LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ SISTEMŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2008 m. liepos 18 d. Nr. 4-331 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118) 6 straipsnio 3 punktu: 1. Tvirtinu Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisykles (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 428 „Dėl Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 116-5229); 2.2. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 4-339 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 428 „Dėl Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 92-3714). 3. Įgalioju viešąją įstaigą Technikos priežiūros tarnybą atlikti paskirtosios kontrolės įstaigos funkcijas, nustatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintose Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklėse, – atlikti virintinių dujų balionų, neatitinkančių Gabenamųjų slėginių įrenginių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 4-272 (Žin., 2004, Nr. 111-4157), nuostatų reikalavimų, periodinius techninius patikrinimus ir patikrintus tinkamus naudoti balionus ženklinti vadovaujantis Pavyzdine TPT ženklo forma, naudojama balionams ženklinti, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 4-287 (Žin., 2005, Nr. 95-3532). 4. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punktu patvirtintų Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 91.10, 274, 275 punktai ir 2 priedo 8 punktas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d. ŪKIO MINISTRAS VYTAS NAVICKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 4-331 SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ SISTEMŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS I. TAIKYMO SRITIS 1. Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius suskystintų naftos dujų sistemų (toliau – SNDS) techninius, organizacinius, techninės saugos ir eksploatavimo reikalavimus. 2. Taisyklės taikomos eksploatuojant SNDS: suskystintų naftos dujų (toliau – SND) pilstymo stotis, SND pildymo postus, prekybos SND vietas, SND rezervuarų ir balionų įrenginius, SND balionų sandėlius, SND skirstomąsias bei gyvenamųjų namų, visuomeninių ir gamybinių pastatų sistemas, kai dujų slėgis ne didesnis kaip 16 bar. 3. Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, eksploatuojantiems SNDS, jų įrenginius ir vartojantiems SND. 4. Taisyklės netaikomos eksploatuojant moksliškai tiriamus ir bandomus SND įrenginius, chemijos ir naftos perdirbimo pramonės įmonių technologinius vamzdynus bei įrenginius, dujų ir oro mišinio sprogimo energiją vartojančius įrenginius, kitos rūšies degiąsias dujas naudojančius įrenginius, kelių transporto priemonių dujų įrangą ir jos užpildymo įrenginius – degalines. 5. Suskystintųjų naftos dujų vežimui naudojamoms talpykloms Taisyklės taikomos tik šių talpyklų užpildymui bei ištuštinimui ir tik tiek, kiek to nereglamentuoja Taisyklių 5 priedo 6 ir 7 punktuose nurodyti įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai, Taisyklių 5 priedo 8 punkte nurodytas nutarimas bei pavojingų krovinių vežimą reglamentuojančios sutartys, nurodytos Taisyklių 5 priedo 13, 14 ir 15 punktuose (toliau – sutartys). Jei Taisyklės nustato kitokias normas nei sutartys, taikomos sutarčių nuostatos. II. SĄVOKOS IR SANTRUMPOS 6. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos ir santrumpos: Apžiūra – veiksmų kompleksas SNDS išoriniams defektams ir dujų nuotėkio vietoms nustatyti. Avarijų likvidavimas – darbai, atliekami lokalizavus avarijas ir sutrikimus SNDS, siekiant iš dalies arba visiškai atkurti SNDS ir (arba) jos sudedamųjų dalių būklę, techninius parametrus, veikimo režimus, kad ją būtų galima saugiai ir patikimai eksploatuoti. Avarijų lokalizavimas – darbai, atliekami esant SNDS ar jos sudedamųjų dalių avarijoms, sutrikimams, kad būtų apsaugoti žmonės, gyvūnai ir aplinka, maksimaliai išsaugota SNDS ir (arba) jos sudedamosios dalys ir materialinės vertybės. BTPC – dujų balionų techninio patikrinimo centras – stacionarus įrenginių ir statinių kompleksas, skirtas balionų techniniam patikrinimui atlikti. DPS – SND pilstymo stotis – teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas, pripažintas tinkamu naudoti ir teisiškai įregistruotas stacionarus įrenginių ir statinių kompleksas, skirtas dujoms, gaunamoms vamzdynais ar transporto priemonėmis, priimti, maišyti ir laikyti, taip pat dujų cisternoms bei dujų balionams pripilti ir remontuoti bei kitai ūkinei veiklai, reikalingai laikant bei gabenant dujų vartotojams SND balionais ir dujų cisternomis, vykdyti. DPP – SND pildymo postas – teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas, pripažintas tinkamu naudoti ir teisiškai įregistruotas stacionarių įrenginių ir statinių kompleksas, skirtas dujoms balionams užpildyti, gaunamoms dujų cisternomis, atvežamomis dujovežiais, priimti ir laikyti, taip pat dujų balionams pildyti ir remontuoti bei kitai ūkinei veiklai, reikalingai laikant bei gabenant vartotojams dujas balionais, vykdyti. Dujų balionas – SND balionas – kilnojamasis slėginis indas, kurio talpa neviršija 150 litrų. Dujų baliono tara – dujų baliono, dujų baliono čiaupo ir visų nuolatinių dujų baliono komplektuojamųjų detalių visumos masė. Dujų baliono pasas – pritvirtintoje prie dujų baliono metalinėje plokštelėje arba gamyklos gamintojos nustatytu kitu būdu ant dujų baliono ilgalaike ir įskaitoma forma pažymėti techniniai duomenys. Dujų balionų įrenginys – dujų tiekimo ir laikymo įrenginys, susidedantis iš dujų balionų, jungiamųjų vamzdynų, uždaromųjų įtaisų, dujų slėgio reguliavimo ir apsauginės armatūros. Dujų balionų sandėlis – pagal teisės aktų reikalavimus įrengta vieta (patalpa, spinta, konteineris, aikštelė), kurioje saugomi pilni, tušti ir avariniai dujų balionai. Dujų baliono periodinis techninis patikrinimas – Taisyklėse ir kituose dujų balionų naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose, gamintojo pateiktuose dujų balionų techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais paskelbtosios įstaigos arba paskirtosios įstaigos eksperto ar įgaliotų BTPC kvalifikuotų darbuotojų atliekama dujų baliono išorinė ir vidinė apžiūra, dujų baliono bandymai ir kiti saugos atitikties įvertinimo veiksmai. Dujų cisterna – kilnojamoji, konteinerinė, nuimamoji ar stacionarioji slėginė cisterna, įskaitant transporto priemonių-baterijų cisternas ir daugiaelemenčių dujų konteinerių elementus, skirtus SND gabenti bei laikyti. Dujas deginantys įrenginiai – įvairios paskirties įrenginiai, prietaisai SND deginti su degimui reikalingo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo įrenginiais. Dujų įrenginys – įrenginys, kuriuo SND transportuojamos, laikomos, pilstomos, skirstomos ir vartojamos. Dujų pardavėjas – didmeninę ir (

1. ar)mažmeninę dujų prekybą vykdantis juridinis asmuo. Dujų vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, perkantis ir naudojantis SND asmeniniams, šeimos, namų ūkio ar verslo poreikiams tenkinti. Eksploatavimas – SNDS arba jos sudėtinių dalių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, įgijęs reikiamą kvalifikaciją, tinkamai pasirengęs darbui su eksploatuojama SNDS ar jos dalimi ir atestuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Kvalifikuota tarnyba – juridinis asmuo ar jo padalinys, turintis reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengusius darbui su eksploatuojama SNDS ar jos dalimi, teisės aktų nustatyta tvarka atestuotus darbuotojus, aprūpintus technine ir technologine įranga, norminiais, metodiniais ir technologiniais dokumentais, būtinais saugiai, patikimai ir efektyviai eksploatuoti SNDS, pavestoms funkcijoms ar prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Paskelbtoji įstaiga – tai kontrolės įstaiga, kurią Lietuvos Respublikos ūkio ministerija paskiria vadovaudamasi Taisyklių 5 priedo 17 punkte nurodyto teisės akto 26 punkto reikalavimais ir apie kurią yra paskelbta Europos Bendrijos oficialiajame leidinyje (OJ). Paskirtoji įstaiga – tai kontrolės įstaiga, kurią Lietuvos Respublikos ūkio ministerija paskiria vadovaudamasi Taisyklių 5 priedo 17 punkte nurodyto teisės akto 29 punkto reikalavimais. Potencialiai sprogi aplinka – aplinkos sąlygomis susidaręs oro ir degiųjų medžiagų, kurios yra dujų, garų, rūko arba dulkių pavidalo, mišinys, kuriame, atsiradus liepsnai, degimas išplinta visame nesudegusiame mišinyje. Rezervuaras – rezervuarų įrenginys – antžeminis ar požeminis slėginis rezervuaras (rezervuarai) kartu su jungiamaisiais vamzdynais, uždaromaisiais įtaisais, dujų slėgio reguliatoriais, apsauginiais vožtuvais, skirtas SND laikyti ir nenutrūkstamai skirstyti. Skirstomieji dujotiekiai – vamzdžių sistema nuo SND talpyklų (rezervuarų, balionų įrenginių) iki dujų vartotojo vidaus dujotiekio. SND – sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys, išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės, o suslėgtas – skystos būsenos. SND prekybos vieta – teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas, pripažintas tinkamu naudoti ir teisiškai įregistruotas inžinerinis statinys ar statinių kompleksas (tarp jų DPS ir DPP), nuosavybės teise priklausantis ar nuomos teise valdomas ir naudojamas dujų pardavėjo, kuriame vykdoma didmeninė ir (
2. ar)mažmeninė prekyba fasuotomis ir (
3. ar)nefasuotomis SND ir (
4. ar)vykdomas dujų balionų pildymas. SNDS – suskystintųjų naftos dujų vamzdynų ir dujų įrenginių (išskyrus transporto priemonių dujų įrangą ir jos užpildymo įrenginius – degalines) SND transportuoti, laikyti, pilstyti, skirstyti ir vartoti (išskyrus buitinius dujų vartotojus) visuma. Techniniai dokumentai – SNDS įrenginio (toliau – įrenginys) atitikties deklaracija, įrenginio sertifikatas, įrenginio pasas, brėžiniai, įrenginio priežiūros dokumentai (montavimo ir bandymo prieš pradedant jį naudoti, priežiūros, remonto, demontavimo taisyklės, naudojimo instrukcijos) ir kiti kartu su įrenginiu gamintojo pateikiami dokumentai, kuriuose nurodoma įrenginio paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomi saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka. Techninis patikrinimas – tai visuma SNDS periodiškai atliekamų darbų, kad būtų palaikomi ir atkuriami SNDS techniniai parametrai, veikimo režimai ir SNDS naudojimas būtų patikimas bei saugus. Techninė priežiūra – SNDS techninis patikrinimas, reguliavimas, taisymas, atliekami tam, kad SNDS ar jos sudėtinės dalys būtų tvarkingos ir patikimai, efektyviai bei saugiai veiktų. Vidaus dujotiekis – dujotiekio dalis nuo dujotiekio įvado uždaromojo įtaiso iki dujas deginančio įrenginio. III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 7. Už laiku atliekamą, patikimą, efektyvų ir saugų juridinio asmens SNDS eksploatavimą atsako juridinio asmens, kuriam SNDS priklauso nuosavybės teise arba kuris SNDS valdo ir naudoja turto patikėjimo arba nuomos teise, vadovas ar jo įgaliotas administracijos darbuotojas (toliau – savininkas). Už laiku atliekamą, patikimą, efektyvų ir saugų fizinio asmens SNDS, kuri fiziniam asmeniui priklauso nuosavybės teise arba jis SNDS valdo ir naudoja turto patikėjimo arba nuomos teise, eksploatavimą atsako fizinis asmuo, jei nėra sudaryta SNDS eksploatavimo sutartis (su kvalifikuota tarnyba), kuri nustato kitaip. 8. Eksploatuoti SNDS gali savininko arba (pagal sutartį su savininku) kito juridinio asmens kvalifikuotos tarnybos; kai SNDS savininku yra fizinis asmuo, SNDS turi būti eksploatuojamos kvalifikuotų tarnybų pagal sutartį su savininku (fiziniu asmeniu). SNDS eksploatavimo sutartyje turi būti nustatytos šalių atsakomybės ribos, pareigos, funkcijos. 9. DPS, DPP, dujų balionų įrenginius (kai dujų balionų įrenginyje sumontuota daugiau kaip 2 dujų balionai) ir rezervuarų įrenginius eksploatuoti gali tik tie juridiniai asmenys, kurie turi nustatyta tvarka išduotą suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo atestatą ir avarinę tarnybą, galinčią operatyviai ir bet kuriuo paros metu pašalinti gedimus bei lokalizuoti ir likviduoti avarijas SNDS, arba turi sudarę galiojančias sutartis su kvalifikuota tarnyba. SND dujų balionuose prekiaujantys (juos keičiantys) juridiniai asmenys vietoj avarinių tarnybų gali turėti kvalifikuotą avarijų lokalizavimo bei gedimų likvidavimo personalą, galintį operatyviai ir bet kuriuo paros metu (ne vėliau kaip per dvi valandas nuo dujų vartotojo pranešimo (telefono skambučio) nuvykti pas dujų vartotoją ir pašalinti SND nutekėjimą ar gedimus vartotojo dujų balionų įrenginyje. 10. SNDS techninės priežiūros darbai atliekami pagal savininko patvirtintą planą-grafiką. Ten, kur SNDS techninės priežiūros darbus pagal sutartis atlieka kitos kvalifikuotos tarnybos, grafikai turi būti suderinti su savininku. 11. SNDS eksploatuojanti kvalifikuota tarnyba turi užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų SNDS eksploatavimą, laiku atlikti SNDS techninės priežiūros, patikrinimo bei remonto darbus, trumpiausiais terminais lokalizuoti avarijas ir sutrikimus. 12. SNDS eksploatuojančio juridinio asmens vadovo įsakymu iš kvalifikuotos tarnybos personalo turi būti paskirti kvalifikuoti asmenys, atsakingi už SND, elektros, šilumos, vandentiekio ir kanalizacijos, vėdinimo, ryšių sistemų ar įrenginių bei pastatų techninę būklę. 13. SNDS eksploatuojanti kvalifikuota tarnyba turi turėti juridinio asmens vadovo patvirtintus kvalifikuotos tarnybos nuostatus, kvalifikuotos tarnybos darbuotojų pareiginius nuostatus, kvalifikuotų darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijas, taip pat atliekamų darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo (naudojimo) instrukcijas. Privalomų turėti kvalifikuotoje tarnyboje instrukcijų sąrašas turi būti patvirtintas juridinio asmens vadovo. 13.1. Kvalifikuotos tarnybos nuostatuose turi būti nustatyti jos uždaviniai, funkcijos, struktūra, sudėtis bei aprūpinimas materialinėmis ir techninėmis priemonėmis. 13.2. Kvalifikuotos tarnybos vadovų ir specialistų pareiginiuose nuostatuose turi būti nustatytos kvalifikuotos tarnybos vadovų ir specialistų pareigos ir teisės. 13.3. SNDS atliekamų darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo (naudojimo) instrukcijose turi būti nurodyti įrenginių veikimo parametrai, jų parengimo paleisti, leidimo, veikimo, stabdymo ir priežiūros tvarka esant normaliam ar avariniam veikimo režimui, techninio patikrinimo, remonto, taisymo ir bandymo tvarka. Prie įrenginių eksploatavimo instrukcijų turi būti pridėtos prižiūrimų objektų technologinės schemos, kuriose nurodytos įrenginių, uždaromųjų ir saugos įtaisų, kontrolės ir matavimo priemonių įrengimo vietos ir jų numeracija. Įrenginių eksploatavimo (naudojimo) instrukcijos turi būti parengtos vadovaujantis įrenginių gamintojų rekomendacijomis. 13.4. Kvalifikuoto darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje turi būti nurodoma Taisyklių 5 priedo 40 punkte nurodytame teisės akte nustatyta informacija. 