LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMŲ PROGRAMŲ 2004 m. gegužės 17 d. Nr. ISAK-751 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 56 straipsnio 14 punktu ir remdamasis Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimo tarybos 2004 m. vasario 24 d. posėdžio nutarimu: 1. Tvirtinu pridedamas*: 1.1. Istorijos brandos egzaminų programą; 1.2. Dailės brandos egzamino programą; 1.3. Muzikos brandos egzamino programą; 1.4. Muzikologijos brandos egzamino programą; 1.5. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą kurčiųjų mokykloms; 1.6. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą neprigirdinčiųjų mokykloms; 1.7. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloms. 2. Pavedu Nacionaliniam egzaminų centrui (direktorius Vidmantas Jurgaitis) paskelbti brandos egzaminų programas Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje. 3. Pripažįstu netekusiais galios švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ 1.5–1.8 punktus. 4. Šio įsakymo 1.1–1.4, 3 punktai įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. Švietimo ir mokslo Ministras Algirdas Monkevičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu ĮSAK-751 ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Istorijos brandos egzamino 2005–2007 m. programa parengta remiantis bendrojo lavinimo mokyklos reformos dokumentuose keliamais tikslais ir Bendrojo lavinimo mokyklos istorijos programomis ir išsilavinimo standartais (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. XI–XII klasėms. V.: Švietimo aprūpinimo centras, 2002). Atsižvelgta į valstybinio istorijos egzaminų rezultatus ir patirtį. 2. Egzamino programa siekiama apibrėžti egzamino turinį, užduoties formą, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams. Šiuo dokumentu privalo vadovautis egzamino užduočių rengėjai. 3. Istorijos brandos egzaminu siekiama įvertinti kiekvieno egzaminuojamojo žinias, įgūdžius ir gebėjimus (valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminai) bei palyginti mokinių pasiekimus nacionaliniu mastu (valstybinis brandos egzaminas), taip pat sudaryti kuo palankesnes sąlygas kandidatų atrankai į universitetus ir kitas mokymo įstaigas. Šiuo mokinių žinių ir gebėjimų tikrinimu stengiamasi daryti įtaką istorijos mokymo(

1. si)procesui: skatinti mokytojus ir mokinius tobulinti istorijos mokymą ir mokymąsi. II. ISTORIJOS MOKYMOSI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 4. Istorijos mokymasis mokykloje yra bendrojo ugdymo dalis. Paskutinėje vidurinės mokyklos (gimnazijos) pakopoje mokinys gali rinktis mokytis istorijos bendruoju arba išplėstiniu kursu. Tačiau istorijos skirtingų kursų mokymosi mokykloje bendrieji tikslai išlieka tie patys. Svarbiausias istorijos mokymo vidurinėje mokykloje tikslas – ugdyti istorinį mąstymą ir supratimą, kad šiandienos pasaulis yra istorinės raidos rezultatas. Per istorijos pamokas mokinys turėtų išmokti pažinti, suprasti ir vertinti praeitį remdamasis pagrindiniais istorijos tyrimo būdais (duomenų rinkimu, analize, lyginimu, įrodymu, sinteze, išvadų darymu), gebėti interpretuoti bei aiškinti praeities faktus. 5. Baigdamas bendrojo lavinimo mokyklą, mokinys turi gebėti: 5.1. nurodyti svarbiausius istorijos įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius dabartinio pasaulio susiformavimą; 5.2. paaiškinti lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorinę raidą, atkleisti jos ypatumus ir raidos sąsajas su pasaulio istorijos reiškiniais bei procesais; 5.3. nusakyti svarbiausių istorinių asmenybių vaidmenį žmonijos istorijoje; 5.4. pasinaudoti istorinėmis žiniomis aiškindamas ir vertindamas įvykius bei reiškinius; 5.5. jungti istorinius faktus į prasmingą visumą, nustatyti reiškinių priežastis, padarinius, kitus tarpusavio ryšius; 5.5. nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorinius šaltinius ir istorikų tekstus; 5.7. diskutuoti istorinėmis temomis, argumentuoti savo teiginius, teisingai vartoti sąvokas. III. EGZAMINO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 6. brandos egzamino paskirtis yra taip įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus, kad egzamino rezultatai būtų patikimas pagrindas aukštosioms mokykloms atrinkti būsimus studentus. Valstybinis brandos egzaminas ne tik kvalifikacinis, bet ir konkursinis. 7. Valstybinis brandos egzaminas nuo mokyklinio skiriasi turinio apimtimi, gilumu ir sudėtingumu bei keliamais reikalavimais mokinio žinioms ir gebėjimams. Todėl valstybinio brandos egzamino užduotys yra sunkesnės ir sudėtingesnės, jų yra daugiau negu mokyklinio brandos egzamino. Mokyklinio brandos egzamino užduotys yra orientuotos į tokį vidurinės mokyklos programa apibrėžtą istorijos žinių, supratimo ir gebėjimų lygį, koks yra būtinas kiekvienam vidurinį išsilavinimą įgijusiam asmeniui. Valstybinio brandos egzamino užduotimi siekiama išsiaiškinti istorijos žinių, supratimo ir gebėjimo lygį tų mokinių, kuriems tos žinios ir gebėjimai gali būti reikalingi studijų procese. 8. Valstybiniu ir mokykliniu istorijos brandos egzaminais siekiama: 8.1. patikrinti ir įvertinti mokinių žinias apie svarbiausius Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus, reiškinius, procesus, jų esminius bruožus, tarpusavio sąsajas, istorines sąvokas ir asmenybes, orientavimąsi visuomenės ir jos raidos problemose; 8.2. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą suvokti, nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorijos šaltinius – pirminius ir antrinius, istorikų tekstus juos lyginti ir daryti argumentuotas išvadas; 8.3. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą taikyti istorijos žinias aiškinant istorinių šaltinių ir istorikų tekstų turinį, jų kontekstą bei dabarties pasaulio įvykių, reiškinių, procesų atsiradimo priežastis ir pasekmes, analizuojant žemėlapius, lokalizuojant svarbiausius įvykius. IV. MOKINIŲ GEBĖJIMAI 9. Egzamino metu vertinami šie mokinių gebėjimai: 9.1. žinios ir supratimas, t. y. svarbiausių Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktų, reiškinių, procesų žinojimas ir supratimas; gebėjimas tinkamai vartoti sąvokas; istorinių asmenybių pažinimas, jų vaidmens žmonijos istorijoje suvokimas; priežasčių ir pasekmių, įvykių reikšmingumo bei jų raidos, skirtingų požiūrių supratimas; 9.2. žinių taikymas, gebėjimai analizuoti ir vertinti, t. y. istorinių šaltinių ir istorikų tekstų analizė ir lyginimas, jų kritinis vertinimas ir interpretavimas, priežasties, pasekmės ir reikšmės nustatymas, išvadų darymas ir jų pagrindimas, gebėjimas taikyti istorijos žinias aiškint šaltinių turinį ir kontekstą, nustatant ir aiškinant požiūrius bei interpretacijas. V. EGZAMINO REIKALAVIMAI 10. Istorijos brandos egzaminų programos 1 priede pateikiami reikalavimai mokinių gebėjimams laikant mokyklinį ir valstybinį istorijos brandos egzaminą Reikalavimai, keliami mokykliniam egzaminui, privalomi ir valstybinį egzaminą pasirinkusiems mokiniams. Nurodyti reikalavimai mokinių gebėjimams tikrinami pagal egzamino turinyje nurodytą tematiką (VI skyrius). VI. EGZAMINO TEMATIKA 11. Egzamino turinys suskirstytas į 16 temų: 11.1. Senosios civilizacijos: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija). 11.2. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos. 11.3. Krikščionybės plitimas ir įsigalėjimas. 11.4. Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai. 11.5. Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos. 11.5. Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje. 11.7. Lenkijos–Lietuvos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) raida XVI a. antrojoje pusėje – XVIII a. 11.8. Švietimo epocha ir jos idėjų nulemti politiniai pokyčiai. 11.9. Lietuva Rusijos imperijos valdžioje. 11.10. Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIX a. bruožai. 11.11. Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai. 11.12. Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų. 11.13. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai. 11.14. Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje. 11.15. Pasaulis ir Lietuva XX a. 10-ąjį dešimtmetį. 11.16. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas. 12. Istorijos brandos egzaminų programos 2 priede pateikiama mokyklinio ir valstybinio brandos egzamino tematika ir išsamesnis jos atskleidimas. Mokyklinio brandos egzamino temos turinys privalomas ir laikantiesiems valstybinį brandos egzaminą. 13. Mokiniai turėtų žinoti programoje nurodytas datas ir asmenybes, suvokti nurodytų istorinių asmenybių vaidmenį. Jeigu programoje istorinė asmenybė nenurodoma, teste nebus užduočių, reikalaujančių žinoti istorinio asmens veiklos faktus. Tačiau užduotyse pateikiamuose šaltiniuose gali būti minimos istorinės asmenybės, kurios gali padėti mokiniui atpažinti epochą ar aprašomus įvykius. Kai prie programoje minimo įvykio nėra nurodyta konkreti data, mokinys turėtų žinoti amžių, istorinę epochą, gebėti išmanyti įvykių chronologinę seką. 14. Mokinys privalo žinoti mokyklinio istorijos kurso sąvokų reikšmes ir gebėti tas sąvokas tinkamai vartoti. VII. EGZAMINO STRUKTŪRA 15. Egzamino užduotį sudaro klausimai iš pasaulio, Lietuvos istorijos ir šiuolaikinės visuomenės politinio gyvenimo. Pasaulio istorijai skiriama apie 50 proc., Lietuvos istorijai – apie 40 proc., o šiuolaikinės visuomenės politiniam gyvenimui – apie 10 proc. visų klausimų. Chronologijos požiūriu istorijos klausimai jungiami į tris grupes: 15.1. Senovė ir viduramžiai (iki XV a. pab.). Šiai grupei skiriama apie 25 proc. visų klausimų. 15.2. Naujieji amžiai (XV a. pab.–XIX a.). Šiai grupei skiriama apie 25 proc. visų klausimų. 15.3. Šiuolaikinė, arba naujausioji, istorija (XX a.). Šiai grupei skiriama apie 40 proc. visų klausimų. 16.Egzamino užduotys metodiniu požiūriu susideda iš dviejų dalių. 16.1. Pirmoji dalis – klausimai, į kuriuos atsakant reikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš kelių pateiktųjų. 16.2. Antrąją dalį sudaro klausimai, į kuriuos atsakant reikia nagrinėti istorijos šaltinius (tekstus, statistinę informaciją, iliustracijas, žemėlapius ir kt.) – pirminius ir antrinius bei istorinių veikalų fragmentus. Juose reikalaujama parodyti istorijos žinias ir gebėjimą analizuoti bei vertinti patį dokumentą, rasti reikalingą informaciją užduotims atlikti ir problemoms spręsti, atpažinti įvykius ir procesus, susieti pateiktą informaciją su žinomu istorijos kontekstu ir t.t. 17. Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti apie 30–40 proc. taškų, už antrąją – apie 60–70 proc. taškų. Užduotyje bus įvairaus sudėtingumo klausimų. Lengvi klausimai orientuoti į pagal bendrąjį kursą besimokančius mokinius, jie reikalauja bazinių žinių ir gebėjimų, kurie įgyjami mokantis bendrąjį kursą. Sudėtingi klausimai reikalauja gerų žinių ir gebėjimų, įgyjamų mokiniams mokantis išplėstinį kursą, kurie taikomi nagrinėjant istorijos šaltinius. VIII. EGZAMINO MATRICOS 18. Mokyklinio egzamino matrica TEMOS (Pasaulio istORIJA – 50%, Lietuvos istORIJA – 40%) Žinios ir supratimas Žinių taikymas, gebėjimas analizuoti ir vertinti % Senovė ir viduriniai amžiai 25 Naujieji amžiai 25 Naujausioji istorija (XX a.) 40 Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas 10 % 70 30 19. Valstybinio egzamino matrica TEMOS (Pasaulio istORIJA – 50%, Lietuvos istORIJA –40%) Žinios ir supratimas Žinių taikymas, gebėjimas analizuoti ir vertinti % Senovė ir viduriniai amžiai 25 Naujieji amžiai 25 Naujausioji istorija (XX a.) 40 Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas 10 % 60 40 IX. VERTINIMAS 20. Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktas valstybinio egzamino užduotis yra 100, už mokyklinio – 50. 21. Mokyklinio brandos egzamino mokinių darbų vertinimas yra kriterinis. Darbus pažymiais įvertina vertinimo komisijos, sudarytos iš mokinius mokiusių mokytojų. Vertintojai vadovaujasi vertinimo instrukcija ir joje pateikta vertinimo skale, kurioje nurodoma, koks pažymys rašomas už tam tikrą mokinio surinktų taškų skaičių. 22. Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra norminis. Valstybinis egzaminas vykdomas centruose, mokinių darbai koduojami ir tikrinami centralizuotai. Kiekvieną darbą vertina du vertintojai. Jų nuomonėms išsiskyrus, sprendimą priima trečiasis vyresnysis vertintojas. Vertintojai mokinių darbus įvertina taškais. Kiekvieno mokinio surinkta taškų suma pagal Nacionalinio egzaminų centro parengtas instrukcijas perskaičiuojama į valstybinio egzamino balus. Istorijos brandos egzaminų programos 1 priedas MOKYKLINIO IR VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI GEBĖJIMŲ GRUPĖS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI Istorinės raidos suvokimas Mokiniai turi gebėti: · Nurodyti ir gebėti apibūdinti svarbiausius įvykius, kurie lėmė istorinę žmonijos raidą. · Lyginti istorijos faktus ir reiškinius. · Apibūdinti istorinių asmenybių (minimų programoje (žr. VI skyrių)) vaidmenį Lietuvos ir pasaulio istorijoje. Mokiniai turi gebėti: · Nurodyti ir gebėti apibūdinti svarbiausias istorines epochas, jų chronologines ribas, Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos etapus. · Nurodyti ir susieti tarpusavyje Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus, reiškinius ir procesus (minimus programoje) · PaaiškintiSusieti istorinių asmenybių (minimų programoje) veiklą su programoje nurodytais istoriniais įvykiais. Istorinės erdvės ir laiko supratimas · Nurodyti svarbiausius Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus ir reiškinius. · Nurodyti svarbiausias istorines epochas, Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos etapus. · Naudotis istoriniu žemėlapiu, lokalizuoti svarbiausius istorinius įvykius. · Nurodyti svarbiausias istorines epochas ir jų chronologines ribas. Gebėti susieti istorinę erdvę su konkrečios epochos Lietuvos ir pasaulio istorine raida. · Remiantis istoriniu žemėlapiu, atskleisti ir aiškinti svarbiausius teritorinius pasaulio ir Lietuvos pokyčius. Istorijos šaltinių tyrimas · Suvokti istorinių šaltinių svarbą praeities pažinimui · Naudoti istorijos šaltinius ir istorikų tekstus informacijai gauti ir išvadoms daryti. · Vertinti istorijos šaltinius ir istorikų tekstus pagal pateiktus kriterijus. · Lyginti istorinius šaltinius ir istorikų tekstus. · Nagrinėti, interpretuoti ir kritiškai vertinti istorinius šaltinius bei istorikų tekstus. · Naudotis iš karto keliais šaltiniais bei gretinti skirtingų šaltinių ir istorikų tekstų informaciją. · Sieti istorinius šaltinius su istoriniu kontekstu. Istorijos analizė ir interpretacija · Jungti istorinius faktus į prasmingą visumą, nustatyti reiškinių priežastis, pasekmes bei padarinius. · Apibūdinti Nusakyti priežasties ir išskirti dingsties vaidmenį istorijoje, mokėti jas skirti istorinių reiškinių aprašymuose. · Paaiškinti istorinio tęstinumo ir kaitos priežastis bei padarinius. · Paaiškinti Lietuvoje ir pasaulyje vykusių istorinių reiškinių bei procesų abipusius ryšius. · Suprasti skirtingas istorijos interpretacijas bei koncepcijas, paaiškinti, kaip autorių pozicija ir šaltinių atranka lemia istorinę interpretaciją. Istorijos supratimo raiška · Sklandžiai aDėstyti savo istorinį supratimą. · Daryti išvadas ir jas pagrįsti, argumentuoti pateiktus teiginius. · Teisingai vartoti mokyklinio istorijos kurso sąvokas. · Argumentuotai sklandžiai dėstyti savo požiūrį ir jį pagrįsti. · Atskleisti mokyklinio istorijos kurso sąvokų turinį ir mokėti tiksliai jas vartoti. · Gebėti naudoti sąvokas ir datas, būtinas istoriniam įvykiui ar laikotarpiui apibūdinti ir paaiškinti. Istorijos brandos egzaminų programos 2 priedas MOKYKLINIO IR VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO TEMATIKA TEMOS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO TURINYS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO TURINYS 1. Senosios civilizacijos: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija) · Civilizuotos visuomenės atsiradimas. · Pagrindiniai senųjų civilizacijų požymiai ir svarbiausi laimėjimai: raštas, valstybė, miestai, monumentalioji architektūra, mokslas. · Svarbiausi religijų bruožai. · Civilizacijų panašumai ir skirtumai. · Svarbiausi senųjų civilizacijų pažinimo šaltiniai · Religijos vaidmuo senosiose civilizacijose. Politeizmo ir monoteizmo skirtumai. · Judaizmo reikšmė civilizacijos istorijoje. · Senojo Testamento kaip istorijos šaltinio reikšmė. 2. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos · Svarbiausi senovės Graikijos istorijos faktai: graikų polių sistema, graikų kolonizacija, graikų ir persų karai. · Atėnų demokratija. Periklis. · Esminiai graikų kultūros bruožai. · Graikų religija. · Aleksandro Makedoniečio žygių reikšmė. · Romos respublika ir imperija. Gajus Julijus Cezaris. · Svarbiausi Romos istorijos įvykiai ir procesai (Romos valstybės susikūrimas, jos teritorijos augimas, respublikos tapimas imperija, imperijos teritorijos padalijimas, Vakarų Romos imperijos žlugimas (476 m.). · Svarbiausi Romos kultūros bruožai. · Romėnų religija. · Didžiojo tautų kraustymosi reikšmė Vakarų Romos imperijos žlugimui. · Svarbiausi antikos istorijos pažinimo šaltiniai. · Atėnų ir Spartos raidos skirtumai · Graikų kultūra, jos reikšmė Europos kultūros istorijai. Sokratas, Platonas, Aristotelis. · Aleksandro Makedoniečio karinės, valstybinės ir kultūrinės veiklos reikšmė antikos istorijai. · Graikijos ir Romos kultūros panašumai ir skirtumai. · Graikų ir romėnų religijų panašumai ir skirtumai. · Romos imperijos žlugimo reikšmė tolesnei Europos raidai. · Didžiojo tautų kraustymosi reikšmė tolesnei Europos istorijos raidai. 3. Krikščionybės atsiradimas ir plitimas · Krikščionybės atsiradimas · Svarbiausios Jėzaus Kristaus mokymo idėjos · Jėzaus Kristaus mokymo ir krikščionybės reikšmė žmonijos istorijai · Krikščionybės plitimas ir tapimas valstybine religija. · Europos christianizacijos procesas. · Krikščionybės plitimas viduriniais amžiais Europoje. Katalikybės ir stačiatikybės išplitimo regionai. · Krikščionybės kelias į Lietuvą. Lietuvos krikšto problema: Mindaugo krikštas (1251 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.). Jogaila. Žemaitijos krikštas (1413 m.). · Bažnyčios vaidmuo viduriniais amžiais. 4. Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai · Svarbiausi viduramžių visuomenės bruožai. Viduramžių visuomenės struktūra, ūkis, pagrindiniai verslai, technika. Vidurinių amžių miestas. Amatai ir prekyba. · Vidurinių amžių valstybės. · Feodalinis susiskaldymas. · Vidurinių amžių menas, filosofija, švietimas ir mokslas. · Islamo atsiradimas. Mahometas. · Kryžiaus žygių esmė. · Frankų imperija (800 m.). Karolis Didysis. · Šventoji Romos imperija (962 m.). · Bizantijos reikšmė pasaulio istorijai. · Bizantijos žlugimas (1453 m.) · Arabų skverbimasis į Europą. 5. Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos · Valstybės sukūrimo priešistorė: baltų gentys ir jų teritorijos. · Lietuvos valstybės susikūrimas. Mindaugas. Karalystė (1253 m.). · LDK iki XIV a. pabaigos: teritorijos augimas. Gediminas. Vilniaus įkūrimas (1323 m.). · Karų su ordinais epocha (Žalgiris, 1410 m.). LDK didysis kunigaikštis Vytautas. · LDK dinastinės unijos su Lenkijos karalyste laikotarpiu (1386–1569): krikštas; 1386 m. dinastinė unija; valstybės valdymas; santykiai su Lenkija; luominė visuomenė. · Lietuvos valstybės integracijos į krikščioniškąją Europą problemiškumas. · Lietuvos santykiai su kaimynais ir Europa. · LDK 1386–1569 m.: valstybės, visuomenės, ūkio, kultūros pokyčiai. 6. Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje · Pasaulis žengia į naujuosius laikus: mokslo ir technikos išradimai; didieji geografiniai atradimai (Kristupas Kolumbas, Amerikos atradimas – 1492 m., Ferdinandas Magelanas); Renesansas; centralizuotos, tautinės valstybės. · Reformacija (1517 m.). Martynas Liuteris. · Kontrreformacija, religiniai karai ir jų pasekmės. · Lietuvos visuomenės religinė įvairovė. · Lietuvos statutai. · Martyno Mažvydo „Katekizmas“ (1547 m.). · Universitetas (1579 m.) · Pasaulis žengia į naujuosius laikus: požymiai, liudijantys, kad pasibaigė viduramžiai ir prasidėjo naujieji laikai. · Kapitalizmo atsiradimas. · Europos ekspansija į pasaulį ir jos pasekmės. · Nauja kultūra, naujas žmogus. Erazmas Roterdamietis, Leonardas da Vinči, Mikelandželas. Nikolajus Kopernikas. · Barokas. · Lietuva ankstyvaisiais naujaisiais laikais, pokyčiai visuomenės ir valstybės gyvenime: reformacija, politinio gyvenimo permainos, ūkio pokyčiai. Lietuvos visuomenės europeizacija (studijos Europos universitetuose, kelionės, literatūros plitimas). 7. Lenkijos–Lietuvos valstybės (Abiejų Tautų Respub–likos) raida XVI a. antrojoje pusėje – XVIII a. · 1569 m. Liublino unija, jos sudarymo priežastys ir rezultatai. Žygimantas Augustas. · LDK Abiejų Tautų Respublikoje. LDK valstybingumo raida. Karai ir jų pasekmės; ūkiniai, demografiniai pokyčiai; kultūros, švietimo raida. · Abiejų Tautų Respublika. Ūkinė ir demografinė krizė. Užsienio valstybių įtaka vidaus gyvenimui. Stanislovas Augustas Poniatovskis. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. 1772 , 1793 , 1795 m. padalijimai. T. Kosciuškos sukilimas (1794 m.). · Liublino unijos sudarymo tarptautinis kontekstas ir reikšmė. Politinio elito vaidmuo valstybės gyvenime. LDK Abiejų Tautų Respublikoje: naujas valstybės ir visuomenės modelis. Kova dėl vietos Europoje: karai su Rusija ir Švedija. Kultūros, švietimo, mokslo raida naujomis sąlygomis. Abraomas Kulvietis. Mikalojus Daukša. · Vidinės ir tarptautinės padalijimų priežastys. Naujų idėjų sklaida Europoje ir pastangos reformuoti Abiejų Tautų Respubliką. Vidinės ir tarptautinės padalijimų pasekmės. . Mikalojus Daukša. 8. Švietimo epocha ir jos nulemti politiniai bei visuomeniniai pokyčiai · Švietimo epocha Europoje ir Lietuvoje. Šviečiamojo sąjūdžio idėjos ir jų sužadinti visuomeniniai, kultūriniai, politiniai, valstybiniai, ūkiniai pokyčiai: JAV susikūrimas (1776 m., Džordžas Vašingtonas), Didžioji Prancūzijos revoliucija (1789 m.) · Napoleono Bonaparto epocha: svarbiausi jos bruožai. · Vienos kongresas (1815 m.) ir politiniai bei teritoriniai pokyčiai Europoje. · Šviečiamojo sąjūdžio idėjų sklaida ir poveikis Europos ir Lietuvos visuomenei. · 1776 m. JAV Nepriklausomybės deklaracija. JAV konstitucija (1787 m.) 1789 m. Žmogaus ir piliečių teisų deklaracija. · Edukacinė komisija. Ketverių metų seimo reformos. 9. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje · Lietuvos įjungimas į Rusijos imperijos sudėtį (1795 m.). Užnemunės likimas. · Lietuva Prancūzijos ir Rusijos karo (1812 m.) metu. · Rusijos carų politika ir priešinimasis jai. · 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimų Lenkijoje ir Lietuvoje tikslai ir rezultatai. · Baudžiavos panaikinimo Rusijoje ir Lietuvoje (1861 m.) poveikis visuomenės raidai. · Caro valdžios politika po 1863 m. sukilimo. Lietuvos visuomenės priešinimasis: knygnešystė, slaptosios mokyklos, lietuviška spauda („Aušra“ ir „Varpas“). Vincas Kudirka. Jonas Basanavičius. · XX a. pradžios pasikeitimai Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.). · Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.) ir jo reikšmė. · Lietuvos bajorijos politiniai siekiai Prancūzijos ir Rusijos karo metu. · Tautinis atgimimas ir lietuvių savimonės raida. Simonas Daukantas. Motiejus Valančius. · Politinių partijų kūrimasis: Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos demokratų ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos · Tautinis ir kultūrinis Mažosios Lietuvos judėjimas. 10. Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIX a. bruožai · Pramonės perversmas. · Mokslo ir technikos naujovės. · Pramonės perversmo svarba gamybos apimties didėjimui, transporto sistemos plėtrai, urbanizacijai, visuomenės struktūrai, gyvenimo būdo ir buities pokyčiams. · Europos ekspansija pasaulyje. Kolonializmas. · JAV pilietinio karo (1861–1865
2. m)priežastys ir rezultatai. · Italijos ir Vokietijos (1871 m.) suvienytų valstybių susikūrimas. Otas fon Bismarkas · · Pramonės perversmo raidos netolygumas įvairiose šalyse (Anglija, Vokietija, Rusija). · Svarbiausių XIX a. politinių teorijų (liberalizmo, konservatizmo, socializmo) panašumai bei skirtumai. · Nacionalizmo atsiradimas ir tautiniai sąjūdžiai Europoje, Austrijos–Vengrijos, Osmanų ir Rusijos imperijose. 11. Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai. · Mokslo ir technikos naujovių reikšmė XX a. pradžioje. · Kariniai blokai: Trilypė sąjunga ir Antantė. · Karo (1914–1918 m.) priežastys, eiga ir rezultatai. · 1917 m. revoliucijų Rusijoje padariniai. · Politiniai ir teritoriniai pokyčiai Europoje. · Tautų Sąjungos sukūrimas. · Lietuva vokiečių okupacijos metais (1915–1918). · Lietuvos valstybės atkūrimas. 1918 m. vasario 16 d. Aktas ir Lietuvos Tarybos pastangos jį įgyvendinti. · Tarptautiniai santykiai XX a. pradžioje. · Lietuvių politiniai siekiai Pirmojo pasaulinio karo metais. · Versalio sistemos sukūrimas (1919 m.) ir tolesnė Europos raida. · 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d. aktų dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo panašumai ir skirtumai. · Lietuvos valstybingumo atkūrimas. 12. Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų · Bolševikų režimo ypatumai Rusijoje. Vladimiras Leninas. Josifas Stalinas. · Italų fašizmo ir vokiečių nacional–socializmo panašumai ir skirtumai. Benito Musolinis. Adolfas Hitleris. · Didžioji ekonominė krizė (1929 m.). · Nacionalsocialistų atėjimas į valdžią (1933 m.). · Lietuvos valstybės kūrimasis. Steigiamasis seimas (1920–22 m.) ir jo reformos. Nepriklausomybės kovos. Vilniaus praradimas 1920 m. ir Klaipėdos prisijungimas 1923 m. · Parlamentinis (1920–1926 m.) ir autoritarinis (1926–1940 m.) valdymas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius. · Svarbiausios Lietuvos užsienio politikos problemos: santykiai su Lenkija ir Vokietija. · Socialinė, ekonominė ir kultūrinė Lietuvos raida. · Demokratinių valstybių raidos ypatybės. · Diktatūros Europos šalyse, jų panašumai ir skirtumai. Totalitarizmas ir autoritarizmas. Pilietinis karas Ispanijoje. · Lietuvos konstitucijos (1922 m. ir 1938 m.) ir jų skirtumai. · Vilniaus ir Klaipėdos krašto problemos. 13. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai · Antrojo pasaulinio karo priežastys. · Molotovo ir Ribentropo paktas (1939 08 23). · Svarbiausi karo eigos 1939–1945 metais įvykiai Europoje ir Lietuvoje: karo pradžia (1939 09 01), Vokietijos ir Sovietų Sąjungos agresija prieš Lenkiją, Sovietų Sąjungos ir Suomijos karas, „Keistasis karas“, Prancūzijos kapituliacija, SSRS okupuoja Lietuvą 1940 06 15, Lietuvos sovietizacija, represijos. · Lietuva nacių okupacijos metais: Birželio sukilimas, Lietuvos laikinoji vyriausybė, holokaustas, antinacinė rezistencija. · Antrojo pasaulinio karo padariniai. · Tarptautinių santykių komplikavimasis 4-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje (Austrijos prijungimas, Miuncheno susitarimas ir Čekoslovakijos okupacija). · Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje. Ultimatyvi Lenkijos nota Lietuvai, Klaipėdos krašto netektis (1939 m. kovo mėn.), Vilniaus grąžinimas Lietuvai (1939 m. spalio mėn.). · Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sutartys (1939 08 23, 1939 09 28) ir Lietuva. · Antihitlerinės koalicijos susikūrimas ir veikla kovojant su Vokietija, Japonija ir jos sąjungininkais (Teherano (1943 m.), Jaltos (1945 m.) ir Potsdamo konferencijos (1945 m.). V. Čerčilis, F. Ruzveltas. Š. de Golis. · Karo nusikaltimai. Holokaustas. · Vokietijos ir Japonijos kapituliacijos. · Niurnbergo procesas. · Sovietų ir nacių politikos Lietuvoje skirtumai ir panašumai politiniame, socialiniame, ūkiniame, kultūriniame krašto gyvenime. Antisovietinė ir antinacinė rezistencija. 14. Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje · Svarbiausi teritoriniai, politiniai pokyčiai Europoje po Antrojo pasaulinio karo. JTO sukūrimas. · Šaltasis karas. Berlyno siena. · Svarbiausi Šaltojo karo įvykiai: karinių blokų susikūrimas, branduolinis ginklavimasis, lokaliniai konfliktai (Korėjos karas, Karibų krizė (1962 m.), Vietnamo karas, Afganistano karas, Palestinos problema). · Rytų ir Vakarų dialogas. · SSRS ir komunistinio bloko raida: komunistinių režimų įsigalėjimas Rytų Europos šalyse. · Sniečkus. · Stagnacija. Leonidas Brežnevas. · Vidurio ir Rytų Europos tautų kova su komunistiniu režimu: Vengrija (1956 m.), Čekoslovakija (1968 m.), Lenkija (1980–1981 m.). · Kolonijinės sistemos suirimas. · Svarbiausi demokratinių ir totalitarinių šalių raidos skirtumai. · Antroji Lietuvos okupacija: represijos, partizaninis pasipriešinimas, socializmo kūrimas. · Teritorinių ir politinių pokyčių Europoje po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų palyginimas. · JTO vaidmuo pasaulinėje politikoje. · Maršalo planas. Trumeno doktrina. · Komunizmo ekspansija pasaulyje. · Šaltojo karo poveikis Europos ir pasaulio raidai. · JAV ir SSRS vaidmuo pokario pasaulyje. · Tautinių vertybių ir valstybingumo idėjų saugojimas Lietuvoje bei pasipriešinimas režimui: nelegali spauda, 1972 m. įvykiai Kaune, Helsinkio grupė, Laisvės lyga, disidentinis judėjimas. · Mokslo ir technikos pažanga. 