(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas (Žin., 1999, Nr. 112-3260); 7.3.2. STR 2.01.01

(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233); 7.3.3. STR 2.01.01

(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215; 2002, Nr. 106-4776); 7.3.4. STR 2.01.01

(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr. 96-4232); 7.3.5. STR 2.01.01

(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr. 96-4232); 7.3.6. STR 2.01.01

(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120; 2002, Nr. 98-4343); 7.3.7. STR 1.01.05: 2000 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586); 7.3.8. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611); 7.3.9. STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 23-720); 7.3.10. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682); 7.3.11. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683); 7.3.12. „Mažų nuotekų kiekių tvarkymo laikinasis reglamentas“ (Žin., 2002, Nr. 115-5159); 7.4. Higienos normos: 7.4.1. HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ (Žin., 1999, Nr. 58-1907); 7.4.2. HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 110-4008); 7.4.3. HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 8-301, Nr. 59-2401); 7.4.4. HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726); 7.4.5. HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 2002, Nr. 11-388); 7.5. Aplinkosaugos normos: 7.5.1. LAND 2-95 „Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės“ (Žin., 1997, Nr. 70-1790); 7.5.2. LAND 20-2001 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 61-2196); 7.5.3. LAND 21-01 „Aplinkosauginės buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklės“ (Žin., 2001, Nr. 41-1438); 7.5.4. LAND 22-97 „Metodiniai nurodymai gamtosauginiam vandens debitui nustatyti“ (Žin., 2000, Nr. 79-2395); 7.5.5. LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087; 2002, Nr. 17-705, Nr. 85-3684, Nr. 81-3497); 7.5.6. LAND 47-1:2002 „Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDSn) nustatymas. 1 dalis. Skiedimo ir sėjimo, pridėjus aliltiokarbamido, metodas (ISO 5815:1989, modifikuotas)“ (Žin., 2002, Nr. 80-3476); 7.5.7. LAND 47-2:2002 „Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDSn) nustatymas. 2 dalis. Neskiestų mėginių metodas (ISO5815:1989, modifikuotas)“ (Žin., 2002, Nr. 80-3476); 7.6. Statybos normos: 7.6.1. RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“; 7.6.2. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 27-394; 2000, Nr. 96-423); 7.7. Standartai: 7.7.1. LST EN 752-1:2003 lt. Lauko nuotakynas. 1 dalis. Bendrosios nuostatos; 7.7.2. LST EN 1085:2003 lt. Nuotekų valymas. Terminai ir apibrėžimai; 7.7.3. LST EN 12255-1: 2002 en. Nuotekų valyklos. 1 dalis. Bendrieji statybos principai; 7.7.4. LST EN 12255-3+AC: 2002 en. Nuotekų valyklos. Parengtinis valymas; 7.7.5. LST EN 12255-4: 2002 en. Nuotekų valyklos. 4 dalis. Pirminis nusodinimas; 7.7.6. LST EN 12255-5: 2000 en. Nuotekų valyklos. 5 dalis. Nuotekų tvenkiniai; 7.7.7. LST EN 12255-6: 2002 en. Nuotekų valyklos. 6 dalis. Veikliojo dumblo procesas; 7.7.8. LST EN 12255-7: 2002 en. Nuotekų valyklos. 7 dalis. Biologiniai plėveliniai reaktoriai; 7.7.9. LST EN 12255-8: 2002 en. Nuotekų valyklos. 8 dalis. Dumblo apdorojimas ir sandėliavimas; 7.8. Įsakymai: 7.8.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. 10 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 5-152); 7.8.2. Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 495 (Žin., 2001, Nr. 87-3054; 2002, Nr. 62- 2533). III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 8. Šiame skyriuje pateikiamos tik tos Reglamente vartojamos sąvokos, kurios neapibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Reglamento nuorodų skyriaus 7.2.3-7.3.10 punktuose įvardytuose statybos techniniuose reglamentuose. Kitos Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos pateikiamos suskirstant jas pagal sąvokų apibrėžimus vienijančias prasmines grupes. 9. Esminiai statinio (jo dalies) reikalavimai: konstrukcijų kritinė ribinė būklė [7.3.1] – įvairių konstrukcijų suirimas ar jam artima būklė. 9.1. Kritinei būklei taip pat priskiriama: 9.1.1. nepažeistos konstrukcijos ar bet kurios jos dalies laikančiųjų konstrukcijų griūtis; 9.1.2. griūtis dėl didelių deformacijų ar sėdimų; 9.1.3. konstrukcinės sistemos virtimas mechanizmu; 9.1.4. staigi konstrukcijos griūtis; 9.1.5. konstrukcijos ar bet kurios jos dalies, įskaitant atramas ir pamatus, stabilumo netekimas. 9.2. Konstrukcijų naudojimo ribinė būklė [7.3.1] – konstrukcijos būklė, kai dėl specifinių kriterijų tolesnė konstrukcijų eksploatacija (naudojimas) ar funkcionavimas yra neįmanomas. Ši būklė tai: - neleistinos deformacijos ar poslinkiai, kurie trukdo normaliai statinio eksploatacijai (naudojimui) arba sukelia apdailos ar nelaikančiųjų elementų pažeidimus; - neleistinos vibracijos, kurios sukelia diskomfortą žmonėms arba pavojų statiniams ar juose esantiems įrenginiams arba riboja jų funkcionalumą; - neleistinas supleišėjimas. 10. Nuotekų valymas: 10.1. A kategorijos techninės specifikacijos – statybos techniniai reglamentai arba standartai, kurie taikomi projektuojant ir statant pastatus ir inžinerinius statinius bei jų dalis arba atskirais šios veiklos atvejais, vadovaujantis SPD (Statybos produktų direktyva) nustatytais statinio esminiais reikalavimais; 10.2. B kategorijos techninės specifikacijos – standartai ir techniniai liudijimai, kurie taikomi tik statybos produktams, įvertinant jų atitiktį ir ženklinant pagal SPD; 10.3. statybos produktas – bet koks pagamintas produktas, numatomas įkonstruoti (įmontuoti, įdėti ar instaliuoti) ilgam laikui į statinį – pastatą ar inžinerinį įrenginį. Šis terminas apibrėžia statybines medžiagas, statybos gaminius ir statybos dirbinius; 10.4. aeratorius – vandens apdorojimo įrenginys, kuriuo ištirpinama deguonies ir/arba pašalinamos lakiosios priemaišos; 10.5. aeruotas vanduo – vanduo, kuriame ištirpinta deguonies; 10.6. dribsniklis (flokuliantas) – medžiaga savo mechaninėmis, cheminėmis arba biologinėmis savybėmis padedanti stambių, lengvai atskiriamų nuo skysčio, drumzlių susidarymui jungiantis smulkioms; 10.7. krekiklis (koaguliantas) – reagentas, naudojamas skendos arba emulsijos pastovumui pažeisti; 10.8. kontaktinis nusodintuvas – įrenginys, kuriame vanduo skaidrėja veikiamas krekiklio (kontaktinės koaguliacijos); 10.9. technologiniai parametrai – būdingieji technologijos veiksniai, kurių reikšmės lemia nuotekų ruošimo įrenginių dydį ir eksploatavimo tvarką; 10.10. technologiniai tyrinėjimai – nuotekų valymo ar dumblo apdorojimo, siekiat pašalinti nepageidaujamas priemaišas ar drėgnumą, būdų veiksmingumo tikrinimas, naudojant tam tikrą įrangą ir metodiką, kurio metu nustatomi technologiniai šalinimo įrenginių parametrai; 10.11. antrinis valymas – nuotekų valymas, kai išvalytos nuotekos atitinka „Aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti“ [7.8.2], reikalavimus; 10.12. apdorotas dumblas – dumblas, kuris yra biologiškai, chemiškai ar termiškai apdorotas, ilgai laikytas arba kitokiu tinkamu procesu apdorotas taip, kad jo savybė fermentuotis ir keliamas sveikatai pavojus jį naudojant yra gerokai sumažintas; 10.13. biocheminis deguonies suvartojimas (BDSt) – ištirpusio deguonies, suvartojamo tam tikromis sąlygomis (per t parų, esant 20 ºC temperatūrai) biologiškai skaidant organines ir/arba neorganines nuotekų priemaišas, koncentracija; 10.14. cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) – deguonies, suvartojamo nuotekų mėginio priemaišas oksiduojant dichromatu tam tikromis sąlygomis, koncentracija; 10.15. buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro dėl žmogaus medžiagų apykaitos ir buitinės veiklos; 10.16. debitas – skysčių, dujų, nešmenų ir pan. kiekis, pratekantis tėkmės skerspjūviu (upės vaga, vamzdžiu, porėtos medžiagos sluoksniu) per laiko vienetą. Reiškiamas tūrio vienetais (kubiniais metrais, litrais ir pan.) arba masės vienetais (tonomis, kilogramais ir pan.) per sekundę, minutę, valandą, parą. Labai įvairiai konkretinamas, pvz., maksimalus (vidutinis, projektinis ir t. t.) upės (kanalo, vamzdyno ir t. t.) ir pan. debitas; 10.17. didelės nuotekų valyklos – valyklos, skirtos daugiau kaip 50000 GE nuotekoms valyti; 10.18. dumblas – nukenksmintas ar nenukenksmintas vandens ir drumzlių mišinys, išskirtas valant nuotekas; 10.19. dumblo apdorojimas – nuotekų nuosėdų ir veikliojo dumblo tūrio mažinimas ir (arba) organinių medžiagų skaidymas; 10.20. dumblo naudojimas – dumblo paskleidimas dirvos paviršiuje ar kitoks įterpimas į dirvožemį arba kitoks naudojimas; 10.21. dumblo tvarkytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio ūkinė veikla susijusi su dumblo gavimu, apdorojimu, saugojimu ir realizavimu; 10.22. fekaliniai streptokokai – įvairios aerobinių ir fakultatyviai anaerobinių streptokokų rūšys, gyvenančios žmonių ir/arba gyvulių storosiose žarnose. Jų buvimas vandenyje (nors ir be E. coli) rodo teršimą fekalijomis; 10.23. filtracija – skysčių tekėjimas, dujų skverbimasis porėtose, plyšėtose terpėse (žemės padermėse, filtruose, džiovinamų grūdų masėje ir pan.) veikiant skysčių, dujų slėgio/slėgio aukščio gradientui; 10.24. filtravimo įrenginiai – tai kompleksas įrenginių, skirtų nuotekoms valyti. Kartais galutinis nuotekų valymas atliekamas tik šiam tikslui skirtoje vietoje natūralios sanklodos gruntuose ir neturint organizuoto nuotekų išleidimo; 10.25. filtravimo įrenginių požeminio ir paviršinio vandens monitoringas – sistemingas požeminio ir paviršinio vandens kokybės ją veikiančių veiksnių stebėjimas, poveikio vertinimas ir prognozė; 10.26. filtravimo įrenginių sanitarinė apsaugos zona (SAZ) – teritorija aplink įrenginius, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti neigiamas FĮ poveikis aplinkai, žmogui. SAZ sudaro dvi juostos (I ir II); 10.27. filtravimo įrenginių SAZ I juosta – teritorija aplink FĮ, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti neigiamas jų poveikis antžeminės ir požeminės aplinkos kokybei (nemalonus kvapas, ligas pernešančių vabzdžių ir parazitų populiacijos padidėjimas ir t. t.); 10.28. filtravimo įrenginių SAZ II juosta – teritorija aplink FĮ, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti neigiamas jų poveikis paviršinio ir požeminio vandens kokybei; 10.29. filtracijos koeficientas – pastovus proporcingumo koeficientas, priklausantis nuo uolienų porų ir plyšių dydžio bei pro juos besifiltruojančio skysčio savybių; 10.30. filtravimo sistema – tai biologinio valymo įrenginių dalis, kurioje nuotekos paskleidžiamos ant įkrovos arba žemės paviršiuje (antžeminio filtravimo sistema), arba podirvyje aukščiau gruntinio vandens paviršiaus (požeminio filtravimo sistema) ir savaiminiu būdu įfiltruojamos į žemės sluoksnius, pasižyminčius natūraliomis valomosiomis savybėmis; 10.31. gamybinės nuotekos – nuotekos, susidarančios gamybos proceso metu; 10.32. GE (gyventojų ekvivalentas) – ekvivalentiškas gyventojų skaičius, apskaičiuotas pagal vienetinį nuotekų penkių parų biocheminį deguonies suvartojimą, sąlygiškai atitinkantis vienam gyventojui per parą tenkantį teršalų kiekį (60 g BDS5 per parą); 10.33. grupinės nuotekų valyklos – valyklos, skirtos grupės namų (11–100 GE) nuotekoms valyti; 10.34. individualios nuotekų valyklos – valyklos, skirtos vieno namo (iki 10 GE) nuotekoms valyti; 10.35. komunalinės nuotekos – iš urbanizuotų teritorijų (aglomeracijų) bendra surinkimo sistema sutekančios nuotekos, kurių pagrindas arba viena iš sudedamųjų dalių yra buitinės nuotekos; 10.36. mažosios nuotekų valyklos – valyklos, skirtos 101–2000 GE nuotekoms valyti; 10.37. nuotėkis – paviršinio bei požeminio vandens judėjimo gamtinės apytakos procese intensyvumas nagrinėjamais laikotarpiais – per metus, sezonus, mėnesius. Išreiškiamas: 1) nuotekų tūriu; 2) nuotėkio tūrio ir laiko santykiu, t. y. vidutiniu debitu; 3) vidutinio debito ir sutekėjimo baseino ploto santykiu, t. y. nuotėkio moduliu (hidromoduliu) ir 4) nuotėkio tūrio ir sutekėjimo baseino ploto santykiu, t. y. nuotėkio sluoksnio aukščiu; 10.38. nuotekos – vandeniu organizuotai šalinamos atliekos arba organizuotai šalinamas perteklinis vanduo (išskyrus drenažinį ir paviršinių vandens telkinių vandenį); 10.39. nuotekų dumblas – likutinis dumblas iš įrenginių, valančių buitines ar komunalines bei kitas, savo sudėtimi panašias nuotekas; 10.40. nuotekų