LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2000 m. gegužės 31 d. Nr. 301 Vilnius Siekdamas reglamentuoti profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą ir kokybę bei apmokėjimo už juos tvarką bei vykdydamas Žmonių saugos darbe įstatymą (Žin., 1993, Nr. 55 – 1064), Sveikatos sistemos įstatymą (Žin.,1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Profesinės sveikatos priežiūros įstatymą (Žin., 1999, Nr. 32-902), Radiacinės saugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 11-239), LR Vyriausybės 1999 05 07 nutarimą Nr. 544 (Žin., 1999, Nr. 41-1294) „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“, 1. Tvirtinu: 1.1. Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšis ir apmokėjimo tvarką (1 priedas); 1.2. Nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatos tikrinimo tvarką (2 priedas); 1.3. Vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo tvarką (3 priedas); 1.4. Stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių sveikatos tikrinimo tvarką (4 priedas); 1.5. Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarką (5 priedas); 1.6. Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką (6 priedas); 1.7. Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarką (7 priedas); 1.8. Norinčiųjų įsigyti civilinį ginklą sveikatos tikrinimo tvarką (8 priedas); 1.9. Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimo tvarką (9 priedas); 1.10. Aviacijos darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarką (10 priedas); 1.11. Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarką (11 priedas); 1.12. Geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarką (12 priedas); 1.13. Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarką (13 priedas); 1.14. Asmenų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sveikatos tikrinimo tvarką (14 priedas); 1.15. Gydytojų, norinčių gauti licenciją gydytojo veiklai, sveikatos tikrinimo tvarką (15 priedas); 1.16. Asmenų, norinčių būti advokatais, sveikatos tikrinimo tvarką (16 priedas); 1.17. Asmenų, norinčių susituokti, sveikatos tikrinimo tvarką (17 priedas); 1.18. Profilaktinių sveikatos tikrinimų kainas (18 priedas). 2. Pavedu: 2.1. Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos visuomenės sveikatos centrų direktoriams užtikrinti, kad būtų atrinkti privalomo sveikatos tikrinimo kontingentai pagal šio įsakymo 7, 10, 11, 12, 13, 14 priedus; 2.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams užtikrinti šio įsakymo vykdymą. 3. Laikau netekusiais galios: 3.1. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymą Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“; 3.2. Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 12 13 įsakymą Nr. 432 „Dėl 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 99-1992); 3.3. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 05 įsakymą Nr. 131 „Dėl asmenų, dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, privalomo sveikatos tikrinimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 23-613); 3.4. Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 05 16 įsakymą Nr. 260 „Dėl valdininkų sveikatos patikrinimo“; 3.5. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 06 12 įsakymą „Dėl sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros ir medicinos priežiūros sporto renginių metu tvarkos patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 57-1368); 3.6. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 28 įsakymą Nr. 541 „Dėl 1992 04 21 sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 2 priedo ir 4 priedo 3 skyriaus pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 109-2493); 3.7. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 29 įsakymą Nr. 544 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytų draudžiamųjų sveikatos profilaktinių tikrinimų tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 109-2494); 3.8. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 11 14 įsakymą Nr. 575 „Dėl ketinančiųjų susituokti sveikatos tikrinimo tvarkos“; 3.9. sveikatos apsaugos ministro 1998 01 30 įsakymą Nr. 55 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 20-526); 3.10. sveikatos apsaugos ministro 1999 03 18 įsakymą Nr. 125 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 01 30 įsakymo Nr. 55 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimo“ dalinio pakeitimo“. 4. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrei R. Vaitkienei. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMUNDAS ALEKNA PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 1 priedas PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS IR APMOKĖJIMO TVARKA I. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS 1. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai: 1.1. nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai (2 priedas); 1.2. vaikų ir paauglių (3 priedas); 1.3. stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių (4 priedas); 1.4. stojančiųjų į krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų nustatyta tvarka; 1.5. sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas (išskyrus profesionalus) (5 priedas); 1.6. neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės (6 priedas); 1.7. dispanserizuotųjų (atskira tvarka); 1.8. vairuotojų mėgėjų (7 priedas); 1.9. norinčiųjų įsigyti civilinį ginklą (8 priedas); 1.10. vykstančiųjų į užsienį (9 priedas); 1.11. aviatorių mėgėjų (10 priedas); 1.12. išankstiniai (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir periodiniai (darbo metu ar kai veikla tęsiama) profilaktiniai sveikatos tikrinimai: 1.12.1. laivyno darbuotojų (11 priedas); 1.12.2. geležinkelio darbuotojų (12 priedas); 1.12.3. aviacijos darbuotojų (10 priedas); 1.12.4. vairuotojų (7 priedas); 1.12.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus) (13 priedas); 1.12.6. darbų ir veiklos sričių, kuriose įsidarbinant ir dirbant privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų (14 priedas); 1.13. kiti profilaktiniai sveikatos tikrinimai: 1.13.1. gydytojų, kitų sveikatos priežiūros specialistų, norinčių gauti licenciją ar perregistruoti jos galiojimą (15 priedas); 1.13.2. asmenų, norinčių būti advokatais (16 priedas); 1.13.3. asmenų, atvykusių tikrintis savo noru, profilaktiniai sveikatos tikrinimai (tarp jų – asmenų, norinčių susituokti (17 priedas)); 1.14. profilaktinių sveikatos tikrinimų kainos (18 priedas). II. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ APMOKĖJIMO TVARKA 2. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.1–1.3 ir 1.5–1.7 ir 1.13 punktuose, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (toliau vadinami – apdraustaisiais), apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos – iš nustatytos metinės vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos, specialistų konsultacijos, reglamentuojamos šiuo įsakymu – pagal specialistų profilaktinio tikrinimo kainą, patvirtintą šiuo įsakymu. Jeigu specialistų, nesant bendrosios praktikos gydytojo (BPG), konsultacijos suteikiamos pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) nurodytą kompetenciją, jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos). Sporto medicinos centruose profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami pagal šio įsakymo 5 priedą „Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas“, ir tokių tikrinimų išlaidos dengiamos iš lėšų, skirtų šiems centrams išlaikyti. 3. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.4 punkte, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos sveikatos priežiūros įstaigose apmokamos iš lėšų, skirtų šioms įstaigoms išlaikyti. Šiais atvejais asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurią pacientai yra pasirinkę, išduoda išrašą (F Nr. 027/

1. a)iš asmens sveikatos istorijos (F Nr. 025/
2. a)ar asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a), ne trumpesnę kaip paskutinių 5 metų (F Nr. 025/a išduodama tik prašant asmens sveikatos priežiūros įstaigai). 4. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.8–1.11 punktuose, apmoka pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 07 30 įsakymu Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 67-2175) patvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas. 5. Išankstinių (prieš pradedant darbą) ir periodinių profilaktinių 1.12 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų paslaugos apmokamos šia tvarka: 5.1. įsidarbinant (1.12 papunktis) numatytos šios tvarkos prieduose pirminės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (nustatytos pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), 1.12.1–1.12.5 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų antrinės sveikatos priežiūros paslaugos ir pirminės sveikatos priežiūros specializuotos darbo medicinos paslaugos apmokamos iš darbdavio lėšų pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą; 1.12. 6 papunktyje nurodytų sveikatos tikrinimų (darbų ir veiklos sričių, kuriems privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų) antrinės sveikatos priežiūros paslaugas apmoka pats pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą; 5.2. periodinių sveikatos tikrinimų (1.12 papunktis) išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų. 6. Neapdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (išskyrus nėščiąsias) už visas profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys ar už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų ar paslaugų kainas, nustatytas Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 26 įsakymu Nr. 178 „Dėl valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainyno patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 35-892). 7. Jei asmuo tuo pačiu metu kreipiasi dėl kelių profilaktinių sveikatos tikrinimų, tai mokama tik už vieną, daugiau kainuojantį, sveikatos tikrinimą. 8. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems šios tvarkos numatytais atvejais apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), kai apdraustiesiems šios paslaugos suteikiamos toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią jie nustatyta tvarka yra pasirinkę. Jei apdraustieji dėl šių paslaugų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, už paslaugas moka patys arba už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Pirminės sveikatos priežiūros profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugos atliekamos vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. 9. Pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas kitus gydytojus specialistus (nenurodytus šio įsakymo prieduose), jei profilaktinio sveikatos tikrinimo metu nustatomos medicininės indikacijos. Šios konsultacijos apmokamos pagal patvirtintą gydytojo specialisto konsultacijos bazinę kainą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 10. Atvykusių savo noru profilaktinių sveikatos tikrinimų (1.13.3 papunktis), jei teisės aktai nenumato kitaip, periodiškumą, siuntimą atlikti tyrimus ir konsultuotis nustato pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas. Šios sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos). Pas specialistus konsultuotis siunčiama tik esant medicininių indikacijų. III. MEDICININĖS DOKUMENTACIJOS PILDYMAS ATLIKUS PROFILAKTINIUS SVEIKATOS TIKRINIMUS 11. Profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenys įrašomi į paciento asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/
3. a)ar vaiko sveikatos raidos istoriją (F Nr. 025-112
4. a)ir kitus reikiamus dokumentus. 12. Atlikus profilaktinį tikrinimą, pacientui išduodama nustatytos formos pažyma. ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 2 priedas NĖŠČIŲJŲ IR MOTINŲ, IKI VAIKUI SUKAKS VIENERI METAI, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA Eil. Nr. Tikrinamųjų kontingentai Tikrintojas Sveikatos tikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos 1. Ambulatorinė nėščiųjų priežiūra Akušeris-ginekologas arba BPG (pagal Lietuvos medicinos normą MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) arba kvalifikuota akušerė Privaloma: • Stomatologo konsultacija • BPG ar apylinkės terapeuto konsultacija, jei tikrina akušeris-ginekologas Oftalmologo Kitų specialistų, jei yra indikacijų Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811) 2. Motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatos tikrinimas Akušerės patronažas Akušerio-ginekologo (arba BPG) apžiūra 6-8 savaitę po gimdymo Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas Kitų specialistų konsultacijos ir tyrimai, jei yra