15. Pasaulis ir Lietuva XX a. 10–ąjį dešimtmetį · „Perestroika“ SSRS. Michailas Gorbačiovas. Tarptautinių santykių pokyčiai. · SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimas. Teritoriniai ir politiniai pokyčiai Europoje. · Europos Ekonominės Bendrijos tapimas Europos Sąjunga. · Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (1990 m. kovo 11 d.). · Lietuvos integracija į Vakarų ūkines, politines ir karines struktūras. · Pokomunistinių šalių ūkio ir politinės raidos problemos. · Lietuvos politinės, ekonominės ir visuomenės raidos problemos. · Europos integracijos procesai. · Svarbiausios šiandieninio pasaulio problemos. 16. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas · Valstybė. Valdžia. · Žmogaus ir piliečio teisės. · Demokratijos esmė. · Diktatūros ir jų formos. · Rinkimai. Rinkimų sistemos: proporcinio atstovavimo ir daugumos atstovavimo (mažoritarinė). · Politinių partijų atsiradimas. Jų skirtumai nuo kitų organizacijų. · Lietuvos Respublikos Konstitucija valstybės santvarką: Lietuvos Respublikos Seimas, jo rinkimų tvarka ir funkcijos; Respublikos Prezidentas, jo rinkimų tvarka ir įgaliojimai; Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos formavimas ir funkcijos. · Svarbiausios tarptautinės organizacijos – JTO, ES, NATO – ir Lietuva. · Rinkimų cenzai ir rinkimų procesas. Rinkimų sistemų pranašumai ir trūkumai. · Svarbiausios Lietuvos parlamentinės partijos. · Pagrindiniai demokratinio valdymo modeliai. · Interesų grupių vaidmuo politiniame procese. · Lietuvos Respublikos Konstitucija apie valstybę ir visuomenę. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ĮSAK-751 DAILĖS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Dailės mokyklinio brandos egzamino programa parengta pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI-XII klasėms (V.: Leidybos centras, 2002 m.). Mokinys, ketinantis laikyti dailės brandos egzaminą, dalyko gali mokytis tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu. Rengiant mokyklinio dailės brandos egzamino programą atsižvelgta į pastarųjų šešerių metų dailės egzamino organizavimo ir vykdymo patirtį. II. DALYKO MOKYMOSI IR EGZAMINO TIKSLAI 2. Dailės dalyko mokymas bendrojo lavinimo mokykloje yra visapusiško asmenybės ugdymo dalis. Jo pagrindinis tikslas XI–XII klasėse – prasminga ir tikslinga mokinių dailės raiška, dailės reiškinių pažinimas bei gebėjimai meninę ir estetinę patirtį taikyti gyvenime. 3. Dailės dalykas bendrojo lavinimo mokykloje apima vaizduojamąją ir taikomąją dailę, architektūrą, liaudies meną, dizainą, šiuolaikinius vizualiuosius menus bei dailėtyrą. Jo turinį sudaro šios sritys: 3.1. dailės raiška (spalvinė, grafinė, erdvinė); 3.2. dailėtyra (dailės istorija ir paveldas, dailės kalba, dailės kritika ir estetika); 3.3. dailės raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje (mokinių dailės parodos, mokyklinė periodika, dailės raiškos darbai artimiausioje aplinkoje, netradicinio šiuolaikinio meno projektai, integraciniai kultūriniai projektai ir kt.). 4. Mokyklinio dailės brandos egzamino tikslai: 4.1. sudaryti mokiniams galimybę atskleisti savo kūrybinius gebėjimus, įvertinti kūrybinės veiklos procesą ir jo rezultatus; 4.2. patikrinti ir įvertinti mokinių dailės reiškinių bendrą pažinimą, gebėjimą nagrinėti dailės kūrinius ir savarankiškai juos vertinti. III. MOKINIŲ GEBĖJIMAI 5. Dailės mokyklinio brandos egzamino metu tikrinami ir įvertinami gebėjimai, susieti su pagrindinėmis dailės dalyko sritimis – dailės raiška ir dailėtyra. 6. Kūrybinei užduočiai (dailės raiškos darbui) atlikti reikia gebėti: 6.1. perteikti vaizdą spalvinėmis, grafinėmis ir (
3. ar)erdvinėmis priemonėmis; 6.2. siekti originalios raiškos; 6.3. stebėti aplinką, ją fiksuoti ir kūrybingai interpretuoti dailės raiškoje; 6.4. pažinti vizualios raiškos elementus, kompozicines sandaras ir tikslingai juos taikyti; 6.5. pažinti ir savo idėjų raiškai pritaikyti įvairias medžiagas bei technikas, šiuolaikines technines priemones, įrankius ir darbo būdus; 6.6. išplėtoti idėją nuo eskizo iki užbaigto darbo; 6.7. tinkamai (tvarkingai ir estetiškai) išeksponuoti savo dailės raiškos darbus; 6.8. pristatyti savo dailės raiškos darbą (tinkamai vartoti dailės terminus ir sąvokas, taisyklingai kalbėti). 7. Kūrybinei užduočiai (dailėtyros darbui) atlikti reikia gebėti: 7.1. dirbti su įvairiais informacijos šaltiniais; 7.2. tikslingai vartoti dailės terminus; 7.3. pažinti, analizuoti ir vertinti pasaulio ir Lietuvos dailės reiškinius; 7.4. rinkti ir kaupti medžiagą (piešinius, fotonuotraukas ir kt.) apie kultūros paminklus; 7.5. nagrinėti (tyrinėti) spaudos, parodų, meno renginių, vietos dailininkų, tautodailininkų kūrybą ir ją apibendrinti; 7.6. estetiškai apipavidalinti dailėtyros darbą; 7.7. pristatyti savo dailėtyros darbą (tinkamai vartoti dailės terminus ir sąvokas, taisyklingai kalbėti). 8. Dailės pažinimo testui atlikti reikia gebėti: 8.1. pagal meno (architektūros ir dailės) kūrinius, jų elementus arba fragmentų išorinius bruožus, pagal pavartotas sąvokas atpažinti ir įvardyti meno stilių; 8.2. įvardyti pagrindinius architektūros elementus; 8.3. priskirti analizuojamą kūrinį dailės rūšiai, šakai, žanrui ar autoriui; 8.4. atpažinti teisingus ir neteisingus teiginius (sąvokas); 8.5. taisyklingai ir dailiai nupiešti nesudėtingus architektūrinius elementus, ornamentus, simbolius; 8.6. susieti skirtingų epochų, krypčių kūrinius pagal stiliaus ypatumus, panaudotas meninės išraiškos priemones. IV. EGZAMINO TURINYS 9. Egzamino turinys pateiktas dailės mokyklinio brandos egzamino programos 1 ir 2 prieduose. V. EGZAMINO MATRICA 10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą dailės raiškos ir dailėtyros užduočių santykį su dailės kalbos ir istorijos testo užduotimis. TIKRINIMO SRITYS TIKRINIMO BŪDAI Gebėjimas naudotis meninėmis ir techninėmis įvairių vizualiojo meno sričių priemonėmis (%) Dailės kalbos ir pasaulio dailės istorijos žinios ir supratimas (%) Tautodailės ir profesionaliosios Lietuvos dailės žinios ir supratimas (%) % Kūrybinė užduotis 50 Dailės pažinimo testas 50 Iš viso (%) 40 35 25 100 11. Egzamino užduotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo pateiktų skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ±5 proc. 12. Egzamino matrica atitinka Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos dailės dalyko XI–XII klasėms bendrosios programos ir išsilavinimo standartuose esantį dailės raiškos ir dailėtyros santykį. VI. EGZAMINO STRUKTŪRA 13. Pasirenkamasis mokyklinis dailės brandos egzaminas susideda iš 2 dalių: kūrybinės užduoties ir užduoties raštu – dailės pažinimo testo. Abi egzamino dalys yra lygiavertės. Kiekviena iš jų vertinama taškais, kurie pakeičiami pažymiais pagal toliau tekste pateikiamą taškų ir pažymių atitikimo lentelę. Kūrybinės užduoties atlikimo eiga stebima ir vertinama organizuojant tris kūrybinių darbų peržiūras, kurių rezultatai fiksuojami Mokyklinio dailės brandos egzamino kūrybinės užduoties protokole. 14. Kūrybinė užduotis. 14.1. Kūrybinės užduoties pasirinkimas, atlikimo, vykdymo eiga bei vertinimas pateikiamas dailės mokyklinio brandos egzamino programos 2 priede. 15. Užduotis raštu – dailės pažinimo testas. 15.1. Testą sudaro klausimai ir užduotys iš šių sričių: 15.1.1. dailės kalbos (dailės rūšys, žanrai, terminai, meninės ir techninės raiškos priemonės); 15.1.2. tautodailės; 15.1.3. Lietuvos dailės istorijos; 15.1.4. pasaulio dailės istorijos. 15.2. Numatomi šių tipų klausimai: 15.2.1. klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais; 15.2.2. klausimai su alternatyviais atsakymais TAIP/NE; 15.2.3. gali būti klausimų, į kuriuos atsakant reikėtų nupiešti arba užbaigti pradėtą piešinį. 15.3. Užduotis raštu vertinama vadovaujantis egzamino dieną vertinimo komisijai pateikta vertinimo instrukcija. VII. EGZAMINO ORGANIZAVIMAS IR VERTINIMAS 16. Dailės mokyklinis brandos egzaminas vykdomas centruose. Egzamino centro vertinimo komisijos pirmininkas sukviečia pirmą vertinimo komisijos posėdį, kuriame numatoma: 16.1. pirmosios peržiūros data; 16.2. antrosios peržiūros data; 16.3. trečiosios peržiūros (dailės egzamino kūrybinių darbų ekspozicijos ir gynimo) data, darbų eksponavimo patalpa ir reikalavimai. 17. Dailės mokyklinio brandos egzamino mokinių darbų vertinimas yra kriterinis. Vertintojai vadovaujasi vertinimo instrukcija ir joje pateikta vertinimo skale, kurioje nurodoma, koks pažymys rašomas už tam tikrą mokinio surinktų taškų skaičių. Sumuojami mokinio dailės egzamino I dalies (kūrybinės užduoties) ir II egzamino dalies (testo) pažymiai ir išvedamas vidurkis, kuris yra galutinis egzamino įvertinimas. _______________________ Dailės brandos egzamino programos 1 priedas DAILĖS PAŽINIMO TESTAS TURINIO SRITYS (temos ir potemiai) TIKRINAMI GEBĖJIMAI 1. Dailės kalba 1.1. Dažniausiai vartojami dailės terminai. 1.2. Meninės išraiškos priemonės ir kompozicinės sandaros (spalva, linija, forma, simetrija, koloritas ir kt.). 1.3. Techninės darbo priemonės ir medžiagos. · Atpažinti ir apibūdinti meno šakas, vaizduojamosios ir taikomosios dailės rūšis ir šakas, meninės išraiškos priemones, kompozicines sandaras. · Įvardyti atlikimo technikas, darbo priemones ir medžiagas. · Nusakyti medžiagų ir techninių priemonių įtaką dailės kūriniui. 2. Tautodailė 2.1. Vaizduojamosios ir taikomosios dailės būdingiausi bruožai. · Atpažinti vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinį pagal būdingus bruožus. · Apibūdinti pateikto kūrinio meninės išraiškos priemones. · Įvardyti būdingus tautodailės siužetus. 2.2. Lietuvių liaudies architektūros formų ypatumai. · Atskirti, palyginti, įvardyti lietuvių liaudies architektūros ir tradicinių memorialinių paminklų pagrindinius tipus, jų paskirtį. 2.3. Lietuvių liaudies ornamentas ir jo simbolika. · Apibūdinti pagrindinius ornamento motyvus, nurodyti svarbiausias simbolines prasmes ir jų sąsajas su baltų kultūra. 3. Pasaulio dailė 3.1. Priešistorinės ir Senųjų pasaulio kultūrų dailės bendriausi bruožai. · Atpažinti ir apibūdinti dailės ir architektūros pagrindinius bruožus. · Įvardyti kanoninius dailės reikalavimus. 3.2. Antikos architektūrą ir dailę reprezentuojantys kūriniai. · Sieti Senovės Graikijos grožio sampratą su Senovės Graikijos architektūra ir daile. · Įvardyti Senovės Romos indėlį į architektūros ir dailės atradimus. 3.3. Vakarų Europos pagrindinių istorinių meninių stilių ypatumai: – romanikos ir gotikos architektūros ir dailės religinis kanonas ir jo reikalavimai; – Antikos idealų atgimimas ir pasaulietinės kultūros formavimasis Renesanso architektūroje ir dailėje; – iškiliausi Renesanso ir baroko dailininkai; – dailės žanrų formavimasis ir išraiškos priemonių įvairovė baroko dailėje. · Skirti konkrečių istorinių meninių stilių pagrindinius architektūros ir dailės kūrinius pagal būdingiausius bruožus (meninės išraiškos priemones, kūrinių tematiką ir kt.). · Įvardyti mokslo įtaką plastinei dailės kūrinių kalbai (linijinė perspektyva, plastinė anatomija ir kt.). · Palyginti iškiliausių Renesanso ir baroko dailininkų kūrinius ir apibūdinti jų savitumą. · Palyginti to paties žanro skirtingų istorinių meninių stilių ar mokyklų kūrinių meninės išraiškos priemones, stilistines bendrybes ir skirtumus. 3.4. Prieštaringas pasaulio suvokimas ir jo atspindžiai XIX a. dailės kūriniuose: – Antikos ir Rytų meno įtaka XIX a. dailei; – naujų techninių priemonių reikšmė tapybos naujovėms. · Skirti architektūros ir dailės meninių krypčių pagrindinius bruožus, menines išraiškos priemones. · Atpažinti antikos meno apraiškas klasicizmo architektūroje ir dailėje. · Nustatyti analizuojamų meno krypčių kūrinių ryšį su Rytų menu pagal būdingiausius bruožus (kompozicija, dekoratyvumas ir kt.). · Įvardyti tapybos naujoves (kadravimas, plenerinė tapyba, optinis spalvų maišymo būdas ir kt.). 3.5. Modernizmas. Tradicinių vaizdavimo būdų atsisakymas: – stilistinės vienovės ir originalumo siekiai modernizmo tapybos srovėse; – naiviojo meno, Afrikos skulptūros ir Rytų meno įtaka modernizmo dailei. · Atpažinti atskirų tapybos srovių kūrinius pagal būdingas menines išraiškos priemones ir tematiką, palyginti su klasikine daile ir įvardyti skirtumus. · Įvardyti pagrindinius naiviojo meno, Afrikos skulptūros ir Rytų meno bruožus bei stilistikos ypatybes (apibendrinimas, dekoratyvumas ir kt.), lyginti ir atrasti sąsajas su moderniuoju menu. 3.6. Postmodernizmas. Netradicinė kūrybinė veikla: – tradicinių dailės rūšių ir žanrų nykimas; – meninių idėjų perteikimas naujomis meninės išraiškos priemonėmis. · Palyginti avangardinių dailės rūšių ir tradicinių vaizduojamosios dailės šakų meninės išraiškos priemones, įvardyti panašumus ir skirtumus. 4. Lietuvos dailė 4.1. Pagrindinius istorinius meninius stilius reprezentuojantys kūriniai. 4.2. Vilniaus meno mokyklos reikšmė ir įtaka profesionaliajai Lietuvos dailei. 4.3. Nacionalinės dailės mokyklos formavimasis. · Atpažinti konkretaus istorinio meninio stiliaus ar krypties dailės ir architektūros kūrinius pagal būdingiausius bruožus (pagrindinės meninės išraiškos priemonės, kompozicija, žanras ir kt.). · Atpažinti ir įvardyti tautodailės įtaką profesionaliųjų lietuvių dailininkų kūryboje. · Įvardyti pirmųjų dailės parodų, M. K. Čiurlionio kūrybos, ARS grupuotės veiklos ir Kauno meno mokyklos įtaką Lietuvos dailės raidai. 