LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.09:2005 „MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS“ PATVIRTINIMO 2005 m. sausio 20 d. Nr. D1-38 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819; 2004, Nr. 30-983, Nr. 103-3787) 1.2 punktu, 1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“ (pridedama). 2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kuriems prašymai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-38 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.05.09:2005 MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato privalomuosius nearmuotųjų ir armuotųjų mūrinių konstrukcijų projektavimo reikalavimus. 2. Pagal Reglamentą projektuojamos konstrukcijos turi atitikti naudojimo patikimumo, ilgalaikiškumo, technologiškumo ir ekonomiškumo reikalavimus. 3. Reglamento 2 punkte nurodyti reikalavimai įvykdomi parenkant tinkamas medžiagas, teisingus skaičiavimo metodus, patikimas elementų jungtis, įvertinant įvairias galimas naudojimo situacijas, parenkant statybos technologiją ir kontroliuojant mūro gaminių gamybos, statybos ir naudojimo kokybę. 3. Konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad jas būtų galima patikimai naudoti numatytą laiką, jos būtų atsparios apkrovoms ir poveikiams, kurie susidaro konstrukcijas montuojant ir naudojant, kad vieno elemento suirimas nesukeltų konstrukcijos ar pastato griūties, neatsirastų reiškinių, sutrikdančių normalų statinio naudojimą, neigiamai veikiančių žmonių sveikatą bei aplinką. 5. Reglamento nuostatos yra suderintos su atitinkamais statybos techninių reglamentų privalomaisiais reikalavimais, Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 89/106/EEC esminiu reikalavimu Nr. 1 „Mechaninis atsparumas ir stabilumas“. 6. Reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [7.1]. II SKYRIUS. NUORODOS 7. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus: 7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 7.2. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682); 7.3. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683); 7.4. Lietuvos standartą LST ISO 8930:2004 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“; 7.5. Lietuvos standartą LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“; 7.6. Lietuvos standartą LST EN 772-1:2003 „Mūro gaminių bandymo metodai. 1 dalis. Stiprio gniuždant nustatymas“; 7.7. Lietuvos standartą LST EN 998-2:2003 „Techniniai mūro skiedinio reikalavimai. 2 dalis. Mūro skiedinys“; 7.8. Lietuvos standartą LST EN 1015-11:2004 „Mūro skiedinio bandymo metodai. 11 dalis. Sukietėjusio skiedinio stiprio lenkiant ir gniuždant nustatymas“; 7.9. Lietuvos standartą LST ENV 1052-1:2000 „Mūro bandymo metodai. 1 dalis. Stiprio gniuždant nustatymas“; 7.10. Lietuvos standartą LST ISO 31-1:1996 „Dydžiai ir vienetai. 1 dalis. Erdvė ir laikas“; 7.11. Lietuvos standartą LST ISO 31-3:1996 „Dydžiai ir vienetai. 3 dalis. Mechanika“; 7.12. Lietuvos standartą LST 1346-97 „Statybinis skiedinys. Bendrieji reikalavimai“. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS* 8. Pagrindinės Reglamente vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka LST ISO 8930:2004 [7.4] ir LST ISO 3898:2002 [7.5] pateiktas sąvokas ir jų apibrėžimus. 9. Reglamente vartojami SI sistemos vienetai pagal LST ISO 31-1:1996 [7.10] ir LST ISO 31-3:1996 [7.11]. Atliekant skaičiavimus naudojami tokie vienetai: 9.1. jėgos ir apkrovos – kN, kN/m, kPa (kN/m2); 9.2. įtempiai ir stipriai – N/mm2 (MN/m2 arba MPa); 9.3. momentai (lenkimo, sukimo) – kN·m. Pastaba. Reglamente vartojama sąvoka „skaičiuojamasis“ atitinka Lietuvos standarte [7.4] pateiktą sąvoką „skaičiuotinis“. IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI 10. Lotyniškos didžiosios raidės: A – plotas; C – betono klasė, konstanta, nustatytoji reikšmė; E – tamprumo modulis, poveikio efektas; F – poveikis, jėga bendruoju atveju; G – šlyties modulis, nuolatinis poveikis; I – figūros skerspjūvio ploto inercijos momentas; M – momentas (bendruoju atveju), lenkimo momentas; N – (ašinė) normalinė jėga; R – atsparumas, atstojamoji jėga, reakcijos jėga; S – figūros skerspjūvio ploto statinis momentas, vidinė jėga; V – kerpamoji (skersinė) jėga, tūris; W – skerspjūvio ploto atsparumo momentas. 11. Lotyniškos mažosios raidės: a – matmuo, atstumas b – plotis; e – ekscentricitetas; f – stipris (medžiagos); h – aukštis, storis; i – ploto inercijos momento spindulys; l – tarpatramis, elemento ilgis; t – plonasienių elementų storis, laikas, laiko intervalas, trukmė. 12. Graikiškos mažosios raidės: α – mūro tamprumo charakteristika; β – kampas, santykis, daugiklis (koeficientas); γ – dalinis patikimumo koeficientas, vienetinis svoris; ε – deformacija (santykinė); λ – liaunis (santykis), daugiklis; μ – trinties koeficientas; ν – Puasono santykis (skersinės deformacijos koeficientas); σ – statmenieji (normaliniai) įtempiai; τ – šlyties (tangentiniai) įtempiai; φ – klupumo koeficientas; φ(

1. t)– valkšnumo koeficientas. 13. Indeksai: c – betonas, gniuždymas bendruoju atveju; d – skaičiuojamasis; eff – efektyvusis, ekvivalentinis; k – rodiklis (pvz., stiprio f charakteristinė reikšmė – fk); m – medžiaga, vidutinė reikšmė, lenkimas; s – armatūrinis plienas. 14. Lotyniškos didžiosios raidės su indeksais: Ac – gniuždomosios dalies plotas; Ac1 – skaičiuojamasis pasiskirstymo plotas, skaičiuojant glemžimą; Alod – paviršiaus, apkrauto vietine apkrova, plotas; Aeff – skerspjūvio efektyvusis plotas; NEd – skaičiuojamoji išilginė jėga nuo išorinių apkrovų poveikio; NEd, lt – skaičiuojamoji išilginė jėga nuo nuolatinės ir tariamai nuolatinės apkrovos; VEd – skaičiuojamoji skersinė jėga nuo apkrovų poveikio. 14.1. Lotyniškos mažosios raidės su indeksais: fb – mūro gaminių normuotasis gniuždomasis stipris; fk – charakteristinis nearmuotojo mūro gniuždomasis stipris; fd – skaičiuojamasis nearmuotojo mūro gniuždomasis stipris; ftd – skaičiuojamasis mūro tempiamasis stipris; ftxd – skaičiuojamasis mūro tempiamasis stipris lenkiant; ftwd – skaičiuojamasis mūro tempiamasis stipris svarbiausiųjų tempimo įtempių kryptimi; frd – skaičiuojamasis mūro kerpamasis stipris; sk – mūro, armuoto tinkleliais, tamprumo charakteristika; fskd – skaičiuojamasis armuotojo mūro gniuždomasis stipris; fud – skaičiuojamasis nearmuotojo mūro glemžiamasis stipris; beff – efektyvusis skerspjūvio plotis; heff – efektyvusis skerspjūvio aukštis. V SKYRIUS. PAGRINDINIAI NEARMUOTŲJŲ IR ARMUOTŲJŲ MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI 15. Projektuojant nearmuotąsias ir armuotąsias mūrines konstrukcijas, skaičiuojamosios poveikių ir mūro stiprio reikšmės yra nustatomos naudojant jų charakteristines reikšmes ir dalinius patikimumo koeficientus. Charakteristinės poveikių ir jų dalinių patikimumo bei derinių koeficientų reikšmės yra pateiktos STR 2.05.04:2003 [7.3]. Poveikius ir apkrovas gali nustatyti užsakovas arba projektuotojas, pasikonsultavęs su užsakovu, tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į STR 2.05.04:2003 [7.3] nustatytus reikalavimus. 16. Mūrinės konstrukcijos skaičiuojamos ribinių būvių metodu. Ribiniai būviai yra tokie būviai, kuriuos viršijus konstrukcija jau nebeatitinka projekto (savybių) reikalavimų. 17. Ribiniai būviai skirstomi į saugos ir tinkamumo ribinius būvius. Skaičiavimais reikia garantuoti, kad su nurodytu patikimumu konstrukcija nepasiektų ribinio būvio. 18. Saugos ribiniai būviai – tai ribiniai būviai, atitinkantys konstrukcijos ar jos dalies laikomąją galią ir stabilumą. 19. Kai tikrinamas pjūvio, elemento ar sandūros trūkimas arba per daug didelių deformacijų ribinis būvis (STR), turi būti tenkinama STR 2.05.03:2003 [7.2] sąlyga ; (5.1) čia: Ed – tokio poveikio efekto kaip vidinė jėga, momentas arba atitinkamų kelių vidinių jėgų ar momentų vektorius, skaičiuojamoji reikšmė [7.2]; Rd – konstrukcijos skaičiuojamojo atsparumo reikšmė. Tikrinant konstrukcijos statinę pusiausvyrą (stabilumą) (EQU) turi atitikti sąlyga Ed, ds < Ed, stb; (5.2) čia: Ed, dst ir Ed, stb – atitinkamai destabilizuojantys [7.3] ir stabilizuojantys poveikių efektai. 20. Tinkamumo ribiniai būviai susiję su konstrukcijų naudojimo tinkamumu. Tinkamumo ribiniais būviais konstrukcijos apsaugomos nuo neleistinų plyšių atsivėrimo, per didelių poslinkių ir deformacijų. Jie turi įtakos konstrukcijų vaizdui arba efektyviam naudojimui, gali sugadinti apdailą. Turi būti tikrinama sąlyga STR 2.05.03:2003 [7.2] ; (5.3) čia: Cd – tinkamumo kriterijų ribojanti skaičiuojamoji reikšmė; Ed – poveikių efekto, nustatyto pagal derinius, numatytus STR 2.05.04:2003 [7.3], skaičiuojamoji reikšmė. Tikrinant tinkamumo ribinį būvį, tempiamųjų paviršių deformacijoms apskaičiuoti naudojamas charakteristinis derinys pagal STR 2.05.04:2003 [7.3]. 21. Projektuojant mūrines konstrukcijas turi būti numatomos priemonės, leidžiančios mūryti konstrukcijas esant neigiamai temperatūrai. VI SKYRIUS. NEARMUOTŲJŲ IR ARMUOTŲJŲ MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ ILGALAIKIŠKUMAS 22. Konstrukcija yra ilgalaikė, jeigu per visą numatytą naudojimo laiką ji išlieka stipri ir stabili bei tinkama naudoti. Mūrinių konstrukcijų ilgalaikiškumui esminę įtaką turi jų atsparumas šalčiui. 23. Mūro gaminių sienų išorinių sluoksnių (12 cm storio) ir pamatų (per visą storį) atsparumo šalčiui markės, atsižvelgiant į numatomą konstrukcijų naudojimo trukmę (ne mažesnę kaip 100, 50 ar 25 metai), pateiktos 1 lentelėje. Atliekant skaičiavimus turi būti atsižvelgta į mūrinių konstrukcijų projektavimo ypatumus, kai mūrijama esant neigiamai temperatūrai. Pastaba. Atsparumo šalčiui projektinės markės nustatomos tik tų medžiagų, iš kurių statoma viršutinė pamatų dalis (iki skaičiuojamojo grunto įšalo gylio). 24. Blokų ir sieninių plokščių, pagamintų iš visų rūšių betono, atsparumo šalčiui markė imama pagal STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas) reikalavimus. 25. Plastinio presavimo molio plytų mūro atsparumo šalčiui markės, nurodytos 1 lentelėje, gali būti sumažintos viena pakopa, bet ne mažiau kaip iki F10, šiais atvejais: 25.1. pastatų su sausuoju ir normaliuoju drėgmės režimu (1 lentelės 1 a poz.) išorinėms sienoms, apsaugotoms iš išorės ne mažesnio kaip 35 mm storio apdaru, atitinkančiu atsparumo šalčiui reikalavimus (žr. 1 lentelę); apdailos plytų ir keraminių blokelių atsparumo šalčiui markė turi būti ne žemesnė kaip F25 visoms pastatų naudojimo trukmėms; 25.2. pastatų su drėgnojo ir šlapiojo režimo patalpomis (1 lentelės 1 b ir c poz.) išorinėms sienoms, ant kurių vidinių paviršių įrengtas hidroizoliacijos arba garo izoliacijos sluoksnis; 25.3. pamatams ir sienų su priegrindomis požeminėms dalims, įrengiamoms nedidelio drėgnumo gruntuose, jei gruntinio vandens lygis nuo žemės paviršiaus yra žemiau kaip 3 m (1 lentelės 2 poz.). 1 lentelė Atsparumo šalčiui markės Konstrukcijų tipas Atsparumo šalčiui markė F, kai konstrukcijos naudojimo trukmė metais 100 50 25 1. Pastatų išorinės sienos arba jų apdaras, kai drėgmės režimas: a – sausasis ir normalusis b – drėgnasis c – šlapiasis 25 35 50 15 25 35 15 15 25 2. Pamatai ir sienų požeminės dalys: a – iš plastinio presavimo molio plytų b – iš gamtinių akmenų 35 25 25 15 15 15 26. Apdarų, plonesnių nei 35 mm, atsparumo šalčiui markė didinama viena pakopa, bet ne daugiau kaip iki F50. 27. Mūro gaminių (1 lentelės 2 poz.), naudojamų pamatams ir požeminėms sienų dalims, atsparumo šalčiui markę reikia padidinti viena pakopa tuo atveju, kai gruntinio vandens lygis yra žemiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. 28. Silikatinius, akytojo betono mūro gaminius, tuštymėtuosius keraminius blokelius, pusiau sauso presavimo molio plytas leidžiama naudoti išorinėms drėgnų patalpų sienoms tik tuo atveju, jeigu ant jų vidinio paviršiaus įrengiama garo izoliacija. Šių medžiagų mūro gaminių naudoti drėgnų (šlapių) patalpų sienoms, taip pat rūsių ir cokolių išorinėms sienoms negalima. VII SKYRIUS. MEDŽIAGOS I SKIRSNIS. MŪRO GAMINIAI 29. Projektuojant nearmuotąsias ir armuotąsias mūrines konstrukcijas naudojami šie mūro gaminiai: 29.1. keraminiai; 29.2. silikatiniai; 29.3. autoklavinio akytojo betono; 29.4. sunkiojo ir lengvojo betono; 29.5. sunkiojo betono bei plytų stambūs blokai ir sieninės plokštės; 29.5. gamtinio akmens. 30. Atsižvelgiant į projektuojamųjų mūrinių konstrukcijų paskirtį ir darbo sąlygas darbo brėžiniuose nurodomi pagrindiniai mūro gaminių rodikliai: 30.1. markė arba klasė (pagal gniuždomąjį stiprį); 30.2. atsparumo šalčiui markė; 30.3. lengvojo betono dirbinių tankio klasė. 31. Projektuojant mūrines konstrukcijas naudojamos šios medžiagos: 31.1. sunkieji ir lengvieji mūrijimo skiediniai; 31.2. skiediniai su priedais nuo šalčio, atsižvelgiant į XII skyriaus nuorodas; 31.3. sluoksniuotųjų sienų tarpams tarp sluoksnių užpildyti naudojamas nedidelio stiprumo betonas, kurio vidutinis gniuždomasis stipris 1,5-7,5 N/mm2. 32. Pilnavidures keramines ir silikatines plytas naudoti sausų ir normalaus drėgnumo patalpų išorinėms sienoms leidžiama tuo atveju, kai reikia užtikrinti sienų stiprumą. 33. Aukštesniuose kaip 5 aukštų pastatuose naudojamos plytos ir blokeliai, kurių vidutinis gniuždomasis stipris ne mažesnis kaip 15 N/mm2 (markė pagal gniuždomąjį stiprį M150). II SKIRSNIS. SKIEDINIAI 34. Mūrijimo skiediniai, paruošti gamyklose ar statybvietėse, turi atitikti LST 1346-1997 [7.12] reikalavimus. Mūrijimo skiedinių markės ir gniuždomojo stiprio reikšmės pateiktos 2 lentelėje. 