(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMUNDAS PALAITIS _________________ PRITARta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 223 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA ĮŽANGINIS ŽODIS Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinama – Vyriausybė) teikia 2008 metų veiklos ataskaitą. Penkioliktoji Vyriausybė savo veiklą pradėjo tik 2008 m. gruodžio 10 d. ir gali pateikti tik savo veiklos ataskaitą. Ji negali atsiskaityti už keturioliktosios Vyriausybės, veikusios nuo 2006 metų iki 2008 m. gruodžio 10 d., veiklą. Pradėjusi savo veiklą tik ataskaitinių metų pabaigoje, penkioliktoji Vyriausybė paveldėjo ekonominę, finansinę, socialinę, energetinę situaciją, kurią sukūrė jos pirmtakė keturioliktoji Vyriausybė, veikdama iki 2008 metų gruodžio. Todėl šioje ataskaitoje pateikiama ir bendrais bruožais apibūdinama paveldėta šalies ūkio ir finansų sistemos situacija, kuri sąlygojo penkioliktosios Vyriausybės veiklą 2008 metų gruodį ir turės labai didelę įtaką per visus 2009 metus. Bent trumpai aptartina būklė iki 2008 m. gruodžio 10 d. – šalies ūkio ir finansų, socialinių reikalų ir energetikos paveldas, jį lėmusios priežastys. Ūkis ir finansai. Penkioliktoji Vyriausybė pradėjo darbą 2008 metų gruodį, kai šalies ūkis ir valstybės finansų sistema ėmė labai sparčiai kristi į gilią krizę. Lietuvoje krizės nebūtų išvengta net ir tuo atveju, jeigu nebūtų įvykusi pasaulinė krizė. Krizės priežastys šalies ūkyje brendo nuo 2006 metų, tačiau šalies ūkio ir finansų politika nebuvo keičiama, nors tiek nepriklausomi tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai, tiek Finansų ministerijos specialistai nedviprasmiškai ir ne kartą perspėjo, kokia gili ir skaudi ištiks krizė, jeigu šalies ūkio ir finansų politika nebus radikaliai pertvarkyta. Tuometinė politinė valdžia ir keturioliktoji Vyriausybė į perspėjimus nesugebėjo tinkamai reaguoti, Lietuvos parengti ekonomikos ir finansų krizei, todėl 2009 metais šalies problemos yra keleriopai gilesnės ir skaudesnės. Pateikiame citatas iš Finansų ministerijos specialistų 2006–2007 metais parengtų perspėjimų, į kuriuos tuo metu tinkamai nebuvo reaguota, ir rekomendacijų, kaip derėtų keisti finansų politiką: 2006 m. lapkričio 10 d.: „Kitų pasaulio šalių duomenų ekonometrinė analizė rodo, kad kredito prieaugiui viršijus trendinį augimą 4 procentiniais punktais BVP, o nekilnojamojo turto kainai atitrūkus nuo trendinės kainos daugiau kaip 40 procentų, yra didelė tikimybė, kad metų laikotarpiu įvyks finansų krizė.“ „Visos grėsmės yra susijusios su sparčiu pastarųjų metų kredito prieaugiu, skirtu vartojimui ir spekuliacinėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą.“ „Komercinių bankų prognozės rodo, kad 2006 m. kredito prieaugiu finansuojamos išlaidos sudarys apie 15 procentų BVP. Gerokai 4 procentinius punktus BVP viršijantis skolintų lėšų stimulas bendrai paklausai yra netvarus. Anksčiau ar vėliau bus pasiekta skolos riba, kurią viršyti finansų rinkoms neapsimokės, ir tada kredito prieaugio teikiamas stimulas BVP augimui išnyks. Staigus keliolikos procentų BVP paklausos susitraukimas labai ir netikėtai pablogintų įmonių pelningumą.“ 2007 metų liepa: „Jei Lietuvoje spartus ūkio augimas tęsis toliau, tai sukeltų pavojų visai šalies finansinei sistemai, kadangi jis yra paremtas ne eksporto ir produktyvumo didėjimu, o skolinimosi skatinamu vidaus vartojimu, kuris didina einamosios sąskaitos deficitą. ESD jau viršijo TVF ekspertų apskaičiuotą priimtiną Baltijos šalims apie 7,5 proc. BVP sudarančio ESD ribą ir kelia pavojų stabiliam ekonomikos augimui. Pernelyg ilgai finansuojant didelį Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą, komercinių bankų užsienio valiuta denominuotas turtas taps mažesnis už įsipareigojimus užsienio valiuta, todėl didės palūkanų normos už indėlius nacionaline valiuta ir palūkanų priedai už riziką, padidėjusios palūkanų normos per daug sulėtins investicijas, vartojimą. Pernelyg greitas vartojimo sulėtėjimas gali pabloginti ūkio subjektų mokumo rodiklius ir užsienio bankai gali apriboti lėšas, būtinas užtikrinti Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos finansavimui. 2007 m. spalio 16 d.: „Jeigu dėl dominuojančios politinės valios nebuvimo nepavyks įgyvendinti priemonių, būtinų 2008 metais suformuoti 4 procentų BVP valdžios sektoriaus perteklių, tai ūkio persitvarkymo kaštai padidės tiek, kad pragyvenimo lygio artėjimas prie europietiškų standartų įvyks daug lėčiau nei norėtųsi daugumai Lietuvos piliečių.“ „2008 metų galimos tarptautinės finansų krizės pasekmėms išvengti būtina parengti tokį biudžetą, kuris 8 procentų nominalaus BVP augimo sąlygomis užtikrintų 4 procentų BVP valdžios sektoriaus perteklių.“ „Šiuo metu tik ekspertiniu vertinimu galima nustatyti tikimybes, kada tarptautinio likvidumo trūkumas sukels Lietuvos BVP nuosmukį: egzistuoja 10 procentų tikimybė, kad nuosmukis būtų pradedamas fiksuoti 2008 metų III ketvirtį; 30 procentų – nuosmukis būtų pradedamas fiksuoti iki 2008 metų IV ketvirčio; 90 procentų – nuosmukis būtų pradedamas fiksuoti iki 2009 metų pabaigos. Nepradėjus įgyvendinti pakankamų fiskalinės politikos priemonių, vidutinės trukmės laikotarpiu ūkio nuosmukis yra neišvengiamas.“ „Būtina pastebėti, kad ūkis yra tokioje stadijoje, kad net neatidėliotinai įgyvendinus pasiūlytas priemones nėra pagrindo tikėtis išvengti pesimistinio scenarijaus: priemonių įgyvendinimas tik sumažintų jo realizavimosi tikimybę.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dar 2007 metų spalį Finansų ministerijos ekspertai prognozavo, kad 2009 metais Lietuvą neišvengiamai ištiks krizė ir kad siekiant sumažinti tokios krizės tikimybę ir poveikį jau 2008 metais reikia sudaryti 4 procentų BVP valdžios sektoriaus perteklių. Tačiau keturioliktoji Vyriausybė sąmoningai neatsižvelgė į šiuos perspėjimus, vykdė aklą krizės pavojaus neigimo politiką, nesiėmė jokių permainų finansų politikoje, nesuformavo valdžios sektoriaus pertekliaus, taigi pastūmėjo visuomenę ir ūkį į gilią ekonomikos ir finansų krizę, kurios pirmieji požymiai buvo pastebėti 2008 metų pradžioje, o ryškiai smogė ūkiui ir valstybės pajamoms 2008 metų II pusėje. Keturioliktosios Vyriausybės 2008 metams užsibrėžtas ir Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintas tikslas – pasiekti, kad 2008 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 0,5 procento BVP, – nebuvo įgyvendintas. Prognozuojama, kad 2008 metais realus valdžios sektoriaus deficitas sieks apie 2,9 procento, tačiau tik mažesnė jo dalis bus susidariusi dėl pajamų planų neįvykdymo – skirtumas daugiausia susidaro dėl struktūrinių priemonių, reikalingų minėtam tikslui pasiekti, nevykdymo 2008 metais ir priimtų sprendimų didinti pensijas, motinystės ir tėvystės pašalpas daugiau, nei buvo planuota „Sodros“ 2008 metų biudžete. Tokios neatsakingos 2008 metų politikos pasekmės Lietuvai atsilieps ne tik 2009, bet ir 2010 metais. Socialiniai reikalai. Keturioliktoji Vyriausybė, nepaisydama perspėjimų apie artėjančią krizę ir būtinybę formuoti valstybės sektoriaus perteklių 2008 metais, sąmoningai, net ir pažeisdama galiojančius įstatymus, prieš 2008 metų rinkimus didino viešojo sektoriaus išlaidas. Tai ypač ryškiai pastebima vertinant socialinių išmokų politiką 2008 metais. Antai 2008 metų pradžioje „Sodros“ biudžete buvo sukauptas daugiau nei 1 mlrd. litų rezervas, o 2008 metų pabaigoje visas šis rezervas jau buvo panaudotas, nors tai ir nebuvo numatyta „Sodros“ biudžete. Vyriausybei nutarus padidinti socialines pensijas daugiau, nei buvo numatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme (jame buvo numatyta 745 litai, o priskaičiuota vidutinė metinė pensija – 786 litai), „Sodros“ išlaidos padidėjo keliais šimtais milijonų litų ir „Sodros“ sistemoje buvo sukurta ilgalaikio finansinio deficito problema, o toks įstatymus pažeidžiantis išlaidavimas lėmė tai, kad per 2008 metus bendras fiskalinis deficitas kelis kartus viršijo įstatymuose numatytą. Dėl neatsakingos finansų ir socialinės politikos keturioliktoji Vyriausybė ne tik nesukaupė valdžios sektoriaus pertekliaus, kaip rekomendavo Finansų ministerijos specialistai, bet ir leido atsirasti neplanuotai dideliems deficitams. Šio neatsakingumo padarinius Lietuvos žmonės jaus artimiausius kelerius metus. Pasaulinės krizės sąlygomis Lietuvos ūkio, nesukaupusio rezervų, recesija bus labai skaudi ir gili. Energetika. Keturioliktoji Vyriausybė buvo paskyrusi vyriausiąjį derybininką, turėjusį derėtis su Europos Sąjunga (toliau vadinama – ES) dėl galimybių pratęsti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą. Nors ir skeptiškai vertintos šios galimybės, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo padariniams liko nepasirengta. Dar 2004 metais, Lietuvai stojant į ES, buvo suderėta, kad iš ES lėšų, skiriamų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, Lietuva galės pastatyti naujus energijos generavimo pajėgumus Elektrėnuose. Statyba nepradėta iki šiol, konkursas naujai jėgainei statyti įvyko tik 2009 metų pradžioje, elektrą naujasis blokas geriausiu atveju pradės gaminti tik 2013 metais. Dėl nusikalstamai aplaidaus vėlavimo elektros energiją 3 metus turėsime gaminti vis dar veikiančiuose nenašiuose ir pasenusiuose Elektrėnų šiluminės elektrinės blokuose arba brangiai pirkti iš Rusijos. Dėl tos priežasties didės elektros kainos, nuostolių patirs gyventojai ir verslas. Aplaidžiai vėluota statyti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugyklas. Jų statyba pabrango jau dvigubai, o ją numatoma baigti tik 2011 metais (vietoj anksčiau numatytų 2008 metų). Dėl to bus vėluojama demontuoti reaktorius, valstybė patirs daugiamilijoninius nuostolius, nes kiekvieni uždelsti metai didina išlaidas reaktoriams palaikyti. Gerokai vėluojant buvo atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija, kuri numatė branduolinės energetikos tęstinumą ir būtinybę statyti naują vakarietišką ir šiuolaikišką branduolinę jėgainę. Tačiau tam tikslui sukurtas nacionalinis investuotojas nepadarė proveržio naujos jėgainės statyboje, o dėl neskaidraus kūrimo ir netinkamo valstybės turto įvertinimo tik supriešino Lietuvos visuomenę, įnešė sumaišties į elektros ūkio ir energetikos projektų valdymą. Nuolat kalbėta apie būtinybę tiesti elektros tiltą, sujungsiantį su Lenkija, kartu ir su Vakarų Europa, tačiau kalbos ir liko kalbomis: nėra jokių susitarimų, nenumatyti konkretūs finansavimo šaltiniai. Baltijos šalys ES energetikos sistemoje taip ir liko lyg sala be elektros tinklų ir dujų vamzdynų jungčių su Vakarų Europa. Įsigalėjus dujininkų interesams šilumos ūkyje, labai sunkiai stūmėsi į priekį vietinio kuro katilinių statyba. Dėl to kone visa šiluma Lietuvoje vis dar gaminama dujinėse jėgainėse. Pabrangus dujoms, gyventojai moka nepagrįstai dideles sąskaitas už šildymą. Dujoms tiekti ankstesnė valdžia paliko sutartimis įtvirtintą tarpininkę „Dujotekaną“, iš kurios vartotojai priversti pirkti dujas 8 litais brangiau nei iš „Lietuvos dujų“. Taigi tokią situaciją paveldėjo penkioliktoji Vyriausybė, pradėdama savo veiklą. Penkioliktosios Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaita pateikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitos pirmoje dalyje. Vykdant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (1996 m. gruodžio 19 d.; Nr. VIII-49) ir Lietuvos Respublikos Seimo (toliau vadinama – Seimas) 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. X-921, minėtos ataskaitos antroje ir trečioje dalyse pateiktos dar dvi ataskaitos. Tai Šalies ūkio konkurencingumo tendencijų 2008 metų ataskaita (informacija apie šalies ūkio konkurencingumo tendencijas ir jų vertinimas, šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių duomenys ir jų palyginimas su kitų ES valstybių duomenimis, taip pat informacija apie ES struktūrinių fondų paramos Lietuvai 2007–2013 metams panaudojimą, žinių ir inovacijų infrastruktūros ir valstybei svarbių ekonominių projektų įgyvendinimą) ir Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2008 metais ataskaita (informacija apie nacionalinio saugumo tikslų ir priemonių įgyvendinimą). PIRMA DALIS PENKIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS 2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 pritarė penkioliktosios Vyriausybės parengtai Vyriausybės programai, ir 2008 metų pabaigoje ši Vyriausybė pradėjo dirbti. Naujajai Vyriausybei teko pradėti savo veiklą itin sunkiomis sąlygomis: buvusioji Vyriausybė savo metu nerodė aktyvumo mažinti infliaciją, nesiėmė prevencinių veiksmų valstybės finansų sistemai stabilizuoti, todėl vis labiau pradėjo ryškėti ekonominės krizės padariniai. Penkioliktoji Vyriausybė suvokė, kad svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys yra ekonomikos krizės ir jos padarinių suvaldymas, todėl nedelsiant buvo parengtas ir pradėtas įgyvendinti Krizės įveikimo planas. KRIZĖS ĮVEIKIMO PLANO ĮGYVENDINIMAS I. TAUPYMAS IR EFEKTYVUS MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMAS Siekiant vykdyti Vyriausybės programoje numatytą uždavinį – sutaupyti iki 2 milijardų litų – svarbiausiuosius sprendimus reikėjo priimti 2008 metų gruodį, kartu pateikti Seimui naują Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Fiskalinė politika Pastaruosius kelerius metus šalyje buvo vykdoma prociklinė fiskalinė politika, dėl kurios ciklinės biudžetų pajamos, užuot kaupiamos, būdavo išleidžiamos įvairioms reikmėms finansuoti. Nors buvo deklaruojami fiskalinės drausmės ir deficito mažinimo siekiai, galima teigti, kad deficito rezultatai būdavo geresni, nei planuota, vien dėl viršijamų pajamų planų, o ne dėl tikslingų Vyriausybės veiksmų. Keturioliktosios Vyriausybės 2008 metams užsibrėžtas ir Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintas tikslas – pasiekti, kad 2008 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 0,5 procento BVP, – nebuvo įgyvendintas. Prognozuojama, kad 2008 metais realus valdžios sektoriaus deficitas sieks apie 2,9 procento, tačiau tik mažesnė jo dalis bus susidariusi dėl pajamų planų neįvykdymo – skirtumas daugiausia susidaro dėl struktūrinių priemonių, reikalingų minėtam tikslui pasiekti, nevykdymo 2008 metais ir priimtų sprendimų didinti pensijas, motinystės ir tėvystės pašalpas daugiau, nei buvo planuota „Sodros“ 2008 metų biudžete. Dėl šių priežasčių dvi tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Standard&Poor‘s“ ir „Fitch Ratings“ – sumažino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą per dvi pakopas – nuo „A“ iki „BBB+“ ir paliko galioti neigiamas reitingo perspektyvas, o kita reitingų agentūra – „Moody‘s“ – pakeitė skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, tačiau reitingas „A2“ išliko nepakeistas. Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) pajamų planas (su ES paramos lėšomis) buvo patvirtintas 25571,9 mln. litų, o surinkta 23200,9 mln. litų, taigi pajamų planas įvykdytas 90,7 procento, arba pajamų gauta 2371 mln. litų mažiau, nei planuota. Palyginti su 2007 metais, pajamų surinkta 2531,4 mln. litų (arba 12,2 procento) daugiau. 