4.4. Šiuolaikinė Lietuvos dailė ir jos tendencijos. · Palyginti dabartinių dailės rūšių ir tradicinių vaizduojamosios dailės šakų meninės išraiškos priemones, įvardyti panašumus ir skirtumus. Dailės brandos egzamino programos 2 priedas KŪRYBINĖ UŽDUOTIS Kūrybinė užduotis – tai originalus autorinis mokinio dailės raiškos arba dailėtyros darbas iš pasirinktos dailės srities. Neatsiejama kūrybinės užduoties dalis yra aplankas, kuriame pateikiama metrika (nurodomas autoriaus vardas, pavardė, darbo pavadinimas, atlikimo technika, matmenys, data, mokyklos pavadinimas), trumpas darbo pagrindimas (aprašymas), užbaigto darbo fotonuotrauka arba kopija ir peržiūrose eksponuoti eskizai (pavyzdžiui, kompozicijos, spalvų variantai, idėjų aprašymai ir kt.). Šis aplankas lieka mokyklos archyve. Dailės raiškos darbas gali būti pasirenkamas iš šių vizualiojo meno sričių: · tradicinės vaizduojamosios dailės šakos (tapybos, grafikos, skulptūros), · tradicinės taikomosios dekoratyvinės dailės šakos (keramikos, dailiosios tekstilės, juvelyrikos, metalo dirbinių, medžio dirbinių, odos dirbinių ir kt.), · avangardinės dailės rūšies (hepeningo, akcijos, performanso, kūno meno, žemės meno, konceptualiojo meno, instaliacijos), · naujomis techninėmis priemonėmis grįstos meno rūšies (meninės fotografijos, videomeno, kompiuterinio meno), · dizaino (grafinio dizaino, kostiumo dizaino), · scenografijos (dekoracijos, kostiumų eskizų, lėlių teatro personažų – lėlių ar jų projektų). Dailėtyros darbas – tai teorinis darbas, atskleidžiantis savitą mokinio požiūrį į įvairias dailės sritis. Gali būti pasirinktinai nagrinėjamos temos iš šių sričių: · dailės istorijos, · dailės kultūros, · dailės kritikos ir estetikos, · architektūros, · dizaino, · tautodailės, · paminklosaugos, · vietinių kultūros paminklų, · menininkų kūrybos, · dailės parodų, renginių ir meninių akcijų. Dailėtyros darbas gali būti parašytas laisva forma, papildytas reportažu iš autorinės dailininko parodos, bienalės, trienalės ar kitų renginių. Dailėtyros darbą sudaro tekstas ir vaizdinė (ikonografinė) medžiaga. Jis pateikiamas kaip vientisas estetiškai apipavidalintas darbas knygos ar aplanko forma. Darbo vaizdinė medžiaga gali būti pateikta vaizdajuostėmis, reprodukcijų aplanku, piešiniais ir kt., iliustruojančiais pasirinktą temą. Dailėtyros darbo apimtis – ne mažiau kaip 20 puslapių (A4 formato). Tuo atveju, kai darbe yra daug vaizdinės medžiagos, teksto apimtis gali būti 5–10 puslapių. Tekstas turi būti surinktas Windows aplinkoje 12 punktų dydžio Times Lt šriftu. Kūrybinės užduoties atlikimo eiga ir vertinimas Kūrybinės užduoties atlikimas yra kūrybinis procesas, kurio eiga yra fiksuojama peržiūrose. Užbaigta kūrybinė užduotis – dailės raiškos arba dailėtyros darbas – pristatoma trečioje peržiūroje (dailės egzamino kūrybinių darbų ekspozicijoje). Kūrybinių darbų peržiūrose egzamino vertinimo komisija įvertina taškais mokinio darbų eskizus, idėjų aprašymus, kūrybiškumą, meninius ieškojimus ir darbo nuoseklumą. Peržiūros vyksta egzamino centruose. Jose dalyvauja visi dailės egzaminą pasirinkę mokiniai ir vertinimo komisija. Egzamino vertinimo komisija peržiūrų metu pateikia mokiniams klausimų, patarimų ir pastabų. Peržiūrų rezultatai fiksuojami Mokyklinio dailės brandos egzamino kūrybinės užduoties protokole. Vykdymo eiga Pirma peržiūra. Atliktas darbas vertinamas iki 20 taškų. Tai idėjų peržiūra. Jos metu mokiniai pristato egzamino vertinimo komisijai savo būsimo kūrybinio darbo idėjų eskizus, projektus. Mokiniai, pasirinkę dailėtyros temą, pateikia teorinio darbo apmatus: temą, problemą, bendrą kompoziciją ar kompozicijos variantus, nurodo literatūros šaltinius. Jau pirmoje peržiūroje turi būti numatyta vaizdinė medžiaga. Pirmoje peržiūroje vertinama: · temos originalumas (iki 5 taškų), · ieškojimų įvairovė (iki 5 taškų), · sprendimo pagrįstumas (iki 5 taškų), · ar darbo apimtis, pasirinkta dailės rūšis, žanras, atlikimo technika, medžiaga atitinka idėją (iki 5 taškų). Visa pirmos peržiūros medžiaga (eskizai, aprašymai, projektai ir kt.) pateikiama aplanke (gali būti kopijos). Antra peržiūra. Atliktas darbas vertinamas iki 30 taškų. Mokiniai egzamino vertinimo komisijai pristato ne mažiau kaip pusę įvykdyto darbo, atlikto pasirinkta technika. Jeigu kūrybinis darbas didelės apimties – pateikiamos fotonuotraukos, iliustruojančios kūrybinės užduoties atlikimo eigą. Antroje peržiūroje vertinama: · pasirinktos dailės rūšies specifikos išmanymas (iki 5 taškų), · meninės raiškos priemonių valdymas (iki 5 taškų), · techninių raiškos priemonių valdymas (iki 5 taškų), · pasirinktos temos išplėtojimas (iki 5 taškų), · darbo eigos nuoseklumas (iki 5 taškų), · paties mokinio pastangos dirbti savarankiškai ir kūrybiškai (iki 5 taškų). Trečia peržiūra. Vertinimas – iki 50 taškų. Tai užbaigto kūrybinio darbo eksponavimas, aplanko pristatymas ir užbaigtos kūrybinės užduoties gynimas. Eksponavimas vertinamas iki 10 taškų. Kūrybinius darbus mokiniai tvarkingai ir estetiškai eksponuoja egzamino centre dieną prieš kūrybinės užduoties gynimą. Už darbų saugumą atsako mokyklos, kurioje įsteigtas dailės egzamino centras, direktorius. Vertinama: · laiku ir tvarkingai eksponuotas darbas (iki 5 taškų), · ar eksponavimas atitinka pasirinktos dailės rūšies specifiką (iki 5 taškų). Aplankas vertinamas iki 10 taškų. Aplankas pristatomas egzamino vertinimo komisijos pirmininkui dieną prieš kūrybinės užduoties gynimą, kad egzamino vertinimo komisijos nariai galėtų susipažinti su aplanko turiniu. Vertinama: · užbaigto autorinio darbo fotonuotrauka arba kopija (iki 5 taškų), · meninis aplanko apipavidalinimas (iki 5 taškų). Užbaigta kūrybinė užduotis (gynimas) vertinama iki 30 taškų. Kūrybinio darbo gynimas vyksta toje pačioje patalpoje, kurioje yra eksponuoti darbai. Kūrybinio darbo gynime dalyvauja visi dailės egzaminą laikantys mokiniai. Jie kartu su egzamino vertinimo komisija išklauso kūrybinių darbų pristatymus. Kiekvienas mokinys egzamino vertinimo komisijai pristato savo darbą. Jis nusako temą, pasirinktą dailės rūšį ar vizualiojo meno sritį. Trumpai pristato darbo eigą ir paaiškina, kodėl pasirinko šią temą, kompozicinį sprendimą ir atlikimo techniką. Vertinama: · darbo pristatymas (tikslingas dailės terminų ir sąvokų vartojimas, išsamus ir aiškus savo kūrybinio darbo esmės perteikimas ir pagrindimas) (iki 5 taškų), · darbo temos ar idėjos atskleidimas (iki 5 taškų), · autoriaus pasiekimai kūrybiniame procese (iki 5 taškų), · išradingas ir tikslingas pasirinktos technikos panaudojimas (iki 5 taškų), · originalus temos ar idėjos perteikimas (iki 5 taškų), · paties mokinio pažanga (iki 5 taškų). Autorinis darbas gali būti atliekamas mokinių (ne daugiau kaip trijų) grupės. Tokiu atveju aprašyme turi atsispindėti kiekvieno grupės nario indėlis į šį darbą. Kiekvieno kūrybinės grupės nario indėlis į kolektyvinį darbą vertinamas atskirai. Vertinimas. Trijų kūrybinių darbų peržiūrų rezultatai, užfiksuoti Mokyklinio dailės brandos egzamino kūrybinės užduoties protokole (NEC–PD), sumuojami ir pakeičiami pažymiais pagal pateiktą taškų ir pažymių atitikimo lentelę. Taškų suma 1–34 35–44 45–54 55–64 65–74 75–84 85–94 95–100 Pažymys Neišlaikyta 4 5 6 7 8 9 10 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu ĮSAK-751 MUZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Muzikos brandos egzamino programa parengta remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartų XI–XII klasėms (Švietimo aprūpinimo centras, Vilnius, 2002) bendrojo kurso pasiekimais. Egzaminą gali laikyti mokiniai, mokęsi muzikos tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu. Rengiant programą taip pat atsižvelgta į muzikos brandos egzamino rengimo patirtį. 2. Programoje aptariami: 2.1. muzikos dalyko mokymosi ir egzamino tikslai; 2.2. mokinių gebėjimai; 2.3. egzamino turinys; 2.4. egzamino matrica; 2.5. egzamino struktūra, užduotys, atlikimo tvarka; 2.6. egzamino vertinimas. II. MUZIKOS DALYKO MOKYMOSI IR EGZAMINO TIKSLAI 3. Muzikos dalyko mokymas bendrojo lavinimo mokykloje yra visapusiško asmenybės ugdymo dalis. Muzikos mokymo tikslas – ugdyti kūrybišką, aktyvią, emocingą, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą asmenybę, gebančią prasmingai tenkinti savo kultūrinius poreikius. Muzikinis ugdymas turi laiduoti mokinių gebėjimą dalyvauti savo aplinkos muzikiniame gyvenime, teikti kiekvienam žmogui būtiną muzikinį išprusimą ir raštingumą, skatinti muzika praturtinti asmeninį gyvenimą. 4. Bendruoju muzikiniu ugdymu siekiama plėtoti muzikinius ir bendruosius gebėjimus, reikalingus mokinio muzikinei perspektyvai kurti: 4.1. muzikuoti ir kurti, lavinant stiliaus jausmą; 4.2. komponuoti įvairią muziką ir atpažinti jos atlikimo ypatumus, puoselėjant muzikinį dėmesingumą ir suvokimo subtilumą; 4.3. pažinti klasikinį Vakarų, Lietuvos bei pasaulio muzikos paveldą, kuris padėtų suvokti muzikos sąsajas su aptariamo laikotarpio bei vietos kultūra, filosofija, kitais menais, ugdytų tolerancijos bei pozityvumo nuostatas; 4.4. pažinti dabarties muzikos pasaulio įvairovę; 4.5. interpretuoti ir vertinti muzikos kūrybos ir kultūros idėjų įvairovę; 4.6. veikti savarankiškai organizuojant muzikos vakarus, teikiant muzikines iniciatyvas, pačiam ar kartu su draugais renkantis repertuarą, dalyvaujant muzikinių kolektyvų veikloje ir pan. 5. Muzikos egzaminu nesiekiama patikrinti ir įvertinti visos mokinio muzikinės kompetencijos ir gebėjimų, įgytų mokantis muzikos dalyko. Juo įvertinama siauresnė gebėjimų sritis. Pagrindiniai muzikos brandos egzamino tikslai: 5.1. atskleisti mokinių aktyvaus muzikavimo patirtį – muzikinės raiškos įgūdžius; 5.2. patikrinti ir įvertinti mokinių muzikinės kultūros pažinimą; 5.3. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą suvokti klausomą muziką; 5.4. patikrinti ir įvertinti elementarius muzikinio raštingumo įgūdžius. III. MOKINIŲ GEBĖJIMAI 6. Muzikos egzamine tikrinami ir vertinami gebėjimai, įgyti mokantis pagal Bendrojo lavinimo mokyklos muzikos dalyko programos bendrajame kurse nurodytą tikslą bei uždavinius ir XI–XII klasių išsilavinimo standartuose įvardytus bendrojo kurso pasiekimus (Vilnius, 2002). Jie siejami su dviem pagrindinėmis muzikinės veiklos sritimis – muzikine raiška (dainavimu, grojimu) ir muzikinės kultūros pažinimu (muzikos klausymu, jos aptarimu) bei muzikiniu raštingumu. 7. Vertinant muzikinę raišką tikrinama: 7.1. interpretaciniai gebėjimai (muzikavimo išraiškingumas, artistiškumas); 7.2. instrumento (balso) valdymo įgūdžiai; 7.3. ansambliškumo pojūtis (gebėjimas muzikuoti ansamblyje). 8. Vertinant mokinio muzikinės kultūros pažinimą bei muzikinį raštingumą, tikrinama: 8.1. kultūros suvokimas istoriniu, geografiniu, stiliaus aspektu; 8.2. muzikinių sąvokų supratimas ir vartojimas; 8.3. muzikos klausymosi ir suvokimo įgūdžiai, siejami su gebėjimu suvokti bendruosius muzikinės kalbos ypatumus, juos aptarti ir lyginti; 8.4. elementarūs muzikinio rašto vartojimo įgūdžiai. 9. Egzamino metu tikrinami muzikinės raiškos ir muzikinės kultūros pažinimo gebėjimai apibūdinami egzamino turinyje. IV. EGZAMINO TURINYS 10.1. Kūrybinė užduotis – muzikos brandos egzamino dalis – pateikta muzikos mokyklinio brandos egzamino programos 1 priede. Mokinys turi atlikti du parengtus kūrinius. 10.2. Muzikinės kultūros pažinimo testas ir muzikinio raštingumo testas pateikti muzikos mokyklinio brandos egzamino programos 2 priede. V. EGZAMINO MATRICA 11. Muzikos brandos egzamino užduotys ir egzamino vertinimas grindžiamas turinio sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis pateiktoje lentelėje, vadinamoje egzamino matrica. 11.1. Kūrybinė užduotis GEBĖJIMAI SRITYS RAIŠKA ŽINIOS IR SUPRATIMAS TAIKYMAS Svarba (%) Interpretacijos išraiškingumas 70 Atlikimo tikslumas (intonavimas, tempas, ritmas) Instrumento (balso) valdymas Tinkamas formos ir stiliaus perteikimas 30 Ansambliškumas (ansamblyje) % 100 100 11.2. Muzikinės kultūros pažinimo testas ir muzikinio raštingumo testas (egzamino dalis raštu) GEBĖJIMAI SRITYS RAIŠKA ŽINIOS IR SUPRATIMAS TAIKYMAS Svarba (%) Vakarų muzikos epochos 70 Muzikos žanrai ir formos Instrumentai (balsai) ir jų grupės Lietuvių liaudies muzika Lietuvių originalioji muzika Pasaulio tautų muzikinė kultūra Muzikos rašto pažinimas 30 % 60 40 100 VI. EGZAMINO STRUKTŪRA. UŽDUOTYS IR JŲ ATLIKIMO TVARKA 12. Muzikos brandos egzaminą sudaro dvi dalys: 12.1. kūrybinė užduotis (muzikos kūrinių atlikimas) – dainavimas arba grojimas muzikos instrumentu; 12.2. muzikinės kultūros pažinimo testas (užduotys siejamos su muzikos kūrinių fragmentų klausymu) ir raštingumo testas (užduotys, kuriomis tikrinamas muzikinis raštingumas).Testas atliekamas raštu. 13. Kūrybinė užduotis atliekama balandžio–gegužės mėnesiais (žr. Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką). Kūrybinės užduoties vykdymą ir vertinimą organizuoja vertinimo komisija, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 dalyko specialistai. Komisijos pirmininku skiriamas patyręs dalyko specialistas. Pageidautina, kad kūrybinei užduočiai ir egzamino daliai raštu (testui) vertinti būtų skiriamas tas pats vertinimo komisijos pirmininkas. Į vertinimo komisiją gali būti kviečiami muzikos arba meno mokyklų pedagogai. Vertinimo komisijos pirmininkas nustato kūrybinių užduočių vykdymo laiką bei vietą ir ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki egzamino vykdymo informuoja vertinimo komisijos narius. 14. Muzikos egzamino antroji dalis – muzikinės kultūros pažinimo ir muzikinio raštingumo testai – atliekama raštu. 15. Muzikinės kultūros pažinimo testą sudaro 6–8 užduotys, siejamos su muzikos kūrinių fragmentų klausymu. Visi muzikos kūrinių fragmentai skamba po du kartus. Kiekvienoje užduotyje pateikiama po kelis (4–5) klausimus, į kuriuos atsakydamas mokinys turi: 15.1. pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius, sąvokas; 15.2. susieti klausomą muziką su papildoma informacija (tekstais, lentelėmis, paveikslėliais, schemomis, natų pavyzdžiais); 15.3. užpildyti lentelę (sisteminti, klasifikuoti, lyginti ir pan.) rinkdamasis atsakymus iš kelių pateiktų variantų. 16. Muzikinio raštingumo testą sudaro 4–5 užduotys. Atlikdamas šios testo dalies užduotis, mokinys gali rinktis skirtingo sudėtingumo variantus, vertinamus skirtingu taškų skaičiumi. Atlikdamas muzikinio raštingumo užduotis, mokinys turi: 16.1. pasirinkti teisingus atsakymus; 16.2. pasirinkti tinkamas sąvokas; 16.3. įrašyti reikiamą ženklą ar terminą tinkamoje vietoje (pvz., metro, takto, tempo, dinamikos ir kt.). VII. EGZAMINO VERTINIMAS 17. Kūrybinės užduoties vertinimas. 17.1. Kūrybinė užduotis vertinama taškais, išklausius abu kūrinius. Iš pradžių vertinama pagal pagrindinius kriterijus: 17.1.1. ar pasirinktus kūrinius mokinys atliko įtaigiai atskleisdamas skambančios muzikos turinį; 17.1.2. ar pasirinkti kūriniai leido parodyti paprastus, bet išraiškingumui tarnaujančius instrumento (balso) valdymo įgūdžius; 17.1.3. ar mokinys grojo (intonavo) tiksliai (beveik tiksliai), tempo ir ritmo atžvilgiu stabiliai (beveik stabiliai). 17.2. Toliau vertinama pagal papildomus kriterijus: 17.2.1. ar mokinys kūrinius atliko tinkamai suvokdamas kūrinio formą ir stilių; 17.2.2. ar mokinys stabiliai ir išraiškingai dainavo (grojo) ansamblyje; 17.2.3. ar mokinys pasirinko ir sėkmingai atliko techniškai sudėtingesnius kūrinius. 18. Mokiniui atlikimo metu sutrikus dėl jaudulio ar kitokių priežasčių, egzamino komisija gali leisti pasirodymą pakartoti egzamino pabaigoje. 19. Jeigu egzamino komisija pripažįsta, kad atlikimas atitiko pagrindinius kriterijus, mokiniui skiriami 7 taškai. Jeigu mokinio atlikimas visų požymių neatitiko, skiriami 3–6 taškai. Už kiekvieną pagrindinį kriterijų balsuojama atskirai. Toliau vertinimo komisija sprendžia, kuriuos iš papildomų kriterijų atitinka mokinio pasirodymas, o kurių – ne. Už kiekvieną teigiamą įvertinimą pagal papildomą kriterijų mokinys gauna po 1 papildomą tašką. Maksimalus įvertinimas už kiekvieno kūrinio atlikimą – 10 taškų, minimalus – 3 taškai. Bendra taškų suma negali būti didesnė nei 10 (už abu kūrinius – 20 taškų). 