2 lentelė Mūrijimo skiedinių markės ir gniuždomojo stiprio reikšmės Markė S0,4 S1 S2,5 S5 S7,5 S10 S15 S20 Gniuždomasis stipris, N/mm2 0,4 1 2,5 5 7,5 10 15 20 35. Mūrui gali būti naudojami sunkieji (tankis ≥ 1500 kg/m3) ir lengvieji skiediniai (tankis < 1500 kg/m3). Sunkieji mūrijimo skiediniai gali būti cementiniai, mišrieji ir cemento pastos. Cemento pasta naudojama mūrui, kurio horizontaliųjų siūlių storis yra 1-3 mm. 36. Žemiausia skiedinio markė gali būti: nearmuotojo mūro – S1, armuotojo mūro – S5. Cemento pastų markė turi būti ne mažesnė kaip S5. III SKIRSNIS. ARMATŪRA 37. Armuotajam mūrui turi būti naudojama nerūdijanti armatūra arba ji turi būti apsaugota nuo agresyvios aplinkos poveikio cinkuojant ar atitinkamo storio kitais apsauginiais sluoksniais. Armuotosioms mūrinėms konstrukcijoms armuoti naudojama strypinė ir vielinė armatūra. Įdėtinėms detalėms ir antdėklams reikia naudoti plieną pagal STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas) reikalavimus. VIII SKYRIUS. SKAIČIUOJAMOSIOS MŪRO CHARAKTERISTIKOS I SKIRSNIS. SKAIČIUOJAMIEJI STIPRIAI 38. Skaičiuojant mūrines konstrukcijas naudojami tokie fizikiniai-mechaniniai mūro rodikliai: 38.1. gniuždomasis stipris f; 38.2. kerpamasis stipris fv; 38.3. lenkiamasis stipris fx; 38.4. įtempių ir deformacijų diagrama (σ – ε). 39. Nearmuotojo mūro charakteristinis gniuždomasis stipris fk nustatomas bandant mūrą pagal standarto LST EN 1052-1:2000 [7.9] reikalavimus arba gali būti apskaičiuojamas naudojant priklausomybes tarp charakteristinio mūro gniuždomojo stiprio fk bei mūro gaminių ir mūrijimo skiedinio gniuždomųjų stiprių (žr. 8.1 ir 8.2 formules). 40. Nearmuotojo mūro, kurio horizontaliosios siūlės yra 3-15 mm storio, gniuždomojo stiprio charakteristinė reikšmė apskaičiuojama , (8.1) čia: fb – normuotasis mūro gaminių gniuždomasis stipris, nustatytas pagal LST EN 772-1:2003 [7.6] standarto reikalavimus; fm – normuotasis skiedinio gniuždomasis stipris, nustatytas pagal LST EN 1015-11:2004 [7.8] reikalavimus; K – koeficientas, kuriuo įvertinama mūro gaminių tuštymių įtaka mūro stipriui. 41. Nearmuotojo mūro, kurio horizontaliųjų siūlių storis 1-3 mm, gniuždomojo stiprio charakteristinė reikšmė apskaičiuojama . (8.2) 42. Nearmuotojo mūro gniuždomojo stiprio charakteristinę reikšmę galima apskaičiuoti pagal (8.1) ir (8.2) formules, jei mūro gaminių stiprio rodikliai nustatomi pagal LST EN 772-1:2003 [7.6] reikalavimus, o skiedinių – pagal LST EN 1015-11:2004 [7.8] ir LST EN 998-2:2003 [7.7] reikalavimus. Gaminio stiprio variacijos koeficientas yra ne didesnis kaip 0,25. Be to, turi būti tenkinamos šios sąlygos: 42.1. mūro gaminių gniuždomasis stipris fb ≤ 75 N/mm2 ir skiedinio stipris fm ≤ 20 N/mm2 < 2fb, kai horizontaliosios siūlės yra 3-15 mm storio; 42.2. mūro gaminių gniuždomasis stipris fb  50 N/mm2 ir skiedinio stipris fm ≤ 10 N/mm2, kai horizontaliosios siūlės yra 1-3 mm storio. 43. Koeficiento K reikšmės priklausomai nuo mūro gaminių grupės imamos iš 1 priedo. 44. Nearmuotojo mūro gniuždomojo stiprio skaičiuojamoji reikšmė: , (8.3) čia: γM – dalinis patikimumo koeficientas, kurio reikšmės nustatomos atsižvelgiant į mūrijimo kokybę ir jos kontrolę. 44.1. dalinio patikimumo koeficiento reikšmė imama γM =3. 45. Mūro iš įvairių mūro gaminių gniuždomojo stiprio skaičiuojamosios reikšmės pateiktos 3-10 lentelėse: 45.1. priimant gniuždomąjį mūro stiprį iš 3-10 lentelių, plytų markę, nustatomą pagal LST EN 772-1:2003 [7.6] reikalavimus, reikia dauginti iš eksperimentiškai nustatyto koeficiento. 45.2. lentelėse 3-10 nurodyta skiedinio markė yra nustatyta pagal kubinį gniuždomąjį stiprį. Tuo atveju, kai skiedinio markė nustatoma pagal LST EN 1015-11:2004 [7.8], imant gniuždomąjį mūro stiprį iš 3-10 lentelių, skiedinio markę reikia dauginti iš koeficiento nustatomo eksperimentiškai. 46. Sunkiaisiais skiediniais sumūrytų iš visų rūšių plytų ir keraminių blokelių su plyšio formos tuštymėmis iki 12 mm pločio mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd, kai plytų (blokelių) mūro eilės aukštis 50-150 mm, pateiktas 3 lentelėje. 3 lentelė Mūro iš visų rūšių plytų ir keraminių blokelių su vertikaliomis plyšio formos tuštymėmis iki 12 mm pločio, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Plytų arba blokelių markė Visų rūšių plytų ir keraminių blokelių su vertikaliomis plyšio formos tuštymėmis iki 12 mm pločio mūro, eilės aukščiui esant 50-150 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė Kai skiedinio stipris, N/mm2 S20 S15 S10 S7,5 S5 S2,5 S1 S0,4 0,2 0 300 3,9 3,6 3,3 3,0 2,8 2,5 2,2 1,8 1,7 1,5 250 3,6 3,3 3,0 2,8 2,5 2,2 1,9 1,6 1,5 1,3 200 3,2 3,0 2,7 2,5 2,2 1,8 1,6 1,4 1,3 1,0 150 2,6 2,4 2,2 2,0 1,8 1,5 1,3 1,2 1,0 0,8 125 - 2,2 2,0 1,9 1,7 1,4 1,2 1,1 0,9 0,7 100 - 2,0 1,8 1,7 1,5 1,3 1,0 0,9 0,8 0,6 75 - - 1,5 1,4 1,3 1,1 0,9 0,7 0,6 0,5 50 - - - 1,1 1,0 0,9 0,7 0,6 0,5 0,35 35 - - - 0,9 0,8 0,7 0,6 0,45 0,4 0,25 Pastabos: 1. Skaičiuojamąjį mūro gniuždomąjį stiprį (žr. 3 lentelę), kai skiedinio markė S5-S0,4, reikia mažinti: dauginant iš koeficientų: 0,85 – mūrui, kuriam naudojamas standusis cementinis skiedinys (be kalkių ar molio priedų) ir lengvasis bei kalkinis skiedinys iki 3 mėn. amžiaus; 0,9 – mūrui, kuriam naudojami cementiniai skiediniai (be kalkių arba molio) su organiniais plastikliais. 2. Aukštos kokybės mūro skaičiuojamojo gniuždomojo stiprio mažinti nereikia, kai horizontaliosios siūlės įrengiamos naudojant rėmelius, o skiedinys išlyginamas ir sutankinamas lentjuoste. 47. Vibruotojo plytų mūro naudojant sunkiuosius skiedinius skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd pateiktas 4 lentelėje. 4 lentelė Vibruotojo plytų mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Plytų markė Vibruotojo plytų mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai sunkiojo skiedinio markė S20 S15 S10 S7,5 S5 300 5,6 5,3 4,8 4,5 4,2 250 5,2 4,9 4,4 4,1 3,7 200 4,8 4,5 4,0 3,6 3,3 150 4,0 3,7 3,3 3,1 2,7 125 3,6 3,3 3,0 2,9 2,5 100 3,1 2,9 2,7 2,6 2,3 75 - 2,5 2,3 2,2 2,0 Pastabos: 1. Plytų mūro, sutankinto vibruojant ant vibracinio stalo, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, pateiktas 4 lentelėje, dauginamas iš koeficiento 1,05. 2. Vibruotojo plytų mūro, kurio storis didesnis kaip 300 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, pateiktas 4 lentelėje, dauginamas iš koeficiento 0,85. 3. Skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, pateikti 4 lentelėje, taikomas mūro ruožams, kurių plotis  400 mm. Kai savilaikių ir nelaikančiųjų sienų leidžiamasis sienų plotis nuo 250 iki 380 mm, skaičiuojamasis mūro gniuždomasis stipris dauginamas iš koeficiento 0,8. 48. Mūro iš stambių ištisinių visų rūšių betono ir gamtinio akmens blokų (pjautų arba švaraus tašymo), kai mūro eilės aukštis 500-1000 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris pateiktas 5 lentelėje. 5 lentelė Mūro iš stambių visų rūšių betono ir gamtinio akmens blokų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Betono ar gamtinio akmens markė Stambių visų rūšių betono ir gamtinio akmens blokų (pjautų arba švaraus tašymo), eilės aukščiui esant 500-1000 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė S20 S15 S10 S7,5 S5 S2,5 S1 Kai skiedinio stipris lygus 0 1000 17,9 17,5 17,1 16,8 16,5 15,8 14,5 11,3 800 15,2 14,8 14,4 14,1 13,8 13,3 12,3 9,4 600 12,8 12,4 12,0 11,7 11,4 10,9 9,9 7,3 500 11,1 10,7 10,3 10,1 9,8 9,3 8,7 6,3 400 9,3 9,0 8,7 8,4 8,2 7,7 7,4 5,3 300 7,5 7,2 6,9 6,7 6,5 6,2 5,7 4,4 250 6,7 6,4 6,1 5,9 5,7 5,4 4,9 3,8 200 5,4 5,2 5,0 4,9 4,7 4,3 4,0 3,0 150 4,6 4,4 4,2 4,1 3,9 3,7 3,4 2,4 100 - 3,3 3,1 2,9 2,7 2,6 2,4 1,7 75 - - 2,3 2,2 2,1 2,0 1,8 1,3 50 - - 1,7 1,6 1,5 1,4 1,2 0,85 35 - - - - 1,1 1,0 0,9 0,6 25 - - - - 0,9 0,8 0,7 0,5 Pastabos: 1. Mūro iš stambių blokų, kai eilės aukštis didesnis nei 1000 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, pateiktas 5 lentelėje, dauginamas iš koeficiento 1,1. 2. Stambių betono ir gamtinio akmens blokų markė imama lygi etaloninio bandinio kubo laikinojo gniuždomojo stiprio ribai. 3. Mūro iš stambių betono ir gamtinio akmens blokų, kai siūlės įrengiamos naudojant rėmelį ir skiedinys sutankinamas lentjuoste (tai turi būti nurodoma darbo projekte), skaičiuojamąjį gniuždomąjį stiprį, pateiktą 5 lentelėje, galima dauginti iš koeficiento 1,2. 49. Mūro iš ištisinių betono ir gamtinio akmens pjautų arba švaraus tašymo blokelių, kai mūro eilės aukštis 200-300 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris pateiktas 6 lentelėje. 6 lentelė Mūro iš stambių betono, gipsbetonio ir gamtinio akmens pjautų arba švaraus tašymo blokų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Mūro gaminio markė Stambių betono, gipsbetonio ir gamtinio akmens pjautų arba švaraus tašymo blokų mūro, eilės aukščiui esant 200-300 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė Kai skiedinio stipris N/mm2 S20 S15 S10 S7,5 S5 S2,5 S1 S0,4 0,2 0 1000 13,0 12,5 12,0 11,5 11,0 10,5 9,5 8,5 8,3 8,0 800 11,0 10,5 10,0 9,5 9,0 8,5 8,0 7,0 6,8 6,5 600 9,0 8,5 8,0 7,8 7,5 7,0 6,0 5,5 5,3 5,0 500 7,8 7,3 6,9 6,7 6,4 6,0 5,3 4,8 4,6 4,3 400 6,5 6,0 5,8 5,5 5,3 5,0 4,5 4,0 3,8 3,5 300 5,8 4,9 4,7 4,5 4,3 4,0 3,7 3,3 3,1 2,8 200 4,0 3,8 3,6 3,5 3,3 3,0 2,8 2,5 2,3 2,0 150 3,3 3,1 2,9 2,8 2,6 2,4 2,2 2,0 1,8 1,5 100 2,5 2,4 2,3 2,2 2,0 1,8 1,7 1,5 1,3 1,0 75 - - 1,9 1,8 1,7 1,5 1,4 1,2 1,1 0,8 50 - - 1,5 1,4 1,3 1,2 1,0 0,9 0,8 0,6 35 - - - - 1,0 0,95 0,85 0,7 0,6 0,45 25 - - - - 0,8 0,75 0,65 0,55 0,5 0,35 15 - - - - - 0,5 0,45 0,38 0,35 0,25 Pastabos: 1. Mūro iš pilnavidurių stambių šlakbetonio blokelių, pagamintų naudojant rudosios ir mišriosios akmens anglies šlaką, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris imamas iš 6 lentelėje pateiktų reikšmių, dauginant iš koeficiento 0,8. 2. Gipsbetonio blokelius leidžiama naudoti mūrinėms sienoms, kurių naudojimo trukmė 25 metai, šiuo atveju skaičiuojamasis mūro gniuždomasis stipris imamas iš 6 lentelės, dauginant iš koeficientų: 0,5 – išorinėms sienoms, 0,8 – vidinėms sienoms. 3. Mūro iš betono ir gamtinio akmens 150 ir aukštesnės markės, blokelių su tikslių matmenų lygiais paviršiais (nuokrypiai, neviršijantys ± 2 mm), kai cementinio skiedinio pastų ar klijų siūlių storis  5 mm, skaičiuojamąjį gniuždomąjį stiprį galima imti iš 6 lentelės, dauginant iš koeficiento 1,3. 50. Mūro iš tuštymėtųjų betono blokelių, kai eilės aukštis 200-300 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris pateiktas 7 lentelėje. 7 lentelė Mūro iš tuštymėtųjų betono blokelių skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Betono blokelių markė Tuštymėtųjų betono blokelių mūro, kai eilės aukštis 200-300 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė Kai skiedinio stipris, N/mm2 S10 S7,5 S5 S2,5 S1 S0,4 0,2 0 150 2,7 2,6 2,4 2,2 2,0 1,8 1,7 1,3 125 2,4 2,3 2,1 1,9 1,7 1,6 1,4 1,1 100 2,0 1,8 1,7 1,6 1,4 1,3 1,1 0,9 75 1,6 1,5 1,4 1,3 1,1 1,0 0,9 0,7 50 1,2 1,15 1,1 1,0 0,9 0,8 0,7 0,5 35 - 1,0 0,9 0,8 0,7 0,6 0,55 0,4 25 - - 0,7 0,65 0,55 0,5 0,45 0,3 Pastaba. Mūro iš tuštymėtųjų šlakbetonio blokelių (naudojant rudosios ir mišrios akmens anglies šlaką) ir gipsbetonio blokų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris imamas dauginant iš koeficientų, pateiktų 6 lentelės 1 ir 2 pastabose. 51. Mūro iš pjautų ar švariai tašytų gamtinio akmens blokelių, kai eilės aukštis iki 150 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris pateiktas 8 lentelėje. 8 lentelė Mūro iš nedidelio stiprio taisyklingos formos gamtinio akmens blokelių skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Mūro rūšis Blokelių Nedidelio stiprio taisyklingos formos (pjautų ir švariai tašytų) gamtinio akmens blokelių mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2) markė kai skiedinio markė kai skiedinio stipris, N/mm2 S25 S1 S0,4 0,2 0 1. Iš gamtinių akmenų, kai eilės aukštis < 150 mm 25 0,6 0,45 0,35 0,3 0,2 15 0,4 0,35 0,25 0,2 0,13 10 0,3 0,25 0,2 0,18 0,1 7 0,25 0,2 0,18 0,15 0,07 2. Tas pats, kai eilės 10 0,38 0,33 0,28 0,25 0,2 aukštis 200-300 mm 7 0,28 0,25 0,23 0,2 0,12 4 - 0,15 0,14 0,12 0,08 52. Mūro iš skaldytų gamtinių akmenų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd pateiktas 9 lentelėje. 53. Nevibruotojo akmenbetonio skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd pateiktas 10 lentelėje. 54. Mūro iš tuštymėtųjų (su apvaliomis ≤ Ø 35 mm tuštymėmis ir tuštymėtumu iki 25 ) 88 mm aukščio silikatinių plytų ir 138 mm aukščio blokelių skaičiuojamasis gniuždomasis stipris imamas iš 3 lentelės, dauginant iš koeficientų: 54.1. kai skiedinio stipris nulinis ir 0,2 N/mm2, – 0,8; 54.2. kai skiedinio markė 0,4, 1, 2,5 ir aukštesnė – atitinkamai 0,85, 0,9 ir 1. 9 lentelė Mūro iš skaldytų akmenų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Skaldytų akmenų Skaldytų akmenų mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė Kai skiedinio stipris, N/mm2 markė S100 S7,5 S5 S2,5 S1 S0,4 0,2 0 1000 2,5 2,2 1,8 1,2 0,8 0,5 0,4 0,33 800 2,2 2,0 1,6 1,0 0,7 0,45 0,33 0,28 600 2,0 1,7 1,4 0,9 0,65 0,4 0,3 0,22 500 1,8 1,5 1,3 0,85 0,6 0,38 0,27 0,18 400 1,5 1,3 1,1 0,8 0,55 0,33 0,23 0,15 300 1,3 1,15 0,95 0,7 0,5 0,3 0,2 0,12 200 1,1 1,0 0,8 0,6 0,45 0,28 0,18 0,08 150 0,9 0,8 0,7 0,55 0,4 0,25 0,17 0,07 100 0,75 0,7 0,6 0,5 0,35 0,23 0,15 0,05 50 - - 0,45 0,35 0,25 0,2 0,13 0,03 35 - - 0,36 0,29 0,22 0,18 0,12 0,02 25 - - 0,3 0,25 0,2 0,15 0,1 0,02 Pastabos: 1. Esant skiedinio markei S0,4 ir aukštesnei, 28 parų amžiaus mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris nustatomas stiprio reikšmes, pateiktas 9 lentelėje, dauginant iš koeficiento 0,8. 2. Mūro iš guolinių laukakmenių skaičiuojamojo gniuždomojo stiprio reikšmės, pateiktos 9 lentelėje, dauginamos iš koeficiento 1,5. 3. Laukakmenių mūro, naudojamo iš visų pusių gruntu užpiltiems pamatams, skaičiuojamąjį gniuždomąjį stiprį leidžiama padidinti 0,1 N/mm2, kai tarpai tarp pamato duobės kraštų ir mūro užpilami gruntu sumūrijus pamatus, ir 0,2 N/mm2, kai mūrijama tranšėjose, mūrui liečiantis su nejudintu gruntu ir esant antstatui. 55. Mūro, kai eilės aukštis yra tarpinis nuo 150 iki 200 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris lygus aritmetiniam vidurkiui, imant reikšmes iš 3 ir 6 lentelių, kai eilės aukštis nuo 300 iki 500 mm, – interpoliuojant tarp reikšmių, imamų iš 5 ir 6 lentelių. 