14. SNDS atliekamų darbų technologijos, įrenginių eksploatavimo instrukcijos turi būti peržiūrimos ir prireikus koreguojamos (tobulinant (keičiant) technologinį procesą, darbo sąlygas, pradedant naudoti naujas medžiagas, įrenginius, prietaisus, žaliavas, darbo bei darbų saugos priemones), įsigaliojus naujiems arba pakeitus, papildžius galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja įrenginių eksploatavimo instrukcijose nurodytų darbų atlikimo tvarką ir pan. 15. SNDS eksploatuojančios kvalifikuotos tarnybos padalinio vadovas privalo turėti visų padalinio kvalifikuotų darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijas, taip pat jų atliekamų darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo (naudojimo) instrukcijas bei visų instrukcijų sąrašą. 16. Buitiniais dujų prietaisais namų ūkyje besinaudojantys asmenys (gyvenamųjų namų, butų savininkai, nuomininkai ar kitokiu pagrindu gyvenamąsias patalpas ar butą valdantys ir naudojantys asmenys) privalo vadovautis buitinių dujų prietaisų gamintojų techniniais dokumentais, mokėti šiais prietaisais saugiai naudotis ir užtikrinti jų saugią priežiūrą. Kaip saugiai naudotis buitiniais dujų prietaisais instruktuoja SND tiekiantys (parduodantys), dujų paleidimo ir SNDS derinimo darbus atliekantys juridiniai asmenys. Instruktavimas, kaip saugiai naudotis buitiniais dujų prietaisais, turi būti įforminamas specialiame žurnale, sudarius SND pirkimo-pardavimo sutartį. Buitinių dujų prietaisų savininkai privalo pasirūpinti, kad būtų instruktuoti visi šeimos nariai bei kiti asmenys, besinaudojantys jo gyvenamajame name ar bute esančiais buitiniais dujų prietaisais. 17. Dujų vartotojai, išskyrus fizinius asmenis, turintys tik buitinius dujų prietaisus ir naudojantys SND buitinėms reikmėms, turi paskirti už dujų vartotojo SNDS eksploatavimą atsakingus asmenis – kvalifikuotus darbuotojus. Atsakingo kvalifikuoto darbuotojo pareigos eksploatuojant juridinio asmens dujų įrenginius, naudojant dujas ūkinėms reikmėms, turi būti apibrėžtos šio darbuotojo pareiginėje instrukcijoje, kurioje turi būti nustatyta, kad jis yra atsakingas už saugų, patikimą ir efektyvų juridinio asmens SNDS eksploatavimą, saugų dujų naudojimą ūkinėms reikmėms. 18. Dujas deginančius įrenginius eksploatuoti gali tik kvalifikuoti darbuotojai. Buitiniais dujų prietaisais juridiniuose asmenyse besinaudojantys juridinių asmenų darbuotojai privalo išklausyti instruktažą, kaip saugiai jais naudotis. Darbuotojus instruktuoja už juridinio asmens SNDS eksploatavimą atsakingas kvalifikuotas darbuotojas. 19. Kvalifikuotos tarnybos turi būti apsirūpintos reikiamais įrenginiais, įrankiais, prietaisais, transporto priemonėmis, asmeninėmis, apsauginėmis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis patikimam, efektyviam ir saugiam SNDS eksploatavimui užtikrinti. 20. Medžiagos, vamzdžiai, įrenginiai, įtaisai, prietaisai, naudojami eksploatuojant SNDS, turi turėti sertifikatus arba kitus dokumentus, patvirtinančius jų kokybę ir atitiktį privalomiesiems saugos reikalavimams pagal galiojančius techninius reglamentus ir kitus norminius dokumentus ir teisės aktus. 21. SND išpilti iš geležinkelio dujų cisternų, automobilinėms dujų cisternoms užpildyti, SND išpilti į rezervuarus naudojamos žarnos turi turėti saugos įrenginius, nutraukiančius dujų išsiveržimą plyšus arba nutrūkus žarnai, jeigu tokie saugos įrenginiai nenumatyti rezervuaro ar automobilinės dujų cisternos konstrukcijoje. 22. Dujų vartotojams tiekiamos SND turi atitikti privalomuosius kokybės rodiklių ir standartų reikalavimus, nustatytus Taisyklių 5 priedo 37 punkte nurodytame teisės akte. Dujų vartotojams tiekiamos SND turi būti odoruojamos jas gaminančiose įmonėse, kurios atsako už odoravimo kokybę. 23. SNDS objektai (DPS, DPP, rezervuarų įrenginiai, dujų balionų sandėliai, prekybos SND vietos ir kt.) turi turėti Taisyklių 5 priedo 24 punkte nurodyto teisės akto nustatytas pirmines gaisro gesinimo priemones, o jų patalpose bei gamybinės zonos teritorijose (įskaitant apsaugos zoną) turi būti iškabinti saugos ženklai ir užrašai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį, nustatyti Taisyklių 5 priedo 42 punkte nurodytame teisės akte. Saugos ženklai ir užrašai turi atitikti Taisyklių 5 priedo 54 punkte nurodytame standarte nustatytus reikalavimus. Gaisrinės saugos priemonės turi būti prižiūrimos Taisyklių 5 priedo 24 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. 24. SNDS potencialiai pavojingi įrenginiai, kuriuos privaloma prižiūrėti ir registruoti, turi būti Taisyklių 5 priedo 9 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka užregistruoti Potencialiai pavojingų įrenginių registre. SNDS potencialiai pavojingi įrenginiai turi būti prižiūrimi ir jų techninė būklė tikrinama Taisyklių 5 priedo 4 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. 25. Pavojingi darbai su dujomis atliekami vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 28 punkte nurodytu teisės aktu. 26. SNDS statiniai turi būti eksploatuojami pagal Taisyklių 5 priedo 48 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. 27. SNDS elektros įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal Taisyklių 5 priedo 26 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. 28. SNDS ir jų eksploatavime naudojamos matavimo priemonės turi atitikti Taisyklių 5 priedo 19 ir 27 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus ir būti eksploatuojamos bei techniškai prižiūrimos Taisyklių 5 priedo 3 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. Juridiniai asmenys, eksploatuojantys DPS ir (
5. ar)DPP, privalo sudaryti teisinei metrologijai pagal Taisyklių 5 priedo 27 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus priskirtų matavimo priemonių sąrašus, patvirtintus savininko parašu ir juridinio asmens antspaudu. 29. Naudojantis žeme, kuri yra SNDS apsaugos zonose, turi būti laikomasi Taisyklių 5 priedo 16 punkte nurodyto teisės akto reikalavimų. 30. Trūkumai ir gedimai, nustatyti eksploatuojant SNDS, taisomi ir šalinami atliekant techninę priežiūrą ar pagal gedimų šalinimo planą-grafiką. Trūkumai ir gedimai, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu, turi būti analizuojami ir įrašomi į einamųjų ar ateinančių metų remonto darbų planą. 31. Atlikti techninės priežiūros ir remonto darbai turi būti fiksuojami techniniuose dokumentuose. 32. Gabenamųjų slėginių įrenginių, patenkančių į Taisyklių taikymo sritį, periodinį techninį patikrinimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atlieka paskelbtosios įstaigos arba paskirtosios įstaigos. 33. Valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę tikrina įgaliotos potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos (toliau – įgaliotos įstaigos) Taisyklių 5 priedo 4 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. IV. REIKALAVIMAI KVALIFIKUOTIEMS DARBUOTOJAMS 34. Eksploatuoti SNDS ir vadovauti SNDS eksploatavimo darbams gali ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, turintys reikiamą dujų ūkio darbuotojų kvalifikaciją. Kvalifikuotų tarnybų vadovai ir specialistai, kurių priimami sprendimai yra tiesiogiai susiję su SNDS eksploatavimu, ir SNDS eksploatuojantys kvalifikuoti darbuotojai turi būti atestuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Kvalifikuotų darbuotojų žinios periodiškai tikrinamos Taisyklių 5 priedo 44 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. 35. Už saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymą ir užtikrinimą juridiniuose asmenyse atsako savininkas; jis turi būti atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. 36. Kvalifikuoti darbuotojai, skiriami eksploatuoti SNDS, turi pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui. Jų sveikata turi būti tikrinama periodiškai, vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 1 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. 37. Visi SNDS eksploatuojančio juridinio asmens kvalifikuoti darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo stažą ir kvalifikaciją, turi išklausyti įvadinį instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais. Instruktuojama pagal Taisyklių 5 priedo 24, 39 ir 40 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus ir savininko patvirtintas instrukcijas. Apie kvalifikuotų darbuotojų instruktavimą pažymima instruktavimo registracijos žurnale. 38. Kvalifikuoti darbuotojai, kurie neinstruktuojami darbo vietoje, įvadinio instruktavimo metu papildomai supažindinami su saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos darbe reikalavimais atliekant darbus, nustatytus jų pareiginiuose nuostatuose. Kvalifikuotų darbuotojų, kurie neinstruktuojami darbo vietoje, sąrašą tvirtina savininkas. 39. Prieš leidžiant savarankiškai dirbti su SNDS, naujiems apmokytiems ir atestuotiems kvalifikuotiems darbuotojams skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų (pamainų) stažuotė. Stažuotės metu šie kvalifikuoti darbuotojai prižiūrimi kvalifikuoto darbuotojo, kurį nustatyta tvarka skiria kvalifikuotos tarnybos vadovas. 40. Profesijų ir darbų, kuriuos leidžiama dirbti savarankiškai tik po stažuotės, sąrašą ir stažuotės trukmę nustato savininkas. 41. Dirbti pavojingus darbus su dujomis ir vadovauti šiems darbams gali tik kvalifikuoti darbuotojai. 42. Kvalifikuoti darbuotojai, atliekantys avarinius remonto darbus, privalo išmanyti avarijų lokalizavimo planus. Šiems kvalifikuotiems darbuotojams ne rečiau kaip kartą per metus turi būti organizuojami galimų avarijų lokalizavimo praktiniai mokymai. Praktinių mokymų metu išbandomos priemonės, neleidžiančios susidaryti arba plėtotis avarinei situacijai, nustatomas priemonių, numatytų avarijų lokalizavimo planuose, veiksmingumas. Įvykę praktiniai mokymai turi būti fiksuojami praktinių mokymų registravimo žurnale. V. DPS, DPP EKSPLOATAVIMAS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 43. DPS, DPP eksploatavimą sudaro jų technologinis valdymas (DPS – dujų išpylimas iš geležinkelio dujų cisternų, rezervuarų įrenginių, automobilinių dujų cisternų ir dujų balionų užpildymas SND, siurblių ir kompresorių darbo valdymas ir t. t.; DPP – dujų išpylimas iš automobilinių dujų cisternų, dujų balionų užpildymas, siurblių ir kompresorių darbo valdymas ir t. t.), techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. 44. DPS, DPP turi turėti techninį pasą, kuriame nurodomi DPS, DPP įrenginiai ir jų pagrindiniai techniniai duomenys (įrenginio įrengimo vieta, markė, įrenginio galia, našumas, skersmuo, tūris, darbinis slėgis, tipas, markė ir kt.). DPS ir DPP techninio paso formą ir jo pildymo tvarką nustato DPS, DPP savininkas. 45. DPS, DPP turi būti įrenginių, slėginių indų, vėdinimo, šildymo, elektros, automatikos sistemų ir kita techninė dokumentacija su šių įrenginių, sistemų ir kt. techninėmis charakteristikomis. Turi būti sudaryti dujotiekių pasai, vamzdynų schemos, kuriose turi būti pažymėti visi uždaromieji ir saugos įtaisai, kontrolės ir matavimo priemonės, darbiniai dujų slėgiai, vamzdynų skersmenys. Vamzdynų įtaisai turi būti sunumeruoti ir atitikti numeraciją objekto technologinėje schemoje. 46. Elektrotechninė įranga, skirta naudoti DPS, DPP potencialiai sprogioje aplinkoje, privalo turėti atitikties sertifikatą, patvirtinantį, kad ši įranga turi saugos lygį, mažiausiai lygiavertį saugos lygiui, nustatytam Taisyklių 5 priedo 18 punkte nurodytame teisės akte, ir atitikti Taisyklių 5 priedo 34 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. 47. Apšvietimo įranga turi atitikti Taisyklių 5 priedo 23 ir 34 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus. 48. DPS, DPP patalpų triukšmo, užterštumo bei vibracijos lygis turi būti tikrinamas Taisyklių 5 priedo 50, 51 ir 52 punktuose nurodytų teisės aktų nustatytais terminais ir turi neviršyti šiais teisės aktais nustatytų normų (lygių). 49. Visoms gamybos, sandėliavimo patalpoms ir lauko įrenginiams priklausomai nuo atliekamų technologinių procesų pobūdžio turi būti nustatytos ir atitinkamais įspėjamaisiais ženklais pažymėtos pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijos ir zonų klasės pagal Taisyklių 5 priedo 24, 38 ir 42 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus. Savininkas turi užtikrinti, kad vietose, kuriose gali susidaryti sprogioji aplinka, būtų laikomasi Taisyklių 5 priedo 38 punkte nurodytame teisės akte nustatytų minimalių reikalavimų, darbuotojų, kuriems dėl potencialiai sprogios aplinkos gresia pavojus, saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti bei gerinti. 50. Nedarbo metu DPS visą parą turi budėti kvalifikuotas personalas. Pradėti dirbti po pertraukos galima tik apžiūrėjus DPS įrenginius, SND saugojimo rezervuarus, dujotiekius bei armatūrą. 51. Ugnies darbai DPS, DPP ir gamybinės zonos teritorijoje (įskaitant apsaugos zoną) gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais pagal specialų darbo planą ir DPS, DPP vadovo patvirtintą paskyrą-leidimą. 52. DPS, DPP teritorijoje (išskyrus administracines patalpas) draudžiama būti pašaliniams asmenims. 53. Montuojant naujus ar papildomus įrenginius, plečiant ar rekonstruojant DPS, statybos darbai turi būti atliekami Taisyklių 5 priedo 5 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. II. SND IŠPYLIMAS IŠ GELEŽINKELIO DUJŲ CISTERNŲ IR REZERVUARŲ PARKO UŽPILDYMAS 54. SND iš geležinkelio dujų cisternų turi būti išpilamos į stacionariuosius rezervuarus specialiai tam įrengtais bei nustatyta tvarka priimtais naudoti įrenginiais, vadovaujantis SND išpylimo iš geležinkelio dujų cisternų darbų technologine instrukcija. 55. SND iš geležinkelio dujų cisternų galima pradėti pilti tik baigus geležinkelio dujų cisternų manevravimą, jas imobilizavus (pritvirtinus prie bėgių), įžeminus ir lokomotyvui išvažiavus iš DPS teritorijos. Atjungti geležinkelio dujų cisterną nuo įžeminimo įtaiso galima tik išpylus SND iš geležinkelio dujų cisternos ir užsukus akles ant geležinkelio dujų cisternos atvamzdžių. 56. Geležinkelio dujų cisternas su SND pastatyti prie išpylimo estakados, jas nustumti už DPS teritorijos ribų ir manevravimo darbus geležinkelio aklikelyje turi atlikti DPS kvalifikuoti darbuotojai. 57. Prieš išpilant SND iš geležinkelio dujų cisternos turi būti patikrinta: 57.1. ar geležinkelio dujų cisterna tvarkinga, ar SND kiekis ir sudėtis atitinka nurodytus geležinkelio važtaraščiuose, tiekėjo išduotuose SND kokybės pažymėjimuose (sertifikatuose, pasuose); 57.2. ar nepažeistos angos gaubto, ventilių ir apsaugos vožtuvų plombos; 57.3. ar tvarkingas geležinkelio dujų cisternos korpusas (nėra įtrūkių, įlinkių ir kt.), uždaromieji įtaisai bei kontrolės ir matavimo priemonės. Nustačius pažeidimą, atliekami darbai bei imamasi veiksmų, nustatytų SND išpylimo iš geležinkelio dujų cisternų darbų technologijos instrukcijoje; 57.4. ar geležinkelio dujų cisternoje nėra vandens (patikrinama per vandens šalinimo ventilį); 57.5. ar nėra gumuoto audinio žarnos įtrūkių ir kitų pažeidimų. 58. Prieš pilant SND į rezervuarus turi būti patikrinta, ar užpildomame rezervuare yra pakankamas liekamasis SND slėgis. Jei liekamasis SND slėgis yra mažesnis kaip 0,5 bar ar už nurodytą rezervuaro techniniuose dokumentuose, į rezervuarą pilti SND draudžiama. Toks rezervuaras turi būti atjungtas nuo rezervuarų parko ir planine tvarka jam turi būti atliktas kontrolinis sandarumo bandymas Taisyklių 5 priedo 28 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. 59. Draudžiama SND pilti į rezervuarus, jei: 59.1. juose ar jų elementuose yra įtrūkių, išsipūtimų arba dujos nuteka pro nesandarumus (virintines siūles, flanšines jungtis, tarpines, riebokšlius ir kt.); 59.2. netvarkingi apsauginiai išmetimo vožtuvai; 59.3. netvarkingos kontrolės ir matavimo priemonės; 59.4. matomi įtrūkiai, deformacijos ar nusėdę antžeminių rezervuarų pamatai, vamzdynų atramos; 59.5. yra praėjęs rezervuaro techninės būklės patikrinimo terminas, patikros galiojimo laikas, nėra lentelės su rezervuaro identifikacijos kodu, didžiausiu leidžiamu slėgiu, kitų patikrinimų datomis ir įgaliotos įstaigos nustatytos formos ženklu. 60. Visi SND išpylimo iš geležinkelio dujų cisternų metu nustatyti gedimai ir vėliau darbo tvarka nustatytos gedimų atsiradimo priežastys turi būti įrašytos į savininko patvirtintos formos darbo žurnalą ir jie pašalinti. Tais atvejais, kai dėl gedimo gali sutrikti technologinio proceso valdymas, būtina imtis veiksmų, nustatytų SNDS eksploatavimo instrukcijose. 61. SND iš geležinkelio dujų cisternų išpilamos šviesiu paros metu. SND išpilti nakties metu galima tik pakankamai apšvietus geležinkelio estakadas ir rezervuarų parką. Apšvietimo įranga turi būti parinkta pagal Taisyklių 5 priedo 38 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. 62. Perkūnijos metu pilti SND iš geležinkelio dujų cisternų draudžiama. Prasidėjus perkūnijai, pylimas nutraukiamas. 63. Dujotiekio, jungiančio geležinkelio dujų cisternų išpylimo estakadą ir rezervuarų parką, sklendės atidaromos ir ventiliai turi būti atsukami lėtai, kad pilant SND nesusidarytų hidraulinių smūgių ir statinių elektros krūvių. 64. Išpilant SND iš geležinkelio dujų cisternų turi būti nuolat stebimas SND slėgis ir lygis geležinkelio dujų cisternoje ir pildomajame rezervuare. Šių darbų metu būtina užtikrinti vizualų arba telefoninį ryšį tarp SND išpilančių kvalifikuotų darbuotojų ir rezervuarų parką bei siurblinę ir (
