LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TECHNINIO REGLAMENTO DĖL ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ TERMINŲ, APIBRĖŽIMŲ BEI PROCESŲ APIBŪDINIMO IR PREKINIO PATEIKIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2001 m. birželio 29 d. Nr. 222 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 192 (Žin., 2001, Nr. 18-554) patvirtintą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 2001 metų planą (3.4.2.12-T-B1):

1. Tvirtinu Techninį reglamentą dėl alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų (pridedama).
2. Nustatau, kad: 2.
3. Techninis reglamentas dėl alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų įsigalioja nuo 2002 01 01; 2.
4. alkoholiniai gėrimai, pagaminti iki 2001 12 31 ir atitinkantys tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, gali būti laikomi, parduodami ir eksportuojami, kol pasibaigs jų atsargos. L. E. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS KĘSTUTIS KRISTINAITIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 06 29 įsakymu Nr. 222 TECHNINIS REGLAMENTAS DĖL ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ TERMINŲ, APIBRĖŽIMŲ BEI PROCESŲ APIBŪDINIMO IR PREKINIO PATEIKIMO NUOSTATŲ Šis reglamentas nustato bendrąsias alkoholinių gėrimų terminų bei apibrėžimų, procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo taisykles bei jų taikymo nuostatas. Bendrosios alkoholinių gėrimų terminų bei apibrėžimų, procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo taisyklės bei jų taikymo nuostatos yra parengtos remiantis šiais dokumentais: 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1576/89, nustatančiu bendrąsias alkoholinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir prekinio pateikimo taisykles; 1994 m. gruodžio 22 d. Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3378/94, iš dalies pakeičiančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 ir Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalėmis prekybos derybomis; 1990 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1014/90/EEC, nustatančiu išsamias alkoholinių gėrimų apibrėžimo, aprašymo ir prekinio pateikimo įgyvendinimo taisykles; 1991 m. gegužės 6 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1180/91, iš dalies pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/1990; 1991 m. birželio 19 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1781/91, iš dalies pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1992 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 3458/92, iš dalies pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1994 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2675/94, papildančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1995 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1712/95, iš dalies pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1995 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2626/95, iš dalies pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1997 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2523/97, papildančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1998 m. spalio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2140/98, papildančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1992 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2009/92, nustatančiu Bendrijos maistinio rektifikuoto etilo alkoholio, naudojamo alkoholinių gėrimų, aromatizuotų vynų, aromatizuotų vyno gėrimų ir aromatizuotų vyno kokteilių, analizės metodus; 1991m. birželio 10 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1601/91/EEC, nustatantis bendrąsias aromatizuotų vynų, aromatizuotų vyno gėrimų ir aromatizuotų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir prekinio pateikimo taisykles; 1994 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 122/94, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1601/91 dėl Bendrijoje gaminamų aromatizuotų vynų, aromatizuotų vyno gėrimų ir aromatizuotų vyno kokteilių apibrėžimo, apibūdinimo ir prekinio pateikimo taikymo taisykles; 1996 m. spalio 8 d. Parlamento ir Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2061/96, papildančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91; 1996 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2215/96, nustatančiu išlygas vynui „Glühwein“; 1991 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 3901/91, nustatančiu išsamias specialiųjų vynų apibūdinimo ir pateikimo taisykles; 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1493/1999 dėl vyno rinkos bendro organizavimo; 1995 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 554/95, nustatančiu išsamias putojančių ir gazuotų putojančių vynų apibūdinimo bei pateikimo taisykles; 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva (EEB) Nr. 88/388 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jiems gaminti naudojamomis žaliavomis. I. TAIKYMO SRITIS
5. Šis reglamentas nustato bendrąsias alkoholinių gėrimų ir kai kurių jiems naudojamų žaliavų bei pusfabrikačių terminų, apibrėžimų, procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo taisykles bei jų taikymo nuostatas. Šiame dokumente reglamentuojami alkoholiniai gėrimai yra skirstomi į tris pagrindines grupes: 1.
6. spiritinius gėrimus, pagamintus iš distiliuoto ar rektifikuoto maistinio žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ar kitos rūšies žemės ūkio kilmės spiritų. Gėrimai, kurių KPN kodai yra 2203 00, 2204, 2205, 2206 00 ir 2207, nepriskiriami spiritiniams gėrimams; 1.
7. ramius ir putojančius vynuogių vynus; 1.
8. aromatizuotus vynus, aromatizuotus vyno gėrimus ir aromatizuotus vyno kokteilius. II. BENDROSIOS ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ BEI KAI KURIŲ JŲ GAMYBOS PROCESŲ SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
9. Saldinimas – vieno ar kelių toliau išvardytų produktų panaudojimas ruošiant alkoholinius gėrimus, išskyrus 1.2 p. apibrėžtus vynus: pusiau baltasis cukrus, baltasis cukrus, rafinuotas baltasis cukrus, dekstrozė, fruktozė, gliukozės sirupas, skystas cukrus, invertuotas skystas cukrus, invertuoto cukraus sirupas, rektifikuota koncentruota vynuogių misa, koncentruota vynuogių misa, šviežia vynuogių misa, karamelizuotas cukrus, medus, saldžiavaisio pupmedžio (Ceratonia siliqua) sirupas arba kitos natūralios angliavandenių medžiagos, turinčios panašų poveikį kaip ir išvardyti produktai. Karamelizuotas cukrus – tai produktas, gautas reguliuojamu būdu kaitinant vien tik sacharozę (be šarmų, mineralinių rūgščių ar kitokių cheminių priedų). Vynų saldinimo taisyklės ir leidžiamos naudoti medžiagos yra apibrėžtos šio reglamento atitinkamuose vynams skirtuose skyriuose ir prieduose.
10. Sumaišymas – dviejų ar daugiau skirtingų gėrimų sumaišymas, siekiant gauti naują gėrimą.
11. Alkoholio pridėjimas – maistinio etilo alkoholio pridėjimas į 1.1 p. nurodytus spiritinius gėrimus ir: vieno ar daugiau toliau išvardytų produktų panaudojimas ruošiant aromatizuotus vynus ir, jei leidžiama (80.4 p.), aromatizuotus vyno gėrimus: vynuogių kilmės etilo alkoholio, vyno arba džiovintų vynuogių (razinų) kilmės etilo alkoholio, maistinio rektifikuoto etilo alkoholio, vyno arba džiovintų vynuogių (razinų) distiliato, vyno spirito arba vynuogių išspaudų spirito, džiovintų vynuogių (razinų) spirito. Šių produktų kokybės rodikliai turi atitikti šio reglamento reikalavimus, maistinio rektifikuoto etilo alkoholio rodikliai privalo atitikti 1 priede nurodytus reikalavimus. Alkoholio pridėjimo į vynus taisyklės yra apibrėžtos šio reglamento atitinkamuose vynams skirtuose skyriuose ir prieduose.
12. Derinimas – dviejų ar daugiau 1.1 p. apibrėžtų spiritinių gėrimų, kurie priklauso tai pačiai kategorijai ir skiriasi vienas nuo kito tiktai nereikšmingais sudėties ypatumais, kuriuos nulemia vienas ar daugiau iš šių veiksnių: gėrimo paruošimo būdai, naudoti distiliatorių tipai, brandinimo ar išlaikymo laikotarpis, geografinis gamybos regionas, sumaišymas. Taip pagamintas spiritinis gėrimas priklauso tai pačiai kategorijai, kaip jam pagaminti panaudoti pradiniai spiritiniai gėrimai prieš derinimą.
13. Brandinimas arba išlaikymas – procesas, kurio metu leidžiama vykti natūralioms tam tikroms reakcijoms, laikant spiritinį gėrimą atitinkamose talpyklose ir tokiu būdu siekiant suteikti jam naujų juslinių savybių.
14. Aromatizavimas – vieno ar kelių kvapiųjų medžiagų panaudojimas gaminant alkoholinius gėrimus. Aromatizuojant vyną, vyno gėrimus ir vyno produktų kokteilius, tokių medžiagų priedai galutiniam produktui suteikia skirtingų juslinių savybių, negu paties vyno juslinės savybės: 7.
15. Kvapiosios medžiagos – skonio ir aromato preparatai, skonio ir aromato medžiagos, gautos perdirbimo metu ar rūkinimo būdu, arba šių medžiagų mišiniai; 7.
16. Skonio ir aromato medžiagos – tam tikros cheminės medžiagos, pasižyminčios būdingomis skonio ir kvapo juslinėmis savybėmis, ir gaunamos: 7.2.
17. iš augalinės ar gyvūninės kilmės žaliavų fiziniais (tarp jų distiliavimo ir ekstrahavimo tirpikliais), fermentiniais arba mikrobiologiniais būdais; jos gali būti naudojamos neperdirbtos arba perdirbtos, taikant tradicinius maisto paruošimo būdus (tarp jų džiovinimą, pakepinimą ir fermentavimą); 7.2.
18. cheminės sintezės būdu arba išskiriamos cheminiais metodais, tačiau yra chemiškai identiškos natūraliai skonio ir aromato medžiagai, apibrėžtai 7.2.1 p.; 7.2.
19. cheminės sintezės būdu, tačiau yra chemiškai neidentiškos augalinės ar gyvūninės kilmės skonio ir aromato medžiagai, apibrėžtai 7.2.1 p. Skonio ir aromato medžiagos, apibrėžtos 7.2.1 p., priskiriamos natūralioms, 7.2.2 p. – identiškoms natūralioms, 7.2.3 p. – neidentiškoms natūralioms; 7.
20. Skonio ir aromato preparatai – produktai, nepriskiriami 7.2 p. apibrėžtoms medžiagoms, koncentruoti arba ne, kuriems būdingos tam tikros skonio bei kvapo juslinės savybės ir kurie yra gaunami iš augalinės ar gyvūninės kilmės žaliavų fiziniais (tarp jų distiliavimo ir ekstrahavimo tirpikliais), fermentiniais arba mikrobiologiniais būdais ir gali būti naudojami neperdirbti arba perdirbti, taikant tradicinius maisto paruošimo būdus (tarp jų džiovinimą, pakepinimą ir fermentavimą).
21. Dažymas – vieno ar kelių maisto dažiklių panaudojimas gaminant alkoholinius gėrimus. Vynų dažymo taisyklės ir leidžiamos naudoti medžiagos apibrėžtos šio reglamento atitinkamuose vynams skirtuose skyriuose bei prieduose.
22. Maistinis rektifikuotas etilo alkoholis – etilo alkoholis, atitinkantis šio reglamento 1 priede nurodytus rodiklius, ir pagamintas rektifikuojant distiliuotą etilo alkoholį, gautą iš alkoholinio rauginimo būdu sufermentuotų žemės ūkio kilmės žaliavų, išskyrus spiritinius gėrimus, nurodytus III skyriuje. Jei panaudotos žaliavos yra nurodomos, etilo alkoholis turi būti pagamintas vien tik iš tų žaliavų. Maistinio rektifikuoto etilo alkoholio analizė ir rezultatų palyginimas turi būti atliekami oficialiais Lietuvos Respublikoje įteisintais metodais.
23. Maistinis distiliuotas etilo alkoholis – alkoholinis skystis, gautas distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu sufermentuotas žemės ūkio kilmės žaliavas ir primenantis jų kvapą bei skonį, tačiau neatitinkantis 9 p. apibrėžto maistinio rektifikuoto etilo alkoholio ar spiritinio gėrimo rodiklių. Jei panaudotos žaliavos yra nurodomos, distiliuotas etilo alkoholis turi būti pagamintas vien tik iš tų žaliavų.
24. Lakiųjų medžiagų kiekis – lakiųjų medžiagų koncentracija alkoholiniame gėrime, pagamintame vien tik distiliavimo būdu. Lakiosioms medžiagoms priskiriamos tik iš panaudotų žaliavų distiliavimo arba perdistiliavimo metu į produktą patenkančios medžiagos, išskyrus etilo ir metilo alkoholius.
25. Pagaminimo vieta – vieta arba regionas, kuriame įvyko galutinio produkto gamybos proceso etapas, suteikiantis alkoholiniam gėrimui jo pobūdį ir pagrindines galutines savybes.
26. Alkoholinių gėrimų kategorija – visi alkoholiniai gėrimai, turintys tą patį apibrėžimą.
27. Kupažavimas – tai sumaišymas: 14.
28. vynų ar misų, gautų iš skirtingų valstybių, skirtingų Europos Sąjungos vynuogių auginimo zonų arba skirtingų trečiosios šalies gamybos zonų, kurios nurodytos 3 priede; 14.
29. tos pačios Europos Sąjungos vynuogių auginimo zonos arba tos pačios trečiosios šalies gamybos zonos, tačiau skirtingų geografinių kilmių, vynuogių veislių arba derliaus metų, jei yra arba turi būti paminėta geografinė kilmė, vynuogių veislė ar derliaus metai minimo produkto apibūdinime; 14.
30. skirtingų kategorijų vynų ar misų. Toliau išvardyti produktai turi būti laikomi skirtingų kategorijų vynais ar misomis: raudonasis vynas, baltasis vynas ir misos bei vynai, tinkami vienam iš tų kategorijų vynui pagaminti; stalo vynas arba rūšinis vynas, pagamintas konkrečiame regione (toliau – rūšinis vynas pkr) ir misos bei vynai, tinkami vienam iš šių kategorijų vynui pagaminti. Taikant šį punktą, rausvas vynas turi būti priskiriamas raudonajam vynui. Toliau išvardyti procesai nėra vadinami kupažu: koncentruotos vynuogių misos pridėjimas, siekiant padidinti natūralųjį alkoholio kiekį; stalo vyno saldinimas ir rūšinio vyno pkr saldinimas, jei saldiklis yra gautas iš konkretaus rajono ir turi to rajono pavadinimą; rūšinio vyno pkr gamyba pagal tradicines technologijas.
31. Virsmas vynu – šviežių traiškytų ar netraiškytų vynuogių, koncentruotos ar nekoncentruotos vynuogių misos, nevisiškai suraugintos vynuogių misos, koncentruotų ar nekoncentruotų vynuogių sulčių, ar jaunų rauginamų vynų pavertimas vynu visiško ar dalinio alkoholinio fermentavimo būdu.
32. Išpilstytojas – fizinis ar juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė, savo sąskaita vykdantis ar užsakantis išpilstymą.
33. Išpilstymas – konkrečių gaminių supylimas komerciniais tikslais į ne didesnes kaip 60 dm3 talpyklas.
34. Faktinė alkoholio koncentracija, tūrio proc. – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20ºC temperatūroje, tenkantis 100 tūrio dalių produkto toje pačioje temperatūroje.
35. Potencinė alkoholio koncentracija, tūrio proc. – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20ºC temperatūroje, kuris gali susidaryti visiškai susifermentavus visiems cukrums, esantiems 100 tūrio dalių produkto toje pačioje temperatūroje.
36. Visuminė alkoholio koncentracija, tūrio proc. – faktinės ir potencinės alkoholio koncentracijų tūrio proc. suma.
37. Natūrali alkoholio koncentracija, tūrio proc. – visuminė alkoholio koncentracija tūrio proc. prieš bet kurį įsodrinimą.
38. Faktinė alkoholio koncentracija, masės vnt. – gryno alkoholio koncentracija kg, esanti 100 kg produkto.
39. Potencinė alkoholio koncentracija, masės vnt. – gryno alkoholio koncentracija kg, kuri gali susidaryti visiškai susifermentavus visiems cukrums, esantiems 100 kg produkto.
40. Visuminė alkoholio koncentracija, masės vnt. – faktinės ir potencinės alkoholio koncentracijos masės vnt. suma.
41. Jeigu etilo alkoholio koncentracija neįvardyta, šiame reglamente laikoma, kad tai yra faktinė etilo alkoholio koncentracija.
42. Geografinė nuoroda – bet kokia nuoroda apie produkto kilmę iš šalies, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, teritorijos arba iš tos teritorijos regiono ar vietovės, jeigu to produkto kokybė, reputacija ar kiti ypatumai iš esmės yra priskirtini jos geografinės kilmės vietovei.
43. Trečioji šalis – valstybė, esanti už Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų. III. SPIRITINIŲ GĖRIMŲ TERMINAI BEI APIBRĖŽIMAI
44. Spiritiniai gėrimai – tai alkoholiniai gėrimai, kuriems yra būdingos šios bendrosios savybės: 28.
45. yra skirti žmonėms vartoti; 28.
46. pasižymi tam tikromis juslinėmis savybėmis; 28.
47. etilo alkoholio koncentracija juose yra ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., išskyrus kiaušinių likerį; 28.
48. gaminami šiais būdais: 28.4.
49. tiesiogiai distiliuojant natūralias sufermentuotas medžiagas, kurios gali būti su kvapiosiomis medžiagomis arba be jų; maceruojant augalines medžiagas; pridedant į maistinį rektifikuotą ar distiliuotą etilo alkoholį, ar kitos rūšies šiame reglamente apibrėžtą spiritą kvapiųjų medžiagų, cukraus ar kitokių 2 p. išvardytų saldinimo medžiagų bei kitų žemės ūkio kilmės produktų; 28.4.
50. sumaišant spiritinį gėrimą su vienu ar keliais alkoholiniais gėrimais; maistiniu rektifikuotu ar distiliuotu etilo alkoholiu, ar kitu žemės ūkio kilmės spiritu; vienu ar keliais spiritiniais gėrimais; vienu ar keliais gėrimais.
51. Romas – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra pagamintas distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu sufermentuotus melasą ar sirupą, gautus cukranendrių cukraus gamybos metu, arba pačius cukranendrių syvus. Alkoholio koncentracija išdistiliuotame skystyje neturi viršyti 96 tūrio proc., o distiliatas turi pasižymėti išskirtinėmis būdingomis romui juslinėmis savybėmis. Etilo alkoholis, pagamintas distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu sufermentuotus cukranendrių syvus ir pasižymintis romui būdingomis skonio ir aromato savybėmis, kuriame lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 2,25 g/dm3 absoliutaus alkoholio (toliau a. a.). Šis produktas gali būti parduodamas kaip maistinis etilo alkoholis, pažymint jo paskirtį žodžiu „romas“, taip pat įrašant Prancūzijos užsienio skyriaus geografines nuorodas, išvardytas 2 priede.