10 lentelė Nevibruotojo akmenbetonio skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Akmenbetonio rūšys Nevibruotojo akmenbetonio skaičiuojamasis gniuždomasis stipris (N/mm2), kai betono vidutinis kubinis gniuždomasis stipris, N/mm2 20 15 10 7,5 5 3,5 Skaldyto gamtinio akmens markės: ≥ 200 100 50 arba su plytų duženomis 4 - - 3,5 - - 3 - - 2,5 2,2 2,0 2,0 1,8 1,7 1,7 1,5 1,3 Pastaba. Akmenbetonio, tankinto vibruojant, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas stiprio reikšmes, pateiktas 10 lentelėje, dauginant iš koeficiento 1,15. 56. Skaičiuojamieji mūro gniuždomieji stipriai, pateikti 3-9 lentelėse, dauginami iš darbo sąlygų koeficiento γc: 56.1. stulpams ir tarpangiams, kurių skerspjūvio plotas ≤ 0,3 m2 – 0,8; 56.2. nearmuotiesiems tinkleliu apvalaus skerspjūvio elementams iš paprastų plytų – 0,6; 56.3. mūrui iš stambių blokų ir akmenų, pagamintų iš sunkiojo betono ir gamtinių akmenų (tankis ≥ 1800 kg/m3), – 1,1; 56.4. mūrui iš silikatbetonio blokų ir blokelių, kurių markė aukštesnė kaip 300 – 0,9; 56.5. mūrui iš stambiaporio betono blokų ir blokelių – 0,8; 56.6. mūrui iš akytojo betono blokų ir blokelių – 0,7; 56.7. mūrui, kurio skiedinys kietėjo ilgą laiką (daugiau kaip metus) – 1,15; 56.8. mūrui iš silikatinių plytų, kai naudojamas skiedinys su potašo priedu – 0,85; 56.9. mūrui, mūrijamam žiemą užšaldymo būdu – iš darbo sąlygų koeficiento γc1, kurio reikšmės pateiktos 34 lentelėje. 57. Mūro iš stambių įvairaus tipo tuščiavidurių betono blokų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris nustatomas eksperimentiškai. Jeigu eksperimentų duomenų nėra, skaičiuojamieji stipriai imami iš 5 lentelės, dauginant iš koeficientų: 57.1. kai tuštymėtumas ≤ 5 – 0,9; 57.2. kai tuštymėtumas ≤ 6-25 – 0,5; 57.3. kai tuštymėtumas ≤ 26-45 – 0,25; Tuštymėtumas nustatomas pagal vidurinį horizontalųjį pjūvį (skerspjūvį). Tarpinėms tuštymėtumo reikšmėms koeficientų reikšmes galima nustatyti tiesiškai interpoliuojant. 58. Mūro iš gamtinio akmens skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, pateiktas 5, 6 ir 8 lentelėse, imamas dauginant iš koeficientų: 58.1. mūrui iš pusiau švariai tašytų akmenų (nelygumai iki 10
2. mm)– 0,8; 58.2. mūrui iš grubiai tašytų akmenų (nelygumai iki 20
3. mm)– 0,7. 59. Mūro iš nedegtųjų plytų ir mūro gaminių iš grunto skaičiuojamasis gniuždomasis stipris imamas stiprio reikšmes, pateiktas 8 lentelėje, dauginant iš koeficientų: 59.1. išorinių sienų mūrui – 0,5; 59.2. vidinių sienų mūrui – 0,8. 60. Nedegtąsias plytas ir mūro gaminius iš grunto galima naudoti pastatams, kurių naudojimo trukmė ne ilgesnė kaip 25 metai. 61. Mūro iš pilnavidurių blokelių naudojant cemento ir kalkių, cemento ir molio bei kalkių skiedinius skaičiuojamieji tempiamieji stipriai ftd, ftxd, ftwd ir kerpamasis stipris fvd, apskaičiuojant perrištus mūro pjūvius, einančius per vertikaliąsias ir horizontaliąsias siūles, pateikti 11 lentelėje. 11 lentelė Mūro naudojant pilnavidurius mūro gaminius ir mišriuosius skiedinius skaičiuojamieji stipriai Įtempimų būvio atvejis Žymėjimas Pilnavidurių blokelių mūro, naudojant cemento ir kalkių, cemento ir molio bei kalkių skiedinius, skaičiuojamieji tempiamieji ir kerpamieji stipriai (N/mm2), apskaičiuojant mūro pjūvius kertančias vertikaliąsias ir horizontaliąsias siūles kai skiedinio markė kai skiedinio gniuždomasis stipris, N/mm2  S5 S2,5 S1 S0,4 0,2 A. Ašinis tempimas 1. Per neperrištąjį pjūvį visų rūšių mūrui (normalinis sukibimas; žr.1 pav.) ftd 0,08 0,05 0,03 0,01 0,005 2. Per perrištąjį pjūvį (žr. 2 pav.):
4. a)mūrui iš taisyklingos formos blokelių
5. b)mūrui iš laukakmenių 0,16 0,12 0,11 0,08 0,05 0,04 0,02 0,02 0,01 0,01 B. Tempimas lenkiant 3. Per neperrištąjį pjūvį visų tipų mūrui ir pagal įstrižąjį pjūvį (svarbiausieji tempimo įtempiai lenkiant) ftxd, ftwd 0,12 0,08 0,04 0,02 0,01 4. Per neperrištąjį pjūvį (žr. 3 pav.):
6. a)mūrui iš taisyklingos formos blokelių;
7. b)mūrui iš laukakmenių 0,25 0,18 0,16 0,12 0,08 0,06 0,04 0,03 0,02 0,015 C. Kirpimas 5. Per neperrištąjį pjūvį visų tipų mūrui (tangentinis sukibimas) fvd 0,16 0,11 0,05 0,02 0,01 6. Per perrištąjį mūro iš laukakmenių pjūvį 0,24 0,16 0,08 0,04 0,02 Pastabos: 1. Skaičiuojamieji stipriai imami visam trūkimo ar kirpimo pjūviui, statmenam arba lygiagrečiam (kerpant) su įrąžos kryptimi. 2. Skaičiuojamieji mūro stipriai, pateikti 11 lentelėje, dauginant iš koeficientų:  vibruotojo mūro iš plastinio presavimo molio plytų, taip pat nevibruotojo mūro iš skylėtųjų ir tuštymėtųjų plytų ir betono blokelių – 1,25;  nevibruotojo plytų mūro naudojant standžiuosius cementinius skiedinius be molio ar kalkių priedo – 0,75;  mūro iš pilnavidurių ir tuščiavidurių silikatinių plytų – 0,7, o iš silikatinių plytų, pagamintų naudojant smulkųjį smėlį, – pagal eksperimentinių tyrimų rezultatus;  mūro mūryto žiemą užšaldymo būdu – pagal 34 lentelę;  apskaičiuojant mūro plyšių atsivėrimą pagal 10.1 formulę, skaičiuojamasis stipris ftxd visų rūšių mūrui imamas iš 11 lentelės, neįvertinant anksčiau minėtų koeficientų. 3. Kai taisyklingos formos plytų (blokelių) perrišos gylio ir eilės aukščio santykis mažesnis už vienetą, skaičiuojamojo mūro tempiamojo stiprio (ftd) ir tempiamojo stiprio lenkiant (ftxd) reikšmės per perrištus pjūvius imamos lygios 11 lentelėje pateiktoms reikšmėms, padaugintoms iš perrišos gylio ir eilės aukščio santykio. 62. Mūro iš taisyklingos formos plytų ir blokelių skaičiuojamieji tempiamieji stipriai ftd, ftxd, ftwd ir kerpamasis stipris fvd, apskaičiuojant mūro perrištus skerspjūvius, einančius per plytas arba blokelius, pateikti 12 lentelėje. 12 lentelė Mūro iš taisyklingos formos plytų ir blokelių skaičiuojamieji stipriai Įtempių būvio tipas (atvejis) Žymenys Taisyklingos formos plytų ir blokelių mūro skaičiuojamieji tempiamieji ir kerpamieji stipriai (N/mm2), skaičiuojant mūrą per perrištąjį pjūvį, einantį per plytas ar blokelius, kai jų markė 200 150 100 75 50 35 25 15 10 1. Ašinis tempimas ftd 0,25 0,2 0,18 0,13 0,1 0,08 0,06 0,05 0,03 2. Tempimas ir svarbiausieji tempimo įtempiai lenkiant ftxd„ ftwd 0,4 0,3 0,25 0,2 0,16 0,12 0,1 0,07 0,05 3. Kirpimas fvd 1,0 0,8 0,65 0,55 0,4 0,3 0,2 0,14 0,09 Pastabos. 1. Skaičiuojamieji tempiamieji stipriai ftd, ftxd ir ftwd taikomi visam mūro trūkimo pjūviui. 2. Stipris fvd yra tik plytų ir blokelių kerpamasis stipris (taikomas pjūviui, kertančiam tik blokelius ar plytas, atmetus vertikaliąsias siūles). 63. Skaičiuojamieji akmenbetonio tempiamieji stipriai ftd, ftwd ir ftxd pateikti 13 lentelėje. 64. Mūro iš gamtinių akmenų skaičiuojamuosius stiprius visiems įtempių būvio atvejams leidžiama nustatyti eksperimentiškai. 65. Armatūros skaičiuojamieji stipriai imami iš STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas), atsižvelgiant į konstrukcijų armavimo pobūdį, dauginami iš darbo sąlygų koeficiento cs, pateikto 14 lentelėje. 1 pav. Tempiamojo mūro trūkimas per neperrištąjį pjūvį 2 pav. Tempiamojo mūro trūkimas per perrištąjį pjūvį 3 pav. Mūro trūkimas per perrištąjį pjūvį lenkiant 13 lentelė Akmenbetonio skaičiuojamieji stipriai Įtempių būvio tipas Žymenys Skaičiuojamieji akmenbetonio tempiamieji stipriai (N/mm2), kai betono vidutinis kubinis gniuždomasis stipris (N/mm2) 20 15 10 7,5 5 3,5 1. Ašinis tempimas ir svarbiausieji tempimo įtempiai ftd, ftwd 0,2 0,18 0,16 0,14 0,12 0,1 2. Tempimas lenkiant ftxd 0,27 0,25 0,23 0,2 0,18 0,16 14 lentelė Darbo sąlygų koeficiento γcs reikšmės Konstrukcijų armavimo pobūdis Darbo sąlygų koeficiento γcs reikšmės armatūrai Lygioji strypinė armatūra, kurios fyk = 240 N/mm2 Rumbuotoji strypinė armatūra, kurios fyk = 300 N/mm2 Vielinė armatūra, kurios fyk = 400 N/mm2 1. Armavimas tinkleliu 0,75 - 0,6 2. Mūro išilginė armatūra:
8. a)tempiamoji išilginė armatūra
9. b)ta pati gniuždomoji
10. c)armatūros atlankos ir sankabos 1 0,85 0,8 1 0,7 0,8 1 0,6 0,6 3. Mūro inkarai ir ryšiai:
11. a)kai skiedinio markė  S2,5
12. b)kai skiedinio markė  S1 0,9 0,5 0,9 0,5 0,8 0,6 Pastabos: 1. Naudojant kitų rūšių armatūrinį plieną skaičiuojamieji stipriai, pateikti STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas), imami ne didesni už strypinės armatūros, kurios fyk = 300 N/mm2, ar vielinės armatūros, kurios fyk = 400 N/mm2, stiprius. 2. Apskaičiuojant mūro, mūryto žiemą užšaldymo būdu, stiprį, tinklelių armatūros skaičiuojamasis stipris imamas įvertinant papildomą darbo sąlygų koeficientą, pateiktą 34 lentelėje. II skirsnis. Mūro tamprumo ir deformacijų moduliai, mūro tamprUMO charakteristikos; susitraukimo deformacijos; temperatūrinio ilgėjimo koeficientas; trinties koeficientas 66. Mūro tamprumo modulis (pradinis deformacijų modulis) Ecm veikiant trumpalaikei apkrovai nustatomas bandant mūrą pagal standarto [7.9] reikalavimus arba apskaičiuojamas: 66.1. nearmuotajam mūrui Ecm = α k fd; (8.4) 66.2. mūrui, armuotajam išilgine armatūra Ecm = α fskm. (8.5) (8.4) ir (8.5) formulėse:  – mūro tamprumo charakteristika, imama pagal Reglamento 67 punktą; k – koeficientas, imamas iš 15 lentelės; fd – skaičiuojamasis mūro gniuždomasis stipris, imamas iš 3-10 lentelių, atsižvelgiant į jose pateiktas pastabas bei Reglamento 54-59 punktus; 66.3. mūro, armuoto tinkleliu, tamprumo modulis imamas toks pat kaip ir nearmuotojo mūro; 66.4. mūro armuoto išilgine armatūra tamprumo charakteristika tokia pati kaip ir nearmuotojo mūro; 66.5. mūro, armuoto tinkleliais, tamprumo charakteristika apskaičiuojama taip: ; (8.6) 15 lentelė Koeficiento k reikšmės Mūro tipas Koeficientas k 1. Visų rūšių plytų ir akmenų, stambių blokų, skaldytų akmenų ir akmenbetonio, armuotojo plytų mūro 2,0 2. Akytojo betono stambių ir smulkių blokų 2,25 66.6. (8.5) ir (8.6) formulėse fskm – armuotojo plytų arba blokelių mūro, kai eilės aukštis  150 mm, gniuždomojo stiprio vidutinės reikšmės apskaičiuojamos pagal formules: 66.6.1. mūro, armuoto išilgine armatūra ; (8.7) 66.6.2. mūro, armuoto tinkleliais , (8.8) čia: ρw – mūro armavimo procentas; fyk – armatūros (armuotajam mūre) charakteristinis stipris, imamas armatūriniams plienams, kurių takumo įtempiai 240 N/mm2 ir 300 N/mm2 pagal STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas), o vielinei armatūrai, kurios takumo įtempiai 400 N/mm2 su darbo sąlygų koeficientu 0,6 (pagal STR 2.05.05:2004). 66.6.3. mūro armuoto išilgine armatūra armavimo procentas , (8.9) čia: As ir A – atitinkamai armatūros ir mūro skerspjūvio plotai; ρw – mūro armuoto tinkleliais armavimo procentas, apskaičiuojamas pagal Reglamento 105 punkto nurodymus. 67. Nearmuotojo mūro tamprumo charakteristikos α reikšmės imamos iš 16 lentelės: 67.1. nustatant klupumo koeficientą elementams, kurių liaunis l0/i ≤ 28 arba santykis l0/h ≤ 8 (žr. 77 p.) mūro tamprumo charakteristika mūrui iš visų rūšių plytų imama, kaip mūrui iš plastinio presavimo molio plytų. 67.2. tamprumo charakteristikos α reikšmes, pateiktas 16 lentelės 7 ir 9 punktuose, galima taikyti vibruotojo mūro blokams ir plokštėms. 67.3. akmenbetonio tamprumo charakteristika α = 2000; 67.4. naudojant lengvuosius skiedinius, mūro tamprumo charakteristikos α reikšmės imamos iš 16 lentelės dauginant iš koeficiento 0,7. 68. Mūro deformacijų modulis E turi būti imamas: 68.1. apskaičiuojant mūrinių konstrukcijų įrąžas, kai nagrinėjamas mūro darbas pagal saugos ribinių būvių grupės reikalavimus, o mūro deformacijas nulemia bendras darbas su konstrukcijomis iš kitų medžiagų (apskaičiuojant įrąžas skliautų templėse, gniuždomųjų sluoksniuotųjų konstrukcijų sluoksnių pjūviuose, įrąžas, sukeltas temperatūrinių deformacijų, apskaičiuojant mūrą virš pamatų sijų ar po skirstomosiomis juostomis), pagal formulę E = 0,5Ecm, (8.10) čia Ecm – mūro tamprumo modulis (pradinis deformacijų modulis), apskaičiuojamas pagal (8.4) ir (8.5) formules; 68.2. apskaičiuojant mūro konstrukcijų svyravimus, standį ar mūro deformacijas veikiant išilginėms arba skersinėms jėgoms, įrąžas statiškai nesprendžiamose rėminėse sistemose, kuriose mūro konstrukcijų elementai dirba kartu su elementais iš kitų medžiagų, mūro konstrukcijų svyravimus ir konstrukcijų standį, pagal formulę E = 0,8Ecm. (8.11) 69. Mūro santykinės deformacijos, įvertinant valkšnumą, apskaičiuojamos taip: , (8.12) čia: σ – įtempiai, kuriems veikiant nustatomos deformacijos ε; φ(
13. t)– koeficientas, kuris įvertina mūro valkšnumą; φ (
14. t)= 1,8 – mūrui iš keraminių blokelių su vertikaliomis plyšio formos tuštymėmis (blokelių aukštis 138 mm); φ(
15. t)= 2,2 – mūrui iš plastinio ir pusiau sauso presavimo molio plytų; φ(
16. t)= 2,8 – mūrui iš stambių blokų ir blokelių, pagamintų iš sunkiojo betono; φ(
17. t)= 3,0 – mūrui iš pilnavidurių ir tuščiavidurių silikatinių plytų ir blokelių, taip pat iš blokelių, pagamintų iš porizuotojo betono arba betono naudojant porėtuosius užpildus, ir stambių silikatinių blokų; φ (