2008 metais valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos lėšų) buvo planuota surinkti 20459 mln. litų, o surinkta 19718,9 mln. litų, t. y. 740,2 mln. litų (arba 3,6 procento) mažiau, nei planuota. Palyginti su 2007 metais, įplaukų gauta 2531,1 mln. litų (arba 14,7 procento) daugiau. Pajamų planai nebuvo įvykdyti dėl nelabai apdairių lėtėjančio augimo sąlygomis gyventojų pajamų mokesčio, akcizų ir PVM surinkimo prognozių: nors šių mokesčių surinkimas faktiškai nuo pat 2008 metų pradžios atsiliko nuo planuoto, keturioliktoji Vyriausybė nepateikė atitinkamų 2008 metų biudžeto patikslinimų. ES ir kitos finansinės paramos lėšų buvo planuota gauti 5112,8 mln. litų, gauta 3482 mln. litų, t. y. 1630,8 mln. litų (arba 31,9 procento) mažiau. 2008 metais į valstybės biudžetą gauta 0,3 mln. litų (arba 0,01 procento) daugiau ES ir kitos finansinės paramos lėšų nei 2007 metais. Nacionalinio biudžeto asignavimai socialinei apsaugai 2008 metų biudžete, palyginti su 2007 metais, padidinti 918 mln. litų (36,2 procento) ir sudarė 3456 mln. litų; sveikatos apsaugai jie padidinti 358 mln. litų (24,9 procento) ir sudarė 1797 mln. litų; švietimo srityje padidinti 1154 mln. litų (21,9 procento) ir sudarė 6414 mln. litų; kultūros, poilsio ir religijos sričiai papildomai buvo skirta 255 mln. litų (28,6 procento) ir asignavimai sudarė 1146 mln. litų. Vis dėlto 2008 metų pajamų planas buvo patvirtintas pernelyg ambicingas, todėl 2008 metų pabaigoje buvo labai sudėtinga vykdyti biudžete prisiimtus įsipareigojimus asignavimų valdytojams. Finansų ministerija ėmėsi visų galimų priemonių įsiskolinimams minimizuoti, ir 2009 metų pradžioje valstybės biudžeto įsiskolinimai, likę 2008 m. gruodžio 31 dienai, praktiškai buvo likviduoti. Ekonomikos lėtėjimas ir globalūs iššūkiai, išryškinę ankstesnės finansų politikos ydas, lėmė ryžtingus penkioliktosios Vyriausybės sprendimus 2008 metų pabaigoje vykdant pagrindinį strateginį vidutinės trukmės laikotarpio politikos uždavinį – stabdyti ekonomikos nuosmukį ir padėti pagrindus ekonomikai atsigauti, iš esmės gerinti padėtį srityse, galinčiose užtikrinti ekonominį proveržį. Vyriausybė parengė ir pateikė Seimui patikslintą Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kurį rengiant pajamų ir išlaidų peržiūros buvo imtasi iš esmės. Siekiant sumažinti išlaidas, biudžeto išlaidų dalyje peržiūrėti išlaidų straipsniai ir pasiekta, kad būtų sutaupyta apie 2 milijardai litų. Atsižvelgdamas į Vyriausybės programoje numatyto Krizės įveikimo plano nuostatą „pakeisti bazinius dydžius, nuo kurių skaičiuojami politikų, teisėjų, viešojo sektoriaus darbuotojų, pareigūnų darbo užmokesčiai, siekiant užtikrinti, kad sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą jų neto darbo užmokestis nesikeistų“, Seimas 2008 metų gruodį priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymą, kuriame 2009 metams nustatytas kitoks valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis – 475 litai (palyginti su 2008 metų baziniu dydžiu, jis sumažėjo 3,1 procento). Kartu naujoji Vyriausybė siekė pasikeitusiomis sąlygomis kiek įmanoma vykdyti ankstesnės Vyriausybės finansinius įsipareigojimus švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros ir meno bei socialiniams darbuotojams. Buvo rasta finansinių galimybių, ir nuo 2009 m. sausio 1 d. jiems padidintas darbo užmokestis: pedagogams – vidutiniškai 10 procentų, kultūros ir meno darbuotojams – vidutiniškai 8–25 procentais (atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę ir išsilavinimą), socialiniams darbuotojams – vidutiniškai 12 procentų. Įgyvendinus minėtąsias priemones, 2009 metams suplanuotas maždaug 2,1 procento BVP valdžios sektoriaus deficitas, kuris būtų siekęs daugiau nei 6,5 procento BVP, jeigu šie veiksmai (ir papildomi veiksmai, stabilizuojantys Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą) nebūtų atlikti. Išanalizavus savivaldybių biudžetų pajamų augimo apribojimo mažinimo poveikį šalies finansams ir atsižvelgiant į finansines galimybes, taip pat siekiant savivaldybių biudžetų pajamų didėjimo, buvo parengtas ir Seimo priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas (2008 m. gruodžio 23 d.; Nr. XI-117). Savivaldybių pajamos tapo stabilesnės, padidėjo savivaldybių finansinis savarankiškumas, nes padidėjus biudžetų pajamoms savivaldybės gali daugiau jų panaudoti savarankiškosioms funkcijoms vykdyti. Visokeriopai taupant valstybės lėšas, peržiūrima Valstybės investicijų programa: atsisakoma investicijų į naujus statybos projektus, taip pat projektus, kur statyba, atsižvelgiant į projekto likutinę vertę ir 2009 metais numatomus asignavimus, truktų ilgiau negu 5 metus. Atsilaisvinusios lėšos bus skiriamos daugiabučiams namams renovuoti ir objektams, kuriuos galima užbaigti 2009 metais, statyti. Konvergencijos programa Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir susijusiuose teisės aktuose įteisintos finansų politikos gairės atsispindi ir Lietuvos konvergencijos programoje, kurią Lietuva privalo kasmet pateikti Europos Komisijai. Lietuvos konvergencijos 2008 metų programai (toliau vadinama – Konvergencijos programa) pritarta Vyriausybės 2009 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 30, ir ji pateikta Europos Komisijai. Konvergencijos programoje Lietuva įsipareigojo siekti vykdyti ekonominę politiką, užtikrinančią kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir būtų užtikrinama ilgalaikio kainų stabilumo perspektyva. Joje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos pinigų ir valiutų kurso politikos tikslai išlieka tie patys. Lietuva ir toliau išlaikys griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu ir sieks prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos (Mastrichto) kriterijus. Atsižvelgiant į ankstesnės finansų politikos sąlygotas problemas, kurios dėl ekonominio sunkmečio nesudaro galimybės Vyriausybei pasiekti subalansuoto biudžeto tikslo artimiausiu metu, Konvergencijos programoje siekį subalansuoti biudžetą laikinai pakeitė siekis neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos. Planuotąja maždaug -2,1 procento BVP valdžios sektoriaus deficito užduotimi 2009 metais (1 pav.) siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir panaudoti visas galimybes, kad būtų padėti pamatai 2011 metų BVP didėjimui. 1 pav. Valdžios sektoriaus balansinis rodiklis 2006–2011 metais (BVP procentais). Šaltiniai: 2006–2007 metais – faktiniai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenys; 2008 metais – išankstiniai Finansų ministerijos skaičiavimai; 2009–2011 metais – Konvergencijos programoje įtvirtinti tikslai. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas Išankstiniais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondas 2008 metais gavo 11,1 mlrd. litų įplaukų – beveik tiek pat, kiek ir buvo planuota. Šio fondo patiriamoms išlaidoms dėl pensijų kaupimo įmokos pervedimo privatiems pensijų fondams kompensuoti iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo buvo skirta 80 mln. litų. Valstybinio socialinio draudimo fondo priskaičiuotos piniginės išlaidos, išankstiniais duomenimis, sudarė 12,3 mlrd. litų. Priskaičiuotas pinigines išlaidas palyginus su įplaukomis, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo 2008 metų biudžeto rezultatas buvo neigiamas 1,2 mlrd. litų. Daugiausia (beveik 8 mlrd. litų) Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų buvo panaudota valstybinėms socialinio draudimo pensijoms mokėti ir šioms pensijoms didinti. 2008 metais valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija buvo didinta du kartus ir padidėjo 94 litais (nuo 266 iki 360 litų), einamųjų 2008 metų draudžiamosios pajamos – 132 litais (nuo 1356 iki 1488 litų), maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos dydis – 204 litais (nuo 578 iki 782 litų). Vidutinė senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, 2008 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu, padidėjo 185 litais (28,7 procento) ir sudarė 830 litų (2 pav.). 2 pav. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, litais. Šaltinis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. 2008 metais beveik 1,7 mlrd. litų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų buvo panaudota ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokoms mokėti ir šioms išmokoms didinti. Nuo 2008 m. sausio 1 d. pailgintas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo laikas, iki vaikui sukaks 2 metai, kartu padidintos šios pašalpos iki 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio (iki vaikui sukaks vieneri metai), o už laiką, iki vaikui sukaks 2 metai, mokama 85 procentų šio uždarbio dydžio pašalpa. Dirbant už mažesnį nei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa atlyginimą, pradėtas mokėti šios pašalpos ir atlyginimo skirtumas. Vienu metu gimus dviem ir daugiau vaikų, pradėtos mokėti dvigubo ar trigubo dydžio motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos. Nuo 2008 m. liepos 1 d. įteisintas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimas draustiems asmenims už kiekvieną skirtingu laiku gimusį vaiką tuo atveju, kai šie vaikai yra iki 2 metų (pametinukai). Buvo sustiprintos vaikus auginančių tėvų socialinės garantijos. Dėl prisiimtų didelių įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo priskaičiuotos išlaidos 2008 metais viršijo šio fondo gaunamas pajamas. Tad einamosioms socialinio draudimo išmokoms mokėti buvo naudojamas (per 2008 metus beveik visas ir panaudotas) Valstybinio socialinio draudimo fondo atsargos rezervas. 2008 metų pabaigoje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turėjo skolintis lėšų, kad užtikrintų smarkiai padidėjusių socialinio draudimo išmokų mokėjimą nustatytu laiku. Piniginė socialinė parama Įvertinus ekonominę šalies būklę ir siekiant taupiai ir efektyviai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimais numatyta nuo 2009 m. kovo 1 d. vyresniems kaip 3 metų vaikams išmoką vaikui mokėti tuo atveju, jeigu šeimos pajamos kiekvienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu – 1050 litų). Be šeimos pajamų vertinimo išmoka vaikui bus mokama 3 ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms, taip pat globojamiems (rūpinamiems) vaikams. Įvertinus valstybės finansines galimybes, kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek būtina visų pradinukų ir priešmokyklinukų nemokamų pietų išlaidoms finansuoti, ir siekiant užtikrinti, kad nemokamą maitinimą mokykloje gautų visi mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų, Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimais įteisinta tvarka, kai nemokami pietūs mokiniams skiriami tik tuo atveju, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį nesiekia 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (šiuo metu – 525 litų). Nustatyta, kad šios nuostatos galioja iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. II. PINIGŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus antikrizinius veiksmus, subalansuoti pinigų srautus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, 2008 metų pabaigoje buvo priimta gana daug sprendimų. Antai: laikinai (2009–2010 metams) nuo 5,5 procento iki 3 procentų sumažintas į privačius pensijų fondus pervedamos kaupimo įmokos tarifas; iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių 2009 metams skirta 7,5 karto daugiau lėšų (600 mln. litų), palyginti su 2008 metais, Valstybinio socialinio draudimo fondo patiriamoms išlaidoms dėl pensijų kaupimo įmokos dalies pervedimo privatiems pensijų fondams kompensuoti; į valstybinio draudimo sistemą įtrauktos naujos dirbančiųjų grupės, taip pat praplėstos savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo garantijos; laikinai (vieniems metams, iki 2010 m. sausio 1 d.) nukelta nemažai papildomų lėšų reikalaujanti nauja valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo tvarka, suteikianti galimybę apskaičiuoti šias pensijas tik pagal pajamas, turėtas po 1994 metų. Siekiant išvengti praktikoje pasitaikančių piktnaudžiavimo atvejų, nuo 2009 m. liepos 1 d. visoms motinystės / tėvystės socialinio draudimo išmokoms gauti bus reikalaujama turėti ne trumpesnį kaip 9 mėnesių, nuo spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme suteikti įgaliojimai Vyriausybei pajamų trūkumo atveju priimti sprendimus dėl išlaidų mažinimo. Jeigu pajamos viršys nustatytąsias, jų perteklius bus naudojamas tik valdžios sektoriaus deficitui mažinti. Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę 2008 metais sudarė 11 procentų visos skolos, o skolos už kintamąsias palūkanų normas – mažiau nei 4 procentus visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė – daugiau nei 5 metai. Centrinės valdžios sektoriaus skola yra 100 procentų denominuota litais ir eurais. 2008 metų III ketvirtį susikomplikavus tarptautinių finansų rinkų problemoms, minėtini šie keturioliktosios Vyriausybės sprendimai, derėję su atitinkamais sprendimais, priimamais kitų ES valstybių narių ir ES mastu: Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymas (2008 m. sausio 18 d.; Nr. X-1429), kuriuo, atsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos paskelbtame Komunikate dėl Direktyvos 94/19/EB persvarstymo pateiktus išaiškinimus dėl draudimo išmokos sumos apskaičiavimo, buvo padidinta indėlių draudimo suma nuo 20 000 iki 22 000 eurų; Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (2008 m. spalio 14 d.; Nr. X-1749), numatantis vienų metų laikotarpiui (pradedant nuo 2008 m. lapkričio 1 d.) padidinti draudžiamų indėlių sumą nuo 22 000 iki 100 000 eurų; Finansinių krizių prevencijos ir valdymo planas, patvirtintas 2008 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1253, kurio nuostatose pateikiamos apibrėžtys, nustatomi finansinės krizės grėsmės požymiai, dalyvaujančios institucijos, dalyvaujančių institucijų veiksmai, numatomi keitimosi informacija ir bendradarbiavimo pagrindai. Siekiant įvertinti grėsmes finansų sektoriaus stabilumui ir teikti rekomendacijas dėl sprendimų priėmimo finansinių krizių prevencijos ir valdymo srityje, Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1253 sudaryta nuolatinė Finansinių krizių prevencijos ir valdymo komisija. Pagrindinis Krizės įveikimo plano tikslas – pasiekti 5,3 mlrd. litų finansinį rezultatą. Atsižvelgiant į situaciją, šis tikslas gali būti tikslinamas. III. NEATIDĖLIOTINI VEIKSMAI MOKESČIŲ SRITYJE Siekiant užtikrinti valstybės finansų stabilumą, buvo pateiktas mokesčių įstatymų pakeitimų paketas – šios mokesčių reformos rezultatas turėtų būti iki 2 milijardų litų pajamų sutaupymas, be to, sukurtos teisinės prielaidos subalansuotai apmokestinimo sistemai, užtikrinančiai stabilias biudžeto pajamas, vietoj neefektyvių mokestinių lengvatų įteisinant mokestines paskatas valstybės prioritetinėse srityse. Antai:

1. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisomis: nuo 15 iki 20 procentų padidintas pelno mokesčio tarifas; nustatyta lengvata, leidžianti iki 50 procentų sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą; panaikintos sektorinės lengvatos.
2. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis: iki 15 procentų sumažintas pajamų mokesčio tarifas, taikomas visoms pajamoms, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, kurioms nustatytas 20 procentų pajamų mokesčio tarifas; pakeista neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo tvarka – jis taikomas tik mažas pajamas gaunantiems asmenims ir tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms; panaikintos sektorinės lengvatos, taip pat lengvatos, pasiekusios joms keltus tikslus.
3. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisomis nuo 2009 m. sausio 1 d. standartinis PVM tarifas padidintas nuo 18 iki 19 procentų, atsisakyta lengvatinių PVM tarifų taikymo, iki 2009 m. birželio 30 d. paliekant galioti tik lengvatinį PVM tarifą kompensuojamiesiems vaistams, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams. Taip pat iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. 14 procentinių punktų būtų kompensuojamas PVM tarifas už šilumą, tiekiamą į gyvenamąsias patalpas.
4. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pataisomis padidinti akcizų tarifai cigaretėms, kurui ir alkoholiniams gėrimams. Be mokesčių įstatymų pakeitimų, pateiktų ir priimtų kartu su Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, minėtinos šios svarbios 2008 metais priimtos mokesčių įstatymų naujovės: 2008 metais pritarta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisoms, pagal kurias, siekiant įmones papildomai paskatinti investuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, taikomos pelno mokesčio lengvatos įmonių investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Taip pat nuo 100 000 iki 1 000 000 litų padidinta pajamų riba, kurios neviršijančioms įmonėms neatsiranda prievolė mokėti avansinio pelno mokesčio. 2008 metais buvo užtikrinta biudžeto pajamų surinkimo vienoje sąskaitoje (vietoj buvusių 60 sąskaitų) galimybė, sukurta Lietuvos Respublikos muitinės duomenų saugykla, vykdomi naujosios Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos diegimo darbai, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste įrengta stacionari rentgeno kontrolės sistema. IV. VERSLO SKATINIMAS Dar 2007 metų gruodį Europos Komisijos įvertinime buvo nurodyta, kad Lietuvai reikia sutelkti dėmesį į šias sritis: didinti makroekonominį stabilumą ir riboti infliaciją; didinti tiesiogines užsienio investicijas; gerinti verslo aplinkos reguliavimo efektyvumą, ypač daug dėmesio skiriant teisės aktų supaprastinimui; gerinti jaunimo įsidarbinimo galimybes; plėsti verslumo ugdymą ir kita. 2008 metais pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė destabilizavo Lietuvos ekonomiką ir neigiamai paveikė 2008 metų ekonominius rodiklius. Išankstiniai 2008 metų IV ketvirčio rezultatai – Lietuvos BVP smuko 2 procentais – patvirtina faktą, kad Lietuvos ūkis išgyvena suintensyvėjusios pasaulinės finansų krizės poveikio realiajai ekonomikai padarinius. Nedžiugina ir kitas ekonominis rodiklis – 2008 metais vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą sudarė 11,1 procento. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis (3 pav.), tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2008 m. spalio 1 d. sudarė 33,48 mlrd. litų ir buvo 5,7 procento mažesnės nei 2008 m. sausio 1 d. (35,5 mlrd. litų). Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 10 tūkst. litų tiesioginių užsienio investicijų (2008 m. sausio 1 d. – 10,5 tūkst. litų). 3 pav. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2000–2008 metais. Pastaba. Nuo 2006 m. sausio 1 d. dėl pasikeitusios skaičiavimo metodikos duomenys pasikeitę. Šaltinis – Statistikos departamento duomenys. 2008 metų II pusėje pradėjo mažėti užimtumas ir didėti nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, užimtumo lygis Lietuvoje 2008 metais siekė 64,3 procento ir buvo 0,6 procentinio punkto mažesnis, negu 2007 metais. Užimtųjų labai sumažėjo 2008 metų IV ketvirtį, ir vidutinis metinis užimtųjų skaičius, gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, siekė 1520 tūkst., arba 0,9 procento mažiau negu 2007 metais. Pagal kitą ekonomikos rodiklį – nedarbą – Lietuva 2008 metų gruodį buvo aštunta nuo galo tarp ES-27 valstybių. Lietuvoje 2008 metų gruodį, Eurostato duomenimis, nedarbo lygis buvo 8 procentai, taigi aukštesnis už vidutinį nedarbo lygį ES (ten jis buvo 7,4 procento). Susiformavo ryškus struktūrinis nedarbas tiek atskirose teritorijose, tiek pagal profesijas. Atsižvelgdama į pasaulinės finansų krizės padarinius Lietuvos ūkiui ir blogėjančius ekonominius rodiklius, penkioliktoji Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo planą, kurio tikslas – palengvinti verslo sąlygas, įlieti papildomų lėšų į Lietuvos rinką, palengvinti verslui galimybę skolintis, išlaikyti darbo vietas ir taip mažinti socialinę įtampą visuomenėje. Ekonomikos skatinimo planas, kuris yra neatsiejama Vyriausybės įsipareigojimų dalis, susideda iš 5 dalių: verslo finansavimo galimybių išplėtimo, pastatų energetinio efektyvumo didinimo, spartesnio ES struktūrinės paramos panaudojimo, verslo aplinkos gerinimo („Saulėtekio“ iniciatyva), eksporto ir investicijų skatinimo. Bendra plano vertė finansine išraiška – 5,5 mlrd.litų. Labai svarbu efektyviai ir rezultatyviai panaudoti ES paramos lėšas Nuo Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau vadinama – BPD) įgyvendinimo pradžios iki 2008 m. gruodžio 31 d. panaudota (t. y. padaryta, apmokėta išlaidų ir pripažinta tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis) 3 126 mln. litų (101 procentas) BPD įgyvendinti skirtų ES lėšų suma. Iš Europos Komisijos iki 2008 metų pabaigos gauta maksimali 95 procentų ES lėšų, skirtų BPD įgyvendinti, suma, kurią Europos Komisija pagal reglamentus gali išmokėti šaliai. Lėšų likutis (5 procentai) bus sumokėtas pateikus BPD įgyvendinimo užbaigimo dokumentus (jie turi būti pateikti Europos Komisijai 2010 metais). Sanglaudos fondo lėšos skirtos 53 aplinkosaugos ir transporto projektams, iš jų iki 2008 m. gruodžio 31 d. baigta įgyvendinti 20 projektų (9 transporto, 6 aplinkos apsaugos ir 5 techninės paramos projektai). Kitų 33 projektų įgyvendinimas turi būti baigtas iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. Iki 2008 m. gruodžio 31 d. panaudota 2 056 mln. litų Sanglaudos fondo lėšų (72 procentai), iš jų 444,3 mln. litų (16 procentų Lietuvai skirtos Sanglaudos fondo paramos) – vien per 2008 metus. Per 2007–2013 metų programavimo laikotarpį Lietuvai numatyta 23,4 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų, kurias planuojama gauti iš atitinkamų fondų (4 pav.). 4 pav. 2007–2013 metų laikotarpio ES struktūrinės paramos Lietuvai paskirstymas pagal fondus. Šaltinis – Finansų ministerijos duomenys. 2008 metais parengti ir patvirtinti pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos planavimą, skyrimą, išmokėjimą ir tolesnį administravimą: Žmogiškųjų išteklių plėtros (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 789), Ekonomikos augimo (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 788), Sanglaudos skatinimo (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 787) ir Techninės paramos (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 782) veiksmų programų priedai, kurių tikslas – detalizuoti 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetus, t. y. nustatyti konkrečias veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemones, joms skirtas lėšas ir atsakingas institucijas, taip pat Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, kuriose nustatytos veiksmų programų administravimo ir finansavimo procesų nuostatos. Pagal veiksmų programų prieduose patvirtintas konkrečias priemones numatyta paskirstyti ES fondų lėšų suma sudarė 90 procentų visų 2007–2013 metų laikotarpiui Lietuvai numatytų ES fondų lėšų. Per 2008 metus už veiksmų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos paskelbė kvietimų teikti paraiškas arba patvirtino valstybės (regionų) projektų sąrašų daugiau nei už 10 567,49 mln. litų (tai sudaro 46 procentus visos institucijų administruojamos sumos). 2008 metais pagal visas veiksmų programas iš viso pasirašyta 81 projektų finansavimo ir administravimo sutartis. Pagal įgyvendinamus projektus 2008 metais tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis pripažinta 704,89 mln. litų, iš jų ES fondų lėšos – 558,59 mln. litų. 2008 metais Finansų ministerija, kaip 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos koordinuojančioji institucija, parengė ir pateikė svarstyti Europos Komisijai 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos (toliau vadinama – VKS) aprašymą ir atliktą nepriklausomą VKS vertinimą, pagal kurį nustatyta, kad VKS atitinka 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 reikalavimus. Europos Komisijai patvirtinus VKS, bus pradėta išmokėti paramą jos gavėjams. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PRIORITETAI Ekonomikos krizė neigiamai paveikė visas sritis, todėl siekiant sušvelninti ūkio nuosmukį būtina vykdyti struktūrines reformas. Reformoms vykdyti Vyriausybės 2009 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 50 atnaujinta Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija) ir Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 144 sudaryta Verslo aplinkos gerinimo komisija (Saulėtekio komisija). Vyriausybė pasiryžusi jau 2009 metais daryti esmines permainas 7 svarbiausiose srityse: iš esmės pertvarkyti valstybės valdymą; suintensyvinti kovą su korupcija; paspartinti strateginių energetikos problemų sprendimą; kurti inovatyvią ekonomiką; pertvarkyti švietimo sistemą; pertvarkyti sveikatos sistemą; sumažinti socialinę atskirtį. 2009 metai Lietuvai svarbūs ir išskirtiniai energetiniu ir ekonominiu požiūriu. Uždarius valstybės įmonę Ignalinos atominę elektrinę, prireiks spręsti šalies aprūpinimo elektros energija problemas, o padidėjusios energijos kainos gali skaudžiai atsiliepti vartotojams ir šalies ekonomikai. Todėl labai svarbu aktyviai įgyvendinti energijos taupymą skatinančias priemones. 2009 metai yra ypatingi Lietuvos kultūrai. Sulaukėme Lietuvos vardo tūkstantmečio, o Vilnius paskelbtas Europos kultūros sostine. Šie metai – itin didelių galimybių parodyti Europos ir viso pasaulio gyventojams Lietuvos kultūrą laikas. Kartu tai ir didelių iššūkių metas – ar bus tinkamai tam pasirengta. Prioritetiniai darbai finansų srityje Siekiant formuoti finansų politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, užtikrinti efektyvų valstybės ir ES lėšų valdymą ir panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą, 2009 metais numatyti šie pagrindiniai darbai: Įgyvendinti atnaujintą Lietuvos 2008 metų konvergencijos programą, laikantis joje nustatytų prioritetų: įgyvendinti biudžeto politiką, užtikrinančią finansų rinkų pasitikėjimą valdžios sektoriaus finansų stabilumu, išsaugančią tvirtą pasitikėjimą valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir užtikrinančią ilgalaikio kainų stabilumo perspektyvą; atkūrus pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, paspartinti verslo plėtrą ir sėkmingai įgyvendinti švietimo, sveikatos, energetinės priklausomybės nuo importuojamo mineralinio kuro mažinimo bei kitas ūkio tvarumui būtinas struktūrines reformas; skaidriai valdyti valstybę ir siekti politinio sutarimo dėl vykdytinų reformų; siekti visuomenės palaikymo dėl skelbiamų tikslų ir talkos juos įgyvendinant; tęsti valiutų kursų mechanizmo II ekonominės politikos įsipareigojimų vykdymą, vidutiniu laikotarpiu pasiekti tvarų Konsoliduotoje Europos Sąjungos sutartyje įtvirtintų konvergencijos (Mastrichto) kriterijų vykdymą ir pasirengti euro įvedimui. Siekiant efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, numatoma pertvarkyti strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo sistemą, taip pat sukurti iš biudžeto finansuojamų programų tikslų pasiekimo vertinimo sistemą. Tęsti finansinio stabilumo srityje pradėtus darbus – su Lietuvos banku ir konsultuojantis su užsienio ekspertais, bus sukurta finansinio sektoriaus krizių prevencijos ir valdymo sistema: 1) bus parengtas susitarimo (memorandumo) dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija finansinių krizių prevencijos ir valdymo srityje projektas; 2) bus parengtas Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo projektas ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų projektai. Siekiant ir toliau aktyviai dalyvauti tarptautinių finansų organizacijų veikloje, 2009 metais planuojama įstoti į Tarptautinę plėtros asociaciją, priklausančią Pasaulio banko organizacijų grupei. Tęsti santaupų atkūrimą gyventojams. Planuojama, kad 2009 metais reikės 34 mln. litų vykdant įsipareigojimus grąžinti atkurtas santaupas. Per 2008 metus į indėlininkų sąskaitas buvo pervesta 7,8 mln. litų. 2009 metais numatoma parengti Vyriausybės programoje numatytus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų išplėsta gyventojų nekilnojamojo turto mokestinė bazė ir neapsiribota gyventojų turimu komercinėje veikloje naudojamu nekilnojamuoju turtu, o iš papildomų šio mokesčio pajamų sudarytas savarankiškas finansinių išteklių šaltinis savivaldybėms, taip pat parengti teisės aktų projektus, įtvirtinančius mokestinį kreditą. Taip mokestinėmis priemonėmis bus skatinama smulkiojo verslo plėtra. Prioritetiniai darbai ekonomikos srityje Išskirtinos 4 prioritetinės reformų sritys: žinios ir inovacijos; verslo potencialo realizavimas; investicijos į žmones ir darbo rinkos modernizavimas; energetika ir klimato kaita. Įvertinus realią ekonominę būklę ir atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas, 2009 metais svarbiausia – kurti modernią ekonomiką, daugiausia dėmesio skiriant tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui, inovacijų, eksporto, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui, verslo sąlygų gerinimui. Bus dirbama šiomis kryptimis: Užtikrinti tolygią ūkio plėtrą. Bus atnaujinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija ir tobulinama Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos sistema (taip pat ir kompiuterizuota); atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas specifines rekomendacijas Lietuvai, bus papildyta Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programa. Gerinti investicinę aplinką ir skatinti investicijas. 2009–2011 metais ypač daug dėmesio planuojama skirti Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Taip pat planuojama reorganizuoti viešąją įstaigą Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą – atskirti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą nuo eksporto plėtros skatinimo ir įkurti Investicijų pritraukimo fondą (angl. Invest in Lithuania). Remti ir skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Europos Komisija 2008 m. birželio 25 d. pristatė 10 pagrindinių principų paremtą Smulkiojo verslo aktą Europai (toliau vadinama – Smulkiojo verslo aktas), turintį užtikrinti palankesnes veiklos sąlygas mažosioms verslo įmonėms, kurios ES ekonomikoje atlieka itin svarbų vaidmenį. Įgyvendinant Smulkiojo verslo aktą Lietuvoje, bus parengta Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo 2008–2013 metų strategija. Įgyvendinti Geresnio reglamentavimo programą ir kasmetinius jos priemonių planus. Bus nustatytos nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinės sritys ir administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinėse srityse procentinis rodiklis; bus patvirtintas Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2009 metų planas; bus pradėti vykdyti konkretūs nacionalinės administracinės naštos verslui vertinimo pinigine išraiška ir jos mažinimo darbai. Sukurti palankias sąlygas verslui tobulinant teisinį reglamentavimą. Bus supaprastintas uždarųjų akcinių bendrovių reguliavimas – optimizuotas minimalaus kapitalo dydis ir užtikrinta dalyvių, kreditorių ir kitų asmenų teisėtų interesų apsauga; bus parengti teisės aktų projektai, kurių tikslas – pagerinti akcininkų teisių, susijusių su dalyvavimu ir balsavimu visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, apsaugą; bus atsisakyta Juridinių asmenų registrui teikiamų kai kurių įmonių dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams notarinio tvirtinimo. Paspartinti energetikos infrastruktūrinių projektų, užtikrinančių energijos tiekimo saugumą, patikimumą ir diversifikavimą, įgyvendinimą. Pagal šį prioritetą numatoma, kad bus spartinami šie projektai: Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas; Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimas; naujos atominės elektrinės statyba; suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo statyba; požeminės gamtinių dujų saugyklos statyba; gamtinių dujų tinklų sujungimas su Lenkija. Efektyviai įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą. Spartus senų daugiabučių namų modernizavimas – viena iš energijos taupymą skatinančių priemonių. Iš įvairių šaltinių daugiabučiams namams modernizuoti 2009 metais planuojama panaudoti apie 230 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, iš jų 84,4 mln. litų – Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai vykdyti. Bus parengti pasiūlymai dėl kitų finansinių šaltinių ir būdų panaudojimo daugiabučiams namams ir kitiems pastatams modernizuoti, taip pat dėl statybos leidimų modernizuoti daugiabučius namus išdavimo, projektų rengimo ir jų įgyvendinimo procedūrų supaprastinimo. Stiprinti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Bus parengti pasiūlymai dėl esamos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros sistemos tobulinimo, atsakomybės už neteisėtų statybų vykdymą sugriežtinimo. Prioritetiniai darbai socialinės apsaugos srityje Didinti kokybišką užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Numatoma didinti darbo rinkos lankstumą, kartu derinant su užimtumo saugumu, aktyvinant bedarbių darbo paiešką ir tuo mažinant siekį gauti nedarbo draudimo išmoką, didinant galimybes dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Numatoma tobulinti apsaugą nuo diskriminacijos dėl lyties užimtumo ir profesinės veiklos srityse, ypač motinystės apsaugą. Numatoma plėtoti ir tobulinti kvalifikacijų sistemą; tobulinti profesinio mokymo infrastruktūrą, kurti prieinamą visiems profesinio orientavimo paslaugų tinklą; įgyvendinti pagrindinio ir darbo rinkos profesinio mokymo sujungimo planą; įgyvendinti reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo politiką. Parengti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansavimo tobulinimo programą. Bus siekiama suvienodinti vienodomis sąlygomis dirbančių asmenų dalyvavimo šioje sistemoje principus, kartu atsižvelgiant į atskirų verslo subjektų grupių specifiką. Numatoma peržiūrėti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansavimo principus, siekiant užtikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinį stabilumą, neuždelstą socialinio draudimo išmokų mokėjimą ir santykinį socialinio draudimo pensijų didėjimą. Didinti gimstamumą, stiprinti šeimos institutą, užtikrinti paramą nepasiturinčioms šeimoms, gerinti vaiko teisių apsaugą. Numatoma skatinti kurti šeimas ir gimdyti vaikus. Didėjant šildymo paslaugų kainai, bus tobulinamas šildymo išlaidų kompensavimo mechanizmas, užtikrinama parama nepasiturinčioms šeimoms. Bus skatinama ir remiama nevalstybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veikla. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, bus sudaromos sąlygos vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos vaikui – tinkamos globos (rūpybos) ar įvaikinimo sąlygos, prioritetą skiriant vaiko apgyvendinimui šeimoje ar šeimynoje. Plėtoti efektyvią socialinę apsaugą ir užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją. Numatoma didinti socialinių paslaugų, orientuotų į kompleksinę pagalbą šeimai, plėtrą ir gerinti kokybę. Plėtoti socialines paslaugas, mažinančias socialinės rizikos šeimų atskirtį ir padedančias šeimos nariams, savo šeimose prižiūrintiems neįgalius, senyvus asmenis, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Numatoma stiprinti apsaugą nuo smurto privačioje erdvėje, užtikrinti visokeriopą pagalbą nukentėjusioms nuo smurto moterims. Prioritetiniai darbai užsienio politikos srityje Energetinis saugumas. Tai vienas iš Vyriausybės ilgalaikių prioritetų. Pirmaeiliai uždaviniai yra užsitikrinti ES ir svarbiausių regiono partnerių politinę paramą, sutelkti ES finansinę paramą energetiniams projektams, sukurti sąlygas tiek energetinėms, tiek transporto jungtims įgyvendinti. Partnerystės su Lenkija, Švedija, Latvija, Estija ir bendros Europos Sąjungos išorinės energetikos politikos stiprinimas turės esminę reikšmę siekiant rezultatų. Transporto plėtra transnacionalinėse rinkose. Numatoma vykdyti aktyvią transporto politiką, kad šalies transporto sektorius ne tik kuo greičiau atsigautų, bet ir užimtų kuo platesnį transportavimo ir logistikos paslaugų segmentą tarptautinėse (Europos–Azijos prekybos ašies, Baltijos jūros regiono ir kitose) rinkose. Čia vienas iš pagrindinių prioritetų yra bendradarbiavimo su pietinėje Baltijos jūros dalyje esančiomis kaimyninėmis valstybėmis plėtra, kad būtų sukurti transporto ir logistikos paslaugų tinklas ir infrastruktūra, kurie savo parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe būtų konkurencingi šiaurinio Baltijos jūros regiono uostams ir transporto mazgams. Šiemet vienas svarbiausiųjų tarptautinių renginių Lietuvoje – pirmasis Azijos ir Europos (ASEM) transporto ministrų susitikimas 2009 m. spalio 19–20 d. Vilniuje. Didinant Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu, tuo pat metu bus surengtas tarptautinis transporto verslo forumas „Euro-Asia Connect“. Ekonominė diplomatija. Pirmaeiliai uždaviniai yra didinti šalies ūkio konkurencingumą, skatinti užsienio investicijas Lietuvoje, lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą, plečiant ekonominius ryšius ne vien su tradiciniais partneriais, bet ir kylančių ekonomikų šalimis. ES Rytų kaimynystės politika. Pirmaeiliai uždaviniai yra patvirtinti ambicingą ES Rytų partnerystės koncepciją, atveriančią Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir Pietų Kaukazo valstybių (pastarosioms vykdant atitinkamas sąlygas) integraciją į ES, teikti pagalbą ES Rytų partnerystės šalių vidaus reformoms, remti šių valstybių europinės ir euroatlantinės integracijos siekius, plėtoti išskirtinę partnerystę su Ukraina ir Gruzija, rengtis Baltarusijos suartėjimui su ES, užtikrinti Lietuvos verslo interesus Rytų kaimynystės šalyse. Konstruktyvus ir principingas bendradarbiavimas su Rusija. Pirmaeilis uždavinys yra plėtoti Lietuvai ir Rusijai naudingus ekonominius ir kultūrinius mainus, atnaujinti demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu grįstą dialogą, plėsti Lietuvos draugų ir bendraminčių ratą Rusijoje, tuo užtikrinti konstruktyvų ir principingą bendradarbiavimą su Rusija. Pirmininkaujant Baltijos jūros valstybių tarybai, 2009 metais bus skatinamas Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities atsivėrimas regionui ir ES. Veiksminga Lietuvos Europos politika. Pirmaeiliai uždaviniai yra plėtoti glaudžius dvišalius santykius su Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste, taip pat ES 2009 metais pirmininkaujančiomis Čekija ir Švedija, siekti, kad būtų paisoma Lietuvos interesų peržiūrint ES finansinės perspektyvos nuostatas ir skirstant postus ES institucijose, per istorinių sukakčių minėjimus tęsti europines diskusijas dėl totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų, pirmininkauti Baltijos jūros valstybių tarybai ir rengtis pirmininkauti ES Tarybai 2013 metais. Transatlantinio bendradarbiavimo puoselėjimas. Pirmaeiliai uždaviniai yra užtikrinti aktyvų NATO ir JAV buvimą regione – Baltijos šalių oro erdvės kontrolę, karinių mokymų ir pratybų Baltijos valstybių teritorijoje tęstinumą, išlikti veiklia, solidaria ir atsakinga transatlantinės bendrijos nare, vykdyti transatlantinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, įgyvendinti Afganistano Goro provincijos atkūrimo projektus, prisidėti prie transatlantinės Rytų Europos politikos sukūrimo, telkti ir teikti paramą euroatlantinėms Rytų Europos valstybių reformoms. Konsulinių paslaugų kokybės gerinimas, santykių su užsienio lietuviais stiprinimas. Pirmaeilis uždavinys yra supaprastinti konsulinių paslaugų teikimo procedūras, atsisakyti perteklinių dokumentų reikalavimų, perkelti konsulinių paslaugų teikimą į elektroninę erdvę. Viešoji diplomatija ir visuomenės informavimas. Pirmaeiliai uždaviniai yra plėtoti skaidrią ir atvirą diskusiją su įvairiomis visuomenės grupėmis svarbiausiais užsienio ir saugumo politikos klausimais, įsteigti visuomenei atvirą nevalstybinių institucijų ir visuomenės organizacijų atstovų reguliarių diskusijų forumą, ugdyti aktyvią pilietinę visuomenę, įtraukti ją į valstybės užsienio politikos formavimą ir įgyvendinimą. 2009 metais toliau bus vykdoma Lietuvos institucijų rengimosi pirmininkauti ES Tarybai 2013 metais veikla. Detaliau apie visų ministerijų 2008 metų veiklos rezultatus ir numatytus prioritetinius darbus galima susipažinti šių ministerijų tinklalapiuose, kuriuose iki 2009 m. kovo 31 d. turi būti įdėtos jų metinės veiklos ataskaitos. Antra dalis ŠALIES ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJŲ 2008 metų ATASKAITA Seimas 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. X-921 „Dėl Seimo ir Vyriausybės veiklos principų įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ įpareigojo Vyriausybę kiekvienais metais pateikti Seimui išsamią ataskaitą apie šalies ūkio konkurencingumo tendencijas (toliau vadinama – Konkurencingumo ataskaita), ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir šiai strategijai įgyvendinti būtinų nacionalinės svarbos projektų, susijusių su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimu, įgyvendinimo ataskaitą, taip pat kartu su Konkurencingumo ataskaita teikti šalies sėkmės rodiklių duomenis. Vyriausybė, vykdydama šį Seimo įpareigojimą, teikia Seimui Konkurencingumo ataskaitą, kurią sudaro trys dalys: I. Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijos ir jų vertinimas (t. y. pateikiama informacija apie šalies ūkio konkurencingumo tendencijas ir Pasaulio ekonomikos forumo, kitų tarptautinių organizacijų duoti Lietuvos ūkio konkurencingumo vertinimai, pabaigoje – Lietuvos sėkmės rodiklių duomenys); II. Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimas; III. Žinių ir inovacijų infrastruktūros ir valstybei svarbių ekonominių projektų vykdymas. I. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJOS IR JŲ VERTINIMAS
5. Lietuvos ūkio konkurencingumo tarptautinis kontekstas Palyginamąjį Lietuvos ūkio konkurencingumą pasaulyje geriausiai atspindi tarptautinių institucijų atlikti vertinimai. Turime žinoti, kaip atrodome bendrame tarptautiniame kontekste, ir identifikuoti vidines Lietuvos konkurencingumo silpnąsias vietas bei problemas. Dabartinę Lietuvos konkurencingumo padėtį geriausiai iliustruoja 3 institucijų vertinimai. Tai Lietuvos vieta Pasaulio ekonomikos forumo atliktame konkurencingumo indekse, Pasaulio banko atliktame verslo sąlygų vertinime ir „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksas. Pasaulio konkurencingumo indeksas kiekvienos šalies konkurencingumą vertina pagal 12 konkurencingumo veiksnių, t. y.: šalies valdymo institucijos, infrastruktūros išvystymas, makroekonominis stabilumas, sveikatos apsauga ir pirminis ugdymas, aukštojo mokslo sistema ir profesinis ugdymas, prekių rinkos efektyvumas, darbo rinkos efektyvumas, finansų rinkos išsivystymas, technologinis pasirengimas, rinkos dydis, verslo pažangumas, naujovių diegimas (Porter ir Schwab 2008, 3–6). 1 pav. Lietuvos vertinimas (vieta) pagal pasaulio konkurencingumo indeksą. Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumas. Pagal naujausią pasaulio konkurencingumo 2008–2009 metų indeksą Lietuva, surinkusi 4,4 balo iš maksimalių 7, įvertinta 44 vieta iš 134 vertintų valstybių (Porter ir Schwab 2008, 220–221). Palyginti su ankstesniųjų metų vertinimu, Lietuva nukrito per 6 pozicijas. Iš pateiktos diagramos (1 pav.) matome, kad Lietuvos vieta pagal pasaulio konkurencingumo indeksą iš esmės nesikeitė nuo 2001 metų. Palyginti su kitomis valstybėmis, geriausiai Lietuva vertinama aukštojo mokslo ir profesinio ugdymo, technologinio pasirengimo ir infrastruktūros srityse. Mažiausiai balų Lietuva surinko pagal inovacijų diegimo, rinkos dydžio ir šalies institucijų veiksnius (vidutiniškai kiek daugiau nei po pusę maksimalaus įvertinimo). Palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis, prasčiausiai atrodome rinkos dydžio ir finansų rinkos išsivystymo srityse (čia tarp vertintų valstybių esame 69 ir 56 vietose). Pagal tą patį vertinimą Estija yra 32, Italija – 49, Rusija – 51, Latvija – 54, Lenkija – 53, Graikija – 67 vietoje. Konkurencingiausia pasaulyje valstybė pagal jau susiklosčiusią tradiciją yra JAV. Labai gerai atrodo mūsų Šiaurės kaimynės Danija, Švedija, Suomija, esančios pačiame reitingo viršuje (3–6 vietos). 1 lentelė. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vertinimas pagal pasaulio konkurencingumo 2008–2009 metų indeksą Lietuva Latvija Estija Lenkija Bendras vertinimas 44 54 32 53 I. Baziniai reikalavimai 46 55 30 70
6. Šalies valdymo institucijos 55 60 33 88
7. Infrastruktūros išvystymas 46 58 40 96
8. Makroekonominis stabilumas 52 71 23 50
9. Sveikatos apsauga ir pirminis ugdymas 52 48 28 39 II. Efektyvumo didinimas 43 47 26 41
10. Aukštojo mokslo sistema ir profesinis ugdymas 26 33 19 34
11. Prekių rinkos efektyvumas 48 52 24 65
12. Darbo rinkos efektyvumas 49 32 29 62
13. Finansų rinkos išsivystymas 56 39 28 68
14. Technologinis pasirengimas 38 41 17 46
15. Rinkos dydis 69 79 90 20 III. Naujovių diegimas ir išsivystymo veiksniai 49 84 40 61
16. Verslo pažangumas 49 83 50 62
17. Naujovių diegimas 55 93 31 64 Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumas (Porter ir Schwab 2008, 158–159, 214–215, 220–221). Pagal palankumo verslui tyrimą, kurį atlieka Pasaulio bankas, įvertinamos verslo sąlygos 181 pasaulio valstybėje. Matuojama 10 verslo reguliavimų sričių, kurios susijusios su atitinkamais verslo procesais: verslo pradėjimu, leidimų statyboms gavimu, darbuotojų samdymu ir atleidimu, nuosavybės registravimu, kredito gavimu, investuotojų apsauga, mokesčių mokėjimu, užsienio prekybos sąlygomis, sutarčių vykdymo užtikrinimu ir verslo nutraukimu („Doing Business“, World Bank 2008). 2 lentelė. Lietuvos vertinimas pagal palankumo verslui tyrimą 2007 ir 2008 metais Palankumo verslui tyrimas 2008 metais Palankumo verslui tyrimas 2007 metais Pasikeitimas („+“ reiškia pagerėjimą, „-“ – pablogėjimą) Palankumo verslui vertinimas 28 28 0 Verslo pradėjimas 74 59 -15 Leidimų statyboms gavimas 63 57 -6 Darbuotojų samdymas ir atleidimas 131 128 -3 Nuosavybės registravimas 4 4 0 Kredito gavimas 43 40 -3 Investuotojų apsauga 88 84 -4 Mokesčių mokėjimas 57 54 -3 Užsienio prekybos sąlygos 26 25 -1 Sutarčių vykdymo užtikrinimas 16 17 1 Verslo nutraukimas 34 34 0 Šaltinis – Pasaulio bankas (World Bank 2008). Pagal palankumo verslui tyrimą Lietuva yra 28, Estija – 22, Vokietija – 25, Latvija – 29, Prancūzija – 31, Italija – 65, Čekija – 75, Lenkija – 76 vietoje. Lietuvai tai nėra blogas įvertinimas, tačiau nerimą kelia tai, kad, palyginti su 2007 metų tyrimo rezultatais, sąlygos verslui nepagerėjo (t. y. Lietuva liko toje pačioje vietoje, o kitų šalių padėtis gerėjo). Ypač blogai Lietuva vertinama darbo rinkos reguliavimo srityje. Esame 131 vietoje. Galima guostis tik tuo, kad Estija yra 163 vietoje, Suomija – 129, Vokietija – 142, Prancūzija – 148 vietoje. Kita vertus, Danija, įgyvendinusi radikalią darbo rinkos reguliavimo reformą pagal flexsecurity modelį, šioje srityje pakilo į 10 vietą pasaulyje ir per porą metų labai pagerino konkurencingumą darbo santykių srityje. Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas. Trečiasis indikatorius, netiesiogiai atspindintis Lietuvos konkurencingumo lygį, yra korupcijos suvokimo indeksas, kuris matuojamas balais: kai 10 – labai skaidri valstybė, 0 – labai korumpuota valstybė. Pagal „Transparency International“ metodiką valstybė, kurioje korupcijos indeksas yra didesnis nei 5, traktuojama kaip korupciją pažabojusi. Lietuvos atveju (2 pav.) galima teigti, kad iki 2001 metų korupcijos suvokimo indeksas sparčiai gerėjo, tačiau nuo 2001 metų jis stabilizavosi, pastebimos net blogėjimo tendencijos. Šis vertinimas netiesiogiai patvirtina, kad ankstesnių vyriausybių pastangos pažaboti korupciją buvo nesėkmingos. Šioje srityje Lietuva jau smarkiai atsilieka nuo Estijos, kur korupcijos suvokimo indeksas – 6,6, o Latvijoje –
18. Absoliutūs lyderiai šioje srityje ir vėl yra mūsų kaimynai Šiaurės Europoje – Danija ir Švedija, kur šis indeksas siekia net 9,
19. 2 pav. Lietuvos korupcijos suvokimo indekso kitimas 1999–2008 metais (balais). Šaltinis – „Transparency International“. Vyriausybės vertinimu, dabartinės ekonominės krizės Lietuvoje priežastys yra išorinės ir vidinės. Išorinės priežastys – pasaulinė finansų krizė, kreditinių išteklių „mažakraujystė“ pasaulio mastu. Viso pasaulio ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, o Lietuva, kaip atvira ir nedidelė globalios ekonomikos dalis, yra tiesiogiai veikiama pasaulyje vykstančių procesų. Vis dėlto neabejotina, kad prisidėjo ir vidinės Lietuvos priežastys, kurios tik pagilino šalies krizę. Svarbiausias neigiamas vidinis veiksnys – mažėjantis Lietuvos konkurencingumas. Ankstesnė Vyriausybė konkurencingumo didinimui skyrė nepakankamą dėmesį. Nuo 2001 metų Lietuvos BVP išaugo 60 procentų, tačiau ekonomikos augimas buvo paremtas vien lengvais ir pigiais kreditiniais ištekliais, sparčiu vartojimo didėjimu, bet ne investicijomis, gamybos produktyvumo didinimu. Kitaip tariant, ekonomikoje nebuvo vidinių paskatų vykdyti sistemines, struktūrines ūkio reformas. Tai sukėlė ekonomikos „perkaitimą“ ir paskolų „burbulo“ sprogimą.