52. Viskis („whisky“,“whiskey“) – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 40 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris gaunamas distiliuojant grūdų mentalą, apcukrintą salykle esančia amilaze ir kitais natūraliais fermentais arba be jų, suraugintą mielėmis ir išdistiliuotą iki ne didesnės kaip 94,8 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos; distiliatui turi būti būdingas naudotų žaliavų aromatas ir skonis, jis turi būti brandinamas ne mažiau kaip 3 metus medinėse statinėse, kurių talpa neviršija 700 dm
54. Grūdų spiritas – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 35 tūrio proc. etilo alkoholio, pagamintas distiliuojant suraugintą javų mentalą, ir kuriam yra būdingos naudotų žaliavų suteiktos juslinės savybės. Terminas „Grūdų spiritas“ gali būti pakeistas žodžiais „Grain spirit“, jei jis yra pagamintas Europos Sąjungos šalyse, „Korn“ arba „Kornbrand“, jei jis yra pagamintas Vokietijoje arba tuose Europos Sąjungos regionuose, kuriuose vokiečių kalba yra viena iš oficialiųjų kalbų, jei jis yra tradicinis šių regionų produktas ir gaunamas nenaudojant jokių priedų, t. y. arba vien tik distiliuojant suraugintą neskaldytų kviečių, miežių, avižų, rugių ar grikių grūdų mentalą su visomis grūdų sudedamosiomis dalimis, arba perdistiliuojant tokiu būdu gautą distiliatą. Lietuvos Respublikoje „Grūdų spiritas“ gali būti vadinamas „Stipriu grūdų gėrimu“ iki 2003 01
55. Etilo alkoholio koncentracija grūdų spirite „Korn“ turi būti ne mažesnė kaip 32 tūrio proc., o grūdų spirite „Kornbrand“ – ne mažesnė kaip 37,5 tūrio proc. Grūdų spiritas, kuris žymimas terminu „grūdų brendis“, turi būti pagamintas distiliuojant suraugintą javų mentalą iki ne didesnės kaip 95 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos ir pasižymėti panaudotų žaliavų suteiktomis juslinėmis savybėmis.
56. Vyno spiritas – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris gaminamas distiliuojant vyną ar vyną, kuris distiliavimo tikslu buvo spirituotas, kaip nurodyta 76 p., iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos, arba perdistiliuojant vyno distiliatą iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos. Vyno spirite lakiųjų medžiagų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1,25 g/dm3 a. a., o metilo alkoholio kiekis ne didesnis kaip 2,00 g/dm3 a. a. Ten, kur šis gėrimas buvo brandintas, jis ir toliau gali būti parduodamas kaip „vyno spiritas“, jei brandinimo laikotarpis buvo ne trumpesnis už nustatytą 33 p.
57. Vyno brendis – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 36 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra pagamintas iš gryno vyno spirito ar jo mišinio su išdistiliuotu iki ne didesnės kaip 94,8 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos vyno distiliatu, su sąlyga, kad distiliato kiekis galutiniame produkte neviršija 50 tūrio proc.; kuris yra brandintas ne mažiau kaip vienus metus ąžuolinėse talpyklose arba ne mažiau kaip šešis mėnesius ąžuolinėse statinėse, kurių talpa mažesnė kaip 1000 dm
58. Vyno brendyje lakiųjų medžiagų, gautų vien tiktai distiliuojant ar perdistiliuojant naudotas žaliavas, kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1,25 g/dm3 a. a.; metilo alkoholio kiekis neturi viršyti 2 g/dm3 a. a.
59. Vynuogių išspaudų spiritas – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra pagamintas tiesiogiai distiliuojant suraugintas vynuogių išspaudas vandens garais arba prieš tai pridėjus vandens; į išspaudas leidžiama pridėti vyno nuosėdų ir distiliuoti kartu su išspaudomis iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos; produktą leidžiama perdistiliuoti iki to paties etilo alkoholio kiekio. Vynuogių išspaudų spirite lakiųjų medžiagų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1,40 g/dm3 a. a., o metilo alkoholio kiekis ne didesnis kaip 10 g/dm3 a. a. Vyno nuosėdų kiekis, kurį galima pridėti prie vynuogių išspaudų, gaminant vynuogių išspaudų spiritą, negali viršyti 0,25 kg/kg panaudotų vynuogių išspaudų. Iš vyno nuosėdų gautas etilo alkoholio kiekis negali viršyti 35 proc. nuo bendrojo alkoholio kiekio gatavame produkte. Pavadinimas „vynuogių išspaudų spiritas“ gali būti pakeistas pavadinimu „grappa“ tik spiritiniam gėrimui, kuris yra pagamintas Italijoje.
60. Vaisių išspaudų spiritas – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra pagamintas rauginant ir distiliuojant vaisių (išskyrus vynuogių) išspaudas iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos; leidžiama to paties alkoholio pakartotinė distiliacija. Vaisių išspaudų spirite lakiųjų medžiagų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2 g/dm3 a. a.; metilo alkoholio kiekis ne didesnis kaip 15 g/dm3 a. a., o vandenilio cianido kiekis ne didesnis kaip 0,10 g/dm3 a. a. (kaulavaisių išspaudų spiritui). Parduodant produktą, ženklinime nurodomas vaisių pavadinimas, po kurio rašomi žodžiai „išspaudų spiritas“. Jei naudojamos kelių skirtingų vaisių išspaudos, rašoma „vaisių išspaudų spiritas“.
61. Razinų spiritas arba razinų brendis – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris gautas distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu sufermentuotą „Korinto juodųjų“ arba „Malagos muskatinių“ veislių džiovintų vynuogių ekstraktą iki ne didesnės kaip 94,5 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos, ir pasižymintis naudotų žaliavų aromatu bei skoniu.
62. Vaisių spiritai – spiritiniai gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kurie yra pagaminti distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu sufermentuotą sultingų vaisių masę arba jų misą, su kauliukais arba be jų; kurie yra išdistiliuoti iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos ir pasižymintys distiliuojamų vaisių aromatu ir skoniu: 37.
63. Vaisių spirituose lakiųjų medžiagų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2 g/dm3 a. a.; metilo alkoholio kiekis ne didesnis kaip 10 g/dm3 a. a.; vandenilio cianido kiekis ne didesnis kaip 0,10 g/dm3 a. a., jeigu spiritai pagaminti iš kaulavaisių; 37.
64. Slyvų (Prunus domestica L. veislių), sirijietiškų slyvų „mirabelle“ (Prunus domestica L. var. syriaca), obuolių (Malus domestica Borkh.), kriaušių (Pyrus communis L.), aviečių (Rubus idaeus L.) ir gervuogių (Rubus fruticosus L.) spirite metilo alkoholio kiekis neturi viršyti 12,00 g/dm3 a. a.; juodųjų serbentų (Ribes rūšių), sodinių šermukšnių uogų (Sorbus aucuparia), šeivamedžių uogų (Sambucus nigra) ir „Williams“ kriaušių (Pyrus communis Williams) spirite metilo alkoholio kiekis neturi viršyti 13,50 g/dm3 a. a. Juodųjų serbentų (Ribes rūšių), sodinių šermukšnių uogų (Sorbus aucuparia), šeivamedžių uogų (Sambucus nigra), aviečių (Rubus idaeus L.) ir gervuogių (Rubus fruticosus L.) spiritai, kurie buvo pagaminti Austrijoje ir laikomi, kad būtų parduoti vartotojui iki 1997 m. gruodžio 31 d., pagal Austrijoje tuo metu galiojančias metanolio kiekį reglamentuojančias normas, gali būti pateikti rinkai ir eksportuojami, kol baigsis jų atsargos; 37.
65. Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos valstybėse narėse pagaminti ir įvežti produktai, nurodyti 37.2 p. ir supilstyti į butelius iki 1998 m. sausio 1 d. arba iki 2000 m. sausio 1 d. ir atitinkantys iki to laiko galiojusias metilo alkoholio kiekį reglamentuojančias taisykles, gali būti laikomi parduoti, išleisti į apyvartą ir eksportuoti; 37.
66. Gėrimai, apibūdinti 37 p., turi būti vadinami „spiritais“, o prieš šį žodį turi būti nurodomas vaisių pavadinimas, pavyzdžiui, vyšnių spiritas („cherry spirit“ arba „Kirsch“), slyvų spiritas („plum spirit“ arba „Slivovitz“), sirijietiškų slyvų („mirabelle“), persikų, obuolių, kriaušių, abrikosų, figų, citrusinių vaisių, vynuogių spiritas arba kitokių vaisių spiritai. Jie taip pat gali būti vadinami vokišku terminu „Wasser“ kartu su vaisiaus pavadinimu. Pavadinimas „Williams“ gali būti vartojamas kriaušių spiritui apibūdinti, jei jo gamybai yra naudojamos tik „Williams“ veislės kriaušės. Jei kartu distiliuojami dviejų ar daugiau rūšių vaisiai, gaminys turi būti vadinamas vaisių spiritu. Papildomai prie pavadinimo gali būti nurodyti vaisiai, surašyti pagal jų sunaudotą kiekį mažėjančia tvarka; 37.
67. Vaisių pavadinimas gali pakeisti žodį „spiritas“, prieš kurį rašomas vaisių pavadinimas, tiktai šių vaisių gėrimams: sirijietiškų slyvų (Prunus domestica L. var. syriaca), slyvų (Prunus domestica L. veislių), žemuoginio arbuto (Arbutus unedo L.) ir obuolių „Golden Delicious“. Jei tikėtina, kad galutinis produkto vartotojas gali nevisiškai suprasti vieną iš šių pavadinimų, ženklinime vartojamas žodis „spiritas“ gali būti papildomai paaiškintas; 37.
68. Panaudotų vaisių kiekis, siekiant pagaminti vaisių spiritą, kuriame yra 20 dm3 a. a., turi būti ne mažesnis kaip 5 kg; 37.
69. Pavadinimą „spiritas“, prieš kurį yra nurodytas vaisiaus pavadinimas, galima taikyti spiritiniams gėrimams, gaminamiems maceruojant iš dalies fermentuotas ar nefermentuotas tam tikras uogas ar kitus vaisius (pvz., avietes, gervuoges, mėlynes ir kitas) maistiniame rektifikuotame ar distiliuotame etilo alkoholyje arba kitos rūšies spirite, apibrėžtame šiame reglamente, ir po to distiliuojant. Maceravimui turi būti sunaudojama ne mažiau kaip 100 kg vaisių 20 dm3 a. a.; 37.
70. Spiritiniai gėrimai, nurodyti 37.5 p., gali būti žymimi žodžiu „spiritas“, prieš kurį rašomas vaisių pavadinimas, jei etiketėje taip pat yra žodžiai „pagamintas maceruojant ir distiliuojant“. Ši nuostata taikoma spiritiniams gėrimams, gautiems iš šių vaisių: gervuogių (Rubus fruticosus L.), žemuogių (Fragaria L.), mėlynių (Vaccinium myrtillus L.), aviečių (Rubus idaeus L.), raudonųjų serbentų (Ribes vulgare Lam.), dygiųjų slyvų (Prunus spinosa L.), naminių šermukšnių (Sorbus domestica L.), sodinių šermukšnių (Sorbus domestica L.), bugienio uogų (Ilex cassine L.), glauterijų (Sorbus turminalis L.), šeivamedžio uogų (Sambucus nigra L.), erškėtuogių (Rosa canina L.) ir juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.). Ši nuostata taip pat taikoma produktams, pagamintiems Prancūzijos užjūrio teritorijose ir departamentuose iš šių vaisių: bananų (Musa paradisiaca), pasijos vaisių (Passiflora edulis), ambarelų (Spondias dulcis) ir Spondias mombin rūšies slyvų. Tačiau jeigu tokie produktai buvo pagaminti pagal norminius dokumentus, kurie galiojo iki šio teisės akto įsigaliojimo datos, ši nuostata jiems netaikoma; 37.
71. Spiritiniai gėrimai, gaunami maceruojant 37.7 p. nurodytus neraugintus sveikus vaisius maistiniame rektifikuotame etilo alkoholyje ir po to distiliuojant, gali būti vadinami „geist“, nurodant vaisiaus pavadinimą.
72. Obuolių sidro spiritas, obuolių sidro brendis arba kriaušių sidro spiritas – spiritiniai gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kurie yra gaminami distiliuojant obuolių ar kriaušių sidrą ir atitinka 37 ir 37.1 p. vaisių spiritams nurodytus reikalavimus.
73. Gencijonų spiritas – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris gaunamas iš gencijonų distiliato, pagaminto iš suraugintų gencijonų šaknų su maistinio rektifikuoto etilo alkoholio priedu arba be jo.
74. Vaisių spirito gėrimai – spiritiniai gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 25 tūrio proc. etilo alkoholio ir kurie yra gaunami maceruojant vaisius maistiniame rektifikuotame ar distiliuotame etilo alkoholyje arba kitos rūšies spirite, apibrėžtame šiame skyriuje; šie alkoholiniai gėrimai gali būti aromatizuojami natūraliomis skonio bei aromato medžiagomis ir kitokiais skonio bei aromato preparatais, nei esantys naudojamuose vaisiuose, tačiau gėrimui būdingą skonį ir spalvą turi suteikti vaisiai. Šiame punkte apibrėžti gėrimai turi būti vadinami „spirito gėrimais“ arba „spiritais“, prieš tai nurodant vaisiaus pavadinimą. Pavadinimas „Pacharan“ gali būti vartojamas tik vaisių spiritiniam gėrimui, kuris yra pagamintas Ispanijoje ir gaunamas maceruojant dygiąsias slyvas (Prunus espinoza) etilo alkoholyje santykiu mažiausiai 250 g vaisių 1 dm3 a. a.
75. Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai – gėrimai, gaminami aromatizuojant maistinį rektifikuotą etilo alkoholį, grūdų spiritą arba grūdų distiliatą kadagio (Juniperus communis) uogomis. Kitos natūralios ar identiškos natūralioms skonio ir aromato medžiagos, skonio ir aromato preparatai bei aromatiniai augalai arba jų dalys taip pat gali būti naudojami, tačiau kadagio juslinės savybės turi vyrauti, net jei jos kartais yra slopinamos. Gėrimai gali būti vadinami „Wacholder“ (vok. kadagys), „ginebra“ arba „genebra“. Etilo alkoholio rūšių, naudojamų spiritiniams gėrimams, vadinamiems „genivre“, „jenever“ „genever“ ir „peket“, juslinės savybės turi būti tinkamos tų produktų gamybai, metilo alkoholio kiekis neturi viršyti 0,05 g/dm3 a. a., aldehidų kiekis, išreikštas acetaldehidu, neturi viršyti 0,002 g/dm3 a. a. Šiuose gaminiuose kadagio uogų skonis nebūtinai turi būti vyraujantis; 41.
76. Gėrimas gali būti vadinamas „džinu“, jei jame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir jei jis gaminamas aromatizuojant tinkamų juslinių savybių maistinį rektifikuotą etilo alkoholį natūraliomis ar joms identiškomis skonio ir aromato medžiagomis ar skonio ir aromato preparatais taip, kad kadagių skonis būtų vyraujantis; 41.
77. Gėrimas gali būti vadinamas „distiliuotu džinu“, jei jame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir jei jis yra pagamintas perdistiliuojant tinkamų juslinių savybių ir kitų rodiklių maistinį rektifikuotą etilo alkoholį, kuriame etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc. Procesas atliekamas tradiciškai naudojamuose džino gamybai distiliatoriuose, pridėjus kadagio uogų ir kitokių natūralių augalų, tačiau turi vyrauti kadagių skonis. Terminas „distiliuotas džinas“ gali būti taikomas ir čia aprašytam distiliavimo produkto mišiniui su tokios pat sudėties, grynumo ir etilo alkoholio koncentracijos maistiniu rektifikuotu etilo alkoholiu. Natūralios bei joms identiškos skonio ir aromato medžiagos arba skonio ir aromato preparatai taip pat gali būti naudojami distiliuotam džinui aromatizuoti. „Londono džinas“ yra vienas iš distiliuotų džinų. Džinas, kuris yra gaunamas paprasčiausiai pridedant esencijų ar kvapiųjų medžiagų į maistinį rektifikuotą etilo alkoholį, negali būti priskiriamas distiliuotam džinui.
78. Kmynais aromatizuoti spiritiniai gėrimai – spiritiniai gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 30 tūrio proc. etilo alkoholio ir kurie gaminami aromatizuojant maistinį rektifikuotą etilo alkoholį kmynais (Carum carvi L.). Gali būti naudojamos ir kitos natūralios ar joms identiškos skonio ir aromato medžiagos arba skonio ir aromato preparatai, tačiau turi vyrauti kmynų skonis ir kvapas. Šiame punkte apibrėžti gėrimai taip pat gali būti vadinami „akvavit“ arba „aquavit“, jei jie yra aromatizuoti augalų ar prieskonių distiliatais. Etilo alkoholio koncentracija „akvavit“ ir „aquavit“ turi būti ne mažesnė kaip 37,5 tūrio proc. Gali būti naudojamos ir kitos šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytos skonio ir aromato medžiagos, tačiau šių gėrimų skonis ir kvapas turi labai priklausyti nuo kmynų arba krapų (Anethum graveolens L.) sėklų distiliatų. Eterinius aliejus naudoti yra draudžiama, karčiosios medžiagos neturi labai nustelbti skonio, o sausojo ekstrakto medžiagų kiekis neturi viršyti 1,5 g 100 cm
80. Anyžiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai – gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 15 tūrio proc. etilo alkoholio ir kurie yra gaminami aromatizuojant maistinį rektifikuotą etilo alkoholį natūraliais tikrųjų anyžių (Illicium verum), paprastųjų anyžių (Pimpinella anisum), pankolių (Foeniculum vulgare) ar kitokių augalų, kurių sudėtyje yra ta pati pagrindinė skonio ir aromato medžiaga, ekstraktais, naudojant vieną iš šių procesų: maceravimą arba distiliavimą, alkoholio perdistiliavimą su sėklomis ir kitomis aukščiau nurodytų augalų dalimis, anyžių sėklų skonį turinčių augalų natūralių distiliuotų ekstraktų pridėjimą, visų prieš tai nurodytų trijų būdų derinį. Gali būti naudojami ir kiti natūralūs augalų ekstraktai bei aromatinės sėklos, tačiau anyžių sėklų skonis ir kvapas turi vyrauti; 43.