18. t)= 4,0 – mūrui iš smulkių ir stambių blokų, pagamintų iš autoklavinio akytojo betono. 16 lentelė Mūro tamprumo charakteristikos α reikšmės Tamprumo charakteristikos α reikšmė Mūro tipas kai skiedinio markė kai skiedinio stipris, N/mm2 S2,5-20 S1 S0,4 0,2 0 1. Stambių blokų, pagamintų iš sunkiojo ir stambiaporio betono su sunkiaisiais užpildais ir iš sunkiojo gamtinio akmens (tankis ≥ 1800 kg/m3) 1500 1000 750 750 500 2. Blokelių, pagamintų iš sunkiojo betono, sunkiojo gamtinio akmens ir laukakmenių 1500 1000 750 500 350 3. Stambių blokų, pagamintų iš betono su porėtaisiais užpildais ir porizuotojo stambiaporio betono su lengvaisiais užpildais, tankaus silikatbetonio ir iš lengvojo gamtinio akmens 1000 750 500 500 350 4. Stambių blokų, pagamintų iš akytojo betono 500 500 350 350 350 5. Akytojo betono blokelių 500 350 200 200 200 6. Keraminių blokelių 1200 1000 750 500 350 7. Plastinio presavimo molio pilnavidurių ir tuščiavidurių plytų; tuščiavidurių silikatbetonio blokelių; blokelių, pagamintų iš porizuotojo ir su porėtaisiais užpildais betono, iš lengvojo gamtinio akmens 1000 750 500 350 200 8. Pilnavidurių ir tuščiavidurių silikatinių plytų 750 500 350 350 200 9. Pilnavidurių ir tuščiavidurių pusiau sauso presavimo molio plytų 500 500 350 350 200 70. Mūro tamprumo modulis Ecm veikiant tariamai pastoviajai apkrovai, įvertinant valkšnumą, mažinamas dalijant iš valkšnumo koeficiento φ(t). 71. Gamtinių akmenų mūro tamprumo ir deformacijų modulį leidžiama nustatyti eksperimentiškai. 72. Molio plytų ir keraminių blokelių mūro susitraukimo deformacijos neįvertinamos. Susitraukimo deformacijos imamos mūrui: iš plytų, blokelių, smulkiųjų ir stambiųjų blokų, pagamintų naudojant cementines ir silikatines rišamąsias medžiagas, – 3 x 10-4; iš blokų ir blokelių, pagamintų iš autoklavinio akytojo betono – 4 x 10-4; tas pats iš neautoklavinio akytojo betono, – 8 x 10-4. 73. Mūro šlyties modulio reikšmė imama G = 0,4Ecm. 74. Mūro temperatūrinio ilgėjimo koeficiento reikšmė imama iš 17 lentelės. 17 lentelė Mūro temperatūrinio ilgėjimo koeficiento reikšmės Mūro medžiagos Mūro temperatūrinio ilgėjimo koeficiento reikšmės αt, laipsn.-1 1. Pilnavidurės ir tuščiavidurės molio plytos ir keraminiai blokeliai 0,000005 2. Silikatinės plytos, betono blokeliai ir blokai, akmenbetonis 0,00001 3. Gamtiniai akmenys, akytojo betono blokeliai ir blokai 0,000008 Pastaba. Mūro iš kitų medžiagų temperatūrinio ilgėjimo koeficientą galima imti pagal eksperimentinius duomenis. 75. Trinties koeficientai imami iš 18 lentelės. 18 lentelė Trinties koeficiento μ reikšmės Medžiagų trintis Trinties koeficiento μ reikšmės, kai paviršius sausas drėgnas 1. Mūras į mūrą arba betoną 0,7 0,6 2. Medžio į mūrą arba betoną 0,6 0,5 3. Plieno į mūrą arba betoną 0,45 0,35 4. Mūro ir betono į smėlį arba žvyrą 0,6 0,5 5. Tas pats į dulkingą ir smėlingą molį 0,55 0,4 6. Tas pats į molį 0,5 0,3 IX skyrius. NeArmuotųjų ir armuotųJŲ mūrinių konstrukcijų elementų skaičiavimas pagal saugos ribinių būvių reikalavimus I skirsnis. Centriškai gniuždomieji elementai 76. Kai tikrinamas centriškai gniuždomųjų nearmuotųjų mūrinių konstrukcijų elemento irimo ribinis būvis, (STR) turi būti tenkinama sąlyga [7.2] NEd ≤ NRd = mlt φ fd A, (9.1) čia: NEd – išilginės jėgos skaičiuojamoji reikšmė nustatoma pagal skaičiuojamųjų situacijų pagrindinius derinius (žr. [7.3] 79 punktą); fd – skaičiuojamasis mūro gniuždomasis stipris, nustatomas iš 3-10 lentelių; φ – klupumo koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 77 p.; A – elemento skerspjūvio plotas; mlt – koeficientas, įvertinantis nuolatinės ir tariamai nuolatinės [7.3] apkrovos įtaką ir nustatomas iš (9.9) formulės, esant e0, lt = 0. Kai stačiakampio skerspjūvio elementų mažesniosios kraštinės matmuo h ≥ 300 mm (arba bet kokio pjūvio elementų mažiausias inercijos spindulys i ≥ 87 mm), koeficientas mlt imamas lygus vienetui. 77. Kai visame ilgyje elemento skerspjūvis yra pastovus, klupumo koeficientas φ, įvertinantis elemento laikomosios galios sumažėjimą dėl elemento liaunumo, randamas 19 lentelėje, atsižvelgiant į elemento liaunį λi: λi = l0/i (9.2) arba santykį λh: λh = l0 / h, (9.3) čia: l0 – skaičiuojamasis elemento aukštis (ilgis), nustatomas pagal Reglamento 78 p. nurodymus; h – stačiakampio skerspjūvio mažesnioji kraštinė; i – elemento skerspjūvio mažesnysis inercijos spindulys; α – mūro tamprumo charakteristika, imama iš 16 lentelės, o mūro, armuoto tinkleliais, – pagal (8.6) formulę. 19 lentelė Klupumo koeficiento φ reikšmės Liaunis Klupumo koeficiento φ reikšmės, kai mūro tamprumo charakteristika α λh λi 1500 1000 750 500 350 200 100 4 14 1 1 1 0,98 0,94 0,9 0,82 6 21 0,98 0,96 0,95 0,91 0,88 0,81 0,68 8 28 0,95 0,92 0,9 0,85 0,8 0,7 0,54 10 35 0,92 0,88 0,84 0,79 0,72 0,6 0,43 12 42 0,88 0,84 0,79 0,72 0,64 0,51 0,34 14 49 0,85 0,79 0,73 0,66 0,57 0,43 0,28 16 56 0,81 0,74 0,68 0,59 0,5 0,37 0,23 18 63 0,77 0,7 0,63 0,53 0,45 0,32 - 22 76 0,69 0,61 0,53 0,43 0,35 0,24 - 26 90 0,61 0,52 0,45 0,36 0,29 0,2 - 30 104 0,53 0,45 0,39 0,32 0,25 0,17 - 34 118 0,44 0,38 0,32 0,26 0,21 0,14 - 38 132 0,36 0,31 0,26 0,21 0,17 0,12 - 42 146 0,29 0,25 0,21 0,17 0,14 0,09 - 46 160 0,21 0,18 0,16 0,13 0,1 0,07 - 50 173 0,17 0,15 0,13 0,1 0,08 0,05 - 54 187 0,13 0,12 0,1 0,08 0,06 0,04 - Pastabos: 1. Tarpinės koeficiento φ reikšmės imamos pagal tiesinę interpoliaciją. 2. Tinkleliais armuoto mūro tamprumo charakteristika, apskaičiuota pagal (8.6) formulę, gali būti mažesnė nei 200. 78. Nustatant klupumo koeficiento φ reikšmes, sienų ir stulpų skaičiuojamasis aukštis l0 priklauso nuo jų atrėmimo į horizontaliąsias atramas sąlygų. Jis imamas: 78.1. esant nejudamosioms lankstinėms atramoms l0 = l (žr. 4 a pav.); 78.2. esant viršutinei tampriajai atramai ir standžiajam įtvirtinimui apatinėje atramoje: vieno tarpatramio pastatams l0 = 1,5l, kelių tarpatramių pastatams l0 =1,25l (žr. 4 b pav.); 78.3. stovinčioms gembinėms konstrukcijoms l0 = 2l (žr. 4 c pav.); 78.4. konstrukcijoms su iš dalies įtvirtintais atraminiais pjūviais – įvertinant faktinį įtvirtinimo laipsnį, bet ne mažiau kaip l0 = 0,8l, čia l – atstumas tarp perdangų arba kitų horizontaliųjų atramų prošvaisoje, kai horizontaliosios atramos yra gelžbetoninės; 78.5. esant standžioms atramoms (žr. 118 p.) ir sienose įmūrytoms surenkamosioms gelžbetoninėms perdangoms l0 =0,9l, o esant monolitinėms gelžbetoninėms perdangoms, atremtoms į sienas visu perimetru l0 = 0,8l; 78.6. jeigu skaičiuojamajame ruože apkrova yra tik savasis elemento svoris, tai skaičiuojamąjį gniuždomųjų elementų aukštį l0, nurodytą Reglamento 78 p., reikia sumažinti dauginant iš koeficiento 0,75. 4 pav. Koeficientų φ ir mlt reikšmių kitimas pagal gniuždomųjų sienų ir stulpų aukštį: a – lankstinis atrėmimas į nejudamąsias atramas; b – apatinė dalis standžiai įtvirtinta, o viršutinė – tamprioji atrama; c – laisvai stovintys. 79. Sienoms ir stulpams, besiremiantiems į lankstines nejudamąsias atramas su skaičiuojamuoju aukščiu l0 = l (žr. 78 p.), koeficientų φ ir mlt reikšmes, tikrinant pjūvių, esančių viduriniame aukščio l0 trečdalyje, irimo ribinius būvius, imti pastovias, lygias skaičiuojamosioms φ ir mlt reikšmėms, nustatytoms pateiktam elementui. Tikrinant pjūvių kraštiniuose l0 trečdaliuose irimo ribinius būvius, koeficientų φ ir mlt reikšmės didinamos iki vieneto atramose pagal linijinį dėsnį (žr. 4 a pav.). Sienoms ir stulpams, turintiems apatinę įtvirtintą ir viršutinę tampriąją atramas, tikrinant sienos ar stulpo apatinės dalies pjūvių irimo ribinius būvius, iki aukščio 0,7l imamos skaičiuojamosios φ ir mlt reikšmės, o viršutinės sienos ar stulpo dalies pjūviams φ ir mlt reikšmės interpoliuojamos pagal linijinį dėsnį ir imamos lygios vienetui tampriojoje atramoje (žr. 4 b pav.). Laisvai stovinčioms sienoms ir stulpams, tikrinant pjūvių jų apatinėje dalyje (iki aukščio 0,5l) irimo ribinius būvius imamos skaičiuojamosios φ ir mlt reikšmės, o viršutinėje dalyje φ ir mlt reikšmės didinamos iki vieneto pagal linijinį dėsnį (žr. 4 c pav.). Išilginės ir skersinės sienų sandūroje, esant patikimam jų tarpusavio sujungimui, koeficientus φ ir mlt leidžiama imti lygius 1. Atstumu l0 nuo sienų sandūros koeficientai φ ir mlt nustatomi kaip nurodyta Reglamento 76-78 punktuose. Tarpiniams vertikaliems ruožams koeficientai φ ir mlt nustatomi interpoliuojant. 80. Sienoms, susilpnintoms angomis, apskaičiuojant tarpuangių atsparumą, koeficientas φ imamas atsižvelgiant į sienos liaunumą. Siaurų tarpuangių, kurių plotis mažesnis už sienos storį, atsparumą tikrinti būtina ir sienos plokštumoje, tarpuangio skaičiuojamąjį aukštį imant lygų angos aukščiui. 81. Kintamojo storio sienoms ir stulpams, kurių viršutinės dalies skerspjūvis mažesnis nei apatinės, koeficientai φ ir mlt nustatomi: 81.1. sienoms (stulpams), atremtoms į nejudamąsias lankstines atramas, – kaip elementams, kurių aukštis l0 = l (l – sienos arba stulpo aukštis pagal Reglamento 78 p.), ir mažiausiu skerspjūviu, esančiu viduriniame aukščio l trečdalyje; 81.2. esant tampriajai viršutinei atramai arba jos nesant – pagal skaičiuojamąjį aukštį l0, nustatytą pagal Reglamento 78 p., ir skerspjūvį prie apatinės atramos, o skaičiuojant viršutinį sienos (stulpo) ruožą, kurio aukštis l1 – pagal skaičiuojamąjį aukštį l01 ir šio ruožo skerspjūvį; l01 apibrėžiamas taip pat, kaip ir l0, bet su l = l1. II skirsnis. Ekscentriškai gniuždomieji elementai 82. Kai tikrinamas ekscentriškai gniuždomųjų nearmuotųjų mūrinių konstrukcijų elemento irimo ribinis būvis, (STR) turi būti tenkinama sąlyga pagal STR 2.05.03:2003 [7.2]: NEd ≤ NRd = mlt φ1 fd Ac ω, (9.4) čia: NEd – nustatoma pagal skaičiuojamųjų situacijų pagrindinius derinius [7.3]; Ac – skerspjūvio gniuždomosios dalies su stačiakampe įtempių diagrama (žr. 5 pav.) plotas, nustatomas pagal sąlygą, kad jo centras sutampa su skaičiuojamosios išilginės jėgos nuo apkrovų poveikio NEd pridėjimo tašku; 82.1. plotas Ac apskaičiuojamas pagal sąlygą, kad statinis šio ploto momentas ploto centro atžvilgiu lygus nuliui. Stačiakampiam skerspjūviui: , (9.5) . (9.6) (9.4)-(9.6) formulėse: A – elemento skerspjūvio plotas; h – skerspjūvio aukštis lenkimo momento veikimo plokštumoje; e0 – skaičiuojamosios jėgos NEd ekscentricitetas skerspjūvio centro atžvilgiu; φ – viso skerspjūvio klupumo koeficientas, lenkimo momento veikimo plokštumoje nustatomas pagal skaičiuojamąjį elemento aukštį l0 (žr. 77 ir 78 p.) iš 19 lentelės; φc – gniuždomosios skerspjūvio dalies klupumo koeficientas, lenkimo momento veikimo plokštumoje nustatomas pagal faktinį elemento aukštį l iš 19 lentelės, esant santykiui λhc = l / hc arba liauniui λic =l / ic (čia hc ir ic – skerspjūvio gniuždomosios dalies (Ac) aukštis ir inercijos spindulys lenkimo momento veikimo plokštumoje); 82.2. stačiakampio skerspjūvio gniuždomosios zonos aukštis hc = h – 2e0; 82.3. tėjiniam skerspjūviui (kai e0 > 0,45y) leidžiama apytiksliai imti Ac = 2(y – e0)b ir hc = 2(y – e0); čia: y – atstumas nuo elemento skerspjūvio centro iki jo krašto į ekscentriciteto pusę; b – tėjinio skerspjūvio gniuždomosios zonos lentynos plotis arba sienelės plotis (atsižvelgiant į ekscentriciteto kryptį); 82.4. esant kintamojo ženklo lenkimo momento diagramai elemento aukščio l ribose (žr. 6 pav.), elemento stiprumą reikia apskaičiuoti didžiausių skirtingo ženklo lenkimo momentų veikimo pjūviuose. Klupumo koeficientą φc reikia nustatyti kiekvienai elemento aukščio daliai, kurioje lenkimo momento diagrama yra pastovaus ženklo pagal santykius: λh1c = l1 / hc1 arba λi1c = l1 / ic1 (9.7) ir λh2c = l2 / hc2 arba λi2c = l2 / ic2, (9.8) čia: l1 ir l2 – elemento dalių aukščiai su pastovaus ženklo lenkimo momentų diagrama; hc1, ic1, hc2, ic2 – gniuždomosios elemento dalies didžiausių lenkimo momentų veikiamų pjūvių aukščiai ir inercijos spinduliai; 5 pav. Ekscentriškai gniuždomojo elemento skaičiuojamoji schema 6 pav. Ekscentriškai gniuždomojo elemento lenkimo momentų diagrama 82.5. koeficientas ω, apskaičiuojamas pagal formules, pateiktas 20 lentelėje; 82.6. koeficientas mlt, apskaičiuojamas pagal formulę , (9.9) čia: NEd, lt – skaičiuojamoji išilginė jėga nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių [7.3] ; η – koeficientas, imamas iš 21 lentelės; e0lt – nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių sukeltos išilginės jėgos ekscentricitetas. Jei h ≥ 300 mm arba i ≥ 87 mm, koeficientą mlt reikia imti lygų vienetui. 20 lentelė Koeficiento ω reikšmės Mūro rūšis (tipas) Koeficiento ω reikšmės skerspjūviams bet kokios formos stačiakampio 1. Visų rūšių mūras, išskyrus nurodytus 2 pozicijoje 2. Mūras iš akytųjų ir stambiaporių betonų blokelių ir stambių blokų, gamtinių akmenų (taip pat laukakmenių) 1 1 Pastaba. Jei 2y < h, tai nustatant koeficientą ω vietoj 2y reikia imti h. 83. Kai e0 > 0,7y, be ekscentriškai gniuždomųjų elementų stiprumo apskaičiavimo pagal (9.4) formulę, reikia patikrinti plyšių mūro siūlėse atsivėrimą pagal Reglamento 109 p. nurodymus. 21 lentelė Koeficiento η reikšmės Liaunis Koeficiento η reikšmės mūrui λh λi iš keraminių plytų ir blokelių; iš sunkiojo betono blokelių ir stambių blokų; iš visų tipų gamtinių akmenų iš silikatinių plytų ir blokelių; iš betono su poringaisiais užpildais blokelių; iš akytojo betono stambių blokų kai išilginio armavimo procentas ≤ 0,1 ≥ 0,3 ≤ 0,1 ≥ 0,3 ≤ 10 ≤ 35 0 0 0 0 12 42 0,04 0,03 0,05 0,03 14 49 0,08 0,07 0,09 0,08 16 56 0,12 0,09 0,14 0,11 18 63 0,15 0,13 0,19 0,15 20 70 0,20 0,16 0,24 0,19 22 76 0,24 0,20 0,29 0,22 24 83 0,27 0,23 0,33 0,26 26 90 0,31 0,26 0,38 0,30 Pastaba. Nearmuotajam mūrui koeficientas η imamas kaip mūrui, kurio armavimo procentas  0,1. Kai armavimo procentas > 0,1  ir < 0,3 , koeficiento η reikšmė nustatoma interpoliuojant. 84. Apskaičiuojant laikančiąsias ir savilaikes 250 mm storio ir plonesnes sienas (žr. 117 p.), reikia įvertinti atsitiktinį ekscentricitetą ea, kuris pridedamas prie išilginės jėgos ekscentriciteto. Atsitiktinis ekscentricitetas imamas lygus: laikančiosioms sienoms – 2 cm; savilaikėms sienoms, taip pat atskiriems trisluoksnių laikančiųjų sienų sluoksniams – 1 cm; pertvaroms ir nelaikančiosioms sienoms, taip pat fachverkinių sienų užpildams atsitiktinis ekscentricitetas imamas lygus 0. 85. Didžiausias ekscentriciteto dydis (įvertinant ir atsitiktinį) ekscentriškai gniuždomosiose konstrukcijose, be išilginės armatūros tempiamojoje zonoje neturi viršyti: 85.1. pagrindiniams nuolatinių ir trumpalaikių skaičiuojamųjų situacijų deriniams (pagrindiniams deriniams) pagal STR 2.05.04:2003 [7.3] 79 punktą – 0,9 y; 85.2. ypatingų skaičiuojamųjų situacijų deriniams pagal STR 2.05.04:2003 [7.3] 81 punktą – 0,95 y; 85.3. 