20. Konkurencingumo mažėjimo priežastys 2.
21. Netolygus darbo užmokesčio ir darbo našumo didėjimas Spartus ekonomikos augimas, paremtas pigiomis ir lengvai gaunamomis paskolomis, po narystės ES prasidėjusi masinė ekonominė emigracija į kitas ES valstybes sąlygojo pavojingą tendenciją – darbo užmokestis didėjo gerokai sparčiau nei darbo našumas (3 pav.). Per pastaruosius 3 metus (2008 metais, palyginti su 2005 metais) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (iki mokesčių), įskaitant individualias įmones, šalies ūkyje padidėjo 1,8 karto (80 procentų), o darbo našumas per tą patį laiką – tik 18 procentų. Pavyzdžiui, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (išankstiniais duomenimis) 2008 metais sudarė 2174 litus, taigi, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo net 20,6 procento. Mažėjo mūsų įmonių eksportuojamos produkcijos konkurencinis patrauklumas, nes didėjo darbo sąnaudos produkcijos savikainai ir atitinkamai realizuojamos produkcijos kainos. Ekonominio pakilimo metais nebuvo motyvacijos didinti gamybos efektyvumą, investuoti į naujas technologijas, nes pastaruosius metus ekonomikos augimas buvo maitinamas pigiomis ir lengvai prieinamomis paskolomis. Ilgą laiką vienas iš svarbiausių Lietuvos konkurencinių pranašumų buvo pigi darbo jėga. Pabrangusi darbo jėga jau nebėra mūsų konkurencinis pranašumas. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių 2007–2008 metais Lietuvoje pradėjo mažėti naujų tiesioginių užsienio investicijų srautas. 3 pav. Darbo užmokesčio kitimas 2004–2008 metais. –––––––––––––– * Išankstiniai duomenys. Šaltinis – Statistikos departamento duomenys. Išankstiniais duomenimis, 2008 metais darbo našumas visame ūkyje siekė 31,4 lito per valandą. Palyginti su 2007 metais, jis padidėjo tik 2,8 procento. Realiojo darbo užmokesčio didėjimas buvo daug spartesnis ir siekė 11,2 procento, palyginti su 2007 metais (4 pav.). Labiausiai darbo našumas 2008 metais didėjo žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės, žuvininkystės sektoriuose – 24,4 procento. Finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo veikloje darbo našumas sumažėjo 16,7 procento, palyginti su 2007 metais. 4 pav. Darbo našumo ir realiojo darbo užmokesčio pokytis, palyginti su ankstesniaisiais metais. –––––––––––––– * Išankstinis įvertis. Šaltinis – Statistikos departamento duomenys. 2.
22. Neigiamos tendencijos tiesioginių užsienio investicijų srityje Tiesioginės užsienio investicijos 2008 m. sausio 1 d. sudarė 35,5 mlrd. litų ir buvo 22,7 procento didesnės nei 2007 m. sausio 1 d. (28,9 mlrd. litų). Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 10,5 tūkst. litų (2007 m. sausio 1 d. – 8,5 tūkst. litų) tiesioginių užsienio investicijų. Tačiau jau 2008 m. spalio 1 d. duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos sudarė 33,48 mlrd. litų ir buvo 5,7 procento mažesnės nei 2008 m. sausio 1 d. (35,5 mlrd. litų). Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tai buvo pirmas kartas, kai pradėjo mažėti užsienio investicijos. Mažiau nei per metus iš Lietuvos pasitraukė 2 mlrd. litų investicijų. Tai rimtas ir pavojingas signalas, iliustruojantis mažėjantį Lietuvos konkurencingumą, blogėjančią verslo aplinką. 2.
23. Infliacija Ekstensyvus ekonomikos augimas, paremtas paskolomis, bet ne efektyvumo didinimu, paspartino didesnę pinigų cirkuliaciją. Tai sąlygojo spartų infliacijos didėjimą nuo 2006 metų. Antai 2007 metais kainos padidėjo 5,7 procento, o 2008 metais – 10,9 procento. Esamo valiutų valdybos modelio sąlygomis infliacija lėmė santykinį lito vertės didėjimą ir eksporto brangimą. Kitaip tariant, dėl infliacijos procesų juo toliau, juo sunkiau sekėsi konkuruoti eksporto rinkose. Nebuvo skatinama aukštos pridėtinės vertės gamyba. Lietuvoje vyravo tradicinė ūkio struktūra, paremta darbui imlia tradicine gamyba. Verslas laiku nepersiorientavo į darbo sąnaudų taupymą per gamybos efektyvumo didinimą, aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą. Antra vertus, nebuvo imtasi priemonių inovatyviam verslui skatinti, nebuvo fiskalinių paskatų inovacijoms. Tik nuo 2009 m. sausio 1 d., įsigaliojus penkioliktosios Vyriausybės programoje numatytiems pelno mokesčio pakeitimams, į gamybą, jos efektyvumą reinvestuotam pelnui imta taikyti 50 procentų pelno mokesčio nuolaidą, t. y. taikomas tik 10 procentų pelno mokestis. 2.
24. Valiutų nuvertėjimas Lietuvos eksporto rinkose Lietuvos eksporto konkurencingumui pastaruoju metu atsirado nauja problema. Svarbiausiose Lietuvai eksporto rinkose pastebimas ryškus valiutų kurso nuvertėjimas. Pavyzdžiui, per tris mėnesius Lenkijos zlotas nuvertėjo beveik 40 procentų, Rusijos rublis – 19 procentų, Ukrainos grivina – 50 procentų, Švedijos krona – 24 procentais, Baltarusijos rublis – 10 procentų, Didžiosios Britanijos svaras – 38 procentais. Lietuvos eksportas į minėtas valstybes sudaro 48 procentus viso eksporto. Kadangi 60 procentų Lietuvos BVP eksportuojama, tai tampa rimta kliūtimi visai mūsų ekonomikai. Tačiau turime atkreipti dėmesį į tai, kad devalvacijos efektas paprastai yra laikinas. Po tam tikro laiko didėjančios importo kainos sunaikina laikiną gamintojų konkurencinį pranašumą eksporto rinkose, ypač mažesnėse ir mažiau išsivysčiusiose rinkose, orientuotose į importą, kuriose sukuriama palyginti nedidelė pridėtinė vertė. Taigi Lietuvai neigiamas kaimyninių valstybių devalvacijos efektas laiko ir masto požiūriu bus ribotas, nors tam tikru laikotarpiu neabejotinai sukels rimtų sunkumų ekonomikai.
25. Vyriausybės siūlomos neatidėliotinos priemonės Vyriausybė, siekdama sušvelninti neigiamą pasaulinės ekonominės krizės poveikį ir Lietuvos ūkio konkurencingumo mažėjimą, imasi veiksmų dviem kryptimis:
26. Parengtas ir pradėtas įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planas, kurio pagrindinis tikslas – bent iš dalies atkurti verslo kreditavimą, pagerinti verslo sąlygas, paskatinti eksportą ir investicijas į Lietuvą.
27. Kitas pirmaeilės svarbos uždavinys – dėl pasaulio ekonomikos krizės poveikio Vyriausybė privalo nedelsdama peržiūrėti 2009 metų valstybės išlaidas. Sveika valstybės finansų sistema – tai valstybės ir ekonomikos stuburas. Vyriausybė sieks sumažinti išlaidas tiek, kad realus biudžeto deficitas šiais metais neviršytų 3 procentų. Tai tarptautinių finansinių institucijų norma, leidžianti valstybei be didesnio vargo pasiskolinti reikiamas lėšas deficitui padengti. Šiandien nėra galimybių daugiau skolintis. Valstybės biudžeto deficitas, neperžengiantis visuotinai priimtinų kontroliuojamų 3 procentų ribos, didintų pasitikėjimą mūsų valstybe tarptautinėse finansų rinkose, gerintų galimybes skolintis šiose rinkose. Be to, sumažėtų palūkanų skirtumas tarp palūkanų litais (VILIBOR) ir eurais (EURIBOR), atsidarytų platesnės privataus ir verslo skolinimosi galimybės. To nepadarius, biudžeto deficitas gali išaugti iki 8 procentų. Nesant galimybių pasiskolinti, turėtume stabdyti socialinių programų finansavimą, nebūtų laiku mokami atlyginimai, strigtų valstybės užsakymų apmokėjimas. Suprantama, tai sąlygotų dar didesnį ekonomikos susitraukimą, bankrotų gausėjimą ir nedarbo didėjimą. II. ŠALIES ŪKIO KONKURENCINGUMO SĖKMĖS RODIKLIAI IR JŲ PALYGINIMAS SU KITŲ ES VALSTYBIŲ DUOMENIMIS
28. Makroekonominės aplinkos rodikliai BVP, tenkantis vienam gyventojui (perkamosios galios standartais) 3 lentelė. BVP, tenkantis vienam gyventojui (perkamosios galios standartais) BVP, tenkantis vienam gyventojui (perkamosios galios standartais) Augimo sparta, palyginti su ankstesniais metais 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai Lietuva 11900 13100 14800 15500 9,1 10 12,9 4,7 Latvija 10900 12400 13600 13600 10,1 13,7 16,1 0 Estija 13700 15400 16900 16800 10,4 12,4 9,7 -0,6 Lenkija 11500 12400 13300 14000 7,8 7,8 7,3 5,3 Procentas, palyginti su ES-27 valstybių BVP 100 100 100 100 Lietuva 52,9 55,5 59,5 59,9 Latvija 48,6 52,5 57,9 55,7 Estija 61,6 65,3 68 64,8 Lenkija 51,3 52,3 53,4 54,3 BVP pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais Lietuva 7,8 7,8 8,9 3 Latvija 10,6 12,2 10 -0,8 Estija 9,2 10,4 6,3 -1,3 Lenkija 3,6 6,2 6,6 5,4 Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas. Pastaruosius kelerius metus Lietuva pagal BVP augimo spartą išlieka tarp pirmaujančiųjų ES valstybių. 2008 metais šalyje BVP didėjo 3 procentais. Pagal šį rodiklį Lietuvą aplenkė 7 šalys: Kipras (3,7 procento), Čekija ir Slovėnija (4,4 procento), Lenkija (4,4 procento), Bulgarija (6,5 procento), Slovakija (7 procentai), Rumunija (8,5 procento). 2007 metais Lietuva pagal BVP augimo spartą (8,9 procento) tarp ES valstybių buvo trečia po Slovakijos (10,4 procento) ir Latvijos (10,2 procento). 2005–2008 metais vidutinė metinė BVP augimo sparta Lietuvoje sudarė 6,9 procento, tačiau Eurostato duomenys rodo, kad Lietuva gerokai atsilieka nuo ES pasiekto lygio. 2005 metais vienam gyventojui Lietuvoje sukurto BVP dalis sudarė 52,9 procento ES vidurkio (1997 metais buvo 38,1 procento) ir 2008 metais – 59,9 procento. Pagal šį rodiklį 2008 metais Lietuva lenkia Latviją (55,7 procento), Lenkiją (54,3 procento), Rumuniją (44,3 procento) ir Bulgariją (38,5 procento). Darbo našumas – pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais, galiojusiomis kainomis Lietuvos BVP augo palyginti sparčiai, tačiau pagal darbo našumą mūsų šalis vis dar gerokai atsilieka nuo ES valstybėse pasiekto darbo našumo, nors Lietuvos ūkyje per vieną dirbtą valandą sukurta pridėtinė vertė kasmet didėja. Žemi kuriamos pridėtinės vertės rodikliai iš dalies susiję ir su menkai išplėtotų šalies aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriumi. Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriaus sukurtos bendrosios pridėtinės vertės dalis sudarė 23,7 procento visos pramonės sukurtos bendrosios pridėtinės vertės. Vieno dirbančiojo darbo našumas Norint palyginti šį rodiklį su ES vidurkiu, imamas rodiklis, kuris atspindi šalies ekonomikos našumą, palyginti su ES vidurkiu, – BVP vienam dirbančiajam. Rodiklis pateikiamas perkamosios galios standartais. Pagal šį rodiklį Lietuva 2008 metais aplenkė Estiją, Lenkiją, Latviją, Rumuniją ir Bulgariją. 4 lentelė. Darbo našumo dinamika 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai Darbo našumas (pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais, galiojusiomis kainomis) 17,5 18,4 20 22 23,8 27,1 30,6 32,8* Vieno dirbančiojo darbo našumas ES-27 100 100 100 100 100 100 100 100 Lietuva 46,9 48 51,9 53,3 54,4 56,6 60 61,3 Lenkija 52,1 53,9 62,4 64,9 65,5 66,3 60,6 60,5 Estija 46,4 49,2 52,8 55,2 58 59,7 62,1 60,2 Latvija 41,3 43 44,1 45,9 48 49,9 53,6 51,1 Rumunija ... 29,3 31,1 34,4 35,9 39,6 43,8 45,7 Bulgarija 31,4 33 33,4 33,7 33,5 34,7 34,9 35,1 –––––––––––––––––––– * 2008 metų I pusmetis. Šaltinis – Eurostatas. Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, litais 5 lentelė. Šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir ūkio našumo dinamika 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: litais 1276,2 1495,7 1802,4 2174 procentais, palyginti su ankstesniais metais 111,4 117,2 120,5 120,6 Šalies ūkio darbuotojų realiojo darbo užmokesčio indeksai, procentais 106,8 114,9 117 111,2 Šalies ūkio našumas (pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais, galiojusiomis kainomis) 23,8 27,1 30,6 32,8* Šalies ūkio našumo indeksai, procentais 108,2 113,8 112,9 107,2 –––––––––––––––––––– * 2008 metų I pusmetis. 2005–2008 metais Lietuvos gyventojams teko patirti žymų vidutinio ir realaus darbo užmokesčio padidėjimą. Tačiau darbo užmokesčio didėjimas ilgainiui negali būti didesnis už darbo našumo didėjimą, atsižvelgiant į ūkio konkurencingumo didinimą tarptautiniu mastu. Europos Komisija pabrėžė, jog darbo užmokesčio didėjimas Lietuvoje ilgą laiką gerokai pranoko našumo didėjimą ir dėl to sumažėjo šalies konkurencingumas. Europos Komisijos ataskaitoje Lietuva raginama neleisti didėti viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos suderinti viso ūkio darbo užmokestį su našumu ir padidinti kainų konkurencingumą. Santykiniai kainų lygiai, ES-27 =