81. Kad anyžių sėklomis aromatizuotas spiritinis gėrimas būtų vadinamas „pastis“, jame turi būti natūralių saldymedžio šaknų (Glycyrrhiza glabra) ekstraktų, su kuriais į gėrimą patenka chalkonais vadinamų pigmentų ir glicirizo rūgšties, kurių mažiausias ir didžiausias kiekis turi būti atitinkamai 0,05 ir 0,5 g/dm
82. Spiritiniame gėrime „pastis“ etilo alkoholio koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 40 tūrio proc., cukraus kiekis – mažesnis kaip 100 g/dm3, o anetolio kiekis turi būti 1,5–2,0 g/dm
83. Spiritiniame gėrime „Pastis de Marseille“ anetolio kiekis turi būti 2 g/dm3, o etilo alkoholio koncentracija turi būti 54 tūrio proc.; 43.
84. Kad anyžiais aromatizuotas spiritinis gėrimas būtų vadinamas „ouzo“, jis turi būti pagamintas Graikijoje, komponuojant distiliavimo ar maceravimo būdu aromatizuotus alkoholius, naudojant anyžių sėklas (leidžiama naudoti ir pankolio sėklas), dervą iš pistacinio mastikmedžio, augančio Chios saloje (Pistacia lentiscus chia ar latifolia) ir kitas aromatines sėklas, augalus bei vaisius; distiliavimo būdu aromatizuoto etilo alkoholio turi būti ne mažiau kaip 20 tūrio proc. nuo visuminės „ouzo“ etilo alkoholio koncentracijos, kuri turi būti ne mažesnė kaip 37,5 tūrio proc. Distiliatas turi būti pagamintas distiliuojant tradiciniuose periodinio veikimo variniuose distiliatoriuose, kurių talpa yra ne didesnė kaip 1000 dm3; etilo alkoholio koncentracija jame turi būti 55–80 tūrio proc. „Ouzo“ turi būti bespalvis skystis, o cukraus kiekis jame turi būti ne didesnis kaip 50 g/dm3; 43.
85. Kad anyžiais aromatizuotas spiritinis gėrimas būtų vadinamas „anis“, jam būdingą skonį ir aromatą turi suteikti paprastieji anyžiai (Pimpinella vulgare), tikrieji anyžiai (Illicium verum) arba pankoliai (Foeniculum vulgare). Galima vartoti pavadinimą „distiliuotas anis“, jei gėrime yra su tokiomis sėklomis išdistiliuoto alkoholio, su sąlyga, kad tokio alkoholio koncentracija sudarytų ne mažiau kaip 20 tūrio proc. nuo visuminės alkoholio koncentracijos gėrime, kuri turi būti ne mažesnė kaip 35 tūrio proc.
86. Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba karčiosios – spiritiniai gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 15 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuriuose vyrauja kartus skonis, susidarantis aromatizuojant maistinį rektifikuotą etilo alkoholį natūraliomis, joms identiškomis skonio ir aromato medžiagomis arba skonio ir aromato preparatais. Tokie gėrimai taip pat gali būti parduodami pavadinimu „amer“ arba „bitter“ (karčioji) su greta esančiu kitu terminu arba be jo. Ši nuostata netaikoma galimam termino „amer“ vartojimui kartiesiems gėrimams, kurie nėra įtraukti į šį skyrių. Lietuvos Respublikoje gėrimai, kurie tradiciškai buvo vadinami „trauktinėmis“ ir kurių rodikliai atitinka šiame skyriuje apibrėžtus reikalavimus, gali būti vadinami „trauktinėmis“ iki 2003 01
88. Vodka – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris gaminamas rektifikuojant maistinį distiliuotą etilo alkoholį arba filtruojant jį per aktyvintas medžio anglis; po to toks gėrimas gali dar būti tiesiogiai distiliuojamas ar apdorojamas panašiu būdu, siekiant pasirinktinai sumažinti naudotų žaliavų juslines savybes. Produktui galima suteikti specialias juslines savybes, pvz., švelnesnį skonį, jį papildomai aromatizavus. Gėrimai, atitinkantys šiame punkte apibrėžtus reikalavimus, Lietuvos Respublikoje gali būti vadinamai „degtine“ iki 2003 01 01, jeigu jie pagaminti iš rektifikuoto maistinio etilo alkoholio jį filtruojant per aktyvintą medžio anglį.
89. Likeris – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 15 tūrio proc. etilo alkoholio, kuriame invertuotu cukrumi išreikštas cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 100 g/dm3 ir kuris yra pagamintas aromatizuojant maistinį rektifikuotą ar distiliuotą etilo alkoholį, vieną ar kelis šiame reglamente nurodytus spiritinius gėrimus arba išvardytų produktų mišinį, pridedant saldinimo medžiagų; galima pridėti tokių žemės ūkio kilmės produktų, kaip grietinėlė, pienas ar kiti pieno produktai, vaisiai, vynas ar aromatizuotas vynas. Išimties tvarka gencijonų likeriuose, kuriuose gencijonai yra vienintelė skonio ir aromato medžiaga, cukraus kiekis gali būti sumažintas iki 80 g/dm3; vyšnių likeriuose, kuriuose etilo alkoholį sudaro tik vyšnių spiritas, iki 70 g/dm
90. Pavadinimas „créme de“, po kurio rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas, išskyrus pieno produktus, turi būti taikomas likeriams, kuriuose cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, yra ne mažesnis kaip 250 g/dm
91. Tačiau pavadinimas „créme de cassis“ turi būti vartojamas juodųjų serbentų likeriams, kuriuose yra ne mažiau kaip 400 g/dm3 cukraus, išreikšto invertuotu cukrumi. Likeris gali būti vadinamas „Guignolet“, jei jis gautas maceruojant vyšnias maistiniame etilo alkoholyje. Likeris gali būti vadinamas „Punch au rhum“, jeigu visas jame esantis etilo alkoholis yra gautas iš romo. Likeris gali būti vadinamas „Sloe gin“, jeigu jame yra ne mažiau kaip 25 tūrio proc. etilo alkoholio, jis yra pagamintas džine maceruojant dygiąsias slyvas (taip pat galima pridėti dygiųjų slyvų sulčių), ir jeigu jo gamyboje yra panaudotos tik natūralios skonio ir aromato medžiagos. „Sambuca“ yra bespalvis anyžių skonio likeris, kuriame yra ne mažiau kaip 38 tūrio proc. etilo alkoholio; kuriame yra paprastųjų anyžių (Pimpinella anisum L.), tikrųjų anyžių (Illicium verum L.) arba kitų aromatinių augalų distiliato, kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 350 g/dm3, natūralaus anetolio kiekis yra 1–2 g/dm
92. „Mistra“ yra bespalvis anyžių sėklų arba natūralaus anetolio skonio likeris be cukraus, kuriame etilo alkoholio kiekis yra 40-47 tūrio proc., anetolio kiekis yra 1–2 g/dm3, taip pat gali būti aromatinių augalų distiliato. „Maraschino“ arba „Marrasquino“ yra bespalvis likeris, kuriame yra ne mažiau kaip 24 tūrio proc. etilo alkoholio, o pagrindines skonio ir aromato juslines savybes suteikia pridedamas marasca vyšnių distiliatas arba produkto, gauto iš etilo alkoholyje maceruotų vyšnių ar jų dalių, distiliatas; kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 250 g/dm
93. „Nocino“ yra likeris, kuriame yra ne mažiau kaip 30 tūrio proc. etilo alkoholio; kuriam pagrindines skonio ir aromato juslines savybes suteikia pridedami maceruoti ir (arba) distiliuoti neprinokusių graikinių riešutų (Jugians regid L.) branduoliai, o invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 100 g/dm
94. Lietuvos Respublikoje gėrimai, kurie tradiciškai buvo vadinami „saldžiosiomis trauktinėmis“ ir kurių rodikliai atitinka šiame skyriuje apibrėžtus reikalavimus, gali būti vadinami „saldžiosiomis trauktinėmis“ iki 2003 01
96. Likeriai, kuriems gaminti naudojami kiaušiniai: 47.
97. Kiaušinių likeris (advocaat/avocat/Advokat) – iš maistinio rektifikuoto etilo alkoholio gaminamas aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 14 tūrio proc. etilo alkoholio ir kurio sudėtyje yra geros kokybės kiaušinių trynių, kiaušinių baltymų ir cukraus arba medaus. Cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 g/dm
98. Kiaušinių trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 140 g/dm3 galutinio produkto; 47.
99. Likeris su kiaušiniais – iš maistinio rektifikuoto etilo alkoholio gaminamas aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, kurio sudėtyje yra geros kokybės kiaušinių trynių, kiaušinių baltymų ir cukraus arba medaus. Cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 g/dm
100. Kiaušinių trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 70 g/dm3 galutinio produkto.
101. Vruchtenjenever arba Jenever met vruchten – likeris arba kitas spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 20 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra paskanintas kadagių vaisiais, augalais ar jų dalimis arba vaisių sultimis, koncentruotomis aromato medžiagomis, ekstrahuotais iš vaisių arba augalų distiliatais arba kitais distiliatais; kurį galima papildomai aromatizuoti, panaudojant natūralias arba joms identiškas skonio ir aromato medžiagas, ir jam būdingos šiame punkte nurodytų vaisių juslinės savybės. Minėtų vaisių pavadinimas gali būti pakeistas žodžiu „vruchten“.
102. Berrenburg arba Beerenbur – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 30 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris pagamintas maceruojant vaisius arba augalus arba jų dalis maistiniame etilo alkoholyje, kuriame yra aromato medžiagų, išdistiliuotų iš gencijono (Gentiana Intea L.), kadagio uogų (Juniperus communis L.) ir lauro lapų (Laurus nobilis L.); kuris gali būti nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos ir kuris gali būti pasaldintas ne didesniu kaip 20 g/dm3 invertuoto cukraus kiekiu.
103. Topinambur – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 38 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra pagamintas vien iš fermentuotų Jeruzalės artišoko šakniagumbių (Helianthus tuberosus L.).
104. Hefebrand – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 38 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra pagamintas vien tik iš vyno arba fermentuotų vaisių nuosėdų. Pavadinimą „Hefebrand“ gali papildyti pagrindinės naudojamos medžiagos pavadinimas.
105. Bierbrand arba eau de vie de bičre – spiritinis gėrimas, pagamintas tiesiogiai distiliuojant šviežią alų, kuriame etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 86 tūrio proc., kuriam yra būdingos alaus juslinės savybės ir kuriame yra ne mažiau kaip 38 tūrio proc. etilo alkoholio, jeigu jis yra skirtas vartojimui Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.
106. Šiame skyriuje reglamentuojamuose spiritiniuose gėrimuose cukraus kiekis gali būti išreiškiamas sacharozės kiekiu iki 2003 01
107. IV. VYNO ŽALIAVŲ IR VYNO PRODUKTŲ TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
108. Šviežios vynuogės – vynuogių vaisiai, naudojami vynui gaminti, prinokę arba netgi truputį padžiovinti, kurie gali būti sutraiškyti arba suspausti įprastomis vyno gamybos priemonėmis ir galintys savaime fermentuotis į alkoholį.
109. Vynuogių misa – skystas produktas, gaunamas iš šviežių vynuogių natūraliai arba taikant fizinius procesus. Faktinė etilo alkoholio koncentracija vynuogių misoje neturi būti didesnė kaip 1 tūrio proc.
110. Rauginama vynuogių misa – produktas, gautas fermentuojant vynuogių misą, kurioje faktinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1 tūrio proc., tačiau mažesnė kaip 3/5 jos visuminės etilo alkoholio koncentracijos; tačiau tam tikri rūšiniai vynai pkr, kuriuose faktinė etilo alkoholio koncentracija yra mažesnė kaip 3/5 jų visuminės etilo alkoholio koncentracijos, bet didesnė kaip 4,5 tūrio proc., nelaikomi rauginama vynuogių misa.
111. Rauginama vynuogių misa iš vytintų vynuogių – produktas, gautas nevisiškai sufermentavus iš vytintų vynuogių gautą vynuogių misą, kuriame bendrasis cukraus kiekis prieš fermentaciją yra mažiausiai 272 g/dm3, o natūrali ir faktinė etilo alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip 8 tūrio proc. Tačiau tam tikri vynai, kurie atitinka šiuos reikalavimus, nėra laikomi rauginama vynuogių misa, išskirta iš vytintų vynuogių. Tokių vynų sąrašus tvirtina Europos Sąjungos valstybės pagal galiojančią tvarką.
112. Šviežia vynuogių misa, kurios fermentavimasis sustabdytas pridėjus alkoholio, – produktas, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 12–15 tūrio proc., gaunamas į nefermentuotą vynuogių misą, kurioje natūrali etilo alkoholio koncentracija, ją sufermentavus, būtų ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc. ir kuri yra gauta tik iš leidžiamų naudojimui vynuogių rūšių, pridėjus: vyno kilmės rektifikuoto etilo alkoholio, kuris taip pat gali būti gautas distiliuojant džiovintas vynuoges ir kuriame faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 95 tūrio proc., arba nerektifikuoto produkto, gauto distiliuojant vyną, kuriame faktinė alkoholio koncentracija yra 52–80 tūrio proc.
113. Koncentruota vynuogių misa – vynuogių misa, iš kurios pašalinti karamelizacijos produktai ir kuri gaunama nevisiškai išdžiovinus vynuogių misą bet kuriuo leidžiamu metodu, išskyrus tiesioginį kaitinimą, taip, kad refraktometro, naudojamo taikant oficialųjį metodą, reikšmė 20ºC temperatūroje būtų ne mažesnė kaip 50,9 proc.; tik iš leidžiamų vynuogių veislių; iš vynuogių misos, kurioje yra bent minimali maistinio etilo alkoholio koncentracija, nustatyta tai auginimo zonai, kurioje vynuogės yra išaugintos. Faktinė etilo alkoholio koncentracija koncentruotoje vynuogių misoje neturi būti didesnė kaip 1 tūrio proc.
114. Rektifikuota koncentruota vynuogių misa – skystas produktas, iš kurio pašalinti karamelizacijos produktai: 60.
115. kuris yra gaunamas nevisiškai išdžiovinus vynuogių misą bet kuriuo leidžiamu metodu, išskyrus tiesioginį kaitinimą, taip, kad refraktometro, naudojamo taikant patvirtintą metodą, vertė 20ºC temperatūroje būtų ne mažesnė kaip 61,7 proc.; 60.
116. iš kurio patvirtintu metodu yra pašalintos rūgštys ir kitos sudedamosios dalys, išskyrus cukrų; 60.
117. kuriam būdingi šie rodikliai: 60.3.
118. pH ne didesnis kaip 5, esant 25°Brix; 60.3.
119. 1 cm sluoksnio storio optinis tankis, esant 425 nm bangos ilgiui, ne didesnis kaip 0,100 vynuogių misoje, sukoncentruotoje iki 25°Brix; 60.3.
120. sacharozės kiekis neaptinkamas oficialiuoju analizės metodu; 60.3.
121. Folin-Ciocalteau rodiklis ne didesnis kaip 6,00 esant 25°Brix; 60.3.
122. titruojamasis rūgštingumas ne didesnis kaip 15 mekv/kg bendrojo cukraus; 60.3.
123. sieros dioksido kiekis ne didesnis kaip 25 mg/kg bendrojo cukraus; 60.3.
124. bendrasis katijonų kiekis ne didesnis kaip 8 mekv/kg bendrojo cukraus; 60.3.
125. laidumas 20ºC temperatūroje ir esant 25°Brix ne didesnis kaip 120 µS/cm; 60.3.
126. hidroksimetilfurfurolo kiekis ne didesnis kaip 25 mg/kg bendrojo cukraus kiekio; 60.3.
127. sudėtyje yra mezoinozitolio. 60.
128. kuris yra gaunamas tik iš Europos Sąjungoje patvirtintų vynuogių veislių; 60.
129. kuris yra gaunamas iš vynuogių misos, kurioje natūralusis alkoholio kiekis tūrio proc. nustatytas tai vynuogių auginimo zonai yra bent minimalus. Faktinė alkoholio koncentracija rektifikuotoje koncentruotoje vynuogių misoje neturi viršyti 1 tūrio proc.
130. Vynuogių sultys – nefermentuotas, tačiau tinkamas fermentuoti skystas produktas, gaunamas tokiu būdu, kad būtų tinkamas vartoti be papildomo apdorojimo: iš šviežių vynuogių ar vynuogių misos arba praskiedus koncentruotą vynuogių misą, arba koncentruotas vynuogių sultis. Vynuogių sultyse leidžiama ne didesnė kaip 1 tūrio proc. faktinė alkoholio koncentracija.
131. Koncentruotos vynuogių sultys – vynuogių sultys, iš kurių pašalinti karamelizacijos produktai ir kurios gaunamos nevisiškai išdžiovinus vynuogių sultis bet kuriuo leidžiamu metodu, išskyrus tiesioginį kaitinimą, taip, kad refraktometro, naudojamo taikant oficialųjį metodą, reikšmė 20ºC temperatūroje būtų ne mažesnė kaip 50,9 proc. Koncentruotose vynuogių sultyse leidžiama ne didesnė kaip 1 tūrio proc. faktinė etilo alkoholio koncentracija.