6. ar)kompresorinę prižiūrinčių kvalifikuotų darbuotojų. Draudžiama SND išpylimo metu palikti be priežiūros geležinkelio dujų cisternas ir rezervuarus. 65. Maksimalus rezervuarų pripildymo lygis neturi viršyti 85 procentų tūrio, jei jų techniniuose dokumentuose nenustatyta kitaip. 66. Ištuštintose geležinkelio dujų cisternose liekamasis SND slėgis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 bar, jei techniniuose dokumentuose nenustatyta kitaip. 67. Pilant SND į rezervuarus ir dujų balionus, draudžiama mažinti slėgį, išleidžiant dujinės fazės SND į atmosferą. 68. Draudžiama atjungti gumuoto audinio žarnų antgalius, jei juose yra perteklio slėgio. 69. Nutrūkus arba plyšus išpylimo žarnai, jungiančiai geležinkelio dujų cisterną su SND dujotiekiu, būtina nedelsiant išjungti siurblius, kompresorius ir imtis priemonių gedimams pašalinti. 70. Jei iš geležinkelio dujų cisternos nuteka SND, ji turi būti pirmiausia išpilama ir grąžinama tiekėjui, DPS administracijai surašius geležinkelio dujų cisternos defekto aktą. 71. Arčiau kaip 40 m nuo išpylimo estakados draudžiama atlikti bet kokį geležinkelio dujų cisternos remontą. III. AUTOMOBILINIŲ DUJŲ CISTERNŲ PILDYMAS 72. Automobilinės dujų cisternos SND turi būti pildomos per specialiai tam tikslui įrengtus stacionarius pildymo įrenginius. 73. Pildant automobilines dujų cisternas, automobilių varikliai išjungiami. Automobilių variklius galima įjungti tik atjungus žarnas ir uždarius pildymo antgalius aklėmis. Kai SND pripilti naudojamas automobilinės dujų cisternos siurblys, prieš pradedant pildyti įjungiamas automobilinės dujų cisternos variklis. 74. Draudžiama į automobilines dujų cisternas pilti SND, jei: 74.1. praėjęs automobilinės dujų cisternos periodinio techninės būklės patikrinimo terminas; 74.2. netvarkingi uždaromieji ir saugos įtaisai bei kontroliniai matavimo prietaisai; 74.3. automobilinės dujų cisternos ir transporto priemonės ženklai neatitinka galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 74.4. automobilinė dujų cisterna neįžeminta; 74.5. nepateikiamas galiojantis transporto priemonės (-ių) tinkamumo pervežti pavojingus krovinius patvirtinimo sertifikatas; 74.6. automobilinės dujų cisternos transporto priemonės vairuotojas neturi Taisyklių 5 priedo 13 ir 45 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka išduoto kvalifikacijos pažymėjimo; 74.7. pildymo vietoje nėra pirminių gaisro gesinimo priemonių. 75. Automobilines dujų cisternas pildo DPS kvalifikuoti darbuotojai, dalyvaujant automobilinės dujų cisternos transporto priemonės vairuotojui. 76. Automobilinės dujų cisternos ir žarnos, kuriomis pilstomos SND, turi būti įžemintos, prijungiant jas prie specialiai tam įrengto įžeminimo kontūro. Atjungti automobilines dujų cisternas nuo įžeminimo kontūro galima tik baigus SND pylimo darbus ir užsukus akles ant automobilinės dujų cisternos atvamzdžių. 77. Pripildžius automobilinę dujų cisterną SND, ant jos pildymo ir tuštinimo atvamzdžių turi būti sandariai užsukamos aklės, kurias DPS įgaliotas kvalifikuotas darbuotojas privalo užplombuoti. 78. Pildymo metu pastebėjus SND nutekėjimą iš automobilinės dujų cisternos, būtina pildymo darbus nutraukti, o automobilinę dujų cisterną nedelsiant pašalinti iš DPS teritorijos. Pildymą galima atnaujinti tik pašalinus gedimus, dėl kurių pildymo metu įvyko SND nutekėjimas. 79. Perkūnijos metu draudžiama pilti SND ir transporto priemonėms įvažiuoti į pavojingas DPS projekte pažymėtas DPS teritorijos zonas. IV. DUJŲ BALIONŲ PILDYMAS 80. SND į dujų balionus turi būti išpilstomos DPS ar DPP per specialiai tam tikslui įrengtus stacionarius pildymo įrenginius, vadovaujantis dujų balionų pripildymo technologinės instrukcijos reikalavimais. 80.1. Pildyti buitinius dujų balionus iš automobilinių dujų cisternų draudžiama. Atskirais atvejais, turint Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos išduotą leidimą, iš automobilinių dujų cisternų galima pildyti dujų balionus, skirtus oro balionams. 81. Dujų balionui prijungti prie pildymo įrenginio leidžiama naudoti gumuoto audinio žarnas, kurios turi būti pagamintos iš atsparios SND poveikiui medžiagos ir turi būti skirtos ne mažesniam kaip 20 bar darbiniam slėgiui. 82. Skystosios dujų fazės slėgis dujotiekiuose, tiekiančiuose SND dujų balionams pildyti, neturi būti didesnis už darbinį slėgį dujų balionuose ir neviršyti slėgio, nurodyto pildymo įrenginio techniniuose dokumentuose. 83. Užpildžius dujų balionus SND, jų užpildymą būtina patikrinti pasveriant. Prieš pradedant sverti dujų balionus (prieš darbo pamainą), būtina patikrinti kontrolines svarstykles etaloniniu svarsčiu. 84. SND masė (faktinis dujų kiekis) užpildytame dujų balione turi būti 2 kilogramai – 4,8 litrų talpos dujų balionuose, 3 kilogramai – 7,2 litrų talpos dujų balionuose, 5 kilogramai – 12 litrų talpos dujų balionuose, 11 kilogramų – 27 litrų talpos dujų balionuose, 19 kilogramų – 46 litrų talpos dujų balionuose, 21 kilogramas – 50 litrų talpos dujų balionuose ir 33 kilogramai – 79 litrų talpos dujų balionuose. Į balioną pripildytų dujų masės leistinas nuokrypis gali būti: ± 100 gramų – iki 11 kilogramų talpos balionams, ± 200 gramų – nuo 11 kilogramų iki 63 kilogramų talpos balionams. Faktinis dujų masės nuokrypis nuo dujų balione esančių SND masės turi būti įrašytas specialioje etiketėje, kuri privalo būti tvirtinama prie dujų baliono pagal Taisyklių 5 priedo 30 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. 85. Pripildytų dujų balionų ventilių, jų srieginių jungčių, riebokšlių sandarumas turi būti patikrinamas muilo emulsija arba SND nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. Pripildyto dujų baliono ventilio antgalis turi būti uždaromas akle. Ventilio riebokšlio sandarumas tikrinamas esant užsuktai ventilio aklei ir puse apsisukimo atsuktam ventiliui. 86. Pripildyto dujų baliono ventilio, jo srieginių jungčių, riebokšlių sandarumo patikrinimas turi būti vykdomas tik esant teigiamai oro temperatūrai DPS, DPP pildymo skyriuje (pilstymo vietoje). 87. Esant nesandariai dujų baliono ventilio srieginei jungčiai, riebokšliui ar nesandariai užsisukant ventiliui, SND iš dujų baliono turi būti nedelsiant išpilamos į specialiai tam skirtas talpyklas. 88. Užpildyti dujų balionai turi būti registruojami dujų balionų pildymo registracijos žurnale, kuriame nurodoma: pildymo data, dujų baliono numeris, pildžiusio asmens parašas (pildant dujų balionus konvejeriniu būdu – pamainos vadovo parašas). Užpildytas dujų balionas dujų balioną pildančio juridinio asmens ir dujų balioną parduodančio juridinio asmens pagal Taisyklių 5 priedo 30 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus turi būti paženklintas atskiromis specialiomis etiketėmis, išskyrus atvejus kai dujų balioną pildo ir parduoda tas pats juridinis asmuo (tada žymima viena etikete). 89. Dujų balionų skaičius DPS, DPP pildymo skyriuje turi būti ne didesnis už tą, kurį DPS, DPP pildymo įrenginiai gali pripildyti per valandą. Draudžiama sandėliuoti (laikyti) dujų balionus evakavimo perėjose. 90. Jei neišgaravusių SND liekanų masė dujų balione sudaro daugiau kaip 2 procentus į dujų balioną leidžiamos pildyti SND masės, prieš užpildant dujų balioną, liekanos turi būti išpilamos į specialiai tam skirtas talpyklas. 91. Pildyti dujų balionus draudžiama, jeigu: 91.1. pasibaigęs dujų baliono periodinio techninės būklės patikrinimo terminas; 91.2. ant dujų baliono nėra dujų baliono paso arba dujų baliono numeris ir kiti gamintojo įrašai ant dujų baliono paso yra neįskaitomi; 91.3. neįskaitomas dujų baliono techninės būklės patikrinimą atlikusios paskelbtosios įstaigos ar paskirtosios įstaigos žymuo (uždedamas po dujų baliono techninio patikrinimo); 91.4. sugedęs ventilis; 91.5. pažeistas dujų baliono korpusas (įskilimas, korozijos židiniai, kurių plotas ir (
7. ar)gylis viršija leistiną, pasikeitusi dujų baliono forma, kiti neleistini mechaniniai pažeidimai (nustatoma pagal Taisyklių 5 priedo 55 punkte nurodyto standarto reikalavimus); 91.6. pažeistas dujų baliono padas (persikreipęs, nestabiliai stovintis); 91.7. ant dujų baliono nėra ženklinimo užrašų „Propanas–butanas“; 91.8. neišgaravusių SND liekanų masė dujų balione sudaro daugiau kaip 2 procentus į dujų balioną leidžiamos pildyti SND masės; 91.9. dujų balione nėra liekamojo SND slėgio, išskyrus pirmą kartą užpildomus dujų balionus po jų periodinio techninio patikrinimo ir naujus dujų balionus; 91.10. dujų balionas (jo ventilis) neturi apsauginių įtaisų, neleidžiančių SND slėgiui balione pakilti virš leistino. 92. Jei nustatoma dujų balionų neleistinų defektų ar dujų balionuose nėra liekamojo SND slėgio, arba praėjęs balionų techninės būklės patikrinimo terminas, jie turi būti remontuojami ir atliekamas jų neeilinis techninis patikrinimas, kurio atlikimo tvarka nustatyta Taisyklių 3 priede. Jeigu dujų balionų suremontuoti negalima, jie turi būti pragarinami (degazuojami) ir padaromi netinkamais naudoti Taisyklių 5 priedo 55 punkte nurodyto standarto nustatyta tvarka. 93. Pripildyti dujų balionai DPS, DPP turi būti sandėliuojami po stogu, apsaugančiu nuo kritulių ir saulės spindulių. 94. Nustačius dujų baliono gedimą, dujų balionas turi būti grąžinamas į jį pripildžiusią DPS, DPP. Jei dujų baliono gedimas toks, kad jo neįmanoma saugiai transportuoti, SND iš dujų baliono turi būti saugiai, pamažu išleidžiamos (laikantis saugaus 40 m atstumo nuo atviros ugnies židinių, rūsių, šulinių, duobių, kad išleidžiamos dujos nesikauptų, neužsidegtų, neužterštų aplinkos) prieš dujų balioną vežant į DPS, DPP. V. KOMPRESORIAI IR SIURBLIAI 95. Kompresoriai ir (
8. ar)siurbliai turi būti eksploatuojami vadovaujantis jų gamintojų techniniais dokumentais ir Taisyklėmis. 96. Kompresorių ir (
9. ar)siurblių paleidimas, stabdymas, perjungimas, darbo reguliavimas atliekami vadovaujantis eksploatavimo instrukcijomis, parengtomis pagal kompresorių ir (
10. ar)siurblių gamintojo rekomendacijas. 97. Kompresorių ir (
11. ar)siurblių įsiurbimo ir slėginių linijų dujų slėgis turi būti toks, koks nurodytas jų techniniuose dokumentuose. 98. Kompresorių ir (
12. ar)siurblių pleištiniai diržai, perdavimo pavaros turi būti apsaugotos nuo tepalo, vandens ir kitų veiksnių, galinčių turėti neigiamos įtakos jų stiprumui ir perdavimo jėgai, taip pat elektriniam laidumui. 99. Judamosios siurblių ir (
13. ar)kompresorių dalys turi turėti gaubtus. Draudžiama eksploatuoti kompresorius ir (
14. ar)siurblius su nuimtais nuo judančių dalių gaubtais. 100. Kompresoriai ir (
15. ar)siurbliai privalo turėti tvarkingas kontrolės ir matavimo priemones. Jei šios priemonės netvarkingos ar jų nėra, kompresorius ir (
16. ar)siurblius naudoti draudžiama. 101. Darbo metu oro temperatūra siurblių ir (
17. ar)kompresorių patalpoje turi būti ne žemesnė negu nustatyta siurblinės ir (
18. ar)kompresorinės įrenginių techniniuose dokumentuose. 102. Kompresoriai ir (
19. ar)siurbliai turi būti sustabdomi šiais atvejais: 102.1. atsiradus dujų nuotėkiui arba sugedus siurblių ir (
20. ar)kompresorių uždaromiesiems, saugos įtaisams; 102.2. atsiradus vibracijai, šalutiniam triukšmui, bildesiams; 102.3. sugedus guoliams ir riebokšliams; 102.4. tepalo ar šaldymo skysčio parametrams viršijus leistinas ribas; 102.5. sugedus elektros pavaroms, paleidimo, automatikos įtaisams, kontrolės priemonėms; 102.6. atsiradus gedimų movų jungtyse, pleištiniuose diržuose ir jų aptvaruose; 102.7. virš leistinų ribų padidėjus ar sumažėjus dujų slėgiui įsiurbimo ar slėginiame vamzdyje; 102.8. kitais atvejais, nustatytais kompresorių ir (
21. ar)siurblių techniniuose dokumentuose. 103. Draudžiama: 103.1. veikiančius kompresorius ir (
22. ar)siurblius palikti be nuolatinės priežiūros, jeigu nėra arba neveikia saugumo, blokavimo automatika; 103.2. šalinti SND nuotėkius nesustabdytuose siurblinės ir (
23. ar)kompresorinės technologiniuose įrenginiuose; 103.3. kompresorius ir (
24. ar)siurblius eksploatuoti išjungus arba sugedus jų saugos ar valdymo automatikai, avariniam patalpų vėdinimui, taip pat patalpų ištraukiamųjų vėdinimo sistemų blokuotei. Būtinais atvejais, susijusiais su laikinu kompresorių ir (
25. ar)siurblių kai kurių apsaugų išjungimu (pavyzdžiui, dėl kompresorių ir (
26. ar)siurblių patikros), turi būti užtikrinama nuolatinė parametro, kurio apsauga išjungta, taip pat viso agregato kontrolė. 104. Kompresorių ir (
27. ar)siurblių veikimo parametrus, veikimo valandų skaičių ir pastebėtus gedimus nuolatinę siurblinės ir (
28. ar)kompresorinės priežiūrą atliekantis personalas registruoja kompresorių ir siurblių eksploatavimo žurnale. 105. Siurblinės ir (
29. ar)kompresorinės patalpoje negalima laikyti tepalų daugiau kaip vienos paros reikmėms. Tepalai ir valymo medžiagos turi būti laikomos uždaroje, lengvai nešiojamoje metalinėje talpykloje. Panaudoti tepalai renkami į metalinę uždarą talpyklą, kuri iki utilizavimo turi būti laikoma specialiai tam skirtoje vietoje (ne kompresorinės ir (
30. ar)siurblinės patalpoje). 106. DPS, DPP siurblių ir (
31. ar)kompresorių patalpoje atliekant pavojingus darbus su SND, kompresoriai ir (