20. Kūrybinės užduoties įvertinimas įrašomas į muzikos egzamino kūrybinės užduoties protokolą (forma NEC-PM). 21. Egzamino dalies raštu (testo) vertinimas. Muzikinės kultūros pažinimo ir muzikinio raštingumo testo užduotys vertinamos taškais vadovaujantis egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktomis normomis (taškų skaičius, skiriamas už teisingai atsakytą testo klausimą). Testo taškų suma priklauso nuo konkretaus testo turinio. Ji kiekviename teste gali būti skirtinga. 22. Egzamino vertinimas. Muzikos brandos egzaminas yra mokyklinis. Jis vykdomas ir vertinamas mokyklose (dalyko egzamino centruose). Abi egzamino dalys lygiavertės, todėl kiekvienos egzamino dalies taškai yra sulyginami pritaikant egzamino vertinimo instrukcijoje nurodytą galutinių taškų skaičiavimo formulę. Galutinis egzamino įvertinimas – dešimtbalės skalės pažymys. Taškų ir pažymių atitikmenų lentelė yra pateikiama egzamino vertinimo instrukcijoje. 23. Egzaminas yra išlaikytas tik tada, kai yra išlaikytos abi jo dalys, t. y. kūrybinė užduotis įvertinta daugiau kaip 6 taškais, o už testą gauta ne mažiau kaip 40 proc. visų galimų taškų. __________________________ Muzikos brandos egzamino programos 1 priedas KŪRYBINĖ UŽDUOTIS Kūrybinė užduotis – muzikos brandos egzamino dalis. Mokinys turi atlikti du parengtus kūrinius. KŪRINIO ATLIKIMO BŪDAS TIKRINAMI GEBĖJIMAI I · Solo (dainavimas) be pritarimo arba su pritarimu · Solo (grojimas muzikos instrumentu) be pritarimo arba su pritarimu · Muzikuoti išraiškingai ir įtaigiai · Tiksliai atlikti kūrinį tempo ir ritmo požiūriu · Tiksliai intonuoti · Pakankamai gerai valdyti instrumentą (balsą) · Derėti muzikuojant ansamblyje II · Solo (žr. I kūrinio atlikimo būdą) arba ansamblis Nurodymai: 1. Gali būti atliekami įvairių stilių ir žanrų vokaliniai, vokaliniai-instrumentiniai, instrumentiniai kūriniai. 2. Solo dainuojama ir grojama iš atminties. 3. Kūrybinė užduotis atliekama gyvai, be fonogramų. 4. Leidžiama naudotis garso stiprinimo įranga, jeigu ji reikalinga kūrybinei užduočiai atlikti (pvz., grojant džiazo ansamblyje, naudojant elektrinius instrumentus). 5. Atliekant kūrybinę užduotį gali akompanuoti kitas mokinys (pastarajam tai įskaitoma kaip grojimas ansamblyje). 6. Akompanuoti gali ir pakviestas koncertmeisteris arba dalyko mokytojas. 7. Ansamblį gali sudaryti nuo dviejų iki keturių mokinių, tačiau atliekamos partijos negali būti dubliuojamos. 8. Ansamblyje gali dalyvauti kiti egzamino nelaikantys mokiniai. Muzikos brandos egzamino programos 2 priedas MUZIKINĖS KULTŪROS PAŽINIMO TESTAS IR MUZIKINIO RAŠTINGUMO TESTAS Antroji egzamino dalis (muzikinės kultūros pažinimo testas ir muzikinio raštingumo testas) sudaroma remiantis Bendrojo lavinimo mokyklos muzikos dalyko Bendrąja programa ir išsilavinimo standartais XI-XII klasėms, bet ne kokio nors konkretaus muzikos vadovėlio turiniu. TURINIO SRITYS (Temos ir potemiai) EGZAMINO REIKALAVIMAI (Tikrinami gebėjimai) MUZIKINĖS KULTŪROS PAŽINIMO TESTAS 1. Vakarų muzikos epochos 1.1. Istorinės muzikos epochos, žymiausi epochos stilių reprezentuojantys kūriniai. 1.2. Socialinis kultūrinis epochos kontekstas, iškiliausi kompozitoriai. 1.3. Epochos stiliaus savitumą atspindintys ypatumai: – būdingiausi žanrai ir formos; – vyraujantys instrumentai; – būdingiausi muzikinės kalbos ypatumai. · Atpažinti konkrečios epochos muziką pagal būdingus instrumentus, žanrus, formas, muzikos kalbos ypatumus. · Apibūdinti klausomą muziką remiantis bendraisiais epochos stiliaus ypatumais. · Palyginti skirtingų epochų muzikos kūrinius žanro, formos, muzikos kalbos aspektais. 2. Muzikos žanrai ir formos 2.1. Žanrų klasifikavimas pagal atlikimo būdą (vokalinė, instrumentinė, vokalinė-instrumentinė), vietą (kamerinė, simfoninė, sceninė), funkciją (pramoginė, akademinė, šokių, kt.). 2.2. Būdingiausi skirtingų kultūrų, stilių ar epochų žanrai, bendrieji istorinės raidos bruožai. 2.3. Žanrų ir formos sąsajos (kantata, oratorija, sonata, koncertas, simfonija, ciklai, siuitos, variacijos, opera, baletas, miuziklas ir kt.). · Skirti muzikos kūrinio žanrą pagal atlikimo būdą ir priskirti jį tinkamai kultūrai, stiliui ar epochai. · Skirti muzikos kūrinio žanrą pagal būdingiausias raiškos priemones. · Palyginti to paties žanro skirtingų epochų kūrinius. · Palyginti skirtingų žanrų kompozicijas (nurodyti panašumus ir skirtumus). 3. Instrumentai (balsai) ir jų grupės 3.1. Muzikos instrumentų klasifikavimas pagal garso išgavimo būdą. 3.2. Kameriniai ansambliai (vokaliniai, instrumentiniai, vokaliniai-instrumentiniai). 3.3. Orkestras (styginių, pučiamųjų, kamerinis, simfoninis). 3.4. Solistai (dainininkai, instrumentininkai). 3.5. Choras (lygių balsų, vaikų, mišrus). 3.6. Įvairios sudėties XX a. muzikos ansambliai. · Atpažinti instrumentus, balsus ir jų sudėtis, įvardyti kamerinio ansamblio, orkestro, choro sudėtį. · Nusakyti orkestrinės muzikos instrumentuotės kaitą (orkestro instrumentų grupes, solo instrumentų partijas, jų ansamblius ir kt.). · Atpažinti svarbiausius grojimo muzikos instrumentais būdus: pizz., arco, glissando, tremolo ir kt. · Apibūdinti XX a. ansamblių sudėties ypatumus. 4. Lietuvių liaudies muzika 4.1. Lietuvių liaudies dainų žanrai, būdingi atskiriems etnografiniams regionams. 4.2. Ryškiausi lietuviško muzikinio folkloro kalbos bruožai (dermės, melodika, ritmika). 4.3. Lietuvių instrumentinė muzika ir būdingiausi jos žanrai. 4.4. Folkloras originaliojoje muzikoje. 4.5. Šiandieninės muzikinio folkloro gyvavimo formos. · Priskirti kūrinį etnografiniam regionui ir žanrui pagal būdingiausias raiškos savybes. · Įvardyti instrumentinės muzikos žanrą. · Atpažinti ir įvardyti originaliojoje muzikoje panaudotas lietuviško folkloro citatas, stilizacijas, modernius panaudojimo šiuolaikinėse kompozicijose atvejus. 5. Originalioji lietuvių muzika 5.1. Svarbiausi originaliosios lietuvių muzikos etapai ir žanrai, iškiliausi kompozitoriai ir jų kūriniai. 5.2. Būdingiausi muzikinės kalbos ypatumai ir jų istorinė kaita. 5.3. Naujausios lietuvių originaliosios muzikos kryptys. · Analizuoti originaliąją lietuvių muziką istorinės raidos perspektyvoje (būdingi žanrai, muzikos kalbos ypatumai, estetinės idėjos ir jų istorinė kaita). · Sieti lietuviškos muzikos laikotarpį su Europos muzikinės kultūros kontekstu. · Palyginti naujai kuriamą muziką su susiklosčiusiomis tradicijomis ir įvardyti jų kaitą. 6. Pasaulio tautų muzikinė kultūra 6.1. Europos, Azijos, Afrikos, Amerikos, Australijos ir Okeanijos tautų ir etninių grupių būdingiausi muzikinių kultūrų bruožai. 6.2. Pasaulio tautų muzikinio folkloro ryšys su originaliąja kūryba. · Skirti Europos, Azijos, Afrikos, Amerikos, Australijos ir Okeanijos tautų bei etninių grupių būdingiausius muzikinių kultūrų pavyzdžius. · Atpažinti įvairias sąsajas su originaliąja kūryba (citatos, stilizacija, siužetų panaudojimas). MUZIKINIO RAŠTINGUMO TESTAS Muzikos rašto pažinimas · Suprasti ir teisingai vartoti sąvokas (melodijos, ritmo). · Skaityti ir rašyti natas penklinėje smuiko ir boso raktais, pažinti pauzes, alteracijos ženklus. · Nustatyti užrašytos melodijos tonaciją (iki 1 prieraktinio ženklo), dermę (mažoras, minoras). · Skirti ženklus, žyminčius dinamiką, muzikos atlikimo būdą (pvz., staccato, legato). · Skirti terminus, žyminčius muzikos kūrinio tempą. · Atlikti paprastas užduotis raštu (pvz., suskirstyti melodiją taktais, nustatyti metrą). PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751 MUZIKOLOGIJOS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino programa parengta remiantis bendrojo lavinimo mokyklos reformos dokumentuose keliamais tikslais, Nacionalinės M. K. Čiurlionio bei E. Balsio menų mokyklų, J. Naujalio muzikos gimnazijos, S. Šimkaus, J. Gruodžio bei Vilniaus konservatorijų mokymo programomis. Sudarant programą atsižvelgta į jau dvejus metus M. K. Čiurlionio menų mokykloje vykdyto muzikologijos egzamino rezultatus, organizavimo ir vykdymo patirtį. 2. 2005 m. pasirenkamąjį muzikologijos brandos egzaminą gali laikyti Lietuvos menų ir muzikos mokyklų mokiniai, būsimieji muzikai profesionalai, siekiantys studijuoti Lietuvos muzikos akademijoje. Egzaminą renkasi mokiniai, mokęsi muzikologinių dalykų bendruoju ir specialiuoju lygmenimis. 3. Muzikologijos brandos egzamino programa siekiama apibrėžti pirmą kartą rengiamo technologinio profilio egzamino turinį, užduočių tipus, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams. Juo siekiama daryti įtaką mokymo(
4. si)procesui: skatinti mokytojus ir mokinius tobulinti muzikologinių dalykų mokymą ir mokymąsi. II. MUZIKOLOGINIŲ DALYKŲ MOKYMOSI TIKSLAI 4. Muzikologinių dalykų mokymas menų mokyklose (gimnazijose), konservatorijose yra meninio ugdymo dalis. Mokymo branduolį sudaro solfedžio, harmonijos, elementariosios muzikos teorijos, muzikos istorijos, muzikos kūrinių analizės dalykai. Jų mokomasi dviem lygmenimis – bendruoju ir specialiuoju. Mokymo lygmenys skiriasi turinio apimtimi, gilumu ir sudėtingumu bei keliamais reikalavimais mokinio žinioms ir gebėjimams. 5. Muzikologinių dalykų mokymo tikslai abiem lygmenims yra bendri: 5.1. muzikos teorijos ir muzikos istorijos žinių perteikimas; 5.2. žinių ir gebėjimų praktinis taikymas; 5.3. specialiųjų gebėjimų, būtinų muziko profesijai lavinimas. 6. Baigdamas mokyklą, mokinys turi gebėti: 6.1. išmanyti klausomą muziką – jos estetinę vertę, istorinį kontekstą, struktūros ir raiškos ypatumus; 6.2 žinoti muzikos kalbos dėsnius ir vartoti juos muzikinėje veikloje – dainuojant ar grojant fortepijonu; 6.3 gebėti sudaryti ir taisyklingai užrašyti natomis struktūrinius muzikos kalbos elementus, suvoktos muzikos fragmentus arba savo kūrybinius bandymus; 6.4. kalbėti apie muziką, jos reiškinius ir savo muzikinę patirtį tinkamai vartojant muzikologines sąvokas ir terminus. III. EGZAMINO TIKSLAI 7. Muzikologijos egzaminu nesiekiama patikrinti ir įvertinti visos mokinio muzikologinės kompetencijos ir gebėjimų. Pagrindinis jo tikslas – susitelkti ties bendro muzikologinio išprusimo sritimis ir įvertinti svarbiausius gebėjimus, būtinus muzikui profesionalui: 7.1. patikrinti ir įvertinti mokinių muzikinę klausą ir ritmo pojūtį; 7.2. patikrinti ir įvertinti muzikos teorijos žinias bei muzikinį raštingumą; 7.3. patikrinti ir įvertinti harmonijos žinias ir įgūdžius; 7.4. patikrinti ir įvertinti gebėjimą savarankiškai nagrinėti muzikos kūrinius; 7.5. patikrinti ir įvertinti muzikos istorijos žinias, gebėjimą kalbėti apie muziką ir tinkamai naudotis muzikologine terminija. 8. Muzikologijos egzaminu siekiama įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus taip, kad egzamino rezultatai būtų patikimas pagrindas aukštosioms muzikos mokykloms atrinkti būsimus studentus. IV. MOKINIŲ GEBĖJIMAI 9. Muzikologijos egzamine tikrinami ir vertinami gebėjimai, atitinkantys kelių muzikologinių dalykų (solfedžio, harmonijos, elementariosios muzikos teorijos, muzikos istorijos, muzikos kūrinių analizės) mokymo tikslus. Jie siejami su šiems dalykams įprastomis veiklos sritimis: 9.1. solfedžio – dainavimas ir muzikinio diktanto rašymas; 9.2. harmonijos – melodijos harmonizavimas (arba kūrybinė užduotis) bei skambinimas fortepijonu; 9.3. elementariosios teorijos – gebėjimas naudotis muzikine terminija, muzikinio rašto ženklais bei muzikinių struktūrų pažinimas; 9.4. muzikos istorijos – muzikos kūrinių atpažinimas ir istorinio išprusimo parodymas; 9.5. muzikos kūrinių analizė – muzikinių kūrinių struktūros nagrinėjimas iš natų. 10. Egzamine tikrinamus mokinių gebėjimus galima suskirstyti į tris grupes: 10.1. žinios ir supratimas; 10.2. žinių pritaikymas; 10.3. specialieji muzikiniai gebėjimai. 10.1. Žinios ir supratimas 11.1. Tikrinant šios grupės gebėjimus, mokinys turi parodyti, ar jis žino ir supranta: 10.1.1. muzikologines sąvokas bei terminologiją (pvz., dermė, melodija, harmonija, largo, marcato, foršlagas, žanras, moduliacija, dviejų dalių paprasta forma, coda, sonata, opera ir pan.); 10.1.2. muzikos kalbos elementų struktūrą (pvz., gama, tetrachordas, dermė, intervalas, akordas ir pan.); 10.1.3. balsovados taisykles, akordų funkcijas, jų jungimo logiką (pvz., nuoseklus ir šuoliškas, funkcinė seka T S D T, harmoninis ir melodinis jungimas); 10.1.4. svarbiausius muzikos istorijos raidos faktus ir jų kontekstą (pvz., muzikos epocha, stilius, stilistinė kryptis, kompozitorius, nacionalinė mokykla ir pan.); 10.1.5. muzikos instrumentus ir dainininkų balsus (pvz., styginiai skambinamieji, mediniai pučiamieji, sopranai, altai, bosai ir pan.). 11.2. Žinių pritaikymas 11.2. Tikrinant šios grupės gebėjimus, mokinys turi parodyti, ar jis moka: 11.2.1. dainuodamas: 11.2.1.1. tinkamu tempu atlikti muzikos kūrinio fragmentą (pratimą), atsižvelgdamas į visas muzikiniame tekste pateiktas nuorodas; 11.2.1.2. sudaryti ir jungti melodinius akordus; 11.2.1.3. sudaryti moduliaciją sakinio forma; 11.2.2. užrašydamas muzikinį diktantą, teoriniu požiūriu tiksliai ir tvarkingai užrašyti skambinamą muziką natomis. 11.2.3. harmonizuodamas melodiją ar kurdamas akompanimentą: 11.2.3.1. įžvelgti pateiktoje melodijoje slypinčią harmonijos funkcijų ir tonacijų kaitos logiką; 11.2.3.2. išspręsti uždavinį, remiantis balsovados, akordų sudarymo ir jungimo taisyklėmis; 11.2.3.3. išlaikyti tam tikrą stilių, balsų skaičių, faktūros tipą; 11.2.4. skambindamas fortepijonu: 11.2.4.1. sudaryti ir jungti akordus; 11.2.4.2. sudaryti kadencijas, sekvencijas, nukrypimus, moduliacijas; 11.2.4.3. sudaryti formą – sakinį, schemą ar periodą. 11.2.5. klausydamas muzikos: 11.2.5.1. atpažinti kūrinius, priskirti juos epochai, žanrui, autoriui; 11.2.5.2. atpažinti dainininkų balsus ir muzikos instrumentus solo, ansamblyje ir orkestre; 11.2.6. kalbėdamas apie muziką, pasirinkti tinkamus pasakojamai temai faktus, interpretuoti juos istoriniame kontekste, palyginti, surasti panašumų, skirtumų ir pan.; 11.2.7. analizuodamas muzikos kūrinius iš natų: 11.2.7.1. nustatyti kūrinio formą, nurodyti jos padalas, įvardyti skiriamuosius jų požymius; 11.2.7.2. pavaizduoti muzikos kūrinio formą tinkama schema; 11.2.7.3. priskirti kūrinį tinkamai formų klasei, žanrui, nurodyti tai įrodančius tipinius bruožus; 11.2.7.3. nurodyti, kuriai muzikos epochai, krypčiai ar kompozitoriui priklauso muzikos kūrinys; 11.2.7.4. nustatyti ir paaiškinti kūrinio temų plėtojimo principus. 11.3. Specialieji muzikiniai gebėjimai 11.3.1. Specialieji muzikiniai gebėjimai susiję su muzikinės veiklos sritimis, reikalaujančiomis specialių gabumų (muzikinės klausos, muzikinės atminties, ritmo pojūčio) ir įgūdžių (balso valdymo bei skambinimo fortepijonu). 