kaupimo rezervuaras – sandari talpa, skirta nuotekoms kaupti ir po to, jas išsiurbus asenizacine mašina, utilizuoti kitoje tam skirtoje vietoje; 10.41. nuotekų tvarkymas – nuotekų surinkimas, valymas ir jų išleidimas; 10.42. nuotekų tvarkymo įrenginiai – inžineriniai įrenginiai nuotekoms tvarkyti (vamzdynai, siurblinės, nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, naftos produktų atskirtuvai ir kt.); 10.43. nuotekų surinkimo sistema – inžinerinių įrenginių, vamzdynų ir įrangos sistema, skirta nuotekoms surinkti ir transportuoti; 10.44. nuotekų valyklos – inžinerinių įrenginių kompleksas nuotekoms valyti; 10.45. pirminis valymas – komunalinių nuotekų valymas fiziniu ir (arba) cheminiu būdu, kai įtekančių į valymo įrenginius nuotekų BDS sumažinamas bent 20 %, o bendras skendinčiųjų medžiagų kiekis, buvęs atitekančiame į valymo įrenginius vandenyje, sumažėja bent 50 %; 10.46. podirvinė drėkinimo sistema – viena iš galimų nuotekų tvarkymo sistemų, įrengiant ne žemiau kaip 1 m iki gruntinio vandens lygio požeminius nuotekų drėkintuvus, kai nėra sąlygų išvalytų nuotekų išleisti į paviršinio vandens telkinius; 10.47. salmonelės – mikroorganizmai, formuojantys tipiškas kolonijas selektyvinėse terpėse ir pasižymintys tipiškomis biocheminėmis bei serologinėmis savybėmis. Salmonelės išskiriamos su išmatomis, todėl jų gali pasitaikyti nuotekose, mėšle ar srutose; 10.48. slėginė tėkmė – skysčių tėkmė visu iš visų pusių apriboto vandentakio (vamzdžio, tunelio, vandeningo sluoksnio tarp vandensparų) skerspjūviu (be skysčio laisvojo paviršiaus); 10.49. tinkamas valymas – nuotekų valymas bet kokiu būdu ir (arba) išleidimo sistema, kai, išleidus nuotekas į vandens telkinį (priimtuvą), jame tenkinami vandens kokybės reikalavimai; 10.50. vandentvarka – gamtosauginių, techninių, teisinių ir kt. priemonių kompleksas subalansuotai vandens objektų būklei užtikrinti; 10.51. vidutinės nuotekų valyklos – valyklos, skirtos 2001-50000 GE nuotekoms valyti; 10.52. žarnyno virusai – virusai, galintys daugintis žmonių ir gyvūnų virškinimo trakte. IV SKYRIUS. Žymenys ir sutrumpinimai 11. Statybos techniniame reglamente vartojami tokie žymenys ir sutrumpinimai: 11.1. Na22 SO3 – natrio sulfitas; 11.2. Na2 SO4 – natrio sulfatas; 11.3. C – deguonies koncentracija, mg/l; 11.4. C∞* – ištirpusio deguonies soties koncentracija, laikui; 11.5. C0 – ištirpusio deguonies koncentracija bandymo pradžioje, mg/l; 11.6. kL – tūrinis masės perdavimo koeficientas, l/s; 11.7. t – laikas, s; 11.8. θΩ – temperatūros koreliacijos koeficientas; 11.9. τΩ – slėgio koreliacijos koeficientas; 11.10. VDG – švaraus vandens deguoninimo geba, kg/h; 11.11. VDN – švaraus vandens deguoninimo našumas, kg/kWh. V SKYRIUS. NUOTEKŲ VALYKLOS I SKIRSNIS. NUOTEKŲ VALYKLOS. ESMINIAI REIKALAVIMAI 12. Projektuojant nuotekų valyklas, įvertinama būsima jų įtaka aplinkai ir dėl to nustatomi būtini apribojimai dėl: 12.1. didžiausio nuotekų valyklos statinių – pastatų ir įrenginių (nusodintuvų, pūdytuvų ir kt.) aukščio; 12.2. kvapo ir triukšmo sklidimo; 12.3. gruntinio vandens lygio ir kokybės išsaugojimo; 12.4. aplinkos išsaugojimo; 12.5. saugių atstumų tarp pastatų ir tinklų; 12.6. reikalingų statybų plėtimo; 12.7. specifinių reikalavimų nuotekų valyklos statybos medžiagoms. 13. Valykla turi būti suprojektuota ir pastatyta naudojant geriausias technologijas, o nuotekos valomos ir šalinamos taip, kad būtų daroma mažiausia įtaka aplinkai. Nuotekų išleidimo sąlygų nustatymo ir leidimų išdavimo tvarką nustato aplinkos ministras [7.2.3]. 14. Išleidžiamose į paviršinius vandens telkinius nuotekose negali būti viršytos aplinkos ministro patvirtintos ribinės teršalų vertės [7.2.3]. 15. Nuotekų valykla privalo atitikti šiuos reikalavimus: 15.1. tenkinti šalyje galiojančius reikalavimus dėl nuotekų išleidimo vietos ir kokybės; 15.2. išleidžiamų valytų nuotekų debitai neturi viršyti nurodytų aplinkosaugos institucijų išduotuose leidimuose; 15.3. išleidžiamų valytų nuotekų kokybė turi tenkinti galiojančius arba leidimuose nurodytus reikalavimus, esant bet kokiems valomų nuotekų debitams ir nuotekų valyklų krūviams; 15.4. nuotekų valyklos aptarnaujantis personalas turi turėti saugaus darbo sąlygas; 15.5. turi būti užtikrintas nuotekų valyklos statinių ilgaamžiškumas; 15.6. nuotekų valyklos technologinė įranga, talpos, vamzdynai turi būti sandarūs; 15.7. turi būti sudarytos tinkamos sąlygos aptarnauti ir prižiūrėti nuotekų valyklų technologinę įrangą ir statinius; 15.8. turi būti įvertintas galimas poreikis išplėsti, modernizuoti nuotekų valyklą; 15.9. turi būti užtikrintas nuotekų valyklos veikimo patikimumas, o galimų jos sutrikimų pavojus ir poveikis aplinkai turi būti minimalūs; 15.10. nuotekų valykla turi būti ekonomiška, t. y. jos statybos ir eksploatavimo išlaidos turi būti minimalios; 15.11. energijos sąnaudos statyti ir eksploatuoti nuotekų valyklą turi būti keik galima mažesnės; 15.12. iš nuotekų valyklų šalinamų atliekų (teršalų, dumblo) kiekis ir užterštumas turi būti kiek galim mažesnis; 15.13. turi būti sudaryta galimybė ekonomiškai panaudoti arba saugiai šalinti iš nuotekų valyklos atliekas (teršalus). 16. Nuotekų valyklų konstrukcijos turi būti: 16.1. atsparios apkrovoms, galinčioms veikti valyklų statybos ir eksploatavimo metu (vandens slėgiui, statinėms ir dinaminėms apkrovoms nuo veikiančios technologinės įrangos); 16.2. atsparios nuotekų dumblo, oro ir dujų ardomajam cheminiam ir biologiniam poveikiui, o taip pat dėl temperatūros pokyčių atsirandančioms jėgoms; 16.3. apsaugotos nuo išplukdymo. 17. Apskritų gelžbetoninių rezervuarų, kurių viršutine dalimi riedės guminiai ar poliuretaniniai dumblo grandiklių vežimėlių ratai, paviršius (vėžės), turi būti horizontalus ir atsparus šalčiui ir apledėjimui bei prieš apledėjimą naudojamų druskų poveikiui. 18. Įvertinti galimus netolygius nuosėdžius tarp konstrukcijų, o taip pat tarp konstrukcijų ir technologinės įrangos bei vamzdynų. 19. Naudoti lanksčius sujungimus tarp statybinių konstrukcijų ir įrangos. 20. Konstrukcijose skirtingos sudėties metalų sąlyčio vietose numatyti apsaugos nuo korozijos ir galvaninių srovių susidarymo priemones. 21. Įvertinti orapūčių ir kompresorių keliamą triukšmą ir vibraciją. 22. Jeigu konstruktyviniai, apkrovų veikiami nuotekų valyklų elementai yra plastikiniai, turi būti įvertinta ardomoji aplinkos įtaka jiems (ultravioletinė radiacija, temperatūros ir kt.). 23. Nuotekų valyklai reikalingas ypatingas naudojamų medžiagų patvarumas, todėl turi būti naudojamos korozijai atsparios medžiagos arba naudojamos medžiagos turi būti padengiamos antikorozine danga. 24. Nuotekų valyklos statybai naudojamos medžiagos turi atitikti statybos konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus. Specialių savybių medžiagos gali būti naudojamos Statytojo nurodymu. 25. Įranga ir jungiamosios detalės (varžtai, veržlės, poveržlės), kurios bus koroduojančioje aplinkoje ar veikiamos drėgmės, turi būti iš nerūdijančio plieno. 26. Nuotekų valyklos statybos vieta parenkama taip, kad valyklos poveikis aplinkai būtų keik galima mažesnis. 27. Nuotekų valyklos poveikio aplinkai sumažinimui turi būti naudojamos specifinės priemonės (kvapus skleidžiančių įrenginių uždengimas, mažiau kvapų, aerozolių ir triukšmo skleidžiančių valymo technologijų parinkimas, nuotekų valyklų įrengimas toliau nuo gyvenamųjų rajonų ir kt.). 28. Pastačius nuotekų valyklą, turi būti atliktas jos technologinių talpų sandarumo bandymas. 29. Gelžbetonio talpos bandomos užpildžius jas darbiniu skysčiu (kuris bus talpose jų eksploatavimo metu) arba vandeniu. Užpildžius atliekama talpų sandarumo vizualinė apžiūra. Po tokios apžiūros atliekamas sandarumo bandymas pagal įprastinius gelžbetonio talpų sandarumo bandymo reikalavimus. 30. Gruntinių talpų sandarumo bandymas atliekamas pagal įprastinius jų sandarumo bandymo reikalavimus. 31. Į aeruojamas talpas tiekiamo suspausto oro greitis vamzdžiuose, siekiant išvengti aplinkos taršos triukšmu, neturi viršyti 20 m/s. 32. Dėl kenksmingo riebalų poveikio nuotekų valymo procesams ir vandens telkiniams jie turi būti išskirti iš nuotekų, o ne ištirpinti ar emulguoti. 33. Jeigu į buitines ir komunalines nuotekas patenka nuotekos iš restoranų, viešbučių, maisto pramonės įmonių, nuotekų valyklų sudėtyje turi būti riebalų ir alyvos atskyrimo įrenginiai. Vietoje jų gali būti įrengti bendri riebalų, alyvos ir smėlio išskyrimo įrenginiai arba išskyrimas gali būti atliekamas pirminiuose nusodintuvuose. 34. Iš visuomeninio maitinimo ir panašių įmonių išleidžiamose nuotekose esantys riebalai turi būti išskiriami tose įmonėse riebalų (alyvos) skirtuvuose. 35. Riebalų ir alyvos skirtuvuose surinkti riebalai ir alyvos šalinami laikantis šiame Reglamente nurodytų saugos reikalavimų. 36. Lyginamuosiuose rezervuaruose turi būti įrengtos aeravimo sistemos, neleidžiančios susidaryti juose anaerobinėms sąlygoms ir nemaloniems kvapams. 37. Pirminio nusodinimo įrenginiams taikomi tokie patys esminiai reikalavimai kaip ir antriniams nusodinimo įrenginiams. Reikalavimai antriniams nusodintuvams yra nurodyti skirsnyje „Veikliojo dumblo procesas“. 38. Technologinių talpų ištuštinimas neturi pakenkti įrenginių stabilumui nepriklausomai nuo gruntinio vandens lygio. Esant būtinumui, numatomos apsaugos prieš galimą įrenginių išplukdymą priemonės: 38.1. įrenginių apsunkinimas betono balastu; 38.2. atbulinių vožtuvų įrengimas žemiau įrenginių rezervuarų dugno; 38.3. gruntinio vandens lygio laikinas pažeminimas 39. Projektuojant nuotekų valyklas, reikia numatyti triukšmo skleidimą mažinančias priemones nuo veikiančių: 39.1. orapūčių, triukšmo slopintuvų ir suspausto oro tiekimo vamzdynų; 39.2. purslinių aeratorių, elektros variklių ir reduktorių. 40. Naudojant pneumatinę aeracijos sistemą, reikia įvertinti galimybę sumažinti tėkmes greičius ir dinaminius slėgio nuostolius suslėgto oro tiekimo vamzdžiuose. 41. Reikia numatyti priemones karštų suslėgto oro tiekimo vamzdynų apsaugai. 42. Daugiausia aeravimo rezervuarai nedengiami, tačiau kai kuriais atvejais aeravimo rezervuarus reikia uždengti (siekiant neleisti aerozolių, kvapų sklidimo, įrengiant nuotekų valyklas netoli gyvenamųjų rajonų ir pan.). 43. Biologinių plėvelinių reaktorių sienutės ir pagrindas turi atlaikyti vandens slėgį, galintį susidaryti užsikimšus laikmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai laikmens užsikimšimas yra negalimas arba kai konstrukcijos nėra laikančios. 44. Kai laistomųjų reaktorių laikmuo yra sudarytas iš mineralinių medžiagų, reikia įvertinti reaktorių sienučių sezoninio pobūdžio išsiplėtimų ir susitraukimų sukeliamas įražas. 45. Nardinamieji reaktoriai ir rezervuarai turi būti suprojektuoti taip, kad eksploatavimo metu juose susidarytų minimalus dumblo kiekis, būtų užtikrintas pakankamas jų standumas ir nebūtų pažeista mechaninė įranga. Siekiant išvengti nemalonaus kvapo, vietoje anaerobinių tvenkinių gali būti įrengiami dviaukščiai (pūdomieji) nusodintuvai. 46. Dėl nemalonaus kvapo skleidimo (pvz., iš biologinių tvenkinių) tvenkiniai gali būti statomi ne arčiau kaip 200 m iki gyvenamųjų namų. 47. Parenkant tvenkinių statybos vietas, reikia įvertinti vėjų kryptis, reljefą, kraštovaizdžio ypatumus, gruntinio vandens lygį, geologines sąlygas, poplūdžio galimybes. 48. Nuotekų dezinfekavimo tikslas – pagerinti valytų nuotekų mikrobiologinę kokybę, jeigu tai yra reikalinga dėl jautrių vandens naudotojų, esančių pasroviui nuo valytų nuotekų išleidimo į vandens telkinį (upę) vietos. 49. Nuotekų valyklos valytų nuotekų dezinfekavimas gali būti reikalingas dėl žmonių apsaugos nuo galimo užkrėtimo patogeniniais mikroorganizmais, kai jos išleidžiamos į: 49.1. maudymuisi naudojamą vandens telkinį, paplūdimį ar kitas poilsio vietas; 49.2. vėžiagyvių nerštavietės ir buveines; 49.3. gamybiniam vandeniui ar nekontroliuojamam drėkinimu naudojamą telkinį arba talpą; 49.4. vandenis, kurie naudojami kaip geriamojo vandens gavybos šaltiniai. 50. Organikos pūdymo dujų tiekimo vamzdžiuose prieš dujų naudojimo įrenginius, sieros šalinimo įtaisus ir kompresorius turi būti įranga, neleidžianti plisti ugniai. 