indikacijų Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811) ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 3 priedas VAIKŲ IR PAAUGLIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA Amžius Sveikatos tikrintojai ir tikrinimo periodiškumas Atkreipti ypatingą dėmesį į Pirminis lygis Antrinis lygis Naujagimiai Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras per 3 dienas po išvykimo iš gimdymo skyriaus ir 2-3 savaičių naujagimį, slaugos personalas per 3 dienas po išvykimo iš gimdymo skyriaus pakartotinai lanko naujagimį (iki 1 mėnesio) 1 kartą per savaitę Oftalmologas ir neurologas gimdymo stacionare apžiūri rizikos grupės naujagimius, oftalmologas ir neurologas ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje apžiūri rizikos grupės 1 mėnesio amžiaus naujagimius, neapžiūrėtus gimdymo stacionare Rizikos veiksnius nėštumo ir gimdymo metu, neurologinius refleksus, bambutės gijimą, motinos krūtų būklę, jos savijautą, priežiūros kokybę Pirmieji gyveni- mo metai: Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per mėnesį bei Pediatras apžiūri 6 mėnesių amžiaus (jei tikrina BPG), Psichomotorinį vystymąsi, maitinimą, rachito specifinę, nespecifinę profilaktiką, klausą, 1–6 mėn. chirurgas 1 kartą per 3 mėnesius, slaugos personalas 1 kartą per mėnesį apžiūri namuose traumatologas-ortopedas esant indikacijų regėjimą, alergines reakcijas 6–12 mėn. Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per 3 mėnesius Pediatras (jei tikrina BPG), esant indikacijų, 12 mėnesių amžiaus Psichomotorinį vystymąsi, atramos-judamąjį aparatą, klausą, regėjimą Antrieji gyvenimo metai Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras iki 1,5 metų kartą per 3 mėnesius, stomatologas – 1,5 metų amžiaus, slaugos personalas – iki 2 metų kartą per 3 mėnesius namuose Psichomotorinį vystymąsi (ypač į kalbą), atramos-judamojo aparato būklę, klausą, regėjimą, traumatizmo profilaktiką Tretieji gyvenimo metai Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per metus, stomatologas, slaugos personalas – kartą per pusmetį namuose, jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos – kartą per 3 mėnesius namuose Pediatras (jei tikrina BPG) – esant indikacijų, logopedas, oftalmologas (3 metų amžiaus) Psichomotorinį vystymąsi (ypač į kalbą), regėjimo ir klausos aštrumą, dantų sąkandį, traumatizmo profilaktiką, plantogramas 4-5-ieji gyvenimo metai Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per metus, slaugos personalas – kartą per metus, jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos - kartą per pusmetį namuose Psichomotorinį vystymąsi, atramos ir judamojo aparato būklę, regos ir klausos aštrumą 6-ieji gyvenimo metai Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras bei chirurgas, stomatologas (burnos higienistas), slaugos personalas – kartą per pusmetį namuose Oftalmologas, pediatras (jei tikrina BPG) prieš mokyklą, traumatologas-ortopedas, neurologas esant indikacijų Mokyklinę brandą, arterinį kraujo spaudimą 7-15-ieji gyvenimo metai Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per metus, slaugos personalas – kartą per metus namuose Pediatras – (jei tikrina BPG) esant indikacijų – 12 metų amžiaus Lytinį brendimą, arterinį kraujo spaudimą, dantų sąkandį 16-ieji gyvenimo metai Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per metus, stomatologas Traumatologas-ortopedas, oftalmologas, neurologas esant indikacijų Lytinio ir fizinio brendimo įvertinimą, psichikos sveikatą 17-18-ieji gyvenimo metai Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės terapeutas kartą per metus Lytinio ir fizinio brendimo įvertinimą, psichikos sveikatą 1. Pas kitus antrinio lygio gydytojus specialistus konsultuoti ir tirti siunčiama esant indikacijų 2. Vaikai skiepijami pagal bazinį privalomų profilaktinių skiepijimų kalendorių 3. Tuberkuliozės ir kitų ligų profilaktika atliekama pagal metodinius nurodymus 4. Pediatro konsultacija reikalinga tais atvejais, kai vaiką prižiūri bendrosios praktikos gydytojas ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 4 priedas ŽEMĖS ŪKIO STOJANČIŲJŲ Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS IR ĮDARBINAMŲ NEPILNAMEČIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS Tikslas – nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali, užbaigęs profesinio mokymo programą, dirbti pagal pasirinktą specialybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 „Dėl asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir asmenų nuo13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygų ir įdarbinimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 87-2065). 1. Asmenys, stojantys mokytis į profesinio mokymo mokyklas, ir norintys įsidarbinti nepilnamečiai privalo tikrintis sveikatą. 2. Sveikatą tikrina pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas (BPG) arba apylinkės pediatras (terapeutas). 3. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 patvirtintu „Asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašu“ (Žin., 1996, Nr. 87-2065). 4. BPG ar apylinkės pediatras (terapeutas), tikrindamas sveikatą, turi teisę esant medicininių parodymų siųsti pas kitus specialistus, skirti papildomus tyrimus. 5. Sveikatos tikrinimo duomenys įrašomi asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), išvada apie tinkamumą mokytis ar dirbti pagal pasirinktą specialybę – į „Stojančio į mokymo įstaigą ir įdarbinamo nepilnamečio medicininę pažymą“ (F086/a). II. LIGOS, KURIOMIS SERGANT DRAUDŽIAMA STOTI Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS 6. Bet kokios lokalizacijos tuberkuliozė, kuria sergant išskiriamos mikobakterijos. 7. Ūmios užkrečiamosios ligos (sprendžiama ligoniui pasveikus). III. PAPILDOMI LIGŲ IR BŪKLIŲ PRIEŠPARODYMAI STOJANT Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS Eil. Nr. Mokymo programa Kenksmingi veiksniai Papildomi medicininiai priešparodymai 1. Meno dirbinių gamintojų Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant plaštakos 1. Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos dirbant su Mokymosi kodas ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza, dirginančiomis medžiagomis (M kodas) 31812 pasilenkimai, įtampa, dėmesys, regos analizatorius 2. Plaštakos funkcijos sutrikimai (nykščio deformacija ar trijų dirbamosios rankos pirštų nebuvimas), trukdantys profesinei veiklai 3. Spalvų jutimo sutrikimas 4. Miopija daugiau kaip 8,0 D 5. Regėjimas su korekcija 0,7 viena ir 0,4 kita akimi (graveriui – 0,8 viena ir 0,7 – kita akimi. Vertinti be korekcijos, nes dirba su apsauginiais akiniais) 6. Alergija cheminėms medžiagoms 2. 