11.3.2. Specialieji muzikiniai gebėjimai parodo, ar mokinys gali: 11.3.2.1. dainuodamas: 11.3.2.1.1. intonaciniu ir ritminiu požiūriu tiksliai ir išraiškingai atlikti muzikinį tekstą; 11.3.2.1.2. pastebėti ir pataisyti pasitaikiusias klaidas ar netikslumus. 11.3.2.2. užrašydamas muzikinį diktantą bei klausydamas muzikos: 11.3.2.2.1. nustatyti fortepijonu skambinamo muzikos fragmento dermę ir tonaciją pagal kamertoną; 11.3.2.2.2. nustatyti tinkamą muzikos tempą, metrą; 11.3.2.2.3. suvokti garsus kūrinio dermėje ir metre; 11.3.2.2.4. atpažinti konkrečius muzikos kalbos elementus (pvz., dermes, melodinius ir harmoninius intervalus, trigarsius ir keturgarsius akordus, jų jungtis, nukrypimus, moduliacijas, neakordinius garsus, melizmas), raiškos priemones (pvz., tempą, metrą, dinamiką) bei muzikos formos struktūrinius elementus (pvz., motyvus, frazes, sakinius, periodus, kadencijas, sekvencijas); 11.3.2.2.5. pastebėti tempo kaitos, dinamikos bei muzikinės artikuliacijos niuansus (pvz., p, mf, f, cres., dim., rit. stacc., ir pan.); 11.3.2.2.6. skirti muzikos instrumentų ir žmogaus balsų tembrus bei sekti jų melodinės tėkmės ypatumus (pvz., šuolius); 11.3.2.3. harmonizuodamas melodiją, atliekdamas kūrybinę užduotį, skambindamas fortepijonu ir analizuodamas muziką iš natų: 11.3.2.3.1. audijuoti natomis užrašytą (ar kuriamą) melodiją (muzikos kūrinį); 11.3.2.3.2. audijuoti melodijos skambėjimą įvairiuose harmoniniuose bei faktūros kontekstuose; 11.3.2.3.3. sklandžiai perteikti savo idėjas skambinant fortepijonu ir harmonizuojant melodiją raštu; 11.3.2.3.4. pastebėti ir pataisyti pasitaikiusias klaidas ar netikslumus. V. EGZAMINO TURINYS 12. Muzikologijos egzamino turinys pateikiamas bendruoju ir specialiuoju lygmenimis. Bendruoju lygmeniu pateikti reikalavimai privalomi ir mokiniams, laikantiems egzaminą specialiuoju lygmeniu. Reikalavimai bendruoju lygmeniu atskirose muzikologinės veiklos srityse dar skirstomi į reikalavimus skirtingoms atlikėjų specialybėms. 13. Reikalavimai bendrajam ir specialiam lygmeniui pateikti programos 1 priede. 14. Žinotinų muzikos kūrinių sąrašas bendrajam lygmeniui pateiktas programos 2 priede. Žinotinų muzikos kūrinių sąrašas specialiajam lygmeniui pateiktas programos 3 priede. V. EGZAMINO STRUKTŪRA 15 Muzikologijos mokyklinį brandos egzaminą sudaro: 15.1. egzamino dalis raštu: 15.1.1 diktantas, kurio metu klausoma muzika užrašoma natomis; 15.2.2. muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas; 15.2.3. muzikinio mąstymo testas; 15.2. kūrybinė užduotis: 15.2.1 dainavimas; 15.2.2. skambinimas fortepijonu (harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu); 15.2.3. pasakojimas (muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu). 16. Egzamino dalių trukmė pateikiama lentelėje. Egzamino dalis raštu Užduotis Užduoties sudedamosios dalys Atlikimo trukmė 1. Muzikinis diktantas 30 min. 2. Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas 10–12 užduočių, susietų su skambančios muzikos pavyzdžiais. 75-90 min. 3. Muzikinio mąstymo testas 1. harmonijos uždavinys (teorijos užduotys); 2. muzikinio kūrinio analizė iš natų; 3. muzikos kūryba pagal pateiktą pavyzdį. 150 min. Egzamino dalies trukmė ~4,5 val. Kūrybinė užduotis 1. Dainavimas 1. moduliacijos schemos dainavimas; 2. nežinomo muzikinio teksto dainavimas iš natų. 8 min. 2. Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu 1. sekvencijos skambinimas; 2. moduliacijos periodo skambinimas. 7 min. 3. Muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu 1. visuotinės muzikos istorijos klausimas; 2. lietuvių muzikos istorijos klausimas. 15 min. Egzamino dalies trukmė (vienam mokiniui) 30 min. 16. Egzamino dalis raštu ir kūrybinė užduotis vykdoma skirtingomis dienomis. VII. EGZAMINO MATRICA 17. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino užduočių ir egzamino vertinimas grindžiamas turinio sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis egzamino matricoje. Gebėjimai Veiklos sritys Žinios ir supratimas Žinių taikymas Specialieji gebėjimai Svarba (%) Dalis raštu Muzikinis diktantas 10 Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas 20 Muzikinio mąstymo testas 20 Kūrybinė užduotis Dainavimas 15 Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu 15 Muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu 20 Iš viso (%) 55 25 20 100 VI. EGZAMINO VERTINIMAS 18. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino mokinių darbus vertina vertinimo komisija, kuri vadovaujasi vertinimo instrukcija. 19. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Mokinių darbai įvertinami taškais, kurie paverčiami dešimtbalės skalės pagal vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo skales. Egzaminas yra išlaikytas tik tada, kai išlaikytos abi jo dalys, t.y. už kūrybinę užduotį ir dalį raštu mokinys turi surinkti ne mažiau kaip po 35 proc. galimų taškų. 20. Muzikologijos egzamine tas pačias užduotis atlieka ir bendrojo, ir specialiojo lygmens mokiniai, kurie turi galimybę rinktis užduotis pagal savo gebėjimus. Todėl jų vertinimo skalė atskiriems lygmenims ir specialybėms yra skirtinga. Taip sudaromos sąlygos įvertinti mokinio pasiekimus pagal galimybes, pasirengimo lygmenį ir poreikius. _________________________________________ Muzikologijos brandos egzamino programos 1 priedas EGZAMINO TURINYS 1. Muzikologijos egzamino turinys pateikiamas bendruoju ir specialiuoju lygmenimis. Bendruoju lygmeniu[1] pateikti reikalavimai privalomi ir mokiniams, laikantiems egzaminą specialiuoju lygmeniu. 2. Mokinių gebėjimai tikrinami: 2.1. Egzamino dalis raštu: 2.1.1. užrašant klausomą muziką natomis (diktantas); 2.1.2. klausant muzikos ir atliekant užduotis, susietas su skambančios muzikos fragmentais (muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas); 2.1.3. atliekant teorines ir kūrybines užduotis (muzikinio mąstymo testas). 2.2. Kūrybinė užduotis: 2.2.1. dainuojant; 2.2.2. skambinant fortepijonu (harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu); 2.2.3. pasakojant (muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu). EGZAMINO DALIS RAŠTU MUZIKINIS DIKTANTAS Reikalavimai bendrajam lygmeniui Reikalavimai specialiajam lygmeniui Diktanto užrašymo trukmė – 30 min. Diktanto tipai ir sudėtingumas vienbalsis Solinio dainavimo specialybės mokiniams: Forma: · vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų tos pačios arba skirtingos tematikos, sakinių (7–9 taktai); · periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali baigtis pusine kadencija. Tempas: lėtas arba vidutinis, gali būti tempo sulėtinimai ir pagreitinimai. Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8; · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės; · taškuotas, punktyrinis; · triolės aštuntinėmis; · sinkopės ( ). Tonacija: 0–2 prieraktiniai ženklai. Dermė: · vyrauja mažoro ir minoro diatonika; · galimi harmoninio ir melodinio mažoro elementai. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8 (šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais nenaudojami); neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji ir pagalbiniai garsai, šuoliniai diatoniniai pagalbiniai ir įbėgantieji garsai; Artikuliacija: legato, staccato, akcentas (>); Dinamika: laipsninė (f, mf,
5. p)ir evoliucinė dinamika (cresc., dim.). dvibalsis Pučiamųjų ir liaudies instrumentų specialybių mokiniams Forma: · vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų, tos pačios arba skirtingos tematikos sakinių (6–10 taktų); · periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali baigtis pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis. Faktūra: homofoninė. Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Metras: · 2/4, 3/4, 4/4; · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės; · taškuotas, punktyrinis ritmas; · ypatingosios dalybos grupės: triolės ( ); · sinkopės ( )[2]. Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Dermė: nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8 (šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais nenaudojami); · neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji ir pagalbiniai garsai, šuoliniai diatoniniai pagalbiniai ir įbėgantieji garsai; · gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė; Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Fortepijono ir styginių instrumentų specialybių mokiniams: Forma: · vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų–trijų, pasikartojančios ar skirtingos tematikos sakinių (7–12 taktai); · periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali baigtis pusine, baigiamąja netobula, o vidurinis – vylingąja, pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis. Faktūra: · homofoninė; · gali būti imitacijų, polifonijos elementų. Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8. · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; · taškuotas, punktyrinis; · ypatingosios dalybos grupės: triolės ( ); · sinkopės ( ; )[3]. Tonacija: 0 – 4 prieraktiniai ženklai. Dermė: · nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas; · gali būti nukrypimų į fryginį ar VI žemą dermės laipsnį. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8, kartais šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais; · neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji, pagalbiniai, šuoliniai pagalbiniai, įbėgantieji; · gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė. Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. tribalsis Chorinio dainavimo ir dirigavimo specialybės mokiniams: Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams: Forma: · vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų – trijų, pasikartojančios ar skirtingos tematikos sakinių (7–13 taktai); · periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmas sakinys gali baigtis pusine, baigiamąja netobula, o vidurinis – vylingąja, pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis. Faktūra: · homofoninė; · gali būti imitacijų, polifonijos elementų. Faktūra: polifoninės ir homofoninės derinys. Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Metras: · 3/4, 4/4, 6/8. Metras: · 3/4, 4/4, 5/4, 6/8. · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ir be jos; · · ypatingosios dalybos grupės: triolės ( ); · kvintolė · sinkopės ( ) [4]. Tonacija: 0–4 prieraktiniai ženklai. Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai. Dermė: nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas; · gali būti nukrypimų į fryginį ar VI žemą dermės laipsnį. · nukrypimai į dur–moll sistemos akordus; · moduliacijos į pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8; · šuoliai nuo gr.4 iki d.9. · šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais; neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji, pagalbiniai, šuoliniai pagalbiniai, įbėgantieji. · gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė. · sekvencijos (diatoninė ir chromatinė). Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Užduoties atlikimo pobūdis Mokinys turi galimybę rinktis diktantą – rašyti lengvesnį (gaudamas mažiau taškų) arba sudėtingesnį (gaudamas daugiau taškų). MUZIKOS ISTORIJOS IR MUZIKOS TEORIJOS TESTAS Tema Reikalavimai bendrajam lygmeniui Reikalavimai specialiajam lygmeniui Testo atlikimo trukmė – 75–90 min. Muzikos istorija
6. a)muzikos epochos Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti: · epochą ir autorių, kuriam priklauso ar galėtų priklausyti skambantis kūrinys; · pagal tipinius požymius (instrumentus, faktūrą, muzikinę kalbą) priskirti kūrinį tinkamam muzikos stiliui. Žinoti: · chronologines epochų ribas ir su kokiais reiškiniais jos siejamos; · estetinius idealus, būdingiausius žanrus, stiliaus ypatybes, žymiausius kūrėjus.
7. b)kompozitorius, kūrinys Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti: · žinotinus muzikos kūrinius, jų autorių[5]. Žinoti: · žymiausių muzikos kūrėjų svarbiausius gyvenimo faktus, susijusius su kūrybinio kelio tarpsniais; · ryškiausius visuomeninės kompozitoriaus veiklos nuopelnus. Apibūdinti: · būdingiausius kompozitoriaus muzikos stiliaus ypatumus (idėjos, vyraujantys instrumentai ir žanrai, būdingiausi melodikos, ritmikos, harmonijos bruožai, formos plėtojimo ypatumai); · kompozitoriaus nuopelnus nacionalinėje muzikinėje kultūroje; · žinotino kūrinio ryškiausius muzikos kalbos ypatumus (melodiką, ritmiką, harmoniją) ir formą. Paaiškinti: · sąryšį su praeitomis ir ateinančiomis epochomis (muzikos kalbos aspektu). Palyginti: · dviejų kūrinių muzikos kalbos ypatumus (surasti panašumų ir skirtumų).
8. c)lietuvių muzikinis folkloras Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti: · lietuvių liaudies muzikos instrumentus. Žinoti: · etnografinius regionus, jiems būdingiausius žanrus; · ryškiausius folkloro rinkimo ir skelbimo faktus. Apibūdinti: · ryškiausius lietuvių liaudies dainų melodikos ir ritmikos bruožus; · lietuviško folkloro panaudojimą profesionaliojoje muzikoje (profesionaliojoje ir pramoginėje).
9. d)Lietuvos Respublikos muzikinis gyvenimas Žinoti: · žymiausius atlikėjus, pedagogus, kūrinių premjeras. Apibūdinti: · girdėtus naujausius kūrinius. 2. Muzikos teorija
10. a)muzikos garsai, užrašymo ženklai ir jų reikšmė · taisyklingai rašyti muzikos ženklus (tempą, metrą, natas, dinamikos nuorodas ir kt.); · paaiškinti muzikos ženklų, aptinkamų natose, reikšmes;
11. b)ritmas, metras, tempas, dinamika · paaiškinti sąvokų turinį; · tinkamai jomis naudotis. 2.1 Struktūriniai muzikos elementai
12. a)intervalai, akordai Klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų turi atpažinti: · paprastuosius intervalus; · pagrindinius mažorinius ir minorinius akordus (kvintakordus ir septakordus), jų apvertimus, sprendimus ir jungtis (3–4 akordai); · sudaryti, apversti ir užrašyti pažįstamus intervalus ir akordus natomis; · nurodyti struktūrinius jų ypatumus, akordų funkcijas; · paaiškinti akordų jungimo ar tonacijų kaitos taisykles. · atpažinti alteruotus S ir D grupių akordus ir jų sprendimus; · atpažinti dur-moll sistemos akordus (VI žemą, III žemą, VII žemą, minorinę D) ir jų junginius su kitais akordais; · atpažinti akordų grandines – VI žemų ir III žemų aukštyn arba žemyn.
13. b)dermė, gama, tetrachordas, tonacija · klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų turi atpažinti dermę, tetrachordus, gamas; · paaiškinti sąvokų reikšmę; · žinoti prieraktinius tonacijų ženklus; · žinoti pirmojo giminingumo tonacijas. · žinoti antrojo ir tolimo giminingumo tonacijas.