29. Santykiniai kainų lygiai yra perkamosios galios paritetų (PGP) santykiai su rinkos oficialiais nacionalinių valiutų santykiais. Santykis rodo šalies kainų lygį, palyginti su ES-27 vidurkiu (ES-27 = 100) Pagal šį rodiklį Lietuva lygiuojasi į Latviją, Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Rumuniją. Lietuvos santykinis kainų lygis yra aukštesnis tik už Bulgarijos. 6 lentelė. Santykiniai kainų lygiai 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai Santykiniai kainų lygiai (ES-27 = 100) 100 100 100 100 100 100 100 Procentas nuo ES valstybių BVP Lietuva 54,1 54,2 52,3 53,5 55,1 56,6 59,6 Latvija 59 57 54,4 56,1 57 60,5 65,8 Lenkija 64,8 61,2 54,4 53,2 61,1 62,1 63,7 Slovakija 43,4 44,8 50,7 54,9 55,4 57,4 63,5 Čekija 50 57 54,5 55,4 58,1 61,4 62,4 Rumunija 41,7 42,9 43,4 43,3 54,3 57,1 61,5 Bulgarija 40,9 40,8 40,7 42 43,2 44,6 46,5 Šaltinis – Eurostatas. Vidutiniai metiniai suderinto vartotojų kainų indekso prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, procentais Pagal šį rodiklį Lietuva 3 kartus lenkia visų ES-27 valstybių kainų pokytį; čia Lietuvą lenkia tik Latvija (15,3 procento) ir Bulgarija (12 procentų). 7 lentelė. Suderinto vartotojų kainų indekso prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, procentais 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai Suderinto vartotojų kainų indekso prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, procentais 2,2 2,1 2 2 2,2 2,2 2,3 3,7* Lietuva 1,6 0,3 -1,1 1,2 2,7 3,8 5,8 11,1 Latvija 2,5 2 2,9 6,2 6,9 6,6 10,1 15,3 Estija 5,6 3,6 1,4 3 4,1 4,4 6,7 10,6 Lenkija 5,3 1,9 0,7 3,6 2,2 1,3 2,6 4,2 Slovakija 7,2 3,5 8,4 7,5 2,8 4,3 1,9 3,9 Čekija 4,5 1,4 -0,1 2,6 1,6 2,1 3 6,3 Rumunija 34,5 22,5 15,3 11,9 9,1 6,6 4,9 7,9 Bulgarija 7,4 5,8 2,3 6,1 6 7,4 7,6 12 –––––––––––––– * Išankstiniai duomenys. Šaltinis – Eurostatas. Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, procentais Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2008 m. spalio 1 d. sudarė 33,48 mlrd. litų ir buvo 5,7 procento mažesnės nei 2008 m. sausio 1 d. (35,5 mlrd. litų). Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 10 tūkst. litų tiesioginių užsienio investicijų (2008 m. sausio 1 d. – 10,5 tūkst. litų). Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2008 metais sumažėjo dėl susidariusios bendros ekonominės situacijos, pablogėjusių verslo finansavimo sąlygų ir todėl sulėtėjusios verslo ir nekilnojamojo turto rinkos plėtros, taip pat vertybinių popierių biržoje kotiruojamų įmonių akcijų kainų sumažėjimo ir kitų susijusių priežasčių. 8 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2006 m. sausio 1 d. 2007 m. sausio 1 d. 2008 m. sausio 1 d. 2008 m. spalio 1 d. Tiesioginės užsienio investicijos, iš viso: mln. litų mln. eurų 23895,8 6920,7 28924,6 8377,1 35503,9 10282,6 33483,8 9697,6 Tiesioginės investicijos vienam gyventojui: litais eurais 7022 2034 8545 2475 10547 3054 9981 2891 Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, procentais 33,2 34,9 36,2 30 Šaltinis – Statistikos departamentas. 2008 m. spalio 1 d. duomenimis, daugiausia investuota į apdirbamąją pramonę – 28,9 procento (iš jų į naftos ir chemijos produktų gamybą – 15,5 procento), finansinį tarpininkavimą – 16,4 procento, transportą, sandėliavimą ir ryšius – 14,8 procento, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 12,4 procento, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitą verslą – 11,8 procento. Daugiausia yra investavę Švedijos investuotojai – 5,15 mlrd. litų (15,4 procento), Danijos – 3,75 mlrd. litų (11,2 procento), Lenkijos – 3,65 mlrd. litų (10,9 procento), Vokietijos – 3,13 mlrd. litų (9,4 procento), Rusijos – 2,44 mlrd. litų (7,3 procento). Tiesioginės investicijos iš ES-27 valstybių sudarė 27,09 mlrd. litų (80,9 procento), iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių – 2,59 mlrd. litų (7,7 procento) visų tiesioginių užsienio investicijų. Lietuvos pritrauktos tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui yra gerokai mažesnės negu vidutiniškai ES (2007 metais jos buvo 4 kartus mažesnės nei ES-27 vidurkis). Lietuvoje sąlygos investicijoms objektyviai blogesnės negu pagrindinėse jos konkurentėse – Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Lietuvoje yra palyginti maža vietinės produkcijos ir darbo rinka, menkesnė gyventojų perkamoji galia, mažai vietinių tiekėjų, toliau nuo jos ir didžiosios ES rinkos. Lietuva nusileidžia kitoms naujosioms ES narėms tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo lyderėms: Vengrijai, Čekijai, Estijai, Slovakijai, galinčioms investuotojams pasiūlyti parengtas investicijų aikšteles pramoniniuose parkuose, laisvosiose ekonominėse zonose ir specialias paskatas investuotojams. Pagal tiesioginių užsienio investicijų ir BVP santykio rodiklį galima teigti, kad Lietuvoje investuojama mažesnė BVP dalis nei daugelyje naujųjų ES narių. 5 pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2007 metais, eurais. Šaltinis – Eurostatas. 6 pav. Tiesioginių užsienio investicijų santykis su BVP ES valstybėse 2006 metais. Šaltinis – Eurostatas. Siekiant gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir sukurti efektyvią tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimo sistemą, 2008 metais buvo įgyvendinama Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programa, patvirtinta Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1447, ir priede išdėstytos jos įgyvendinimo priemonės, kuriomis siekiama gerinti Lietuvos, kaip patrauklios investuoti šalies, įvaizdį, didinti darbo santykių reglamentavimo lankstumą, įdiegti investicijų skatinimo priemones, sudaryti palankesnę mokestinę aplinką verslui, spartinti teritorijų planavimo ir statybų dokumentų tvarkymo procesus, kurti ir plėtoti pramoninių parkų tinklą. Vykdant Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos įgyvendinimo priemones, buvo plėtojamas pramoninių parkų tinklas. 2008 metais Ūkio ministerija skyrė paramą 13 inžinerinės infrastruktūros įrengimo techninių projektų parengimui 6 pramoniniuose parkuose (Šiaulių, Alytaus, Panevėžio miestų, Kėdainių ir Akmenės rajonų, Marijampolės) ir 2 laisvose ekonominėse zonose (Klaipėdos ir Kauno). Lietuvoje įgyvendinami 8 pramoninių parkų projektai. ES struktūrinės paramos 2004–2006 metų lėšomis 2008 metais buvo baigta įrengti inžinerinė infrastruktūra Šiaulių pramoninio parko I etapo teritorijoje, Kėdainių pramoninio parko I etapo teritorijoje, Radviliškio ir Pagėgių pramoniniuose parkuose. Iš viso investuotojams buvo įrengta apie 140 hektarų pramoninių parkų teritorijos. Vykdant Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos įgyvendinimo priemones ir siekiant paskatinti plynojo lauko investicijas, 2008 metais Ūkio ministerija skyrė paramą įmonių 3 gamybinių kompleksų inžinerinių tinklų įrengimui ir techninių projektų parengimui. Įgyvendinant projektus, buvo sukurta 120 naujų darbo vietų, 2009 metais numatoma sukurti dar apie 300 naujų darbo vietų. Pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, skatinant eksportą ir gerinant Lietuvos, kaip patrauklios investuoti šalies, įvaizdį, 2008 metais įvairias paslaugas ir projektus vykdė viešoji įstaiga Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA). LEPA paslaugos įgalino įgyvendinti 3 investicinius projektus, kurių vertė – 48,1 mln. litų, ir numatoma sukurti 112 darbo vietų. LEPA inicijavo eksporto projektų, kurių vertė sudarė 120,58 mln. litų, dėl to Lietuvos įmonės gavo eksporto užsakymų už 49,24 mln. litų. 2008 metais aktyviai veikė Vokietijoje ir Belgijoje įsteigtos LEPA atstovybės, kurios padeda verslininkams susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviai dalyvauja rengiant kontaktines muges, parodas ir verslo misijas. 2009 metais didelę įtaką investicijoms turės 2007–2013 metų ES struktūrinė parama, teikiama įmonių pradinių investicijų projektams, susijusiems su jų moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, produktyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimu. Pramoniniai parkai galės pasinaudoti ES struktūrine parama inžinerinės infrastruktūros įrengimui pagal Ekonomikos veiksmų programos priemonę „Invest LT“. LEPA numatyta ES struktūrinė parama konkurencingumo, ekonominio įvaizdžio gerinimo, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo projektams pagal Ekonomikos veiksmų programos priemonę „Asistentas-3“. 2009 metais bus didinamas LEPA veiklos efektyvumas, atskiriant tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą nuo eksporto plėtros skatinimo.
30. Užimtumo rodikliai Užimtumo lygis (15–64), procentais. Užimtųjų ir tiriamojo amžiaus gyventojų santykis, procentais 2008 metais per pirmuosius tris ketvirčius didėjo užimtumas, bet lėčiau negu per tą patį 2007 metų laikotarpį. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, užimtumo lygis Lietuvoje 2008 metais siekė 64,3 procento ir buvo 0,6 procentinio punkto mažesnis negu 2007 metais. Užimtųjų pastebimai sumažėjo 2008 metų IV ketvirtį ir vidutinis metinis jų skaičius siekė 1520 tūkstančių, arba 0,9 procento mažiau negu 2007 metais. Pagal 2007 metų užimtumo lygį Lietuva atsilieka nuo ES-27 vidurkio, bet Lietuvos užimtumo lygis yra aukštesnis negu Prancūzijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Slovakijos ir Lenkijos. 9 lentelė. Užimtumo lygis 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai Užimtumo lygis ES-27 62,6 62,4 62,6 63 63,6 64,5 65,4 Lietuva 57,5 59,9 61,1 61,2 62,6 63,6 64,9 Prancūzija 62,8 63 64 63,7 63,9 63,8 64,6 Lenkija 53,4 51,5 51,2 51,7 52,8 54,5 57 Liuksemburgas 63,1 63,4 62,2 62,5 63,6 63,6 64,2 Vengrija 56,2 56,2 57 56,8 56,9 57,3 57,3 Malta 54,3 54,4 54,2 54 53,9 53,6 54,6 Slovakija 56,8 56,8 57,7 57 57,7 59,4 60,7 Šaltinis – Eurostatas. Mokymosi visą gyvenimą lygis, procentais (25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, procentais) 2008 metais per pirmuosius tris ketvirčius mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje (25–64 metų gyventojų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis) tolygiai krito: nuo 5,5 procento I ketvirtį iki 4,2 procento III ketvirtį. Statistikos departamento duomenimis, šis rodiklis 2008 metų I–III ketvirčiais siekė 4,93 procento ir buvo mažesnis nei 2007 metų I–III ketvirčiais (5,3 procento). 2007 metais mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje (25–64 metų gyventojų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis), palyginti su 2006 metais, pakilo nuo 4,9 iki 5,3 procento, tačiau pagal 2007 metų mokymosi visą gyvenimą rodiklį Lietuva atsilieka nuo ES-27 (9,7 procento). Palyginti su ES valstybėmis, pagal šį rodiklį 2007 metais Lietuva lenkia Slovakiją, Vengriją Graikiją, Bulgariją ir Rumuniją. 10 lentelė. Mokymosi visą gyvenimą lygis 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai Mokymosi visą gyvenimą lygis ES-27 7,1 7,2 8,5 9,3 9,8 9,7 9,5 Lietuva 3,5 3 3,8 5,9 6 4,9 5,3 Slovakija 8,5 3,7 4,3 4,6 4,1 3,9 Vengrija 2,7 2,9 4,5 4 3,9 3,8 3,6 Graikija 1,2 1,1 2,6 1,8 1,9 1,9 2,1 Bulgarija 1,4 1,2 1,3 1,3 1,3 1,3 1,3 Rumunija 1 1 1,1 1,4 1,6 1,3 1,3 Šaltinis – Eurostatas.