132. Vynas – produktas, gaunamas tik visiško ar dalinio sutraiškytų ar nesutraiškytų šviežių vynuogių, arba vynuogių misos sufermentavimo būdu.
133. Jaunas rauginamas vynas – vynas, kurio alkoholinė fermentacija dar nepasibaigusi ir jis neatskirtas nuo nuosėdų.
134. Vynas, tinkamas stalo vynui gaminti – vynas, kuris gaunamas tik iš patvirtintų vynui gaminti vynuogių rūšių, pagamintas Europos Sąjungoje ar Lietuvos Respublikoje, ir kuriame natūrali etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė už minimalią, nustatytą tai vyndarystės zonai, kurioje jis pagamintas. Lietuvos Respublikoje iki 2003 01 01 vynas, tinkamas stalo vynui gauti, gali būti pagamintas ir trečiosiose šalyse.
135. Stalo vynas – vynas, išskyrus rūšinį vyną pkr: 66.
136. kuris gaunamas tik iš patvirtintų vynui gaminti vynuogių rūšių; 66.
137. kuris pagamintas Europos Sąjungoje ar Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje iki 2003 01 01 stalo vynu leidžiama vadinti vyną, pagamintą ir trečiosiose šalyse; 66.
138. kuriame, prieš pritaikius 9 priedo 4 p. nurodytus procesus, faktinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc., jei vynas gautas tik iš A ir B auginimo zonose surinktų vynuogių, ir ne mažesnė kaip 9 tūrio proc., jei vynas gautas iš kitose auginimo zonose surinktų vynuogių, o visuminė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 15 tūrio proc.; 66.
139. kuriame bendrasis rūgščių kiekis, išreikštas vyno rūgštimi, yra ne mažesnis kaip 3,5 g/dm3 arba 46,6 mekv/dm3; tačiau gali būti nustatytas ir mažesnis rūgščių kiekis. Tačiau vynams, pagamintiems tam tikrose nustatytose vyndarystės zonose ir kurie nebuvo sodrinami, visuminės etilo alkoholio koncentracijos viršutinė riba gali būti padidinta iki 20 tūrio proc. Stalo vynas „Retsina“ yra toks stalo vynas, kuris pagamintas vien tik Graikijos geografinėje teritorijoje, naudojant „Aleppo“ rūšies pušų sakais apdorotą vynuogių misą. „Aleppo“ rūšies pušų sakus galima naudoti tik „Retsina“ vyno gamybai, laikantis Graikijoje galiojančių taisyklių.
140. Likerinis vynas – produktas, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 15–22 tūrio proc., visuminė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 17,5 tūrio proc., išskyrus rūšinius likerinius vynus, pagamintus konkrečiuose regionuose (toliau – rūšiniai likeriniai vynai pkr), įtrauktuose į oficialius Europos Sąjungos sąrašus: 67.
141. Likerinis vynas gaunamas: 67.1.1 iš rauginamos vynuogių misos, vyno, abiejų produktų mišinio, vynuogių misos ar jos mišinio su vynu (gaminant oficialiai patvirtintus rūšinius likerinius vynus pkr), su sąlyga, kad šiame punkte išvardyti produktai, skirti likerinių vynų ir rūšinių likerinių vynų pkr gamybai, būtų gauti iš atrinktos vynuogių rūšies, kuri yra įtraukta į patvirtintą sąrašą (tokius sąrašus sudaro ir papildo Europos Komisija), ir kurių natūrali etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 12 tūrio proc.; pastarasis reikalavimas netaikomas Europos Komisijos oficialiai patvirtintų rūšinių likerinių vynų pkr gamyboje; 67.1.
142. pridedant: 67.1.2.
143. atskirai ar kartu rektifikuoto vyno kilmės alkoholio, įskaitant alkoholį, gautą distiliuojant džiovintas vynuoges, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc.; vyno ar džiovintų vynuogių distiliato, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 52–86 tūrio proc.; 67.1.2.
144. jei tinka, kartu su vienu ar daugiau šių produktų: koncentruota vynuogių misa, vieno iš 67.1.2.1 p. nurodyto produkto deriniu su rauginama vynuogių misa ir vynuogių misa ar jos mišiniu su vynu (67.1.1.); 67.1.2.
145. į rūšinius likerinius vynus pkr, kurie yra įtraukiami į oficialųjį Europos Sąjungos sudarytą sąrašą: bet kurio iš 67.1.1 p. nurodyto produkto atskirai ar jų derinio; vieno ar daugiau iš šių produktų: vyno ar džiovintų vynuogių alkoholio, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 95–96 tūrio proc.; iš vyno ar vyno išspaudų išdistiliuoto spirito, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 52–86 tūrio proc.; iš džiovintų vynuogių išdistiliuoto spirito, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 52–94,6 tūrio proc.; jei tinka, kartu su vienu ar daugiau šių produktų: iš dalies sufermentuota vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių; koncentruota vynuogių misa, gaunama tiesioginio kaitinimo būdu ir, išskyrus šią procedūrą, atitinkančia koncentruotos vynuogių misos apibrėžimą; koncentruota vynuogių misa; vieno iš šių produktų: vyno ar džiovintų vynuogių alkoholio, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 95–96 tūrio proc.; iš vyno ar vyno išspaudų išdistiliuoto spirito, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 52–86 tūrio proc.; iš džiovintų vynuogių išdistiliuoto spirito, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 52–94,6 tūrio proc. deriniu su rauginama vynuogių misa ir vynuogių misa ar jos mišiniu su vynu (67.1.1.). Etilo alkoholio koncentracijos likeriniame vyne nurodymo nuostatos yra pateiktos 5 priede. Lietuvos Respublikoje parduodami likeriniai vynai iki 2003 01
146. gali būti vadinami specialiaisiais vynais ir jų gamybai gali būti naudojamas rektifikuotas maistinis etilo alkoholis (alkoholio koncentracijai vyne padidinti) pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius dokumentus.
147. Putojantis vynas – produktas, gautas pirminio ar antrinio alkoholinio fermentavimo būdu iš šviežių vynuogių, vynuogių misos, vyno, tinkančio stalo vynui gauti, stalo vyno, rūšinio vyno pkr, iš trečiųjų šalių importuotų vynų, įtrauktų į oficialiai sudarytą sąrašą ir pagamintų iš vynuogių rūšių vynuogių auginimo zonose, kurioms būdingi išskirtiniai ypatumai lyginant su Bendrijos vynais, ir kuris, atidarius talpyklą, išskiria anglies dioksidą, susidariusį tik fermentavimo metu, kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl ištirpusio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 300 kPa laikant 20°C temperatūroje uždarytoje talpykloje. Lietuvos Respublikoje putojantys vynai, atitinkantys šio punkto nuostatas, gali būti vadinami „šampanizuotu vynu“ iki 2003 01
148. Išsamios putojančio vyno apibūdinimo, pavadinimo, prekinio pateikimo ir apsaugos taisyklės yra pateiktos 6 priede. Etilo alkoholio koncentracijos putojančiame vyne nurodymo nuostatos yra pateiktos 4 priede.
149. Gazuotas putojantis vynas – produktas, gaunamas iš stalo vyno, iš kurio, atidarius talpyklą, išsiskiria anglies dioksidas, kuris visas ar jo dalis buvo pridėta, ir kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl esančio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 300 kPa laikant 20°C temperatūroje uždarytoje talpykloje. Etilo alkoholio koncentracijos gazuotame putojančiame vyne nurodymo nuostatos yra pateiktos 4 priede.
150. Pusiau putojantis vynas – produktas, gaunamas iš stalo vyno, rūšinio vyno pkr arba produktų, tinkamų stalo vyno ir rūšinio vyno pkr gamybai, su sąlyga, kad tokiame vyne ar produkte visuminė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 9 tūrio proc., o faktinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 7 tūrio proc. ir kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl ištirpusio antrinio fermentavimo kilmės anglies dioksido, yra 100–250 kPa laikant 20°C temperatūroje uždarytose talpyklose, ne didesnėse kaip 60 dm
151. Etilo alkoholio koncentracijos pusiau putojančiame vyne nurodymo nuostatos yra pateiktos 5 priede.
152. Gazuotas pusiau putojantis vynas – produktas, gaunamas iš stalo vyno, rūšinio vyno pkr arba iš produktų, tinkamų stalo vyno ar rūšinio vyno pkr gamybai, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 7 tūrio proc., o visuminė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 9 tūrio proc. ir kurio perteklinis slėgis dėl esančio anglies dioksido, kuris visas ar jo dalis buvo pridėta, yra 100–250 kPa laikant 20 °C temperatūroje uždarytose talpyklose, ne didesnėse kaip 60 dm
153. Etilo alkoholio koncentracijos gazuotame pusiau putojančiame vyne nurodymo nuostatos yra pateiktos 5 priede.
154. Vyno actas – actas, gaunamas tik vyno actarūgščio fermentavimo būdu, kurio bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgštimi, yra ne mažesnis kaip 60 g/dm
156. Vyno nuosėdos – likučiai, susikaupiantys vyno laikymo talpyklose po fermentavimo, saugant arba apdorojus vyną leidžiamais būdais, ir likučiai, gauti išfiltravus arba išcentrifugavus šį produktą. Vyno nuosėdomis taip pat laikomi šie produktai: likučiai, susikaupiantys vynuogių misos laikymo talpyklose saugojant arba apdorojus leidžiamais būdais; likučiai, gauti šį produktą išfiltravus arba išcentrifugavus.
157. Vynuogių išspaudos – likučiai, gauti presuojant fermentuotas ar nefermentuotas šviežias vynuoges.
158. Piquette – produktas, gaunamas fermentuojant neapdorotas vandenyje išmirkytas vynuogių išspaudas arba išplaunant vandeniu fermentuotas vynuogių išspaudas.
159. Spirituotas vynas distiliavimui – produktas, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 18–24 tūrio proc. ir kuris gaunamas pridėjus į vyną, kuriame nėra likusio cukraus, nerektifikuoto produkto, gauto išdistiliavus vyną, o didžiausia faktinė etilo alkoholio koncentracija jame yra 86 tūrio proc. ir kuriame didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis, išreikštas acto rūgštimi, yra 1,5 g/dm
161. Vynas iš pernokusių vynuogių – produktas, pagamintas Europos Sąjungoje arba Lietuvos Respublikoje (nesodrintas) iš Europos Sąjungoje išaugintų vynuogių, kurių veislės yra įtrauktos į oficialųjį sąrašą, ir kuriame natūrali etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 15 tūrio proc., o visuminė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 16 tūrio proc., faktinė etilo alkoholio koncentracija – ne mažesnė kaip 12 tūrio proc. Šiam produktui gali būti nustatyta brandinimo trukmė.
162. Išsamios tam tikrų vynų, išskyrus putojančius vynus, apibrėžimo, pateikimo ir apsaugos nuostatos yra pateiktos 8 priede. V. AROMATIZUOTŲ VYNŲ, AROMATIZUOTŲ VYNO GĖRIMŲ IR AROMATIZUOTŲ VYNO KOKTEILIŲ TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
163. Aromatizuotas vynas – alkoholinis gėrimas: 79.
164. pagamintas iš 58 ir 65–71 p. apibūdintų vieno ar daugiau vyno produktų, įskaitant rūšinius vynus, pagamintus tam tikruose oficialiai patvirtintuose regionuose, išskyrus „Retsina“ stalo vynus; 79.
165. į kurį gali būti pridėta vynuogių misos ar rauginamos vynuogių misos, taip pat etilo alkoholio, kaip nurodyta 4 p. antroje pastraipoje ir; 79.
166. kuris yra aromatizuojamas natūraliomis skonio ir aromato medžiagomis arba natūraliais skonio ir aromato preparatais (nepažeisdamos griežtesnių 82 p. nuostatų, kai kuriais atvejais ir tam tikromis sąlygomis įgaliotos institucijos gali išduoti leidimus pridėti skonio ir aromato medžiagų ir preparatų, identiškų natūraliems), taip pat aromatiniais augalais, prieskoniais arba aromatizuojančiomis maisto medžiagomis, ir; 79.
167. kuris dažniausiai yra pasaldinamas, kaip nurodyta 2 p. ir, atsižvelgiant į 82 p. išimtis, gali būti nudažytas karamelizuotu cukrumi ir; 79.
168. kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 14,5–22 tūrio proc., o visuminė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 17,5 tūrio proc.; tačiau produktuose, kurie 85 p. apibūdinami kaip „sausas“ arba „labai sausas“, visuminė etilo alkoholio koncentracija atitinkamai turi būti ne mažesnė kaip 16 ir 15 tūrio proc. Lietuvos Respublikoje parduodamuose aromatizuotuose vynuose faktinė etilo alkoholio koncentracija iki 2003 01 01 gali būti 9–22 tūrio proc. Aromatizuoto vyno gamyboje naudojamo vyno arba etilo alkoholiu stabilizuotų šviežių vynuogių misų kiekis gatavame produkte turi būti ne mažesnis kaip 75 proc. Mažiausia natūrali panaudotų produktų etilo alkoholio koncentracija turi būti tokia, kaip nurodyta 7 priede. Terminas „aromatizuotas vynas“ gali būti pakeistas terminu „vyno aperityvas“. Termino „aperityvas“ vartojimas šiame kontekste neprieštarauja šio termino vartojimui, apibūdinant produktus, kuriems šis skyrius netaikomas. Gaminant aromatizuotą vyną, leidžiama naudoti identišką natūraliai vanilei. Gaminant aromatizuotus vynus, leidžiama naudoti identiškus natūraliems migdolų, abrikosų ar kiaušinių skonio ir aromato medžiagų mišinius, siekiant sustiprinti šių produktų juslines savybes, su sąlyga, kad tokie mišiniai atitinka šio reglamento nuostatas. Produktų apibūdinime yra nuoroda į bet kurį iš šiame skyriuje išvardytų maisto produktų; šių identiškų natūralioms medžiagų panaudojimo atvejai yra registruojami atskirame žurnale arba registre, kuriame turi būti pateikta išsami informacija apie panaudotą identišką natūraliai skonio ir aromato medžiagą, t. y., panaudotos identiškos natūraliai skonio ir aromato medžiagos kilmė ir kiekis, jos laikymo vieta ir informacija apie jos papildomą panaudojimą gėrimo gamyboje lyginant su pagrindine skonio ir aromato medžiaga. Visos gamybos ar kitos operacijos turi būti nurodytos tam tikslui skirtame žurnale ar registre.
169. Aromatizuotas vyno gėrimas – alkoholinis gėrimas: 80.
170. pagamintas iš 64–66 ir 68–71 p. nurodytų vieno ar daugiau vynų, įskaitant rūšinius vynus, pagamintus konkrečiuose regionuose, išskyrus vynus su alkoholio priedais ir „Retsina“ stalo vynus; į jį gali būti pridėta vynuogių misos ir iš dalies sufermentuotos vynuogių misos bei vandens (88.6 p.); 80.
171. kuris yra aromatizuojamas, pridedant natūralių skonio ir aromato medžiagų, natūralių skonio ir aromato preparatų arba jiems identiškų medžiagų ar preparatų (kai kuriais atvejais ir tam tikromis sąlygomis gali būti išduodami leidimai pridėti neidentiškas natūralioms skonio ir aromato medžiagas ir preparatus); 80.
172. kuris gali būti pasaldintas kaip nurodyta 2 p.; 80.
173. į kurį nėra pridėta alkoholio, išskyrus pasaldintą aromatizuotą vyno gėrimą, pagamintą iš balto vyno, į kurį pridedama džiovintų vynuogių distiliato ir kuris yra aromatizuojamas tik kardamono ekstraktu; pasaldintą aromatizuotą vyno gėrimą, pagamintą iš raudono vyno, į kurį pridedama skonio ir aromato preparatų (šie preparatai turi būti pagaminti tik iš prieskonių, ženšenio, riešutų, citrusinių vaisių esencijų ir aromatinių žolių); 80.
174. kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 7–14,5 tūrio proc.; 80.
175. Lietuvos Respublikoje parduodamuose aromatizuotuose vyno gėrimuose iki 2003 01 01 faktinė etilo alkoholio koncentracija gali būti 7–16 tūrio proc., ir į juos gali būti pridėta maistinio etilo alkoholio; 80.
176. Vyno, naudojamo ruošiant aromatizuotą vyno gėrimą, kiekis galutiniame produkte turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. Mažiausia natūrali etilo alkoholio koncentracija tūrio proc. panaudotuose produktuose turi būti tokia, kaip numatyta 7 priede.
177. Aromatizuotas vyno kokteilis – alkoholinis gėrimas, pagamintas iš vyno arba vynuogių misos: 81.
178. kuris yra aromatizuojamas pridedant natūralių skonio ir aromato medžiagų, natūralių skonio ir aromato preparatų, jiems identiškų skonio ir aromato medžiagų ar preparatų (kai kuriais atvejais ir tam tikromis sąlygomis įgaliotos institucijos gali išduoti leidimus pridėti neidentiškas natūralioms skonio ir aromato medžiagas ir preparatus), aromatinių augalų, prieskonių arba aromatizuojančių maisto produktų; 81.
179. kuris gali būti pasaldintas (2 p.) ir nudažytas; 81.
180. į kurį nėra pridėta alkoholio; 81.
181. kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 7 tūrio proc. Vyno arba vynuogių misos, panaudotų gaminant aromatizuotą vyno kokteilį, kiekis galutiniame produkte turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. Mažiausia natūrali etilo alkoholio koncentracija tūrio proc. panaudotuose produktuose turi būti tokia, kaip numatyta 7 priede. Termino „kokteilis“ vartojimas šiame kontekste neturi pažeisti jo taikymo taisyklių apibūdinant produktus, kuriems šis reglamentas netaikomas.