14. c)nukrypimas, moduliacija · klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti nukrypimus į pirmo giminingumo tonacijas; · surasti nukrypimus ir moduliacijas natose. Klausydamas muzikos kūrinio ir natose turi atpažinti: · nukrypimus ir moduliacijas į pirmo giminingumo tonacijas; · nukrypimus į dur–moll sistemos akordus; · nukrypimus ir moduliacijas į antro laipsnio giminingumo tonacijas; · enharmonines moduliacijas per D7 ir VII (sm.).
15. d)melodija, muzikos sintaksė Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti: · periodą; · sintaksinius muzikos darinius (motyvą, frazę, sakinį); · kadencijas (pusines, vylingas (nutrauktas), baigiamąsias; frygines (soprane ir bose). Nustatyti iš natų: · kadencijų tipus; · sintaksinę melodijos struktūrą.
16. e)muzikos žanrai ir formos · priskirti klausomą kūrinį tinkamam žanrui ir formai. Žinoti: · muzikos žanrų klasifikavimo aspektus; · muzikos formų klasifikavimo kriterijus; · sąvokų reikšmes. Apibūdinti: · žanrinius muzikos požymius; · būdingiausius muzikos formų struktūrinius požymius;
17. f)faktūra, muzikinės medžiagos plėtojimo būdai · klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų homofoninę ir polifoninę faktūrą, sekvencijas, imitacijas, ostinato, vargonų punktą, varijavimą ir pan. Žinoti ir apibūdinti: · faktūros tipus (homofoninį, polifoninį, harmoninį); · faktūros rūšis (monofoninę, akordinę, homofoninę-harmoninę);
18. g)raiškos priemonės · klausomos muzikos tempą (lėtas, vidutinis, greitas), metrą (dviejų, trijų dalių), ritmo ypatumus (pvz., taškuotą, punktyrinį, sinkopes, ypatingąją ritmo dalybą); · atpažinti, iššifruoti ir užrašyti melizmas – trumpąjį foršlagą, trelį, nachšlagą, mordentą, grupetą, tremolo; · žinoti natų rašybos trumpinimo ir kitus atlikimo ženklus; · skirti muzikos instrumentų tembrus (simfoninio orkestro instrumentų, fortepijono, klavesino, gitaros, akordeono, vargonų, ksilofono, vibrafono, varpų ir varpelių, lietuvių liaudies instrumentų); · skirti žmogaus balso tembrus – diskantų, sopranų, altų, tenorų ir bosų;
19. h)modernios muzikos komponavimo technikos · skirti ryškiausius XX amžiaus muzikos komponavimo būdus ir technikas – atonaliąją, minimalistinę, konkrečiąją, sonoristinę ir mikrotoninę. Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testo užduočių tipai. Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys, susietos su klausomos muzikos fragmentais. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia: 1) pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas); 2) parašyti atsakymą; 3) pasirinkti tinkamus atsakymus; 4) susieti klausomą muziką su papildoma informacija (tekstais, natomis, paveikslėliais, schemomis, lentelėmis ir pan.); 5) parašyti ženklus tinkamoje vietoje (pvz., klausomos muzikos tempą, dinamiką, išgirstą intervalą, akordą natomis ir pan.); 6) užpildyti lentelę (sisteminti, klasifikuoti, palyginti ir t.t.); 7) sudaryti schemą (pvz., muzikos kūrinio formos). Testo sudarymo pobūdis Teste pateikti įvairaus sudėtingumo klausimai, vertinami skirtingu taškų skaičiumi. Lengvesni klausimai numatyti bendrajam, sudėtingesni – specialiajam gebėjimų lygmeniui. MUZIKINIO MĄSTYMO TESTAS Veiklos pobūdis Reikalavimai bendrajam lygmeniui Reikalavimai specialiajam lygmeniui Testo atlikimo laikas – 150 min. Harmonija Melodijos harmonizavimas keturiais balsais Atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus solinio dainavimo specialybės mokinius): · 10 taktų periodas; · trijų ketvirtinių metras; · vyrauja ketvirtinės, aštuntinės, naudojamos pusinės; · moduliacija į pirmo giminingumo tonaciją; · trys kadencijos; · bendras akordas pradinėje tonacijoje yra bet kuris akordas, išskyrus naujos tonacijos toniką; · du alteruoti akordai; · du šuoliai; · dvi tipinės slinktys; · du perstatymai; · du nukrypimai. Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams: · 12 taktų periodas; · keturių ketvirtinių ar šešių aštuntinių metras; · vyrauja aštuntinės, naudojamos ketvirtinės, pusinės su tašku ir be taško; · moduliacija(-
20. os)į pirmo, antro ar tolimo giminingumo tonacijas: derminė, nuosekli(-os), staigi(-os), per fryginį, VI žemą, D7 ar sumažintą septakordą; · naudojami nukrypimai, alteracijos, perstatymai; · kadencijos – pusinė, vylingoji, baigiamoji; · visos neakordinių garsų rūšys viename-trijuose balsuose. Užduoties pateikimo pobūdis Atlikdamas užduotį mokinys turi galimybę rinkti lengvesnę (įvertintą mažesniu taškų skaičiumi) arba sunkesnę (įvertintą didesniu taškų skaičiumi) melodiją. Elementarioji muzikos teorija Muzikinio raštingumo testas [6] Solinio dainavimo specialybės mokiniams: Sudaryti: · mažorinius ir minorinius garsaeilius (natūralius, harmoninius, melodinius); · tetrachordus (mažorinius, minorinius, harmoninius); · diatoninį bei chromatinį pustonį ir toną aukštyn ir žemyn nuo duoto garso; · atvirą arba uždarą kvintų ratą, pradedant duota tonacija. Sudaryti ir išspręsti galimais būdais: · intervalus (diatoninius, būdinguosius, chromatinius); · akordus (mažorinius, minorinius kvintakordus duota tonacija ar nuo duoto garso; · D7 ir jo apvertimus duota tonacija siaurame išdėstyme Nustatyti: · konsonansus ir disonansus; · melodijos dermę, tonaciją, dermės laipsnius; · duotos melodijos metrą. Nustatyti ir išspręsti: · intervalus (diatoninius ir būdinguosius); · akordus – mažorinius ir minorinius kvintakordus ir jų apvertimus, D7 ir jo apvertimus. Nustatyti ir apversti: · paprastą intervalą; · mažorinius ir minorinius akordus; · D7. Pakeisti enharmoniškai: · duotus garsus. Parašyti: · natas įvairiose oktavose smuiko ir boso raktais; · raidinius natų pavadinimus; · sinkopę 2/4 metru; · natų grupės ritminę vertę: viena nata su tašku ar be taško; · muzikinių terminų lietuviškas reikšmes. Transponuoti duotą melodiją: · duotu intervalu; · į nurodytą tonaciją. Kitos užduotys: · suskirstyti duotą melodiją taktais nurodytu metru; · tinkamai sugrupuoti natas duotu metru (2/4,3/4, 4/4). Užduočių pateikimo ir atlikimo forma Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia: 1) pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas); 2) pasirinkti tinkamus atsakymus; 3) parašyti ženklus tinkamoje vietoje; 4) susieti informaciją su papildoma medžiaga (natomis, schemomis, iliustracijomis, lentelėmis ir kt.); 5) atlikti užduotis rašant natas ir kitus ženklus penklinėje. Muzikos kūrinių analizė Muzikinio kūrinio analizė iš natų Atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus solinio dainavimo specialybės mokinius): Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams: Sudaryti muzikos kūrinio formos schemą-lentelę, kurioje nurodyti: · formos dalis (padalas), jų apimtį taktais; · tonacinį planą; · nustatyti kūrinio formos, formos dalies, struktūros tipą. 1.1. Smulkiosios formos
21. a)periodas Priskirti klasei nurodytais atžvilgiais: · tematiniu (pasikartojančios, skirtingos tematikos); · tonaciniu (moduliacinis, vienatonacinis); · struktūriniu (normatyvinis, nenormatyvinis); · sintaksiniu (kvadratinis, nekvadratinis). Nustatyti struktūros tipą: · paprastas, sudėtinis. Apibūdinti sandaros ypatumus: · dalus, nedalus, vieno sakinio, dviejų sakinių, trijų sakinių.
22. b)paprastosios formos (2 ir 3-jų dalių) Nustatyti: · tipą (neprizinis, nereprizinis); · pobūdį (vystomojo ar kontrastinio); · reprizos tipą.
23. c)sudėtinės formos (2 ir 3-jų dalių) Nustatyti: · tipą (neprizinis, nereprizinis); · vidurinės dalies tipą (trio ar epizodas); · reprizos tipą.
24. d)tarpinės formos Nustatyti pagal struktūros ypatumus: · tarpinę trijų dalių; · sudėtinę trijų–penkių dalių; · bar formą; · trijų–penkių dalių paprastąją.
25. e)posminė (kupletinė) forma Nustatyti pagal struktūros ypatumus. 1.2. Stambiosios vientisinės formos
26. f)variacijų forma Nustatyti struktūrinį tipą pagal nurodytus kriterijus: · formos sudarymo principą (variacijų, variantinė, kupetinė-variacinė); · temos traktavimo pobūdį: – griežtosios (ornamentinės (figūracinės) ir ostinatinės (nekintamu bosu ar melodija), – laisvosios (būdingosios) varijuojamų temų skaičių – paprastosios (viena tema), sudėtingosios (dvitemės, tritemės).
27. g)rondo Nustatyti formos tipą: · senovinis (kupletinis) · moduliacinis; · klasikinis; · siuitinis (romantikų). Nustatyti struktūrinį tipą pagal nurodytus kriterijus: · pagal refrenų ir epizodų eilės tvarką (rondo su refrenu pirmoje vietoje, rondo su refrenu antroje vietoje); · pagal formą sudarančių dalių skaičių (penkių, septynių ir daugiau dalių); · pagal panaudotų temų skaičių (vienatemis, dvitemis, daugiatemis). Žinoti rondo formos raidą XIX–XX a. 1.3. Ciklinės formos Nustatyti ir apibūdinti formas: · dviejų dalių ciklinę; · monociklą; · siuitą (senovinę, naująją). Nustatyti ir apibūdinti ciklus: · vokalinį, instrumentinį miniatiūrų; · sonatinį-simfoninį; · superciklą.
28. a)sonatos forma Nustatyti formos tipą ir jos atmainas: · klasikinė sonata; · sonatina; · sonata su epizodu; · sonata su dviguba ekspozicija; · rondo-sonata. 2. Laisvosios ir mišriosios formos bei žanrai 2.1. Polifoninė ir mišri faktūra Atpažinti kanoną. Nustatyti polifoninį periodą. Atpažinti: · imitaciją (inversija, retroversija, augmentacija, diminucija); · kanoną. Nustatyti formas: · polifoninį periodą; · senovinę dviejų, senovinę trijų dalių; · senovinę sonatos formą; · fugą ir jos formas (sudėtingąją fugą, fugetę, fugato). Užduočių pateikimo ir atlikimo forma Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia: · pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas); · pasirinkti tinkamus atsakymus; · parašyti ženklus tinkamoje vietoje; · susieti informaciją su papildoma medžiaga (natomis, schemomis, iliustracijomis, lentelėmis ir kt.); · atlikti užduotis rašant natas ir kitus ženklus penklinėje. Harmoninė muzikos kūrinio analizė Nurodyti: · akordų, neakordinių garsų pavadinimus; · sekvencijų, kadencijų rūšis; muzikos terminų lietuviškas reikšmes. Elementari muzikos kūrinio analizė (solinio dainavimo mokiniams): Nustatyti kūrinio formą
29. a)periodas Nustatyti formos tipą ir rūšį pagal nurodytus kriterijus: · teminiu (pasikartojančios, skirtingos tematikos); · tonaciniu (moduliacinis, vienatonacinis). Apibūdinti sandaros ypatumus (išplėstas ar sutrumpintas). Nurodyti: · sintaksinę struktūrą (motyvus, frazes, sakinius); · pagrindinę tonaciją; · tonacinį planą (nukrypimus); · kadencijų rūšis (pusinę ir baigiamąją, tobulą, netobulą); · chromatizmus (pereinamuosius, pagalbinius, moduliacinius). Apibūdinti melodijos liniją (kylanti, krintanti, banguojanti, rečitatyvinė). Užduoties pateikimo ir atlikimo forma Analizei pateikiamas originalios muzikos kūrinys, nagrinėjamas nurodytais kriterijais. Kūryba pagal pateiktą pavyzdį Muzikinio fragmento komponavimas Pasirinkti tinkamiausias raiškos priemones: · melodikos tipą (kylantį, krintantį, banguojantį, rečitatyvinį); · akordus (nuo konsonansinių trigarsių iki daugiagarsių, alteruotų, netercinės sandaros akordų); · funkcijas (pagrindines ir šalutines mokyklinės harmonijos, džiazo harmonijos funkcijas). Užduoties pateikimo ir atlikimo forma Užduotis pateikta penklinėje. Tai gali būti bet kokios faktūros rūšies muzikinis fragmentas, kurį reikia pratęsti. KŪRYBINĖ UŽDUOTIS HARMONIJOS UŽDUOČIŲ ATLIKIMAS FORTEPIJONU Skambinimo užduotys Reikalavimai bendrajam lygmeniui Reikalavimai specialiajam lygmeniui Užduočiai atlikti skiriama 7 min. 1. Sekvencijos Solinio dainavimo specialybės mokiniams[7]: Dviejų–trijų akordų jungtis: · T, S, D kvintakordai (apvertimai), perstatymai su sprendimu; · D7 ir apvertimai su sprendimu; · II ir VII laipsnių septakordai, apvertimai su sprendimu; · D9, II9 su sprendimu. Atlikėjų specialybių (išskyrus solinio dainavimo specialybės) mokiniams: · keturių akordų jungtis[8]; 5–6 akordų jungtis su neakordiniais garsais;[9] · pagrindinių ir šalutinių kvintakordų, septakordų, jų apvertimų jungtis (perstatymai, sprendimai); · II ir V laipsnių nonakordų sprendimai ir jungtys su kitais akordais; · alteruotų S ir D grupių akordų sprendimas ir jungtys su kitais akordais. 2. Sekvencijos su nukrypimais · į pirmo giminingumo tonacijas, fryginį kvintakordą ir sekstakordą, III, VI, VII žemų laipsnių kvintakordus bei minorinę dominantę. 3. Moduliacijos · į pirmo giminingumo tonacijas Forma: periodas (išplėstas periodas). · nuosekli per tarpinę tonaciją į pirmo, antro ar tolimo giminingumo tonacijas arba · derminė. Forma: periodas. Metras: 2/4, ¾. Tonacijos: 0-5 prieraktiniai ženklai. Kadencijos: pusinė sudėtinė, baigiamoji sudėtinė tobula. išplėsto periodo atveju – vylingoji. K46 pusinėje ir baigiamojoje kadencijose; D7 baigiamojoje kadencijoje; alteruoti S grupės akordai pusinėje ir baigiamojoje kadencijose. Panaudoti: · alteruotą D grupės akordą; · kvintakordą, sekstakordą ir kvartsekstakordą; · disonansinį II, V ar VII laipsnio akordą; · nukrypimą į I giminingumo tonaciją ar dur–moll sistemos akordą. Panaudoti: · nukrypimus į pirmo giminingumo tonacijas ar dur–moll sistemos akordus; · fryginį kvintakordą, sekstakordą; · neakordinius garsus viename ar keliuose balsuose (užlaikymą pereinamuosius, pagalbinius, įbėgančiuosius). 4. Staigi moduliacija · per D7, sumažintą septakordą, fryginį ar VI žemą dermės laipsnį. Formą, metrą, tonacijas žr. moduliacijos reikalavimuose. 5. Tipinių melodinių struktūrų harmonizavimas · viršutinio mažorinio tetrachordo aukštyn ir žemyn soprane ir bose, · fryginio tetrachordo žemyn soprane ir bose. DAINAVIMAS Veiklos pobūdis Reikalavimai bendrajam lygmeniui Reikalavimai specialiajam lygmeniui Moduliacijos schemos (sakinio forma) solfedžiavimas Užduočiai atlikti skiriama 5 min. Atlikėjų specialybių (išskyrus solinio dainavimo specialybės mokinius) mokiniams: Solfedžiuojamos moduliacijos schemos į pirmo giminingumo tonacijas muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka moduliacijos skambinimo fortepijonu reikalavimus atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus nukrypimus) (žr.psl. 15). Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams: Solfedžiuojamos moduliacijos schemos muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka moduliacijos skambinimo fortepijonu reikalavimus specialiajam lygmeniui (išskyrus neakordinius garsus) (žr. psl. 15). Nežinomo muzikos pavyzdžio dainavimas Užduočiai atlikti skiriama 3 min. Vienbalsės melodijos dainavimas iš natų Solinio dainavimo specialybės mokiniams: Solfedžiuojamos melodijos muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka vienbalsio diktanto reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams (žr. psl. 5). Muzikos teorijos ir istorijos specialybės mokiniams: Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8, 9/8. · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; · taškuotas, punktyrinis; · ypatingosios dalybos grupės (triolės, duolės, kvintolės, sekstolės); · sinkopės; Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai. Dermė: · mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); · galimos alteracijos ir chromatizmai; · galimi nukrypimai ir moduliacijos į pirmo, antro giminingumo bei dur–moll sistemos tonacijas; · bliuzo; · tonų. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki d.9; · šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais. Pučiamųjų ir liaudies instrumentų specialybių mokiniams: Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8; · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: žr. diktanto reikalavimus pučiamųjų ir liaudies instrumentų specialybių mokiniams (žr. psl. 6). Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Dermė: · mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); · galimi dvigubai harmoninio mažoro ir minoro elementai; · galimos diatoninės liaudies dermės; · galima pentatonika; · nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai, naudojami šuoliai intervalais – nuo grynosios kvartos iki grynosios oktavos (šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais nenaudojami); · neakordiniai garsai: pereinamieji ir pagalbiniai chromatizmai; · gali būti sekvencijos (diatoninės ir chromatinės). Fortepijono, styginių instrumentų ir chorinio dainavimo ir dirigavimo specialybių mokiniams: Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8; · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; · taškuotas, punktyrinis; · ypatingosios dalybos grupės (triolės, duolės, kvintolės); · sinkopės. Tonacija: 0 – 4 prieraktiniai ženklai. Dermė: · mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); · galimos alteracijos ir chromatizmai; · galimi nukrypimai ir moduliacijos pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8; · galimi šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais; · neakordiniai garsai; · gali būti sekvencijos (diatoninės ir chromatinės). Vienbalsės melodijos dainavimas akompanuojant sau fortepijonu Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8. · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; · taškuotas, punktyrinis; · ypatingosios dalybos grupės (triolės, duolės); · sinkopės; Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai. Dermė: · mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); · alteracijos ir chromatizmai; · nukrypimai ir moduliacijos pirmo giminingumo tonacijas; · bliuzo; · tonų. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8; · galimi šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais. MUZIKOS ISTORIJOS ŽINIŲ PATEIKIMAS ŽODŽIU Temos Reikalavimai bendrajam lygmeniui Reikalavimai specialiajam lygmeniui Užduočiai atlikti skiriama 10 min. 1. Visuotinė muzikos istorija
30. a)Europos viduramžių muzika Paaiškinti: · sąvokų pasaulietinė muzika, religinė muzika, grigališkasis choralas, liturgija reikšmes. Apibūdinti: · profesionalios muzikos raidos ypatumus (grigališkasis choralas, Notre Dame mokykla, organumas); · pasaulietinės muzikos raidos ypatumus (klajojančių muzikantų menas); · svarbiausius profesionalios ir pasaulietinės muzikos žanrus ir formas. Pateikti pavyzdžių · viduramžių pasaulietinės muzikos.