51. Cheminių ir kenksmingų medžiagų laikymas, krovimo ir iškrovimo darbai turi būti atliekami taip, kad transportuojant, pilant, laikant, maišant ir naudojant chemines ir pavojingas medžiagas, nebūtų kenkiama žmonėms ir aplinkai (sklindant dujoms, garams, skysčiams ir dulkėms). Laikantis šio reikalavimo: 51.1. patalpa, į kurią yra tiekiamos cheminės medžiagos ar vyksta jų paruošimas nuotekų valymo naudojimui, turi būti atitverta ir numatytas atsitiktinai išsiliejusių cheminių medžiagų surinkimas, nesukeliant pavojaus žmonėms ir aplinkai; 51.2. cheminių medžiagų laikymo talpos turi būti pagamintos iš poveikiui atsparių medžiagų; 51.3. cheminių medžiagų tiekimo į laikymo talpas ir cheminių medžiagų ėmimo iš jų vamzdynai turi būti sandarūs ir pagaminti iš poveikiui atsparių medžiagų; 51.4. cheminių medžiagų laikymo talpų pripildymo lygį ir šių medžiagų kokybę turi būti galima kontroliuoti už šių talpų ribų; 51.5. turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios perpildyti cheminių medžiagų laikymo talpų; 51.6. turi būti numatytos priemonės saugiai surinkti išsiliejusias chemines medžiagas, įrengiant apsaugines sienutes arba cheminių medžiagų laikymo talpas su dvigubomis sienutėmis; 51.7. turi būti įspėjimo užrašai apie chemines medžiagas ant jų laikymo talpų ir durų į patalpas, kuriose laikomos ir naudojamos cheminės medžiagos; 51.8. kalkių laikymo talpyklos, jų pripildymo ir kalkių ėmimo įranga turi būti sandari (iš jos negali dulkėti kalkės) ir pažymėta gerai matomais užrašais; 51.9. kalkių pieno maišymo įranga turi būti sandari, o maišymo stebėjimo angos turi būti įrengtos taip, kad negalėtų atsidaryti maišant kalkių pieną; 51.10. darbo vietose (laboratorijose, dirbtuvėse) esantis nedidelis degiųjų, degimą palaikančių, koroziją sukeliančių, nuodingų ir kenksmingų medžiagų kiekis turi būti laikomas savaime užsidarančiose ir užsirakinančiose spintose; 51.11. kenksmingos medžiagos (kalkės, korozinės medžiagos) didelėse saugyklose, kaip ir veikiančiose nuotekų valyklose, turi būti laikomos užrakinamuose sandėliuose, aprūpintuose saugos priemonėmis (ugnies gesinimo ir sprogimų išvengimo, vėdinimo, išsiliejusių cheminių medžiagų surinkimo ir kt.); 51.12. turi būti numatytos priemonės išvengti poveikio aplinkai dėl cheminių medžiagų išsiliejimo ar protėkio. Tam gali būti įrengtos specialios avarinės talpos (dubliuojantys požeminiai vamzdynai, rezervuarai dvigubomis sienutėmis, apsauginės sienutės, galinčios sulaikyti 110 % didžiausiame cheminių medžiagų rezervuare laikomų medžiagų tūrio; 51.13. turi būti įrengti jutikliai, signalizuojantys apie protėkį iš cheminių medžiagų laikymo talpų. 52. Pūdytuve išsiskiriančios dujos turi būti surenkamos ir panaudojamos arba sudeginamos, bet ne išleidžiamos į aplinką. 53. Nors nuotekų valymo technologijos negali visiškai sustabdyti kvapo atsiradimo nuotekų valykloje, tačiau reikia suprojektuoti, pastatyti ir prižiūrėti nuotekų valyklą taip, kad kvapo atsiradimas būtų minimalus. 54. Kvapo sumažinimo galimybės turi būti nagrinėjamos planuojant ir projektuojant nuotekų valyklą, o vėliau – eksploatuojant ją. 55. Kvapui nuotekų valykloje atsiradimui ir sklidimui sumažinti reikia: 55.1. neleisti nuotekoms tapti pūvančiomis. Tai pirmiausia galima pasiekti sprendžiant nuotekų surinkimo klausimus; 55.2. parinkti tokius nuotekų valymo procesus, kurie leistų išvengti stipraus kvapo susidarymo ir sklidimo; 55.3. sumažinti dumblo išbuvimo pirminiuose nusodintuvuose trukmę; 55.4. naudoti technologinę schemą, kurioje nėra pirminių nusodintuvų (pagrindinio kvapų šaltinio) ir naudoti ilgojo aeravimo procesą; 55.5. naudoti procesus, neskleidžiančius (arba beveik neskleidžiančius) kvapo; 55.6. išdėstant nuotekų valyklos įrenginius, stipresnį kvapą skleidžiančius įrenginius statyti keik galima toliau nuo kvapui jautrių aplinkinių rajonų; 55.7. parenkant nuotekų valyklos statybos vietą ir išdėstant jos įrenginius, įvertinti vyraujančių vėjų kryptis ir jų stiprumą. Nuotekų valyklą tikslinga statyti taip, kad kvapai iš jų nebūtų vyraujančių vėjų nešami į jautrius (gyvenamuosius, ligoninių ir maisto įmonių) rajonus; 55.8. išdėstyti įrenginius taip, kad būtų patogu surinkti orą iš kelių kvapo sklidimo šaltinių ir valyti orą bendrame valymo įrenginyje; 55.9. blogą orą (kvapą) surinkti iš vieno šaltinio, išleisti jį į kitą įrenginį, kuriame taip pat susidaro blogas kvapas, o šių kvapų mišinį sudeginti (jei jis degus) arba valyti; 55.10. numatant valyti išsiskiriantį kvapą (ar jų mišinį), reikia įrengti uždarą ertmę, kurioje kvapai būtų surenkami ir tiekiami į oro valymo įrenginius; 55.11. kvapo šaltinio uždengimas, vėdinimas ir valymas sprendžiami kompleksiškai. 56. Nedengta, neuždara jau įrengta nuotekų valykla ar atskiras jos statinys, siekiant slopinti kvapą, gali būti uždengiami jų eksploatavimo eigoje. 57. Dėl savo specifikos (vykstančių technologinių procesų ir patalpų ypatumų) nuotekų valykla yra padidinto pavojaus joje dirbančiųjų sveikatai ir gyvybei zona (ypač jeigu jose pažeidžiami saugos reikalavimai). 58. Nuotekų valykla turi būti suprojektuota, pastatyta ir eksploatuojama taip, kad sudarytų minimalų pavojų joje dirbančiųjų sveikatai ir gyvybei. 59. Nuotekų valykloje padidintas pavojus yra: 59.1. galimybė paslysti ir susižeisti ar net žūti; 59.2. įkristi į uždaras ar gilias technologines talpas; 59.3. uždaros patalpos, į kurias gali patekti pavojingos medžiagos; 59.4. šuliniai ir kameros; 59.5. valymo įrenginių aptarnavimo įranga ir priemonės; 59.6. kėlimo įranga. 60. Padidinto pavojaus objektai yra ribotos (dengtos, uždaros arba įgilintos) ertmės ir konstrukcijos: 60.1. atvirieji ir požeminiai nuotekų ir dumblo kanalai, vamzdynai; 60.2. kabeliai ir laidai; 60.3. vandentakiai; 60.4. ortakiai; 60.5. slėginiai vamzdžiai; 60.6. nutekamieji vamzdynai; 60.7. šachtos, apžiūros šuliniai, dumblo ir jo sunkos surinkimo rezervuarai; 60.8. atviri, dengti ar požeminiai nuotekų rezervuarai; 60.9. slenksčių kameros; 60.10. įtakų ir išvadų konstrukcijos; 60.11. įgilintos arba uždarose patalpose esančios grotos; 60.12. siurblinės; 60.13. dumblo talpyklos ir dengti dumblo tirštintuvai; 60.14. dumblo pūdytuvai; 60.15. dujų rezervuarai; 60.16. uždaros (požeminės) nuotekų valyklos. 61. Nuotekų valykloje pavojų dirbantiems gali sukelti kietosios medžiagos, skysčiai, garai, dujos, bioaerozoliai, mikroorganizmai ir dulkės, ypač esant dideliam jų kiekiui ar koncentracijai. 62. Nuotekų valyklose pavojų darbuotojams gali sukelti išorės veiksniai arba pavojus gali kilti vietoje, vykstant biologiniams procesams (fermentacijai, puvimui ir kt.) arba cheminėms reakcijoms (pvz., susimaišius įvairių sudėčių nuotekoms). 63. Reikalingų sanitarinių ir higieninių patogumų pobūdis ir apimtis priklauso nuo nuotekų valyklos dydžio ir vietos. 64. Nuotekų valykloje pavojų gali kelti: 64.1. dujos ir garai, kurie gali sukelti gaisrą arba sprogimą; 64.2. deguonies stygius ir jo išdavoje – uždusimas; 64.3. toksiškos, koroduojančios, erzinančios, degios arba karštos medžiagos, galinčios kenkti sveikatai dėl kontakto su jomis, sugėrimo per odą arba jos nurijimo, įkvėpus ar patekus į organizmą per žaizdą, įdūrimo vietą; 64.4. pakilęs vandens lygis upėse po intensyvių liūčių ar potvynių; 64.5. mikroorganizmai ir jų mitybos produktai, galintys būti infekcijos priežastimi; 64.6. radioaktyviosios medžiagos. ii SKIRSNIS. BENDRIEJI DUOMENYS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI 65. Nuotekų tiekėjas (organizacija ar įmonė) privalo pateikti duomenis apie išleidžiamas nuotekas. Jei jose gali būti kenksmingų, nuodingų ar procesus lėtinančių medžiagų, nurodyti, kokios priemonės naudojamos siekiant išvengti tokių medžiagų išleidimo. 66. Nuotekų valyklos projektavimui reikalingi šie bendrieji duomenys: nuotakyno, kuriuo nuotekos suteka į valyklą, pagrindinės charakteristikos; duomenys apie aptarnaujamus gyventojus, pramonės ir verslo įmones; apie reikalingą valyti nuotekų kiekius ir nuotekų užterštumą; duomenys apie reikalingą nuotekų išvalymą, nuotekų valykloje išskiriamo dumblo kiekį ir jo apdorojimą bei kiti duomenys. 67. Duomenys apie nuotakyną, kuriuo sutekančias nuotekas planuojama valyti, yra: 67.1. atskirosios, pusatskirės ar mišrios nuotakyno sistemos aptarnaujama teritorija; 67.2. nuotėkiai (nuotekų debitai) ir teršalų krūviai iš atskirosios, pusatskirės ar mišrios nuotakyno sistemos sausmečiu; 67.3. lietaus vandens kaupimo nuotakyne galimybė; 67.4. galimybė nuotakyne reguliuoti ar išlyginti nuotekų debitus ir koncentracijas; 67.5. į nuotakyną įsisunkiančio gruntinio vandens kiekis sausmečiu ir jo sezoniniai svyravimai; 67.6. nuotekose esančių puvimą ir koroziją skatinančių priemaišų kiekis. 68. Duomenyse apie nuotekų valyklos aptarnaujamų gyventojų skaičių turi būti nurodyti: 68.1. šiuo metu nuotakynu besinaudojančių gyventojų skaičius; 68.2. numatomas nuotakyno aptarnaujamų gyventojų skaičius pastačius (pradedant veikti) projektuojamą nuotekų valyklą; 68.3. perspektyvoje numatomas nuotekų valyklos aptarnaujamų gyventojų skaičius; 68.4. nuotekų valyklos aptarnaujamų gyventojų skaičiaus sezoninis kitimas (pvz., vasarą, savaitgaliais, švenčių dienomis); 68.5. nuotekų valyklos aptarnaujamų gyventojų skaičiaus kitimas per savaitę (pvz., atvažiuojančių iš kitur dirbti žmonių). 69. Projektinėje dokumentacijoje turi būti pateikti duomenys apie pramonės įmonių, išleidžiančių į nuotakyną didesnį nuotekų kiekį, debitų svyravimus ir jų užterštumą: 69.1. cheminį deguonies sunaudojimą (ChDS); 69.2. biocheminį deguonies suvartojimą (BDS5); 69.3. Kjeldalio azotingumą (KA); 69.4. amonio azotingumą (NH4-N); 69.5. nitratų azotingumą (NO3-N); 69.6. visuminį fosforingumą; 69.7. druskingumą; 69.8. visuminę kietųjų medžiagų koncentraciją, druskingumą ir šarmingumą. 70. Nuotekų valyklos projektavimo bendruosiuose duomenyse turi būti pateikt nuotekų debitai: dabartiniai, numatomi nuotekų valyklos paleidimo metu ir perspektyviniai: 70.1. didžiausias valandos debitas (m3/h); 70.2. didžiausias savaitės paros debitas (m3/d); 70.3. didžiausias vidutinis savaitės debitas (m3/sav.); 70.4. vidutinis metų debitas (m3/m.). 71. Verslo ar pramonės įmonių, kuriose yra didelis nuotekų išleidimo sezoniškumas ir teršalų koncentracijų kitimas, duomenyse turi būti pateikta metinė nuotekų debitų ir teršalų koncentracijų kitimo diagrama. 72. Nuotekų tiekėjas privalo nurodyti, kokios biologiniu būdu lėtai skaidomos medžiagos gali būti jų išleidžiamose į nuotakyną nuotekose. 73. Projektuojant esamos nuotekų valyklos rekonstrukciją, išplėtimą ar naujos vietoje esamos valyklos statybą, vertingą informaciją galima gauti panaudojus duomenis apie esamą nuotekų valyklą, jos apkrovas, veikimo sąlygas. Tokioje informacijoje gali būti reikalingi duomenys, tarp jų duomenys apie praėjusius metus: 73.1. metų nuotekų debitas (m3/m.), tarp jų atskirai valytų fizinio, cheminio ir biologinio valymo įrenginiuose; 73.2. vidutinis išskiriamo dumblo kiekis (m3/

1. d)ir dumblo sudėtis: visuminė kietųjų medžiagų koncentracija (%), takiųjų kietųjų medžiagų kiekis (%) ir sunkiųjų metalų kiekis; 73.3. vidutinis dumblo sunkos kiekis iš dumblo apdorojimo įrenginių, organinių ir mitybinių druskų kiekis dumble; 73.4. vidutinis gaunamų dumblo pūdymo dujų kiekis (m3/d); 73.5. elektros ar šilumos energijos kiekis (kWh/m.), gautas iš dumblo pūdymo dujų; 73.6. sunaudotos elektros energijos kiekis; 73.7. praėjusiais metais pritekėjusių nuotekų debitas (m3/
2. d)ir nuotekų valyklos apkrovos pagal ChDS, BDS5, KA, NH3-N, NO3-N, bendrąjį fosforingumą, drumzlinumą, organines drumzles, druskingumą ir šarmingumą; 73.8. nuotekų temperatūros ir biologinių reaktorių temperatūros kitimai per metus; 73.9. nuotekų debitų svyravimai sausmečio paroje; 73.10. maksimalūs valandos debitai liūčių metu (m3/h); 73.11. nuotekų valyklos papildomi krūviai (dėl atvežamo nuotekų išsėmimo duobių turinio ir pan.); 73.12. nuotekų valyklos veikimo efektyvumo duomenys (valytų nuotekų rodikliai, kiti techniniai ir ekonominiai rodikliai). 74. Nuotekų valyklos projektiniai debitai turi būti pagrįsti duomenimis apie projektavimo metu esančius nuotekų debitus ir jų teršalų krūvius, įvertinant numatomą aptarnaujamų gyventojų skaičiaus didėjimą ar mažėjimą, verslo ir pramonės augimą, galimus kitų gyvenviečių, rajonų, verslo ir pramonės įmonių nuotakynų prijungimus. 75. Be numatomo aptarnauti gyventojų skaičiaus, turi būti nustatyti ir kiti svarbūs projektiniai rodikliai: 75.1. vieno aptarnaujamo gyventojo buitinių nuotekų kiekis sausmečiu (l/žm. xd); 75.2. didžiausiojo nuotėkio koeficientas, įvertinantis lietaus vandens pritekėjimą, požeminio vandens įsisunkimą; 75.3. specifiniai teršalų krūviai nuo nuotakyno aptarnaujamų gyventojų (g/žm.