182. Įvairių aromatizuoto vyno kategorijų apibrėžimai, kurie gali pakeisti terminą „aromatizuotas vynas“: 82.
183. Vermutas – aromatizuotas vynas, pagamintas iš vyno, kaip nurodyta 79 p., kurio būdingas skonis yra gaunamas panaudojant atitinkamas iš kitų žaliavų gaunamas medžiagas, ypač iš Artemisia augalų rūšių, kurios visuomet privalo būti naudojamos; šis gėrimas gali būti saldinamas tik karamelizuotu cukrumi, sacharoze, vynuogių misa, rektifikuota koncentruota vynuogių misa ir koncentruota vynuogių misa; 82.
184. Kartusis aromatizuotas vynas – aromatizuotas vynas, pasižymintis specifiniu karčiu skoniu. Apibūdinant kartųjį aromatizuotą vyną, turi būti nurodyta pagrindinė kartų skonį suteikianti medžiaga nepažeidžiant 90.1.6 p. Šį apibrėžimą galima papildyti arba pakeisti toliau pateikiamais apibrėžimais arba lygiaverčiais apibrėžimais kitomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis: 82.2.
185. „Quinquina wine“, kai pagrindinė skonio ir aromato medžiaga yra natūralus chininas; 82.2.
186. „Bitter vino“, kai pagrindinė skonio ir aromato medžiaga yra gauta iš natūralaus gencijono, o gėrimas nudažomas naudojant leidžiamą geltoną arba raudoną maisto dažiklį; žodžio „kartusis“ vartojimas šiame kontekste turi neprieštarauti jo vartojimui apibūdinant tuos produktus, kuriems šis reglamentas netaikomas; 82.2.
187. „Americano“, kai skonio ir aromato medžiaga gaunama iš natūralių pelyno ir gencijono aromato medžiagų, o gėrimas nudažomas naudojant leidžiamą geltoną arba raudoną maisto dažiklį; 82.
188. Aromatizuotas vynas su kiaušiniais – aromatizuotas vynas, į kurį pridėta geros kokybės kiaušinių trynių arba jų kondensato ir kuriame cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, yra didesnis kaip 200 g/dm3, o kiaušinių trynių kiekis galutiniame produkte ne mažesnis kaip 10 g/dm
189. Kartu su terminu „aromatizuotas vynas su kiaušiniais“ gali būti nurodytas terminas „cremovo“, jei tokiame vyne „marsala“ vynas sudaro ne mažiau nei 80 proc. Terminas „cremovo zabaione“ gali būti rašomas kartu su terminu „aromatizuotas vynas su kiaušiniais“, jei tokiame vyne „marsala“ vynas sudaro ne mažiau kaip 80 proc. ir kiaušinių trynių kiekis yra ne mažesnis kaip 60 g/dm
191. Įvairių kategorijų aromatizuoto vyno gėrimų apibrėžimai, kurie gali pakeisti apibrėžimą „aromatizuotas vyno gėrimas“ toje valstybėje narėje, kurioje jis pagamintas, ir būti vartojami papildant terminą „aromatizuotas vyno gėrimas“ kitose valstybėse narėse: 83.
192. Sangria – gėrimas, pagamintas iš vyno, kuris yra aromatizuojamas natūraliais citrusinių vaisių ekstraktais ar esencijomis ir į kurį pridedama arba nepridedama šių vaisių sulčių, taip pat prieskonių; kuris yra pasaldinamas, gazuojamas anglies dvideginiu ir kuriame etilo alkoholio koncentracija tampa ne mažesnė kaip 12 tūrio proc. Gėrime gali būti kietų citrusinių vaisių tyrės arba žievės dalelių, o spalvą turi suteikti tik panaudotos žaliavos. Pavadinime „Sangria“ privalo būti žodžiai „pagaminta....“, kur turi būti įrašyta Europos Sąjungos valstybė – gamintoja arba turi būti nurodytas konkretus regionas, išskyrus tuos atvejus, kai vynas pagamintas Ispanijoje arba Portugalijoje. Pavadinimu „Sangria“ galima pakeisti pavadinimą „aromatizuotas vyno gėrimas“ tuomet, jei vynas yra pagamintas Ispanijoje arba Portugalijoje; 83.
193. Clarea – gėrimas, pagamintas iš balto vyno pagal tas pačias sąlygas, kaip nurodyta 83.1 p. Pavadinime po žodžio „clarea“ turi būti žodžiai „pagamintas.....:“ ir įrašyta Europos Sąjungos valstybė – gamintoja ar konkretus regionas, išskyrus tuos atvejus, kai produktas pagamintas Ispanijoje; 83.
194. Zurra – gėrimas, gaunamas pridedant į 83.1 ir 83.2 p. nurodytus gėrimus brendžio ar vyno spirito, taip pat galima pridėti vaisių gabalėlių. Faktinė etilo alkoholio koncentracija turi būti 9-14 tūrio proc.; 83.
195. Karčioji soda – aromatizuotas gėrimas, gaunamas iš karčiojo vyno („bitter vino“), kurio tūris galutiniame produkte turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. ir kuris yra gazuojamas anglies dvideginiu arba gazuotu vandeniu; taip pat galima pridėti tokių pačių maisto dažiklių kaip ir į kartųjį vyną. Faktinė etilo alkoholio koncentracija turi būti 8–10,5 tūrio proc. Žodžio „kartusis“ vartojimas šiame kontekste turi neprieštarauti šio žodžio vartojimui apibūdinant produktus, kuriems šis reglamentas netaikomas; 83.
196. Kalte ente – aromatizuotas gėrimas iš vyno, gaunamas sumaišius vyną, pusiau putojantį vyną arba gazuotą pusiau putojantį vyną su putojančiu vynu arba su gazuotu putojančiu vynu ir pridėjus natūralių citrinų medžiagų arba ekstraktų. Putojančio vyno arba gazuoto putojančio vyno kiekis gatavame produkte turi būti ne mažesnis kaip 25 proc.; 83.
197. Glühwein – aromatizuotas gėrimas, gaunamas tik iš raudono arba balto vyno, aromatizuotas dažniausiai cinamonu arba gvazdikėliais arba abiem prieskoniais; vandens pridėti yra draudžiama, neįskaitant vandens, kuris gali patekti saldinant (2 p.). Jei jis pagamintas iš balto vyno, tai jo prekinis pavadinimas „glühwein“ turi būti papildytas žodžiais „baltas vynas“. Produktai, į kuriuos buvo pridėta vandens pagal anksčiau galiojančias nuostatas ir kurie iki 1998 m. sausio 1 d. faktiškai buvo išgabenti iš gamyklų ir sandėliavimo vietų, gali būti laikomi ketinant juos parduoti, išleisti į rinką ir eksportuoti, kol bus sunaudotos jų atsargos; 83.
198. Maiwein – aromatizuotas gėrimas, gautas iš vyno pridedant kvapniojo lipiko (Asperula odorata) augalo arba jo ekstrakto tiek, kad jo skonis būtų vyraujantis; 83.
199. Maitrank – aromatizuotas gėrimas, gaunamas iš sauso balto vyno, maceruojant jame kvapniojo lipiko (Asperula odorata) augalus arba pridedant jų ekstrakto, į kurį pridedama apelsinų, kitų vaisių arba koncentruotų jų sulčių ar ekstraktų, kuris yra pasaldinamas pridedant ne daugiau kaip 5 proc. cukraus.
200. Aromatizuoto vyno kokteilių kategorijų apibrėžimai, kuriais galima pakeisti apibrėžimą „aromatizuotas vyno kokteilis“ toje šalyje gamintojoje, ir papildyti apibrėžimą „aromatizuotas vyno kokteilis“ Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos valstybėse: 84.
201. Vyno kokteilis – aromatizuotas alkoholinis gėrimas, kuriame koncentruotos vynuogių misos kiekis galutiniame produkte neviršija 10 proc. bendrojo tūrio, o cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, neviršija 80 g/dm3; 84.
202. Aromatizuotas pusiau putojantis vyno kokteilis – alkoholinis gėrimas, pagamintas tik iš vynuogių misos, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra mažesnė kaip 4 tūrio proc. ir kuriame yra anglies dioksido, susidariusio tik panaudotų produktų fermentavimo metu.
203. Apibrėžimai, nurodyti 79, 80, 81 ir 83 p., gali būti papildyti toliau nurodomais terminais, atitinkančiais cukraus kiekį, išreikštą invertuotu cukrumi: 85.
204. Labai sausas – produktams, kuriuose cukraus kiekis yra mažesnis kaip 30 g/dm3; 85.
205. Sausas – produktams, kuriuose cukraus kiekis yra mažesnis kaip 50 g/dm3; 85.
206. Pusiau sausas – produktams, kuriuose cukraus kiekis yra nuo 50 iki 90 g/dm3; 85.
207. Pusiau saldus – produktams, kuriuose cukraus kiekis yra nuo 90 iki 130 g/dm3; 85.
208. Saldus – produktams, kuriuose cukraus kiekis yra didesnis kaip 130 g/dm
209. Terminus „pusiau saldus“ ir „saldus“ galima pakeisti nurodant cukraus kiekį, išreikštą invertuotu cukrumi, g/dm
211. Jeigu aromatizuotų vyno gėrimų prekiniame pavadinime yra nurodoma „putojantis“, tai putojančio vyno kiekis juose turi būti ne mažesnis kaip 95 proc. VI. BENDROSIOS ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ TERMINŲ, APIBRĖŽIMŲ IR PREKINIŲ PAVADINIMŲ BEI PROCESŲ TAIKYMO NUOSTATOS
212. Alkoholinis gėrimas, parduodamas žmonėms vartoti ir pavadintas vienu iš šiame reglamente išvardytų terminų, turi atitikti šį terminą ir kategorijos, kuriai jis priklauso, reikalavimus.
213. Alkoholinių gėrimų priedų naudojimas: 88.
214. Nepažeidžiant nuostatų, priimtų pagal 88.2, 88.3, 88.4 ir 88.5 p., jei į spiritinį gėrimą yra pridedama medžiagų, kurios nėra įtrauktos į Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamų medžiagų sąrašą ar, prieštaraujant šiam sąrašui, yra leidžiamos pridėti pagal kitų valstybių teisės aktus, toks spiritinis gėrimas praranda teisę į jam skirtą pavadinimą; 88.
215. Leidžiamų maisto priedų sąrašas, nurodymai dėl jų naudojimo ir su jais susiję spiritiniai gėrimai yra nustatomi pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką; 88.
216. Leidžiamų medžiagų, naudojamų gamybos proceso metu techniniams tikslams, sąrašas, nurodymai dėl jų naudojimo ir su jomis susiję alkoholiniai gėrimai yra nustatomi pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką; 88.
217. Nepažeidžiant III skyriuje nustatytų reikalavimų, spiritinių gėrimų gamyboje gali būti naudojami maisto dažikliai pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką; 88.
218. Tiktai natūralios skonio ir aromato medžiagos ir preparatai gali būti naudojami ruošiant spiritinius gėrimus, išvardytus III skyriuje, išskyrus tuos gėrimus, kurie išvardyti 41, 42 ir 44 p. Tačiau įgaliotos institucijos gali išduoti leidimus panaudoti identiškas natūralioms skonio ir aromato medžiagas bei preparatus likeriams, išskyrus šiuos likerius: vaisių likerius, arba kremus („crémes“): ananasų, juodųjų serbentų, vyšnių, aviečių, šilkmedžio uogų, mėlynių ir citrusinių vaisių; augalų likerius: mėtų, gencijonų, anyžių, „génépi“ ir gydomųjų augalų; 88.
219. Ruošiant III ir V skyriuose išvardytus alkoholinius gėrimus, galima pridėti į juos vandens, distiliuoto arba demineralizuoto, jeigu nenumatyta kitaip, tačiau su sąlyga, kad vandens kokybė atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančias normas ir kad pridėtas vanduo nepakeičia produkto kategorijos; 88.
220. Dažikliams, skonio ir aromato ar kitiems leistiniems maisto priedams, naudojamiems ruošiant alkoholinius gėrimus, atskiesti ar ištirpinti turi būti naudojamas tik maistinis etilo alkoholis, kurio kokybė, nepažeidžiant griežtesnių 41 p. išdėstytų nuostatų, privalo atitikti 1 priede nurodytus reikalavimus; 88.
221. Jei šio reglamento V skyriuje apibrėžtų gėrimų gamybai buvo naudojamas alkoholis, gautas tik iš vienos žaliavos (pvz., vien tik vyno, melasos ar grūdų alkoholis), tai ženklinime gali būti nurodyta alkoholio kilmė. Jei alkoholis gautas iš kelių žaliavų rūšių, ženklinime neturi būti jokios informacijos apie alkoholio kilmę; 88.
222. Etilo alkoholis, skirtas maisto dažikliams, skonio ir aromato medžiagoms ar kitiems leistiniems priedams praskiesti ar ištirpinti, negali būti laikomas produkto sudėtine dalimi.
223. Pavadinimai ir geografinės nuorodos: 89.
224. Nepažeidžiant 89.4 ir 89.5 p. nuostatų ir atsižvelgiant į 87, 89 ir 94 p. išdėstytus reikalavimus, III ir V skyriuose nurodyti pavadinimai privalo būti vartojami tuose skyriuose apibrėžtiems alkoholiniams gėrimams. Tie pavadinimai turi būti vartojami minėtiems gėrimams apibūdinti. Alkoholiniams gėrimams, neatitinkantiems III skyriuje apibrėžtiems produktams nustatytų reikalavimų, negali būti suteikti jiems skirti pavadinimai. Jie turi būti apibūdinami kaip „spiritiniai gėrimai“ arba „spiritai“; 89.
225. Pavadinimai, nurodyti 89.1 p., gali būti papildyti ir kitomis 89.3 p. nepaminėtomis geografinėmis nuorodomis, tačiau su sąlyga, kad jie neklaidina vartotojų; 89.
226. Geografinės nuorodos, išvardytos 2 priede, gali pakeisti 89.1 p. nurodytus terminus arba juos papildyti sudarant sudėtinius pavadinimus. Prireikus, tokie sudėtiniai ar paprasti pavadinimai gali būti papildyti, tačiau su sąlyga, kad tokie papildymai yra įteisinti Europos Sąjungos valstybėse, kuriose tokie gaminiai gaminami. Šios geografinės nuorodos turi būti skiriamos alkoholiniams gėrimams, jei jų gamybos etapas, kurio metu gėrimai įgyja būdingų savybių ir galutinius kokybės rodiklius, vyko nurodytame geografiniame rajone. Prekiniai pavadinimai, kurie yra nustatyti 89.1 p. ir apibrėžti V skyriuje, negali būti papildyti geografinėmis nuorodomis, leidžiamomis vyno produktams; 89.
227. Nurodant spiritinį gėrimą sudėtiniame pavadinime, draudžiama vartoti bendrinį žodį, nebent tame gėrime esantis etilo alkoholis gaunamas vien tik iš nurodyto spiritinio gėrimo; 89.
228. Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos valstybėse pagaminti likeriai gali turėti tik šiuos sudėtinius pavadinimus: slyvų brendis, apelsinų brendis, vyšnių brendis, „solbärrom“, taip pat vadinamas juodųjų serbentų romu. Pateikiant šiuos išvardytus likerius, ženklinime turi būti nurodytas sudėtinis pavadinimas vienoje eilutėje vienodu šriftu ir spalva, o žodis „likeris“ šalia ir ne mažesniu šriftu. Jeigu alkoholis iš nurodyto alkoholinio gėrimo negaminamas, jo kilmė turi būti nurodyta etiketėje tame pačiame matomame plote kaip ir sudėtinis pavadinimas bei žodis „likeris“ pažymint iš žemės ūkio žaliavų pagaminto alkoholio rūšį, arba tokia nuoroda kaip „iš žemės ūkio žaliavų pagamintas alkoholis“, prieš kurią bet kuriuo atveju turi būti įrašyti žodžiai „pagamintas iš“ arba „pagamintas naudojant“.
229. Galutiniam vartotojui skirtų alkoholinių gėrimų ženklinimas ir pateikimas: 90.
230. Šiame techniniame reglamente nurodytų alkoholinių gėrimų, skirtų galutiniam vartotojui, ženklinimas, pateikimas ir reklamavimas turi atitikti toliau išvardytas nuostatas, Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles bei kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus: 90.1.
231. parduodamų produktų pavadinimas turi atitikti 89 p. nuostatas; 90.1.
232. jei ženklinime yra nurodyta žaliava, iš kurios gaminamas maistinis etilo alkoholis, tai visos panaudoto maistinio etilo alkoholio rūšys turi būti išvardytos pagal jų sunaudotą kiekį mažėjančia tvarka; 90.1.
233. parduodamų alkoholinių gėrimų pavadinimas gali būti papildytas terminu „mišinys“ ar „derinys“, jei gaminant produktus buvo taikomas sumaišymas arba derinimas; 90.1.
234. išskyrus išimtis, brandinimo laikotarpis gali būti nurodomas tiktai trumpiausiai brandintam alkoholio komponentui ir su ta sąlyga, kad produktas buvo brandinamas prižiūrint valstybės įgaliotai institucijai; 90.1.
235. neleidžiama laikyti alkoholinių gėrimų, kuriems taikomas šis reglamentas, taroje su gaubteliais ar folija, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra švinas, ketinant juos parduoti ar realizuoti; leidžiama parduoti ar realizuoti alkoholinius gėrimus buteliuose su tokiais gaubteliais ar folija, išpilstytus iki 1993 m. sausio 1 d., kol baigsis jų atsargos; 90.1.
236. V skyriuje apibrėžtų aromatizuotų vyno gėrimų prekiniai apibūdinimai gali būti papildyti pagrindinės panaudotos skonio ir aromato medžiagos pavadinimu. 90.
