas pagal savo turinį ir esmę negali pažeisti ir nepažeidžia pareiškėjų nuosavybės teisių į žemės sklypus. Pareiškėjų ir jų atstovų argumentus, kad numačius visuomenės poreikiams paimti ne visus žemės savininkų sklypus, o tik atskiras žemės sklypų dalis, yra pažeidžiamas proporcingumo principas, kuriuo privalu vadovautis paimant žemę visuomenės poreikiams, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas nurodė, kad teisės aktai imperatyviai nustato, jog už paimtą nuosavybę turi būti tinkamai atlyginta pinigais ar ekvivalentu. Į Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių fiziniams asmenims, paėmimo klausimai išspręsti individualiais administraciniais aktais, kuriais pripažinta, kad žemės sklypų paėmimas yra būtinas visuomenės poreikiams tenkinti. Konstitucija, kaip aukščiausią teisinę galią turintis ir tiesiogiai taikomas teisės aktas, bei kiti teisės aktai nustato išimtis iš nuosavybės neliečiamumo principo bei atitinkamus nuosavybės ribojimo teisinius pagrindus. Teismas konstatavo, jog nepažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnio bei CK 4.40 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatų, žemės sklypai (jų dalys) teisėtai buvo paimti visuomenės poreikiams tenkinti tik ta ploto apimtimi, kiek reikėjo žemės šiam poreikiui patenkinti, teisingai atlyginant ir prieš tai įvertinus būsimus nuostolius. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčai, kilę dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir dėl teisingo atlyginimo, buvo sprendžiami tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniame teisme dar iki Specialiojo plano patvirtinimo. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta remiantis daug anksčiau priimtais aktais – Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu detaliuoju planu, 2004–2008 metais priimtais Kauno apskrities viršininko įsakymais ir pan. Teismas nurodė Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, vertindamas ginčijamą Specialųjį planą, akcentavo, jog specialiojo planavimo dokumentu nėra siekiama nustatyti konkrečių fizinių asmenų žemės sklypų ar jų grupių, kaip savarankiško planavimo objektų, tvarkymo ir (

1. ar)naudojimo režimo reikalavimų. Specialiojo plano sprendiniai skirti visiems visuomeninių teisinių santykių, susijusių su veikla Kauno LEZ teritorijoje, dalyviams, t. y. ne konkretiems, bet rūšiniais požymiais apibrėžtiems, subjektams. Toliau teismas nagrinėjo pareiškėjų argumentus, kad 2009 m. kovo 4 d. vykusio viešo susirinkimo organizavimo ir Specialiojo plano sprendinių aptarimo metu buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nustatė, jog skelbimas apie pradedamą rengti Specialųjį planą buvo iškabintas Karmėlavos seniūnijos skelbimų lentoje 2007 m. liepos 4 d., taip pat publikuotas Kauno rajono laikraštyje „Naujos tėviškės žinios“ (leidinio Nr. 124). Be to, skelbimas apie parengtą Specialiojo plano koncepciją paskelbtas Kauno rajono savivaldybės tinklalapyje 2008 m. gruodžio 30 d. Kauno rajono savivaldybės interneto tinklalapyje 2009 m. sausio 19 d. buvo paskelbta apie numatomą viešą Specialiojo plano sprendinių aptarimą, paskelbta Karmėlavos seniūnijos skelbimų lentoje ir 2009 m. sausio 21 d. Kauno rajono laikraštyje „Naujos tėviškės žinios“ (leidinio Nr. 12). Minėtuose pranešimuose buvo aiškiai nurodytas planavimo organizatorius bei plano rengėjas, galimybė susipažinti su Specialiojo plano sprendiniais ir teikti pasiūlymus, taip pat buvo pateikta informacija apie viešą ekspoziciją nuo 2009 m. vasario 12 d. Šias aplinkybes patvirtino ir viešojo svarstymo ataskaitos duomenys. Viešas Specialiojo plano svarstymas vyko 2009 m. kovo 4 d. Visuomenė susipažinti su sprendiniais turėjo realią galimybę nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. kovo 4 d., o vieša ekspozicija vyko nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2009 m. kovo 4 d., t. y. 14 darbo dienų. Teismas nustatė, jog tiek atsakovai, tiek Kauno LEZ valdymo UAB pripažino, kad viešos ekspozicijos terminas buvo trumpesnis nei numatyta įstatyme, tačiau pabrėžė (teismas iš esmės jų argumentams pritarė), jog šioje situacijoje asmenų teisių pažeidimai dėl reikalavimų informacijai apie planuojamus rengti teritorijų planavimo dokumentus nesilaikymo turi būti akivaizdūs, tiesiogiai kliudantys asmenims įgyvendinti įstatymo nustatytas teises. Teismas konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nežymus (viena darbo diena) Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimas turėjo esminės (lemiamos) įtakos Tarybos sprendimo Nr. TS-346 teisėtumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas šiuo klausimu administracinių teismų praktiką, pabrėžė, kad esminiais pažeidimais laikomi tik tie pažeidimai, kurie galėjo turėti lemiamos įtakos priimto sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-837/2010 ir kt.). Teismas šį pažeidimą vertino kaip mažareikšmį ir darė išvadą, kad toks nežymus termino sutrumpinimas negalėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimo (t. y. nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neteisėtais tiek Tarybos sprendimą Nr. TS-346, tiek ir juo patvirtintą Specialųjį planą). Darant paminėtą išvadą buvo atsižvelgiama ir į tai, kad visuomenė nuolat ir iš anksto buvo informuojama apie vykdomas specialiojo planavimo procedūras ir turėjo realią galimybę susipažinti su atitinkamais sprendimais bei dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka teikti pasiūlymus (pastabas), t. y. realiai nebuvo užkirstas kelias suinteresuotiems asmenims realizuoti (ir kartu ginti) savo teises. Dėl Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimo teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, jog žemės savininkams raštu iš esmės tinkamai buvo pranešta apie Kauno LEZ Specialiojo plano viešą ekspoziciją ir viešą svarstymą, nes jiems asmeniškai buvo išsiųsti pranešimai teisės aktų nustatyta tvarka į jų deklaruotas gyvenamąsias vietas. Teismas sprendė, kad realiai buvo sudarytos visos galimybės pasinaudoti savo teisėmis teikti pasiūlymus, reikšti pastabas ar pretenzijas dėl Specialiojo plano sprendinių. Atsakovai patvirtino, jog informacija apie Specialiojo plano rengimą buvo pasiekiama dar nuo 2007 metų. Be to, viešojo svarstymo ataskaitos duomenys patvirtino, kad 2009 m. sausio 21 d. žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, suinteresuotoms institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, buvo išsiųsti 366 registruoti laiškai. Teismas darė išvadą, kad Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies reikalavimai iš esmės pažeisti nebuvo, kadangi teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtino, jog suinteresuoti asmenys tinkamai buvo informuoti apie Specialiojo plano svarstymą ir pareiškėjų nurodyti argumentai nepaneigė tiek Tarybos sprendimo Nr. TS-346, tiek juo patvirtinto Specialiojo plano teisėtumo. Teismas taip pat akcentavo, jog Kauno LEZ valdymo UAB ir Kauno apskrities viršininko administracija, sudarydamos susitarimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams grafiko (toliau – ir Susitarimas) ir taip vykdydamos Vyriausybės nutarimą, neperžengė savo kompetencijos ribų bei nepažeidė imperatyvių teisės normų reikalavimų, kadangi būtent Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai, suderinus su Kauno LEZ valdymo UAB, pateikti Kauno LEZ teritorijoje esančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams grafiką. Visa tai neturėjo jokios neigiamos įtakos procedūrų viešumui, kadangi teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai dėl paskelbtos informacijos neatitikimo tikrovei ar jos klaidinančio pobūdžio. Visa informacija bei teisės aktai, susiję su Kauno LEZ Specialiuoju planu, buvo skelbiami viešai, todėl kiekvienas asmuo būdamas atidus ir rūpestingas galėjo (turėjo realią galimybę) sužinoti savo teises ir pareigas bei laiku pasinaudoti teismine gynyba. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad Kauno LEZ Specialiojo plano svarstymo su visuomene viešo aptarimo metu nebuvo aptarta Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinių strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita ir tokiu būdu buvo pažeistos suinteresuotų asmenų teisės žinoti, koks yra Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinių vertinimas, teismas vadovavosi Visuomenės dalyvavimo nuostatų 21 punktu, pabrėžė, jog apie Kauno LEZ teritorijos Specialiojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimą buvo pranešta spaudoje ir interneto tinklalapyje, taip pat daugiau nei prieš 1 mėnesį buvo pranešta apie viešo susipažinimo su Kauno LEZ teritorijos Specialiojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimu galimybę. Tačiau, kaip matyti iš viešo susirinkimo protokole užfiksuotų klausimų, viešo susirinkimo dalyviams labiausiai rūpimas klausimas buvo išperkamų žemės sklypų kainos, o ne veiklos poveikis Kauno LEZ teritorijoje. Teismas konstatavo, jog žemės savininkų teisės žinoti, koks yra Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinių vertinimas, iš esmės nebuvo pažeistos, priešingai – jiems buvo sudarytos visos sąlygos įgyvendinti savo teises, t. y. susipažinti su Kauno LEZ Specialiojo plano sprendiniais, Kauno LEZ Specialiojo plano sprendinių strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, teikti dėl jos pasiūlymus ir net aptarti visa tai viešo susirinkimo metu. Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai nenumato Specialiojo plano sprendinių strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos viešo aptarimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo įvykdyta tokia pareiga ir kad dėl to buvo pažeistos visuomenės teisės tinkamai dalyvauti Kauno LEZ Specialiojo plano viešame aptarime. Teismas darė išvadą, jog Kauno apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Teritorijų planavimo nuostatų 3.2 punktu, pagrįstai atliko Kauno LEZ Specialiojo plano valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, surašydama 2009 m. birželio 23 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP-1122. Tai, jog Specialiojo plano organizatorius buvo Kauno apskrities viršininko administracija, o jį prieš tvirtinant tikrino Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrius, teismo vertinimu, iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus ir neprieštaravo jokiems imperatyviems teisės aktų draudimams. Dėl pareiškėjų argumento, kad buvo pažeistas reikalavimas paskelbti oficialų informacinį pranešimą vietinėje spaudoje apie Specialiojo plano patvirtinimą, taip pat paskelbti visą Specialiojo plano medžiagą Kauno rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, teismas akcentavo, jog pareiškėjai pripažino, kad apie Specialųjį planą buvo paskelbta laikraštyje „Naujos tėviškės žinios“ 2009 m. rugsėjo 30 d., taip pat nurodyta, kad visus sprendimus ir jų priedus galima rasti Kauno rajono savivaldybės svetainėje adresu <www.krs.lt.>. Teismas darė išvadą, jog visi atidūs ir rūpestingi asmenys, norėdami susipažinti su, anot pareiškėjų, per prastos kokybės grafine Specialiojo plano dalimi, turėjo realią galimybę Kauno rajono savivaldybėje susipažinti su dokumentų originalais. Teismas konstatavo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalies reikalavimai įgyvendinti bei pareiga informuoti visuomenę įvykdyta tinkamai. Teismas padarė išvadą, jog nėra nustatyta, kad Tarybos sprendimas Nr. TS-346 prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimams. III. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Egidijus Klumbys apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarnybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos specialiojo plano tvirtinimo“ dalį dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos Specialiojo plano tvirtinimo. Taip pat prašo: 1) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek tokį sprendimą patvirtino Kauno rajono savivaldybės taryba, neprieštarauja Kauno LEZ įstatymo 4 straipsniui, Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktui, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintam teisėtumo principui, t. y. prašė ištirti, ar pagal minėtus teisės aktus Kauno rajono savivaldybė buvo kompetentinga patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą; 2) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek Kauno LEZ vieša ekspozicija vyko trumpesnį nei teisės aktuose nustatytas minimalus terminas, taip pat apie viešą susirinkimą pranešė tokios teisės ar įgaliojimo neturintis subjektas bei kad 2009 m. kovo 4 d. įvykusio viešo Kauno LEZ Specialiojo plano svarstymo metu buvo pateikta teisės aktų neatitinkanti ir žemės savininkus klaidinanti informacija, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 30 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 3 dalies 2 punktui, 31 straipsnio 4 daliai ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams; 3) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek apie Kauno LEZ Specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimą nebuvo pranešta visuomenei, vieša ekspozicija vyko žymiai trumpesnį laikotarpį nei reikalauja imperatyvios teisės aktų normos ir taip sutrukdyta visuomenei dalyvauti vertinant minėtą ataskaitą, neprieštarauja Vertinimo tvarkos aprašo 9.3, 27 punktams, Visuomenės dalyvavimo nuostatų 9.3, 20.3, 20.4 punktams ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui; 4) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek Kauno LEZ Specialiojo plano specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija buvo tas pats subjektas, taip pat, kad nebuvo patikrinta, ar Kauno LEZ Specialusis planas atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 580 1 punktą, neprieštarauja Priežiūros nuostatų 3.1, 20 punktams, Tikrinimo tvarkos aprašo 5, 8, 16, 18 punktams ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 1 daliai, 2 dalies 1 punktui, 35 straipsniui; 5) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek jis nebuvo paskelbtas vietinėje spaudoje ir Kauno rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 daliai ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai; 6) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek priimant sprendimą nebuvo paisoma 2009 m. rugpjūčio 26 d. vykusiame darbo grupės pasitarime priimto sprendimo neteikti tvirtinti Kauno LEZ Specialiojo plano iki iš ministerijų bus gautas atsakymas į 2009 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 4-1594 „Dėl valstybės garantijų suteikimo“ neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems atsakingumo savivaldybės visuomenei, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumo, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principams, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams; 7) ištirti, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek nustato Kauno LEZ ribas, kurios pažeidžia žemės savininkų teises suskaidydamos žemės sklypus ir žemės savininkams palikdamos tik mažus žemės sklypus, kuriuose dėl natūralių gamtos kliūčių (upeliai, pelkės ir kt.) bei dėl įvairių teisinių apribojimų (aukštos įtampos linijos zonos, keliai, įvairios kitos apsaugos zonos) nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui; 8) nustatyti, jog panaikinta Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo negali būti taikoma nuo priėmimo dienos; Taip pat pareiškėjai prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) ar Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 dalis tiek, kiek paveda Kauno apskrities viršininko administracijai parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą (ir dėl šios priežasties Kauno apskrities viršininko administracija yra ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius, ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija), neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsniui, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 1 daliai, 35 straipsniui; 2) ar Vyriausybės nutarimo Nr. 580 1 dalis tiek, kiek patvirtina Kauno LEZ ribas, kurios pažeidžia žemės savininkų teises suskaidydamos žemės sklypus ir žemės savininkams palikdamos tik mažus žemės sklypus, kuriuose dėl natūralių gamtos kliūčių (upeliai, pelkės ir kt.) bei dėl įvairių teisinių apribojimų (aukštos įtampos linijų zonos, keliai, įvairios kitos apsaugos zonos) nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui; 3) ar Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 hektaro teritorijos planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje tiek, kiek iš Kauno LEZ iškelia 22,86 hektarų teritoriją ir dėl šios priežasties Kauno LEZ teritorijos apsuptyje žemės savininkams palieka mažus bei elektros linijų ir dujotiekio apsaugos zonomis apribotus žemės sklypus (kuriuose nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos), taip pat nenustato aiškių kriterijų, pagal kuriuos žemė yra priskiriama arba iškeliama iš Kauno LEZ teritorijos, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir teisinės valstybės principui; 4) ar Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 hektaro teritorijos planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje tiek, kiek jis buvo paskelbtas labai prastos poligrafijos kokybės, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 31 straipsnio 1 daliai ir 9 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė Specialiojo plano, kaip norminio teisės akto, atitikties nurodytiems teisės aktams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nebuvo ištirti visi įrodymai bei aplinkybių visetas. Taip pat pareiškėjai išdėsto šiuos argumentus: 1. Kauno rajono savivaldybės taryba nebuvo kompetentinga tvirtinti Specialųjį planą, kadangi Vyriausybės nutarimu Nr. 508 tiesiogiai Specialųjį planą buvo pavesta tvirtinti Kauno apskrities viršininko administracijai, kuri pagal Teritorijų planavimo įstatymą buvo Vyriausybės įgaliota institucija. Teritorijų planavimo nuostatos negali būti aiškinamos kaip sudarančios pagrindą teigti, kad visi rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentai pagal tvirtinančią instituciją privalo būti savivaldybės lygmens. Vyriausybė turėjo teisę įgalioti, o Kauno apskrities viršininko administracija turėjo teisę ir pareigą atitinkamai patvirtinti Specialųjį planą. Tarybos sprendimas Nr. TS-346 ir juo patvirtintas Specialusis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsniui, Kauno LEZ įstatymo 4 straipsniui ir Vyriausybės nutarimo Nr. 508 2 punktui. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teritorijų planavimo rūšys ir lygmenys yra atskiri ir nepriklauso vienas nuo kito (t. y. jeigu nustatytas rajono lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį, tai dar nereiškia, kad tvirtinanti institucija yra atitinkama savivaldybė). Nėra nė vieno teisės akto, kuris įtvirtintų tokią teritorijų planavimo rūšių ir lygmenų priklausomybę. Nagrinėjamu atveju Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtinto Specialiojo plano teritorijų planavimo dokumento rūšis yra specialusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas), lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį yra rajono lygmuo (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Tačiau vien tik dėl to, kad Kauno LEZ Specialusis planas yra rajono lygmens pagal planuojamos teritorijos dydį ir ši teritorija patenka į atsakovų veiklos teritoriją, dar nereiškia, kad pagal tvirtinančią instituciją Kauno LEZ Specialusis planas yra savivaldybės lygmens. Pareiškėjai teigia, jog Kauno LEZ Specialiojo plano lygmuo pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją yra Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Todėl Kauno LEZ Specialųjį planą buvo aiškiai pavesta tvirtinti būtent Kauno apskrities viršininko administracijai. Kitoks aiškinimas prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymui ir nepagrįstai susiaurintų Vyriausybės teises teritorijų planavimo kontekste, kurios numatytos specialiu Kauno LEZ įstatymu. Ta aplinkybė, kad Kauno LEZ teritorija yra išsidėsčiusi išskirtinai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, dar nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tokios teritorijos planavimo dokumentas visais atvejais privalo būti tvirtinamas savivaldybės. Skiriamasis požymis, pagal kurį turėtų būti nustatoma tvirtinanti institucija, yra planuojamos teritorijos reikšmė. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra Kauno LEZ teritorijos planavimo dokumentas. Kauno LEZ teritorija yra valstybinės reikšmės projektas. Tokiu jis pripažintas 1999 m. spalio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“, todėl teritorijos Specialusis planas privalėjo būti tvirtinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos – buvusios Kauno apskrities viršininko administracijos. Tokią išvadą patvirtina ir kiti teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai. Pavyzdžiui, Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 6 dalis. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomas faktas, kad Kauno rajono savivaldybė patvirtino ir bendrąjį planą, ir detalųjį planą, visiškai neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Teritorijų planavimo įstatymas yra suskirstytas į atskiras dalis pagal teritorijų planavimo rūšis, todėl skirtingoms teritorijų planavimo rūšims yra taikomos skirtingos teisės aktų nuostatos ir jos negali būti taikomos pagal analogiją. Pareiškėjai pažymi, kad Kauno rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-346 tvirtindama Specialųjį planą pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą. Terminas „tvirtinti“ nereiškia termino „organizuoti“. Tarybos sprendimas Nr. TS-346 prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 4 straipsnyje įtvirtintiems principams. 2. Vyriausybės nutarimas Nr. 508 ir Specialusis planas pažeidžia į Kauno LEZ teritoriją patenkančių savininkų nuosavybės teises, kadangi nuosavybės teisės yra apribojamos nepaisant konstitucinio proporcingumo principo, t. y. jos yra apribojamos daugiau nei būtina įstatymų tikslams pasiekti. Atsižvelgdami į nuosavybės teisės turinį (valdyti, naudoti ir disponuoti), pareiškėjai daro išvadą, kad visuomenės poreikiams numačius paimti tik tas žemės sklypų dalis, kurios nėra apribotos gamtinėmis ir teisinėmis kliūtimis, o žemės savininkams paliekant žemės sklypus, kuriuose neįmanoma vykdyti jokios veiklos, yra pažeidžiamos jų nuosavybės teisės. Žemės savininkai likusių mažų sklypelių negalės naudoti pagal paskirtį, kadangi juose yra įvairios gamtinės kliūtys ar teisiniai apribojimai. Nors valdymo ir disponavimo teisės teoriškai liks žemės savininkams, tačiau praktiškai jų nebus galima įgyvendinti, kadangi apribotų žemės sklypų nebus įmanoma nei parduoti, nei išnuomoti, nei kitaip perleisti, kadangi juose niekas negalės vykdyti jokios veiklos. Specialiojo plano sprendiniais taip pat nėra numatyta jokių privažiavimų ar priėjimo prie kai kuriems žemės savininkams paliekamų žemės sklypų dalių. 3. Specialiojo plano pristatymas visuomenei ir viešas susirinkimas vyko pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas (Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 30 straipsnio 2 dalis, 31 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 31 straipsnio 4 dalis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat peržengė skundo nagrinėjimo ribas, ištirdamas Susitarimo teisėtumą, kurio klausimas yra tiriamas bendrosios kompetencijos teisme daug anksčiau už šią bylą iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-174-540/2011. Pareiškėjai nurodo, kad 2009 m. vasario 16 d. buvo nedarbo diena, o 2009 m. kovo 4 d. nuo 10 val. vyko viešas susirinkimas, todėl iš viso vieša ekspozicija truko tik 13 darbo dienų ir 2 darbo valandas, tuo buvo pažeisti imperatyvūs Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimai. Pareiškėjai pažymi, jog nepagrįstai sutrumpintas viešos ekspozicijos laikotarpis, planavimo organizatoriaus pasirinktas trumpiausias metų mėnuo (vasaris), Kauno LEZ Specialiojo plano tikslas – žemės savininkų nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų rezervavimas visuomenės poreikiams, ir didelė Kauno LEZ Specialiojo plano apimtis leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad toks Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimas yra labai reikšmingas ir net esminis. Sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinti terminai yra imperatyvaus pobūdžio ir bet koks (net ir minimalus) šių terminų pažeidimas yra imperatyvių reikalavimų pažeidimas. Sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas dėl teritorijų planavimo viešumo darytina išvada, kad tais atvejais, kai žemės sklypai specialiojo plano sprendiniais rezervuojami svarbiems objektams plėtoti, tokių žemės sklypų savininkams turi būti asmeniškai pranešta ne tik apie viešą susirinkimą, bet ir apie susipažinimo su specialiuoju planu, jo svarstymo tvarką, vietą ir laiką. Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities viršininko administracija, kaip planavimo organizatorius, privalėjo asmeniškai pranešti į Specialiuoju planu suplanuotą Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkams apie viešą ekspoziciją ir viešą susirinkimą, tačiau šios įstatymo nuostatos nebuvo laikomasi, žemės savininkams apie viešą susirinkimą pranešė ne planavimo organizatorius – Kauno apskrities viršininko administracija, bet planavimo rengėjas – VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas, todėl buvo pažeistos ne tik imperatyvios įstatymų nuostatos (Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis), bet ir žemės savininkų teisės tinkamai apginti jų pažeistas teises ir interesus. Viešo susirinkimo metu pristatant Susitarimą žemės savininkai buvo suklaidinti, todėl viešo susirinkimo tikslas nebuvo pasiektas. Dėl šios priežasties viešas susirinkimas pripažintinas įvykusiu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ir Tarybos sprendimas Nr. TS-346, juo patvirtintas Specialusis planas pripažintini prieštaraujantys šioje pareiškimo dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimams. 4. Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtinto Specialiojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita nebuvo pristatyta visuomenei pagal teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas supainiojo faktines bylos aplinkybes ir netinkamai nustatė strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymo visuomenei datą bei su ja susijusias pasekmes. Viešas susirinkimas dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vyko 2008 m. gegužės 8 d. 10 val., pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2001 metais, 6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtina, kad skirtingiems visuomenės dalyvavimo procedūrų etapams įgyvendinti numatomi pagrįsti terminai, suteikiantys pakankamai laiko pagal 2 dalies nuostatas visuomenei informuoti, jai pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos srityje. Iš Vertinimo tvarkos aprašo nuostatų darytina išvada, kad visuomenė rengiant Kauno LEZ Specialiojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimą turėjo dalyvauti pagal Visuomenės dalyvavimo nuostatų IV skirsnio taisykles. Pagal Kauno LEZ Specialiojo plano IV tomo „Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas“ 2 priede „Visuomenės informavimas“ pateiktą informaciją apie Kauno LEZ Specialiojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimą visuomenei buvo pranešta 2008 m. balandžio 8 d. internetu ir spaudoje. Pranešimuose buvo nurodyta, kad visuomenė su strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita gali susipažinti nuo 2008 m. balandžio 28 d. iki 2008 m. gegužės 8 d. Taip pat nurodyta, kad 2008 m. gegužės 8 d. 10 val. vyks viešas supažindinimas. Remiantis Visuomenės dalyvavimo nuostatų 20.3 punktu ir Vertinimo tvarkos aprašo 9.3 ir 27 punktais į Specialiuoju planu suplanuotą Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkai apie rengiamą strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą ir viešą susirinkimą privalėjo būti informuoti asmeniškai išsiunčiant laiškus jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, tačiau to nepadarius buvo pažeistos minėtos teisės aktų nuostatos ir žemės sklypų savininkų teisės susipažinti ir aktyviai dalyvauti vertinant strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą. Tinkamai neinformavus, žemės sklypų savininkai nežinojo, kad yra organizuojamas viešas susirinkimas dėl Kauno LEZ Specialiojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimo, todėl jame nedalyvavo nė vienas žemės savininkas (tai įrodo Kauno LEZ Specialiojo plano IV tome „Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas“ esantis viešo susirinkimo protokolas). Atsižvelgiant į tai, kad su strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita susipažinti buvo galima tik nuo 2008 m. balandžio 28 d. iki 2008 m. gegužės 8 d., darytina išvada, kad vieša strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos ekspozicija vyko tik 10 kalendorinių dienų, iš kurių tik 7 buvo darbo dienos (gegužės 1 d. buvo nedarbo diena). Vietoj teisės aktų reikalaujamo 1 mėnesio laikotarpio žemės sklypų savininkams buvo suteikta tik 10 kalendorinių dienų, o vietoj 15 darbo dienų, žemės sklypų savininkams buvo leidžiama tik 7 darbo dienas susipažinti su strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Buvo pažeisti Visuomenės dalyvavimo nuostatų 20.4 punkto reikalavimai. 5. Tas pats subjektas negali būti teritorijų planavimo organizatorius ir atlikti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, todėl nagrinėjamu atveju buvo pažeisti atitinkamus santykius reglamentuojantys teisės aktai (Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 34 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 35 straipsnis, Priežiūros nuostatų 3.1, 20 punktai bei Tikrinimo tvarkos aprašo 5, 8, 16, 18 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno LEZ Specialiojo plano planavimo organizatorius yra Kauno apskrities viršininko administracija, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą turėjo atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities viršininko administracija atliko valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos funkcijas, todėl susidarė situacija, kai teritorijų planavimo organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija yra vienas subjektas – Kauno apskrities viršininko administracija. Pareiškėjai teigia, jog Specialiojo plano valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliko tokios teisės neturintis subjektas ir buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai, todėl darytina išvada, kad Tarybos sprendimu Nr. TS-346 priimtas Specialusis planas pažeidžia imperatyvias teisės normas. Kadangi nebuvo patikrinta, ar Kauno LEZ Specialiuoju planu patvirtintos Kauno LEZ ribos sutampa su Vyriausybės nutarimo Nr. 508 1 dalyje įtvirtintomis Kauno LEZ ribomis, atitinkamos galutinės Kauno LEZ teritorijos ribos galėjo būti nepagrįstai padidintos. Dėl šios priežasties Taryba priėmė sprendimą Nr. TS-346, kuris galbūt neatitinka Vyriausybės nutarimu Nr. 508 nustatytų Kauno LEZ teritorijos ribų. 6. Specialusis planas yra norminis administracinis aktas ir jam yra taikomi atitinkami įstatymų reikalavimai dėl oficialaus paskelbimo. Nepaskelbtas Specialusis planas, kaip norminis administracinis aktas, negali būti pripažintas galiojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai dėl norminių teisės aktų paskelbimo, Specialusis planas galėjo įsigalioti tik nuo tinkamo jo paskelbimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada pagal visus teisės aktų reikalavimus Specialusis planas buvo paskelbtas. Pareiškėjai pažymi, jog adresu <www.krs.lt>, skiltyje „Savivaldybė“, „Teisės aktų paieška“ atlikus paiešką, kaip rezultatas yra pateikiamas tik Kauno rajono tarybos sprendimas dėl Specialiojo plano tvirtinimo, tačiau paties Specialiojo plano nėra įkelta. Taip pat Specialiojo plano nėra paskelbta ir specializuotoje Kauno rajono savivaldybės svetainės skiltyje „Teritorijų planavimas“, „Viešinami teritorijų planavimo dokumentai“. Pareiškėjai daro išvadą, kad atsakovai netinkamai paskelbė oficialų informacinį pranešimą vietinėje spaudoje apie Specialųjį planą, kadangi tokiame pranešime nebuvo pateikta informacijos, kur galima rasti Specialųjį planą, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymas. Be to paskelbtą Kauno LEZ Specialųjį planą rasti Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje be tikslios nuorodos yra sudėtinga, todėl toks paskelbimas neužtikrina visuomenės informavimo funkcijos. Kaip matyti iš paskelbto Kauno LEZ specialiojo planavimo dokumento, šiame dokumente neįmanoma įskaityti, kas jį paskelbė, kokie žemės sklypai patenka į tą Specialųjį planą, ką reiškia visas brėžinys ir atskiros jo detalės, kokie sutartiniai ženklai yra naudojami ir kaip jie daro įtaką Specialiojo plano sprendiniams. Paskelbtas dokumentas yra labai prastos kokybės ir neatlieka savo pagrindinės funkcijos – informuoti visuomenę, toks planavimo dokumento paskelbimas laikytinas netinkamu pareigos, numatytos Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, vykdymu. Interneto puslapyje buvo paskelbta tik dalis teritorijų planavimo dokumento, kadangi nebuvo paskelbta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, kiti svarbūs dokumentai. Pareiškėjai nurodo Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą dėl reikalavimų oficialiai skelbiant teisės akto grafinę dalį. 7. Neatsižvelgiant į sudarytos darbo grupės priimtus sprendimus ir tolesnius veiksmus priimant Tarybos sprendimą Nr. TS-346, buvo pažeisti Viešojo administravimo ir Vietos savivaldos įstatymuose įtvirtinti principai. Nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius buvo Kauno apskrities viršininko administracija, o byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų pateikusi Kauno rajono savivaldybei tvirtinti Specialųjį planą. Teismas nenurodė tokio prašymo pateikimo dienos, taip pat neanalizavo nurodytų argumentų dėl Viešojo administravimo ir Vietos savivaldos įstatymuose įtvirtintų principų pažeidimų. Pareiškėjai teigia, jog ištirtina ir nustatytina, ar Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalis dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo tiek, kiek priimant sprendimą nebuvo paisoma 2009 m. rugpjūčio 26 d. vykusiame darbo grupės pasitarime priimto sprendimo neteikti tvirtinti Kauno LEZ Specialiojo plano iki iš ministerijų bus gautas atsakymas į 2009 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 4-1594 „Dėl valstybės garantijų suteikimo“ neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems atsakingumo savivaldybės visuomenei, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumo, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principams, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams. 8. Vyriausybės nutarimas Nr. 508 prieštarauja Konstitucijai, kadangi jame nustatytas teisinis reguliavimas yra dviprasmiškas ir prieštaraujantis tiek konstituciniams principams, tiek ir teisės aktų reikalavimams. Vyriausybės nutarimas Nr. 1515 (Vyriausybės nutarimo Nr. 508 pakeitimas) prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, tačiau pirmosios instancijos teismas nepaisė pareiškėjų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir visiškai neišsprendė šio klausimo. Pareiškėjai prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 508 ir Vyriausybės nutarimo Nr. 1515 (Vyriausybės nutarimo Nr. 508 pakeitimo), o ne dėl Specialiojo plano, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas neturėdamas tam teisės aktų suteiktų įgalinimų ištyrė Vyriausybės nutarimo Nr. 508 konstitucingumą ir atitiktį įstatymui (konkrečiai, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsniui). Pirmosios instancijos teismui buvo kilusi abejonė dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 508 atitikties teisės aktams, tačiau teismas nevykdė ABTĮ 4 straipsnyje įtvirtinto imperatyvaus įpareigojimo kreiptis į Konstitucinį Teismą, o dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 508 konstitucingumo ir atitikties įstatymams pasisakė pats. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. 9. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog Specialusis planas pagal tvirtinančią instituciją yra savivaldybės lygmens, todėl darytina išvada, kad Vyriausybės nutarimas Nr. 508, pagal kurio nuostatas Specialusis planas pagal tvirtinančią instituciją yra Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas, prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Teismui nusprendus, kad Specialusis planas pagal tvirtinančią instituciją yra savivaldybės lygmens (o pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 508 2 punktą yra akivaizdu, kad Kauno LEZ Specialusis planas pagal tvirtinančią instituciją yra Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas), kyla pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės nutarimo Nr. 508 2 dalis ta apimtimi, kad paveda Kauno apskrities viršininko administracijai parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsniui ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui. Siekiant išsiaiškinti, kokį tikslą Vyriausybė turėjo Vyriausybės nutarimo Nr. 508 2 punkte įpareigodama Kauno apskrities viršininko administraciją tvirtinti Specialųjį planą, būtina išanalizuoti termino „tvirtinti“ vartojimą Lietuvos teisinėje sistemoje. Jeigu būtų remiamasi aiškinimu, kad Vyriausybės įpareigojimas „tvirtinti“ reiškia ne tvirtinti, bet organizuoti tvirtinimą, tai tektų pripažinti, kad toks reguliavimas yra neaiškus, nesuprantamas, dviprasmiškas bei netikslus, todėl prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjai pažymi, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija negali būti tas pats subjektas. Dėl šios priežasties kyla pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės nutarimo Nr. 508 2 dalis, ta apimtimi, kuria pavedama Kauno apskrities viršininko administracijai parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą (ir dėl šios priežasties Kauno apskrities viršininko administracija yra ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius, ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija), neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 1 daliai ir 35 straipsniui. Pareiškėjai nurodo, kad Kauno LEZ Specialusis planas ir Vyriausybės nutarimas Nr. 508 pažeidžia žemės savininkų nuosavybės teises, Tarybos sprendimas Nr. TS-346 ir Vyriausybės nutarimo Nr. 508 1 dalis, pagal kuriuos buvo patvirtintos Kauno LEZ teritorijos ribos, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. 10. Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Planas tiek, kiek iš Kauno LEZ iškelia 22,86 hektarų teritoriją ir dėl šios priežasties Kauno LEZ teritorijos apsuptyje žemės savininkams palieka mažus bei elektros linijų ir dujotiekio apsaugos zonomis apribotus žemės sklypus, taip pat nenustato aiškių kriterijų, pagal kuriuos žemė yra priskiriama arba iškeliama iš Kauno LEZ, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir teisinės valstybės principui. Faktą, kad Kauno LEZ teritorija negali būti skaidoma žemės savininkams paliekant nefunkcionalius ir pagal paskirtį nepanaudojamus Kauno LEZ teritorijos apsuptyje esančius žemės sklypus, patvirtina ir Tarybos sprendimas Nr. TS-346. Nagrinėjamu atveju kyla prieštaravimai tarp Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtinto Kauno LEZ Specialiojo plano ir Vyriausybės nutarimo Nr. 1515, kadangi Kauno LEZ Specialusis planas parengtas vadovaujantis teritorijos vientisumo kriterijumi, o Vyriausybės nutarimas Nr. 1515 akivaizdžiai suskaido Kauno LEZ teritoriją ir žemės savininkams palieka mažus pagal paskirtį nepanaudojamus sklypus viduryje vakarinės Kauno LEZ teritorijos (didžiąją dalį žemės sklypų iš visų pusių supa Kauno LEZ teritorija). Atsižvelgiant į paskelbtą Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 hektaro teritorijos planą ir jo poligrafijos kokybę bei į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Planas prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui bei Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 31 straipsnio 1 daliai ir 9 straipsnio 1 daliai. 11. Pirmosios instancijos teismas nevertino, netyrė ir nepasisakė dėl argumentų, kurie turi esminę reikšmę nagrinėjant bylą: ar Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtintas Specialusis planas atitinka Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnį; ar Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtintas Specialusis planas neprieštarauja Vertinimo tvarkos aprašo 9.3, 27 punktams, Visuomenės dalyvavimo nuostatų 9.3, 20.3, 20.4 punktams ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui; ar Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtintas Specialusis planas neprieštarauja Priežiūros nuostatų 3.1, 20 punktams, Tikrinimo tvarkos aprašo 5, 8, 16, 18 punktams ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 1 daliai, 2 dalies 1 punktui, 35 straipsniui; ar Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtintas Specialusis planas atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 508 1 dalį; ar Tarybos sprendimu Nr. TS-346 patvirtintas Specialusis planas neprieštarauja Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai; ar viešas susirinkimas dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (kuris vyko 2008 m. gegužės 8 d. 10 val.) buvo įvykdytas nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų; teismas visiškai nepasisakė dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Vyriausybės nutarimą Nr. 580. Atsakovai Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno rajono savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą. Atsakovai atsiliepime iš esmės kartoja argumentus, išdėstytus atsakovų atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą bei įvardytus pirmosios instancijos teismo sprendime. Atsakovai taip pat nurodo, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas teisės aktus teisingai atskleidė Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punkto turinį, konstatuodamas, kad tiksliam procedūrine prasme teisiniam reglamentavimui tik Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinus Kauno LEZ Specialųjį planą buvo pašalintos visos abejonės dėl minėto Vyriausybės nutarimo vykdymo. Atsakovai mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, jog į Kauno LEZ teritoriją patenkančių sklypų savininkų teisės nėra pažeidžiamos. Atsiliepime nurodoma, jog apeliantų argumentas, kad paskelbtą Kauno LEZ Specialųjį planą rasti Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje be tikslios nuorodos yra sudėtinga, yra subjektyvi apeliantų nuomonė ir yra priklausoma nuo mokėjimo naudotis interneto naršyklėmis, todėl šiuo atveju visiškai nepagrįsta. Kauno rajono savivaldybė nėra gavusi jokių skundų, kad asmenims nepavyksta rasti Kauno LEZ Specialiojo plano interneto erdvėje. Atsakovai nurodo, kad apeliantai apeliaciniame skunde kelia Specialiojo plano grafinės dalies paskelbtos Kauno rajono savivaldybės interneto puslapyje kokybės klausimą, tačiau visiškai neatsižvelgia į tai, jog esant tam tikrų neaiškumų asmenys visada turėjo teisę susipažinti su šia grafine medžiaga atvykę į Kauno rajono savivaldybę, ši jiems suteikta teisė buvo paskelbta viešai. Atsiliepime pažymima, jog visos procedūros dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo atliktos, tai patvirtina ir gautas valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos Specialiojo plano patikrinimo aktas, todėl apeliantų teiginys, kad teismas neanalizavo, ar buvo pateiktas planavimo organizatoriaus prašymas tvirtinti Specialųjį planą, yra nepagrįstas. Atsakovai mano, kad teismas motyvuotai pasisakė dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą aplinkybių ir apeliantų prašymo atmetimo. Teismas tyrė ne Vyriausybės nutarimo konstitucingumą ir atitiktį įstatymams, tačiau vykdė teismui priskirtas funkcijas aiškinti ir taikyti teisę, t. y. teismas šiuo atveju sistemiškai aiškino teisės aktus ir atskleidė jų tikrąjį turinį. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir savo atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą, kartoja teismo nustatytas aplinkybes. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Kauno apskrities viršininko administracijai nebuvo pavesta pačiai patvirtinti Specialųjį planą, o apeliantai nepagrįstai lingvistiškai aiškina Vyriausybės nutarimo 2 punktą mėgindami įrodyti, jog nuostata „pavesti Kauno apskrities viršininko administracijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, parengti ir patvirtinti Kauno laisvosios ekonominės zonos specialųjį planą“ reiškia pareigą Kauno apskrities viršininko administracijai pačiai „parašu ar antspaudu žymėti tikrumą ar tikimą“. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog žemės savininkų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo ir Tarybos sprendimu patvirtintas Specialusis planas Konstitucijos 23 straipsniui neprieštarauja. Atsiliepime nurodyta, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog „surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nežymus (viena darbo diena) TPĮ 31 str. 3 d. 2 p. pažeidimas turėjo esminės (lemiamos) įtakos Tarybos priimto sprendimo teisėtumui“. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai siekiama įrodyti, jog teismas peržengė skundo (t. y. pareiškimo) ribas, kadangi tariamai ištyrė 2008 m. rugsėjo 10 d. Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno LEZ valdymo UAB susitarimo dėl privačios žemės Kauno LEZ paėmimo visuomenės poreikiams procedūros grafiko. Atsiliepime pažymima, kad teismas, vertindamas argumentus dėl tariamai netinkamos valstybinės teritorijų planavimo priežiūros, labai aiškiai nurodė teisės normas, kuriomis remiasi, o būtent Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, Teritorijų planavimo nuostatų 3.2 punktu bei ABTĮ 57 straipsniu. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad apeliantų įvardijami tinkamo paskelbimo trūkumai, tokie kaip: Specialųjį planą rasti Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje be tikslios nuorodos yra sudėtinga ir paskelbtas dokumentas buvo labai prastos kokybės, tikrai nelėmė Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalies reikalavimų nepaisymo. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat nurodo, jog teismas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo ir jo pakeitimo teisėtumo patikrinimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės kartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą išdėstytus argumentus bei argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismo sprendime. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, t. y. pagrįstai nutarė Tarybos sprendimą Nr. TS-346 ir juo patvirtintą Specialųjį planą pripažinti teisėtais, o prašymą dėl Tarybos sprendimo Nr. TS-346 ir juo patvirtinto Specialiojo plano panaikinimo atmesti, taip pat pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Byloje nagrinėjamas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos specialusis planas, teisėtumas bei atitiktis teisės aktams. Pažymėtina, kad ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis). Šiuo atveju į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto (Tarybos sprendimo Nr. TS-346 1 punktu patvirtinto Kauno LEZ Specialiojo plano) teisėtumą kreipėsi pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Egidijus Klumbys. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai. Konstatuotina, jog pareiškėjai patenka į ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, ratą. Byloje nėra ginčijama, jog Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos specialusis planas savo pobūdžiu yra norminis administracinis aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011, konstatavo, kad Tarybos sprendimas Nr. TS-346 ta dalimi, kuria buvo patvirtintas Kauno LEZ Specialusis planas, laikytinas norminiu administraciniu aktu. Minėtoje nutartyje Kauno LEZ Specialusis planas įvardijamas kaip norminis administracinis aktas. Nurodyta byla buvo nutraukta tuo pagrindu, kad pareiškėjai nepateko į ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turinčių teisę kreiptis subjektų ratą. Šiuo atveju teisėjų kolegija pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį nagrinėja abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir pasisako tik dėl to, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš ABTĮ šešioliktojo skirsnio, nustatančio pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo tvarką, matyti, kad norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribas pirmiausia apibrėžia pareiškėjo pareiškime pateiktas prašymas, jo apimtis, taip pat šį prašymą pagrindžiantys teisiniai argumentai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I662-11/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, ginčydami Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalies, kuria patvirtintas Kauno LEZ Specialusis planas, teisėtumą, pareiškime nurodė, kad Tarybos sprendimas Nr. TS-346 prieštarauja Kauno LEZ įstatymo 4 straipsniui, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktui, 18 straipsnio 8 daliai, 27 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktams, 30 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 3 dalies 2 punktui, 31 straipsnio 4 daliai, 34 straipsnio 1 daliai, 2 dalies 1 punktui, 35 straipsniui, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems teisėtumo, atsakingumo savivaldybės visuomenei, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumo, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principams, 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, CK 4.40 straipsnio 1 ir 3 dalims, Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ 2 punktui, 2004 m. rugpjūčio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintų Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 9.3, 27 punktams, 1996 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 9.3, 20.3, 20.4 punktams, 1997 m. balandžio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 370 „Dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo (Dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų patvirtinimo)“ patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.1, 20 punktams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 5, 8, 16, 18 punktams. Pareiškėjai pareiškime taip pat prašė panaikinti Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalį dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo nuo sprendimo priėmimo dienos. Įvertinus tai, kad šiuo atveju pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį nagrinėjamas abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, o pagal ABTĮ 116 straipsnio nuostatas administracinio teismo sprendimu pripažinus, kad norminis aktas (ar jo dalis) neteisėtas, kyla įstatyme numatyta teisinė pasekmė – norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu, šis pareiškėjų prašymas nelaikytinas savarankišku reikalavimu. Konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos ribos – Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ dalies, kuria patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos specialusis planas, teisėtumo bei atitikties teisės aktams tyrimas. V. Byloje nustatyta, jog Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 109-2474) buvo įsteigta Kauno LEZ (1 straipsnio 1 dalis). Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 buvo patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1 patvirtintas Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas. 2006 m. birželio 14 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“, kurio 1 punktu patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas, o 2 punktu pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ 1 punktu buvo patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialusis planas. Minėtu sprendimu taip pat atlikti šie veiksmai: Kauno LEZ valdymo UAB įpareigota laiduoti, kad planuojamoje teritorijoje būtų įrengta inžinerinė infrastruktūra, užtikrinanti ne tik funkcinį objektų naudojimą, bet ir aplinkinių teritorijų vientisumą funkciniu, estetiniu ir urbanistiniu požiūriu (2 punktas); Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas, rengiant Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, užtikrinti, kad būtų panaikinta jame numatyta prioritetinė miškų ir želdynų plėtros teritorija aplink Kauno LEZ teritoriją (3 punktas); Kauno apskrities viršininko administracijai rekomenduota išperkamiems žemės sklypams, kuriuos Kauno LEZ teritorijos riba padalija ir dėl to ne visas sklypas paimamas visuomenės poreikiams, išmokos dydį skaičiuoti įvertinus žemės savininkų patiriamus nuostolius dėl neišperkamos sklypo dalies vertės sumažėjimo (4 punktas) (I t., b. l. 55). Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. TS-346, kuriuo patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos specialusis planas, pripažino teisėtais, pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Remigijaus Žemaitaičio, Vytenio Povilo Andriukaičio, Egidijaus Klumbio prašymą dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 ir juo patvirtinto Kauno laisvosios ekonominės zonos specialiojo plano panaikinimo atmetė. Pareiškėjai apeliaciniame skunde ginčija šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjų apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas. VI. Pirmiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011 nurodyta, jog Tarybos sprendimo Nr. TS-346 1 punktu patvirtintas Kauno LEZ Specialusis planas, kurio teisėtumo klausimą nagrinėjamu atveju kelia pareiškėjai, yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Teritorijų planavimo sąvoka yra pateikiama Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 35 dalyje. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Aiškindamas šį apibrėžimą teritorijų planavimo tikslų, įtvirtintų to paties įstatymo 3 straipsnyje, kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teritorijų planavimas – tai fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą – racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu – nustatant ar formuojant tam tikrų teritorijų juridinį statusą, išreiškiamą įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose, kuriuose raštu ir grafiškai užfiksuojamos žinios apie teritoriją, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-247/2005, 2006 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-1039/2006, 2006 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-86/2007, 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1968/2008, 2008 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1678/2008). Viena iš teritorijų planavimo rūšių yra specialusis teritorijų planavimas. Specialųjį teritorijų planavimą Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 28 dalyje įstatymų leidėjas apibrėžė kaip atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimą. To paties straipsnio 27 dalyje specialusis planas (projektas) yra apibūdinamas kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (
2. ar)apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 13 straipsnyje įtvirtinti specialiojo teritorijų planavimo objektai ir uždaviniai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti šie specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai: 1) užtikrinti racionalų žemės, miškų ir vandens išteklių naudojimą; 2) plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemas bei kitą infrastruktūrą ir rezervuoti teritorijas jų plėtrai; 3) nustatyti teritorijose naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą, kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų tvarkymo priemones; 4) plėtoti turizmo paslaugas ir poilsio infrastruktūrą, racionaliai naudoti gamtinius ir kultūrinius išteklius; 5) rezervuoti teritorijas komunikaciniams koridoriams, susisiekimo komunikacijoms, infrastruktūros ir kitiems visuomenės poreikiams reikalingiems objektams. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 1 dalį specialieji planai rengiami: 1) kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus; 2) kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti; 3) kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti (2 dalis). Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 17 straipsnyje yra įtvirtintos specialiojo teritorijų planavimo procesą reglamentuojančios nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baigiamąjį etapą sudaro: 1) teritorijų planavimo dokumento svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. Būtent dėl Kauno LEZ Specialiojo plano tvirtinimo stadijos šioje byloje yra kilęs esminis ginčas. VII. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, ginčydami Tarybos sprendimo Nr. TS-346 dalies, kuria patvirtintas Kauno LEZ Specialusis planas, teisėtumą, kaip vieną iš pagrindinių argumentų nurodo, kad Specialųjį planą patvirtino nekompetentingas, t. y. neturėjęs teisės jį tvirtinti, viešojo administravimo subjektas (Kauno rajono savivaldybės taryba), nes Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ Specialųjį planą buvo pavesta tvirtinti Kauno apskrities viršininko administracijai, o ne Kauno rajono savivaldybės tarybai. Pareiškėjai mano, kad tai prieštarauja Kauno LEZ įstatymo 4 straipsniui, Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ 2 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktui, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintam teisėtumo principui. Teisėjų kolegija, nagrinėdama norminio administracinio akto teisėtumo klausimą, visų pirma, pasisako dėl šio pareiškėjų argumento. Kaip jau buvo minėta, Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punktu buvo pavesta Kauno apskrities viršininko administracijai, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą. Kaip matyti iš Tarybos sprendimo Nr. TS-346, Specialųjį planą patvirtino ne Kauno apskrities viršininko administracija, o Kauno rajono savivaldybės taryba. Pirmosios instancijos teismas sprendime netaikė minėto Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punkto. Teismas, nustatęs, kad Kauno LEZ teritorija yra išsidėsčiusi išimtinai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, išsiskiria administraciniu (savivaldybės) bendrumu ir atitinka rajono teritorijų planavimo lygmenį, kad Teritorijų planavimo įstatymas nustato, jog savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas), darė išvadą, kad Kauno rajono savivaldybės taryba pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo normomis, patvirtino Kauno LEZ Specialųjį planą. Teismas pažymėjo, jog, jeigu Kauno LEZ Specialųjį planą būtų patvirtinusi ne Kauno rajono savivaldybės taryba, o Kauno apskrities viršininko administracija, būtų pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintas subsidiarumo principas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad visa Kauno LEZ teritorija priklauso Kauno rajono savivaldybės teritorijai, Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą ir Kauno LEZ detalųjį planą patvirtino Kauno rajono savivaldybės taryba, nurodė, jog buvo daug efektyviau Kauno LEZ Specialųjį planą patvirtinti Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Teismas Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punktą aiškino taip, kad Kauno apskrities viršininko administracijai buvo pavesta organizuoti Specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrą, tačiau ne jį tiesiogiai patvirtinti, bei darė išvadą, kad priešingas aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatoms dėl teritorijų planavimo rūšių ir lygmens (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 5 punktas), valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą reglamentuojančių normų turiniui bei prasmei (Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1, 2, 3 punktai), savivaldybės tarybos kompetencijai, įtvirtintai Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka pareiškėjai, kurie apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno rajono savivaldybės taryba nebuvo kompetentinga tvirtinti Specialųjį planą, kadangi Vyriausybės nutarimu Nr. 508 tiesiogiai Specialųjį planą buvo pavesta tvirtinti Kauno apskrities viršininko administracijai, kuri pagal Teritorijų planavimo įstatymą buvo Vyriausybės įgaliota institucija. Teritorijų planavimo nuostatos negali būti aiškinamos kaip sudarančios pagrindą teigti, kad visi rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentai pagal tvirtinančią instituciją privalo būti savivaldybės lygmens. Vyriausybė turėjo teisę įgalioti, o Kauno apskrities viršininko administracija turėjo teisę ir pareigą atitinkamai patvirtinti Specialųjį planą. Ta aplinkybė, kad Kauno LEZ teritorija yra išsidėsčiusi išskirtinai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, dar nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tokios teritorijos planavimo dokumentas visais atvejais privalo būti tvirtinamas savivaldybės. Skiriamasis požymis, pagal kurį turėtų būti nustatoma tvirtinanti institucija, yra planuojamos teritorijos reikšmė. Pareiškėjai taip pat pažymi, jog terminas „tvirtinti“ nereiškia termino „organizuoti“. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas teisės aktus, teisingai atskleidė Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punkto turinį, konstatuodamas, kad procedūrine prasme tiksliam teisiniam reglamentavimui tik Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinus Kauno LEZ Specialųjį planą buvo pašalintos visos abejonės dėl minėto Vyriausybės nutarimo vykdymo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad Kauno apskrities viršininko administracijai nebuvo pavesta pačiai patvirtinti Specialųjį planą, o apeliantai nepagrįstai lingvistiškai aiškina Vyriausybės nutarimo 2 punktą mėgindami įrodyti, jog nuostata „pavesti Kauno apskrities viršininko administracijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, parengti ir patvirtinti Kauno laisvosios ekonominės zonos specialųjį planą“ reiškia pareigą Kauno apskrities viršininko administracijai pačiai „parašu ar antspaudu žymėti tikrumą ar tikimą“. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą, darytina išvada, jog rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentus tvirtina būtent savivaldybės taryba, tokia savivaldybės tarybos kompetencija įtvirtinta ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Kauno apskrities viršininko administracijai buvo pavesta organizuoti Kauno LEZ Specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrą, bet ne jį tiesiogiai patvirtinti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pareiškėjų argumentais bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir atsakovų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų teiginiais. Kaip jau buvo nustatyta minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011, laisvoji ekonominė zona – tai ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau – ir Pagrindų įstatymas) nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Šioje teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų (Pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Pagrindų įstatymo 3 straipsniu (2004 m. vasario 12 d. įstatymo Nr. IX-2014 redakcija), Lietuvos Respublikoje steigiamoje zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla, o šios veiklos rūšis nustato atskiras įstatymas dėl konkrečios zonos steigimo. Kauno LEZ įsteigimo tikslas – nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti (Kauno LEZ įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Kauno LEZ įstatymo 5 straipsniu, šioje zonoje plėtojama transporto ir tarptautinio krovinių vežimo, prekybos, gamybos bei verslo veikla. Sistemiškai analizuojant tiek paminėtas, tiek kitas Pagrindų ir Kauno LEZ įstatymų nuostatas, darytina išvada, kad Kauno LEZ – tai įstatymų leidėjo nustatyto ploto ir apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos dalis (Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnis (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-262 redakcija), kurioje nustatytas specialus teisinis (Pagrindų įstatymo 4 straipsnis) bei ūkinės-komercinės ir finansinės veiklos režimas. Šios aplinkybės leidžia lengvai identifikuoti visos aptariamos teritorijos ir joje esančių žemės sklypų bei vykdomos veiklos konkretų funkcinį bendrumą, taip pat sudarantį pagrindą Kauno LEZ specialųjį planą vertinti, kaip rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Kauno LEZ Specialusis planas vertintinas kaip rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Specialusis planas pagal planuojamos teritorijos dydį yra rajono lygmens (Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 3 dalies 4 punktas) ir kad Kauno LEZ Specialusis planas Tarybos sprendimo Nr. TS-346 priėmimo metu apėmė teritoriją, esančią Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pagal tvirtinančią instituciją Kauno LEZ Specialusis planas yra būtent savivaldybės lygmens (Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir jog Kauno LEZ Specialųjį planą privalėjo tvirtinti Kauno rajono savivaldybės taryba. Be to, Teritorijų planavimo įstatyme nėra nustatyta imperatyvaus draudimo, kad rajono lygmens specialiojo plano negali tvirtinti Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. šiuo atveju Kauno apskrities viršininko administracija. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2007 m. gegužės 20 d.), vadovaudamasi Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2006, Nr. 138-5268) 9 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Pagrindų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 59-1462), pripažino Lietuvos Respublikoje įsteigtas Klaipėdos ir Kauno laisvąsias ekonomines zonas valstybei svarbiais ekonominiais projektais, kurie turi valstybinę svarbą ir yra svarbūs visuomenės poreikiams. Be to, kaip matyti iš prie bylos medžiagos pridėto Tarybos sprendimo Nr. TS-346 aiškinamojo rašto (I t., b. l. 84–85), vienas iš Kauno LEZ Specialiojo plano uždavinių – privačių žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.) 45 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą, atsižvelgia ir į pirmiau nurodytą Kauno LEZ valstybinę svarbą. Nagrinėjamu atveju Vyriausybė 2006 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d.), kurio 2 punktu: „vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 109-2474; 2005, Nr. 84-3106) 4 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 16 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria pavesti Kauno apskrities viršininko administracijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, parengti ir patvirtinti Kauno laisvosios ekonominės zonos specialųjį planą“. Šis Vyriausybės nutarimas yra teisės aktas, kuriuo turėjo būti vadovaujamasi atliekant Kauno LEZ Specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūras. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinius ir teisinius aspektus, nenustatė pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima netaikyti minėto teisės akto. Kaip matyti iš byloje esančio Tarybos sprendimo Nr. TS-346 aiškinamojo rašto (I t., b. l. 84–85), Specialiojo plano rengimo procese buvo vadovaujamasi minėtu Vyriausybės nutarimu. Šiame aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, kad Vyriausybė nutarimu Nr. 580 „pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai parengti ir patvirtinti Kauno LEZ specialųjį planą“. Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų sistemoje Vyriausybė, įgyvendinanti valstybinį valdymą, užima išskirtinę vietą; Vyriausybė – kolegiali bendros kompetencijos institucija (Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas). Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai ir nustatyta, kad Vyriausybė vykdo ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose nurodytas pareigas (Konstitucijos 94 straipsnio 7 punktas). Tokį konstitucinį Vyriausybės įgaliojimų reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir valdymo funkcijos yra labai įvairios, jos gali kisti. Vyriausybės veikla yra ne tik vykdomojo, bet ir tvarkomojo pobūdžio. Vykdydama įstatymus ir Seimo nutarimus, Vyriausybė pati leidžia norminius ir individualius teisės aktus, užtikrina jų vykdymą (Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas). Visa tai, ką Vyriausybė daro, įgyvendindama Konstitucijoje bei įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. vasario 26 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė formuoja valstybės teritorijų planavimo politiką ir numato priemones jai įgyvendinti. Pirmiau nurodytas Vyriausybės nutarimas Nr. 580, kurio 1 punktu Vyriausybė patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas, o 2 punktu – pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, parengti ir patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą, buvo priimtas vadovaujantis Kauno LEZ įstatymo (Žin., 1996, Nr. 109-2474; 2005, Nr. 84-3106) 4 straipsniu ir Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 16 straipsnio 1 dalimi. Kauno LEZ įstatymo (Žin., 1996, Nr. 109-2474; 2005, Nr. 84-3106) 4 straipsnyje nurodyta, kad Kauno LEZ teritorijos ribas nustato Vyriausybė. Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialieji planai rengiami: 1) kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus; 2) kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti; 3) kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad vienas iš teritorijų planavimo lygmenų pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją gali būti Vyriausybės įgaliotos institucijos (dokumentus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija). Kaip matyti iš Vyriausybės nutarimo Nr. 580, Vyriausybė tokia institucija įgaliojo būtent Kauno apskrities viršininko administraciją. Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgus į Kauno LEZ valstybinę svarbą, konstatuotina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, jog Kauno LEZ Specialųjį planą privalėjo tvirtinti būtent savivaldybės taryba. Vyriausybės nutarimo Nr. 580 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas pavedimas Kauno apskrities viršininko administracijai, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, parengti ir patvirtinti Kauno laisvosios ekonominės zonos specialųjį planą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad šiuo nutarimu Vyriausybė pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai patvirtinti Kauno LEZ Specialųjį planą. Be to, kaip jau buvo minėta, Tarybos sprendimo Nr. TS-346