3. xd)pagal ChDS, BDS5, KA, NH3-N, NO3-N, visuminį fosforingumą (VF), drumzlinumą, visuminę kietųjų medžiagų koncentraciją (KM). 76. Į nuotekų valyklą pritekančių verslo ir pramonės įmonių nuotekų debitai turi būti matuojami išleidimo į bendrąjį nuotakyną vietoje. 77. Projekte turi būti pateikti duomenys: 77.1. maksimalus į nuotekų valyklą pritekančių nuotekų valandos debitas Qmaks (l/
4. s)ir apytikrė maksimalaus debito pritekėjimo trukmė; 77.2. informacija apie nustatytas lietaus vandens subėgimo į ūkinį nuotakyną, jo valymą (pvz., po pratekėjimo per grotas, sietus, smėliagaudę, pirminius nusodintuvus) ir išleidimo į tvenkinį ar kitą priimtuvą sąlygas; 77.3. projektinis maksimalus debitas (l/
5. s)po lietaus nuotekų pertekliaus šalinimo per nuleistuvą (mišrioje sistemoje); 77.4. nuotekų debitų kitimas įprastinę darbo dieną sausmečiu (l/s); 77.5. projektiniai nuotekų valyklos krūviai kg/h, kg/d, kg/sav. pagal ChDS, BDS5, KA, NH3-N, NO3-N, bendrąjį fosforingumą, bendrąjį drumzlinumą ir organines drumzles ir atitinkami nuotekų debitai; 77.6. minimalūs ChDS/N ir ChDS/P paros ir savaitės santykiai; 77.7. pagrindinių parametrų sezoninė kaita – hidraulinių krūvių (m3/
6. d)ir teršalų krūvių (kg/
7. d)svyravimai per metus; 77.8. nuotekų temperatūros metų sezonais; 77.9. metų nuotekų kiekis (m3/m.) ir metų teršalų krūviai (kg/metus) pagal ChDS, BDS5, KA, NH4-N, bendrąjį fosforingumą, bendrąjį drumzlinumą ir bendrąjį drumzlinumą pagal organines medžiagas. 78. Nuotekas išleisti galima tiktai gavus rašytinį leidimą išleisti – aplinkosaugos organų sutikimą pilti valytas gamybines, paviršines arba mišrias nuotekas į nuotekų priimtuvą. 79. Leidime išleisti nuotekas turi būti nurodytas kontrolinių ėminių pobūdis (pvz., vienkartinis ėminys, kas 2 h imtų ėminių sudėtinis ėminys, per 24 h imtų ėminių sudėtinis ėminys) ir leidžiamas valytų nuotekų liekamasis užterštumas (pvz., nurodant kiek kartų per metus leidžiamas nurodyto valytų nuotekų liekamojo užterštumo viršijimas). 80. Esant mišriai nuotakyno sistemai, turi būti nurodyti specifiniai reikalavimai (jeigu reikalingi). 81. Leidimuose išleisti nuotekas turi būti nurodyti reikalavimai, kur bus šalinamos parengtiniame nuotekų valyme sulaikytos nuogriebos, organinės priemaišos, smėlis. 82. Leidimo išleisti nuotekas prašyme turi būti nurodyti nuotekas išleidžiančios organizacijos pageidavimai dėl nuotekų valykloje išskirto dumblo šalinimo (panaudojimas žemės ūkyje, vežimas į sąvartyną, deginimas, deginimas kartu su kitais kuro šaltiniais elektrinėse, panaudojimas pramonėje), o leidime išleisti nuotekas turi būti nurodyti išduodančios institucijos reikalavimai (dumblo stabilizavimo reikalingumas, drėgnumas, kai kurių cheminių medžiagų leistinas (pvz., naudojamų dumblui sausinti) kiekis. 83. Projektinėje dokumentacijoje turi būti pateiktos nuotekų valyklos teritorijos charakteristikos. Nuotekų valyklos teritorijos planuose turi būti pažymėta: 83.1. teritorijos altitudės; 83.2. teritorijos brėžinys su horizontalėmis ir topografiniais duomenimis; 83.3. sklypo ribos; 83.4. esami pastatai ir statiniai, įskaitant esamą nuotekų valyklą; 83.5. lauko komunikacijos; 83.6. nuotakynai, slėginės linijos, vandentiekis, šilumotiekis, elektros kabeliai, telefono kabeliai, dujotiekis, nurodant šių tinklų charakteristikas (slėgius, įtampą, debitus ir kt.); 83.7. pravažiavimai (nurodant leidžiamą sunkvežimio svorį) ir pėsčiųjų perėjos; 83.8. privažiavimai nuo kelių; 83.9. vieta, kurioje valytos nuotekos išteka iš nuotekų valyklos ir įteka į nuotekų priimtuvą, nurodant aukščiausiąjį 1 % arba 3 % tikimybės vandens lygį (AVL), žemiausiąjį 95 % tikimybės nuotėkio vandens lygį (ŽVL) ir vidutinį vandens lygį (VVL) nuotekų priimtuve. 84. Projektinėje dokumentacijoje turi būti pateikta detali informacija apie esamą nuotekų valyklą, jos bendrasis planas su statiniais. Turi būti nurodytos kelių dangos, privažiavimų, technologinių, mechaninių ir elektros įrenginių būklė. 85. Projektinėje dokumentacijoje turi būti pateikti inžinerinės geologijos duomenys, informacija apie klimatą ir duomenys: 85.1. grunto ir gruntinių vandenų charakteristikos, informacija apie galimą jų užteršimą; 85.2. brėžiniai su pažymėtais gręžiniais; 85.3. grunto sudėtis (molis, smėlis, uoliena); 85.4. maksimalus, minimalus ir gręžimo metu sutiktas gruntinio vandens lygis; 85.5. oro temperatūros, drėgnumas, vyraujantys vėjai. 86. Projektavimo eigoje reikia įvertinti nuotekų valyklos statytojo (užsakovo) pageidavimus dėl: 86.1. minimalaus vieno tipo ar grupės technologinių įrenginių (nusodintuvų, aeravimo rezervuarų) ar jų lygiagrečių sekcijų skaičiaus; 86.2. technologinių įrenginių (nusodintuvų, aeravimo rezervuarų) ir įrangos (siurblių, orapūčių, centrifugų), aplankos vamzdynų ir kanalų poreikio; 86.3. atsarginių technologinių įrenginių poreikio; 86.4. atsarginio elektros energijos šaltinio poreikio; 86.5. įvairių technologinių parametrų (dumblo amžius, nuotekų išbuvimo valymo įrenginiuose trukmė, apkrovos, nuotėkis, dumblo kiekis ir kt.); 86.6. valymo valdymą kontrolę ir automatizavimą; 86.7. įrenginių eksploatacijos projektinę trukmę; 86.8. transporto svorio apribojimą nuotekų valyklos privažiavimuose; 86.9. reikalavimus dirbtuvėms, laboratorijoms, sandėliams ir kontoroms; 86.10. veikimo garantijas: 86.11. įrenginių veikimo bandymų trukmės ir metų laiko (sezono); 86.12. numatomo elektros energijos ir cheminių medžiagų poreikio; 86.13. atskiros technologinės įrangos ir įrenginių (grotų, maišyklių, aeravimo įrenginių, pūdytuvų). 87. Nuotekų valyklos veikimo bandymams gali tekti įrengti papildomus vamzdynus, matavimo ir stebėjimo įtaisus. 88. Nuotekų valyklos (statybos, rekonstrukcijos ar išplėtimo) statytojas gali reikalauti iš rangovo (projektavimą ir/ar statybą vykdančios organizacijos): 88.1. atlikti nuotekų valyklą aptarnaujančio personalo profesinį paruošimą (apmokymą); 88.2. konsultuoti nuotekų valyklos techninės eksploatacijos ir priežiūros klausimais. 89. Turi būti numatyta, kas atliks nuotekų valyklos bandymą. Baigus statybą, turi būti atliekamas valyklos veikimo bandymas ir Statytojas gali pageidauti, kad: 89.1. veikimo bandymą atliktų statytojas ir rangovas kartu; 89.2. bandymą atliktų kita kvalifikuota organizacija (firma), bendradarbiaudama su Statytoju; 89.3. bandymą atliktų kita kvalifikuota organizacija (firma), bendradarbiaudama su Rangovu. 90. Turi būti paruoštas nuotekų valyklos veikimo bandymo grafikas ir bandymų metodika, cheminių analizių atlikimo planas. 91. Paprastai projektuotojas apskaičiuoja nuotekų valyklos eksploatacines išlaidas, kurios susideda iš: 91.1. eksploatacinio personalo išlaikymo išlaidų, nurodant darbuotojų kvalifikaciją ir gebėjimą; 91.2. išlaidų elektros energijai; 91.3. išlaidų kurui; 91.4. išlaidų gamtinėms dujoms; 91.5. išlaidų cheminėms medžiagoms (dumblo sausinimui, fosfatų nusodinimui, denitrifikacijai); 91.6. atliekų (nuogriebų, smėlio) šalinimo išlaidų; 91.7. dumblo šalinimo išlaidų. 92. Nuotekų valyklos projektinė dokumentacija gali būti detalizuojama arba tikslinama, kai: 92.1. patikslinimo prašo statybos konkursą laimėjęs Rangovas; 92.2. patikslinimo pageidauja Statytojas; 93. Projektuotojas gali pateikti kelis nuotekų valyklos projektinių sprendimų variantus su atitinkamais išlaidų skaičiavimais. Tokius sprendinių variantus gali pateikti ir firma, pateikusi kompleksinės rangos siūlymus. Konkretų variantą pasirenka Statytojas. 94. Projektuotojo ar Rangovo projektiniai sprendiniai turi būti pateikti detaliai pasiūlymų tekste ir brėžiniuose sutarta kalba. Pasiūlymų santrauka pateikiama priimantiems sprendimą šiais klausimais. Turi būti pridėtas santrumpų ir žymėjimų paaiškinimas. Pateikiamas technologinių procesų aprašymas, paaiškinant, kaip vyks procesai. 95. Projektiniuose sprendiniuose turi būti technologiniai ir hidrauliniai skaičiavimai. Kiekvieno pasiūlyto nuotekų valymo proceso projektiniai parametrai turi būti paremti atitinkama dokumentacija, kad Statytojas galėtų įvertinti pasiūlytą valymo procesą. 96. Projektiniuose sprendiniuose turi būti aprašyta, kaip turi vykti valymo įrenginių eksploatavimas normaliomis sąlygomis, taip pat sutrikimų, įrenginių gedimo nutrūkus įrenginių veikimui atvejais. 97. Projekto tekste ir brėžiniuose turi būti pateikta: 97.1. nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo technologijos schema; 97.2. nuotekų valymo proceso valdymo schema (pvz., valdymo skydai, kompiuterinė kontrolė, pagalbinės kontrolės įtaisai, proceso kontrolės instrumentinis aprūpinimas); 97.3. elektros energijos tiekimo sistema, įskaitant dumblo pūdymo dujų variklius, transformatorius, kabelius, galios matavimą, kontrolės punktus, maksimalų elektros energijos pareikalavimą; 97.4. apšvietimo schema, nurodant jos tipus ir apšvietimo stiprumą, kabelių išdėstymą, jungimo įtaisus; 97.5. vandens tiekimo ir ruošimo schema; 97.6. bendrasis inžinerinių tinklų planas; 97.7. teritorijos aukščių ir dangų planai; 97.8. kontoros, laboratorijos, dirbtuvių ir sandėlių patalpos, įskaitant įrangą ir baldus; 97.9. eksploatacijos ir priežiūros instrukcijos. 98. Pateikiamuose projektiniuose sprendiniuose turi būti pateiktos numatytų naudoti statybinių medžiagų ir įrengimų specifikacijos bei jų sąnaudų žiniaraščiai. 99. Jeigu nenurodyta Statytojo atskirai, projekte pateikiama informacija apie nuotekų valyklos paleidimą ir bandymą. 100. Įvertinant vietos sąlygas, projekte pateikiami nuotekų valyklos komplekso statybos išlaidų skaičiavimai. 101. Skaičiuojant statybos išlaidas, jos skirstomos į grupes: 101.1. statybos (bendrieji statybos darbai); 101.2. mechaninė įranga ir jos montavimas; 101.3. šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir vietinio nuotakyno įranga ir jos montavimas; 101.4. elektros įranga ir jos montavimas; 101.5. procesų valdymo, kontrolės ir signalizacijos įranga ir jos montavimas. 102. Nuotekų valyklos eksploatacinės išlaidos gali būti skirstomos į: 102.1. personalo darbo užmokestį, įvertinant kvalifikaciją, darbą pamainose ir įprastiniu laiku; 102.2. išlaidas elektros energijai: 102.2.1. nevalytų nuotekų siurbliavimui; 102.2.2. naudojamai pagrindiniuose valymo procesuose (aeravimui, maišyklėms, nuotekų valyklos siurbliams, dumblo grandikliams); 102.2.3. tretiniam valymui; 102.2.4. dumblo apdorojimui, įskaitant siurbliavimą, maišymą, mechaninį sausinimą; 102.2.5. išlaidas vėdinimui; 102.2.6. kitas išlaidas (apšvietimui ir kt.); 102.3. išlaidas šildymui, naudojant įvairius šiluminės energijos šaltinius: 102.3.1. elektros energijai; 102.3.2. gamtinėms ir biodujoms; 102.3.3. termofikaciniam vandeniui; 102.3.4. skystam kurui; 102.3.5. kietam kurui. 