250 mm storio ir plonesnėse sienose: 85.3.1. pagrindiniams apkrovų deriniams pagal STR 2.05.04:2003 [7.3] 79 punktą – 0,8 y; 85.3.2. ypatingiems deriniams pagal STR 2.05.04:2003 [7.3] 81 punktą – 0,85y; 85.4. visais atvejais atstumas nuo jėgos pridėjimo taško iki skerspjūvio labiau gniuždomojo krašto laikančiosiose sienose ir stulpuose turi būti ne mažesnis kaip 2 cm. 86. Kai ekscentriškai gniuždomųjų elementų skerspjūvio plotis b < h, skaičiavimais turi būti patikrintas jų stiprumas centriniam gniuždymui statmenoje lenkimo momento veikimui plokštumoje. III skirsnis. Įstrižasis gniuždymas 87. Kai tikrinamas įstrižai gniuždomųjų nearmuotųjų konstrukcijų elementų irimo ribinis būvis (STR), turi būti tikrinamas pagal (9.4) formulę, imant, kad įtempių diagrama abiem linkmėmis yra stačiakampė. Gniuždomosios zonos Ac dalies plotas sąlygiškai imamas stačiakampio formos, kurio centras sutampa su jėgos pridėjimo tašku, ir kraštinės, apribojančios elemento gniuždomąją zoną (žr. 7 pav.), lygios: hc = 2ah, bc = 2ab ir Ac = 4ah ab; čia: ah ir ab – atstumai nuo jėgos NEd pridėjimo taško iki artimesnės skerspjūvio kraštinės: 87.1. sudėtingos skerspjūvio formos atvejais skaičiavimui palengvinti leidžiama stačiakampę skerspjūvio dalį imti neįvertinant zonų, darančių jo formą sudėtingą (žr. 8 pav.) 7 pav. Įstrižai gniuždomojo stačiakampio skerspjūvio elemento skaičiuojamoji schema 8 pav. Įstrižai gniuždomojo sudėtingo skerspjūvio elemento skaičiuojamoji schema; plotai A1 ir A2 skaičiuojant neįvertinami Dydžiai ω, φ1 ir mlt nustatomi du kartus: 87.1.1. kai imamas skerspjūvio aukštis h arba inercijos spindulys ih ir ekscentricitetas eh; 87.1.2. kai imamas skerspjūvio aukštis b arba inercijos spindulys ib ir ekscentricitetas eb; 87.2. skaičiuojamoji laikomoji galia imama mažesnė iš dviejų, apskaičiuotų pagal (9.4) formulę, su skirtingomis ω, φ1 ir mlt reikšmėmis; 87.3. jeigu eb > 0,7 ab arba eh > 0,7 ah, tai, be laikomosios galios apskaičiavimo, skaičiavimu turi būti patikrinamas plyšių mūro siūlėse atsivėrimas atitinkama kryptimi pagal Reglamento 108 punkto nurodymus. IV skirsnis. Glemžimas (vietinis gniuždymas) 88. Kai tikrinamas glemžiamojo nearmuotojo mūro irimo ribinis būvis (STR), turi būti tenkinama sąlyga [7.2] , (9.10) čia: NEcd – vietinės skaičiuojamosios apkrovos sukelta išilginė gniuždomoji jėga; fud – skaičiuojamasis mūro glemžiamasis stipris, imamas pagal Reglamento 89 p. nuorodas; Aload – glemžiamasis plotas, į kurį perduodama apkrova (vietine apkrova apkrautas plotas); χ = 1,5-0,5ψ – mūrui ir vibruotajam plytų mūrui, taip pat mūrui iš pilnavidurių blokelių arba blokų, pagamintų iš sunkiojo ir lengvojo betono; χ = 1 – mūrui iš tuštymėtųjų betono blokelių arba pilnavidurių blokelių ir blokų, pagamintų iš stambiaporio ir akytojo betono; ψ – koeficientas, įvertinantis įtempių nuo vietinės apkrovos diagramos formą. Kai slėgis perduodamas tolygiai, ψ = 1; kai slėgio diagrama trikampė, ψ = 0,5. Jeigu po lenkiamaisiais elementais atramξose skirstomieji padėklai nereikalingi, leidžiama imti ψ χ = 0,75 – mūrui iš medžiagų, nurodytų 22 lentelės 1 ir 2 poz., ir ψ χ = 0,5 – mūrui iš medžiagų, nurodytų 22 lentelės 3 poz. 89. Skaičiuojamoji mūro glemžiamojo stiprio reikšmė fud apskaičiuojama pagal formulę , (9.11) , (9.12) čia: Ac1 – skerspjūvio skaičiuojamasis plotas, nustatomas pagal Reglamento 91 punkto nuorodas; ξ1 – koeficientas, įvertinantis mūro medžiagų rūšis ir jėgos pridėties pobūdį (vietą) ir imamas iš 22 lentelės. Apskaičiuojant mūro, armuoto tinkleliais, skaičiuojamąjį glemžiamąjį stiprį fud (9.10) formulėje imama didesnė iš dviejų reikšmių: fud, apskaičiuotos pagal (9.11) formulę nearmuotajam mūrui, arba fud = fsd, kur fsd – centriškai gniuždomojo armuotojo mūro gniuždomojo stiprio reikšmė, apskaičiuota pagal (9.21) arba (9.22) formulę. 90. Kai vienu metu veikia vietinė (sijų, sąramų ir t. t. atraminės reakcijos) ir pagrindinė apkrovos (aukščiau esantis mūras ir jį veikianti apkrova), glemžiamojo mūro irimo ribinis būvis tikrinamas pagal (9.10) formulę atskirai vietinei apkrovai bei vietinės ir pagrindinės apkrovų bendram veikimui; šiuo atveju imamos skirtingos koeficiento ξ 1 reikšmės (žr. 22 lentelę): 90.1. kai pagrindinė ir vietinė apkrovos veikia kartu, leidžiama įvertinti tik tą vietinės apkrovos dalį, kuria glemžiamasis plotas bus apkrautas iki apkrovimo pagrindine apkrova; 90.2. tuo atveju, kai skerspjūvio plotas pakankamas tik vienai vietinei apkrovai atlaikyti, bet nepakankamas vietinei ir pagrindinei apkrovoms, veikiančioms vienu metu, atlaikyti, leidžiama išvengti pagrindinės apkrovos veikimo įrengiant tarpą arba naudojant minkštą intarpą virš pagrindinės sijos, sijų ar sąramų viršuje ties atrama. 22 lentelė Koeficiento ξ 1 reikšmės ξ 1 apkrovoms pagal schemas Mūro medžiagos 9 a, c, d, f, h, e pav. 9 f, b, e, g, j pav. vietinė apkrova vietinės ir pagrindinės apkrovų suma vietinė apkrova vietinės ir pagrindinės apkrovų suma 1. Pilnavidurės plytos, pilnaviduriai blokeliai ir stambūs blokai iš sunkiojo betono arba betono su porėtaisiais užpildais (betono vidutinis gniuždomasis stipris ≥ 5 N/mm2) 2 2 1 1,2 2. Keraminiai blokeliai su plyšio formos tuštymėmis, skylėtosios plytos, akmenbetonis 1,5 2 1 1,2 3. Tuščiaviduriai betono blokeliai ir blokai; pilnaviduriai betono blokeliai ir blokai (vidutinis betono gniuždomasis stipris 3,5 N/mm2); akmenys ir blokai iš akytojo betono ir gamtinio akmens 1,2 1,5 1 1 Pastaba. Visų rūšių mūrui, kai skiedinys nesukietėjęs arba kai esant minusinei žiemos temperatūrai užšaldytas skiedinys atitirpo, ξ 1 reikšmės imamos iš lentelės 3 punkto. 91. Skaičiuojamasis skerspjūvio plotas Ac1 nustatomas pagal žemiau pateiktas taisykles: 91.1. kai glemžiamasis plotas apima visą sienos storį, nustatant skaičiuojamąjį plotą Ac1, įvertinami ruožai, kurių ilgis ne didesnis už sienos storį į kiekvieną pusę nuo vietinės apkrovos ribos (žr. 9 a pav.); 91.2. kai glemžiamasis plotas yra prie sienos krašto per visą jos storį, skaičiuojamasis plotas lygus glemžiamajam plotui (Ac1 = Aload), o skaičiuojant vietinės ir pagrindinės apkrovų sumą imamas skaičiuojamasis plotas, apibrėžtas punktyrine linija 9 b pav.; 91.3. kai į sieną remiami pagrindinių sijų ar ilginių galai, į skaičiuojamąjį plotą įtraukiamas sienos pjūvio, kurio plotis lygus pagrindinės sijos arba ilginio atrėmimo ilgiui, o ilgis, ne didesnis už atstumą tarp dviejų gretimų sijų ašių, plotas (žr. 9 c pav.); jei atstumas tarp sijų viršija dvigubą sienos storį, skaičiuojamojo pjūvio ploto ilgis apibrėžiamas kaip sijos pločio ir dvigubo sienos storio suma (žr. 9 d pav.); 91.4. kai apkrova pridėta sienos kampe (kampiniame ruože), skaičiuojamasis plotas lygus glemžiamajam plotui, o skaičiuojant vietinės ir pagrindinės apkrovos bendrą veikimą imamas skaičiuojamasis plotas, apribotas punktyru 9 e pav.; 91.5. kai glemžiamasis plotas yra tam tikru atstumu nuo sienos išilginės briaunos, skaičiuojamasis plotas imamas pagal 9 f pav. Jeigu glemžiamasis plotas yra arti sienos pjūvio krašto, tai apskaičiuojant jos stiprumą vietinės ir pagrindinės apkrovos bendram (suminiam) poveikiui, skaičiuojamasis plotas A imamas ne mažesnis kaip nustatytas pagal 9 e pav., apkraunant ta pačia apkrova kampinį sienos ruožą; 91.6. kai glemžiamasis plotas yra piliastro ribose, skaičiuojamasis plotas lygus glemžiamajam plotui, o apskaičiuojant vietinės ir pagrindinės apkrovų sumą, imamas skaičiuojamasis plotas, apribotas punktyrine linija (žr. 9 g pav.); 9 pav. Pjūvių, apkrautų vietine apkrova, skaičiuojamojo ploto Ac1 nustatymas: a-j – vietinio gniuždymo atvejai Pastaba. Visais atvejais, pateiktais 9 pav., į skaičiuojamąjį pjūvio plotą Ac1 įtraukiamas glemžiamasis plotas Aload; 91.7. kai glemžiamasis plotas yra piliastro ir dalies sienos arba tarpusienio ribose, skaičiuojamojo ploto padidėjimą reikia įvertinti tik apkrovai, kurios atstojamoji pridėta lentynos ribose arba briaunos (piliastro) ribose su ekscentricitetu į sienos pusę (l – glemžiamojo ploto ilgis; e0 – jėgos ekscentricitetas glemžiamojo ploto ašies atžvilgiu). Šiuo atveju skaičiuojamasis plotas, be glemžiamojo ploto, apima dalį lentynos skerspjūvio (žr. 9 h pav.); 91.8. jeigu pjūvis yra sudėtingos formos, nustatant skaičiuojamąjį pjūvio plotą, zonų, kurių ryšys su apkrautąja zona yra nepakankamas slėgiui perskirstyti (1 ir 2 zonos 9 j pav.), plotas neįvertinamas. 92. Atremiant į mūro kraštą lenkiamuosius elementus (sijas, pagrindines sijas ir t. t.) be skirstomųjų plokščių arba su skirstomosiomis plokštėmis, kurios gali pasisukti kartu su elemento galais, elemento atraminio ruožo ilgis turi būti apskaičiuojamas. Šiuo atveju plokštė paskirsto apkrovą tik savo pločiu lenkiamajam elementui statmena kryptimi. Šio punkto nurodymai netaikomi kabamųjų sienų atramoms skaičiuoti. Tai daroma pagal Reglamento 88 ir 116 punktų reikalavimus: 92.1. prireikus padidinti po atraminėmis plokštėmis glemžiamąjį plotą, reikia ant jų padėti plieninius intarpus, fiksuojančius atraminio slėgio padėtį; 92.2. konstrukciniai reikalavimai mūro ruožams, apkrautiems vietinėmis apkrovomis, pateikiami Reglamento 151-154 punktuose. V skirsnis. Lenkiamieji elementai 93. Kai tikrinamas lenkiamųjų nearmuotųjų mūrinių konstrukcijų elementų irimo ribinis būvis (STR), turi būti tenkinama sąlyga [7.2] , (9.13) čia: MEd – lenkimo momento nuo apkrovų poveikio, nustatomo pagal skaičiuojamųjų situacijų pagrindinius derinius (žr. [7.3] 79 punktą), skaičiuojamoji reikšmė; W – tampraus mūro skerspjūvio atsparumo momentas; ftxd – elemento perrišto pjūvio skaičiuojamasis tempiamasis stipris lenkiant (jo reikšmės imamos iš 11-13 lentelių); 93.1. kai tikrinamas lenkiamųjų nearmuotųjų konstrukcijų elementų, veikiamų skersinės jėgos, irimo ribinis būvis, turi būti tenkinama sąlyga [7.2] , (9.14) čia: ftwd – mūro skaičiuojamasis stipris svarbiausiems tempimo įtempiams lenkiant, imamas iš 12-13 lenteles; VEd – skaičiuojamoji skersinė jėga nuo apkrovų poveikio; b – skerspjūvio plotis; z – vidaus jėgų petys stačiakampiam skerspjūviui . Pastaba. Negali būti projektuojami mūriniai elementai, kurie yra lenkiami neperrištuose pjūviuose. VI skirsnis. Centriškai tempiamieji elementai 94. Tikrinant centriškai tempiamųjų nearmuotųjų mūrinių konstrukcijų elementų irimo ribinį būvį (STR), turi būti tenkinama sąlyga [7.2] , (9.15) čia: NEtd – skaičiuojamosios išilginės tempimo jėgos reikšmė, nustatoma pagal skaičiuojamųjų situacijų pagrindinius derinius (žr. STR 2.05.04:2003 79 punktą); ftd – skaičiuojamasis mūro tempiamasis stipris, imamas iš 11-13 lentelių; An – skerspjūvio plotas neto. Pastaba. Negali būti projektuojami elementai, kurie yra tempiami neperrištuose pjūviuose. VII skirsnis. Kerpamieji elementai 95. Kai tikrinamas nearmuotųjų mūrinių konstrukcijų elementų, kerpamų per horizontaliąsias neperrištąsias siūles ir laukakmenio mūro su perrištomis siūlėmis, irimo ribinis būvis, turi būti tenkinama sąlyga [7.2] , (9.16) čia: fvd – skaičiuojamasis mūro kerpamasis stipris, jo reikšmė imama iš 11 lentelės; μ – mūro siūlės trinties koeficientas, mūrui iš taisyklingos formos plytų 0,7; σ0 – vidutinis įtempis esant mažiausiai skaičiuojamajai gniuždomajai apkrovai su patikimumo koeficientu 0,9; n – koeficientas, imamas lygus 1,0 mūrui iš pilnavidurių plytų ir blokelių, 0,5 – mūrui iš tuštymėtų plytų ir blokelių su vertikaliomis tuštymėmis; A – skerspjūvio plotas; 95.1. kerpamajam mūrui su neperrištu pjūviu (per plytas ir blokelius) apskaičiuoti taikoma (9.16) formulė, neįvertinant apgniuždymo (be antrojo jos nario). Skaičiuojamasis mūro kerpamasis stipris imamas iš 12 lentelės. Ekscentriškai gniuždomojo mūro su ekscentricitetu, didesniu už skerspjūvio branduolį (stačiakampiam skerspjūviui e0 > 0,17h), imamas tik gniuždomosios dalies plotas Ac. VIII skirsnis. Sluoksniuotosios sienos (palengvinto mūro sienos ir sienos su apdarais) 96. Sluoksniuotųjų sienų sluoksniai turi būti sujungti tarpusavyje standžiaisiais arba lanksčiaisiais ryšiais (žr. 141-142 p.). Standieji ryšiai turi užtikrinti apkrovų paskirstymą tarp konstrukcijos sluoksnių. 97. Apskaičiuojant sluoksniuotųjų sienų stiprumą išskiriami du atvejai: 97.1. standusis sluoksnių sujungimas. Skirtingą stiprumą ir tampriąsias sluoksnių savybes, taip pat nevisišką jų stiprumo naudojimą, esant bendram darbui sienoje, reikia įvertinti apskaičiuojant pjūvio plotą, pritaikant tai prie pagrindinio laikančiojo sluoksnio medžiagos. Visų įrąžų ekscentricitetai turi būti nustatomi ašies, einančios per efektyviojo pjūvio centrą, atžvilgiu; 97.2. lankstusis sluoksnių sujungimas. Kiekvieną sluoksnį reikia apskaičiuoti atskirai jam tenkančioms apkrovoms, denginių ir perdangų apkrovas turi atlaikyti vidinis sluoksnis. Nuosavo šiluminės izoliacijos svorio apkrovą reikia paskirstyti laikantiesiems sluoksniams proporcingai jų pjūviui. 98. Perskaičiuojant sienos pjūvius pagrindinio laikančiojo sluoksnio medžiagai, sluoksnių storis turi būti imamas faktinis, o sluoksnių plotis (išilgai sienos) keistis proporcingai skaičiuojamųjų stiprių ir sluoksnių stiprumo išnaudojimo koeficientų santykiui pagal formulę , (9.17) čia: beff – efektyvusis sluoksnio plotis; b – faktinis sluoksnio plotis; fd ir β – skaičiuojamasis stiprumas ir sluoksnio, kuriam perskaičiuojamas pjūvis, stiprumo išnaudojimo koeficientas; fdi ir βi – bet kurio kito sienos sluoksnio skaičiuojamasis stiprumas ir sluoksnio stiprumo išnaudojimo koeficientas. Sluoksnio stiprumo išnaudojimo koeficientai β ir βi sluoksniuotosiose sienose pateikti 23 lentelėje. 99. Sluoksniuotosios sienos su standžiaisiais ryšiais stiprumas apskaičiuojamas: 99.1. esant centriniam gniuždymui – pagal (9.1) formulę; 99.2. esant ekscentriniam gniuždymui – pagal (9.4) formulę; 99.3. (9.1) ir (9.4) formulėse imama: efektyviojo pjūvio plotas A = Aeff, gniuždomosios dalies efektyviojo pjūvio plotas Ac = Ac, eff ir skaičiuojamasis sluoksnio, kuriam perskaičiuojamas pjūvis, medžiagos stipris įvertinant stiprumo išnaudojimo koeficientą β; 99.4. klupumo koeficientus φ, φ 1 ir koeficientą mlt reikia nustatyti atsižvelgiant į Reglamento 77-82 p. nurodymus pagal sluoksnį, kuriam perskaičiuojamas pjūvis; 99.5. esant ekscentricitetams, didesniems už 0,7y efektyviojo pjūvio ašies atžvilgiu, taip pat turi būti apskaičiuotas plyšių atsiradimas pagal Reglamento 109 p. nurodymus. 