32. ar)siurbliai turi būti sustabdyti. VI. DPS IR DPP TECHNINĖ PRIEŽIŪRA 107. DPS ir DPP techninę priežiūrą sudaro: 107.1. nuolatinė įrenginių priežiūra jiems veikiant; 107.2. įrenginių techninis patikrinimas; 107.3. įrenginių taisymas. 108. Nuolatinę DPS, DPP veikiančių įrenginių priežiūrą atlieka DPS, DPP personalas kiekvienos pamainos metu, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijomis, darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijomis bei pareiginiais nuostatais. 109. Prieš veikimo pradžią ir kiekvienos pamainos darbo metu turi būti apžiūrima ir patikrinama DPS, DPP įrenginių, rezervuarų, antžeminių vamzdynų ir jų atramų, uždaromųjų ir saugos įtaisų, sriegių, flanšų ir riebokšlių jungčių būklė, patikrinamas dujų lygis rezervuaruose. Įrenginiai, vamzdynai, uždaromieji įtaisai turi būti sandarūs. Jungčių sandarumas tikrinamas, esant darbiniam slėgiui, muilo emulsija arba SND nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. Nustatyti SND nutekėjimai turi būti šalinami, o įrenginių gedimai likviduojami. 110. Kiekvieną pamainą atliekant kompresorių ir siurblių techninę priežiūrą būtina: 110.1. apžiūrėti visus siurblinės ir (
33. ar)kompresorinės dujotiekius, įrenginius ir jų sudėtines dalis, įsitikinti, ar nėra gedimų ar SND nutekėjimo; 110.2. patikrinti, ar nėra šalutinio triukšmo, vibracijos, kokia guolių, šaldymo sistemos aušinimo skysčio, tepalo temperatūra, kokybė, lygis ir slėgis; 110.3. patikrinti, ar veikia kompresorių ir siurblių saugos ir valdymo automatika; 110.4. atlikti kitus kompresorių ir (
34. ar)siurblių eksploatavimo instrukcijoje nustatytus darbus. 111. Apsauginiai išmetamieji vožtuvai turi atsidaryti slėgiui padidėjus daugiau kaip 15 procentų darbinio slėgio. 112. Sugedus apsauginiams išmetamiesiems vožtuvams, uždaromiesiems įtaisams, kontrolės ir matavimo priemonėms, eksploatuoti SND įrenginius ir vamzdynus draudžiama. 113. Jeigu atliekant SND įrenginių, jų sudedamųjų dalių, uždaromųjų, saugos įtaisų ir kt. techninę priežiūrą aptinkama gedimų, kurių pašalinti iš karto neįmanoma, tokius įrenginius, jų sudedamąsias dalis ar įtaisus būtina išjungti, vadovaujantis jų eksploatavimo instrukcijomis. 114. Pašalinus gedimą, įrenginys, jo sudėtinė dalis, įtaisas ir kt. vėl įjungiamas tik leidus už tokių įrenginių ir kt. eksploatavimą atsakingam kvalifikuotam darbuotojui. 115. DPS, DPP dujų įrenginių techninis patikrinimas turi būti atliekamas tokiu periodiškumu: 115.1. vieną kartą per mėnesį: 115.1.1. patikrinamas antžeminių dujotiekių sandarumas (apžiūrint); 115.1.2. patikrinamas saugos įtaisų veikimas, uždaromųjų įtaisų, jungčių sandarumas ir tvarkingumas; 115.1.3. išoriškai apžiūrimi rezervuarai; 115.1.4. patikrinama antžeminių rezervuarų, dujotiekių antikorozinės dangos būklė; 115.1.5. patikrinamas filtrų užterštumas, jei reikia, jie išvalomi; 115.1.6. prapučiami manometrų, slėgio reguliatorių, saugos įtaisų ir kt. impulsiniai vamzdeliai; 115.1.7. patikrinama slėgio reguliatorių, saugos įtaisų techninė būklė, suderinami jų veikimo parametrai; 115.2. vieną kartą per šešis mėnesius: 115.2.1. išbandomos dujų pripildymo ir išpylimo žarnos; 115.2.2. patikrinami ir sureguliuojami apsauginiai vožtuvai; 115.3. vieną kartą per metus: 115.3.1. patikrinami dujų balionų pripildymo įrenginiai; 115.3.2. išardomi ir išvalomi reguliatoriai, saugos įtaisai; 115.3.3. patikrinamas vožtuvų prigludimo prie lizdo, membranų sandarumas, paslankumas; 115.3.4. tepamos besitrinančios įrenginių, dalys, sutvarkomi riebokšliai; 115.3.5. patikrinamas neardomųjų konstrukcijų mazgų tvirtinimas; 115.3.6. išmatuojamos kabelių bei laidų izoliacijos ir įžeminimo kontūrų varžos; 115.3.7. patikrinama antžeminių dujotiekių antikorozinės dangos ir tvirtinimų būklė, ar tvarkingi ir sandarūs uždaromieji įtaisai ir jungtys, ar dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai; 115.3.8. vadovaujantis pavojingų darbų su SND reikalavimais, nustatytais Taisyklių 5 priedo 28 punkte nurodytame teisės akte, atliekami kiti SND įrenginių taisymo bei gedimų šalinimo darbai. 116. DPS ir DPP esantys slėginiai indai techniškai prižiūrimi pagal Taisyklių 5 priedo 29 punkte nurodyto teisės akto ir 58 punkte nurodyto standarto reikalavimus. 117. Rezervuarų izoliacijos techninė būklė tikrinama kas 4 metai rezervuarų vidaus ir išorinės apžiūros metu. 118. Pastatų ir įrenginių žaibosaugos ir statinio elektros krūvio įžeminimų įrenginių varžos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per metus. 119. Siurblių ir kompresorių remonto terminai ir apimtis turi būti nustatomi vadovaujantis techniniais dokumentais, taip pat atsižvelgiant į techninės priežiūros metu nustatytus defektus. Remontas atliekamas pagal savininko patvirtintą planą-grafiką. 120. Prieš atliekant techninį patikrinimą ir remontą, rezervuarai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių turi būti atjungti aklėmis. Aklėmis turi būti atjungti ir dujotiekiai ar atskiri jo ruožai, jeigu dujotiekio remonto metu bus atliekami dujotiekio suvirinimo ar pjovimo darbai. 121. Aklės turi atitikti didžiausiąjį SND slėgį dujotiekyje, turėti auseles, išsikišusias už flanšų ribų. Ant auselių turi būti įmuštas ženklas, rodantis SND slėgį ir vamzdžio skersmenį. 122. Ardyti rezervuarų, dujų balionų uždaromuosius įrenginius, vamzdynų jungtis ir uždaromuosius įtaisus, nesumažinus slėgio iki atmosferinio, neleidžiama. 123. Pakeitus ar papildžius riebokšlius, pakeitus tarpines, įdėjus ar išėmus akles, veikiant įrenginiams pašalinus SND nuotėkius, būtina patikrinti dujotiekio sandarumą muilo emulsija arba SND nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. 124. Veikiančiuose dujotiekiuose keičiant uždaromųjų įtaisų riebokšlius ar juos tvarkant, turi būti naudojami specialūs įtaisai, neleidžiantys išsiveržti SND, o SND slėgis kiek galima sumažinamas. 125. Rezervuarų, automobilinių dujų cisternų, dujų balionų valymo atliekos turi būti drėkinamos ir išvežamos iš DPS ar DPP į pavojingų medžiagų tvarkymo vietas. 126. Rezervuarams, automobilinėms dujų cisternoms ir dujų balionams plauti panaudotas vanduo į kanalizaciją išleidžiamas tik išvalius iš jo SND arba išvežamas į pavojingų atliekų tvarkymo vietas. VII. VĖDINIMO SISTEMŲ EKSPLOATAVIMAS 127. Vėdinimo sistemos turi būti eksploatuojamos vadovaujantis vėdinimo įrenginių gamintojo nurodymais ir rekomendacijomis ir šių rekomendacijų pagrindu sudarytomis vėdinimo sistemų eksploatavimo instrukcijomis. 128. Kiekviena vėdinimo sistema turi būti pažymėta atskiru numeriu arba sutartiniu ženklu ant ventiliatoriaus korpuso ar ortakio prie pat ventiliatoriaus (iš žymėjimo turi būti aišku, ar tai oro tiekimo, ar šalinimo sistema, pvz.: OT-1; OT-2; OŠ-1; OŠ-2). Žymėjimas turi atitikti žymėjimą vėdinimo sistemų eksploatavimo instrukcijos schemoje. 129. Turi būti parengtas kiekvienos vėdinimo sistemos techninis pasas, kurio formą ir pildymo tvarką nustato savininkas. Vėdinimo sistemos techniniame pase turi būti: 129.1. pagrindinės vėdinimo sistemos charakteristikos bei jos įrenginių techninės charakteristikos; 129.2. vėdinimo sistemos technologinė schema su ortakių skersmenimis, uždarymo ir valdymo įtaisais, kompensatoriais, apsauginiais įtaisais, ugnies užtvaromis, drenažo įtaisais, atbuliniais vožtuvais, kontrolės ir matavimo priemonėmis, kitais įtaisais; 129.3. vėdinimo sistemos paleidimo ir derinimo darbų aktai; 129.4. vėdinimo sistemos įrenginių pasai, vėdinimo sistemos gamintojo techniniai dokumentai; 129.5. duomenys apie atliktus vėdinimo sistemos remonto darbus, vėdinimo sistemos įrenginių bei įtaisų pakeitimus; 129.6. vėdinimo sistemos techninės priežiūros darbų bei išaiškintų gedimų ir jų pašalinimo registracijos žurnalas. 130. Vėdinimo sistemos metaliniai ortakiai turi būti įžeminti. Jei vėdinimo sistemos metaliniuose ortakiuose yra lanksčių (elektrai nelaidžių) ortakių intarpų, tarpinių, metalinės ortakių dalys tarpusavyje turi būti sujungtos įžeminimo laidininkais. 131. DPS, DPP Asg kategorijos sprogimo ir gaisro atžvilgiu gamybos ir sandėliavimo patalpose turi būti įrengta avarinė dujų signalizacija. Dujų davikliai, jų skaičius ir išdėstymo vietos turi būti numatytos avarinės dujų signalizacijos projekte. Avarinis vėdinimas ir avarinė signalizacija turi įsijungti gamybos ir sandėliavimo patalpos ore degiųjų dujų kiekiui pasiekus 20 procentų žemutinės dujų sprogimo ribos, siurblinės ir (
35. ar)kompresorinės patalpoje – 15 procentų. Padidėjus dujų kiekiui siurblinės ir (
36. ar)kompresorinės patalpos ore daugiau kaip 20 procentų žemutinės dujų sprogimo ribos, siurblių ir kompresorių veikimas turi būti nutrauktas automatiškai (jeigu yra įrengta reikiama automatikos sistema) arba tai turi atlikti prižiūrintis personalas rankiniu būdu. 132. Vėdinimo sistemų kameros turi būti sandarios, visą laiką uždarytos ir užrakintos. 133. Draudžiama: 133.1. atlikti bet kokius remonto ar reguliavimo darbus patalpų oro šalinimo ar tiekimo sistemose, kai tose patalpose, iš kurių šalinamas ar į kurias tiekiamas oras, vyksta technologiniai procesai; 133.2. dirbti patalpose įsijungus avarinei signalizacijai ir vėdinimui. Tokiu atveju turi būti nedelsiant nustatyta dujų nutekėjimo vieta, priežastis ir lokalizuotas dujų nutekėjimas; 133.3. atlikti darbus, kurių metu išsiskiria dujų garai ar užteršiamas oras, vietose, iš kurių oro tiekimo sistema ima orą; 133.4. laikyti medžiagas ir kitus daiktus vėdinimo sistemų kamerose; 133.5. pašaliniams asmenims įeiti į vėdinimo sistemų kameras; 133.6. vėdinimo sistemos remonto metu keisti vėdinimo sistemos įrenginius kitais įrenginiais, neatitinkančiais vėdinimo sistemos projekte nustatytų reikalavimų (galingumas, našumas, medžiaga, saugumas sprogimo atžvilgiu ir pan.). 134. Vėdinimo sistemos techninę priežiūrą sudaro vėdinimo sistemos įrenginių kasdieninė apžiūra, techninis patikrinimas ir taisymas. 135. Prieš kiekvienos pamainos darbų pradžią turi būti patikrinta vėdinimo sistemos įrenginių būklė, avarinio vėdinimo bei darbo zonų avarinio užterštumo dujomis avarinės signalizacijos funkcionavimas. Vėdinimo sistemos turi būti įjungiamos 15 min. iki darbo pradžios: iš pradžių – oro šalinimo sistema, paskui – oro tiekimo sistema. 136. Vėdinimo sistemų techninis patikrinimas atliekamas tokiais terminais: 136.1. vieną kartą per metus patikrinama ar: 136.1.1. nėra ventiliatorių šalutinių ūžesių ir vibracijos (prireikus tepami ventiliatorių guoliai); 136.1.2. tvarkinga besisukančių detalių apsauga; 136.1.3. hermetiškos ortakių jungtys; 136.1.4. nėra šilumos nuotėkių kaloriferiuose ir vamzdynuose; 136.1.5. tvarkinga šilumos tiekimo vamzdynų izoliacija; išaiškinami galimi jos pažeidimai; 136.1.6. teisingi įrašai ant reguliavimo įtaisų (užsklandų); 136.1.7. įsijungia avarinė vėdinimo sistema į patalpas patekus dujų; 136.1.8. tvarkingi ugnies ir atbuliniai vožtuvai; 136.2. vieną kartą per 3 metus patikrinamas vėdinimo sistemų efektyvumas. Vėdinimo sistemų efektyvumas taip pat turi būti tikrinamas atlikus vėdinimo sistemų remontą ar rekonstrukciją arba patalpų rekonstrukciją. 137. Atlikus vėdinimo sistemos techninio patikrinimo darbus, turi būti surašomas vėdinimo sistemų techninės būklės patikrinimo aktas. 138. Patikrinus vėdinimo sistemų efektyvumą, turi būti sudaryta atliktų darbų ataskaita, kurioje pateikiamos išvados dėl vėdinimo sistemų efektyvumo, tinkamumo naudoti, nurodomi vėdinimo sistemų eksploatavimo režimai ir kiti duomenys, bei tai pažymima vėdinimo sistemų techniniame pase. 139. Suremontuotas vėdinimo sistemas galima pradėti eksploatuoti tik gavus už vėdinimo sistemų eksploatavimą atsakingo asmens raštišką leidimą. 140. Duomenys apie atliktus vėdinimo sistemų remonto darbus įrašomi vėdinimo sistemų techniniame pase. VIII. AUTOMATIKOS IR SIGNALIZACIJOS SISTEMŲ BEI KONTROLĖS IR MATAVIMO PRIEMONIŲ EKSPLOATAVIMAS 141. Automatikos ir signalizacijos sistemos, jų sudedamosios dalys bei kontrolės ir matavimo priemonės DPS, DPP eksploatuojami atitinkamai pagal automatikos ir signalizacijos sistemų, jų sudedamųjų dalių bei kontrolės ir matavimo priemonių gamintojų rekomendacijas arba kitus teisės aktus. 142. Saugos, blokavimo, reguliavimo automatikos ir signalizacijos sistemų veikimas turi būti tikrinamas pagal gamintojo rekomendacijas (parengtas darbų technologijos instrukcijas arba pagal teisės aktus. Saugos, blokavimo, reguliavimo automatikos ir signalizacijos sistemų veikimo ribos turi atitikti gamintojo arba teisės aktų nustatytus parametrus, nurodytus automatikos sistemą derinusio juridinio asmens ataskaitoje ir garantuojančius patikimą ir saugų įrenginių veikimą. 143. Matavimo priemonėms, kurios naudojamos Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme nurodytose srityse, taikoma valstybinė metrologinė matavimo priemonių kontrolė. Kitoms matavimo priemonėms gali būti taikoma pramoninė metrologinė matavimo priemonių kontrolė. Matavimo priemonių sąrašus, kurioms būtina atlikti metrologinę kontrolę, tvirtina automatikos ir signalizacijos sistemą eksploatuojančio juridinio asmens vadovas. 144. Už automatikos ir signalizacijos sistemų bei kontrolės ir matavimo priemonių eksploatavimą atsako savininkas ar jo įgaliotas kvalifikuotas darbuotojas. 145. Draudžiama naudoti: 145.1. sugedusias kontrolės ir matavimo priemones; 145.2. kontrolės ir matavimo priemones, kurių patikros terminas pasibaigęs arba kurios neturi ženklų, patvirtinančių, kad buvo atliktas jų patikrinimas, ar yra mechaniškai pažeistos; 145.3. įrenginius esant netvarkingoms arba išjungtoms kontrolės ir matavimo priemonėms bei automatikos ir signalizacijos sistemoms. 146. Ant rodmeninių kontrolės ir matavimo priemonių korpuso ar skalės (arba pritvirtintos plokštelės) turi būti žyma, rodanti didžiausiąją darbinę matuojamo dydžio vertę. Šias žymas daryti ant kontrolės ir matavimo priemonių stiklų draudžiama. 147. Ne ilgiau kaip vienos darbo pamainos laikotarpiui atjungti kontrolės ir matavimo priemones ar automatikos ir signalizacijos sistemas gali leisti tiktai DPS, DPP vadovas, vadovaudamasis DPS, DPP eksploatavimo instrukcija, kurioje turi būti nustatyta, kokių papildomų saugos priemonių turi būti imamasi, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas įrenginių veikimas. Apie kontrolės ir matavimo priemonių ar automatikos ir signalizacijos sistemų atjungimą DPS, DPP vadovas įrašo automatikos ir signalizacijos sistemų priežiūros ir remonto žurnale. 148. Sugedus patalpų dujų signalizatoriui, dujų koncentraciją patalpose būtina tikrinti ne rečiau kaip kas dvi valandas šiam tikslui skirtais dujų analizatoriais ir patikrinimo rezultatus įrašyti į automatikos ir signalizacijos sistemų priežiūros ir remonto žurnalą. 149. Patalpų dujų signalizatoriai, veikiantys nesuspausto oro principu, privalo būti įjungti visą parą, o avarinė ir šviesos signalizacija įvesta į budinčiojo DPS, DPP personalo patalpas. 150. DPS, DPP automatikos ir signalizacijos sistemų bei kontrolės ir matavimo priemonių techninis patikrinimas atliekamas vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 31 punkte nurodyto teisės akto 5 priede nurodytu periodiškumu ir mastu. 