102.4. išlaidas cheminėms medžiagoms (nurodomos atskirai pagal naudojimo technologiniams procesams sritį): 102.4.1. pirminiuose nusodintuvuose nuotekų drumzlių parengtiniam nusodinimui ir/arba dribsniavimuisi; 102.4.2. biologiniuose reaktoriuose fosforo junginių nusodinimui; 102.4.3. biologiniuose reaktoriuose denitrifikavimui; 102.4.4. antriniuose nusodintuvuose arba filtruose fosfatų nusodinimui; 102.4.5. antriniuose nusodintuvuose arba filtruose drumzlių šalinimui; 102.4.6. dumblo tirštinimui pagerinti; 102.4.7. dumblo sausinimui; 102.5. išlaidos šalinti atliekas ir dumblą (skaičiuojamos pagal atliekų ir dumblo tūrius arba masę): 102.5.1. nuogriebas; 102.5.2. smėlį; 102.5.3. riebalus ir išplūdas; 102.5.4. dumblą. 102.6. išlaidas pastatų išlaikymui ir įrangai: 102.6.1. kontoroms, dirbtuvėms, sandėliams, laboratorijoms ir kitiems netechnologiniams pastatams; 102.6.2. nuotekų ir dumblo rezervuarams bei kanalams; 102.6.3. nuotekų, dumblo ir dujų vamzdynams; 102.6.4. nuotekų, dumblo ir dujų plastikiniams rezervuarams ir vamzdynams; 102.6.5. mechaninei įrangai, įskaitant jos atsargines dalis ir tepalus; 102.6.6. katilinėms ir šilumos vamzdynams: 102.6.7. elektros įrangai, įskaitant instrumentus. 103. Nuotekų valyklos statytojas gali samdyti konsultantą (firmą) atlikti nurodytų išlaidų skaičiavimus. Konsultantas (firma) turi apskaičiuoti bendras metines eksploatacines išlaidas pagal pasiūlytus alternatyvius sprendinius, o jeigu reikia – ir išlaidas statybai. iii SKIRSNIS. BENDRIEJI STATYBOS PRINCIPAI. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI 104. Aptarnavimo ir priežiūros reikalaujančios nuotekų valyklų dalys turi būti patogiai prieinamos, net ir esant nepalankiam orui (sningant, apledijus, pučiant stipriam vėjui ir pan.), įvertinant ir galimų paslydimų, griuvimų, suspaudimo ir panašius atvejus. 105. Reikia numatyti priemones, kad pašaliniai asmenys nepatektų į nuotekų valyklos gamybines patalpas, prie įrenginių, į pavojingas zonas. 106. Reikia numatyti tinkamą uždarų, ypač drėgnų, patalpų vėdinimą. 107. Reikia numatyti specialias priemones, apsaugančias konstrukcijas, takus, laiptelius ir pan. nuo apledėjimo. 108. Laikant arba naudojant skystas chemines medžiagas, turi būti numatytos priemonės likviduoti šių medžiagų išteklius ir žalingą poveikį aplinkai. 109. Laikant arba naudojant nuotekų valyklose skystas chemines medžiagas, reikia numatyti priemones išvengti arba likviduoti galimą jų žalingą poveikį aplinkai (dvigubos sienos medžiagų laikymo talpose, apie medžiagų nutekėjimą informuojantys jutikliai ir kt.). saugos priemonių pobūdis ir jų apimtis parenkami įvertinant pavojingų medžiagų savybes ir laikomų kiekių. 110. Laikant kelių tipų chemines medžiagas, kurioms jungiantis gali susidaryti pavojingi junginiai, jos negali būti laikomos gretimose talpose, turinčiose bendrą skiriamąją pertvarą (sieną). 111. Nuotekų valyklos statyboje įrangos (dumblo grandiklių, konvejerių, grotų, uždorių ir kt.) suvirinimo darbus atliekantys darbininkai privalo turėti atitinkamus kvalifikacijos dokumentus. 112. Suvirintojai, atliekantys degiųjų arba sprogiųjų medžiagų (degalų, dujų ir pan.) laikymo bei slėginių rezervuarų ir sistemų suvirinimo darbus, privalo turėti atitinkamus kvalifikacijos dokumentus. 113. Nuotekų valyklos įrangos (pvz., nusodintuvų besisukančių dumblo grandiklių), panertos į nuotekas, dalių apžiūra, remontas ir pakeitimas turi būti atliekami tik ištuštinus talpą, jeigu konstrukcijoje nenumatyta šių dalių iškėlimo galimybė. Iv SKIRSNIS. PARENGTINIS VALYMAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI 114. Būtina numatyti priemones, apsaugančias nuotekų valyklos operatorių sveikatą nuo galimo užsikrėtimo grotų nuogriebų teršalais. 115. Iš nuotekų išskirtas smėlis turi būti apdorojamas laikantis sanitarijos ir higienos reikalavimų, numatytų šiame Reglamente. 116. Grotos, filtravimo ir nuogriebų sausinimo įranga, smėliagaudės ir riebalų skirtuvai turi būti įrengti taip, kad juos aptarnaujančių operatorių kontaktas su sulaikomais teršalais (smėliu, nuogriebomis ir kt.) būtų minimalus. 117. Aeruojamoje smėliagaudėje su spiraline tėkme, esant nuotekų gyliui smėliagaudėje per 1,35 m, per visą smėliagaudės ilgį turi būti įrengiamos gelbėjimosi priemonės (žmogaus įkritimo atvejui) įsikibti į tvirtas gelbėjimosi juostas ir išlipti. 118. Aeruojamoje smėliagaudėje su horizontalia tėkme avarinio (įkritus žmogui) išlipimo vietos turi būti smėliagaudės sekliausiame gale. Tokios vietos neturi būti ties nusodinamo smėlio bunkeriais. 119. Gelbėjimosi virvės ir strypai turi būti įrengiami nuotekų srauto paviršiaus lygyje prieš (srauto krypties atžvilgiu) besisukančias įrangos dalis. 120. Kaip gelbėjimosi priemonės tam gali būti tuo tikslu įrengiami vamzdžiai, porankiai arba įtempti lynai. 121. Riebalų ir alyvos skirtuvuose išskirti riebalai iš alyvos šalinami laikantis šiame Reglamente nurodytų saugos reikalavimų. 122. Pagrindiniai buitinių ir komunalinių nuotekų parengtinio valymo įrenginiai: 122.1. grotos; 122.2. smėliagaudės; 122.3. riebalų ar alyvos skirtuvai; 122.4. lyginamieji rezervuarai ir srauto skirstytuvai. 123. Parengtinio valymo įrenginiai sudaro sąlygas po jų esančių valymo grandžių (pirminio nusodinimo, antrinio ir tretinio valymo) sėkmingam veikimui. 124. Parengtinio valymo paskirtis – pašalinti iš nuotekų stambesnes nusėdančias medžiagas ir plūdrenas (smėlį, riebalus ir tepalus). Neefektyvus parengtinio valymo įrenginių veikimas gali sutrukdyti kitų valymo grandžių veikimą. Tai ypač svarbu mažoms nuotekų valykloms. 125. Parengtinio valymo įrenginių tipas ir dydis priklauso nuo valymo įrenginių komplekso pobūdžio ir valomų nuotekų sudėties. 126. Nuotekų šalinimo mišrios sistemos pasižymi didesniu nuotekų debitų netolygumu, negu atskirosios sistemos, todėl mišriosioms sistemoms labiau aktualus yra debitų svyravimo mažinimas naudojant lyginamuosius rezervuarus ir lietaus nuotekų atskyrimą. 127. Smėlio išskyrimas iš nuotekų išsaugo kitų valymo grandžių (pirminių nusodintuvų, biologinių filtrų) ir siurblių gerą veikimą. 128. Riebalų šalinimas iš nuotekų yra aktualus tais atvejais, kai nuotekose riebalų koncentracija (esant valomose nuotekose gamybinių nuotekų, pvz., iš maisto pramonės įmonių) viršija 150 mg/l. 129. Parengtinio valymo sistemos projektuojamos įvertinant valomų nuotekų sudėtį, valymo įrenginių projektinį pajėgumą ir parengtinio valymo techninę ir ekonominę pasekmes kitoms valymo grandims. 130. Parengtinio valymo įrenginių sudėtį, tipus ir kitus pagrindinius jų projektinius sprendinius įtakoja: 130.1. valomų nuotekų srautų (jų debitų ir teršalų koncentracijų) galima įtaka kitoms valymo grandims; 130.2. būtinumas apriboti nuotekų pratekėjimo per parengtinio valymo įrenginius trukmę, kad juose nesusidarytų pūvančių nuotekų, nevyktų intensyvus nuotekų organinių priemaišų nusodinimas; 130.3. numatomų sulaikyti grotose priemaišų stambumas, jų įtaka dumblo apdorojimui ir poreikiui įrengti pirminius nusodintuvus; 130.4. smėlio nusodinimo klausimų sprendimas, nagrinėjant, ar reikalingas riebalų ir alyvų atskyrimas; 130.5. numatomas išskirto smėlio šalinimo iš nuotekų valyklos ir tolesnio jo apdorojimo būdas ir su juo susiję reikalavimai išvežamo smėlio kokybei (ar smėlis turi būti praplautas); 130.6. parenkamo parengtinio valymo proceso patikimumas; 130.7. vietos sąlygos, nuo kurių priklauso, ar reikalinga numatyti priemones apsaugoti vamzdynus ir įrangą nuo galimo apledėjimo ar užšalimo. 131. Grotos – įtaisas stambesniems nešmenims iš nuotekų srauto nukošti, kaip antai: rankiniu ar mechaniniu būdu valomi strypai, slankioji juosta, sukamasis skridinys arba būgnas iš plyšėtų (skylėtų) metalinių lakštų arba vielos. 132. Sietas – įtaisas nešmenims iš nuotekų srauto nukošti, kaip antai: slankioji juosta, sukamasis skridinys arba būgnas iš plyšėtų (skylėtų) metalinių lakštų ar vielinio tinklelio, rankovinis koštuvas. Sietų kiaurymės paprastai yra smulkesnės negu grotų. 133. Grotų protarpių dydis parenkamas atsižvelgiant į numatomą nuotekų dumblo apdorojimo būdą ir jo sąlygojamus reikalavimus arba į valytų nuotekų išleidimo leidimuose nurodytus reikalavimus. 134. Stambių grotų, skirtų sulaikyti nuotekų sraute tekančias stambias priemaišas (popierių, plastmases gabalus, skudurus ir pan.), minimalūs protarpiai tarp grotų strypų – nuo 20 iki 50 mm. 135. Vidutinio stambumo grotų protarpiai – 10 – 20 mm. 136. Smulkių grotų protarpiai – nuo 2 iki 10 mm. 137. Grotos gali būti komplektuojamos su nuogriebų praplovimo, sausinimo ir tankinimo įtaisais (mechanizmais). 138. Pratekant maksimaliems nuotekų srautams, jų tėkmės greitis tarp grotų strypų neturi viršyti 1,2 m/s. 139. Nuotekų tėkmės greitis kanale prieš grotas, tekant minimaliems srautams, neturi būti mažesnis kaip 0,3 m/s. 140. Nuogriebos nuo grotų šalinamos ir apdorojamos vadovaujantis vietiniais nuostatais. 141. Plačiausiai paplitusios yra kelių lygiagrečių kanalų, su aplankos kanalu ir rankiniu nugriebimu grotos. 142. Turi būti galimybė atjungti atskirai kiekvieną grotų kanalą. 143. Grotų konstrukcijos turi atlaikyti ne mažesnį kaip 0,5 m virš srauto lygio viršaus hidraulinį slėgį. 144. Nuotekų paviršiaus lygių skirtumas prieš grotas ir už grotų turi būti apskaičiuotas tam atvejui, kai per grotas prateka maksimalus projektinis nuotekų debitas. 145. Turi būti numatytas automatizuotas mechanizuotų grotų (su mechaniniu būdu valomais grotų strypais) pavaros veikimas ir galimybė pašalinti stambias priemaišas iš nuotekų srauto. 146. Grotų nugriebimo ir pavaros mechanizmai turi būti apsaugoti nuo galimų jų mechaninės ar elektrinės dalies perkrovų. 147. Smėliagaudės išskiriamų dalelių minimalus dydis – 0,3 mm, o jų sėdimo greitis – 0,03 m/s. 148. Didžiausias nuotekų tekėjimo smėliagaudėje greitis – 0,3 m/s, o minimalus – 0,15 m/s. Reikia palaikyti kuo pastovesnį tėkmės greitį smėliagaudėje, taip pat skersinės tėkmės smėlio nusodinimo tvenkinyje. 149. Iš nuotekų išskirtas smėlis gali būti praplautas, o iš jo išplautos organinės priemaišos išleidžiamos į nuotekų srautą tolesniam valymui. 