237. Nuorodos, numatytos šiame reglamente, turi būti pateikiamos lietuvių ar viena ar keliomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, suprantamai galutiniam vartotojui; 90.
238. Geografinės nuorodos, išvardytos 2 priede, III skyriuje kursyvu nurodyti terminai ir pavadinimas „Rum-Verschnitt“ neverčiami; 90.
239. Jei produktai yra kilę iš trečiųjų šalių, tai trečiosios šalies, kurioje buvo pagamintas produktas, oficialios kalbos vartojimas gali būti leidžiamas, jei nuorodos, numatytos šiame reglamente, yra taip pat pateiktos lietuvių ar Europos Sąjungos oficialiąja kalba, suprantama vartotojui; 90.
240. Jei Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje pagaminti ar išpilstyti produktai yra skirti eksportui, tai šiame reglamente numatytos nuorodos, nepažeidžiant 94 p., gali būti pakartotos kita kalba; tačiau tai netaikoma 90.3 p. nuostatoms.
241. Alkoholinių gėrimų pavadinimų apribojimai: 91.
242. Alkoholiniai gėrimai, skirti žmonėms vartoti Lietuvos Respublikoje, neturi būti apibrėžiami jungiamaisiais žodžiais ar frazėmis, tokiomis kaip „panašus į“, „rūšies“, „tipo“, „pagamintas“, „aromatas“, ar kartu su bet kuriuo nustatytu pavadinimu, nurodytu šiame reglamente; 91.
243. Alkoholinių gėrimų, neatitinkančių V skyriuje apibrėžtų aromatizuotų vyno gėrimų, kuriuose etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 1,2 tūrio proc., prekiniuose apibūdinimuose negali būti jokių nuorodų į vyno sektoriaus produktus.
244. Alkoholinių gėrimų pavadinimų apribojimai naudojant etilo alkoholį: 92.
245. Spiritiniams gėrimams – romui, viskiui, grūdų spiritui bei grūdų brendžiui, vyno spiritui bei brendžiui, spiritui iš vynuogių išspaudų, razinų spiritui, vaisių spiritui, obuolių sidro spiritui, obuolių sidro brendžiui ir kriaušių sidro spiritui neturi būti taikomas koks nors bendrinis pavadinimas, jei į juos yra pridėta maistinio etilo alkoholio; 92.
246. Pagal 92.1 p. Lietuvos Respublikoje nedraudžiama parduoti žmonėms vartoti skirtus produktus, kurie yra pagaminti Vokietijoje maišant romą su etilo alkoholiu. Mažiausiai 5 proc. etilo alkoholio, esančio galutiniame produkte, vadinamame „Rum-Verschnitt“, turi būti iš romo. Jei šis produktas yra parduodamas Lietuvos Respublikoje, tai etiketėje turi būti nurodyta gėrimui pagaminti panaudotų etilo alkoholių rūšių sudėtis pagal jų kilmę. Ženklinant ir pateikiant gaminį „Rum-Verschnitt“, žodis „Verschnitt“ turi būti užrašytas ir ant įpakavimo (butelio ar įvyniojimo) to paties šrifto, dydžio ir spalvos raidėmis bei toje pačioje eilutėje kaip ir žodis „Rum“; o jei tai yra butelis – ant jo priekinės etiketės.
247. Alkoholiniams gėrimams taikomų nuostatų užtikrinimo priemonės: 93.
248. Alkoholinių gėrimų gamintojai, importuotojai bei pardavėjai turi užtikrinti, kad jų gaminami, importuojami ir parduodami alkoholinių gėrimų apibrėžimai bei prekiniai apibūdinimai atitiktų šio reglamento reikalavimus. Siekiant išvengti apgavysčių ir falsifikavimo atvejų, turi būti parengti autentiškumą įrodantys dokumentai. Dokumentai rengiami, pateikiami ir kontroliuojami pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus; 93.
249. Importuojami alkoholiniai gėrimai, skirti žmonėms vartoti ir parduodami Lietuvos Respublikoje, turintys geografinę nuorodą ar pavadinimą, kurie nėra paminėti III bei V skyriuose, apibūdinami pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.
250. Eksportui skirti alkoholiniai gėrimai: 94.
251. Eksportui skirti alkoholiniai gėrimai turi atitikti šio reglamento nuostatas; 94.
252. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką gali būti priimti sprendimai, leidžiantys nesilaikyti 88.2, 88.3, 88.4 ir 88.6 p. nuostatų. Tokie sprendimai negali būti priimti dėl alkoholinių gėrimų, išvardytų 2 priede, bei alkoholinių gėrimų, turinčių nustatytus apibrėžimus; 94.
253. Sprendimas dėl nuostatų, susijusių su etilo alkoholio koncentracija spiritiniuose gėrimuose, skirtuose žmonėms vartoti, nesilaikymo gali būti taip pat priimtas: 94.3.
254. dėl spiritinių gėrimų, išvardytų III skyriuje; 94.3.
255. dėl spiritinių gėrimų, išvardytų 2 priede, ypač jei to reikalauja importuojančios trečiosios šalies įstatymai. 94.
256. Gali būti išduodami leidimai nesilaikyti žymėjimo ir prekinio pateikimo taisyklių, reglamentuojančių pavadinimus, neišvardytus III skyriuje ir 2 priede, tačiau nepažeidžiant 91 ir 92 p. nuostatų, jei to reikalauja importuojančios trečiosios šalies įstatymai, ir tais atvejais, kurie nėra aprašyti šiame punkte.
257. Vynininkystės praktikos metodai ir procesai: 95.
258. IV skyriuje išvardytų produktų, išskyrus vynuogių sultis, koncentruotas vynuogių sultis, vynuogių misą ir koncentruotą vynuogių misą, gamybai turi būti taikomi patvirtinti vynininkystės praktikos metodai ir procesai, kurie pateikti šio reglamento: 95.1.
259. 10 priedo 1 – 7 punktuose pateikti patvirtinti vynininkystės praktikoje taikomi spiritavimo, rūgštinimo, nurūgštinimo ir saldinimo metodai bei procesai ir taisyklės dėl sieros dioksido kiekio ir didžiausio lakios rūgšties kiekio; 95.1.
260. 10 priedo 8 ir 9 punktuose pateikti patvirtinti vynininkystės praktikoje taikomi putojančio vyno ir rūšinio putojančios vyno gamybos metodai, procesai ir taisyklės; 95.1.
261. 10 priedo 10 punkte pateikti patvirtinti vynininkystės praktikoje taikomi likerinio vyno gamybos metodai, procesai ir taisyklės. 95.
262. Vandens pridėjimas (išskyrus dėl specifinių techninių reikalavimų) ir alkoholio pridėjimas (išskyrus šviežią vynuogių misą, kurios fermentacija sustabdoma pridedant alkoholio, likerinį vyną, putojantį vyną, spirituotą distiliavimui vyną ir nustatytomis sąlygomis – pusiau putojantį vyną) nepriskiriami patvirtintiems vynininkystės praktikos metodams ir procesams; 95.
263. Siekdamos išlaikyti rūšinių vynų pkr, stalo vynų, kurie apibūdinami nurodant geografinę vietovę ir yra gaminami jų teritorijoje, putojančių vynų ir likerinių vynų esminius požymius, vynininkystės praktikos metodams ir procesams Europos Sąjungos valstybės ir Lietuva gali taikyti griežtesnius reikalavimus; 95.
264. Šių produktų gamybai (arba iš jų pagamintų produktų) Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galima naudoti tik vynuoges, kurios priklauso leistinoms vynuogių veislėms, išskyrus atvejus, kai yra nusprendžiama kitaip: 95.4.
265. vynuogių misai, kurios fermentacija sustabdyta pridėjus alkoholio; 95.4.
266. koncentruotai vynuogių misai; 95.4.
267. rektifikuotai vynuogių misai; 95.4.
268. vynui, tinkamam stalo vynui gaminti; 95.4.
269. stalo vynui; 95.4.
270. rūšiniams vynams pkr; 95.4.
271. likeriniam vynui; 95.4.
272. besifermentuojančiai vynuogių misai, ekstrahuotai iš razininių vynuogių; 95.4.
273. vynui iš pernokusių vynuogių. 95.
274. Vyno, tinkamo baltam stalo vynui gauti, arba balto stalo vyno kupažas su vynu, tinkamu raudonam stalo vynui gauti, arba su raudonu stalo vynu negali būti naudojamas stalo vynui gauti. Tačiau ši nuostata tam tikrais nustatytais atvejais netrukdo naudoti 1 pastraipoje minimo kupažo, jei gaunamas produktas turi raudono stalo vyno charakteristikas. Išimties iš pirmos pastraipos tvarka, rajonuose, kur tokia praktika buvo tradiciškai taikoma, toks kupažas leidžiamas iki 2005 m. liepos 31 d.; 95.
275. Iš visų produktų, pažymėtų kodais CN 2204 10, 2204 21 ir 2204 29, žmonėms vartoti Europos Sąjungoje ir Lietuvoje gali būti siūlomi ir tiekiami tik likeriniai vynai, putojantys vynai, gazuoti putojantys vynai, pusiau putojantys vynai, gazuoti pusiau putojantys vynai, rūšiniai vynai pkr, stalo vynai ir atitinkamais atvejais, nepaisant 95.10 p. nuostatų, – teisėtai įvežti vynai; 95.
276. Vynuogių sultys ir koncentruotos vynuogių sultys, kurių kilmė Europos Sąjunga ar Lietuva, negali būti perdirbtos į vyną ar pridėtos į vyną. Šių produktų naudojimas yra kontroliuojamas. Europos Sąjungos ir Lietuvos teritorijoje šie produktai negali būti fermentuojami alkoholiui gauti. Ši nuostata netaikoma produktams, skirtiems CN 2206 00 kodui priskirtų produktų gamybai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, kuriems pavadinti Europos Sąjungos valstybės ir Lietuva gali pagal 8 priedo 4.2 p. nuostatas, leisti vartoti sudėtinį pavadinimą, kuriame yra žodis „vynas“; 95.
277. Vynas, tinkamas stalo vynui gauti, kuriame nėra alkoholio koncentracijos faktinio minimumo, nustatyto stalo vynams, negali būti išleidžiamas į apyvartą, išskyrus putojančio vyno arba acto gamybai ir distiliavimui bei kitokiam pramoniniam naudojimui. Tokių vynų prisodrinimas ir jų kupažavimas su stalo vynu, siekiant padidinti jame alkoholio kiekį iki stalo vynams nustatyto lygio, gali būti atliekamas tik vyno gamintojo patalpose ir jo vardu; 95.
278. Iš vyno nuosėdų ir vynuogių išspaudų negalima gaminti nei vyno, nei kito gėrimo, skirto žmonėms vartoti, išskyrus alkoholį, spiritą ir piquette; 95.
279. Šviežios vynuogės, vynuogių misa, besifermentuojanti vynuogių misa, koncentruota vynuogių misa, rektifikuota vynuogių misa, vynuogių misa, kurios fermentacija sustabdyta pridėjus alkoholio, vynuogių sultys ir koncentruotos vynuogių sultys, kurių kilmė – trečiosios šalys, Europos Sąjungos ir Lietuvos teritorijoje negali būti paverčiamos vynu ar pridedamos į vyną; 95.10.
280. Europos Sąjungoje ir Lietuvoje 95.10 p. minimų produktų fermentuoti negalima; 95.10.
281. 95.10 p. nuostata netaikoma produktams, skirtiems Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje gaminti produktus, žymimus kodu CN 2206 00, kuriems pavadinti Europos Sąjungos valstybės ir Lietuva gali pagal 8 priedo 4.2 p. nuostatas, leisti vartoti sudėtinį pavadinimą, kuriame yra žodis „vynas“; 95.
282. Kupažas draudžiamas: 95.11.
283. vyno, kurio kilmė trečiosios šalys, su Europos Sąjungos vynu; 95.11.
284. vynų iš trečiųjų šalių Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos geografinėje teritorijoje; 95.11.
285. nuostatos, nurodytos 95.11.1 p. ir 95.11.2 p., Lietuvos Respublikoje įsigalioja nuo 2003 01 01; 95.
286. Šių produktų negalima siūlyti ir realizuoti žmonėms vartoti, išskyrus tik atvejus, kuriems numatyta išimtis: 95.12.
287. produktų, priskiriamų kodams CN 2204 30 10, 2204 21, 2204 29 ir 2204 10, nesvarbu, ar jie yra importuoti, ar ne, kurių gamybai yra taikyti Europos Sąjungoje ir Lietuvoje nepatvirtinti, o jei Europos Sąjungos ir Lietuvos taisyklės juos leidžia – pagal nacionalines taisykles nepatvirtinti vynininkystės praktikos metodai; 95.12.
288. produktų, kurie yra netinkamos ir prastos komercinės kokybės; 95.12.
289. produktų, kurie neatitinka šio reglamento IV skyriuje pateiktų apibrėžimų. SUDERINTA SUDERINTA Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Respublikinio mitybos centro direktoriaus pavaduotojas direktorius J. Burokas A. Kranauskas 2001 06 22 ______________ 1 PRIEDAS MAISTINIO REKTIFIKUOTO ETILO ALKOHOLIO KOKYBĖS RODIKLIAI
290. Juslinės savybės: – neturi būti juntamas joks kitas skonis, išskyrus žaliavos skonį
291. Etilo alkoholio koncentracija, tūrio proc. – ne mažiau kaip 96,0
292. Išvardytų rodiklių ir priemaišų kiekis neturi viršyti: 3.
293. bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgšties kiekiu, – 15 mg/dm3 a. a.* 3.
294. esterių kiekis, išreikštas etilo acetato kiekiu, mg/dm3 a. a. – 13 3.
295. aldehidų kiekis, išreikštas acetaldehido kiekiu, mg/dm3 a. a. – 5 3.
296. aukštesniųjų alkoholių kiekis, išreikštas 2-metilpropanolio – 5 kiekiu, mg/dm3 a. a. 3.
297. metilo alkoholio kiekis, mg/dm3 a. a. – 500 3.
298. sausų medžiagų kiekis, mg/dm3 a. a. – 15 3.
299. lakiųjų azoto bazių kiekis, mg/dm3 a. a. – 1 3.
300. furfurolo kiekis – neaptinkamas oficialiaisiais analizės metodais. *a. a. – absoliutusis alkoholis ______________ 2 PRIEDAS ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ GEOGRAFINĖS NUORODOS Spiritiniai gėrimai Kategorija Geografinė nuoroda
301. Romas Rhum de la Martinique Rhum de la Guadeloupe Rhum de la Réunion Rhum de la Guyane (šiuos pavadinimus gali papildyti žodis „traditionne“ (tradicinis) Ron de Malaga Ron de Granada Rum da Madeira
302. Viskis: 2.
303. Whisky Scotch Whisky (škotiškas viskis) Irish Whisky (airiškas viskis) Whisky espańol (ispaniškas viskis) (šiuos žodžius gali papildyti žodžiai „Malt“ (salyklinis) arba „Grain“ (grūdų)) 2.