31. b)Renesansas Žinoti: · ryškiausias XIV–XVI a. mokyklas (Italija, Prancūzija, Nyderlandai). Paaiškinti: · Ars Antiqua ir Ars Nova sąvokų reikšmę. Apibūdinti: · ryškiausius kūrėjus; · Renesanso muzikos žanrus. Pateikti pavyzdžių · religinės ir pasaulietinės muzikos (visų epochų). Palyginti: viduramžių ir Renesanso muzikos kalbos ypatumus.
32. c)Barokas Žinoti: · XVII–XVIII a. muzikos instrumentus; · operos atsiradimo aplinkybes; · operos raidos ypatumus; · ryškiausius kompozitorius; · baroko epochos pabaigos ženklus. Paaiškinti: · sąvokų dramma per musica, opera buffa ir opera seria reikšmes; · sąvokų kantata, oratorija ir mišios reikšmes. Apibūdinti: · epochos stiliaus ypatumus ir būdingus žanrus; · baroko operos žanro ir formos ypatumus; · ankstyvosios operos kūrėjų nuopelnus žanro raidai (J. Peri, C. Monteverdi, A. Scarlatti, J. B. Lully, H. Purcell); · instrumentinės muzikos žanrus ir formas; · tipiškus muzikos kalbos ypatumus; · bendruosius G. F. Händelio ir J. S. Bacho stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikos kalbą); · G. F. Händelio oratorijų ir instrumentinės muzikos ypatumus; · J. S. Bacho vokalinius instrumentinius žanrus (kantatos, pasijos mišios), klavyrinę muziką („Gerai temperuotas klavyras“ ), vargoninę muziką bei koncertus orkestrui. Pateikti pavyzdžių: · Oratorijų, kantatų, mišių (visų epochų); Pateikti pavyzdžių: · polifoninių preliudų ir fugų ciklų (visų epochų). Palyginti: · Renesanso ir baroko epochų muzikinį gyvenimą (pasaulietinės ir religinės, vokalinės ir instrumentinės muzikos santykio bei kompozitoriaus vaidmens visuomenėje kaitą); · Händelio ir Bacho stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikos kalbą).
33. d)Švietimo epocha ir muzikinis klasicizmas Žinoti: · švietimo epochos intelektinio gyvenimo ypatumus; · ryškiausius švietėjus ir jų idėjas, turėjusius įtakos muzikos meno raidai; · kompozitorius klasicistus; · Ch. W. Glucko operos reformos esmę. Paaiškinti: · sąvokų klasikinis ir klasicistinis reikšmes. Apibūdinti: · epochos stilių, jo kitimą, būdingus žanrus, formas ir muzikos kalbą; · Ch. W. Glucko kūrybos ypatumus, jo operinės dramaturgijos principus (op. „Orfėjas ir Euridikė“). Pateikti pavyzdžių: · kompozitorių, vykdžiusių operos reformą (visų epochų). · Palyginti: baroko ir klasicistinę operą (žanras, forma, poetinio teksto ir muzikos santykis).
34. e)Vienos klasikų kūryba Žinoti: · ryškiausius klasicistinius kūrinius (turinio tipą, žanrus, formas, muzikinės kalbos ypatumus); · būdingus klasicistinės muzikos žanrus. Paaiškinti: · sąvokos stilius reikšmę; · sąvokos zingšpylis reikšmę; Apibūdinti: · J. Haydno simfonijas ir oratorijas („Metų laikai“); · W. A. Mozarto ir L. van Beethoveno stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikinės kalbos ypatumus); · W. A. Mozarto operas (žanrai, forma, muzikos kalba) ir instrumentinę muziką („Requiem“); · L. van Beethoveno sonatas fortepijonui ir simfoninę kūrybą. Pateikti pavyzdžių: · zingšpylio. Pateikti pavyzdžių: · Beethoveno sonatų fortepijonui, neatitinkančių klasicistinio sonatinio ciklo normų. Palyginti: · ankstyvojo ir vėlyvojo klasicizmo muzikos kalbą; · Haydno, Mozarto ir Beethoveno sonatinio simfoninio ciklo (sonatos fortepijonui, simfonijos) traktuotę (sonatinio allegro temos, temų perdirbimas, ciklą sudarančios dalys ir jų apimtys).
35. f)Romantizmas muzikoje Žinoti: · romantizmo muzikoje apraiškas; · naujus muzikos žanrus, susiformavusius romantizmo epochoje. Paaiškinti: · sąvokų programinė muzika, leitmotyvas, begalinė melodija reikšmes; · sąvokos nacionalinė muzikos mokykla reikšmę; · sąvokos muzikinė drama reikšmę. Apibūdinti: · romantinės muzikos turinio ypatumus; · tipinius XIX a. muzikos žanrus, formas ir išraiškos priemones; · romantikų simfoninės muzikos ypatumus (turinys, forma ir išraiškos priemonės); · F. Schuberto, R. Schumanno, H. Berliozo, F. Chopino, F. Liszto, R. Wagnerio, J. Brahmso, B. Smetanos, A. Dvořako, E. Griego kūrybos ypatumus; · F. Schuberto dainas, vokalinius ciklus, instrumentinę muziką; · R. Schumano kūrinius fortepijonui, vokalinius ciklus; · H. Berliozo programinio simfonizmo ypatumus („Fantastinė simfonija“); · F. Chopino fortepijoninę muziką; · F. Liszto simfonines poemas bei fortepijoninę kūrybą; · R. Wagnerio muzikinės dramos principus; · J. Brahmso vokalinius ir instrumentinius žanrus; · E. Griego kūrinius fortepijonui ir muziką H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“. Pateikti pavyzdžius: · kūrinių, kuriuose panaudoti leitmotyvai; · simfoninių poemų. Pateikti pavyzdžius: · vokalinių, instrumentinių (programinių ir neprograminių) ciklų. Palyginti: · klasicistinės ir romantinės melodijos ypatumus; · klasicistinės ir romantinės harmonijos ypatumus; · klasicistinę ir romantinę simfoniją (turinys, temos ir jų plėtotė, formos traktuotė).
36. g)XIX a. opera Žinoti: · ryškiausius XIX a. operos kūrėjus ir jų kūrinius. Paaiškinti: · sąvokų siužetas, libretas reikšmę. Apibūdinti: · būdingiausius XIX a. italų operos bruožus; · G. Rossini, G. Verdi operų ypatumus; · G. Verdi operos „Rigoletto“, „Aida“ ypatumus; · G. Bizet operinę kūrybą („Karmen“). Pateikti pavyzdžių: · operų, kurių siužetas pagrįstas realaus gyvenimo vaizdais. Palyginti: · klasicistinę ir romantinę operą turinio požiūriu.
37. h)XIX a. rusų muzika Žinoti: · Ryškiausius XIX a. rusų muzikos kūrėjus ir jų kūrinius; · „Galingojo sambūrio“ įkūrimo idėją ir siekius. Paaiškinti: · sąvokos istorinė muzikinė drama reikšmę. Apibūdinti: · M. Glinkos, N. Rimskio-Korsakovo, P. Čaikovskio kūrybos ypatumus; · N. Rimskio-Korsakovo operos „Snieguolė“, simfoninės siuitos „Šecherazada“ ypatumus; · M. Musorgskio dainų, instrumentinės muzikos ir istorinės muzikinės dramos („Borisas Godunovas“) ypatumus; · P. Čaikovskio operų („Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“) ir simfonijų (IV ir VI) ypatumus; · XIX a. pab. – XX a. pr. Rusijos muzikinės kultūros pokyčius; · A. Skriabino ir S. Rachmaninovo kūrybos ypatumus. Pateikti pavyzdžių · lietuviškos istorinės muzikinės dramos. Palyginti: · XIX a. italų ir rusų operų ypatumus žanriniu aspektu.
38. i)XIX a. pab–XX a. pr. simfoninė muzika Žinoti: · ryškiausius XIX a. pab.–XX a. pr. simfoninės muzikos kūrėjus ir jų kūrinius. Paaiškinti: · Apibūdinti: · G. Mahlerio, R. Strausso simfonizmo ypatumus. Palyginti: · P. Čaikovskio, G. Mahlerio, R. Strausso simfonijų ypatumus.
39. j)XX a. muzikos stilistinės kryptys Žinoti: · ryškiausias XX a. pradžios muzikos kryptis; · ryškiausius kiekvienos krypties atstovus ir jų kūrinius; · Naujosios Vienos mokyklos įkūrimo idėją ir siekius. Paaiškinti: · sąvokos stilistinės kryptys reikšmę; · sąvokų atonalumas, dodekafonija, serializmas reikšmę; · sąvokos soprano ostinato reikšmę. Apibūdinti: · impresionizmo, ekspresionizmo, neoklasicizmo muzikinės raiškos ypatumus; · C. Debussy ir M. Ravelio kūrybą bei fortepijoninės muzikos ypatumus. Pateikti pavyzdžių · dodekafoninių muzikos kūrinių; · muzikos kūrinių, kur panaudotas soprano ostinato (visų epochų). Pateikti pavyzdžių · lietuviškos impresionistinės muzikos. Palyginti: · impresionizmą ir ekspresionizmą dailėje ir muzikoje; · klasicistinės ir neklasicistinės muzikos ypatumus.
40. k)XX a. pirmosios pusės vidurio Europos šalių muzikinė kultūra Žinoti: · ryškiausius XX a. pirmosios pusės vidurio Europos kompozitorius ir jų kūrinius. Apibūdinti: · XX a. pirmosios pusės vidurio Europos muzikos ypatumus (B. Bartokas, L. Janačekas, K. Pendereckis); · XX a. pirmosios pusės prancūzų muzikinės kultūros ypatumus; · XX a. JAV ir Vokietijos muzikos ypatumus.
41. l)XX a. antrosios pusės kompozicinės technikos Žinoti: · naujas kompozicijos technikas, sukurtas XX a. antrojoje pusėje; · klasikinius muzikos pavyzdžius, sukurtus panaudojant naujas technikas. Paaiškinti: · sąvokos kompozicinė technika reikšmę. Apibūdinti: · aleatorikos, sonoristikos, konkrečiosios muzikos, minimalizmo kūrybos technologiją ir raiškos galimybes. Pateikti pavyzdžių · aleatorikos, sonoristikos, konkrečiosios muzikos, minimalizmo. 2. Lietuvių muzika
42. a)folkloras Žinoti: · etnografines sritis; · dainų žanrus; · lietuvių dainų rinkimo ir publikavimo faktus. Paaiškinti: · sąvokos monodija reikšmę. Apibūdinti: · vokalinės ir instrumentinės muzikos ypatumus (žanrus, formas, raiškos savybes); · būdingus lietuvių liaudies dainų melodikos bruožus. Pateikti pavyzdžių · dzūkų monodijos; · darbo, kalendorinių, šeimos, šienapjūtės, rugiapjūtės dainų, baladžių. Palyginti: · sąvokų melodija ir melodika reikšmes; · lietuvių ir kitos (žinomos) tautos dainos melodijos ypatumus.
43. b)Atgimimo laikotarpio (XIX a. pab–XX a. pr.) muzikinė kultūra Žinoti: · Atgimimo laikotarpio iškiliausius kūrėjus, ryškiausius jų kūrinius, nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai. Paaiškinti: · sąvokos dainos išdaila reikšmę. Apibūdinti: · J. Naujalio, Č. Sasnausko, M. Petrausko kūrybą; · M. K. Čiurlionio stiliaus ypatumus, fortepijoninę kūrybą, harmonizuotas liaudies dainas bei simfoninę muziką; · S. Šimkaus muzikinę veiklą ir dainų ypatumus. Pateikti pavyzdžių · originalių ir išdailintų dainų. Palyginti: · XIX a. pb. – XX a. pr. lietuvių ir Vakarų Europos muzikos žanrus ir muzikos kalbos ypatumus (pvz.: Šimkus, Gruodis – Bartokas, Čiurlionis – Griegas).
44. c)Lietuvos operos teatro įkūrimas Žinoti: · iškiliausius dainininkus ir dirigentus, jų nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai. Apibūdinti: · teatro repertuarą; · J. Karnavičiaus operą „Gražina“.
45. d)XX a. pirmosios pusės muzikinė kultūra Žinoti: · J. Gruodžio nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai ir ryškiausius kūrinius. Apibūdinti: · J. Gruodžio kūrybos ypatumus, charakteristika simfoninę, kamerinę muziką, dainas, baletą. Palyginti: · Čiurlionio ir Gruodžio muziką žanriniu ir muzikos kalbos požiūriais.
46. e)XX a. IV dešimtmečio muzikinė kultūra Žinoti: · XX a. IV dešimtmečio muzikinės kultūros situaciją, ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius; · B. Dvariono veiklą ir nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai. Apibūdinti: · naujos kartos kompozitorių (V. Bacevičiaus, V. Banaičio, J. Kačinsko) muzikos ypatumus; · B. Dvariono atlikėjišką veiklą ir kūrybos ypatumus, fortepijoninę muziką, koncertą smuikui ir orkestrui.
47. f)XX a. vidurio–antrosios pusės muzikinė kultūra Žinoti: · ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius. Apibūdinti: · S. Vainiūno atlikėjišką veiklą ir kūrybos ypatumus, koncertus fortepijonui; · J. Juzeliūno kūrybos ypatumus, simfoninę ir kamerinę muziką; · E. Balsio kūrybos ypatumus, koncertus smuikui, baletą „Eglė žalčių karalienė“, oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“; · V. Klovos operą „Pilėnai“; · F. Bajoro, B. Kutavičiaus, O. Balakausko kūrybos ypatumus. Palyginti: · XX a. vidurio ir antrosios pusės Lietuvos muzikinės kultūros ypatumus su to laikotarpio Vakarų Europos muzika.
48. g)Naujasis romantizmas ir postmodernizmas lietuvių muzikoje Žinoti: · ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius. Apibūdinti: · naujosios muzikos ypatumus; · A. Martinaičio, V. Bartulio, O. Narbutaitės, M. Urbaičio kūrybą. Pateikti pavyzdžių · naujojo romantizmo ir postmodernizmo. Paaiškinti: · sąvokų naujasis romantizmas ir postmodernizmas kriterijus. Palyginti: · žinomą romantinį ir naująjį rom