31. Inovacijų ir mokslinių tyrimų rodikliai Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP dalimis, procentais. Rodiklis parodo, kokia BVP dalis skiriama mokslo tiriamajai veiklai Pastaraisiais metais išlaidų apimtis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau vadinama – MTEP) Lietuvoje didėja. Antai 2007 metais, palyginti su 2006 metais, ji padidėjo daugiau nei 22,1 procento. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais, palyginti su 2006 metais, Lietuvoje išlaidos į MTEP padidėjo nuo 0,8 iki 0,82 procento. Viešojo sektoriaus, t. y. valdžios ir aukštojo mokslo, lėšos 2007 metais MTEP sudarė 0,59 procento BVP (Estijos ir Latvijos – 0,58 procento BVP), o privataus sektoriaus – 0,23 procento. 2007 metais, palyginti su 2006 metais, privačių investicijų į MTEP apimtis Lietuvoje padidėjo nuo 0,22 iki 0,23 procento BVP. Verslo investicijos į MTEP Lietuvoje, palyginti su tokiomis pat ES-27 investicijomis, šiuo metu yra mažos. Europos inovacijų švieslentės (angl. European Innovation Scoreboard 2008; toliau vadinama – EIS) duomenimis, 2007 metais verslo lėšos MTEP ES-27 valstybėse siekė vidutiniškai 1,17 procento šalies BVP, o Lietuvoje – tik 0,23 procento BVP (Estijos – 0,54 procento BVP, Latvijos – 0,21 procento BVP). 7 pav. Lietuva: išlaidų MTEP santykis su BVP, procentais. Šaltinis – Statistikos departamentas. Lyginant absoliučius skaičius, matyti, kaip keitėsi išlaidos MTEP, – 2007 metais, palyginti su 2006 metais, šios išlaidos padidėjo 145 mln. litų, t. y. 22,1 procento. 11 lentelė. MTEP išlaidos Lietuvoje 2001–2007 metais, mln. litų 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai Iš viso, mln. litų 326,8 344,7 381,8 472,7 542 657,8 803,1 fundamentiniams tyrimams 35,3 40,9 35,5 35,8 34,7 32,3 30,8 taikomiesiems tyrimams 29,8 36,3 38 36,7 36,4 38,7 37,1 technologijų (eksperimentinei) plėtrai 34,9 22,8 26,5 27,5 28,9 29 32,1 Išlaidų mokslo tiriamajai veiklai santykis su BVP, procentais 0,67 0,66 0,67 0,75 0,75 0,79 0,82 MTEP verslo (įmonių) išlaidų santykis su BVP, procentais 0,19 0,11 0,14 0,16 0,16 0,22 0,23 Šaltinis – Statistikos departamentas. Lyginant viešojo ir verslo sektorių MTEP finansavimo apimtis Lietuvoje 2007 metais, matyti, kad verslo investicijos – tiek pačiose įmonėse atliekamų tyrimų ir plėtros darbų išlaidos, tiek įmonių išlaidos šiems darbams įsigyti – yra daugiau nei du kartus mažesnės negu viešojo sektoriaus investicijos. 8 pav. Lietuva: išlaidos MTEP pagal finansavimo šaltinius 2007 metais, procentais. Šaltinis – Statistikos departamentas. Skatinant privačias investicijas į šalies inovacijų, MTEP diegimą (t. y. skatinant įmones investuoti į įrangos ir įrengimų atnaujinimą), 2008 metų pavasarį buvo inicijuoti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimai. Seimas 2008 m. balandžio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisas (įstatymo Nr. X-1484), kuriomis įmonėms leista, apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, tris kartus iš pajamų atskaityti įmonių sąnaudas MTEP. Taip pat leista per trumpesnį laikotarpį nurašyti į sąnaudas MTEP veikloje naudojamą ilgalaikį turtą. 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymu buvo patvirtintos pelno mokesčio lengvatos įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą: įmonė, vykdanti investicinį projektą, pradedant 2009 metų mokestiniu laikotarpiu, galės sumažinti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotą pelno mokesčio sumą iki 50 procentų pelno mokesčio sumos, o tai investuojančiai įmonei iš esmės reikštų pelno mokesčio tarifo sumažinimą iki 10 procentų. Lietuvos inovatyvumo vertinimas tarptautiniame kontekste Vienas bendriausiųjų rodiklių, pagal kurį atliekamas bendrinis šalių inovacinės veiklos palyginimas, yra suminis inovacijų indeksas (toliau vadinama – SII). ? – inovacijų lyderiai; – inovacijų adaptuotojai; – inovacijų adaptuotojai; – besivejančios šalys 9 pav. Suminio inovacijų indekso kaita (4 šalių grupės). Šaltinis – European Innovation Scoreboard
32. Pagal SII, generuojamą pasitelkiant daugelį žinių, kompetencijų kūrimą ir naudojimą nusakančių indikatorių (EIS 2008), Lietuva, kurios SII – 0,294, atsiduria žemiau ES-27 vidurkio, kurios SII – 0,475, tačiau atitinka naujųjų ES valstybių bendrąją situaciją, šiek tiek atsilikdama nuo Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Maltos, tačiau lenkdama Latviją, Rumuniją, Kroatiją, Bulgariją. Geriausią inovatyvumo įvertinimą gavo Švedija (SII – 0,637), blogiausią – Turkija (SII – 0,205). 10 pav. Inovacinė veikla – suminis inovatyvumo indeksas (EIS). Šaltinis – European Innovation Scoreboard
33. Vertinant SII dinamiką, Lietuva patenka į inovacinių veiklų lygį besivejančių ES valstybių grupę. Tokį Lietuvos suminį vertinimą nulėmė keli indikatoriai. Investicijų į žmogiškąjį kapitalą rodikliai lenkia ES vidurkį, pvz., inžinerinį išsilavinimą įgijusių absolventų skaičius 1000 gyventojų Lietuvoje yra 18,9, o ES-27 – 12,9; dirbančiųjų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis, palyginti su bendru dirbančiųjų skaičiumi, Lietuvoje sudaro 26,8 procento, o ES-27 – 23 procentus. Tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo ES valstybių vidurkio pagal intelektinės nuosavybės kūrimo, įmonių inovacinių produktų ir procesų pateikimo į rinką, inovatyvių įmonių bendradarbiavimo ir kitus inovacinės veiklos vertinimo rodiklius. Tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui dirbančiųjų 12 lentelė. Tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui dirbančiųjų 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai Tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui dirbančiųjų 6,2 5,8 6,4 7,2 7,4 7,6 8,35 Šaltinis – Statistikos departamentas. Kaip matome iš pateiktų duomenų, tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui dirbančiųjų, nuolat didėja, per pastaruosius 5 metus jų padaugėjo 29,5 procento. Verslo sektoriuje MTEP veikla užsiėmė 2,5 tūkst. darbuotojų, iš jų 166 tyrėjai, turintys mokslo laipsnį. Verslo sektoriuje tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, per metus padaugėjo 23 procentais. Pateiktų paraiškų Jungtinių Amerikos Valstijų patentų ir prekių ženklų tarnybai (USPTO) skaičius 1 000 000 gyventojų Pateiktų paraiškų Europos patentų biurui (EPO) skaičius 1 000 000 gyventojų Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2005 metais Europos patentų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, sudarė 1,31 (EPO), o 2002 metais Jungtinių Amerikos Valstybių patentų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, sudarė 1,94 (USPTO). Tuo tarpu ES-27 vidurkis – 105,7 (EPO, 2005 metais) ir 49,67 (USPTO, 2002 metais). Pagal Europos patentų skaičių Lietuva gerokai atsilieka nuo savo kaimynių Estijos, Latvijos, Lenkijos ir naujųjų ES valstybių (Kipro, Maltos), tačiau pagal Jungtinių Amerikos Valstybių patentų skaičių Lietuva lenkia minėtas šalis, o pagal abu rodiklius gerokai atsilieka nuo ES-27 vidurkio. Pagal Patentavimo rėmimo projektų grupės aprašą, patvirtintą ūkio ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 4-79, patentavimo išlaidos apmokamos trimis būdais: avansu, sąskaitų apmokėjimo būdu ir kompensavimo būdu. 2008 m. rugpjūčio 19 d. Teisingumo ministerijai vizuoti pateikti Valstybinio patentų biuro parengti Lietuvos Respublikos patentų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, pagal kuriuos mokestis už papildomus išradimo apibrėžties punktus nustatytas už kiekvieną po penkioliktojo einantį išradimo apibrėžties punktą. 2008 metais galiojantis Lietuvos Respublikos patentų įstatymas nustato, kad papildomas mokestis mokamas už kiekvieną po dešimtojo einantį išradimo apibrėžties punktą. Plačiajuosčio ryšio interneto skvarba, tenkanti 100 gyventojų Plačiajuosčio ryšio skvarba matuojama plačiajuosčio ryšio prisijungimo linijų skaičiumi, tenkančiu 100 gyventojų. Plačiajuosčiu ryšiu (>144 Kbit/s) laikoma įvairių technologijų ryšio sparta – kabelinis modemas, ADSL ryšys ir kita. Plačiajuosčio ryšio skvarbos ES valstybių narių ir Lietuvos rodiklių palyginimas pavaizduotas 11 paveiksle. 11 pav. Plačiajuosčio ryšio skvarba įvairiose valstybėse 2007 metais. Šaltinis – Eurostatas. 12 pav. Plačiajuosčio ryšio skvarbos ES valstybėse palyginimas, 2007 metai. Šaltinis – Eurostatas. Tiek ES, tiek ir Baltijos jūros regiono mastu Lietuva šiek tiek atsilieka nuo vidutinių reikšmių, tačiau pagal plačiajuosčio ryšio spartą atitinka ES-15 šalių plėtros spartą. Plačiajuosčio ryšio skvarbos palyginimas tarp Lietuvos ir Baltijos jūros regiono šalių pavaizduotas 13 lentelėje. 13 lentelė. Plačiajuosčio ryšio skvarbos palyginimas tarp Lietuvos ir Baltijos jūros regiono šalių (plačiajuosčio ryšio prisijungimo linijų skaičius, tenkantis 100 gyventojų) Šalis / regionas 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai ES-27 : : : : : 18,2 ES-25 : : 6,5 10,6 14,8 19 ES-15 2,3 4,5 7,6 12 16,5 20,8 Danija 7,4 10,4 15,6 22 29,6 37,2 Vokietija 3,2 48 6,7 10,2 15,3 21,1 Estija : : 7,6 11,1 16,6 20 Latvija : : 1,5 3,7 6,8 11,6 Lietuva : : 2,5 5 8,4 12,7 Lenkija : : 0,5 1,9 3,9 6,8 Suomija 3 6,6 11 18,7 24,9 28,8 Švedija 4,6 8,6 12,1 17,1 22,9 28,3 Šaltinis – Eurostatas. Pažymėtina, kad akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras jau baigė pirmąjį bazinių stočių, kurios leis visoje Lietuvoje naudotis naujosios kartos WiMAX 4G technologijos pagrindu veikiančia judriojo interneto paslauga, įrengimo etapą (2007 metų pabaigoje Ryšių reguliavimo tarnyba viešojo konkurso naudoti radijo dažnius viešiesiems bevielio ryšio prieigos tinklams 3,410–3,600 GHz radijo dažnių juostoje steigti laimėtojais pripažino akcinę bendrovę Lietuvos radijo ir televizijos centrą, uždarąsias akcines bendroves „Balticum TV“ ir „Neltė“ ir paskyrė radijo dažnius). Per 2008 metų gruodį ir 2009 metų sausį Vilniuje buvo įrengta 20 tokių stočių, kurių bandymų metu vienam vartotojui tekusi reali judriojo WiMAX sparta siekė iki 10 Mb / s. Šiandien judriojo asmeninio plačiajuosčio interneto WiMAX paslauga jau teikiama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.
34. Pramonės ir verslo aplinkos rodikliai Aukštųjų technologijų produkcijos eksportas, palyginti su visu eksportu, procentais Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų produkcijos eksportas Lietuvoje, palyginti su visu šalies eksportu, kasmet didėja, tačiau vis dar nesiekia ES valstybių vidurkio. Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuvoje šio sektoriaus produkcijos eksportas sudarė vos 2,72 procento bendro šalies eksporto ir siekė vos 14,7 procento ES-27 vidurkio (18,49 procento), 2005 metais sudarė 3,2 procento šalies eksporto, arba 17 procentų ES-27 vidurkio (18,74 procento), 2006 metais – 4,65 procento viso šalies eksporto, arba 27,9 procento ES-27 aukštųjų technologijų eksporto lygio (16,65 procento). 2007 metais šių sektorių sukurtos produkcijos eksportas sudarė jau 7,1 procento, tačiau tai nesiekia nė pusės 2006 metais pasiekto ES valstybių vidurkio. 14 lentelėje pateikiami kitų Baltijos jūros regiono valstybių rodikliai. 14 lentelė. Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų produkcijos eksportas, palyginti su visu eksportu, procentais 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai Lietuva 2,92 2,44 3,02 2,72 3,2 4,65 7,1 Latvija 2,24 2,27 2,75 3,21 3,21 4,2 n. d.* Estija 17,1 9,84 9,38 10,04 10,28 7,99 n. d. Lenkija 2,71 2,45 2,71 2,73 3,2 3,11 n. d. Danija 13,99 15,02 13,45 13,32 14,86 12,75 n. d. Suomija 21,14 20,9 20,58 17,77 21,34 18,12 n. d. Švedija 14,23 13,71 13,12 14,14 14,23 13,39 n. d. ––––––––––––––––––––– *n. d. – nėra duomenų. Šaltinis – Eurostatas. Nors šalies eksporto mastas didėja (2006 metais – 18,7 procento, 2007 metais – 11,1 procento, 2008 metų II ketvirtį – 36,2 procento), šį didėjimą pastaraisiais metais daugiausia lemia didėjančios mineralinių produktų kainos. Lietuvoje aukštųjų technologijų pramonės sukurtos produkcijos eksporto dalis, palyginti su šalies eksportu, taip pat kasmet didėja, tačiau ne taip sparčiai, kad būtų pasiektas ES valstybių vidurkis. Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuvoje šio sektoriaus produkcijos eksportas sudarė vos 2,72 procento bendro šalies eksporto ir siekė tik 14,7 procento ES-27 vidurkio (18,49 procento), 2005 metais sudarė 3,2 procento šalies eksporto, arba 17 procentų ES-27 vidurkio (18,78 procento), 2006 metais – 4,65 procento viso šalies eksporto, arba 27,9 procento ES-27 aukštųjų technologijų eksporto lygio (16,65 procento). 2007 metais šių sektorių sukurtos produkcijos eksportas sudarė jau 7,1 procento, tačiau tai nesiekia nė pusės 2006 metais pasiekto ES valstybių vidurkio, o 2008 metų I–III ketvirčiais jis sumažėjo iki 6,6 procento. Verslumo lygis

(1)– įmonių skaičius 1000 gyventojų (metų pradžioje) Verslumo lygis

(2)– fizinių asmenų, užsiimančių individualia veikla, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, skaičius 1000 gyventojų (metų pradžioje) Tiek atskiros valstybės narės, tiek visa ES pasiekė pažangą, kurdamos palankesnes sąlygas verslui. Tačiau 2007 metais Flash Eurobarometer atliktų apklausų duomenimis, tik 45 procentai europiečių, palyginti su 61 procentu JAV gyventojų, norėtų dirbti savarankiškai. Todėl manoma, kad Europos gyventojams reikia daugiau informacijos, įtikinančios, kad savisamda – patraukli karjeros galimybė, ir įgūdžių, kad išsipildytų siekiai tapti sėkmingai veikiančiomis įmonėmis. Verslumo stygius visuomenėje yra vienas pagrindinių smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros trukdžių, o individų nesugebėjimą ar nenorą imtis nuosavo verslo dažniausiai sąlygoja menkos žinios apie jį. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų III ketvirtį Lietuvoje iš 1634,8 tūkstančio darbo jėgai (dirbantiesiems) priskiriamų gyventojų tik 9,9 procento buvo darbdaviai ir savarankiškai dirbantys, o net 82,8 procento – samdomieji darbuotojai. Verslumo lygio augimui Lietuvoje įtaką daro valstybės vykdoma verslumo skatinimo ir mokesčių politika. 2008 metais smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus skatinimo srityje prioritetinis dėmesys buvo skiriamas lankstesnėms ir įvairesnėms verslo finansavimo formoms plėtoti, verslumo skatinimui palankiai aplinkai kurti, taip pat geros kokybės viešųjų paslaugų verslui institucijų veiklai užtikrinti, šiems tikslams panaudojant nacionalines ir ES struktūrinės paramos lėšas. Vyriausybė 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 185 patvirtino Geresnio reglamentavimo programą, kurios tikslas – užtikrinti nuolatinį teisinio reguliavimo tobulinimą gerinant verslo ir investicijų aplinką, mažinant administracinę naštą, teikiant viešąsias paslaugas. Daugelis Lietuvos verslininkų (net 85,5 procento), remdamiesi 2008 metų balandžio–gegužės mėnesiais Statistikos departamento atlikto tyrimo (kurio metu buvo apklaustos 2003 metais susikūrusios ir tyrimo metu veikusios įmonės) rezultatais, nurodė, kad juos į verslą atvedė noras pačiam būti šeimininku. Lietuvos gyventojų verslumo lygio kilimą rodo tai, kad šalyje vis daugėja įmonių. Antai 2009 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 65 629 veikiančios įmonės, iš jų 65 232 – labai mažos, mažos ir vidutinės. 2008 metais, palyginti su 2007 metais, įmonių Lietuvoje padaugėjo 3,3 procento. Verslumo lygis (veikiančių įmonių skaičius 1000 gyventojų) Lietuvoje 2009 m. sausio 1 d. buvo 19,

1. 13 pav. Verslumo lygis Lietuvoje 2005–2008 metais (veikiančių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, skaičius 1000 gyventojų). ––––––––––––––––––––– * Išankstiniai duomenys. Šaltiniai: Statistikos departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija). Lietuvos įstatymai nenumato prievolės kiekvienu atveju, vykdant ūkinę komercinę veiklą, steigti įmonę. Verslumo lygio kilimą Lietuvoje skatina atsiradusios papildomos galimybės fiziniams asmenims verstis ūkine komercine veikla neįregistravus įmonės, t. y. užsiimti individualia veikla įsigijus verslo liudijimą ar be verslo liudijimo. Skaičiuojant verslumo lygį kartu su fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą, verslumo lygis Lietuvoje yra kur kas aukštesnis. Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. sausio 1 d. verslumo rodiklis buvo
2. Duomenų apie fizinių asmenų, 2008 metais vykdžiusių individualią veiklą, skaičių Statistikos departamentas dar nėra pateikęs (duomenys bus paskelbti 2009 metų balandį). Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008 metais 139 800 asmenų vykdė individualią veiklą su verslo liudijimais ir be verslo liudijimų. Išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2008 metais verslumo lygis kartu su veikiančiomis įmonėmis (pagal 2009 m. sausio 1 d. būklę) yra 61,
3. Tačiau reikėtų įvertinti tai, kad fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus, gali vykdyti veiklą keliose apskrityse ir kad fiziniai asmenys gali būti įsigiję ne vieną verslo liudijimą. Taigi šis skaičius nėra tikslus. Palyginę Lietuvos ir kaimyninių šalių verslumo rodiklius, matome, kad Latvijoje šis rodiklis yra panašus į Lietuvos, o Estijoje – didesnis už Lietuvos. 14 pav. Verslumo lygis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2007 metais. Šaltiniai: Statistikos departamentas, Latvijos centrinis statistikos biuras, Estijos statistikos tarnyba. Galutinės energijos intensyvumas, tne / mln. Lt BVP Galutinės energijos intensyvumas – galutinės energijos sąnaudos, tenkančios BVP vienetui. Galutinės energijos intensyvumas nuo 2001 metų sumažėjo nuo 79,4 tne / mln. Lt BVP iki 64,1 tne / mln. Lt BVP, arba 19 procentų. Vidutiniškai per metus galutinės energijos intensyvumas mažėjo 3,4 procento. Galutinės energijos suvartojimas Lietuvoje per šį laikotarpį padidėjo 29 procentais, tačiau šalies BVP (grandine susieta apimtimi) per tą patį laikotarpį išaugo 60 procentų. Tai reiškia, kad šalyje didėjo energijos vartojimo efektyvumas – tam pačiam BVP vienetui sukurti reikalingas energijos kiekis mažėjo. Tai ir lėmė galutinės energijos intensyvumo mažėjimą. 15 lentelė. Galutinės energijos intensyvumas, tne / mln. Lt BVP 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai Galutinės energijos intensyvumas, tne / mln. Lt BVP 79,4 77,2 72 69,8 67,5 66,4 64,1* ––––––––––––––––––––– * Išankstiniai duomenys. Šaltinis – Statistikos departamentas. 16 lentelė. Energijos intensyvumas, palyginti su ES valstybėmis, kg / naftos ekvivalentu 1000 eurų 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai ES-27 214,71 211,76 214,69 212,06 208,56 202,45 Lietuva 1223,53 1215,22 1145,53 1086,73 948,37 861,85 Latvija 766,97 707,99 704,42 665,96 613,81 563,22 Estija 1229,71 1112,3 1134,08 1081,66 967,42 848,28 Lenkija 649,2 630,25 623,05 594,33 582,53 573,97 Danija 125,04 122,1 127,81 121,23 115,58 118,05 Švedija 222,46 215,85 209,43 209,68 199,36 188,34 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Eurostatas. 15 pav. Energijos intensyvumas. Šaltiniai: Statistikos departamentas, Eurostatas.