151. Rodmeninių manometrų rodyklės grįžimas į nulinę padėtį DPS, DPP ir juridiniuose asmenyse, naudojančiuose SND, turi būti tikrinamas vieną kartą per pamainą, o rezervuaruose, grupiniuose dujų balionų įrenginiuose bei dujų slėgio redukavimo įrenginiuose – techninio patikrinimo metu. 152. Teisinei metrologijai priklausančių masės, temperatūros, skysčių ir dujų kiekio kontrolės ir matavimo priemonių techninis patikrinimas atliekamas Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais terminais, vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 3, 19 ir 54 punktuose nurodytų teisės aktų nustatytais reikalavimais. 153. Dujų signalizatoriai turi būti tikrinami specialiai tam paruoštais dujų mišiniais. Draudžiama tikrinti dujų signalizatorius į patalpas prileidžiant dujų. 154. Paimamos remontui ar patikrai atlikti kontrolės ir matavimo priemonės turi būti pakeičiamos tapačiomis. VI. REZERVUARAI IR JŲ EKSPLOATAVIMAS I. REZERVUARŲ PILDYMAS 155. Rezervuarai iš automobilinių dujų cisternų pildomi savitaka arba naudojant automobilinės dujų cisternos siurblį (kompresorių) tik šviesiuoju paros metu. Rezervuarus pildyti tamsiuoju paros metu galima tik esant pakankamam rezervuarų ir stovėjimo vietos apšvietimui. 156. Automobilinės dujų cisternos stovėjimo vieta SND išpilti į rezervuarus turi būti pažymėta rezervuarų technologinėje schemoje ir turi būti parinkta taip, kad prireikus automobilinę dujų cisterną galima būtų skubiai pašalinti iš rezervuarų teritorijos. 157. Automobilinei dujų cisternai įžeminti turi būti naudojamas suprojektuotas ir pagal projektą įrengtas įžeminimo kontūras. 158. Rezervuarų slėgio reguliavimo, saugos įtaisai ir kontrolės matavimo priemonės nuo atmosferos kritulių turi būti apsaugoti užrakinamaisiais gaubtais. 159. Antžeminiai rezervuarai turi būti nudažyti šviesia spalva, kad neįkaistų nuo saulės. 160. SND iš automobilinių dujų cisternų į rezervuarus išpilamos vadovaujantis technologine instrukcija ir Taisyklių 5 priedo 28 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais. 161. Išpilant SND iš automobilinės dujų cisternos į rezervuarus turi būti atliekami šie veiksmai: 161.1. Automobilinė dujų cisterna pastatoma į išpylimo aikštelę, išjungiamas automobilinės dujų cisternos transporto priemonės variklis, ratų atsparomis užblokuojami ratai, kad automobilinė dujų cisterna negalėtų atsitiktinai pajudėti, ir automobilinė dujų cisterna įžeminama. 161.2. Išoriškai apžiūrimi rezervuarai ir automobilinė dujų cisterna bei patikrinama, ar tvarkingi SND išpylimo ir pildymo įrenginiai, uždaromieji įtaisai, saugos įtaisai, žarnos, įžeminimai, paruoštos naudoti pirminės gaisro gesinimo priemonės. 161.3. Patikrinamas liekamasis SND slėgis rezervuaruose. Jei liekamasis SND slėgis rezervuaruose mažesnis kaip 0,5 bar ar už nurodytą rezervuarų techniniuose dokumentuose, į tokį rezervuarą pilti SND draudžiama. Tokiu atveju jis turi būti atjungtas nuo kitų rezervuarų ir planine tvarka jam turi būti atliktas kontrolinis sandarumo bandymas vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 28 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais. 161.4. Patikrinamas SND kiekis rezervuaruose ir apskaičiuojama, kokį SND kiekį galima įpilti į kiekvieną rezervuarą. 161.5. Iškabinami saugos ženklai bei užrašai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį. 161.6. Prie automobilinės dujų cisternos ir rezervuaro prijungiamos gumuoto audinio žarnos. 161.7. Lėtai atidaromi rezervuaro ir automobilinės dujų cisternos pildymo atvamzdžių uždaromieji įtaisai ir SND išpilamos iš automobilinės dujų cisternos į rezervuarus. Kai SND išpilti naudojamas automobilinės dujų cisternos siurblys, prieš išpilant įjungiamas automobilinės dujų cisternos transporto priemonės variklis (ant automobilinės dujų cisternos išmetimo vamzdžio turi būti sumontuotas kibirkščių gesiklis). 162. Pripildžius rezervuarus turi būti: 162.1. uždaromi rezervuaro ir automobilinės dujų cisternos pildymo atvamzdžių uždaromieji įtaisai; 162.2. SND likučiai iš žarnų supilami į rezervuarus ar saugiai išleidžiami į atmosferą, kaip nustatyta automobilinės dujų cisternos arba rezervuarų įrenginio techniniuose dokumentuose ir technologinėse instrukcijose. SND likučiai žarnose gali būti palikti tik tuo atveju, jeigu tai yra leistina pagal žarnų gamintojų techninius dokumentus; 162.3. atjungiamos pildymo žarnos, rezervuaro ir automobilinės dujų cisternos pildymo atvamzdžiai uždaromi aklėmis, atjungiamas automobilinės dujų cisternos įžeminimas; 162.4. nustatyta tvarka patikrinamas rezervuarų sandarumas; 162.5. automobilinės dujų cisternos pašalinama iš rezervuarų aikštelės. 163. Draudžiama: 163.1. automobilinei dujų cisternai įžeminti naudoti rezervuarus, dujotiekius ir kitos paskirties vamzdynus; 163.2. SND išpylimo metu automobilinę dujų cisterną ir rezervuarų įrenginius palikti be priežiūros; 163.3. pildymo metu SND išpylimo vietoje būti pašaliniams asmenims, transporto priemonėms; 163.4. išpilti SND iš automobilinės dujų cisternos į rezervuarus: 163.4.1. esant netvarkingiems SND išpylimo įrenginiams, uždaromiesiems įtaisams, saugos įtaisams, automobilinės dujų cisternos, gumuoto audinio žarnoms, įžeminimo įtaisams, pirminėms gaisro gesinimo priemonėms ar jų nesant; 163.4.2. kilus perkūnijai; 163.4.3. esant SND nuotėkiui; 163.4.4. jeigu yra pasibaigęs rezervuaro patikros galiojimo laikas, nėra lentelės, kurioje nurodytas rezervuaro identifikacijos kodas, didžiausias leidžiamas slėgis, kitų patikrinimų datos ir įgaliotos įstaigos nustatytos formos ženklas; 163.5. pildyti daugiau kaip 85 procentų rezervuarų tūrio, jei kitaip nenustatyta techniniuose dokumentuose. Pripildžius daugiau kaip 85 procentų rezervuaro tūrio ar daugiau, nei nurodyta techniniuose dokumentuose, SND perteklius turi būti atsiurbiamas į automobilinę dujų cisterną pildymo darbų technologijos instrukcijoje nustatytu būdu. 164. Pripildžius rezervuarus turi būti atlikti Taisyklių 167 punkte nurodyti periodinės rezervuarų techninės priežiūros darbai. II. REZERVUARŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA 165. Rezervuarų įrenginių techninę priežiūrą sudaro periodinė techninė apžiūra, techninis patikrinimas ir taisymas. 166. Periodinė techninė apžiūra atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius, taip pat kiekvieno rezervuarų užpildymo SND metu. 167. Periodinės techninės apžiūros metu turi būti: 167.1. patikrinama: 167.1.1. uždaromųjų įtaisų ir jungčių sandarumas; 167.1.2. slėgio reguliatorių techninė būklė. Prireikus suderinami jų veikimo parametrai; 167.1.3. saugos įtaisų veikimas ir sureguliavimas; 167.1.4. filtro užterštumas. Prireikus filtras išvalomas arba pakeičiamas nauju; 167.1.5. SND lygis rezervuare; 167.1.6. garintuvų techninė būklė; 167.1.7. pirminių gaisro gesinimo priemonių, įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų būklė ir komplektavimas. Prireikus pirminės gaisro gesinimo priemonės ir ženklai pakeičiami naujais; 167.1.8. antžeminių rezervuarų bei dujotiekių, apsauginių gaubtų, aptvarų antikorozinės dangos būklė; 167.2. prapučiami manometrų, slėgio reguliatorių, uždaromųjų vožtuvų ir kiti impulsiniai vamzdeliai. 168. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus atliekamo techninio patikrinimo metu turi būti: 168.1. atliekami Taisyklių 167 punkte nurodyti darbai; 168.2. išardomi ir išvalomi reguliatoriai (prireikus); 168.3. patikrinamas vožtuvų prigludimas prie lizdo, membranų sandarumas bei paslankumas; 168.4. patikrinami ir sureguliuojami apsauginiai vožtuvai; 168.5. tepamos besitrinančios įrenginių dalys, sutvarkomi riebokšliai; 168.6. patikrinamas neardomųjų konstrukcijų mazgų tvirtinimas; 168.7. atliekami kiti darbai, nurodyti įrenginių techniniuose dokumentuose. 169. Iš rezervuarų tiekiamų SND didžiausias darbo slėgis turi būti: 169.1. ne didesnis kaip 100 mbar, matuojant už slėgio reguliatoriaus, jeigu SND tiekiamos į mažo slėgio skirstomuosius SND tinklus; 169.2. didesnis kaip 100 mbar, bet ne didesnis kaip 2 bar, jeigu SND yra tiekiamos į vidutinio slėgio II kategorijos SND tinklus; 169.3. didesnis kaip 2 bar, bet ne didesnis kaip 5 bar, jeigu SND tiekiamos į vidutinio slėgio I kategorijos skirstomuosius SND tinklus; 169.4. didesnis kaip 5 bar, bet ne didesnis kaip 16 bar (ne didesnis kaip darbo slėgis rezervuare), jeigu SND yra tiekiamos į didelio slėgio SND tinklus arba atskirai stovinčius garintuvus. 170. Ištekančių SND slėgis reguliuojamas pagal reikalingus vartotojų SND slėgio režimus. Išmetamieji ir uždaromieji apsauginiai vožtuvai, kuriuos pagal jų konstrukciją ir technines charakteristikas galima suderinti veikti buitiniams dujų prietaisams didžiausiuoju SND slėgiu (ne didesniu kaip 50 mbar), suderinami veikti slėgiu, atitinkamai 1,15 ir 1,25 karto didesniu už didžiausiąjį darbo slėgį. 171. Prieš žiemos sezoną turi būti atliekamas garintuvų techninis patikrinimas, atliekami gamintojų techniniuose dokumentuose nurodyti darbai, taip pat išmatuojamos garintuvų, elektros kabelių, apsauginio įžeminimo įrenginių varžos. 172. Rezervuarai techniškai prižiūrimi pagal Taisyklių 5 priedo 28, 29 punktuose nurodytų teisės aktų ir 60 punkte nurodyto standarto reikalavimus. Požeminių rezervuarų izoliacijos techninė būklė turi būti tikrinama rezervuarų gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytais terminais, jeigu rezervuarai izoliuoti bitumine izoliacija – kas 4 metai rezervuarų vidaus ir išorinės apžiūros metu. VII. SKIRSTOMŲJŲ DUJOTIEKIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 173. Skirstomųjų dujotiekių (toliau – dujotiekių) techninę priežiūrą sudaro dujotiekių sandarumo tikrinimas, apžiūra ir techninis patikrinimas. 174. Atliekant požeminių dujotiekių techninį patikrinimą Taisyklių 191 punkte nurodytu periodiškumu ir jų sandarumą tikrinant jautriais dujų ieškikliais Taisyklių 177 punkte nurodytu periodiškumu, požeminių dujotiekių apžiūra neatliekama. 175. Požeminio dujotiekio būklė turi būti tikrinama specialiais prietaisais ir nustatomas požeminio dujotiekio sandarumas bei izoliacijos vientisumas. Vamzdžių metalo būklė turi būti tikrinama visais atvejais, kai požeminis dujotiekis atkasamas izoliacijai remontuoti ar dujų nuotėkiui šalinti. II. DUJOTIEKIŲ SANDARUMO TIKRINIMAS 176. Požeminių dujotiekių sandarumas tikrinamas jautriais dujų ieškikliais. 177. Požeminių dujotiekių sandarumo tikrinimo jautriais dujų ieškikliais periodiškumas turi būti ne retesnis kaip: 177.1. plieninių požeminių dujotiekių (išskyrus nurodytus Taisyklių 177.2 punkte) – vieną kartą per metus; 177.2. plieninių požeminių dujotiekių, kuriuose buvo nustatyta elektrocheminės korozijos židinių, ne mažiau kaip po 200 m dujotiekio ilgio visomis kryptimis nuo korozijos židinio (iki jų sutvarkymo – rekonstravimo) – du kartus per metus; 177.3. polietileninių požeminių dujotiekių – vieną kartą per 5 metus. 178. Požeminių plieninių mažo slėgio dujotiekių sandarumas taip pat gali būti tikrinamas bandant juos vamzdyne esančiomis SND, inertinėmis dujomis arba oru. Bandymo būdai nurodyti Taisyklių 1 priede. III. DUJOTIEKIŲ APŽIŪRA 179. Dujotiekių apžiūrų periodiškumą ir darbų apimtį nustato savininkas, bet apžiūra turi vykti ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. 180. Dujotiekių apžiūrų metu nustatyti dujotiekių trūkumai turi būti analizuojami ir vertinami atliekant jų techninį patikrinimą, taisymą bei rengiant remonto darbų planus. 181. Apžiūrint požeminį dujotiekį, turi būti patikrinama: 181.1. pastatų rūsių ir požeminių komunikacijų šulinių užteršimas SND 15 m atstumu į abi puses nuo požeminio dujotiekio; 181.2. ar yra išorinių SND nutekėjimo požymių (vasarą virš (šalia) požeminio dujotiekio pageltę ar išdžiūvę želdiniai, žiemą – parudavęs sniegas); 181.3. ar požeminiam dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai ir užstatymo pavojus, ar požeminio dujotiekio apsaugos zonoje žemės darbai atliekami pagal Taisyklių 5 priedo 16 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus; 181.4. ar neauga arba nesodinami medžiai požeminio dujotiekio apsaugos zonoje; 181.5. požeminio dujotiekio įtaisų tvarkingumas; 181.6. uždaromųjų įtaisų, izoliuojančiųjų jungčių ir namų dujų slėgio reguliavimo įtaisų sandarumas; 181.7. požeminio dujotiekio išėjimo į žemės paviršių (dujotiekio vamzdžio ir apsauginio dėklo) būklė, dėklų sandarinimo būklė. 182. Apžiūrint požeminio dujotiekio įtaisus, turi būti: 182.1. patikrinamas požeminio dujotiekio įtaisų sandarumas; 182.2. patikrinama SND koncentracija kontroliniuose vamzdeliuose; 182.3. patikrinama požeminio dujotiekio įtaisų apsauginių šulinėlių padėtis (ar nenusėdę, nepasislinkę ir pan.) ir jie išvalomi; 182.4. sutvarkomi (prireikus – pakeičiami) putų plastiko amortizatoriai apsauginiuose šulinėliuose. 183. Jei požeminio dujotiekio apsaugos zonoje atliekami statybos ir (
37. ar)žemės darbai, turi būti patikrinta: 183.1. ar statinys nuo požeminio dujotiekio vamzdynų ir įrenginių statomas (montuojamas) pagal norminius dokumentus leistinais atstumais; 183.2. ar atliekant darbus nepažeistas požeminis dujotiekis, požeminio dujotiekio įtaisai bei jų izoliacija, ar jie neužkraunami statybinėmis medžiagomis ir mechanizmais; 183.3. požeminio dujotiekio sandarumas (pagal išorinius SND nuotėkio požymius). 184. Apžiūrint antžeminį dujotiekį, turi būti tikrinama: 184.1. antžeminio dujotiekio antikorozinės dangos ir tvirtinimų būklė; 184.2. statinių, ant kurių įrengtas antžeminis dujotiekis, konstrukcijų būklė; 184.3. ar atliekant statybos ir remonto darbus antžeminiam dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai ir užstatymo pavojus; 184.4. antžeminio dujotiekio perėjimų per sienas, vamzdžių korozinė būklė, dėklų sandarinimo būklė; 184.5. ar antžeminis dujotiekis nenaudojamas kitoms komunikacijoms tvirtinti, įžeminti; 184.6. antžeminio dujotiekio sandarumas (apžiūrint); 184.7. antžeminio dujotiekio uždaromųjų įtaisų, izoliuojančiųjų jungčių sandarumas bei tvarkingumas. 185. Dujotiekių apžiūros metu suradus SND nuotėkį, apie tai turi būti pranešama avarinei tarnybai bei dujotiekio savininkui ir 50 m spinduliu nuo nuotėkio vietos dujų analizatoriumi patikrintas namų rūsių, pastatų pirmųjų aukštų ir požeminių statinių oras. Jei aptinkamas SND užterštas oras pastate, reikia perspėti jame esančius žmones, kad nesinaudotų atvira ugnimi ir elektriniais prietaisais, o aptikus SND užteršto oro rūsiuose, paraginti žmones išeiti iš patalpų į lauką. 186. Pastatų, esančių 15 m atstumu nuo požeminio dujotiekio, savininkai turi užtikrinti, kad būtų galima patikrinti, ar rūsių ir kitų įgilintų patalpų oras neužterštas SND. 187. SND nuotėkiai iš dujotiekių turi būti šalinami, kaip nustatyta avarijų lokalizavimo planuose. Aptikus pavojingą SND koncentraciją pastatų rūsiuose, kolektoriuose, požeminėse perėjose, dujotiekiai nedelsiant turi būti atjungiami. 188. Apie numatomą SND atjungimą dėl dujotiekio remonto ir apie dujų tiekimo atnaujinimo laiką dujų vartotojai turi būti įspėti iš anksto. 