2.1. Fotografų ir interjero Cheminės medžiagos, darbo poza (stovint), Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos ar alergija dirbant su apipavidalintojų regos analizatorius cheminėmis medžiagomis M kodas 31899 2.2. Baleto artistų Stereotipiniai darbo judesiai, darbo poza, 1. Plokščiapėdystė, kitos skeleto-raumenų sistemos ligos ir M kodas 31899 pasilenkimai, įtampa, monotonija defektai, trukdantys judėjimui 2. Kojų venų išsiplėtimas 3. Binokulinio matymo sutrikimas 4. Širdies ydos 5. Epilepsija su dažnais paroksizmais 6. CNS susirgimų ar traumų padariniai su judesių sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai 7. Vestibulinės funkcijos sutrikimai 3. Sekretorės Įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita M kodas 33404 priėmimas, regos ir klausos analizatoriai akimi 4. Apskaitininkės – Dėmesys, regos analizatorius, dėmesio koncentra- Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,3 – kita kasininkės vimo trukmė į stebimus objektus akimi M kodas 33432 5. Verslo organizatorių Darbo įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir M kodas 33439 pranešimų priėmimas, regos ir klausos analizatoriai 6. Socialinių slaugytojų Judėjimo atstumas, krovinio pernešimas, darbo 1. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys M kodas 35012 įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų profesinei veiklai priėmimas, regos ir klausos analizatoriai 2. Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei ligai sparčiai progresuojant 3. Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, kai yra funkcijos sutrikimų bei intelekto pakitimų, trukdančių profesinei veiklai 7. Ortopedų – protezuotojų Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei M kodas 35099 pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza, veiklai liemens palenkimai, regos analizatorius 8. Maisto pramonės ir mais- Judėjimo atstumas, stereotipiniai darbo judesiai, 1. Grybelinės, pūlingos plaštakų odos ligos su dažnais to ruošimo specialisto dalyvaujant rankų pirštų ir plaštakos raumenims, paūmėjimais M kodas 35212 dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, 2. Epilepsija su dažnais paroksizmais mėsininkui – darbo poza, pasilenkimai, virėjui – aukšta temperatūra 9. Statybininkų, pastatų res- Oro temperatūra, apšvita, judrus darbas, krovinio 1. Skeleto -raumenų sistemos defektai, trukdantys tauratorių, elektromontuo- kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai, profesinei veiklai tojų, mūro montuotojų ir dalyvaujant rankų, pečių juostos raumenims, 2. Rankų plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai. trukdantys betonuotojų, santechnikų statinis krūvis, darbo poza, liemens palenkimai, profesinei veiklai M kodas 35216 judėjimo atstumas, įtampa, dėmesys, regos ir 3. Epilepsija ir kiti sąmonės netekimai dirbant aukštyje klausos analizatoriai, monotonija 4. Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, kai yra funkcijos sutrikimų, trukdančių profesinei veiklai 5. Miopija didesnė kaip 8,0 D (esant fizinei įtampai) 6. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,3 – kita akimi 7. Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu 8. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos su ryškiu kraujotakos nepakankamumu 9. Vestibulinės funkcijos ryškus sutrikimas (dirbant aukštyje) 10. Elektromechanikų, Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų 1. Miopija didesnė nei 6,0 D elektros įrenginių, radijo plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, 2. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,8 viena ir ir televizijos aparatūros darbo poza, pasilenkimai, darbo įtampa, dėmesys, 0,7 – kita akimi taisytojų regos ir klausos analizatoriai, informacinių signalų 3. Binokulinio matymo sutrikimas M kodas 35222 priėmimas, monotonija 4. Plaštakos funkcijos ryškus sutrikimai, trukdantys profesinei veiklai 11. Kalvių, metalo apdirbimo Aukšta temperatūra, apšvita, judrus darbas, 1. Regėjimas be korekcijos silpnesnis kaip 0,8 viena ir staklininkų, suvirintojų, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų 0,7 – kita akimi (suvirintojas dirba su apsauginiais akiniais) šaltkalvių plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, 2. Epilepsija M kodas 35232 darbo poza, liemens palenkimai, jonizuojančioji 3. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys spinduliuotė, aerozoliai, metalų dulkės profesinei veiklai 4. Lėtinės plaučių ligos su ryškiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu 12. Automechanikų automo- Oro temperatūra, apšvieta, judrus darbas, krovinio 1. Miopija didesnė kaip 6,0 bilių kėbulų remontininkų, kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai, 2. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir lengvosios pramonės darbo poza, liemens palenkimas, judėjimo atstumas, 0,2 – kita akimi mašinų mechanikų, dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, informacinių 3. Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3
5. m)žemės ūkio technikos signalų priėmimas, monotonija 4. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys mechanikų, profesinei veiklai ryšių įrenginių mechanikų M kodas 35242 Lėktuvų mechaniko Vadovautis aviacijos darbuotojų tikrinimo tvarka 13. 13.1. Baldžių, stalių Stereotipiniai darbo judesiai, judrus darbas, 1. Miopija didesnė nei 6,0 (esant fizinei įtampai) krovinio kėlimas, pernešimas, statinis krūvis, 2. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir darbo poza, liemens palenkimai, judėjimo atstumas, 0,2 – kita akimi medienos dulkės, lakios medžiagos, 3. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys aerozoliai profesinei veiklai 4. Lėtinės plaučių ligos su ryškiu funkcijos sutrikimu 13.2. Miško ruošos ir Vibracija, oro temperatūra, stereotipiniai darbo 5. Cukrinis (nekompensuotas) diabetas – miško ruošos medienos apdirbėjų judesiai, dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų, specialistams pečių juostos raumenims, darbo įtampa, dėmesys, 6. Epilepsija su dažnais paroksizmais (miško ruošos regos ir klausos analizatoriai, medienos dulkės specialistams) 7. Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, kai yra funkcijos sutrikimų (miško ruošos specialistams) 13.3. Pynėjų iš vytelių Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo veiklai M kodas 35262 įtampa, dėmesys, regos analizatoriai 14. Ventiliacijos, oro kondicionavimo Judrus darbas, krovinio kėlimas, pernešimas, 1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir sistemų darbo poza, liemens palenkimai 0,2 – kita akimi gamintojų 2. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys M kodas 35264 profesinei veiklai 15. Avalynės gamintojų, Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų 1. Odos lėtinės ligos su dažnais paūmėjimais avalynininkų plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, 2. Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos M kodas 35274 darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos sutrikimu analizatoriai, monotonija, cheminės medžiagos 3. Regos korekcija mažesnė kaip 05/02 (dažai, klijai) 16. Audėjų, audinių gamybos Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų 1. Bronchinė astma su ryškiu funkcijos sutrikimu įrenginių operatorių, ver- plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, 2. Miopija didesnė kaip 6,0D. Regos korekcija iki 07/04 pėjų, verpinių gamybos darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos 3. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai įrenginių operatorių analizatoriai, monotonija, dulkės 4. Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai M kodas 35274 su judesių sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai 5. Epilepsija, dirbant su judančiais mechanizmais 6. Alergija dulkėms, vilnai, sintetinėms ir kt. medžiagoms 7. Klausos susilpnėjimas (šnabždesiu iki 3
6. m)– audėjui 17. Mezgėjų, mezgimo maši- Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų 1. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys nų operatorių, siuvėjų, su- plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, profesinei veiklai kirpėjų – konstruktorių darbo poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas, 2. Odos ligos su dažnais paūmėjimais M kodas 35276 dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besi- 3. Alergija vilnai, dulkėms kartojančios operacijos 4. Miopija daugiau kaip 6,0 D. Regos korekcija mažesnė kaip 07/04 5. Binokulinio matymo sutrikimas 6. Epilepsija su dažnais paroksizmais mezgimo mašinų operatoriams 7. Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3
7. m)- mezgimo mašinų operatoriams 18. Plokščiosios ir ofsetinės Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų 1. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai trukdantys spaudos spaudėjų, tekstų plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, darbo profesinei veiklai rinkėjų, archyvarų, poza, liemens pasilenkimai, judėjimo atstumas, 2. Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos knygrišių dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besikartojančios operacijos sutrikimu M kodas 35278 3. Miopija daugiau kaip 6,0D 4. Regos korekcija mažesnė kaip 07/04 – tekstų rinkėjui 19. Cheminio pluošto, naftos Cheminės medžiagos, oro temperatūra, darbo 1. Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos perdirbimo, chemijos ir poza, judėjimo atstumas, regos analizatorius sutrikimu naftos produktų gamybos 2. Odos ligos su dažnais paūmėjimais kontaktuojant su operatorių cheminėmis medžiagomis M kodas 35299 3. Alergija cheminėms medžiagoms 4. Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija mažesnė kaip 06/03 20. Žemės matininkų Oro temperatūra, judėjimo atstumas, dėmesys, M kodas 35402 informacinių pranešimų skaičius, regos analizatorius, monotonija 21. Braižytojų ir kompiuterinės Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų, 1. Miopija didesnė kaip 6,0D įrangos operatorių plaštakų, pirštų raumenims, poza, dėmesys, 2. Regos korekcija mažesnė kaip 05/02 M kodas 35406 regos analizatorius, monotonija 3. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei veiklai 4. Binokulinio matymo sutrikimas 22. Kelių statytojų Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas, 1. Epilepsija su dažnais paroksizmais M kodas 35416 stereotipiniai darbo judesiai, statinis krūvis, darbo 2. Cukrinis diabetas (nekompensuotas) poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas, regos, 3. Lėtinės dažnai paūmėjančios sąnarių ligos klausos analizatoriai, dulkės, cheminės medžiagos 4. Lėtinės dažnai paūmėjančios inkstų ligos 5. Širdies kraujagyslių ligos su ryškiu kraujotakos sutrikimu 23. Ūkininkų Judėjimo atstumas, oro temperatūra, darbo poza, M kodas 36201 judrus darbas, regos, klausos analizatorius 24. Arklininkų 1. Epilepsija su dažnais paroksizmais M kodas 36203 2. Alergija arklio šeriams 25. Sodininkų, želdinių Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, 1. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys tvarkytojų liemens palenkimai, stereotipiniai darbo judesiai, profesinei veiklai M kodas 36206 krovinio kėlimas, pernešimas 2. Polinozė 26. Bitininkų Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, Alergija bičių nuodams M kodas 36249 regos analizatorius 27. Miškininkų Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, 1. Epilepsija su dažnais paroksizmais M kodas 36262 regos analizatorius 2. Cukrinis diabetas esant komplikacijų 28. Žuvininkų Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, 1. Epilepsija M kodas 36272 regos analizatorius 2. Cukrinis diabetas esant komplikacijų 29. Namų ūkio ekonomės, Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus pagalbininkės, meistro, darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant komunalinio ūkio meistro pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo M kodas 36606 poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas regos, klausos analizatoriai 30. Jūreivių, laivų motoristų, Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tarka korpusų remontininkų, darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant suvirintojų, sistemų pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo surinkėjų poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas, regos, klausos analizatoriai Nekeleivinių laivų Aplinkos temperatūra, darbo judesiai, dalyvaujant Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tvarka jūreivių, virėjų rankos, plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, M kodas 37004 judėjimo atstumas 31. Lokomotyvo mašinistų, Oro temperatūra, judrus darbas, informacinių Vadovautis geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka padėjėjų, keleivinių trauki- signalų priėmimas, regos, klausos analizatoriai nių vagonų palydovų, stoties budėtojų, SCB ir kontaktinio tinklo elektro- montuotojų, riedmenų vagonų remontininkų, automotoristų, drezinų, geležinkelio kranų mašinistų ir remontininkų M kodas 37006 32. Pašto operatorių, teletaipo, Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, 1. Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu – iki 3m) telefakso, kompiuterio plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys 2. Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 05/02 operatorių regos ir klausos analizatoriai, informacinių 3. Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei M kodas 37026 signalų priėmimas ligai sparčiai progresuojant 33. Kirpėjų, kosmetikų Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, 1. Epilepsija su dažnais paroksizmais M kodas 37812 plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys 2. Alergija cheminėms medžiagoms regos analizatorius, informacinių signalų 3. Rankų odos lėtinės ligos priėmimas, klausos analizatorius, monotonija, 4. Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 08/07 cheminės medžiagos 5. Binokulinio matymo sutrikimas 6. Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei ligai sparčiai progresuojant 7. Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, kai yra funkcijos sutrikimų 34. Padavėjų, barmenų, virėjų Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas, 1. Epilepsija su dažnais paroksizmais M kodas 37822 statinis krūvis, darbo poza, judėjimo atstumas, 2. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys dėmesys, informacinių signalų priėmimas, klausos profesinei veiklai analizatorius, aukšta temperatūra – virėjams 3. Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 07/04 4. Ryškūs kalbos defektai (padavėjui, barmenui) 5. Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei ligai sparčiai progresuojant 35. Pardavėjų ir prekių žinovų Judrus darbas, darbo judesiai, dalyvaujant rankos, 1. Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu -iki 3
8. m)M kodas 37862 plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, 2. Centrinės nervų sistemos ar traumų padariniai su ženkliu dėmesys, regos, klausos analizatoriai judesių sutrikimu, trukdantys profesinei veiklai 3. Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei ligai sparčiai progresuojant 36. Viešbučių ir turizmo kompleksų Judrus darbas, judėjimo atstumas, darbo poza, 1. Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei darbuotojų dėmesys, regos, klausos, analizatoriai, darbo ligai sparčiai progresuojant M kodas 378872 judesiai, dalyvaujant rankos, plaštakos, pirštų raumenims 37. Drabužių priežiūros Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, 1. Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys meistrų, floristų plaštakos, pirštų raumenims, judrus darbas, profesinei veiklai M kodas 37899 darbo poza, dėmesys, regos analizatorius 2. Alergija cheminėms medžiagoms arba žiedadulkėms ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 5 priedas SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TikrinimO TVARKA I. BENROSIOS NUOSTATOS 1. Asmenys, lankantys bet kokias organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą. 2. Sveikata tikrinama: 2.1. sportininkų, kurie sistemingai ir nuolat treniruojasi, dalyvauja sporto varžybose, – sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai, o kur jų nėra – pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas (BPG) ar apylinkės terapeutas, pediatras; 2.2. sportuotojų, kurie laikosi sveikos gyvensenos principų, reguliariai mankštinasi arba sportuoja savo malonumui, – BPG, apylinkės terapeutas ar pediatras. Pageidautina, kad pastarieji gydytojai turėtų minimalių sporto medicinos žinių; 2.3. Lietuvos olimpinės ir atskirų sporto šakų rinktinių narių – sporto medicinos centrų gydytojai; 2.4. neįgalieji sportininkai su amputuotomis galūnėmis, stuburo smegenų pažeidimais ar dėl cerebrinio paralyžiaus, silpnaregiai ar kurtieji tikrinami bendra tvarka. Papildomai jiems, išskyrus kurčiuosius, turi būti nustatoma medicininė ir funkcinė klasifikacija pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 11 22 įsakymą Nr. 598 „Dėl sportuojančių asmenų su negalia medicininio ištyrimo“ (Žin., 1996, Nr. 115-2684) bei metodinėmis rekomendacijomis „Neįgaliųjų žmonių sporto organizacijos. Neįgaliųjų sportininkų medicininė ir funkcinė klasifikacija“. Medicininei ir funkcinei klasifikacijai tinkamai atlikti neįgaliuosius patartina siųsti į sporto medicinos centrus. 3. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantis BPG, apylinkės terapeutas ar pediatras: 3.1. įvertina tiriamo asmens tyrimus; 3.2. įvertina tiriamojo sveikatos bei funkcinę būkles; 3.3. nustato fizinį išsivystymą, sveikatos potencialo rodiklius, organizmo adaptaciją pasirinktai sportinei veiklai bei fiziniams krūviams; 3.4. nukreipia, esant indikacijų, pas kitus specialistus, tarp jų ir sporto medicinos, konsultuotis ir tirtis; 3.5. daro išvadą apie tiriamojo asmens galimybes lankyti pasirinktos sportinės veiklos pratybas ir dalyvauti varžybose („sveikas“, „gali dalyvauti pasirinktos sporto šakos treniruotėse ir varžybose“), teikia atitinkamas rekomendacijas dėl fizinio krūvio, intensyvumo, traumų profilaktikos, nurodo pakartotinio pasitikrinimo datą. 4. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi į sportuojančio asmens sveikatos tikrinimo kortelę F Nr. 061/a bei pažymimi asmens sveikatos istorijoje F Nr. 025a ir vaiko sveikatos raidos istorijoje F Nr. 025-112a. 5. Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais BPG, apylinkės terapeutas, pediatras siunčia sportuojančius asmenis į artimiausius sporto medicinos centrus. 6. Už sportininkų treniravimąsi ir dalyvavimą sporto varžybose be gydytojo leidimo atsako treneriai, varžybų vyr. teisėjai. II. KONTRAINDIKACIJOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO UŽSIĖMIMAmS 7. Ūmios infekcinės ligos. 