304. Whiskey Irish Whiskey (airiškas viskis) Uisce Beatha Eireannach/Irish Whiskey (airiškas viskis) (šias nuorodas gali papildyti žodžiai „pot still“ (pagamintas periodiniame distiliatoriuje)
305. Grūdų spiritas Eau-de-vie de seigle, marque nationale luxembourgeoise
306. Vyno spiritas Eau-de-vie de Cognac Eau-de-vie des Charentes Cognac (šią nuorodą gali lydėti vienas iš šių apibūdinimų: – Fine – Grande Fine Champagne – Grande Champagne – Petite Fine Champagne – Petite Champagne – Fine Champagne – Borderies – Fins Bois – Bons Bois) Fine Bordeaux Armagnac Bas-Armagnac Haut-Armagnac Ténarčse Eau-de-vie de vin de la Marne Eau-de-vie de vin originaire d’Aquitaine Eau-de-vie de vin de Bourgogne Eau-de-vie de vin originaire du Centre-Est Eau-de-vie de vin originaire de Franche-Comté Eau-de-vie de vin originaire du Bugey Eau-de-vie de vin de Savoie Eau-de-vie de vin originaire des Coteaux de la Loire Eau-de-vie de vin des Cōtes-du-Rhone Eau-de-vie de vin originaire de Provence Faugčres arba Eau-de-vie de Faugčres Eau-de-vie de vin originaire du Languedoc Aguardente do Minho Aguardente do Douro Aguardente da Beira Interior Aguardente da Bairrada Aguardente do Oeste Aguardente do Ribatejo Aguardente do Alentejo Aguardente do Algarve
307. Brendis Brandy de Jerez Brandy de Penedés Brandy italiano Brandy Αττικηζ/Attica Brandy Brandy Πελοποννησσυ/Peloponnese Brandy Brandy Κεντρικηζ Ελλαδαζ/Brandy from Central Greece Deutscher Weinbrand
308. Vynuogių išspaudų spiritas Eau-de-vie de marc de Champagne ou marc de Champagne Eau-de-vie de marc originaire d’Aquitaine Eau-de-vie de mark de Bourgogne Eau-de-vie de marc originaire du Centre-Est Eau-de-vie de marc originaire de Franche-Comté Eau-de-vie de marc originaire de Bugey Eau-de-vie de marc originaire de Savoie Marc de Bourgogne Marc de Savoie Marc d’Auvergne Eau-de-vie de marc originaire des Coteaux de la Loire Eau-de-vie de marc des Cōtes du Rhōne Eau-de-vie de marc originaire de Provence Eau-de-vie de marc originaire du Languedoc Marc d’Alsace Gewuerztraminer Marc de Lorraine Bagaceira do Minho Bagaceira do Douro Bagaceira da Beira Interior Bagaceira da Bairrada Bagaceira do Oeste Bagaceira do Ribatejo Bagaceira do Alentejo Bagaceira do Algarve Orujo gallego Grappa di Barolo Grappa piemontese arba del Piemonte Grappa lombarda arba di Lombardia Grappa trentina arba del Trentino Grappa friulana arba del Friuli Grappa veneta arba del Veneto Südtiroler Grappa/Grappa dell’Alto Adige Τστκουδια Κρητηζ/Tsikoudia from Crete Τστπουρο Μακεδοωιαζ/Tsipouro from Macedonia Τστπουρο θεσσαλιαζ /Tsipouro from Thessaly Τστπουρο Τυρναβου/Tsipouro from Tyrnavos Eau-de-vie de marc marque nationale luxembourgeoise
309. Vaisių spiritas Schwarzwälder Kirschwasser Schwarzwälder Himbeergeist Schwarzwälder Mirabellenwasser Schwarzwälder Williamsbirne Schwarzwälder Zwetschgenwasser Fränkisches Zwetschgenwasser Fränkisches Kirschwasser Fränkischer Obstler Mirabelle de Lorraine Kirsch d’Alsace Quetsch d’Alsace Framboise d’Alsace Mirabelle d’Alsace Kirsch de Fougerolles Südtiroler Williams/Williams dell’Alto Adige Südtiroler Aprikot arba Südtiroler Marille/Aprikot dell’Alto Adige arba Marille dell’Alto Adige Südtiroler Kirsch/Kirsch dell’Alto Adige Südtiroler Zwetschgeler/Zwetschgeler dell’Alto Adige Südtiroler Obstler/Obstler dell’Alto Adige Südtiroler Gravensteiner/Gravensteiner dell’Alto Adige Südtiroler Golden Delicious/Golden Delicious dell’Alto Adige Williams friulano arba del Friuli Sliwovitz del Veneto Sliwovitz del Friuli-Venezia Giulia Sliwovitz del Trentino-Alto Adige Distillato di mele trentino arba del Trentino Williams trentino arba del Trentino Sliwovitz trentino arba del Trentino Apricot trentino arba del Trentino Medronheira do Algarve Medronheira do Buēaco Kirsch arba Kirschwasser Friulano Kirsch arba Kirchwasser Trentino Kirsch arba Kirschwasser Veneto Aguardente de pźra da Lousa Eau-de-vie de pommes marque nationale luxembourgeoise Eau-de-vie de poires marque nationale luxembourgeoise Eau-de-vie de kirsch marque nationale luxembourgeoise Eau-de-vie de quetsch marque nationale luxembourgeoise Eau-de-vie de mirabelle marque nationale luxembourgeoise Eau-de-vie de prunelles marque nationale luxembourgeoise
310. Obuolių sidro spiritas Calvados du Pays d’Auge ir kriaušių sidro spiritas Calvados Eau-de-vie de cidre de Bretagne Eau-de-vie de poiré de Bretagne Eau-de-vie de cidre de Normandie Eau-de-vie de poiré de Normandie Eau-de-vie de cidre du Maine Aquardiente de sidra de Asturias Eau-de-vie de poiré du Maine
311. Gencijonų spiritas Bayerischer Gebirgsenzian Südtiroler Enzian/Genziana dell’Alto Adige Genziana trentina arba del Trentino
312. Vaisių spiritiniai gėrimai Pacharįn navarro
313. Kadagiais aromatizuoti Ostfriesischer Korngenever spiritiniai gėrimai Geničvre Flandres Artois Hasseltse jenever Balegemse jenever Péket de Wallonie Steinhäger Plymouth Gin Gin de Mahón
314. Kmynais aromatizuoti Dansk Akvavit/Dansk Aquavit spiritiniai gėrimai
315. Anyžiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai Anķs espańol Évora anisada Cazalla Chinchón Ojén Rute
316. Likeris Berliner Kümmel Hamburger Kümmel Münchener Kümmel Chiemseer Klosterlikör Bayerischer Kräuterlikör Cassis de Dijon Cassis de Beaufort Irish Cream Palo de Mallorca Ginjinha portuguesa Licor de Singeverga Benediktbeurer Klosterlikör Ettaler Klosterlikör Ratafia de Champagne Ratafia catalana Anķs portuguźs
317. Spiritiniai gėrimai Pommeau de Bretagne Pommeau du Maine Pommeau de Normandie Geografinių nuorodų neatitikimas: „Königsberger Bärenfang“, „Ostpreußischer Bärenfang“. Aromatizuoti vyno produktai
318. Nürnberger Glühwein
319. Thüringer Glühwein
320. Vermouth de Chambry
321. Vermouth de Torino ______________ 3 PRIEDAS VYNUOGIŲ AUGINIMO ZONOS
322. A vynuogių auginimo zonai priklauso: 1.
323. Vokietijoje: visos vynuogynų teritorijos, išskyrus tas, kurios priklauso B auginimo zonai; 1.
324. Liuksemburge: Liuksemburgo vynuogynų auginimo regionas; 1.
325. Belgijoje: Belgijos vynuogynų auginimo teritorija; 1.
326. Nyderlanduose: Nyderlandų vynuogynų auginimo teritorija; 1.
327. Didžiojoje Britanijoje: Didžiosios Britanijos vynuogynų auginimo teritorija; 1.
328. Danijoje: Danijos vynuogynų auginimo teritorija; 1.
329. Airijoje: Airijos vynuogynų auginimo teritorija; 1.
330. Švedijoje: Švedijos vynuogynų auginimo teritorija.
331. B vynuogių auginimo zonai priklauso: 2.
332. Vokietijoje: vynuogynais užsodintos teritorijos nurodytame Badeno regione; 2.
333. Prancūzijoje: šiame priede nepaminėti vynuogynais užsodinti departamentai ir taip pat šie departamentai: 2.2.
334. Alsace: Bas-Rhin, Haut-Rhin; 2.2.
335. Lorraine: Meurthe-et-Moselle, Meuse, Moselle, Vosges; 2.2.
336. Champagne: Aisne, Aube, Marne, Haute-Marne, Seine-et-Marne; 2.2.
337. Jura: Ain, Doubs, Jura, Haute-Saōne; 2.2.
338. Savoie: Savoie, Haute-Savoie, Isčre (Chapareillan komunoje); 2.2.
339. Val de Loire: Cher, Deux-Sčvres, Indre, Indre-et-Loire, Loir-et-Cher, Loire-Atlantique, Loiret, Maine-et-Loire, Sarthe, Vendée, Vienne ir tos teritorijos, kurios yra Ničvre departamento Cosne-sur-Loire dalyje; 2.
340. Austrijoje: Austrijos vynuogynų auginimo teritorija.
341. C I (a) vynuogių auginimo zonai priklauso vynuogynais užsodintos teritorijos: 3.
342. Prancūzijoje: 3.1.
343. šiuose departamentuose: Allier, Alpes-de-Haute-Provence, Hautes-Alpes, Alpes-Maritimes, Aričge, Aveyron, Cantal, Charente, Charente-Maritime, Corrčze, Cōte-d’Or, Dordogne, Haute-Garonne, Gers, Gironde, Isčre (išskyrus Chapareillan bendruomenę), Landes, Loire, Haute-Loire, Lot, Lot-et-Garonne, Lozčre, Ničvre, I (išskyrus Cosne-sur-Loire dalį), Puy-de-Dōme, Pyrénées-Atlantiques, Hautes-Pyrénées, Rhōne, Saōne-et-Loire, Tarn, Tarn-et-Garonne, Haute-Vienne, Yonne; 3.1.
344. Drome departamento Valence ir Die dalyse (išskyrus Dieulefit, Loriol, Marsanne ir Montélimar kantonuose); 3.1.
345. Ardčche departamente, Touron dalyje ir Antragues, Buzet, Coucouron, Montpezat-sous-Bauzon, Privas, Saint-Etienne de Lugdarčs, Saint-Pierreville, Valgorge ir la Voulte-sur-Rhone kantonuose; 3.
346. Ispanijoje: Asturias, Canbtabria, Guipśzcoa, La Coruńa ir Vizcaya provincijose; 3.
347. Portugalijoje, toje Norte regiono dalyje, kuri atitinka „Vinho Verde“ ir „Concelhos de Bombarral, Laurinhć, Mafra e Torres Vedras“ (išskyrus „Freguesias da Carvoeira e Dois Portos“) vyno teritoriją, priklausančią „Regićo viticola da Extremadura“.
348. C I (b) vynuogių auginimo zonai priklauso Italijos vynuogynų teritorijos: Valle d’Aosta regione ir Sondrio, Bolzano, Trente et Belluno provincijose.
349. C II vynuogių auginimo zonai priklauso: 5.
350. Prancūzijoje vynuogynais užsodintos teritorijos: 5.1.
351. šiuose departamentuose: Aude, Bouches-du-Rhōne, Gard, Hérault, Pyrénées-Orientales (išskyrus Olette ir Arles-sur-Tech kantonus), Vaucluse; 5.1.
352. Var departamento dalyje, kuri pietuose ribojasi su Evenos, Le Beausset, Solliés-Toucas, Cuers, Puget-Ville, Collobričres, La Garde-Freinet, Pland-de-la-Tour ir Sainte-Maxime komunų šiaurine riba; 5.1.
353. Nyons dalyje ir Drōme departamento Dieulefit, Loirol, Marsanne ir Montélimar kantonuose; 5.1.
354. Ardčche departamento dalys, kurios nėra išvardytos 3.1 punkte. 5.
355. Italijoje vynuogynais užsodintos teritorijos šiuose regionuose: Abruzzi, Campagnia, Emilia-Romagna, Friuli-Venezia, Giulia, Lazio, Liguria, Lombardy, išskyrus Sondrio provinciją, Marche, Molise, Piedmont, Tuscany, Umbria Veneto, iškyrus Belluno provinciją, įskaitant salas, kurios priklauso tokiems regionams kaip Elba ir kitos Tuscan arkibelago salos, Ponziane salos, Capri ir Ischia. 5.
356. Ispanijoje vynuogynais užsodintos teritorijos: 5.3.
357. Šiose provincijose: Lugo, Orense, Pontevedra, Įvilla (išskyrus komunas, kurios atitinka Cebreros „comarca“ pavadintam vynui), Burgos, León, Palencia, Salamanca, Segovia, Soria, Valladolid, Zamora, La Rioja, Įlava, Navarra, Huesca, Barcelona, Gerona, Lérida; 5.3.
358. Zaragoza provincijos dalyje, kuri yra į šiaurę nuo Ebro upės; 5.3.
359. Tarragona provincijos komunose, kurios įeina į Penedés registruotą kilmės pavadinimą; 5.3.
360. Tarragona provincijos dalyje, kuri atitinka Conca de Barberį „comarca“ pavadintą vyną.
361. C III (a) vynuogių auginimo zonai priklauso Graikijos vynuogynais užsodintos teritorijos: Florina, Imathia, Kilkis, Grevena, Larisa, Ioannina, Levkas, Achaca, Messinia, Arkadia, Korinthia, Iraklio, Khania, Rethimni, Samos, Lasithi ir Thira (Santorini) saloje.
362. C III (b) vynuogių auginimo zonai priklauso: 7.
363. Prancūzijoje, vynuogynais užsodintos teritorijos: 7.1.
364. Corsica departamentuose; 7.1.
365. Toje Var departamento dalyje, kuri yra tarp jūros ir komunų (jos pačios įeina į tą teritoriją) Evenos, Le Beausset, Solličs-Toucas, Cuers, Puget-Ville, Collobričres, La Garde-Freinet, Plan-de-la-Tour ir Sainte Maxime; 7.1.
366. Pyrénées Orientales departamento Olette ir Arles-sur-Tech kantonuose. 7.
367. Italijoje, vynuogynais užsodintose teritorijose šiuose regionuose: Calabria, Basilicata, Apulia, Sardinia ir Sicily, įskaitant salas, priklausančias šiems regionams, tokias kaip Pantelleria ir Lipari, Egadi ir Pelagian salas; 7.
368. Graikijoje vynuogynais užsodintos teritorijos, kurios neišvardytos 6 punkte; 7.
369. Ispanijoje vynuogynais užsodintos teritorijos, kurios neįtrauktos į 3.2 ir 5.3 punktus; 7.
370. Portugalijoje vynuogynais užsodintos teritorijos, kurios neįrauktos į vynuogių auginimo zoną C 1 (a).
371. Tų teritorijų, kurias apima administraciniai vienetai, išvardyti šiame priede, ribų nustatymas atitinka nacionalines nuostatas, kurios galiojo 1981 m. gruodžio 15 d., Ispanijoje, kurios pagal nacionalines nuostatas galiojo 1986 m. kovo 1 d., ir Portugalijoje, kurios pagal nacionalines nuostatas galiojo 1998 m. kovo 1 d. ______________ 4 PRIEDAS ETILO ALKOHOLIO KONCENTRACIJOS NURODYMAS ŽENKLINANT RAMIUS VYNUS, PUTOJANČIUS IR GAZUOTUS PUTOJANČIUS VYNUS
372. Faktinė etilo alkoholio koncentracija tūrio proc., užrašoma ženklinant ramius vynus, putojančius ir gazuotus putojančius vynus, turi būti nurodoma sveiku skaičiumi arba kas pusė sveikojo skaičiaus po kablelio.
373. Nurodytos faktinės etilo alkoholio koncentracijos nuokrypis: 2.
374. ramiems vynams neturi būti didesnis kaip ±0,5 tūrio proc. analizės metu nustatytos koncentracijos, tačiau kai tikrinamas rūšinis vynas pkr, laikomas buteliuose daugiau kaip trejus metus, kompetentinga institucija gali leisti šį nuokrypį padidinti 0,3 proc. pagal tūrį; 2.
375. putojantiems ir gazuotiems putojantiems vynams neturi būti didesnis kaip ±0,8 tūrio proc. analizės metu nustatytos koncentracijos.
376. Ženklinime po skaičiaus, parodančio faktinę alkoholio koncentraciją, rašoma frazė „tūrio proc.“, o prieš skaičių gali būti rašoma „faktinė alkoholio koncentracija“ arba „faktinė alkoholio konc.“, arba sutrumpinimas „alk.“.
377. 3 p. nuorodų raidžių aukštis turi būti: 4.
378. ramiems vynams ne mažesnis kaip 5 mm, jei nominalus tūris didesnis kaip 1 litras, ne mažesnėmis kaip 3 mm – jei tūris 1 litras arba mažesnis, tačiau didesnis kaip 0,2 l, bei 2 mm – jei nominalus tūris 0,2 l arba mažesnis; 4.
379. putojantiems ir gazuotiems putojantiems vynams ne mažesnis kaip 3 mm.
380. Produkto apibūdinimas „Gazuotas putojantis vynas“ rašomas etiketėje, kurioje yra privaloma informacija, to paties šrifto ženklais, tačiau mažiausia raidė neturi būti mažesnė kaip 3 mm.
381. Šie produktai gali būti laikomi parduoti, pateikti rinkai arba eksportuojami kol pasibaigs jų atsargos: 6.
382. putojantys vynai ir gazuoti putojantys vynai, pagaminti Portugalijoje iki 1990 m. gruodžio 31 d., kurių apibūdinimas ir pateikimas neatitinka šio priedo nuostatų, su sąlyga, kad jie atitinka iki tos datos Portugalijoje galiojusias nuostatas; 6.
383. produktai, kurie aprašyti ir pateikti pagal Vokietijos Demokratinės Respublikos nuostatas, galiojusias iki 1990 m. spalio 3 d., tačiau kurių apibūdinimas ir pateikimas neatitinka šio priedo nuostatų.
384. Lietuvos Respublikoje parduodamiems ramiems vynams, putojantiems vynams ir gazuotiems putojantiems vynams iki 2003 01 01 gali būti nurodoma faktinės etilo alkoholio koncentracijos ribos 2 tūrio proc. intervale. ______________ 5 PRIEDAS ETILO ALKOHOLIO KONCENTRACIJOS NURODYMAS ŽENKLINANT LIKERINIUS, PUSIAU PUTOJANČIUS IR GAZUOTUS PUSIAU PUTOJANČIUS VYNUS
385. Faktinė etilo alkoholio koncentracija tūrio proc., užrašoma ženklinant likerinius, pusiau putojančius ir gazuotus pusiau putojančius vynus, turi būti nurodoma sveiku skaičiumi arba kas pusė sveikojo skaičiaus po kablelio. Nurodytos faktinės etilo alkoholio koncentracijos nuokrypis neturi būti didesnis kaip ±0,8 tūrio proc. analizės metu nustatytos koncentracijos.
386. Ženklinime po skaičiaus, parodančio faktinę alkoholio koncentraciją, rašoma frazė „tūrio proc.“, o prieš skaičių gali būti rašoma „faktinė alkoholio koncentracija“ arba „faktinė alkoholio konc.“, arba sutrumpinimas „alk.“. Šių nuorodų raidžių aukštis – ne mažesnis kaip 3 mm.
387. Likeriniai vynai, pusiau putojantys ir gazuoti pusiau putojantys vynai, kurie iki 1988 m. gegužės 1 d. buvo supilti į ne didesnes kaip 60 dm3 nominalaus tūrio talpyklas su etiketėmis ir ant kurių faktinė alkoholio koncentracija nėra nurodyta pagal šio priedo 1 p., tačiau ji nurodyta laikantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje galiojančių nuostatų, kurios buvo taikomos iki 1988 m. gegužės 1 d., ar ant kurių alkoholio koncentracija nėra nurodyta, nes pagal Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės nuostatas, kurios galiojo iki tos datos, jos ir nereikėjo nurodyti, arba iki 1993 m. sausio 1 d. buvo išpilstyti į butelius, kurių uždaromasis įtaisas apgaubtas švinine kapsule arba folija, gali būti laikomi pardavimui, pateikti rinkai arba eksportuojami tol, kol bus suvartotos visos jų atsargos. ______________ 6 PRIEDAS IŠSAMIOS PUTOJANČIŲ VYNŲ APIBRĖŽIMO, PREKINIO PATEIKIMO, ŽENKLINIMO IR APSAUGOS TAISYKLĖS
388. Apibrėžimai: 1.
389. Šios taisyklės nustato, kaip apibūdinti ir pateikti: 1.1.