100. Apskaičiuojant sluoksniuotąsias sienas su lanksčiaisiais ryšiais (be surišimo trumpainiais), koeficientai φ, φ 1 ir mg nustatomi pagal Reglamento 77-82 p. reikalavimus, imant sienos efektyvųjį storį heff apskaičiuojamą pagal formulę: , (9.18) čia: h1 ir h2 – sluoksniuotosios sienos konstrukcinių sluoksnių storiai. 23 lentelė Sluoksnių stiprumo išnaudojimo koeficientų reikšmės Sluoksnių stiprumo išnaudojimo koeficientų reikšmės β i sluoksniams iš β sluoksniams iš betoninių gaminių keraminių dirbinių plastinio presavimo molio plytų silikatinių plytų sauso presavimo molio plytų β β i β β i β β i β β i Dirbiniai iš betono su porėtais užpildais ir iš porizuoto ne žemesnės kaip C2,5 klasės betono 0,8 1 0,9 1 1 0,9 1 0,85 Dirbiniai iš akytojo ne žemesnės kaip C2,5 klasės betono - - 0,85 1 1 0,8 1 0,8 100.1. Esant skirtingoms sluoksnių medžiagoms, imama efektyvioji tamprioji mūro charakteristika αeff, apskaičiuojama pagal formulę , (9.19) čia: α1 ir α2 – tampriosios sluoksnių mūro charakteristikos. 101. Kai dviejų sluoksnių sienose yra standusis sluoksnių ryšys išilginės jėgos ekscentricitetas, esantis ašies einančios per efektyviojo skerspjūvio centrą, atžvilgiu ir nukreiptas į termoizoliacinio sluoksnio pusę, neturi viršyti 0,5y. 102. Sluoksniuotųjų sienų su plokščių šilumine izoliacija (mineralinės vatos, polimerinės ir pan. plokštės), užpilais arba betoniniais užpildais, kurių gniuždomasis stipris 1,5 N/mm2 ir mažesnis, stiprį reikia apskaičiuoti mūro pjūvyje, neatsižvelgiant į šiluminės izoliacijos laikomąją galią. 103. Sienų su apdarais, standžiai sujungtais su sienos medžiaga, stiprio apskaičiavimą, neatsižvelgiant į šiluminės izoliacijos laikomąją galią, reikia atlikti pagal sluoksniuotųjų sienų apskaičiavimo taisykles (žr. 97-100 p.), imant efektyviojo pjūvio, perskaičiuoto pagrindinio laikančiojo sluoksnio medžiagai, plotą. Sienų su apdarais pjūvius reikia perskaičiuoti į sienos pagrindinio laikančiojo sluoksnio medžiagą: 103.1. sluoksniuotose sienose su apdarais laikančiojo sluoksnio, į kurį perskaičiuojamas pjūvis, stiprumo išnaudojimo koeficiento reikšmę reikia imti mažiausią iš pateiktų 23 ir 24 lentelėse; 103.2. kai apkrovos ekscentricitetas, nukreiptas į apdarų pusę, koeficientą ω (9.4) formulėje reikia imti lygų vienetui; 103.3. apdailos sluoksnio siūlių atsivėrimą tempiamojoje pjūvio pusėje, esant jėgos ekscentricitetui, nukreiptam į mūro pusę ir viršijančiam 0,7y efektyviojo pjūvio ašies atžvilgiu, reikia apskaičiuoti pagal 109 p. nurodymus; 103.4. sluoksnių stiprumo išnaudojimo koeficientai β ir β1 sienoms su apdarais pateikti 24 lentelėje. 24 lentelė Sluoksnių stiprumo išnaudojimo koeficientų β ir β i reikšmės β i sienos sluoksniams iš medžiagų i apdarų sluoksniams iš medžiagų keraminiai dirbiniai plastiško presavimo molio plytos silikatinės plytos pusiau sauso presavimo molio plytos β i β β i β β i β β i β Fasadinės plastinio presavimo 65 mm storio molio plytos 0,8 1 1 0,9 1 0,6 1 0,65 Fasadiniai keraminiai 138 mm aukščio dirbiniai su kiaurymėmis 1 0,9 1 0,8 0,85 0,6 1 0,5 Didelių matmenų plokštės iš silikatbetonio 0,6 0,8 0,6 0,7 0,7 0,6 0,9 0,6 Silikatinės plytos 0,6 0,85 0,6 1 1 1 1 0,8 Silikatiniai 138 mm aukščio blokeliai 0,9 1 0,8 1 1 0,8 1 0,7 Didelių matmenų sunkiojo betono plokštės 1 0,9 1 0,9 1 0,75 1 0,65 104. Apskaičiuojant sienas su apdarais, apkrovos ekscentricitetas į apdarų pusę neturi viršyti 0,25y (y – atstumas nuo efektyviojo pjūvio centro iki pjūvio krašto į ekscentriciteto pusę). Esant nukreiptam į sienos vidinę pusę ekscentricitetui e0 > y (1- β) (1 + β), bet ne mažesniam kaip 0,1y, stiprumas pagal (9.1)-(9.4) formules apskaičiuojamas neįvertinant koeficientų β ir β i, pateiktų 23 ir 24 lentelėse, šiuo atveju apskaičiuojant imamas visas elemento skerspjūvio plotas. IX skirsnis. Armuotosios mūrinės konstrukcijos 105. Kai tikrinamas centriškai gniuždomųjų tinkleliais armuotų mūrinių konstrukcijų elementų (žr. 10 pav.) irimo ribinis būvis (STR), turi būti tenkinama sąlyga [7.2]: NEd ≤ NRd = mlt φ fsd A, (9.20) čia: NEd – išilginės jėgos skaičiuojamoji reikšmė nustatoma pagal skaičiuojamųjų situacijų pagrindinius derinius (žr. [7.3] 79) punktą; mlt – koeficientas, nustatomas pagal (9.9) formulę; φ – klupumo koeficientas, nustatomas iš 19 lentelės pagal λh arba λi ir tinkleliais armuoto mūro tamprumo charakteristiką αsk, nustatomą pagal (8.6) formulę, fsd ≤ 2fd – skaičiuojamasis armuotojo mūro stipris; 105.1. centriškai gniuždomojo armuotojo visų rūšių plytų ir keraminių blokų su plyšio pavidalo vertikaliomis tuštymėmis mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas pagal formulę ; (9.21) 105.2. esant skiedinio stipriui mažesniam kaip 2,5 N/mm2, mūro stipris mūrijimo metu apskaičiuojamas pagal formulę ; (9.22) čia: fd1 – nearmuotojo mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, imant skiedinio stiprį nagrinėjamuoju momentu; fd2,5 – mūro skaičiuojamasis stipris, esant skiedinio stipriui 2,5 N/mm2, ρw = (Vs /Vk); 100 – tūrinis armavimo procentas (Vs ir Vk – atitinkamai armatūros ir mūro tūriai); kai tinklelis su kvadratinėmis akutėmis: esant armatūros skerspjūvio plotui Ast, akutės matmenimis a bei atstumui tarp tinklelių a1; tūrinis armavimo procentas apskaičiuojamas pagal formulę , (9.23) 10 pav. Mūrinių konstrukcijų armavimas tinkleliais: 1 – armatūros tinklelis; 2 – armatūros tinklelio strypų iškyšos kontrolei 105.3. esant skiedinio stipriui didesniam kaip 2,5 N/mm2, santykis fd1 / fd2,5 imamas lygus 1; 105.4. centriškai gniuždomojo tinkleliais armuoto mūro armavimo procentas neturi viršyti apskaičiuoto pagal formulę ρw = 50 fd / fyd ≥ 0,1 %; (9.24) 105.5. tinkleliais armuoto mūro elementų skiedinio stipris turi būti ne mažesnis nei 5,0 N/mm2, o mūro eilės aukštis – ne didesnis kaip 150 mm. 106. Tikrinant ekscentriškai gniuždomųjų tinkleliais armuotų mūrinių konstrukcijų elementų su mažais ekscentricitetais, neišeinančiais už pjūvio branduolio ribų (stačiakampiam pjūviui e0 ≤ 0,17h), irimo ribinį būvį (STR), turi būti tenkinama sąlyga [7.2] NEd ≤ NRd = mlt φ1 fskd Ac ω, (9.25) 106.1. arba stačiakampiam skerspjūviui , (9.26) čia: fskd ≤ 2fd – ekscentriškai gniuždomojo armuotojo mūro skaičiuojamasis stipris, apskaičiuojamas pagal (9.27) formulę, kai skiedinio stipris 5,0 N/mm2 ir didesnis; , (9.27) o esant skiedinio stipriui mažesniam nei 2,5 N/mm2 (kai mūro laikomoji galia tikrinama skiediniui dar nepasiekus projektinio stiprumo), skaičiuojama pagal formulę ; (9.28) 106.2. kai ekscentricitetas išeina iš skerspjūvio branduolio ribų (stačiakampiams skerspjūviams e0 > 0,17h), taip pat esant λh > 15 arba λi > 53 mūro armavimas tinkleliais neefektyvus; 106.3. ekscentriškai gniuždomojo tinkleliais armuoto mūro armavimo procentas neturi viršyti apskaičiuoto pagal formulę . (9.29) X skyrius. Konstrukcijų skaičiavimas pagal tinkamumo ribinių būvių reikalavimus 107. Plyšių mūro siūlėse susidarymui ir atsivėrimui bei deformacijoms reikia apskaičiuoti šiuos elementus: 107.1. ekscentriškai gniuždomuosius nearmuotuosius elementus, kai e0 > 0,7y; 107.2. greta dirbančius konstrukcinius mūro elementus iš skirtingo deformatyvumo medžiagų (su skirtingais tamprumo moduliais, valkšnumu, susitraukimu) arba kai yra žymūs įtempių skirtumai, atsirandantys šiuose elementuose; 107.3. savilaikes sienas, sujungtas su karkasais ir lenkiamas skersine linkme, jeigu jų laikomoji galia nepakankama savarankiškai (be karkaso) atlaikyti apkrovoms; 107.4. sieninius karkasų užpildus – persimetimui sienų plokštumoje; 107.5. išilgai armuotus lenkiamuosius, ekscentriškai gniuždomuosius ir tempiamuosius elementus, naudojamus agresyvioje armatūrai aplinkoje; 107.6. išilgai armuotas talpyklas, tenkinant tinko arba plokščių izoliacinių dangų nelaidumo drėgmei reikalavimus; 107.7. kitus pastatų ir statinių elementus, kuriuose plyšių susidarymas neleidžiamas arba plyšių atsivėrimas turi būti apribotas naudojimo sąlygų. 108. Nearmuotosios ir armuotosios mūrinės konstrukcijos apskaičiuojamos pagal tinkamumo ribinių būvių reikalavimus veikiant charakteristiniam apkrovų deriniui (žr. STR 2.05.04:2003 [7.3] (6.8b) išraišką). Ekscentriškai gniuždomųjų nearmuotųjų elementų apskaičiavimas plyšių atsiradimui, kai e0 > 0,7y (žr. 109 p.), turi būti atliekamas skaičiuojamųjų apkrovų poveikiui, nustatomam pagal STR 2.05.04:2003 [7.3] 79 punktą. 109. Ekscentriškai gniuždomųjų nearmuotųjų mūrinių konstrukcijų plyšių (mūro siūlėse) atsivėrimą reikia apskaičiuoti, kai e0 > 0,7y. Apskaičiuojama vadovaujantis išvardytomis nuostatomis: 109.1. ekscentriškai gniuždomojo tampraus kūno įtempių diagrama imama tiesinė; 109.2. apskaičiuojama pagal sąlyginius kraštinius tempimo įtempius, kurie apibūdina plyšių atsivėrimo dydį tempiamojoje zonoje; 109.3. plyšių atsivėrimo galimybė tikrinama pagal formulę , (10.1) čia: ftxd – skaičiuojamasis tempiamasis stipris, lenkiant per neperrištąjį pjūvį, imamas iš 11 lentelės; Im – mūrinio skerspjūvio inercijos momentas lenkimo momento veikimo plokštumoje; y – atstumas nuo skerspjūvio centro iki labiausiai gniuždomo krašto; γma – mūro darbo sąlygų koeficientas skaičiuojant plyšių susidarymą (imamas iš 25 lentelės); 25 lentelė Mūro darbo sąlygų koeficiento γma reikšmės Eil. Nr. Mūro darbo sąlygų pobūdis Mūro darbo sąlygų koeficientas γma, atsižvelgiant į konstrukcijos naudojimo trukmę metais 100 50 25 1. Nearmuotasis ekscentriškai gniuždomasis arba tempiamasis mūras 1,5 2,0 3,0 2. Tas pat, kai konstrukcijos padengtos dekoratyviniu tinku ir yra didesni architektūros reikalavimai 1,2 1,2 - 3. Nearmuotosios ekscentriškai gniuždomosios konstrukcijos, padengtos hidroizoliaciniu tinku, kurias veikia skysčių hidrostatinis slėgis 1,2 1,5 - 4. Tas pats, kai konstrukcijos padengtos rūgštims atspariu tinku arba aptaisyta naudojant skystąjį stiklą 0,8 1,0 1,0 109.4. skaičiuojant išilgai armuotuosius elementus ekscentriniam gniuždymui, lenkimui, centriniam ir ekscentriniam tempimui arba skaičiuojant svarbiausius įtempius, darbo sąlygų koeficientai ma imami iš 25 lentelės ir dauginami iš koeficiento: k = 1,25, kai ρw  0,1 , k = 1,0, kai ρw  0,05 . Esant tarpinėms armavimo procento reikšmėms, koeficientas k = 0,75+5ρw. 110. Tikrinant tinkamumo ribinį būvį konstrukcijos, kuriose pagal naudojimo sąlygas neleidžiamas plyšių atsiradimas tinke arba kitose dangose, turi būti patikrintos tempimo deformacijoms. Šios deformacijos nearmuotajam mūrui nustatomos nuo apkrovų, kurios veiks konstrukcijas, padengtas tinku arba kitomis dangomis, charakteristinio derinio nustatomo pagal STR 2.05.04:2003 [7.3]. Jos skaičiuojamos pagal (10.2)-(10.5) formules. Apskaičiuotosios deformacijos neturi viršyti 26 lentelėje nurodytų deformacijų εtu. 111. Kai tikrinamas nearmuotųjų mūrinių konstrukcijų elementų tempiamųjų paviršių tinkamumo ribinis būvis, turi būti tenkinamos sąlygos: 111.1. esant ašiniam tempimui ; (10.2) 111.2. esant lenkimui ; (10.3) 111.3. esant ekscentriniam gniuždymui ; (10.4) 111.4. esant ekscentriniam tempimui , (10.5) čia: NEck, NEtk ir MEk – apkrovų, veikiančių padengus mūro paviršių tinku arba kitomis dangomis, charakteristinių derinių [7.3] sukelta išilginė gniuždomoji ir tempiamoji jėgos ir lenkimo momentas; εtu – ribinės santykinės tempimo deformacijos, kurių reikšmės pateiktos 26 lentelėje; (h-
19. y)– atstumas nuo mūro skerspjūvio centro iki labiausiai tempiamos skerspjūvio briaunos; I – skerspjūvio ploto inercijos momentas; E – mūro deformacijų modulis, nustatomas pagal (8.11) formulę. 26 lentelė Mūro dangų ribinių santykinių deformacijų εtu reikšmės Eil. Nr. Dangos tipas ir paskirtis tu 1. Cementinis hidroizoliacinis tinkas, kai konstrukcijas veikia skysčių hidrostatinis slėgis 0,8·10-4 2. Rūgštims atsparus tinkas arba vienasluoksnė (akmens masės plytelių) danga, padengta ant rūgščiai atsparios dangos 0,5·10-4 3. Dviejų arba trijų sluoksnių lydyto akmens plytelių danga, padengta ant rūgščiai atsparios dangos: išilgai ilgesniosios plytelių kraštinės; išilgai trumpesniosios plytelių kraštinės 1·10-4 0,8·10-4 Pastaba. Išilgai armuotosioms konstrukcijoms ir nearmuotosioms, tačiau tinkuotoms su tinkleliu konstrukcijoms ribinių santykinių deformacijų reikšmės gali būti padidintos 25 . XI skyrius. konstrukcijų projektavimO NURODYMAI I skirsnis. Bendrosios nuorodos 112. Tikrinant statomų pastatų sienų, stulpų, karnizų bei kitų elementų stiprumą (STR) ir stabilumą (EQU) pagal STR 2.05.03:2003 [7.2], reikia atsižvelgti į galimą perdangų elementų (sijų, plokščių ir pan.) atrėmimą į neseniai sumūrytą mūrą. 113. Stambių matmenų konstrukcijų elementai (plokštės, stambūs blokai ir t. t.) turi būti patikrinti skaičiavimais jų gamybos, transportavimo ir montavimo stadijose. Surenkamųjų konstrukcijų elementų savasis svoris imamas su dinaminiu apkrovos patikimumo koeficientu, lygiu: transportuojant – 1,8; keliant ir montuojant – 1,5. Šiuo atveju statinės apkrovos patikimumo koeficientas savajam svoriui neįvertinamas. Leidžiama anksčiau nurodytus dinaminius patikimumo koeficientus sumažinti, jei tai yra patikrinta ilgalaike tokių elementų naudojimo patirtimi, bet ne mažiau kaip iki 1,25. 114. Ištisiniam mūrui iš taisyklingos formos gaminių, išskyrus plytų plokštes, turi būti tenkinami toliau išvardyti akmenų perrišimo reikalavimai: 114.1. pilnavidurių 65 mm storio plytų mūrui – viena trumpainių eilė kas šešta mūro eilė, iš 88 mm storio ir tuščiavidurių 65 mm storio plytų – trumpainių eilė kas ketvirta mūro eilė; 114.2. taisyklingos formos akmenų mūrui, kai eilės aukštis iki 200 mm, – viena trumpainių eilė kas trys mūro eilės. 115. Būtina numatyti sienų ir stulpų apsaugą nuo drėgmės, patenkančios iš pamatų, nuo šaligatvių ir priegrindų, įrengiant hidroizoliaciją virš šaligatvio ar priegrindos. Hidroizoliaciją taip pat būtina įrengti žemiau rūsio grindų. Palangėms, juostelėms, parapetams ir panašioms išsikišusioms dalims, kurios ypač veikiamos drėgmės, reikia numatyti apsaugines cementinio skiedinio dangas arba jas apskardinti. Išsikišusios sienų dalys privalo turėti nuolydžius, užtikrinančius vandens nutekėjimą. 