8. Lėtinės ligos paūmėjimo periodu. 9. Endogeniniai psichikos sutrikimai. 10. Centrinės nervų sistemos organinės ligos: epilepsija su dažnais paroksizmais, neuroraumeninės, demielinizuojančios, degeneracinės ligos, po hemoraginių smegenų kraujotakos sutrikimų, vertebrogeninės ligos sporto šakoms, susijusioms su stuburo apkrovimu. 11. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligos: įvairios etiologijos deformuojamieji poliartritai, pasireiškiantys žymiais sąnarių funkcijos sutrikimais ar skausmais. 12. Kvėpavimo sistemos ligos: bronchinė astma su dažnais, sunkiais ir ilgais priepuoliais, dažnai paūmėjantis lėtinis pūlingas ar su bronchospazminiu komponentu bronchitas, dažnos pneumonijos. 13. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: širdies ydos, širdies vožtuvų prolapsai su ryškiu hemodinamikos sutrikimu, kardiomiopatijos (hipertrofinės, diliatacinės), širdies ir aortos aneurizmos, sunkūs ritmo, laidumo sutrikimai, dažnos ekstrasistolės, paroksizminė tachikardija, virpamoji aritmija, WPW bei Morgan-Adam-Stokso sindromai, Hiso pluošto kojyčių pilnos blokados, įtampos stenokardija, ankstyvas poinfarktinis periodas, sunkios eigos, nekoreguojama arterinė hipertenzija. 14. Būklė po širdies įgimtų ar įgytų ligų operacijų (sprendžiama individualiai). 15. Inkstų ir šlapimo takų sistemos lėtinės ligos su inkstų funkcijos nepakankamumu. 16. Virškinamojo trakto ligos: dažnai recidyvuojanti arba komplikuota opaligė, kepenų cirozė, lėtinis aktyvus hepatitas, lėtinis cholangitas su kepenų funkcijos nepakankamumu. 17. Endokrininės sistemos ligos: subkompensuotos ir dekompensuotos eigos cukrinis diabetas, hipotirozė, tirotoksikozė, necukrinis diabetas. 18. Medžiagų apykaitos sutrikimai esant komplikacijų, tarp jų: podagra paūmėjimo metu, endogeninės kilmės nutukimas. 19. Dažnai pasikartojančios odos ligos, norint užsiimti sporto šakomis, susijusiomis su uždarais vandens telkiniais. 20. Onkohematologinės ligos. 21. Krešėjimo sistemos sutrikimai. 22. Ryški trumparegystė, anamnezėje – tinklainės atšoka, norint užsiimti sporto šakomis, susijusiomis su fizine įtampa. III. SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TIKRINIMAS Sportininkai Tikrinimų periodiškumas Tikrinantys specialistai Tyrimai Pastabos Pirminio lygio Antrinio lygio 1. Reguliariai sportuojantys asmenys, lankantys treniruotes ir dalyvaujantys varžybose (sporto mokyklų, centrų auklėtiniai, sporto klubų nariai) 1 kartą Bendrosios Sporto medicinos gydytojas - ūgio, kūno svorio matavimas kiekvienos apžiūros metu per praktikos ir kiti specialistai – - regėjimo aštrumo tyrimas kiekvienos apžiūros metu 4 – 6 mėn. gydytojas pagal indikacijas - plaučių funkcijos mėginiai kiekvienos apžiūros metu - bendras kraujo tyrimas esant indikacijų Terapeutas, Otorinolaringologas, - šlapimo tyrimas kartą per metus (pediatras), oftalmologas, - EKG ramybėje arba su fizine kartą per metus chirurgas neurologas (pirmą kartą); apkrova (ergometrija) sporto medicinos gydyto- - krūtinės ląstos rentgenologiniai tyrimai esant indikacijų jas ir kiti specialistai – - testavimas dozuota fizine apkrova: kiekvienos apžiūros metu pagal indikacijas 20 pritūpimų vietoje per 30 sek.; pirmą kartą atvykus 15 sek. maksimalus bėgimas vietoje aukštai keliant kelius - ugdantiems jėgos ir greičio savybes; 2 min. bėgimas vietoje (180 žingsnių kiekvienos kitos apžiūros metu per min.) – ugdantiems ištvermę 2. Bokso, kikbokso, pankrationo, tailando bokso, 1 kartą Bendrosios Oftalmologas, kiti specialistai Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti 1 skiltyje per praktikos (sporto medicinos Galimi papildomi tyrimai (kaukolės pareikalavus Sporto federacijai karatė, taekvondo, jėgos 4 mėn. gydytojas, gydytojas neurologas, rentgenologinis, encefalograma ir kiti) trikovės, kultūrizmo, otorinolaringologas) - sunkiosios atletikos pagal indikacijas sporto šakų Terapeutas Oftalmologas, neurologas, (pediatras), otorinolaringologas, chirurgas pagal indikacijas – sporto medicinos gydytojas Bokso, kikbokso, pankra- Prieš Bendrosios Sporto medicinos gydytojas Bendra gydytojo apžiūra tiono, tailando bokso, kiekvienas varžybas praktikos kiti specialistai Tyrimai tik pagal indikacijas taekvondo sporto šakų gydytojas (otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas) - pagal indikacijas Terapeutas Sporto medicinos gydytojas, otorinolaringologas, (pediatras), chirurgas oftalmologas, neurologas - pagal indikacijas 3. Triatlono, labai ilgų 1 kartą Bendrosios Sporto medicinos Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti nuotolių (maratono - per praktikos gydytojas, 1 skiltyje 42,125 km ir ilgesnių) 4 mėn. gydytojas kardiologas ir kiti specialistai – pagal indikacijas bėgikai Terapeutas Sporto medicinos gydytojas, kardiologas ir kiti specialistai – pagal indikacijas Triatlono, labai ilgų Prieš Bendrosios Sporto medicinos Bendra gydytojo apžiūra, nuotolių (maratono - kiekvienas praktikos gydytojas EKG su fizine apkrova 42,125 km ir ilgesnių) varžybas gydytojas bėgikai Terapeutas Sporto medicinos gydytojas 4. Povandeninio 1 kartą Bendrosios Sporto medicinos gydy- Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti plaukimo per praktikos tojas ir kiti specialistai 1 skiltyje, papildomai – ortostatinis 4 mėn. gydytojas (oftalmologas, neurologas mėginys, Štangė kvėpavimo otorinolaringologas) – sulaikymo arba Serkino mėginiai pagal indikacijas kiekvieno tyrimo metu Terapeutas, Sporto medicinos chirurgas gydytojas, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas -pagal indikacijas Povandeninio plaukimo Prieš Bendrosios Sporto medicinos gydytojas Bendra gydytojo apžiūra, papildomai - kiekvienas praktikos ir kiti specialistai (oftalmologas, neurologas, ortostatinis mėginys, Štangė kvėpavimo varžybas gydytojas sulaikymo arba Serkino mėginiai otorinolaringologas) - pagal indikacijas Terapeutas, Sporto medicinos gydyto- chirurgas jas – pagal indikacijas, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas 5. Neįgalieji sportininkai, 1 kartą Bendrosios Sporto medicinos gydytojas Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti Sveikatos apsaugos ministerijos aklųjų sportininkų per praktikos ir kiti specialistai 1 skiltyje. 