390. putojančius vynus, apibrėžtus šio reglamento 68 p. ir pagamintus Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungos valstybėse; 1.1.
391. gazuotus putojančius vynus, apibrėžtus šio reglamento 69 p. ir pagamintus Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungos valstybėse; 1.1.
392. putojančius vynus, pagamintus trečiosiose šalyse; 1.1.
393. gazuotus putojančius vynus, pagamintus trečiosiose šalyse. 1.
394. Putojantiems vynams, nurodytiems šio priedo 1.1.1 p., priskiriami: 1.2.
395. putojantys vynai, apibrėžti 10 priedo 8 p.; 1.2.
396. rūšiniai putojantys vynai, apibrėžti 10 priedo 9 p., ir 1.2.
397. rūšiniai putojantys vynai, pagaminti konkrečiuose regionuose (rūšiniai putojantys vynai pkr), apibrėžti XI priedo 11 p. 1.
398. Bendrosios sąvokos: 1.3.
399. Ženklinimas – bet kurios nuorodos, simboliai, iliustracijos ir žymenys bei bet kuris kitas aprašymas, kuriais siekiama apibūdinti produktą ir kurie yra nurodomi ant tos pačios talpyklos, įskaitant kamščius, arba prie talpyklų pritvirtintose etiketėse bei ant butelio kaklelio apvyniotoje medžiagoje; 1.3.
400. Pakuotė – apsauginė apvyniojamoji medžiaga, tokia kaip popierius, visų rūšių šiaudiniai apvalkalai, kartonas ir dėžės, naudojami gabenant vieną ar kelias talpyklas ir jas pateikiant galutiniam vartotojui; 1.3.
401. Gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo ar asmenų grupė, kurie vykdo šio priedo 1 p. nurodyto produktų gamybą arba kurių vardu vykdoma ši gamyba; 1.3.
402. Gamyba – šviežių vynuogių, vynuogių misų ir vynų perdirbimas į šio priedo 1 p. nurodytus produktus.
403. Privalomoji informacija: 2.
404. Šio priedo 1.1 p. nurodytų produktų ženklinime turi būti ši informacija: 2.1.
405. produkto pavadinimas, laikantis šio priedo 4.2 p. nuostatų; 2.1.
406. produkto nominalus tūris; 2.1.
407. produkto rūšis pagal šio priedo 4.3 p. nuostatas; 2.1.
408. faktinė alkoholio koncentracija tūrio proc.; Lietuvos Respublikoje parduodamiems, šiame priede apibrėžtiems produktams, iki 2003 01 01 turi būti nurodoma tik faktinė etilo alkoholio koncentracija; 2.
409. šio priedo 1.1.1 ir 1.1.2 p. nurodytų produktų ženklinime, be informacijos, nurodytos šio priedo 2.1 p., pateikiama: 2.2.
410. gamintojo arba pardavėjo įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje, pavadinimas arba pavardė; 2.2.
411. vietinio administracinio teritorinio vieneto ar jo dalies pavadinimas ir Europos Sąjungos valstybė, kurioje yra šio priedo 2.2.1 p. nurodyto asmens pagrindinė būstinė pagal šio priedo 4.4 ir 4.5 p. nuostatas. Jeigu ženklinime nurodyta gamintojo pavardė ar įmonės pavadinimas, o produktas gaminamas kitame vietinės administracinės teritorijos plote, jo dalyje ar valstybėje, pagal šio priedo 2.2.2 p. nurodytą informaciją būtina papildyti vietinio administracinio teritorinio vieneto ar jo dalies, kur vykdoma gamyba, pavadinimu, o jei gaminama kitoje valstybėje, tos valstybės pavadinimu. 2.
412. Šio priedo 1.1.3 ir 1.1.4 p. nurodytų produktų ženklinime, be informacijos pagal šio priedo 2.1 p., turi būti nurodoma: 2.3.
413. importuotojo pavardė arba įmonės pavadinimas ir vietinio administracinio vieneto bei Europos Sąjungos valstybės ar Lietuvos Respublikos, kurioje yra importuotojo pagrindinė būstinė, pavadinimai; 2.3.
414. gamintojo pavardė arba įmonės pavadinimas ir vietinio administracinio teritorinio vieneto ir trečiosios šalies, kurioje yra gamintojo pagrindinė būstinė, pavadinimai pagal šio priedo 4.4 ir 4.5 p. nuostatas. 2.
415. Ženklinimo informacija papildoma šiais atvejais: 2.4.
416. kai produktai yra pagaminti iš vynų, kurių kilmė – trečiosios šalys, kaip nurodyta šio reglamento 68 p., ženklinime pažymima, kad produktas yra pagamintas iš importuotų vynų ir nurodoma panaudoto vyno sudarant cuvée kilmės trečioji šalis; 2.4.
417. rūšinių putojančių vynų pkr ženklinime nurodomas konkretaus regiono, kuriame buvo išaugintos produkto gamybai panaudotos vynuogės, pavadinimas; 2.4.
418. rūšinių aromatinių putojančių vynų, minimų 11 priedo 11.10 p., ženklinime nurodamas arba vyninių vynuogių veislės, iš kurios jie buvo pagaminti, pavadinimas arba žodžiai „pagamintas iš aromatinių vynuogių veislių“.
419. Neprivalomoji informacija: 3.
420. Šio priedo 1.1 p. nurodytų produktų apibūdinimą ženklinime galima papildyti kita informacija su sąlyga, kad: 3.1.
421. toji informacija neklaidins asmenų, kuriems ji skirta, ypač teikiant privalomąją šio priedo 2 p. nurodytą informaciją ir neprivalomąją šio priedo 5 p. nurodytą informaciją; 3.1.
422. prireikus yra laikomasi šio priedo 5 p. nuostatų. 3.
423. Vykdant putojančio vyno sektoriaus priežiūrą ir valdymą, kompetentingos institucijos gali, vadovaudamosi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reikalauti, kad šio priedo 2.2.1 p. nurodytas gamintojas ar pardavėjas pateiktų informacijos apie atitinkamo produkto ar jo gamyboje naudotų produktų prigimtį, identiškumą, kokybę, sudėtį, kilmę ir geografinę kilmę tikslumo įrodymų. 3.
424. Kai informacijos tikslumo įrodymų reikalauja: 3.3.
425. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės, kurioje yra įsteigta gamintojo ar pardavėjo įmonė, kompetentinga institucija, įrodymų galima reikalauti tiesiogiai iš tokių asmenų; 3.2.
426. kitos valstybės kompetentinga institucija, tai valstybei, kurioje įsteigta gamintojo arba pardavėjo įmonė, kompetentinga institucija turi suteikti pastarajai visą prašomą informaciją ir pranešti apie priemones, kurių buvo imtasi dėl jos prašymo. Jei kompetentingos institucijos nustato, kad informacijos tikslumas neįrodytas, pripažįstama, kad pateikiant atitinkamą informaciją nesilaikoma šio reglamento.
427. Išsamios privalomosios informacijos pateikimo taisyklės: 4.
428. Šio priedo 2 p. nurodyta informacija pateikiama: 4.1.
429. ant talpyklos viename matymo plote (etiketėje); 4.1.
430. aiškiais, įskaitomais ir neištrinamais ženklais, kurie pakankamai dideli, kad aiškiai išsiskirtų iš fono ir skirtųsi nuo kitos rašytinės ar vaizdinės informacijos. Informacija apie importuotoją gali būti pateikiama ir už vieno matymo ploto ribų. 4.
431. Prekiniai pavadinimai, minimi šio priedo 2.1.1 p.: 4.2.
432. Putojančio vyno, nurodyto 10 priedo 8 p. – „putojantis vynas; 4.2.
433. Rūšinio putojančio vyno, nurodyto 10 priedo 9 p., išskyrus vyną, nurodytą šio priedo 4.2.4 p. – „rūšinis vynas“ arba „Sekt“; 4.2.
434. Rūšinio putojančio vyno pkr, nurodyto 11 priedo 11 p.: 4.2.3.
435. „rūšinis putojantis vynas, pagamintas konkrečiame regione“ arba „rūšinis putojantis vynas pkr“, arba „Sekt bestimmter Anbaugebiete“, arba „Sekt A“, arba 4.2.3.
436. specifinis tradicinis Europos Sąjungos valstybės, kurioje vynas buvo pagamintas, terminas, vienas iš 8 priedo 2.2.3.3 p. 3 pastraipoje nurodytų terminų ir įtrauktų į sąrašą, arba 4.2.3.
437. vienas iš rūšinių putojančių vynų pkr, nurodytų 8 priedo 2.2.3.2 p., konkrečių regionų, arba 4.2.3.
438. dvi nuorodos, vartojamos kartu. Tačiau Lietuvos Respublika bei Europos Sąjungos valstybės pagal galiojančią tvarką gali reikalauti, kad tam tikrų rūšinių putojančių vynų pkr, pagamintų jų teritorijoje, ženklinime kai kurios šio priedo 4.2.3.1 p. nuorodos turi būti vartojamos arba vienos, arba kartu; 4.2.
439. Aromatinio rūšinio putojančio vyno, nurodyto 10 priedo 9.3 p. – „rūšinis aromatinis putojantis vynas“; 4.2.
440. Putojančio vyno, kurio kilmė – trečioji šalis: 4.2.5.
441. „putojantis vynas“ arba 4.2.5.
442. „rūšinis putojantis vynas“ arba „Sekt“, kai tokio vyno gamybai nustatyti reikalavimai yra pripažįstami tolygiais 10 priedo 9 p. išdėstytiems reikalavimams. Tokių putojančių vynų prekinis apibūdinimas pateikiamas kartu nurodant trečiąją šalį, kurioje buvo išaugintos jo gamybai panaudotos vynuogės, jis buvo fermentuotas ir paverstas putojančiu vynu. Kai produktai, panaudoti putojančio vyno gamybai, buvo gauti ne toje šalyje, kur jis buvo pagamintas, o kitoje šalyje, gamybos šalies pagal šio priedo 2.3 p. pavadinimas etiketėje turi aiškiai išsiskirti iš visos kitos informacijos. 4.2.
443. Gazuoto putojančio vyno, kurio kilmė – Lietuvos Respublika, Europos Sąjungos valstybė arba trečioji šalis – „gazuotas putojantis vynas“. Jei pagal vartojamos kalbos sąvoką ši nuoroda dėl pridėto anglies dioksido neaiški, ženklinime pagal nustatytas taisykles įrašomi žodžiai „pagamintas pridėjus anglies dvideginio“. 4.
444. Produkto rūšis, minima šio priedo 2.1.3 p., apibrėžta pagal cukraus kiekį, nurodoma vienu iš toliau pateiktų terminų, kurie yra suprantami Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos paskirties valstybėje arba trečiojoje šalyje, kurioje produktas parduodamas tiesioginiam žmonių vartojimui: 4.3.
445. „natūralusis briutas“, „brut nature“, „naturherb“, „bruto natural“, „pas dosé“, „dosage zéro“ arba „dosaggio zero“, jei cukraus kiekis yra mažesnis kaip 3 g/dm3; šiuos terminus galima vartoti tik apibūdinant produktus, į kuriuos nėra pridėto cukraus po antrinio fermentavimo; 4.3.
446. „ekstra briutas“, „extra brut“, „extra herb“ arba „extra bruto“, jei cukraus kiekis yra 0–6 g/dm3; 4.3.
447. „briutas“, „brut“, „herb“ arba „bruto“, jei cukraus kiekis yra mažesnis kaip 15 g/dm3; 4.3.
448. „labai sausas“, „extra dry“, „extra trocken“ arba „extra seco“, jei cukraus kiekis yra 12–20 g/dm3; 4.3.
449. „sausas“, „sec“, „trocken“, „secco“ arba „asciutto“, „dry“, „tųr“, „ζηρος“, „seco“, „torr“ arba „kuiva“, jei cukraus kiekis yra 17–35 g/dm3; 4.3.
450. „pusiau sausas“, „demi-sec“, „halbtrocken“, „abboccato“, „medium dry“, „halvatųr“, „ημιζηρος“, „semi seco“, „meio seco“, „halvtorr“ arba „puolikuiva“, jei cukraus kiekis yra 33–50 g/dm3; 4.3.
451. „saldus“, „doux“, „mild“, „doce“, „sweet“, „sųd“, „γλυκυς“, „dulce“, „dolce“, „söt“ arba „makea“, jei cukraus kiekis yra didesnis kaip 50 g/dm
452. Jei cukraus kiekis produkte atitinka dviejų iš šio priedo 4.3.1–4.3.7 p. nurodytų terminų vartojimą, gamintojas arba importuotojas privalo pasirinkti ir vartoti tik vieną iš jų. Nepaisant šio priedo 2.1.3 p., aromatinių rūšinių putojančių vynų, nurodytų 10 priedo 9.3 p., ir aromatinių rūšinių putojančių vynų, pagamintų konkrečiame regione, nurodytų 11 priedo 11.10 p., vietoj nurodomo produkto tipo, nurodyto šio priedo 4.3.1–4.3.7 p., galima nurodyti analizės būdu nustatytą cukraus kiekį, išreikštą g/dm
453. Norint nurodyti produkto rūšį pagal nustatytą cukraus kiekį, ženklinime galima pateikti tik tokią informaciją, kuri yra nurodyta šio priedo 4.3.1–4.3.7 p. ir šio priedo 4.3 p. 3 pastraipoje. 4.
454. Gamintojo pavardė ar įmonės pavadinimas ir vietinio administracinio teritorinio vieneto ar jo dalies pavadinimas bei valstybė, kurioje yra gamintojo pagrindinė būstinė, nurodoma: 4.4.
455. pilnai arba 4.4.
456. kodu, jei produktai yra pagaminti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje, su sąlyga, kad asmens, asmenų grupės ar įmonės, išskyrus gamintojo, kurie dalyvauja produkto prekiniame platinime, pavadinimas, vietinis administracinis teritorinis vienetas ar jo dalis ir Lietuvos Respublika ar Europos Sąjungos valstybė, kurioje yra tokio asmens, asmenų grupės ar įmonės pagrindinė būstinė, yra pateikiami pilnai. 4.
457. Jeigu ženklinime pateiktas vietinio administracinio teritorinio vieneto ar jo dalies pavadinimas siekiant nurodyti, kur yra gamintojo ar kito asmens, dalyvaujančio produkto prekiniame platinime, pagrindinė būstinė, arba kur produktas buvo pagamintas, ir šioje informacijoje pavartotas ne tas konkretaus regiono, nurodyto 11 priedo 1 p., pavadinimas, kuris tinka teikiamam produktui apibūdinti, toks pavadinimas privalo būti pateiktas kodu. Tačiau Lietuvos Respublika bei Europos Sąjungos valstybės pagal jose galiojančią tvarką gali nustatyti kitas atitinkamas jų teritorijoje pagamintų produktų apibūdinimo taisykles, ypač nustatydamos ženklų dydį, kuris nekeltų jokių neaiškumų dėl vyno geografinės kilmės.
458. Tam tikrų specifinių terminų vartojimas: 5.
459. Geografinės vietos, išskyrus konkretaus regiono, mažesnio už Europos Sąjungos valstybę ar trečiąją šalį, pavadinimą galima vartoti tik papildant: 5.1.
460. rūšinio putojančio vyno pkr, 5.1.
461. rūšinio putojančio vyno, kuriam suteiktas tokios geografinės vietos pavadinimas, arba 5.1.
462. putojančio vyno, kurio kilmė – trečioji šalis ir kurio gamybos sąlygos pripažįstamos tolygiomis 10 priedo 9 p. nustatytoms rūšiniam putojančiam vynui, turinčiam geografinės vietos pavadinimą, sąlygoms, apibūdinimą. Tokį pavadinimą leidžiama vartoti tik tuo atveju, jei: 5.1.
463. tai atitinka Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybės ar trečiosios šalies, kurioje putojantis vynas buvo pagamintas, taisykles; 5.1.
464. atitinkama geografinė vieta yra tiksliai apibrėžta; 5.1.
465. visos vynuogės, iš kurių buvo gautas produktas, išskyrus produktus, esančius tirage liqueur ir expedition liqueur, buvo išaugintos toje geografinėje vietoje; 5.1.
466. geografinė vieta yra konkrečiame regione, kurio vardu pavadintas vynas (taikoma rūšiniam putojančiam vynui pkr); 5.1.
467. tos geografinės vietos pavadinimas nėra skirtas rūšiniams putojantiems vynams pkr apibūdinti (taikoma rūšiniam putojančiam vynui). Nepaisant šio priedo 5.1.6 p., Europos Sąjungos valstybės gali leisti vartoti geografinės vietos, mažesnės už konkretų regioną, pavadinimą rūšinio putojančio vyno pkr apibūdinimui papildyti, jei bent 85 proc. produkto buvo gauta iš toje vietoje išaugintų vynuogių. 5.
468. Vynuogių veislės pavadinimą galima vartoti tik papildant šio priedo 1.1.1 p. nurodytų produktų ar 1.1.3 p. nurodytų produktų apibūdinimą, kai jo gamybos sąlygos yra pripažįstamos tolygiomis 10 priedo 9 p. arba 11 priedo 11 p. nustatytoms sąlygoms. Vynuogių veislės pavadinimas arba to pavadinimo sinonimas gali būti nurodytas tik tais atvejais, kai: 5.2.
469. tos veislės auginimas ir iš jos gautų produktų panaudojimas atitinka Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos arba trečiosios šalies, kurioje buvo išaugintos panaudotos vynuogės, nuostatas; 5.2.
470. jei toji veislė yra įrašyta į Europos Sąjungos valstybės, kurioje buvo gauti cuvée sudarymui panaudoti produktai, nustatytą sąrašą; 5.2.
471. tos veislės pavadinimo negalima sumaišyti su konkretaus regiono arba geografinės vietos pavadinimu, taikomu kitam Europos Sąjungoje gaminamam a