189. Jei apžiūros metu nustatoma požeminių dujotiekių mechaninių pažeidimų, tai tokios požeminio dujotiekio vietos turi būti atkasamos ir fiziniais kontrolės metodais tikrinamos pažeisto požeminio dujotiekio virintinės sandūros – po vieną artimiausią sandūrą į abi puses nuo pažeidimo vietos. Sandūroje aptikus defektų (trūkių, plyšių), atsiradusių pažeidus požeminį dujotiekį, reikia atidengti ir fiziniais kontrolės metodais patikrinti kitas pažeisto požeminio dujotiekio sandūras – dar po vieną artimiausią sandūrą į abi puses nuo pažeistos vietos. Pažeistas požeminio dujotiekio ruožas išpjaunamas ir pakeičiamas nauju. IV. DUJOTIEKIŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS 190. Nustatant dujotiekio techninio patikrinimo periodiškumą, turi būti atsižvelgta į dujotiekio eksploatavimo trukmę, vamzdžio medžiagą (polietilenas, plienas), dujų slėgį, grunto korozinį aktyvumą, elektrocheminės korozijos poveikį. 191. Dujotiekių techninis patikrinimas turi būti atliekamas tokiu periodiškumu: 191.1. požeminių plieninių dujotiekių – du kartus per metus; 191.2. antžeminių dujotiekių – vieną kartą per metus; 191.3. požeminių polietileninių dujotiekių – vieną kartą per metus; 191.4. požeminio plieninio dujotiekio izoliacijos būklės patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus; 191.5. požeminio plieninio dujotiekio vamzdžių metalo būklės patikrinimas turi būti atliekamas visais atvejais, kai dujotiekis atkasamas; 191.6. šulinių ir uždaromųjų įtaisų būklės patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus; 191.7. kondensato rinktuvų patikrinimas turi būti atliekamas pagal savininko patvirtintą planą. Prireikus kondensatas iš rinktuvų turi būti šalinamas; 191.8. SND slėgio dujotiekyje tyrimas turi būti atliekamas prireikus; 191.9. požeminio polietileninio dujotiekio indikacinio laido būklės patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus; 191.10. elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių priežiūra turi būti atliekama Taisyklių 5 priedo 35 punkte nurodyto teisės akto nustatytu periodiškumu ir mastu. 192. Dujotiekių techninio patikrinimo metu: 192.1. patikrinama: 192.1.1. išoriniai galimo SND nutekėjimo požymiai; 192.1.2. požeminių ir antžeminių dujotiekio įtaisų tvarkingumas ir sandarumas; 192.1.3. uždaromųjų įtaisų, izoliuojančių jungčių ir namų SND slėgio reguliavimo įtaisų sandarumas, dėklų padėtis ir jų sandarinimo būklė; 192.1.4. ar dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai ir užstatymo pavojus, ar dujotiekio apsaugos zonoje neužsodinti medžiai, ar statybos, remonto ir žemės darbai atliekami pagal Taisyklių 5 priedo 16 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus; 192.2. atnaujinami dujotiekio įrenginių žymėjimo ženklai, prireikus pakeičiami jų stovai, išvalomi apsauginiai šulinėliai (kapos), kondensato surinktuvų apsauginiuose šulinėliuose įrengiami arba (prireikus) atnaujinami putų plastiko amortizatoriai; 192.3. pašalinamas apsauginiuose šulinėliuose, sekliuose šuliniuose ir dujotiekio jungtyse pastebėtas SND nuotėkis; 192.4. apsauginiai šulinėliai centruojami, paaukštinami ar pažeminami (be suvirinimo darbų); 192.5. atliekami kiti dujotiekio įrenginių taisymo darbai vadovaujantis pavojingų darbų su dujomis reikalavimais nustatytais Taisyklių 5 priedo 28 punkte nurodytame teisės akte; 192.6. registruojami dujotiekio ir jo įrenginių pažeidimai, kurių negalima pašalinti techninio patikrinimo metu, ir duomenys perduodami atitinkamoms dujotiekius eksploatuojančio juridinio asmens tarnyboms; 192.7. prižiūrimi dujotiekio įrenginių aptvarai: jie dažomi, nupjaunama žolė; 192.8. iš dujotiekio apsaugos zonos šalinami krūmai. V. PLIENINIO DUJOTIEKIO IZOLIACIJOS IR VAMZDŽIO METALO PAVIRŠIAUS BŪKLĖS TIKRINIMAS 193. Plieninio dujotiekio izoliacijos būklė tikrinama specialiais prietaisais, kuriais nustatoma, ar nėra izoliacijos defektų, Taisyklių 191 punkte nurodytu periodiškumu. 194. Nustačius izoliacijos defektus, turi būti atkastas ne mažiau kaip 1,5 m ilgio plieninio dujotiekio ruožas (atkarpa) ir izoliacijos būklė patikrinama tam skirtais prietaisais bei apžiūrint. 195. Visose izoliacijos pažeidimų, naujų plieninių dujotiekių prijungimo, nupjovimo ir remonto vietose turi būti patikrinama izoliacijos ir vamzdžių metalo paviršiaus būklė. 196. Atnaujinus plieninio dujotiekio izoliaciją, prieš užkasant plieninį dujotiekį, izoliacijos kokybė turi būti patikrinama tam skirtais prietaisais. VI. DUJOTIEKIŲ ŠULINIŲ IR UŽDAROMŲJŲ ĮTAISŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS 197. Požeminio dujotiekio šulinių ir juose sumontuotų uždaromųjų įtaisų būklė techniškai patikrinama pagal dujotiekio savininko patvirtintus dujotiekio techninių patikrinimų grafikus, atliekant techninio patikrinimo darbų technologijos instrukcijose nustatytus darbus. Techniniai patikrinimai turi būti atliekami ne rečiau, kaip nurodyta Taisyklių 191 punkte. 198. Atliekant požeminio dujotiekio šulinių ir juose sumontuotų uždaromųjų įtaisų techninį patikrinimą, turi būti patikrinama ne šuliniuose sumontuotų požeminio dujotiekio uždaromųjų įtaisų vairaračių būklė. VII. KONDENSATO RINKTUVŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS 199. Turi būti tikrinama, ar kondensato rinktuvuose nėra susikaupusio kondensato. Tikrinimo periodiškumą nustato dujotiekius eksploatuojantys juridiniai asmenys. 200. Susikaupęs kondensatas prireikus šalinamas. 201. Kondensatas turi būti šalinamas į sandarius indus ir utilizuojamas tam skirtose vietose. VIII. SND SLĖGIO DUJOTIEKYJE TYRIMAS 202. Dujotiekiuose turi būti palaikomas dujotiekių projekte numatytas nominalus SND slėgis. Techninės priežiūros metu nustačius dujotiekiuose nuolat esančias nepakankamo SND slėgio atkarpas, zonas, rajonus, juose turi būti atliekamas SND slėgio tyrimas. 203. Tiriant SND slėgį dujotiekiuose, matuojama faktiškas SND slėgis esant didžiausiai apkrovai, galimai vienu metu visoje tikrinamo dujotiekio dalyje. Šiuos matavimus rekomenduojama atlikti žiemos periodu, didžiausio SND suvartojimo valandomis. 204. SND slėgiui dujotiekiuose tirti naudojami rodmeniniai arba telemechanikos įrangos matavimo prietaisai, įrengti dujų vartotojo dujotiekyje. Gali būti įrengiami papildomi matavimo prietaisai; papildomų matavimo taškų kiekį ir jų įrengimo vietas nustato dujotiekius eksploatuojantis juridinis asmuo. 205. SND slėgio dujotiekyje tyrimas turi būti atliekamas pagal dujotiekio savininko parengtas ir patvirtintas šių darbų atlikimo technologijos instrukcijas. VIII. PASTATŲ SNDS EKSPLOATAVIMAS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 206. Pastatų SNDS eksploatavimą sudaro nuolatinė dujas deginančių įrenginių ir buitinių dujų prietaisų priežiūra jiems veikiant, SNDS techninė priežiūra ir remontas, taip pat dūmtraukių, dūmtakių ir vėdinimo kanalų periodinė patikra ir valymas. Buitiniai dujų prietaisai ir dujas deginantys įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis jų gamintojų techniniais dokumentais. 207. Visi dujas deginantys įrenginiai turi turėti saugaus veikimo, kontrolės bei reguliavimo automatiką (išskyrus dujines virykles, jeigu automatika nenustatyta jų konstrukcijoje), kuri nustatyta jų techniniuose dokumentuose ir įrengimo projektuose. Saugaus veikimo automatika turi nedelsiant nutraukti SND tiekimą užgesus liepsnai degikliuose, neleistinai sumažėjus traukai kūrykloje ar dūmtakyje, neleistinai padidėjus ar sumažėjus nustatytam SND slėgiui prieš degiklius, nutrūkus oro tiekimui (katilams ir įrenginiams su priverstino oro tiekimo degikliais). 208. Buitiniai dujų prietaisai ir dujas deginantys įrenginiai turi būti įrengti pagal Taisyklių 5 priedo 46 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. 209. Dūmtraukiai, dūmtakiai ir vėdinimo kanalai turi būti tikrinami ir valomi: 209.1. prieš paleidžiant SND į jas deginančius prietaisus ir įrenginius; 209.2. sezoniškai veikiančių dujų įrenginių ir prietaisų – prieš kiekvieną šildymo sezoną; 209.3. plytiniai – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį; 209.4. keraminiai bei metaliniai (taip pat ir plytiniai su metaliniais įdėklais), taip pat dūmtakiai, pagaminti iš specialių kaitrai atsparaus betono blokų, – ne rečiau kaip kartą per metus; 209.5. tikrinimo rezultatai turi būti įforminami aktu. 210. Nuosavuose namuose ir butuose tikrinti ir valyti dūmtraukius, dūmtakius bei vėdinimo kanalus gali patys savininkai arba šiems darbams atlikti pagal sudarytas sutartis pakviestos kvalifikuotos tarnybos. Daugiabučius gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus eksploatuojantys juridiniai asmenys, tų namų ir pastatų savininkai dūmtraukių, dūmtakių ir vėdinimo kanalų pirminį ir periodinį tikrinimą ir valymą gali atlikti savo jėgomis, jeigu jie turi kvalifikuotus darbuotojus arba šiems darbams atlikti pagal sudarytas sutartis kviesti kvalifikuotas tarnybas. 211. Periodinio dūmtraukių, dūmtakių ir vėdinimo kanalų tikrinimo metu nustatoma, ar jie neužteršti, sandarūs ir gerai (sandariai) atskirti vienas nuo kito, ar tvarkinga dūmtraukio viršūnė ir ar dūmtraukyje normali trauka. Trauka dūmtraukyje turi būti ne mažesnė, negu nurodyta SND deginančio įrenginio ar prietaiso techniniuose dokumentuose. 212. Už dūmtraukių, dūmtakių, vėdinimo kanalų techninę būklę atsako jų savininkas. 213. Draudžiama palikti veikiančius dujas deginančius įrenginius be nuolatinės priežiūros, jei jie neturi gamykloje sukomplektuotos saugos ir reguliavimo automatikos, kuri užtikrina dujas deginančių įrenginių veikimą be nuolatinės prižiūrinčio personalo kontrolės. Kai dujas deginantys įrenginiai, įrengti II ar III kategorijos katilinėse pagal Taisyklių 5 priedo 46 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus, veikia be nuolatinės prižiūrinčio personalo kontrolės, tokių įrenginių veikimas turi būti kontroliuojamas iš dispečerinio pulto ar kvalifikuoto budinčio personalo, į kurio pareigas įeina visi darbai, susiję su dujas deginančių įrenginių stabdymu, įjungimu ir jų technine priežiūra. 214. Prieš išardant uždaromuosius įtaisus, prieš remontuojant dujotiekius, dirbant dujas deginančio įrenginio viduje, taip pat konservuojant dujas deginančio įrenginio dujotiekius (po šildymo sezono ar kitais atvejais), pirmuosius dujų tekėjimo kryptimi esančius uždaromuosius įtaisus reikia uždaryti ir įrengti už jų aklės, iš dujas deginančio įrenginio dujotiekių išleisti dujas ir prapūsti juos oru arba inertinėmis dujomis. 215. Remontuojant dujas deginančius įrenginius, jeigu tokio remonto metu jie yra išardomi ar paruošiami ne darbo sezonui, dujas deginantys įrenginiai turi būti atjungti nuo dujotiekių ir įrengtos aklės. II. GYVENAMŲJŲ IR KITŲ PASTATŲ SNDS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA 216. Gyvenamųjų ir kitų pastatų dujotiekių ir individualių dujų balionų įrenginių techninis patikrinimas atliekamas pastato savininko iniciatyva ir lėšomis. Šiems darbams atlikti pastato savininkas turi turėti sudarytą galiojančią sutartį su kvalifikuota tarnyba. 217. Dujotiekių techninis patikrinimas atliekamas tokiu periodiškumu: 217.1. gyvenamuosiuose pastatuose – ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus; 217.2. kituose pastatuose – ne rečiau kaip vieną kartą per metus. 218. Techninio patikrinimo metu atliekami darbai: 218.1. patikrinama pastatų dujotiekių ir uždaromųjų įtaisų techninė būklė, jeigu reikia, uždaromieji įtaisai išvalomi ir tepami; 218.2. Taisyklių 1 priede nurodyta tvarka išbandomas vidaus dujotiekio sandarumas. Bandymo ribos: nuo įvadinio čiaupo iki čiaupo prieš buitinį dujų prietaisą (dujinę viryklę ar kt.). 219. Dujas deginančių įrenginių ir buitinių dujų prietaisų techninis patikrinimas atliekamas jų gamintojo nustatytu periodiškumu bei apimtimi arba dujų vartotojo pageidavimu ir lėšomis taisant dujas deginančius įrenginius, buitinius dujų prietaisus. Dujas deginančių įrenginių ir buitinių dujų prietaisų techninio patikrinimo metu: 219.1. patikrinamas dujas deginančių įrenginių sandarumas jautriais dujų koncentracijos nustatymo prietaisais ar kitais teisės aktais nustatytais būdais; 219.2. patikrinama patalpų, kuriuose įrengti dujas deginantys įrenginiai ir buitiniai dujų prietaisai, atitiktis normatyvinių dokumentų reikalavimams; 219.3. patikrinama degimo produktų šalinimo sistemos jungiamųjų vamzdžių, dūmtakių, dūmtraukių, vėdinimo kanalų techninė būklė, trauka dūmtraukyje ir vėdinimo kanale; 219.4. patikrinamas saugos ir dujų degimo reguliavimo automatikos veikimas; 219.5. jei reikia, pakeičiamos sugedusios ir susidėvėjusios dujas deginančių įrenginių ar buitinių dujų prietaisų dalys; 219.6. išvalomi filtrai, degikliai, degtuvai; 219.7. atliekami kiti techninio patikrinimo darbai, nustatyti dujas deginančių įrenginių ir buitinių dujų prietaisų gamintojo techniniuose dokumentuose. III. PASTATUOSE (IŠSKYRUS GYVENAMUOSIUS PASTATUS) NAUDOJAMŲ DUJAS DEGINANČIŲ ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA 220. Šio skirsnio reikalavimai taikomi dujas deginančių įrenginių, kurių kiekvieno galingumas ne didesnis kaip 400 kW, o bendras – ne didesnis kaip 1,5 MW, techninei priežiūrai. 221. Dujas deginančių įrenginių techninę priežiūrą sudaro: 221.1. periodiškoji techninė priežiūra, atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius; 221.2. kasmetinis techninis patikrinimas; 221.3. kontrolės ir matavimo priemonių, automatikos ir signalizacijos sistemų techninis patikrinimas; 221.4. buitinių dujų prietaisų techninis patikrinimas atliekamas Taisyklių 219 punkte nurodytu periodiškumu ir mastu. 222. Dujas deginančių įrenginių periodiškosios techninės apžiūros metu: 222.1. patikrinama: 222.1.1. ar veikia uždaromieji bei apsaugos išmetimo vožtuvai ir jų uždarymo sandarumas; 222.1.2. jungčių ir įtaisų sandarumas (rasti nesandarumai pašalinami); 222.1.3. degiklių techninė būklė, veikimas. Jeigu būtina, degikliai ir degtuvai išvalomi; 222.1.4. filtro užterštumas (pagal slėgių skirtumą prieš ir už filtro). Jeigu būtina, filtras išvalomas; 222.1.5. slėgio reguliatorių ir apsaugos vožtuvų techninė būklė, suderinami jų veikimo parametrai; 222.2. jeigu būtina, prapučiami manometrų, slėgio reguliatorių, uždaromųjų vožtuvų ir kt. impulsiniai vamzdeliai. 223. Dujas deginančių įrenginių kasmetinio techninio patikrinimo metu: 223.1. atliekami visi Taisyklių 222 punkte išvardyti darbai; 223.2. išardomi ir išvalomi reguliatoriai, apsaugos vožtuvai, filtrai; 223.3. patikrinamas vožtuvų prigludimas prie lizdo, membranų sandarumas bei paslankumas; 223.4. tepamos besitrinančios dalys, sutvarkomi riebokšliai; 223.5. pakeičiamos susidėvėjusios įrenginių dalys; 223.6. patikrinamas neardomųjų konstrukcijų mazgų tvirtinimas; 223.7. išardomi ir sutaisomi neužsidarantys ir netvarkingi uždaromieji įtaisai; 223.8. jeigu reikia, perdažomi vamzdynai ir įrenginiai; 223.9. išmatuojamos kabelių bei laidų izoliacijos ir įžeminimo kontūrų varžos. 224. Kontrolės ir matavimo priemonių, automatikos ir signalizacijos sistemų techninis patikrinimas atliekamas vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 31 punkte nurodyto teisės akto 5 priede nurodytu periodiškumu ir mastu. IX. SND NAUDOJIMAS ŪKIO REIKMĖMS 225. Naudoti SND ūkio reikmėms (metalams pjauti, virinti, lituoti; bitumui, sprogimo ar gaisro atžvilgiu pavojingoms medžiagoms kaitinti) leidžiama tik kvalifikuotiems darbuotojams. 226. SND metalams virinti, pjaustyti ir kitiems tikslams gali būti tiekiamos iš stacionariųjų ar kilnojamųjų dujų postų. 