150. Įrengiami keli lygiagrečiuose kanaluose išdėstyti smėliagaudės skyriai. Jeigu yra tik vienas smėliagaudės skyrius, turi būti įrengiamas ir aplankos kanalas arba numatyta alternatyvi priemonė. 151. Turi būti numatyta galimybė atjungti kiekvieną smėliagaudės skyrių atskirai. 152. Smėlio bunkeris turi būti įrengtas taip, kad jis galėtų veikti esant ūminėms smėlio apkrovoms liūčių metu arba po ilgų sausmečių. 153. Nuotekų smėlio siurbliai, smėlio grėbtuvai ir jų pavaros turi būti įrengtos įvertinant po liūčių ar pasibaigus ilgiems sausros periodams galimą ženklų išskiriamo smėlio kiekio padidėjimą. 154. Išskirto smėlio šalinimui naudojami specialūs siurbliai, pritaikyti perpumpuoti abrazyvias priemaišas. 155. Smėlio šalinimui statomi panardinamo tipo siurbliai. Turi būti numatyta galimybė, siurbliams veikiant, keisti jų panardinimo gylį. 156. Kai išskirtam smėliui šalinti yra naudojami vandenkėliai (erliftai), turi būti įrengti jų praplovimo įtaisai. 157. Iš nuotekų išskirti riebalai ir alyvos prieš jų šalinimą turi būti sausinamos. 158. Į nuotekų valyklą pritekant dideliam nuotekų kiekiui, kurių nuotekų valykla negali priimti (liūčių metu ir pan.), nuotekų perteklius turi būti išleidžiamas į lyginamuosius rezervuarus. 159. Kadangi nuotekų lyginamųjų rezervuarų įrengimas ir eksploatavimas yra brangus, ypač mažoms nuotekų valykloms reikia nagrinėti alternatyvinius projektinius sprendimus, leidžiančius padidinti nuotekų valyklų pajėgumą esant periodiškoms ūminėms hidraulinėms apkrovoms, nestatant lyginamųjų rezervuarų. 160. Nuotekų valyklų talpų ištuštinimo ir valymo patogumui reikia numatyti nuotekų srauto paskirstymą, lygiagrečių valymo įrenginių linijų ir sekcijų įrengimą ir lyginamuosius rezervuarus. 161. Jei yra sudėtinga ar neekonomiška nuotekų valykloje įrengti nuotekų srauto aplankos kanalus, reikia nagrinėti galimybę parinkti valymo įrenginių tipus ir technologinius procesus, leidžiančius padidinti nuotekų valyklos buferiškumą, t. y. jų gebą priimti ir valyti labai netolygiai pritekančius nuotekų srautus. 162. Įrengiant lyginamuosius rezervuarus, reikia numatyti juose maišymą ar nusodintų priemaišų šalinimą. v SKIRSNIS. PIRMINIS NUSODINIMAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI 163. Pirminiams nusodintuvams taikomi saugos reikalavimai yra tokie patys kaip ir antriniams nusodintuvams. Reikalavimai antriniams nusodintuvams nurodomi skirsnyje „Veikliojo dumblo procesas“. 164. Pirminio nusodinimo tikslas – išskirti iš nuotekų sėdančiąsias priemaišas (nuosėdas), kurios turi būti nepertraukiamai arba periodiškai šalinamos iš pirminių nusodintuvų. 165. Pirminiai nusodintuvai – nusodinimo rezervuarai, kuriuose iš nevalytų ar parengtinai valytų nuotekų išsiskiria dauguma sėdančiųjų medžiagų. 166. Pirminio nusodinimo, atliekamo pirminiuose nusodintuvuose, metu taip pat gali būti atskirti ir nuotekose esantys riebalai bei kitos plūduriuojančios priemaišos, kurios kliudytų po nusodinimo esantiems nuotekų valymo procesams. Jeigu nuotekose gali būti didelis riebalų kiekis, prieš pirminio nusodinimo įrenginius statomi riebalų atskyrimo įrenginiai. 167. Pirminių nusodintuvų tipas ir matmenys parenkami įvertinant nuotekų valyklos projektinį pajėgumą, dumblo apdorojimo galimybes ir valyklos statybos aikštelės grunto savybes. 168. Pirminiam nusodinimui naudojami pagrindiniai pirminių nusodintuvų tipai: 168.1. su kylančia (vertikalia) tėkme, įskaitant dviaukščius (pūdomuosius) nusodintuvus. 168.2. su horizontalia tėkme; 168.3. kreivinės („Lamellos“) tipo. 169. Pirminis nusodinimas gali būti nereikalingas, pavyzdžiui, valant nuotekas biologiniuose tvenkiniuose arba (kai kada) naudojant valymą veikliuoju dumblu. 170. Nuotekų pirminiam nusodinimui gali būti naudojami ir pūdomieji nusodintuvai (septikai), kurie dažniausiai naudojami valyti mažų nuotekų kiekį, kai aptarnaujamų gyventojų ekvivalentas – iki 2000 GE. 171. Projektuojant pirminius nusodinimo įrenginius, reikia įvertinti: 171.1. nuotekų teršalų savybes ir kiekį; 171.2. po pirminio nusodinimo nuotekose liekančių teršalų krūvio poveikio galimas pasekmes tolesnio valymo grandžių veikimui. 172. Reikalingas nuotekų sėdančiųjų medžiagų išskyrimo laipsnis ir nusodinimo trukmė, tekant maksimaliems ir minimaliems nuotekų debitams, parenkami įvertinant galimą įtaką po nusodinimo sekančioms valymo grandims. 173. Nuotekos į pirminius nusodintuvus turi patekti tik po įtekančio nuotekų srauto energijos slopinimo ir užtikrinant tolygų nuotekų paskirstymą visoje nusodinimo zonoje. Tolygiam paskirstymui galima naudoti kreivinės plokščių paketus. 174. Pirminiame nusodintuve valytų nuotekų išleidimas turi būti suprojektuotas taip, kad būtų minimaliai drumsčiama nusodinimo zona ir būtų galima pašalinti išskirtas plūdrenas. 175. Bendras reikalingas pirminio nusodintuvo tūris parenkamas įvertinant aptarnaujamų gyventojų ekvivalentą ir maksimalų valandos nuotekų debitą sausmečiu. 176. Pirminiai su kylančia tėkme nusodintuvai gali būti kvadratinės formos arba apvalūs. Kvadratinės formos nusodintuvai paprastai nenaudojami, kai aptarnaujamų gyventojų ekvivalentas per 5000 žmonių. 177. Projektuojant pirminius su kylančia tėkme nusodintuvus, taip pat dviaukščius nusodintuvus, numatomas, pratekant maksimaliam valandos nuotekų debitui sausmečiu, nuotekų vertikalaus srauto greitis (paviršiaus apkrova) – nuo 1,0 m3/(m2 x
8. h)iki 2,0 m3/(m2 x h). 178. Pirminio su kylančia tėkme nusodintuvo, skirto aptarnauti nuo 50 iki 1000 GE, vertikalios išorinės sienutės panardintos dalies aukštis iki nuotekų paviršiaus nusodintuve turi būti nuo 0,3 m iki 1,5 m. 179. Pirminiai nusodintuvai su horizontalia tėkme paprastai yra stačiakampės formos plane su dumblo bunkeriu, įrengtu nusodintuvo pradinėje dalyje. 180. Reikalavimai dėl pirminio su horizontalia tėkme nusodintuvo matmenų: 180.1. ne mažesnis kaip1,5 m hidraulinis (nuotekų) gylis nuotekų išleidimo zonoje; 180.2. nusodintuvo ilgio ir pločio santykis ne mažesnis kaip 3:1; 180.3. nusodintuvo neužlietas išorinės sienutės aukštis virš nuotekų – 0,3 m (nedengtiems nusodintuvams). 181. Maksimalus valytų nuotekų persipylimo per nusodintuvo išleidimo slenkstį greitis – ne didesnis 30 m3/(m x h), tekant maksimaliam valandos debitui sausmečiu. 182. Kreivinės tipo nusodintuvuose (separatoriuose) yra nuožulnios nusodinimo plokštės arba vamzdžiai, paprastai sudarantys priešingų krypčių tėkmių sistemą, kurioje nuotekos teka iš apačios į viršų, o dumblas slenka iš viršaus į apačią. Tarpai tarp kreivinių turi būti tokie, kad jie neužsikimštų dumblu. Tarpų dydis priklauso nuo prieš kreivines esančių grotų ir riebalų skirtuvų veikimo efektyvumo. Kreivinės plokščių (arba vamzdžių) polinkio į horizontą kampas turi būti nuo 55o iki 65o. 183. Tarpas tarp kreivinės plokščių ir nusodintuvo dugno turi būti toks, kad būtų pasiekiamas tolygus nuotekų paskirstymas ir liktų pakankamai vietos (apie 0,3
9. m)nusodintam dumblui. 184. Išskirtas nuotekų dumblas kreivinėje kaupiamas viename ar keliuose bunkeriuose, o didelio pajėgumo įrenginiuose gali būti naudojami grėbimo mechanizmai, kurie nustumia dumblą į vieną nusodintuvo galą. 185. Kreivinės konstrukcija turi būti tokia, kad periodiškai būtų galima patogiai pravalyti nusodinimo plokštes arba vamzdžius. 186. Nedideliuose nusodintuvuose su kylančia tėkme paprastai nebūna dumblo grėbimo mechanizmų, todėl juose bunkerių sienutės turi būti slidžios. Sienučių nuolydžio kampas (į horizontalinę plokštumą) kūginiuose bunkeriuose turi būti ne mažesnis kaip 50o, o piramidės formos bunkeriuose – ne mažesnis kaip 60o. 187. Didesnio pajėgumo nusodintuvuose (aptarnaujančiuose per 1000 gyventojų) bunkeriai su 50o-60o polinkio į horizontą kampais dėl reikalingų didelių iškasos gylių būtų nepageidautini. Tais atvejais nusodintuvo dugnas daromas su nedideliu dugno nuolydžiu į nusodintuvo centrą, o nusodintas dumblas nugrėbiamas į nusodintuvo centre įrengiamą bunkerį, iš kurio dumblas šalinamas. Nusodintuvo dugno nuolydis, priklausomai nuo nusodintuvo dydžio, būna nuo 3o iki 30o. 188. Jeigu numatomas nusodinto dumblo šalinimas siurbliais, nusodintuvo dugnas gali būti horizontalus. 189. Maži nusodintuvai su horizontalia tėkme neturi mechanizuotų grandiklių nusėdusiam dumblui sugrėbti, todėl dugnas turi būti su nuolydžiu, ne mažesniu kaip 1:100, kad būtų galima ištuštinti dumblo bunkerį, įrengiamą nuotekų įtekėjimo į nusodintuvą zonoje. Kad būtų galima šalinti išskirtas nuosėdas, nusodintuvas visiškai ištuštinamas. Nepertraukiamam veikimui užtikrinti statomi ne mažiau kaip du nusodintuvai. 190. Dideliuose nusodintuvuose su horizontalia tėkme dumblo šalinimui įrengiami grėbimo arba išsiurbimo mechanizmai, o nusodintuvo dugnas daromas horizontalus. 191. Pirminiuose nusodintuvuose turi būti įrengtos užtvaros (iš dalies panertos lentos ir pan.), skirtos sulaikyti į nuotekų paviršių iškilusias plūdrenas. 192. Pirminiuose nusodintuvuose turi būti įtaisai pašalinti išplaukusias plūdrenas. vI SKIRSNIS. VEIKLIOJO DUMBLO PROCESAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI 193. Biologinio valymo talpose aeravimo ir maišymo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima saugiai atlikti jų aptarnavimą. Šie reikalavimai yra patenkinami, jei: 193.1. aerotankuose, kuriuose yra įrengtos pneumatinės aeracijos sistemos, aeravimo įranga ir maišyklės gali būti visai iškeliami iš rezervuaro arba pakeliamos virš veikliojo mišinio lygio ir šarnyrinio sujungimo dėka pasukamos į techniniam aptarnavimui, remontui arba pakeitimui patogią padėtį; 193.2. aerotankai gali būti ištuštinami apžiūrai ar einamajam remontui. 194. Pastatytoje ar rekonstruotoje nuotekų valykloje su pneumatinio aeravimo sistema turi būti atlikti jos sandarumo ir aeravimo tolygumo bandymai. 195. Pursliniai aeratoriai ir mechaninės maišyklės turi turėti avarinius išjungiklius, kurie statomi netoli aeratorių ar maišyklių ir turi būti lengvai pasiekiami. 196. Priklausomai nuo purslinių aeratorių ir mechaninių maišyklių išdėstymo gali būti įrengti vienas ar keli avariniai išjungikliai. 197. Skersinio susimaišymo aerotankai, jeigu veikliojo mišinio gylis juose didesnis kaip 1,35 m, turi būti įrengiami turėklai gelbėjimuisi avariniu atveju (įkritus į veiklųjį mišinį). Turėklai įrengiami per visą rezervuaro ilgį toje pusėje, kur veikliojo mišinio tėkmės kryptis – iš viršaus į apačią. 