4. Žemės ūkio rodiklis Užimtųjų žemės ūkyje dalis, palyginti su bendru užimtųjų skaičiumi, procentais Pagal užimtųjų žemės ūkyje dalį, palyginti su bendru užimtųjų skaičiumi, 2006 metais Lietuva pasiekė 12,4 procento rodiklį ir gerokai viršijo ES-27 lygį (6,3 procento). Tik Lenkijoje (19 procentų) šis rodiklis yra didesnis negu Lietuvoje. 17 lentelė. Užimtųjų žemės ūkyje 2006 metais dalis, palyginti su bendru užimtųjų skaičiumi, procentais ES-27 Lietuva Lenkija Latvija Danija Estija Suomija Švedija Vokietija 6,3 12,4 19 11 3,1 4,8 5 2,2 2,2 Šaltinis – Statistikos departamentas.
5. Sveikatos rodikliai Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė (vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė) 18 lentelė. Tikėtina vidutinė vyrų gyvenimo trukmė 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai Tikėtina vidutinė vyrų gyvenimo trukmė ES-27 ... 74,5 74,6 75,2 ... ... Lietuva 65,9 66,2 66,4 66,3 65,3 65,3 Lenkija 70 70,3 70,5 70,6 70,8 70,9 Estija 64,9 65,3 66,1 66,4 67,3 67,4 Latvija ... 64,7 65,6 65,9 65,4 65,4 Bulgarija 68,6 68,8 68,9 68,9 69 69,2 Rumunija 67,5 67,3 67,7 68,2 68,7 69,2 Danija 74,7 74,8 75 75,4 76 76,1 Švedija 77,6 77,7 78 78,4 78,5 78,8 Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas. 16 pav. Tikėtina vidutinė vyrų gyvenimo trukmė. Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas. Tikėtina vyrų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje 2006 metais sudarė 65,3 metų. Palyginti su kitomis ES-26 valstybėmis, tai trumpiausia gyvenimo trukmė. Latvijoje šis rodiklis tik 0,1 punktu didesnis negu Lietuvoje. 19 lentelė. Tikėtina vidutinė moterų gyvenimo trukmė 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai Tikėtina vidutinė moterų gyvenimo trukmė ES-27 ... 80,9 80,8 81,5 ... ... Lietuva 77,6 77,5 77,8 77,7 77,3 77 Lenkija 78,4 78,8 78,8 79,2 79,3 79,7 Estija 76,4 77 77,1 77,8 78,2 78,6 Latvija ... 76 75,9 76,2 76,5 76,3 Bulgarija 75,4 75,5 75,9 75,8 76,2 76,3 Rumunija 74,9 74,7 75 75,5 75,7 76,2 Danija 79,3 79,4 79,8 80,2 80,5 80,7 Švedija 82,2 82,1 82,5 82,8 82,9 83,1 Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas. 17 pav. Tikėtina vidutinė moterų gyvenimo trukmė. Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas. Tikėtina moterų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje 2006 metais sudarė 77 metus, taigi yra didesnė negu Bulgarijoje (76,3), Latvijoje (76,3) ir Rumunijoje (76,2). Kūdikių mirtingumas Lietuvoje (1000-čiui gyvų gimusiųjų) Pagal kūdikių mirtingumą 2007 metais Lietuvą (jos rodiklis – 5,9) aplenkė 7 ES valstybės (Lenkija, Slovakija, Kipras, Malta, Latvija, Bulgarija, Rumunija). 20 lentelė. Kūdikių mirtingumas (1000-čiui gyvų gimusiųjų) 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai Kūdikių mirtingumas ES-27 5,8 5,5 5,3 ... ... 4,7 ... Lietuva 7,9 7,9 6,7 7,9 6,8 6,8 5,9 Lenkija 7,7 7,5 7 6,8 6,4 6 6 Latvija 11 9,8 9,4 9,4 7,8 7,6 8,7 Bulgarija 14,4 13,3 12,3 11,6 10,4 9,7 9,2 Rumunija 18,4 17,3 16,7 16,8 15 13,9 12 Estija 8,8 5,7 7 6,4 5,4 4,4 5 Danija 4,9 4,4 4,4 4,4 4,4 3,8 4 Švedija 3,7 3,3 3,1 3,1 2,4 2,8 2,5 Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas.
6. Transporto rodikliai Transporto, sandėliavimo ir ryšių dalis bendrosios pridėtinės vertės struktūroje, procentais Transporto ir ryšių dalis bendrosios pridėtinės vertės struktūroje per 2007 metus siekė 13 procentų, iš jų transporto ir sandėliavimo veiklos apimtis, palyginti su 2006 metais, padidėjo 20,2 procento ir sudarė 10,4 procento, o pašto ir ryšių veiklos apimtis, palyginti su 2006 metais, padidėjo 9,6 procento ir sudaro 2,6 procento. Didžiausią transporto ir sandėliavimo veiklos dalį sudarė sausumos transportas ir pagalbinė transporto veikla, į kurią įeina jūrų ir oro uostų darbas. Sausumos transporto veiklos dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje per 2007 metus padidėjo iki 6,4 procento, apimtis, palyginti su 2006 metais, padidėjo 20 procentų; pagalbinės transporto veiklos dalis atitinkamai padidėjo iki 3,4, apimtis – 30,2 procento. Transportas sukuria kasmet vidutiniškai apie 10 procentų šalies bendrosios pridėtinės vertės, tačiau šiame sektoriuje dirba tik 5,5 procento visų šalies dirbančiųjų. Tai išskirtinis darbo našumas: per vieną faktiškai dirbtą valandą šis sektorius sukuria beveik dvigubai daugiau bendrosios pridėtinės vertės nei vidutiniškai visi kiti sektoriai. ES vidutiniškai transporto sektoriaus veikla sukuria 7 procentus bendrosios pridėtinės vertės (t. y. Lietuvoje transporto sektorius sukuria 40 procentų daugiau bendrosios pridėtinės vertės negu ES vidurkis). Visas susisiekimo sektorius (transportas, sandėliavimas ir ryšiai) yra trečia daugiausiai bendrosios pridėtinės vertės sukurianti veiklos rūšis Lietuvoje (vidutiniškai 13 procentų). Transporto sektoriuje dirbančios įmonės kasmet sumoka vidutiniškai per 10 procentų visų mokesčių. 18 pav. Susisiekimo sektoriaus sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės dalies (procentais) dinamika 2005–2008 metais. Šaltinis – Statistikos departamentas. Pažymėtina, kad susisiekimo sektorius kasmet didina savo indėlį į šalies bendrąją pridėtinę vertę daugiau nei 1 mlrd. litų. Be to, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos jūros regiono valstybėse, transporto sektorius plečiasi greičiau, nei didėja šalies bendroji pridėtinė vertė, o tai įrodo, koks svarbus šis sektorius mūsų kaimyninėms valstybėms. 21 lentelė. Transporto, pašto ir telekomunikacijų sektorių indėlis į bendrąją pridėtinę vertę 2004–2008 metais (galiojusiomis kainomis, mln. litų) Bendroji pridėtinė vertė pagal ekonominės veiklos rūšis 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metų I ketvirtis 2008 metų II ketvirtis 2008 metų III ketvirtis mln. litų procentai mln. litų procentai mln. litų procentai mln. litų procentai mln. litų mln. litų mln. litų Bendroji pridėtinė vertė 56 682,6 100 65 163,6 100 74 677,2 100 87 904,5 100 21 859,3 25 700,8 26 922,9 Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai (telekomunikacijos) iš jų: 7 181,5 12,7 8 265,3 12,7 9 511,7 12,7 11 435 13 2 838,1 (13 %) 3 218,1 (12,5 %) 3 409,2 (12,7 %) transportas ir sandėliavimas 5 288,1 9,3 6 278,7 9,6 7 426,5 9,9 9 148,9 10,4 2 226,7 (10,2 %) 2 532,7 (9,9 %) 2 771,4 (10,3 %) paštas ir ryšiai 1 893,4 3,3 1 986,6 3 2 085,2 2,8 2 286,1 2,6 611,4 (2,8 %) 685,4 (2,7 %) 637,9 (2,4 %) Šaltinis – Statistikos departamentas. Transporto paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalgoje pagal regionines ir pasaulio tendencijas (atlikta 2007 metais Ūkio ministerijos užsakymu) pabrėžiama, kad investicijos į transporto sektorių yra visiškai pateisinamos, nes Lietuva daug uždirba iš transporto ir sandėliavimo paslaugų. Tai rodo ir šalies mokėjimų balanso duomenys. Šiuo metu transporto sektorius vis dar vienas iš nedaugelio, kuris yra konkurencingas tarptautinėje rinkoje. Apie tai galima spręsti iš grynųjų pinigų pajamų dydžio, t. y. skirtumo tarp transporto paslaugų eksporto (6,2 mlrd. litų) ir importo (4,9 mlrd. litų), kuris 2008 metais (išankstiniais duomenimis, kadangi trūksta 2008 metų IV ketvirčio duomenų) viršija 1,3 mlrd. litų, sudarančių net 59 procentus viso paslaugų eksporto. Kartu su kelionių paslaugų eksportu šis rodiklis siekia net 88 procentus. Lietuvos transporto paslaugų eksporto plėtros galimybės, palyginti su kitų valstybių patirtimi (pavyzdžiui, Danijos), išlieka didelės. Suprantama, būtinos investicijos šiam našumui padidinti, kad būtų galima taikyti naujas, inovatyvias ir pažangias technologijas transporto sektoriuje, laiku įgyvendinti projektus, diegti intelektines transporto sistemas, stiprinti administracinius gebėjimus, tobulinti darbuotojų kvalifikaciją. Analizuojant Lietuvos ir kitų Baltijos jūros regiono valstybių transporto paslaugų eksporto dinamiką, matyti, kad transporto sektoriaus svarba didėja visame regione, ypač Lietuvoje, Lenkijoje ir Danijoje. Transporto sistema tarnauja kaip efektyvus distribucijos paslaugų židinys tarp Centrinės, Tolimosios Azijos ir Vakarų Europos. 22 lentelė. Baltijos jūros regiono valstybių transporto paslaugų eksporto dinamika, mln. eurų Baltijos jūros regiono valstybės 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai Pokytis (procentais) 2007 / 2003 2008 metų I ketvirtis 2008 metų II ketvirtis 2008 metų III ketvirtis Danija 15815 17286 21732 26477 29086 83,91 7453 7982 8394 Vokietija 23909 27048 30994 33574 37509 56,88 9418 9986 10479 Estija 858 978 1001 1139 1309 52,56 317 344 370 Latvija 798 805 989 1138 1352 69,42 377 384 413 Lietuva 826 1089 1278 1545 1710 107,02 431 456 466 Lenkija 3512 3378 4397 5556 6723 91,43 1676 1877 1918 Suomija 1768 1932 1959 2195 2377 34,45 565 589 677 Švedija 5945 6587 7003 7335 8082 35,95 1999 2204 2234 Šaltinis – Eurostatas. Transporto paslaugų eksportas yra gana svarbus pajamų šaltinis visoms Baltijos jūros regiono valstybėms. Lygindami šio rodiklio dalį šalies BVP struktūroje, matysime, kad iš transporto paslaugų eksporto daugiausia uždirba Danija – net 13 procentų šalies BVP. 19 pav. Transporto paslaugų eksporto (mln. eurų) ir šalių BVP (mln. eurų) dinamikos palyginimas Baltijos jūros regiono valstybėse. Šaltinis – Eurostatas. 2008 m. lapkričio 26 d. Europos Komisijos Ekonomikos gelbėjimo plane KOM

(2008)800 ES valstybės narės skatinamos spartinti investicijas į infrastruktūrą, išskiriant transeuropinius transporto tinklus, plačiajuosčio ryšio linijas ir energetiką, taip pat plėtoti aplinkai draugiškų rūšių transportą. Šiomis investicijomis valstybės narės kviečiamos sušvelninti statybų sektoriaus „burbulo“ sprogimo padarinius ir panaudoti ilgalaikio darnaus ekonomikos augimo potencialą, sukuriant ir išlaikant ilgalaikes darbo vietas, gerinant verslo sąlygas, mažinant regionų atskirtį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad investicijos kitose valstybėse į transporto infrastruktūrą turėtų didėti, ypač Baltijos jūros regione, kuris pasižymi dideliu potencialu dėl vis mažiau užšąlančių ir neapkrautų uostų, sąlygiškai laisvesnių geležinkelių nei Vakarų Europoje, aukštos logistikos paslaugų kokybės. 8. Aplinkos būklės rodikliai Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą, tūkst. t CO2 ekvivalentu / mln. Lt BVP Šis rodiklis parodo, kad šalies ekonomika auga ir produkcijos gamyba didėja daug sparčiau, negu į atmosferą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, t.y. naudojant efektyvesnes, aplinkai palankias, energiją taupančias technologijas ir daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, produkcijos vienetui pagaminti sunaudojama mažiau energijos ir todėl išsiskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (mažėja anglies dioksido intensyvumo rodiklis). 23 lentelė. Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą, tūkst. t CO2 ekvivalentu / mln. Lt BVP 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą, tūkst. t CO2 ekvivalentu / mln. Lt BVP 0,419 0,398 0,37 0,348 0,319 0,284 Šaltinis – Statistikos departamentas. Susidarantis gamybinių atliekų kiekis, tūkst. t / mln. Lt BVP Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ilgos trukmės uždaviniuose nurodoma, kad atliekų turi daugėti lėčiau, nei didėja gamybos apimtis. Statistiniai duomenys rodo, kad nuo 2004 metų susidariusių gamybos atliekų kiekis, tenkantis BVP vienetui t / mln. Lt, mažėja. Nuo 2004 metų BVP augo kasmet (2005 metais – 7,8 procento, 2006 metais – 7,8 procento, 2007 metais – 8,9 procento, 2008 metais – 3,2 procento). 24 lentelė. Susidarantis gamybinių atliekų kiekis, tūkst. t / mln. Lt BVP 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2