116. Atsižvelgiant į mūro rūšį, mūro gaminių ir skiedinio stiprį, nearmuotasis mūras skirstomas į 4 grupes (žr. 27 lentelė). 117. Atsižvelgiant į pastato konstrukcinę schemą, mūrinės sienos skirstomos į: 117.1. laikančiąsias, atlaikančias ne tik savąjį svorį ir vėjo apkrovos, bet ir denginio, perdangų, kranų ir kt. apkrovas; 117.2. savilaikes, atlaikančias tik visų aukščiau esančiųjų sienų savojo svorio ir vėjo apkrovas; 117.3. nelaikančiąsias (tarp jų kabamąsias), atlaikančias tik savojo svorio ir vėjo apkrovas vieno aukšto ribose, jei aukšto aukštis neviršija 6 m; esant didesniam aukšto aukščiui, šios sienos priskiriamos savilaikėms; 117.4. pertvaras (vidines sienos), atlaikančias tik savojo svorio bei vėjo apkrovas (esant atviroms langų angoms) vieno aukšto ribose, jei aukšto aukštis neviršija 6 m; esant didesniam aukšto aukščiui, šio tipo sienos sąlyginai priskiriamos savilaikėms; 117.5. pastatuose su savilaikėmis ir nelaikančiosiomis išorinėmis sienomis denginio, perdangų ir kitas apkrovas atlaiko rėmas arba skersinės pastato konstrukcijos. 27 lentelė Mūro grupės Mūro rūšis Mūro grupė (tipas) I II III IV 1. Ištisinis mūras iš plytų arba blokelių, kurių markė ≥ 50 skiedinio markė ≥ S1 skiedinio markė ≥ S4 - - 2. Tas pats 35 ir 25 markių - skiedinio markė ≥ S1 skiedinio markė S0,4 - 3. Tas pats 15, 10 ir 7 markių - - bet koks skiedinys bet koks skiedinys 4. Tas pats 4 markės - - - bet koks skiedinys 5. Stambūs blokai iš plytų ar akmenų (vibruotieji ir nevibruotieji) skiedinio markė ≥ S2,5 - - - 6. Mūras iš gruntinių medžiagų (blokai iš grunto ir nedegtų molio plytų) - - kalkių skiedinys molio skiedinys 7. Palengvintasis mūras iš plytų arba betono blokelių, perrištų horizontaliaisiais trumpainiais arba ryšiais skiedinio markė ≥ S5, užpildyta betonu arba įdėklais, kurių gniuždomasis stipris ≥ 2,5 N/mm2 skiedinio markė S2,5, užpildyta betonu arba įdėklais, kurių gniuždomasis stipris 1,5 N/mm2 skiedinio markė S1, užpildyta biralais - 8. Palengvintasis mūras iš plytų arba blokelių (su perriša vertikaliosiomis diafragmomis) skiedinio markė ≥ S5 užpildyta šilumą izoliuojančio-mis plokštėmis arba biralais skiedinio markė S2,5, užpildyta šilumą izoliuojančio-mis plokštėmis arba biralais - - 9. Guolinių akmenų mūras - skiedinio markė ≥ S2,5 skiedinio markė S1 ir S0,4 molio skiedinys 10. Skaldytųjų akmenų mūras - skiedinio markė ≥ S5 skiedinio markė 2,5 ir 1 skiedinio markė S0,4 11. Akmenbetonis betonas ≥ C8/10 betono gniuždomasis stipris 7,5-5 N/mm2 betono gniuždoma-sis stipris 3,5 N/mm2 - 118. Horizontaliųjų apkrovų veikiamos centriškai ir ekscentriškai gniuždomosios statinių mūrinės sienos ir stulpai imami kaip atremti horizontaliąja linkme į tarpaukštines perdangas, stogą ir skersines sienas. Šios atramos skirstomos į standžiąsias (neslankiąsias) ir tampriąsias. Standžiosiomis atramomis laikomos šios: 118.1. skersinės mūrinės ir betoninės sienos, kurių storis ne mažesnis kaip 120 mm, gelžbetoninės, kurių storis ne mažesnis nei 60 mm, kontraforsai, skersiniai rėmai su standžiaisiais mazgais, skersinių sienų ruožai ir kitos konstrukcijos, apskaičiuotos horizontaliosioms apkrovoms atlaikyti; 118.2. denginiai ir tarpaukštinės perdangos, kai atstumai tarp skersinių standžiųjų konstrukcijų neviršija nurodytų 28 lentelėje; 118.3. vėjo juostos, santvaros, vėjo ryšiai, gelžbetoniniai aprišalai, apskaičiuoti pagal atsparumą ir deformacijas horizontaliosioms apkrovoms, kurias perduoda sienos, atlaikyti; 118.4. tampriosios atramos, denginiai ir tarpaukštinės perdangos, kai atstumai tarp skersinių standžiųjų konstrukcijų viršija nurodytuosius 28 lentelėje, jei vėjo ryšių, kurie nurodyti Reglamento 118.3 p., nėra; 118.5. sienos ir stulpai, neturintys ryšio su perdangomis (įrengiant ritinines atramas ir pan.), apskaičiuojami kaip laisvai stovintys. 28 lentelė Didžiausi leidžiami sienų su standžiosiomis atramomis atstumai tarp skersinių standžiųjų konstrukcijų Stogo ir perdangų konstrukcijos Atstumas tarp skersinių standžių konstrukcijų, m, kai mūro grupė I II III IV A. Iš surenkamojo sumonolitinto gelžbetonio (žr. 2 pastabą) ir monolitinio gelžbetonio 54 42 30 - B. Iš surenkamojo gelžbetonio plokščių (žr. 3 pastabą) ir surenkamojo gelžbetonio ar plieninių sijų bei pakloto iš plokščių ar blokelių 42 36 24 - C. Medinės 30 24 18 12 Pastabos: 1. 28 lentelėje nurodytos leidžiamosios atstumų reikšmės turi būti sumažintos šiais atvejais:  kai vėjo slėgis 0,7, 0,85 ir 1 kN/m2 – atitinkamai 15, 20 ir 25 ;  kai pastato aukštis 22-32 m – 10 ; 33 – 48 m – 20  ir > 48 m – 25 ;  siauriems pastatams, kai plotis b mažesnis už dvigubą aukšto aukštį, l (b < 2l) – proporcingai santykiui b / 2l. 2. A tipo surenkamųjų sumonolitintų perdangų sandūros tarp plokščių turi būti sustiprintos taip, kad perduotų tempiamąsias jėgas (suvirinant armatūros iškyšas, įdedant į siūles papildomą armatūrą ir ją sumonolitinant skiediniu, kurio markė ≥ S10, – kai plokštės iš sunkiojo betono, ir skiediniu ≥ S5 – kai plokštės iš lengvojo betono, arba sumonolitinant kitais būdais). 3. B tipo perdangose siūlės tarp plokščių, taip pat ir tarp užpildomųjų elementų (pakloto blokelių) ir sijų turi būti kruopščiai patikimai užpildytos skiediniu, kurio markė ≥ S5. 4. C tipo perdangos turi būti iš dvigubo pakloto arba iš pakloto ir pamušalo (pakalimo). 119. Esant tampriosioms atramoms, apskaičiuojamos rėminės sistemos, kurių statramsčiai yra mūro sienos arba stulpai iš plytų arba blokelių, o rėmų sijos – perdangos ir denginiai. Atliekant rėmų statinius skaičiavimus, plytų ar blokelių mūro sienų arba stulpų standis nustatomas imant mūro tamprumo modulį E = 0,8E0, o inercijos momentą – neįvertinant siūlių atsivėrimo, denginiai ir perdangos imami kaip standžiosios rėmų sijos lankstais, sujungtos su sienomis. 120. Sienų su piliastrais arba be piliastrų plotį apskaičiavimuose reikia imti: 120.1. jei perdangos (denginio) konstrukcija tolygiai perduoda slėgį per visą rėmimosi į sieną ilgį, lygų pločiui tarp angų, o sienose be angų – lygų ruožo tarp tarpatramio ašių pločiui; 120.2. jei sienos šoninis slėgis į denginį perduodamas santvarų arba pagrindinių sijų atramos į sieną vietose, tai siena su piliastru imama kaip pastovaus skerspjūvio per visą aukštį rėmo statramstis; šiuo atveju lentynos plotis imamas lygus 1/3 l į kiekvieną pusę nuo piliastro krašto, bet ne daugiau kaip 6h ir sienos tarp angų plotis (l – sienos aukštis tarp atramų, h – sienos storis); 120.3. jei nėra piliastrų ir sienoms yra perduodamos sutelktosios apkrovos, ruožo plotis 1/3 l imamas į abi puses nuo skirstomosios plokštės, padėtos po santvarų arba pagrindinių sijų atramomis. 121. Sienos ir stulpai, turintys perdangų plokštumose pagal Reglamento 118 punktą standžiąsias atramas, apskaičiuojami ekscentrinei apkrovai kaip nekarpytosios sijos: 121.1. sienos ir stulpai suskirstomi pagal aukštį į vieno tarpatramio sijas su atraminiais lankstais, išdėstytais perdangų atrėmimo plokštumose. Šiuo atveju laikoma, kad viršutinių aukštų apkrova veikia aukščiau esančio aukšto sienos arba stulpo skerspjūvio centre; apkrovos nagrinėjamojo aukšto ribose imamos su tikruoju ekscentricitetu sienos ar stulpo skerspjūvio centro atžvilgiu įvertinant skerspjūvio kitimą aukšto ribose ir susilpninimus horizontaliosiomis ir pasvirusiomis išėmomis; 121.2. kai nėra specialiųjų atramų, fiksuojančių atraminio slėgio padėtį, leidžiama atstumą nuo ilginių, sijų arba plokščių atraminės reakcijos pridėties taško iki sienos ar atraminės plokštės vidinio krašto imti lygų 1/3 atrėmimo gylio, bet ne mažesnį kaip 70 mm. Lenkimo momentai, sukelti vėjo apkrovos, turi būti nustatomi kiekvieno aukšto sienai (kiekvieno aukšto ribose) kaip sijoms su įtvirtintais galais, išskyrus viršutinį aukštą, kuriame viršutinė atrama yra lankstinė. 122. Apskaičiuojant sienų (arba jų atskirų vertikaliųjų ruožų) stiprumą ir plyšių atsivėrimą veikiant vertikaliosioms ir horizontaliosioms apkrovoms, turi būti patikrinti: 122.1. horizontalieji pjūviai gniuždymui arba ekscentriniam gniuždymui; 122.2. įstrižieji pjūviai – svarbiausiems tempiamiesiems įtempiams lenkiant sienos plokštumoje; 122.3. plyšių atsivėrimui nuo skirtingo tarpusavyje sujungtų sienų standžio arba skirtingo gretimų sienos ruožų apkrovimo; 122.4. įvertinant skersinių ir išilginių sienų bendrą darbą veikiant horizontaliajai apkrovai, turi būti užtikrintas šlyties įtempių atlaikymas jų tarpusavio jungimo vietose. Jis nustatomas pagal formulę , (11.1) čia: Td – šlyties jėga, veikianti vieno aukšto ribose; VEd – skaičiuojamoji skersinė jėga nuo horizontaliosios apkrovos aukšto viduryje; y – atstumas nuo išilginės sienos ašies iki ašies, einančios per sienų pjūvio centrą plane (žr. 11 pav.); A – lentynos (išilginės sienos ruožo, įvertinamo skaičiavimuose) skerspjūvio plotas; I – sienų inercijos momentas ašies, einančios per sienų skerspjūvio (plane) centrą, atžvilgiu; h – skersinės sienos storis; l – aukšto aukštis; fvd – sienos mūro skaičiuojamasis kerpamasis stipris per vertikalųjį perrištąjį pjūvį (žr. 95 p.). Apskaičiuojant lentynos skerspjūvio plotą ir inercijos momentą, reikia įvertinti 120 p. pateiktus nurodymus. 11 pav. Skersinės sienos ir išilginių sienų tarpangių planas: 1 – išilginės sienos tarpuangis; 2 – skersinė siena 123. Skersinės sienos atsparumas svarbiausiųjų tempimo įtempių poveikiui tikrinamas pagal formulę , (11.2) 123.1. kai dalis sienos skerspjūvio tempiama, tikrinama pagal formulę , (11.3) , (11.4) čia: VEd – skaičiuojamoji skersinė jėga nuo horizontaliosios apkrovos aukšto aukščio viduryje; ftwd – mūro siūlių skaičiuojamasis stipris svarbiausiems tempimo įtempiams (žr. 11 lentelę); τd – mūro, apspausto skaičiuojamąja jėga NEd, nustatoma su patikimumo koeficientu 0,9, skaičiuojamasis skeliamasis stipris apskaičiuojamas pagal (11.4) formulę; σc – gniuždomieji įtempiai skerspjūvyje apskaičiuojami pagal (11.5) arba (11.6) formules; h – skersinės sienos storis ruože, kuriame šis storis yra mažiausias, su sąlyga, jei šio ruožo ilgis viršija ¼ aukšto aukščio arba ¼ sienos ilgio, esant sienoje kanalams, jų plotis iš sienos storio eliminuojamas; lsk – skersinės sienos ilgis, jeigu į skerspjūvį įeina lentynos kaip išorinių sienų atkarpos, tai atstumas lsk imamas tarp šių lentynų ašių. – tangentinių įtempių netolygumo skerspjūvyje koeficientas. Koeficiento  reikšmės imamos: dvitėjams skerspjūviams – δ = 1,15; tėjiniams skerspjūviams – δ = 1,35; stačiakampiams skerspjūviams (neįvertinant išilginių sienų darbo) – δ = 1,5; S0 – skerspjūvio dalies, esančios vienoje pusėje ašies, einančios per skerspjūvio centrą, statinis momentas; I – viso skerspjūvio inercijos momentas ašies, einančios per skerspjūvio centrą, atžvilgiu. , (11.5) 123.2. kai dalis sienos skerspjūvio tempiama, imama , (11.6) čia A – skersinės sienos skerspjūvio plotas įvertinant (arba neįvertinant) išilginės sienos ruožus (žr. 11 pav.); Ac – sienos gniuždomosios skerspjūvio dalies plotas esant ekscentricitetams, išeinantiems už pjūvio branduolio ribų; 124. Kai mūro atsparumas svarbiausiųjų tempimo įtempių poveikiui, apskaičiuojamas pagal (11.2), (11.3) formules, yra nepakankamas, leidžiamas mūro armavimas išilgine armatūra, išdėstoma horizontaliosiose siūlėse. Armuotojo mūro skaičiuojamasis skeliamasis stipris τsd apskaičiuojamas taip: , (11.7) čia ρw – armavimo procentas, nustatomas pagal vertikalųjį sienos skerspjūvį (vertikaliajam sienos pjūviui). 125. Apskaičiuojant skersinių pastato sienų stiprumą horizontaliosioms apkrovoms, veikiančioms jų plokštumoje, atlaikyti, sąramos, perdengiančios angas sienose, imamos kaip lankstiniai intarpai tarp vertikaliųjų sienos ruožų. Jeigu skersinių sienų su angomis stiprumas veikiant horizontaliosioms apkrovoms užtikrinamas tiktai įvertinant sąramų standį, tai sąramos turi atlaikyti jose susidarančias kerpamąsias jėgas, apskaičiuojamas pagal formulę , (11.8) čia: VEd – skaičiuojamoji skersinė jėga nuo horizontaliosios apkrovos; l – aukšto aukštis; lsk – skersinės sienos ilgis plane (123 p.); δ – reikšmė, nustatoma pagal Reglamento 123 p. 126. Sąramos stiprumas veikiant kerpamajai jėgai, nustatomai pagal (11.8) formulę, nuo horizontaliosios apkrovos, kirpimui ir lenkimui apskaičiuojamas pagal (11.9) ir (11.10) formules, šiuo atveju imama mažesnė iš dviejų stiprumo reikšmių: ; (11.9) , (11.10) čia: h ir l1 – sąramos skerspjūvio aukštis ir protarpis; T – žr. (11.8) formulę; A – sąramos skerspjūvio plotas; ftxd ir ftwd – žr. 11 lentelę. Jei sąramų stiprumas yra nepakankamas, jos turi būti sustiprintos armuojant išilgine armatūra arba gelžbetoninėmis sijomis, apskaičiuojamomis lenkimui ir skėlimui nuo momento (11.11) ir kerpamajai jėgai T (žr. (11.8) formulę). Sijų (sąramų) atrėmimas į mūrą apskaičiuojamas pagal Reglamento 157 p. nuorodas. II skirsnis. Sienų ir stulpų aukščio ir storio leistinieji santykiai 127. Sienos arba stulpo aukščio ir storio santykis, neatsižvelgiant į skaičiavimo rezultatus, neturi viršyti nurodytų Reglamento 128-131 p. 128. Santykis (čia l – aukšto aukštis; h – sienos storis arba stulpo stačiakampio skerspjūvio mažesnioji kraštinė) sienoms be angų, atlaikančioms denginio ar perdangų apkrovas, esant laisvajam sienos ilgiui los ≤ 2,5l neturi viršyti dydžių, pateiktų 29 lentelėje (taisyklingos formos blokelių mūrui): 128.1. sienoms su piliastrais ir sudėtingo skerspjūvio stulpams vietoje storio h imamas efektyvusis storis heff = 3,5i, čia . Apvalaus ir daugiakampio skerspjūvių, įbrėžtų į apskritimą stulpams heff = 0,85φ, čia φ – stulpo (skerspjūvio) skersmuo. Pastaba. Kai aukšto aukštis l didesnis už laisvąjį sienos ilgį los, santykis los /h neturi viršyti 1,2β reikšmės iš 29 lentelės. 