198. Aerotankuose su horizontaliais rotoriniais aeratoriais, virš veikliojo mišinio lygio, turi būti įrengti gelbėjimosi lynai arba gelbėjimosi strypai. 199. Aerotankuose turi būti įrengtos išlipimo iš jų avariniu atveju (įkritus į veiklųjį mišinį), priemonės (laipteliai, lipynės ir pan.). 200. Įrengiant purslinius aeratorius reikia numatyti aplinkosaugos nuo purslų ir aerozolių priemones. 201. Mechaninis vėdinimas įrengiamas patalpose, kuriose nuotekų valyklos aptarnaujantis personalas dirba kenksmingoje aplinkoje. 202. Turi būti įrengtas aplankos vamzdynas (kanalas) prie kiekvieno nuotekų valymo tvenkinio. 203. Nuotekų tvenkinius jungiantys kanalai ar vamzdynai turi būti įrengti taip, kad nebūtų kliūčių privažiuoti prie tvenkinių valant juos nuo kranto ir kad dumblas bei išplūdos iš vieno tvenkinio nepatektų į kitą tvenkinį. 204. Nuotekų išvadas iš paskutinės talpos turi būti įrengtas taip, kad būtų galimas ištekančių valytų nuotekų debitų matavimas ir nuotekų mėginių analizėms paėmimas. 205. Valymo veikliuoju dumblu proceso pagrindą sudaro nuotekų biologinis švarinimas, kai nuotekų ir veikliojo dumblo mišinys aerotanke (biologiniame reaktoriuje) yra maišomas ir/ar aeruojamas, o po to antriniame nusodintuve veiklusis dumblas nuo valytų nuotekų atskiriamas ir grąžinamas į vyksmą, o dumblo perteklius pašalinamas. 206. Nuotekų biologinis valymas ir veikliojo dumblo atskyrimas gali vykti ne atskiruose rezervuaruose (aeravimo ir nusodinimo), bet gali būti atitinkamas periodinių procesų įrenginys viename rezervuare – sekos biologiniame rektoriuje (SBR), jo modifikacijose, pavyzdžiui, periodinio veikimo aerokanaluose. 207. Projektuojant nuotekų valymą veikliuoju dumblu, reikia nagrinėti ir spręsti šiuos klausimus: 207.1. parinkti aerotanko pajėgumą ir matmenis; 207.2. išvengti neveikiančių zonų ir žalingų nusėdusio dumblo krūvų susidarymo aerotanke; 207.3. numatyti nuotekų valymo įrenginyje kelis skyrius arba kelis įrenginius, kad, sutrikus ar neveikiant vienam ar keliems įrenginiams, būtų galima pasiekti reikalingą nuotekų išvalymą; 207.4. parinkti aeravimo ir maišymo įrangą; 207.5. parinkti nusodintuvo (antrinio) paviršiaus plotą, tūrį ir gylį; 207.6. suprojektuoti dumblo šalinimo iš nusodintuvo sistemą; 207.7. suprojektuoti veikliojo dumblo grąžinimą iš nusodintuvo į aerotanką, perteklinio veikliojo dumblo šalinimą ir dumblo mišinio grąžinimą; 207.8. priimti perteklinio veikliojo dumblo apdorojimo ir galutinio šalinimo sprendinius; 207.9. priimti įvairių technologinių parametrų matavimo ir kontrolės sprendinius; 207.10. numatyti reikiamus nuotekų valymo įrenginių technologinės grandies išdėstymo aukščių perkryčius. 208. Reikia numatyti galimybę savitaka arba išpumpuojant ištuštinti nuotekų valymo įrenginių technologines talpas. 209. Galima dėl ištuštinimo patogumo technologinių talpų dugną daryti su nedideliu nuolydžiu į parinktą žemiausią dugno vietą. Jei numatomas rezervuaro ištuštinimas siurbliu, šioje žemiausioje vietoje reikia įrengti prieduobį. 210. Jeigu yra numatyta nuotekų valykloje įrengti kelias lygiagrečias technologines linijas (sekcijas), į jas pritekančių nuotekų srautas gali būti skirstomas naudojant tam sklendes ir uždorius. Šie įtaisai gali būti naudojami nuotekų debitams reguliuoti ir atjungti atskiras linijas (sekcijas). 211. Aerotankų (biologinių reaktorių), kuriuose vyksta pagrindiniai nuotekų biologinio valymo procesai, skaičius gali būti įvairus priklausomai nuo: 211.1. nuotekų valyklos projektinio pajėgumo; 211.2. numatyto pasiekti nuotekų išvalymo, (pvz., organinės anglies junginių sumažinimo, nitrifikavimo, denitrifikavimo, fosforo junginių sumažinimo); 211.3. būtinybės azoto junginiams šalinti skirtis anoksines zonas (skyrius); 211.4. būtinybės naudoti krekiklius arba įrengti anaerobines zonas (skyrius) fosforo junginiams (fosfatams) šalinti. 212. Projektiniai hidraulikos srities sprendiniai turi neleisti susidaryti trumpam, nepakankamam nuotekų pratekėjimo aerotanke keliui. 213. Valomų nuotekų srauto pratekėjimo aerotanke vyraujanti trajektorija priklauso nuo parinktos valymo technologijos. Naudojant laipsniškąjį aeravimą, nuotekų srautų skirstymo įtaisų (sklendžių, uždorių ir kt.) išdėstymas turi sudaryti galimybę keisti nuotekų srautų skirstymo schemą. 214. Jeigu nuotekų valyklos projekte numatomos trys ar daugiau sekcijų ir techniniam aptarnavimui bus išjungiama viena sekcija, kitų aerotanko sekcijų pajėgumas, vamzdynai ir kanalai turi būti pakankami priimti visas pritekančias nuotekas. 215. Siekiant sumažinti bakterijų, sukeliančių veikliojo dumblo išsipūtimą ir pagerinti dribsniavimąsi gerinančių bakterijų augimą, gali būti įrengiamas selektorius – grąžinamojo veikliojo dumblo ir į aerotanką įtekančių nuotekų sumaišymo kamera. Veikliojo dumblo ir nuotekų trumpo kontakto selektoriuje metu jų mišinys turi būti intensyviai maišomas. 216. Nuotekos į aerotanką ir grąžinamasis veiklusis dumblas į selektorių turi būti įleidžiami vienu metu. 217. Nuotekų valymo aerotanke proceso pagrindiniai rodikliai yra: 217.1. veikliojo mišinio drumzlinumas (VMDr) arba organinis veikliojo mišinio drumzlinumas (OVMDr); 217.2. dumblo amžius; 217.3. dumblo krūvis (DK arba ODK); 217.4. dumblo tūrio rodiklis (DTR) arba maišomo dumblo tūrio rodiklis (MDTR). 218. Aerotanke maišymas gali būti atliekamas aeracijos įtaisais (pursliniais, pneumatiniais aeratoriais), atskirais maišymo įtaisais arba abiejų tipų įtaisais. 219. Turi būti galimybė kiekvieną maišymo įtaisą išimti iš rezervuaro jo netuštinant. 220. Aerotanke veiklusis mišinys turi būti maišomas tokiu intensyvumu, kad nenusėstų veiklusis dumblas ir ant rezervuaro dugno nesusidarytų žalingos nusėdusio ir pūvančio veikliojo dumblo krūvos. 221. Jei aerotanke vyksta nenuolatinis (periodiškas) aeravimas, aeracijos įtaisų pajėgumas turi būti pakankamas, kad, vėl įjungus aeracijos įtaisus, visas nusėdęs veiklusis dumblas būtų pakeltas nuo rezervuaro dugno ir būtų pakibusioje būklėje. 222. Jei aerotanke yra maišyklės, jos turi sumažinti galimybę rezervuare susidaryti pūvančiam dumblui. 223. Maišyklės turi būti parenkamos įvertinant valomų nuotekų sudėtį ir numatomą palaikyti aerotanke veikliojo dumblo koncentraciją. Didesnės galios maišytuvai įrengiami tais atvejais, kai prieš valymo veikliuoju dumblu įrenginius nėra pirminio nusodinimo įrenginių. 224. Jeigu aerotanke nestatomos maišyklės, aeravimo įtaisai turi būti pakankamos galios palaikyti veiklųjį dumblą pakibusioje būklėje, gerai maišyti nuotekas, veiklųjį dumblą ir gerai įterpti deguonį. 225. Aerotankai ir aeravimo įtaisai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas veikliojo mišinio maišymas ir ekonomiškas elektros energijos naudojimas. 226. Naudojant veikliojo mišinio aeravimui deguonį, turi būti: 226.1. numatytos reikalingos saugos priemonės; 226.2. įrengta sprogiųjų dujų stebėsenos ir saugos nuo galimo sprogimo įranga; 226.3. įrengti apie galimą pavojų įspėjantys užrašai. 227. Pagal aeravimo poreikį reikalinga aeracijos įtaisų galia (kW) turi būti ne mažesnė už veikliojo mišinio tinkamam maišymui reikalingą maišymo įtaisų galią (kW). 228. Į veikliojo dumblo mišinį tiekiamo suspausto oro sklaidytuvai (difuzoriai) aeravimo rezervuaruose turi būti panerti į vienodą gylį. 229. Aerotankų aeracijos sistemos tiekiamo deguonies turi pakakti oksiduoti teršalų organinius anglies ir azoto junginius ir patenkinti veikliojo dumblo vidinio kvėpavimo poreikius skaičiuojamoms nuotekų valyklos hidraulinėms ir organinėms apkrovoms. 230. Projektuojant nuotekų valyklų aeracijos sistemas, jų pajėgumas, aeruojant švarų vandenį, turi būti skaičiuojamas maksimalaus ir minimalaus deguonies pareikalavimo atvejams, įvertinant deguonies pernašos faktorių, kurio reikšmė priklauso nuo valomų nuotekų charakteristikų ir numatyto aeracijos sistemos tipo. 231. Kad aerotanko veikliajame mišinyje būtų palaikoma reikalinga ištirpusio deguonies koncentracija, turi būti numatyta galimybė, kur tai įmanoma, tiekti kintantį deguonies (oro) kiekį, ypač tais atvejais, kai numatomi žymūs deguonies poreikio svyravimai. 232. Jeigu nėra įrengtas nepertraukiamas automatizuotas veikliajame mišinyje ištirpusio deguonies koncentracijos matavimas ir reguliavimas, aeracijos įtaisai gali veikti pagal nustatytą programą, kurioje yra numatyta: aeracijos intensyvumas, laiko tarpai tarp aeravimo periodų ir aeravimo periodų trukmės. 233. Kai yra numatyta, kad tame pačiame aerotanke vyks nuotekų organinių teršalų nitrifikavimas ir denitrifikavimas, aeracijos įtaisų oksidacinis pajėgumas parenkamas pagal numatytą šių įtaisų veikimo trukmę. 234. Projektuojant aeracijos sistemos automatizuotą valdymą, turi būti numatyta galimybė užtikrinti pakankamą aeravimą aeracijos sistemos valdymo įtaisų sutrikimų atvejais. 235. Turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios pakankamą aeracijos sistemos veikimą esant nepalankioms oro sąlygoms (neigiamoms oro temperatūroms, korozinei aplinkai ir kt.). 236. Įrengiant aeravimo smulkiais oro burbuliukais aeracijos sistemas, tiekiamas suslėgtas oras turi būti filtruojamas šalinant iš jo dulkių ir alyvos daleles, kurios gali užkimšti aeravimo įtaisus (oro sklaidytuvus). 237. Jeigu, nutrūkus aeravimui, veiklusis mišinys gali patekti į oro sklaidytuvo vidų, neturi būti naudojamas veikliojo mišinio periodiško aeravimo režimas. 238. Jeigu yra galimybė ant oro sklaidytuvų susidaryti kalcio karbonato nuosėdoms, turi būti numatytos priemonės jas šalinti rūgštimis. 239. Projektuojant aeracijos sistemas, turi būti numatyti atsarginiai aeravimo įtaisai. Jie gali būti įmontuoti arba laikomi sandėlyje. 240. Nuotekų valyklose turi būti dokumentai apie aeracijos sistemos veikimo efektyvumo bandymus ir jų rezultatus. Juose turi būti: 240.1. pateiktos aerotanko ir jame įrengtos aeracijos sistemos techninės charakteristikos, matmenys; 240.2. atliktų aeravimo sistemos tyrimų metodikos ir eigos aprašymas; 240.3. aeracijos sistemos bandymų rezultatų protokolas; 240.4. duomenys apie bandymų metu nustatytą aeracijos sistemos švaraus vandens nominalią deguoninimo gebą; 240.5. duomenys apie bandymų metu nustatytą aeracijos sistemos švaraus vandens deguoninimo našumą. 