227. Stacionarieji dujų postai turi būti įrengiami pagal projektus, atitinkančius galiojančių teisės aktų reikalavimus. 228. Kilnojamuosius degiklius ir įrenginius prie stacionariųjų dujų postų ar dujų balionų leidžiama prijungti žarnomis, kurios turi išlaikyti 6 bar slėgį, būti ne ilgesnės kaip 30 m ir sudarytos ne daugiau kaip iš trijų tarpusavyje sujungtų gabalų. Žarnoms sujungti tarpusavyje ir prijungti prie dujas naudojančių įrenginių bei dujų balionų, dujų postų turi būti naudojamos dvipusės gofruotos movos. Žarnos sujungimo vietose turi būti suveržtos pavalkėliais. 229. Iš rezervuarų į stacionariuosius dujų postus tiekiamų SND slėgis turi būti ne didesnis kaip 1,5 bar. 230. Stacionariajame dujų poste, SND linijoje prieš žarną, turi būti įrengiamas uždaromasis įtaisas ir uždaro tipo apsauginis įtaisas, neleidžiantis liepsnai išplisti į dujotiekį ar dujotiekyje susidaryti sprogiam mišiniui. 231. Prieš pradedant pjaustymo darbus, muilo emulsija turi būti patikrintas stacionariojo dujų posto įtaisų, žarnų prijungimo vietų sandarumas. 232. Nuo stacionariojo dujų posto atjungus žarną, turi būti uždaromas uždaromasis įtaisas ir įrengiama aklė. 233. Kilnojamąjį dujų postą leidžiama įrengti specialios konstrukcijos vežimėlyje, sumontavus jame dujų balioną kartu su deguonies balionu. Dujų balionai vežimėlyje turi būti sumontuoti taip, kad nenukristų ir nesidaužytų vienas į kitą. Darbo metu dujų balionas turi būti vertikalioje padėtyje. 234. Prie vieno kilnojamojo dujų posto (dujų baliono) gali būti prijungtas tik vienas dujų degiklis ar pjoviklis. SND slėgiui sumažinti ir palaikyti jį reikiamo lygio ant dujų baliono turi būti įrengtas SND slėgio redukavimo įtaisas. 235. Dujų balionai turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo, metalo purslų, dujų arba skysčių, sukeliančių koroziją, poveikio. 236. Patalpoje dujų balionas gali būti ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų ir 5 m – nuo šilumos šaltinio, kuriame dega atvira ugnis. Dujų balionas neturi įšilti daugiau kaip iki 45 °C temperatūros. 237. Draudžiama pjauti, virinti metalus naudojant SND bei naudoti SND kitiems tikslams cokolinėse ir rūsių patalpose (jei durys iš patalpos yra žemiau už žemės paviršių), taip pat šuliniuose, šachtose ir kituose požeminiuose statiniuose. 238. Metalams pjauti, virinti bei kitiems tikslams naudoti SND, taip pat atvirą liepsną iš kitų liepsnos šaltinių leidžiama ne arčiau kaip: 238.1. 10 m – nuo rezervuarų įrenginio; 238.2. 5 m – nuo balionų su dujomis ir deguonimi; 238.3. 3 m – nuo dujų vamzdynų ir žarnų, taip pat nuo stacionariųjų dujų postų dirbant rankomis; 238.4. 1,5 m – nuo dujų postų, kai darbai mechanizuoti. 239. Darbo metu degiklio (pjoviklio) liepsna turi būti nukreipta į priešingą pusę nuo SND šaltinio. Jeigu ši sąlyga negali būti įvykdyta, tai SND tiekimo šaltinį reikia aptverti metaliniais skydais arba širmomis iš nedegiųjų medžiagų. 240. Darbo vietoje remontuoti degiklius, pjoviklius ir kitą įrangą draudžiama. 241. Nenaudojami kilnojamųjų dujų postų dujų balionai (ir tušti dujų balionai) turi būti sandėliuojami dujų balionų sandėliuose, metalinėse spintose ar konteineriuose. 242. Draudžiama žarną, kuri buvo naudota SND tiekti, naudoti deguoniui tiekti, taip pat degiosiomis dujomis išpūsti iš žarnos deguonį ir atvirkščiai – dujas deguonimi. 243. Gumuoto audinio žarnos bandomos pagal jų gamintojo rekomendacijas, bet ne rečiau kaip kartą per 6 mėn. Gumuoto audinio žarnos bandomos hidrauliniu būdu slėgiu, 1,25 karto didesniu už darbinį, jei kitaip nėra nustatyta jų techniniuose dokumentuose. 244. Bandymo metu turi būti patikrinta, ar nenutrūkęs laidininkas, sumontuotas gumuoto audinio žarnos viduje. Laidininko varža turi būti ne didesnė kaip 10 omų. Gumuoto audinio žarnų bandymo rezultatai nurodomi bandymo akte. 245. Prasitrynusios, įpjautos, išsipūtusios, įplyšusios ir turinčios kitų defektų gumuoto audinio žarnos keičiamos naujomis. 246. Išbandytos gumuoto audinio žarnos turi būti paženklintos, kad būtų galima jas atpažinti, ir ant jų turi būti nurodyta kito jų techninio patikrinimo data. X. DUJŲ BALIONAI, JŲ ĮRENGINIAI, EKSPLOATAVIMAS I. DUJŲ BALIONŲ TRANSPORTAVIMAS 247. SND transportavimo kelių transporto priemonėmis tvarką nustato pavojingų krovinių vežimą reglamentuojantys Taisyklių 5 priedo 6 ir 8 punktuose nurodyti teisės aktai ir Taisyklių 5 priedo 13 punkte nurodyta sutartis. 248. Autotransporto priemonės, kuriomis transportuojami dujų balionai, garaže gali būti laikomos tik iškrovus iš jų dujų balionus. Pilni ir tušti dujų balionai turi būti iškrauti dujų balionų sandėliuose ar prekybos fasuotomis SND vietose, kuriose yra specialiai įrengtos pilnų, tuščių bei avarinių dujų balionų sandėliavimo vietos. 249. Individualiu transportu dujų balionus leidžiama vežti laikantis šių sąlygų: 249.1. Leidžiama vežti ne daugiau kaip du dujų balionus, kurių bendra talpa ne didesnė kaip 54 litrai. 249.2. Dujų balionai turi būti su aklėmis. 249.3. Transporto priemonėje dujų balionai turi būti padėti nejudamai. 250. Transportuojami dujų balionai turi būti apsaugoti nuo saulės spindulių ir atmosferos kritulių. 251. Dujų pardavėjas, pardavęs dujų balionus dujų vartotojams, privalo juos perspėti dėl dujų balionų transportavimo sąlygų laikymosi ir įteikti Taisyklių 4 priede nurodytą dujų baliono eksploatavimo atmintinę bei tarpinę dujų balionų prijungimui. II. DUJŲ BALIONŲ SANDĖLIAVIMAS 252. Pripildyti dujų ir tušti (neprapūsti oru ar inertinėmis dujomis) dujų balionai turi būti laikomi teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotuose ir Taisyklių 5 priedo 47 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka pripažintuose tinkamais naudoti atviro ar uždaro tipo vienaukščiuose, turinčiuose lengvai numetamas konstrukcijas dujų balionų sandėliuose, metalinėse vėdinamose spintose ar konteineriuose. 253. Dujų balionų sandėlyje turi būti suprojektuota natūrali arba mechaninė vėdinimo sistema, užtikrinanti trikartinį oro pasikeitimą sandėlyje per valandą. 254. Dujų balionų sandėliavimo, dujų balionų sandėlių naudojimo tvarka turi būti nustatyta sandėlių naudojimo instrukcijoje. 255. Dujų balionų sandėliuose, dujų balionų sandėlių apsaugos zonoje, šalia metalinės spintos ar konteinerio turi būti Taisyklių 20 punkte nurodytos pirminės gaisro gesinimo priemonės bei iškabinti saugos ženklai ir užrašai, draudžiantys naudoti atvirą ugnį ir rūkyti. 256. Sandėliuojami dujų balionai neturi būti veikiami tiesioginių saulės spindulių ir kritulių. Dujų balionų sandėlių langai turi būti įstiklinti matiniais ar baltai nudažytais stiklais. 257. Dujų baliono sandėlio grindys turi būti iš medžiagų, kurios nesukelia kibirkšties. Į dujų balionų sandėlius, kuriuose laikomi degiųjų dujų balionai, draudžiama įeiti asmenims, dėvintiems avalynę arba drabužius, galinčius sukelti kibirkščiavimą. 258. Pripildyti dujų balionai laikomi vertikaliai arba horizontaliai. Dujų balionai turi būti laikomi taip, kad nenuvirstų ar nebūtų mechaniškai sužaloti. Dujų balionus laikant horizontaliai ant medinių rėmų arba stelažų, rietuvės turi būti ne aukštesnės kaip 1,5 m, o visi ventiliai nukreipti į vieną pusę. Ant horizontaliai sandėliuojamo dujų baliono turi būti uždedama po du virvės ar gumos žiedus. 259. Pripildyti dujų balionai turi būti sandėliuojami atskirai nuo tuščių. 260. Pripildyti ir tušti dujų balionai turi būti sandėliuojami su aklėmis. 261. Dujų balionų sandėliuose temperatūra neturi viršyti 35 °C. Esant aukštesnei temperatūrai, būtina patalpą (dujų balionų sandėlį) aušinti (ypač grindų lygyje). 262. Jeigu iš dujų balionų sandėlyje esančių dujų balionų nuteka SND, tai dujų balionų sandėlį reikia vėdinti, nesandarius dujų balionus išnešti iš dujų balionų sandėlio, o SND iš tokių dujų balionų išleisti tam tikslui skirtoje aikštelėje. 263. Netvarkingi dujų balionai turi būti pažymėti (kreida nurodyta nuotėkio vieta) ir laikomi atskirai. Tokie dujų balionai turi būti grąžinami į DPS ar DPP (ten, kur jie buvo pripildyti) remontuoti. 264. Dujų balionų sandėlyje, jeigu jame vykdomas dujų balionų pardavimas dujų vartotojams, turi būti ne žemesnės kaip trečios tikslumo klasės svarstyklės dujų balionams pasverti, atitinkančios Taisyklių 5 priedo 20 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. 265. Dujų balionų sandėlis turi būti tvarkingas ir švarus. 266. Dujų balionų sandėlyje kilus gaisrui, reikia skubiai iškviesti ugniagesius, o iki jiems atvykstant gaisrą gesinti dujų balionų sandėlyje esamomis gaisro gesinimo priemonėmis. 267. Draudžiama kartu su dujų balionais dujų balionų sandėlyje laikyti kitas degiąsias medžiagas, deguonies balionus ir kitus daiktus. III. DUJŲ BALIONŲ ĮRENGINIAI 268. Dujų balionų įrenginiai turi būti įrengiami vadovaujantis teisės aktais. 269. Dujų balionų įrenginiai turi būti apsaugoti nuo mechaninio ir šiluminio poveikio, kad neįšiltų daugiau kaip iki 45 °C. Dujų balionų įrenginio spintos turi būti rakinamos, dažomos šviesia spalva. Dujų balionų įrenginys aptvertuose žemės sklypuose gali būti įrengtas ne dujų balionų įrenginio spintoje, jei įrengta dujų balionų įrenginio apsauga nuo atmosferos kritulių ir saulės spindulių. 270. Į buitinius dujų prietaisus iš dujų balionų įrenginių tiekiamų SND slėgis už įrengto slėgio reguliavimo įtaiso neturi būti didesnis kaip 50 mbar. 271. Draudžiama dujų balionų įrenginių spintoms apšiltinti ir jų šildymui naudoti medžiagas, šildytuvus ir kitus prietaisus, nenustatytus spintų gamintojų techniniuose dokumentuose. 272. Dujų balionų įrenginių sandarumą leidžiama tikrinti darbinio slėgio dujomis, naudojant muilo emulsiją arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. 273. Dujų balionai dujų balionų įrenginiuose turi būti keičiami vadovaujantis šių darbų technologinės instrukcijos reikalavimais. 274. Dujų balionų įrenginiuose, kuriuose įrengti didesnės kaip 27 litrų talpos dujų balionai, dujų balionus pakeisti privalo dujų balionų pardavėjo kvalifikuoti darbuotojai. Dujų balionų įrenginiuose keisti iki 27 litrų talpos dujų balionus leidžiama ir fiziniams asmenims (dujų vartotojams), instruktuotiems dujų tiekimu (pardavimu) užsiimančiuose juridiniuose asmenyse, vadovaujantis Taisyklių 4 priede nurodyta dujų baliono eksploatavimo atmintine, kurią išduoda dujų balioną parduodantis juridinis asmuo. 275. Dujų pardavėjas, pardavęs 50 litrų ir didesnės talpos dujų balionus, privalo juos tiesiogiai pristatyti dujų vartotojui į jo nurodytą vietą ir juos prijungti. 276. Dujų balionų įrenginių, kuriuose įrengti daugiau kaip 2 dujų balionai, techninė priežiūra atliekama Taisyklių VI skyriaus II skirsnyje nurodytu periodiškumu ir mastu. 277. Dujų balionų įrenginių, kuriuose įrengti ne daugiau kaip 2 dujų balionai, techninis patikrinimas atliekamas jų gamintojo nustatytu periodiškumu bei apimtimi, taip pat dujų vartotojo pageidavimu, taisant buitinius dujų prietaisus, taip pat dujų pardavėjui pristačius (atvežus) dujų vartotojui dujų balionus ir juos prijungus. 278. Dujų balionų įrenginių techninio patikrinimo metu taip pat turi būti atliekami Taisyklių 219 punkte nurodyti darbai. 279. Dujų balionų periodinis techninis patikrinimas atliekamas Taisyklių XI skyriuje nustatyta tvarka ir periodiškumu. IV. DUJŲ BALIONŲ PREKYBOS VIETOS EKSPLOATAVIMAS 280. SND prekybos vieta gali būti eksploatuojama, jei ji suprojektuota ir įrengta vienaukščiame, neturinčiame rūsio, atskirai stovinčiame pastate arba atviro tipo aikštelėje įrengtoje spintoje ar konteineryje ir Taisyklių 5 priedo 47 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka pripažinta tinkama naudoti. 281. Draudžiama eksploatuoti SND prekybos vietą ir joje vykdyti prekybą SND jei: 281.1. SND prekybos vieta neturi savivaldybės, kurioje yra SND prekybos vieta, išduoto leidimo prekybai SND; 281.2. SND prekybos vieta neturi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka registruoto kasos aparato; 281.3. SND prekybos vietoje nėra ne žemesnės kaip trečios tikslumo klasės svarstyklių, atitinkančių Taisyklių 5 priedo 20 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus, sudarančių galimybę dujų vartotojui patikrinti užpildyto dujų baliono dujų masės (svorio) atitiktį dujų baliono ženklinimo etiketėje nurodytai dujų masei, kaip to reikalauja Taisyklių 5 priedo 30 punkte nurodytas teisės aktas; 281.4. SND prekybos vieta neturi konkretaus adreso; 281.5. SND prekybos vietoje nėra reklaminio stendo, kuriame paskelbta parduodamų SND kaina ir procentinė SND sudėtis; 281.6. jei pažeidžiamos Taisyklių ar kitų teisės aktų nuostatos. 282. Užpildyti dujomis, tušti bei avariniai dujų balionai SND prekybos vietoje turi būti saugomi (sandėliuojami) atskirai, tam tikslui skirtose ir atitinkamai pažymėtose vietose. 283. Jeigu SND prekyba vykdoma laikiname statinyje, jis turi atitikti šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. 284. SND prekybos vietoje parduodami dujų balionai, pagal Taisyklių 88 punkto ir Taisyklių 5 priedo 30 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus, turi būti paženklinti specialiomis etiketėmis, o juos pardavęs dujų pardavėjas privalo dujų vartotojui įteikti: 284.1. kasos aparato kvitą arba kitą pirkimą fiksuojantį dokumentą, kuriame turi būti nurodytas parduodamo dujų baliono numeris; 284.2. tarpinę dujų baliono ventilio atvamzdžio sujungimo su reduktoriumi sandarumui užtikrinti; 284.3. Taisyklių 4 priede nurodytą dujų baliono eksploatavimo atmintinę su nurodytais dujų pardavėjo rekvizitais. XI. DUJŲ BALIONŲ PERIODINIS TECHNINIS PATIKRINIMAS IR REMONTAS 285. Dujų balionų periodinis techninis patikrinimas ir remontas atliekamas BTPC (specialiai įrengtuose dujų balionų techninio patikrinimo centruose, DPS arba įmonėse, gaminančiose dujų balionus ir turinčiose Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – VEI) išduotą atestatą SND įrenginių eksploatavimo darbams atlikti, kurių pasirengimo sąlygas atlikti dujų balionų periodinį techninį patikrinimą yra įvertinusi paskelbtoji arba paskirtoji įstaiga). 286. Dujų balionų, atitinkančių Taisyklių 5 priedo 17 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus, periodinis techninis patikrinimas atliekamas vadovaujantis minėto teisės akto reikalavimais. 287. Dujų balionų, kuriems taikomas Taisyklių 5 priedo 17 punkte nurodytas teisės aktas, periodinius techninius patikrinimus pagal minėto teisės akto 4 priedo III skyrių (2 modulis) gali atlikti ir BTPC kvalifikuoti darbuotojai, paskelbtajai arba paskirtajai įstaigai įvertinus BTPC pasirengimo sąlygas, taikomą kokybės sistemą ir suteikus BTPC teisę naudotis paskelbtosios arba paskirtosios įstaigos ženklu. Tokiu atveju paskelbtoji arba paskirtoji įstaiga turi atlikti BTPC priežiūrą, atlikdama reguliarius ir neplaninius BTPC patikrinimus (auditą), siekiant nustatyti, kaip BTPC veikia kokybės sistema. 288. Dujų balionų, kurie neatitinka Taisyklių 5 priedo 17 ir 22 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimų ir kurių periodinio techninio patikrinimo terminas yra pasibaigęs, periodinis techninis patikrinimas atliekamas vadovaujantis Taisyklėmis, Taisyklių 5 priedo 55 ir 56 punktuose nurodytais standartais, Taisyklių 3 priede nustatyta suskystintų naftos dujų balionų periodinio techninio patikrinimo tvarka, dujų balionų gamintojų techniniais dokumentais ir kitais teisės aktais. 289. Dujų balionų periodinis techninis patikrinimas ir remontas atliekamas SND į dujų balionus pilstančių ir (