29 lentelė Santykio β leistinosios reikšmės Skiedinio markė Santykio β reikšmės, kai mūro grupės (žr. 27 lentelę) I II III IV ≥ S5 25 22 - - S2,5 22 20 17 - S1,0 20 17 15 14 S0,4 - 15 14 13 129. Sienų ir pertvarų aukščio ir jų storio esant sąlygoms, besiskiriančioms nuo nurodytų Reglamento 128 p., santykius β reikia imti su pataisos koeficientu k, pateiktu 30 lentelėje: 129.1. kai sienoms ar pertvaroms taikomos kelios pataisos koeficiento k reikšmės (žr. 30 lentelę), imamas bendras santykio β sumažinimo koeficientas, kaip šių reikšmių sandauga, kuri neturi viršyti dydžių, pateiktų 31 lentelėje; 129.2. kai nelaikančiųjų sienų ir pertvarų storis > 100 ir < 250 mm, pataisos koeficiento k reikšmės nustatomos interpoliuojant; 30 lentelė Pataisos koeficiento k reikšmės Sienų ir pertvarų charakteristika Koeficientas k 1. Sienos ir pertvaros, neapkrautos denginio ir perdangų apkrova, kai jų storis, mm: ≥ 250 ≥ 100 1,2 1,8 2. Sienos su angomis 3. Pertvaros su angomis 0,9 4. Sienos ir pertvaros, kai jų laisvasis ilgis tarp prijungiamųjų skersinių sienų arba kolonų nuo 2,5 iki 3,5l 0,9 5. Tas pats, kai l0s > 3,5l 0,8 6. Laukakmenių mūro ir akmenbetonio sienos 0,8 129.3. An ir Ab – sienos horizontaliojo skerspjūvio neto ir bruto plotai; 129.4. leistinieji santykiai β stulpams imami iš 29 lentelės su koeficientais, pateiktais 31 lentelėje. 31 lentelė Koeficiento k reikšmės stulpams Mažesnysis stulpo skerspjūvio matmuo, mm Koeficiento k reikšmės stulpams plytų ir taisyklingos formos gaminių laukakmenio ir akmenbetonio > 900 0,75 0,6 700-890 0,7 0,55 500-690 0,65 0,5 < 500 0,6 0,45 Pastaba. Leistinieji santykiai β laikantiesiems siauriems tarpangiams, kurių plotis mažesnis už sienos storį, imami kaip stulpams, kurių aukštis lygus angų aukščiui. 130. Santykių β reikšmės, pateiktos 29 lentelėje ir padaugintos iš koeficiento k (žr. 30 lentelę) sienoms ir pertvaroms gali būti padidintos 20 , esant konstrukciniam išilginiam mūro armavimui viena linkme (horizontaliosiose mūro siūlėse), kai ρw = 0,05 . Kai tarp skersinių pastovių konstrukcijų, surištų su sienomis, atstumas los ≤ k β h, sienų aukštis l neribojamas ir nustatomas stiprumo apskaičiavimais. Kai laisvasis ilgis los lygus arba didesnis už l, bet ne daugiau kaip 2l (čia l – aukšto aukštis), turi būti tenkinama sąlyga . (11.12) 131. Gembinėms sienoms, pertvaroms ir stulpams santykių β reikšmės turi būti imamos 30  mažesnės už nustatytas Reglamento 128-130 p. III skirsnis. Plokščių ir stambiųjų blokų sienos 132. Mūrines plokštes reikia projektuoti iš molio arba ne žemesnės kaip 75 markės silikatinių plytų ir ne žemesnės kaip S5 markės skiedinio. 133. Projektuojant mūrines plokštes būtina numatyti skiedinio siūlių užpildymą vibruojant. Vibruotojo mūro skaičiuojamuosius stiprius reikia imti iš 4 lentelės. Leidžiama išorinių sienų vienasluoksnes plokštes projektuoti iš tuščiavidurių keraminių blokų, efektyvių šiluminės technikos požiūriu, vienos, pusantros ir dviejų plytų storio nenaudojant vibracijos. Šiuo atveju mūro skaičiuojamuosius stiprius reikia imti iš 3 lentelės. Pastaba. Tuščiavidurių keraminių blokų plokštėse, pagamintose nenaudojant vibracijos, vertikaliosios mūro siūlės turi būti perrištos. Tai turi būti nurodoma darbo projekte. 134. Išorinių sienų plytų plokštes reikia projektuoti dvisluoksnes arba trisluoksnes. Dvisluoksnes plokštes reikia daryti pusės plytos arba didesnio storio su šilumine izoliacija iš standžiųjų šilumą izoliuojančių plokščių, išdėstytų išorinėje arba vidinėje plokštės pusėje ir apsaugotų ne plonesniu kaip 40 mm apdailos sluoksniu iš armuotojo skiedinio, kurio markė ≥ S5. Trisluoksnes plokštes reikia daryti su ketvirčio arba pusės plytos storio išoriniais sluoksniais ir viduriniu sluoksniu iš standžiųjų arba pusiau standžių šilumą izoliuojančių plokščių. Išorinių sienų plokščių armatūros strypai turi būti įrengiami briaunose arba siūlėse, išdėstytose plokštės ir angų perimetru per visą plokštės storį. Briaunų, į kurias įstatomi armatūros strypynai, plotis neturi viršyti 30 mm. 135. Vidinių sienų ir pertvarų mūrines plokštes reikia projektuoti vienasluoksnes ketvirčio plytos (85 mm), pusės plytos (140
20. mm)ir plytos (270
21. mm)storio ir 180 mm storio dvisluoksnes, kurių kiekvieno sluoksnio storis lygus ketvirčiui plytos. Vidinių sienų plokštėse karkasai turi būti statomi plokštės perimetru pagal angų kontūrą. Pastabos: 1. Plokščių storiai nurodyti įvertinant išorinius ir vidinius skiedinio sluoksnius. 2. Ketvirčio plytos storio plokštes reikia projektuoti tik pertvaroms. 136. Sienines plokštes iš plytų reikia apskaičiuoti ekscentriniam gniuždymui pagal Reglamento 82 ir 83 p. nuorodas, veikiant vertikaliosioms ir vėjo apkrovoms, taip pat įrąžoms, atsirandančioms transportuojant ir montuojant (žr. 113 p.): 136.1. jei reikiamas plokštės stiprumas garantuojamas be armavimo, tai strypynų išilginės armatūros skerspjūvio plotas parenkamas konstruktyviai ir turi būti ne mažesnis kaip 0,25 cm2 plokštės vienam vertikaliojo ir horizontaliojo pjūvio metrui; 136.2. jeigu nustatant plokštės laikomąją galią armatūra įvertinama, tai armatūros kiekis turi būti apskaičiuojamas kaip armuotajam mūrui. Apskaičiuojant 270 mm storio ir plonesnes plokštes, būtina įvertinti atsitiktinį ekscentricitetą, kurio reikšmė imama lygi 1 cm – laikančiosioms vienasluoksnėms plokštėms ir 0,5 cm – savilaikėms plokštėms, taip pat trisluoksnių laikančiųjų plokščių atitinkamiems sluoksniams; nelaikančiųjų plokščių ir pertvarų atsitiktinis ekscentricitetas neįvertinamas. 137. Plokštės su armuotomis briaunomis, esant skirtingoms laikančiųjų sluoksnių medžiagoms, apskaičiuojamos kaip sluoksniuotosios sienos su standžiuoju sluoksnių sujungimu pagal Reglamento 97-99 p. nurodymus. 138. Išorinių ir vidinių sienų plokščių jungtis, taip pat išorinių sienų plokščių jungtis su perdangos plokštėmis reikia projektuoti iš plieninių ryšių, privirinamų prie įdėtinių detalių arba karkaso plokštelių. Ryšiai tarp plokščių turi būti įrengiami įgilinimuose, esančiuose plokščių kampuose, ir padengiami ne plonesniu kaip 10 mm skiedinio sluoksniu. Įdėtinės detalės ir jungiantieji strypai iš paprastojo plieno turi būti apsaugoti nuo korozijos. Montavimo siūlių skiedinio markė parenkama skaičiavimais, bet ne žemesnė kaip S5. 139. Vidinių ir išorinių sienų stambius blokus reikia projektuoti iš cementinių ir silikatinių sunkiųjų betonų, betonų su poringaisiais užpildais, akytbetonio ir gamtinio akmens, taip pat iš plytų, keraminių ir betono blokų bei gamtinių akmenų mūro. Stambių blokų mūro skaičiuojamąjį stiprį reikia imti pagal 48 p., o blokų, pagamintų iš plytų ar akmenų nevibruojant – pagal Reglamento 46, 49 ir 51 p. nurodymus. Mūro iš plokščių montažinėms siūlėms skiedinio markę reikia imti viena pakopa aukštesnę negu skiedinio, naudojamo plokščių gamybai, markė. 140. Stambiaplokščiuose pastatuose iki 5 aukštų, esant aukšto aukščiui iki 3 m, tarp išilginių ir skersinių sienų reikia įrengti ryšius: 140.1. išoriniuose kampuose – surišant mūrą specialiaisiais kampiniais blokais (ne mažiau kaip viena blokų eilė aukštui); 140.2. vidinių skersinių sienų prijungimo prie išilginių vietose, taip pat ir vidurinės išilginės sienos prie galinės – T formos inkarais iš juostinio plieno arba armatūros tinklų, dedamų kiekviename aukšte į vieną horizontaliąją siūlę perdangos lygyje; 140.3. stambiaplokščiams pastatams, aukštesniems nei 5 aukštai, ir pastatams, kurių aukštų aukštis didesnis kaip 3 m, turi būti numatyti standieji ryšiai tarp sienų ir kampuose, ir vidinių sienų prijungimo prie išorinių vietose. Ryšius reikia projektuoti taip, kad blokų įdėtinės detalės būtų jungiamos privirinant antdėklus. IV skirsnis. Sluoksniuotosios sienos 141. Apskaičiuojant sluoksniuotąsias sienas (žr. 96-104 p.), ryšius tarp konstrukcijos sluoksnių reikia laikyti standžiaisiais: 141.1. esant bet kokiam šiluminės izoliacijos sluoksniui ir atstumui tarp vertikaliųjų diafragmų iš plytų ar akmenų trumpainių eilių ašių ne didesniam kaip 10h ir ne daugiau kaip 120 cm; čia h – plonesniojo konstrukcinio sluoksnio storis; 141.2. esant šiluminės izoliacijos sluoksniui iš monolitinio betono, kurio gniuždomasis stipris yra ne mažesnis kaip 0,7 N/mm2, arba kai mūro gaminių markė yra ne žemesnė kaip 10, esant trumpainių horizontaliosioms eilėms su atstumu tarp eilių ašių pagal mūro aukštį ne didesniam kaip 5h ir ne daugiau 620 mm. 142. Lanksčiuosius ryšius reikia projektuoti iš korozijai atsparus plieno arba plieno, apsaugoto nuo korozijos, taip pat iš polimerinių medžiagų. Suminis lanksčiųjų ryšių pjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,4 cm2 vienam kvadratiniam metrui sienos paviršiaus. 143. Apdaro sluoksnis ir pagrindinis sienos mūras, jeigu jie standžiai surišti vienas su kitu tarpusavio perrišimu, privalo turėti artimas deformacines savybes. Reikia naudoti apdaro plytas arba blokelius, kurių aukštis lygus pagrindinio mūro eilės aukščiui. 144. Projektuose reikia numatyti apdaro, standžiai surišto su mūru trumpainių eilėmis, sujungimą pagal Reglamento 114 p. nurodymus. 145. Mūre, standžiai surištame su apdaru, įrengiant sienos iškyšas, išsikišusios dalies ribose sieną reikia armuoti tinkleliais ne mažiau kaip trijose siūlėse per visą jos storį. V skirsnis. Sienų ir stulpų inkaravimas 146. Mūro sienos ir stulpai prie denginio ir perdangų tvirtinami ne mažesnio kaip 0,5 cm2 skerspjūvio ploto inkarais. 147. Atstumas tarp sijų, ilginių arba santvarų, taip pat ir perdangų iš surenkamųjų plokščių, atsiremiančių į sienas, inkarų turi būti ne didesnis kaip 6 m. Padidinus atstumą tarp santvarų iki 12 m, reikia numatyti papildomus inkarus, jungiančius sienas su perdanga. Sijų, remiamų į ilginius, vidines sienas arba stulpus, galai turi būti inkaruoti, o esant dvipusiam atrėmimui – sujungti tarp savęs. 148. Karkasinių pastatų savilaikės sienos turi būti sujungtos su kolonomis lanksčiaisiais ryšiais, leidžiančiais sienoms ir kolonoms nepriklausomai deformuotis. Ryšiai, išdėstomi pagal kolonos aukštį, turi užtikrinti sienos stabilumą, taip pat perduoti vėjo apkrovą į kolonas. 149. Inkarai turi būti apskaičiuojami: 149.1. kai atstumas tarp inkarų didesnis nei 3 m; 149.2. kai stulpo arba sienos storis kinta nesimetriškai; 149.3. tarpangiams, kai bendras normalinės jėgos NEd dydis yra daugiau nei 1000 kN. Skaičiuojamoji inkaro įrąža apskaičiuojama pagal formulę , (11.13) 12 pav. Lenkimo momento sukeliamos inkaro įrąžos čia: MEd – lenkimo momentas perdangos arba denginio atrėmimo plokštumos lygyje (žr. 121 p.) nuo skaičiuojamųjų apkrovų, veikiančių ruože tarp inkarų (žr. 12 pav.); Nd – inkaro lygyje skaičiuojamoji normalinė jėga, veikianti ruože, kurio plotis lygus atstumui tarp inkarų. Pastaba. 149 punkto nuorodos netaikomos vibruotojo mūro plokščių sienoms. 150. Jei sienų arba pertvarų storis imamas įvertinant atrėmimą kontūru, būtina numatyti jų tvirtinimą prie gretimų šoninių konstrukcijų ir prie viršutinės perdangos. VI skirsnis. Konstrukcijų elementų atrėmimas į mūrą 151. Po elementų atraminiais ruožais, perduodančiais vietines apkrovas mūrui, reikia numatyti ne storesnį kaip 15 mm skiedinio sluoksnį. Tai turi būti nurodyta darbo projekte. 152. Apkrovimo vietine apkrova vietose, kai to reikia pagal glemžimo apskaičiavimus, reikia dėti skirstomąsias plokštes, kurių storis yra kartotinis mūro eilių storiui, bet ne mažesnis kaip 150 mm, ir armuotų pagal apskaičiavimus dviem tinklais bendru armatūros kiekiu, ne mažesniu kaip 0,5  betono tūrio. 153. Atremiant santvaras, denginių sijas, pokranines sijas ir pan. į piliastrus, reikia numatyti skirstomųjų plokščių ant atraminių mūro ruožų ryšį su pagrindine siena. Perdangos plokščių atrėmimo į sieną gylis turi būti ne mažesnis kaip 120 mm (žr. 13 pav.). Montuoti plokštes į griovelius (išėmas), paliekamus mūrijant sieną, draudžiama. 154. Esant vietinėms kraštinėms apkrovoms, viršijančioms 80  skaičiuojamosios laikomosios mūro galios, reikia numatyti atraminio ruožo armavimą tinklais iš strypų, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 3 mm, o akutės matmenys ne didesni kaip 6060 mm. Sienų atraminius ruožus armuoti tinklais, sudėtais ne mažiau kaip į tris viršutines horizontaliąsias siūles. Perduodant vietines apkrovas į piliastrus, mūro ruožą, esantį 1 m ribose žemiau skirstomosios plokštės, reikia armuoti kas trys mūro eilės. Tinklai turi būti įleisti į sieną ne mažiau kaip 120 mm ir sujungti piliastrų atraminius ruožus su pagrindine sienos dalimi. 13 pav. Gelžbetoninės skirstomosios plokštės VII skirsnis. Elementų atrėmimo į mūrą mazgų stiprumo apskaičiavimas 155. Sienos atraminės zonos (žr. 13 pav., pjūvis 1-1) stiprumas tikrinamas ekscentriniam gniuždymui ir glemžimui. Atraminio mazgo stiprumas pjūvyje 2-2 tikrinamas centriniam gniuždymui: 155.1. kai tikrinamas mūrinių konstrukcijų elementų centriškai gniuždomojo atraminio mazgo irimo ribinis būvis (STR), turi būti tenkinama sąlyga pagal STR 2.05.03:2003 [7.2] , (11.14) čia: A – mūro ir gelžbetoninių elementų atraminiame mazge bendrasis (suminis) plotas sienos arba stulpo, į kuriuos remiasi elementai, kontūro ribose; χ1 – koeficientas, įvertinantis gelžbetoninių elementų atrėmimo ploto dydį; ρ1 – koeficientas, kuriuo įvertinama gelžbetoninių elementų kiaurymių įtaka mazgo stiprumui; 155.2. koeficientas χ, kai remiasi visų tipų gelžbetoniniai elementai (ilginiai, sijos, sąramos, juostos, plokštės), imamas: χ =1, kai Ac ≤ 0,1A; χ = 0,8, kai Ac ≥ 0,4A, čia Ac – gelžbetoninių elementų atrėmimo mazge suminis plotas; 155.3. tarpinėms Ac reikšmėms koeficientas χ nustatomas interpoliuojant. Jei gelžbetoniniai elementai (sijos, plokštės ir pan.) remiasi į mūrą iš skirtingų pusių ir yra vienodo aukščio, o jų atrėmimo plotas mazge Ac > 0,8A, atraminio mazgo stiprumą galima apskaičiuoti imant koeficientą χ = 1, (11.14) formulėje imama A = Ac; 155.4. koeficientas ρ1 imamas lygus: ištisinio skerspjūvio plokštėms ir plokštėms su apvaliomis kiaurymėmis ρ1 = 1; plokštėms su ovalinėmis kiaurymėmis ir kai atraminiuose ruožuose yra apkab