241. Nuotekų biologinio valymo įrenginiai turi būti apsaugoti nuo galimų hidraulinių perkrovų, įrengiant nuotekų nuleistuvus (persipylimo slenksčius) ir/arba atsargines talpas priimti liūčių metu nuotekas, kurių negali priimti nuotekų valykla. 242. Turi būti numatyta galimybė veikliojo mišinio kiekį aerotanke kontroliuoti stacionariais arba reguliuojamo aukščio nuleistuvais (persipylimo slenksčiais). 243. Aerotanko išorinės sienutės viršutinės, virš veikliojo dumblo lygio esančios, dalies aukštis turi būti pakankamas, kad, esant normalioms (ne avarinėms) eksploatavimo sąlygoms, per rezervuaro sienutę nesilietų veiklusis mišinys, t. y. 0,5 m. 244. Aerotanko veikliojo mišinio paviršiuje gali vešėti siūlinės bakterijos. Kad būtų galima kontroliuoti fizinio, cheminio ir biologinio pobūdžio veiksnius, sukeliančius putojimą (t. y. tuos, kurie sukelia lakiųjų riebiųjų rūgščių ir paviršinių aktyviųjų medžiagų susidarymą aeravimo rezervuare), reikia sumažinti vietų, kuriose galėtų kauptis putos, skaičių. 245. Reikia vengti putojimo metu susidarančių išplūdų. Jų sulaikymui įrengti stacionarius aptvarus ir naudoti laikinai (periodiškai) paneriamas lentas ir patogiai prieinamus plūdrenų šalinimo įtaisus. 246. Aerotanke turi būti įrengtos susidariusių plūdrenų (putų) šalinimo priemonės. 247. Siekiant pagerinti veikliojo dumblo atskyrimą antriniuose nusėsdintuvuose nuo aerotankuose (ypač giliuose) valytų nuotekų, tikslinga įrengti aeruoto veikliojo mišinio degazavimą (oro burbuliukų išskyrimą iš dumblo mišinio). 248. Veikliojo mišinio degazavimo įrenginio reikalingas paviršiaus plotas ir tūris turi būti pakankamas pasiekti efektyvų vandens ir dujų atskyrimą nuo veikliojo dumblo, net ir maksimalaus nuotekų pritekėjimo į nuotekų valyklą metu. 249. Veikliojo dumblo degazavimo įrenginys turi būti įrengiamas tarp aerotankų ir antrinių nusodintuvų, kiek galima arčiau pastarųjų. 250. Veikliojo dumblo degazavimas gali būti atliekamas srautų skirstymo kameroje. 251. Dengiant aerotankus, tam turi būti naudojamos ardomajam aplinkos poveikiui atsparios medžiagos. 252. Dengiant aerotankus, reikia įvertinti tai, kad aplinkos ardomasis poveikis konstrukcijoms didėja ten, kur rezervuaruose esantis veiklusis mišinys yra labiau septiškas (paveiktas puvimo procesų) ar kur yra daugiau gamybinių nuotekų. 253. Dengiant aerotankus, reikia nuo aplinkos ardomojo poveikio apsaugoti rezervuarų sienutes, esančias virš veikliojo mišinio lygio rezervuare, taip pat 0,3 m žemiau galimo minimalaus veikliojo mišinio lygio rezervuare. 254. Tose vietose, kuriose galimas ardomasis aplinkos poveikis statybinėms konstrukcijoms ir įrangai, turi būti įrengiamas mechaninis vėdinimas. 255. Naudojant veikliojo dumblo aeravimui vertikalius purslinius aeratorius, turi būti numatytos aerotanko dugno paviršiaus apsaugos priemonės išvengti jo ardymo dėl aeratorių sukeliamos kavitacijos. 256. Antriniai nusodintuvai turi užtikrinti reikiamą veikliojo dumblo išsiskyrimą iš veikliojo mišinio ir sudaryti tirštinimo zoną veikliajam dumblui, iš kurios jis grąžinamas pakartotinam naudojimui į aerotanką. Nuo antrinių nusodintuvų veikimo veiksmingumo priklauso valytų nuotekų kokybė ir grąžinamojo dumblo koncentracija. 257. Antriniai nusodintuvai gali būti tokių pagrindinių tipų: su kylančia tėkme, su horizontalia tėkme ir kreivinės formos (separatoriaus) tipo. 258. Naudojant antriniam nusodinimui sekos biologinius reaktorius (SBR), valytų nuotekų atskyrimas nuo veikliojo dumblo atliekamas toje pačioje talpoje – aerotanke. 259. Kad antrinių nusodintuvų veikimas būtų efektyvus, reikia siekti optimalaus jų paviršiaus krūvio. Antrinių nusodintuvų veikimo efektyvumas priklauso nuo: 259.1. aktyviojo dumblo nusėdimo savybių, išreiškiamų dumblo tūrio rodikliu; 259.2. į antrinius nusodintuvus įtekančio dumblo mišinio koncentracijos; 259.3. reikalingos valytų nuotekų kokybės; 259.4. paviršiaus krūvio; 259.5. antrinio nusodintuvo formos ir gylio. 260. Antrinio nusodintuvo gylis turi būti pakankamas talpinti veiklųjį dumblą esant įvairiems įrenginio hidrauliniams krūviams. 261. Antriniuose nusodintuvuose yra šios pagrindinės zonos: įtekėjimo, nusodinimo, valytų nuotekų surinkimo, neutralioji ir dumblo surinkimo bei tirštinimo. 262. Antrinių nusodintuvų įtekėjimo zona turi užtikrinti: 262.1. dumblo mišinio įtekėjimo srauto energijos išsklaidymą ir sudaryti sąlygas dumblo dribsniavimuisi; 262.2. tolygų įtekančiojo dumblo mišinio pasiskirstymą antriniame nusodintuve; 262.3. dumblo mišinio degazavimą. 263. Nusodinimo zona turi būti suprojektuota taip, kad ji užtikrintų pakankamą paviršiaus plotą ir gylį nusėsti veikliojo dumblo dalelėms ir išvengti jų pratekėjimo nusodinimo zonoje trumpiausiu keliu. 264. Valytų nuotekų surinkimo zona turi būti suprojektuota taip, kad būtų: 264.1. tolygus ir lėtas valytų nuotekų surinkimas iš nusodinimo zonos; 264.2. sulaikomos ir iš surinkimo zonos šalinamas plūdrenos; 264.3. iš antrinio nusodintuvo būtų išplukdomas minimalus veikliojo dumblo kiekis. 265. Veikliojo dumblo surinkimas ir tirštinimas antriniuose nusodintuvuose vyksta skirtingai, priklausomai nuo jų dydžio ir tipo. 266. Antriniuose nusodintuvuose su bunkeriais apatinėje dalyje dugno nuolydis (horizontalios plokštumos atžvilgiu) turi būti ne mažesnis kaip 50o- kūginės formos ir nemažesnis kaip 60o – piramidinės formos bunkeriuose. 267. Mažuose antriniuose nusodintuvuose veiklusis dumblas taip pat gali būti surenkamas savitaka, darant bunkerius su šlaitu – 50o, esant kūginei dugno formai ir 60o – esant piramidinei dugno formai bei darant slidžius dugno paviršius. 268. Didelių antrinių nusodintuvų dugnai daromi horizontalūs arba su nedideliu nuolydžiu ir juose įrengiami dumblo grėbimo ir šalinimo įtaisai, kurie gali būti: 268.1. su grėbimo mentėmis, stumiančiomis nusėdusį dumblą į nusodintuvo centrą (apskritimo formos antriniuose nusodintuvuose) arba nusodintuvo gale (stačiakampės formos antriniuose nusodintuvuose); 268.2. su dumblo siurbtuvais, įtvirtintais prie besisukančių tiltelių panardintų konstrukcijų, kurie išsiurbia nusodintą dumblą nuo antrinio nusodintuvo dugno. 269. Antriniuose nusodintuvuose nusodinto dumblo grėbimo įtaisai turi būti įrengti taip, kad būtų galima greitai grąžinti dumblą į aerotanką ir jame būtų palaikoma reikiama veikliojo dumblo koncentracija ir būtų išvengta anaerobinių sąlygų susidarymo. 270. Dumblo grėbimo mechanizmo judėjimo greitis turi būti nedidelis, kad grėbimo zonoje nesusidarytų turbulentinės srovės. 271. Turi būti įrengtas įtaisas į antrinio nusodintuvo paviršių išplaukusio dumblo ir plūdrenų nugrėbimui. 272. Grįžtamojo veikliojo dumblo grąžinimo į aerotanką sistema turi veikti taip, kad jame būtų palaikoma nuotekų biologinis valymo proceso vyksmui reikalinga veikliojo dumblo koncentracija. 273. Grįžtamojo veikliojo dumblo sistema turi būti įrengta taip, kad būtų galima keisti į aerotanką grąžinamo veikliojo dumblo debitą, tačiau debitų pokyčiai nebūtų staigūs. 274. Jeigu nuotekų valykloje yra įvairių tipų ir dydžių aerotankai, jiems turi būti įrengtos atskiros veikliojo dumblo grąžinimo iš antrinių nusodintuvų sistemos. 275. Veikliojo dumblo grąžinimui iš antrinių nusodintuvų į aerotankus gali būti naudojami išcentriniai, sraigtiniai siurbliai, vandenkėliai ir kitokie kėlimo įtaisai, galintys tiekti norimą grįžtamojo veikliojo dumblo kiekį. 276. Jeigu iš antrinių nusodintuvų veiklusis dumblas yra grąžinamas į biologinius reaktorius, kuriuose yra palaikomos anaerobinės arba anoksinės sąlygos, veikliojo dumblo grąžinimo sistemos turi būti įrengtos taip, kad grįžtamasis veiklusis dumblas nebūtų aeruojamas. 277. Mažose nuotekų valyklose veikliojo dumblo grąžinimo sistemose, kaip atsarginiai, gali būti naudojami kilnojami siurbliai. 278. Nuotekų biologinio valymo aeravimo rezervuare metu susidarantis veikliojo dumblo perteklius turi būti šalinamas, kad rezervuare būtų palaikoma reikalinga veikliojo dumblo koncentracija. 279. Iš valymo veikliuoju dumblu sistemos šalinamo perteklinio veikliojo dumblo masė ir tūris priklauso nuo valomų nuotekų sudėties, naudojamų valymo procesų ir reikalingo veikliojo dumblo amžiaus. 280. Perteklinis veiklusis dumblas gali būti šalinamas, išleidžiant jį iš grįžtamojo veikliojo dumblo linijos arba išleidžiant dalį veikliojo dumblo iš antrinių nusodintuvų. Vii SKIRSNIS. ŠVARAUS VANDENS DEGUONINIMAS VALYMO VEIKLIUOJU DUMBLU ĮRENGINIUOSE 281. Švaraus vandens deguoninimo valymo veikliuoju dumblu įrenginiuose tikslas yra netiesioginiu būdu nustatyti, kiek deguonies ištirpins įrenginiuose įrengtos aeracijos sistemos veikiant nuotekų valyklai. 282. Švaraus vandens deguoninimas naudojamas ir kuriant, tobulinant ir tarpusavyje lyginant įvairius aeracijos įtaisus (aeratorius) ir jų sistemas, nustatant jų techninį pajėgumą tirpinti skystyje oro deguonį, reikalingą biologinio proceso vyksmui valant nuotekas veikliuoju dumblu. 283. Aeracijos sistemos deguoninimo pajėgumas, t. y. pajėgumas tirpinti oro deguonį švariame vandenyje, yra išreiškiamas švaraus vandens deguoninimo geba (VDG), t. y. deguonies mase, kurią aeravimo sistema arba aeratorius gali standartinėmis sąlygomis įterpti per laiko vienetą į švarų vandenį. VDG yra išreiškiama ištirpinamo deguonies mase kg/h arba kg/d. 284. Švaraus vandens deguoninimo gebos (VDG) bandymas yra atliekamas naudojant įprastinį dujų – skysčio masės perdavimo bandymą. 285. VDG bandymas yra atliekamas pašalinus iš švaraus vandens deguonį, įdėjus į jį natrio sulfitą. Vandenyje vykstanti reakcija tarp vandens ir natrio sulfito yra suaktyvinama dedant į vandenį kobalto sulfato. Reakcija vyksta taip: → 2Na2 SO3 + O2Co ≥ 2Na2 SO4

(2)290. kL a reikšmės yra koreguojamos priimant bandymo meto sąlygas esant standartinėmis, o dydžio θ (.. teta“) dydį priimant lygiu 1,024: kL a20 = kL a θ (20-T)

(3)291. Deguonies soties būklės reikšmė yra priimama tokia, kokia yra standartinėse sąlygose, įvertinant temperatūros koreliacijos koeficientą (τ) ir slėgio korekcijos koeficientą (Ω). C*20 = C*∞ (1/ τ Ω)

(4)292.* Švaraus vandens deguoninimo geba (VDG) yra apskaičiuojama įvertinant kta20 dydį, pakoreguotą pagal bandymo metu buvusią temperatūrą, pagal temperatūrą ir slėgį pakoreguotą C*20 reikšmę ir įvertinant švaraus vandens bandymo rezervuare tūrį. VDG = kl a20 (1/h) • C*20 (g/m3) • V (m3)/1000, kg/h

(5)293. Švaraus vandens deguoninimo našumas (VDN) yra apskaičiuojamas: VDN = VDG (Voro x Moro), kg/kWh