38. ar)šiais balionais prekiaujančių juridinių asmenų lėšomis. Jeigu SND į dujų balionus pilstantys ir (
39. ar)šiais balionais prekiaujantys juridiniai asmenys neturi reikiamos įrangos ir priemonių minėtiems darbams atlikti, jos turi turėti pasirašytas galiojančias sutartis dėl dujų balionų periodinio techninio patikrinimo ir remonto darbų su juridiniais asmenimis, kurie turi VEI išduotą atestatą atlikti SND įrenginių eksploatavimo darbus ir kurių pasirengimo sąlygas atlikti dujų balionų periodinį techninį patikrinimą yra įvertinusi paskelbtoji arba paskirtoji įstaiga. Juridiniams asmenims, neturintiems įrangos ir priemonių dujų balionų periodinio techninio patikrinimo ir remonto darbams atlikti arba pasirašytų galiojančių sutarčių dėl dujų balionų techninio patikrinimo, pildyti dujų balionus draudžiama. 290. Buitinių dujų balionų techninė būklė turi būti tikrinama ne rečiau kaip kas 10 metų. 291. Dujų balionai remontuojami, jeigu: 291.1. reikia ištaisyti (persriegti) pažeistus dujų baliono kaklelio vidinį ar išorinį sriegius; 291.2. reikia pritvirtinti atsilaisvinusius dujų baliono atraminį dugno žiedą ir gaubtą bei kaklelio žiedą ir apkabą arba juos pakeisti naujais; 291.3. reikia atlikti bendrą dujų baliono čiaupo valymą, kartu, kai reikia, pakeisti elastomerus, susidėvėjusius arba pažeistus čiaupo komponentus, pakuotę ir saugos įtaisus; 291.4. dujų baliono dažų sluoksnis daugelyje vietų yra pažeistas (dažų nėra, jie atšokę ar nusitrynę daugiau kaip 25 % bendro dujų baliono paviršiaus ploto). Toks dujų balionas turi būti perdažomas nelaukiant jo periodinio techninio patikrinimo termino. 292. Juridiniam asmeniui (pildytojui, pardavėjui) nuosavybės teise priklausantys dujų balionai gali būti žymimi (ar dažomi) juridinio asmens parengtame ir patvirtintame standarte nustatytais žymenimis ir (
40. ar)spalva. Tokius dujų balionus užpildyti SND gali tik jų savininkas. Kiti dujų balionų užpildymą ir pardavimą SND atliekantys juridiniai asmenys apie tokius dujų balionus, jeigu jie patenka į jų DPS, DPP ar prekybos vietą, privalo per vieną mėnesį informuoti (raštu, elektroniniu paštu) jų savininką arba grąžinti dujų balionus į dujų balionų savininko DPS, DPP ar prekybos vietą. XII. REKONSTRAVIMAS IR REMONTAS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 293. Įrenginių remonto darbai planuojami įvertinant ir analizuojant jų naudojimo ypatumus, techninės priežiūros metu nustatytus trūkumus bei įrenginių techninę būklę. 294. Įrenginių analizės rezultatų pagrindu turi būti sudaromi įrenginių rekonstravimo, kapitalinio ir paprastojo remonto darbų einamųjų ar sekančių metų planai (programos). 295. Rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbai atliekami vadovaujantis defektų nustatymo aktais, pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus projektus. 296. Remontuojant slėginių indų korpuso ar kitas sudedamąsias dalis, kurios veikiamos slėgio, turi būti taikomi analogiški reikalavimai ir technologija, kaip ir jas gaminant. Slėginių indų remonto sąlygos derinamos su įgaliota įstaiga. Slėginių indų remonto darbams atlikti suderinami defektų žiniaraščiai, darbo brėžiniai ir darbų atlikimo planas, atliekami reikiami skaičiavimai, parengiami slėginių indų remonto techniniai reikalavimai, suvirinimo darbų aprašai, numatomi darbų kokybės tikrinimo būdai, atitikties įvertinimo procedūros ir darbų priėmimo tvarka. Įgaliota įstaiga, priimdama sprendimus dėl įrenginių techninės būklės, taiko atitikties įvertinimo procedūras, išdėstytas Taisyklių 5 priedo 21 punkte nurodyto teisės akto 3 priede (A1, C1, F ir G moduliai). II. DPS, DPP REKONSTRAVIMAS IR REMONTAS 297. DPS, DPP rekonstrukcijos darbams priskiriama: 297.1. naujų (papildomų) rezervuarų įrengimas arba senų (susidėvėjusių) pakeitimas naujais, didinant bendrą rezervuarų talpą; 297.2. naujų įrenginių (kompresorių, siurblių, dujų balionų pildymo įrenginių ir pan.) įrengimas arba senų (susidėvėjusių) pakeitimas naujais, didinant bendrą įrenginių pajėgumą ar gaminamos produkcijos kiekį; 297.3. naujų garintuvų įrengimas esamuose rezervuaruose; 297.4. aktyvios apsaugos nuo korozijos priemonių įrengimas esamuose rezervuaruose; 297.5. Taisyklių 5 priedo 5 punkte nurodyto teisės akto nustatyti statinių rekonstravimo darbai. 298. DPS, DPP kapitalinio remonto darbams priskiriama: 298.1. senų (susidėvėjusių) rezervuarų pakeitimas naujais, nedidinant bendros (suminės) rezervuarų talpos; 298.2. naujų įrenginių (kompresorių, siurblių, balionų užpildymo įrenginių ir pan.) įrengimas arba senų (susidėvėjusių) pakeitimas naujais, nedidinant bendro įrenginių pajėgumo ar gaminamos produkcijos kiekio; 298.3. naujų (papildomų) elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, ryšio, automatikos, signalizacijos ir kitų sistemų įrengimas veikiančiuose statiniuose; 298.4. garintuvų pakeitimas jiems susidėvėjus, morališkai pasenus ar pasibaigus jų naudojimo laikui; 298.5. visiškas susidėvėjusios požeminių rezervuarų izoliacijos pakeitimas nauja; 298.6. Taisyklių 5 priedo 5 punkte nurodyto teisės akto nustatyti statinių statybinių konstrukcijų kapitalinio remonto darbai. 299. DPS, DPP paprastojo remonto darbams priskiriama: 299.1. elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, ryšio, automatikos, signalizacijos ir kitų sistemų įvairių pažeidimų taisymas, susidėvėjusių sistemų keitimas; 299.2. įrenginių įvairių gedimų bei pažeidimų taisymas; 299.3. rezervuarų vidaus apžiūra, tyrimai ir bandymai; 299.4. rezervuarų įrenginių izoliacijos bei rezervuarų įrenginių remontas; 299.5. garintuvų įvairių pažeidimų taisymas, atskirų susidėvėjusių garintuvų sudėtinių dalių pakeitimas naujomis; 299.6. rezervuarų jungiamųjų vamzdynų, jų įrenginių ir uždaromųjų bei saugos įtaisų įvairių pažeidimų taisymas, jų pakeitimas naujais, nekeičiant pralaidumo, rezervuarų jungiamųjų vamzdynų sandarumo bandymas bei perdažymas; 299.7. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, apsauginių ir anodinių įžemiklių įvairių pažeidimų taisymas ar papildomų įžemiklių įrengimas, nekokybiškų elektros kabelių keitimas; 299.8. kontrolės ir matavimo priemonių remontas ir keitimas; 299.9. apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo įrenginių taisymas, papildomų įrengimas ir susidėvėjusių keitimas; 299.10. iškasų sutvarkymas ir apželdinimas, kelio dangos sutvarkymas; 299.11. DPS, DPP aptvarų pažeidimų taisymas, jų perdažymas; 299.12. kiti būtini DPS, DPP taisymo darbai; 299.13. Taisyklių 5 priedo 5 punkte nurodyto teisės akto nustatyti statinių paprastojo remonto darbai. 300. DPS, DPP rekonstravimui priskiriamų remonto darbų techniniai veiksmai, įskaitant statybos leidimų gavimą, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūras, atliekami vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 5 punkte nurodytu teisės aktu, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir Taisyklėmis. III. DUJOTIEKIŲ REKONSTRAVIMAS IR REMONTAS 301. Dujotiekio rekonstravimo darbų sričiai priskiriama: 301.1. dujotiekio ar atskirų jo ruožų perklojimas (taip pat polietileninių vamzdžių įvėrimas į senus, susidėvėjusius plieninius vamzdžius), keičiant arba nekeičiant vamzdyno trasos vietą ar jo ilgį, bet keičiant vamzdyno pralaidumą; 301.2. dujotiekių sužiedinimas (sujungimas); 301.3. aktyvios apsaugos nuo korozijos priemonių įrengimas esamoje dujų tiekimo sistemoje. 302. Dujotiekio kapitalinio remonto darbams priskiriama: 302.1. atskirų dujotiekio ruožų keitimas keičiant vamzdyno trasos vietą, bet nekeičiant jo pralaidumo; 302.2. papildomų uždaromųjų įtaisų įrengimas eksploatuojamame dujotiekyje. 303. Dujotiekio paprastojo remonto darbams priskiriama: 303.1. atskirų dujotiekio ruožų keitimas nekeičiant vamzdyno trasos (vietos ar ilgio) ir jo pralaidumo; 303.2. antžeminio dujotiekio įrenginių keitimas; 303.3. dujotiekio, jo izoliacijos, įrenginių ir įtaisų įvairių pažeidimų taisymas; 303.4. izoliuojančių jungčių įrengimas ar jų keitimas; 303.5. dujotiekio įrenginių, uždaromųjų įtaisų, prietaisų pakeitimas jiems susidėvėjus, morališkai pasenus ar pasibaigus jų naudojimo laikui; 303.6. požeminio dujotiekio įgilinimo (altitudžių) koregavimas užpilant (nukasant) gruntą; 303.7. iškasų sutvarkymas ir apželdinimas, kelio dangos atstatymas; 303.8. želdinių, medžių, augančių per arti nuo požeminio dujotiekio, persodinimas ar iškirtimas; 303.9. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, apsauginių ir anodinių įžemiklių įvairių pažeidimų taisymas ar papildomų aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, apsauginių ir anodinių įžemiklių įrengimas, nekokybiškų elektros kabelių keitimas; 303.10. kiti būtini darbai, susiję su SND tiekimo sistemos remontu (kitų greta paklotų komunikacijų remontas ar iškėlimas ir pan.). 304. Tolesniam SND tiekimui nereikalingo dujotiekio išardymas (išmontavimas) priskiriamas statinio nugriovimui. 305. Dujotiekių rekonstravimui priskiriamų remonto darbų techniniai veiksmai, įskaitant statybos leidimų gavimą, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūras, atliekami vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 5 punkte nurodytu teisės aktu, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir Taisyklėmis. IV. REZERVUARŲ, DUJŲ BALIONŲ ĮRENGINIŲ REKONSTRAVIMAS IR REMONTAS 306. Rezervuarų ir dujų balionų įrenginių rekonstravimo darbų sričiai priskiriama: 306.1. naujų (papildomų) rezervuarų įrengimas arba senų (susidėvėjusių) pakeitimas naujais, didinant bendrą rezervuarų talpą; 306.2. naujų garintuvų įrengimas eksploatuojamuose rezervuaruose ar dujų balionų įrenginiuose; 306.3. aktyvios apsaugos nuo korozijos priemonių įrengimas esamame rezervuare ar dujų balionų įrenginyje. 307. Rezervuarų ir dujų balionų įrenginių kapitalinio remonto darbams priskiriama: 307.1. senų (susidėvėjusių) rezervuarų pakeitimas naujais, nedidinant bendros (suminės) rezervuarų talpos; 307.2. garintuvų pakeitimas jiems susidėvėjus, morališkai pasenus ar pasibaigus jų naudojimo laikui; 307.3. visiškas susidėvėjusios požeminio rezervuaro izoliacijos pakeitimas nauja. 308. Rezervuarų ir dujų balionų įrenginių paprastojo remonto darbams priskiriama: 308.1. rezervuarų vidaus apžiūra, tyrimai ir bandymai; 308.2. atskirų kolektorių ir vamzdynų ruožų keitimas nekeičiant kolektoriaus, vamzdyno trasos (vietos ar ilgio) ir pralaidumo, kolektorių ar vamzdynų sandarumo bandymas; 308.3. papildomų dujų balionų įrengimas dujų balionų įrenginyje; 308.4. rezervuarų, jų izoliacijos pažeidimų taisymas; 308.5. rezervuarų, dujų balionų įrenginio, rezervuarų jungiamųjų vamzdynų, įrenginių ir uždaromųjų bei saugos įtaisų įvairių pažeidimų taisymas, jų pakeitimas naujais, nekeičiant pralaidumo, rezervuarų jungiamųjų vamzdynų sandarumo bandymas; 308.6. garintuvų įvairių pažeidimų taisymas, atskirų susidėvėjusių jų sudėtinių dalių pakeitimas naujomis; 308.7. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, apsauginių ir anodinių įžemiklių įvairių pažeidimų taisymas ar papildomų įžemiklių įrengimas, nekokybiškų elektros kabelių keitimas; 308.8. kontrolės ir matavimo priemonių pažeidimų taisymas ir jų keitimas; 308.9. iškasų sutvarkymas ir apželdinimas, kelio dangos atstatymas; 308.10. dujų balionų įrenginio aptvaro, redukcinės galvutės gaubto, dujų balionų įrenginio spintos pažeidimų taisymas, perdažymas; 308.11. rezervuarų, dujų balionų įrenginių spintos, rezervuarų jungiamųjų vamzdynų dažymas; 308.12. apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo įrenginių taisymas, papildomų įrengimas ir susidėvėjusių keitimas; 308.13. kiti būtini darbai (kitų greta paklotų komunikacijų remontas ir pan.). 309. Tolesniam dujų tiekimui nereikalingo įrenginio išardymas (išmontavimas) priskiriamas statinio nugriovimui. 310. Rezervuarų ir dujų balionų įrenginių rekonstravimui priskiriamų remonto darbų techniniai veiksmai, įskaitant statybos leidimų gavimą, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūras, atliekami vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 5 punkte nurodytu teisės aktu, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir Taisyklėmis. V. DUJAS DEGINANČIŲ ĮRENGINIŲ REMONTAS 311. Dujas deginantys įrenginiai, dujų deginimo įtaisai remontuojami pagal atitinkamų įrenginių techninių dokumentų, priežiūros norminių dokumentų ir teisės aktų reikalavimus. 312. Dujas deginančių įrenginių, dujų deginimo įtaisų kapitalinio remonto darbams priskiriama: 312.1. naujų (papildomų) elektros, apšvietimo, degimo produktų šalinimo, degimui reikalingo oro tiekimo, vėdinimo, šildymo, ryšio, automatikos, signalizacijos ir kitų sistemų įrengimas; 312.2. degiklių, degtuvų, liepsnos stabilizatorių keitimas naujais, didinant jų pajėgumą; 312.3. degimo produktų šalinimo, degimui reikalingo oro tiekimo, vėdinimo sistemų remontas, keitimas; 312.4. dujas deginančių įrenginių vamzdynų, jų įrenginių ir uždaromųjų įtaisų pakeitimas naujais, didinant jų pralaidumą. 313. Dujas deginančių įrenginių, dujų deginimo įtaisų paprastojo remonto darbams priskiriama: 313.1. degiklių, degtuvų, liepsnos stabilizatorių atkūrimas, keitimas naujais, nekeičiant jų pajėgumo; 313.2. degimo produktų šalinimo, degimui reikalingo oro tiekimo, vėdinimo sistemų įvairių pažeidimų taisymas, keitimas, nekeičiant jų tipo ar pralaidumo; 313.3. dujų vamzdynų, jų įrenginių ir uždaromųjų įtaisų įvairių pažeidimų taisymas, jų pakeitimas naujais, nekeičiant pralaidumo; 313.4. kontrolės ir matavimo priemonių įvairių pažeidimų taisymas, keitimas; 313.5. saugos, reguliavimo, blokavimo automatikos ir signalizacijos sistemų įvairių pažeidimų taisymas, keitimas; 313.6. elektros instaliacijos įvairių pažeidimų taisymas, keitimas; 313.7. susidėvėjusių, sugedusių dujas deginančių įrenginių dalių keitimas. XIII. SNDS PALEIDIMO IR DERINIMO DARBAI 314. SNDS paleidimo ir derinimo darbai atliekami po įrenginių, rezervuarų kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbų, įrenginius, rezervuarus pripažinus tinkamais naudoti, po rezervuarų techninio patikrinimo (vidaus apžiūros). 315. DPS, DPP nauji ar rekonstruoti įrenginiai, saugos priemonės, automatikos sistemos išbandomos pagal sudarytą specialią programą, suderintą su DPS, DPP savininku. 316. DPS, DPP paleidimo ir derinimo darbų metu atliekamos visos technologinės operacijos ir tikslinamos SNDS eksploatavimo instrukcijos. DPS, DPP paleidimo ir derinimo darbai turi trukti ne mažiau kaip 72 val. normalaus įrenginių veikimo. 317. Dujas deginančių įrenginių, dujų deginimo įtaisų paleidimo ir derinimo darbai atliekami pagal šių įrenginių techninių dokumentų, priežiūros norminių dokumentų ir teisės aktų reikalavimus. 318. SNDS paleidimo ir derinimo darbai turi būti atliekami pagal Taisyklių 5 priedo 28 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus; juos atlieka kvalifikuotos tarnybos. 319. SNDS paleidimo ir derinimo atlikusi kvalifikuota tarnyba privalo parengti ir pateikti įrenginių savininkui derinimo darbų ataskaitą, kurioje turi būti pateikiami duomenys apie