1996 11 22 įsakymas Nr. 598 „Dėl (bėgikų) „lyderiai“ 6 mėn. gydytojas (neurologas) – pagal Ūgis ir kūno svoris matuojamas sportuojančių asmenų su negalia indikacijas be protezų. medicininio ištyrimo“ (Žin., 1996, Testavimas dozuota fizine apkrova Nr. 115-2684); Terapeutas, Sporto medicinos gydytotojas neatliekamas. metodinės rekomendacijos „Neįgaliųjų chirurgas ir kiti specialistai EKG tik ramybės būsenoje. žmonių sporto organizacijos. Neįgaliųjų (neurologas) – pagal Papildomai jiems būtina nustatyti sportininkų medicininė ir funkcinė indikacijas medicininę ir funkcinę klasifikaciją klasifikacija“ 6. Techninių sporto šakų 1 kartą Bendrosios Kiti specialistai – Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti 1 skiltyje per praktikos pagal indikacijas 6 mėn. gydytojas Terapeutas, Kiti specialistai - chirurgas pagal indikacijas 7. Aviacijos sporto Žiūrėti šio įsakymo priedą „Aviacijos darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka“ 8. Lietuvos olimpinės Kartą per Sporto medicinos gydytojas, Išsamesni tyrimai – pagal patvirtintą LTOK Kas 2 – 3 mėn. atliekami papildomi tyrimai rinktinės nariai 6 mėn. neurologas, Medicinos tarnybos ir Lietuvos sporti- otorinolaringologas, ninkų rengimo tarybos programą, oftalmologas, echoskopija, traumatologas, audiometrija; pagal indikacijas stomatologas, stuburo, kaukolės rentgenologiniai ginekologas – kiekvieno tyrimai – pagal indikacijas tyrimo metu, kiti specialistai – pagal indikacijas 9. Lietuvos sporto Kartą per Sporto medicinos Išsamesni tyrimai atliekami pagal atskiras Kas 2 – 3 mėn. atliekami papildomi tyrimai rinktinių nariai 6 mėn. gydytojas, tyrimo programas, sudarytas sportininkams neurologas, ugdantiems greičio, jėgos, greičio- otorinolaringologas, jėgos, ištvermės, ištvermės-jėgos savybes oftalmologas, traumatologas, stomatologas, ginekologas – kiekvieno tyrimo metu, kiti specialistai – pagal indikacijas 10. Sporto teisėjai, treneriai Ne rečiau Bendrosios Sporto medicinos - ūgio, kūno svorio matavimas, kaip 1 kartą praktikos gydytojas ir kiti - regėjimo aštrumo tyrimas, per metus gydytojas specialistai - - plaučių funkcijos mėginiai, pagal indikacijas - bendras kraujo tyrimas, - šlapimo tyrimas, Terapeutas Sporto medicinos gydytojas - EKG su fizine apkrova, ir kiti specialistai - - testavimas dozuota fizine apkrova: pagal indikacijas 20 pritūpimų vietoje per 30 sek., rentgenologiniai tyrimai - pagal indikacijas 11. Sportuotojai kartą per Bendrosios Sporto medicinos gydytojas Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti 1 skiltyje 6 mėn. praktikos ir kiti specialistai - gydytojas pagal indikacijas Terapeutas Sporto medicinos gydytotopjas ir kiti specialistai - pagal indikacijas ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 6 priedas NEINFEKCINIŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS TVARKA (ATLIEKA BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJAS, JO NESANT – PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEIKIANTI GYDYTOJŲ KOMANDA) Eil. Nr. Atliekami tyrimai Tikrinimų dažnis pagal amžiaus grupes iki 18 metų 19-40 m. 41-65 m. nuo 65 metų 1. Odos ir matomų 1 kartą per 2 metus, jei 1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos 1 kartą per 2 metus, jei nėra 1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos gleivinių apžiūra nėra rizikos veiksnių, veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus rizikos veiksnių, jei yra – 2 kar- veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus jei yra – 2 kartus per metus tus per metus 2. Burnos apžiūra 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus 3. Periferinių limfmazgių Kiekvieno profilaktinio Kiekvieno profilaktinio tikrinimo Kiekvieno profilaktinio tikrinimo Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu apčiuopa tikrinimo metu metu metu 4. Krūtų apžiūra ir 1 kartą per 2 metus Nuo 35 metų 1 kartą per metus Nuo 40 metų bei prieš Atsižvelgiant į rizikos veiksnius ir apčiuopa pakaitinę hormonų terapiją – indikacijas. mamografija (pagal onkolo- Jei yra rizikos faktoriai – 1 kartą ginių ligų profilaktikos per metus programą). Jei yra rizikos faktoriai - 1 kartą per metus 5. Ginekologinė apžiūra Esant indikacijų Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant 1 kartą per metus, esant 1 kartą per metus, esant indikacijų - indikacijų – profilaktinis citologinis indikacijų – diagnostinis cito- diagnostinis citologinis tyrimas tyrimas loginis tyrimas 6. Digitalinis tiesiosios Esant indikacijų 1 kartą per 2 metus 41-50 m. – 1 kartą per 2 metus, 1 kartą per metus žarnos tyrimas nuo 50 m. – 1 kartą per metus 7. Plaučių rentgenologi- Esant indikacijų, 1 kartą per Esant indikacijų, 1 kartą per Esant indikacijų, 1 kartą per Esant indikacijų, 1 kartą per metus, nis ištyrimas metus, jeigu yra kontaktuojama metus, jeigu yra kontaktuojama metus, jeigu yra kontaktuojama jeigu yra kontaktuojama su su sergančiais aktyvia su sergančiais aktyvia tuberkulioze, su sergančiais aktyvia tuber- sergančiais aktyvia tuberkulioze, tuberkulioze, ŽIV nešiotojams ŽIV nešiotojams bei sergantiems kulioze, ŽIV nešiotojams bei ŽIV nešiotojams bei sergantiems bei sergantiems AIDS AIDS sergantiems AIDS AIDS 8. Svorio, ūgio 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus matavimas Esant antsvoriui 2 kartus per metus 2 kartus per metus 2 kartus per metus 2 kartus per metus 9. EKG Esant indikacijų 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus 10. Arterinis kraujospūdis 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus 11. Regėjimo aštrumas 1 kartą per metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per metus 12. Klausos aštrumas 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus 13. Akispūdis Pagal parodymus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus 14. Bendras kraujo tyrimas 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 15. Bendras šlapimo tyrimas 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per metus 16. Gliukozės kiekis kraujyje 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per metus 17. Cholesterolis Esant indikacijų 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 7 priedas VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA Vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali vairuoti atitinkamos kategorijos mechanines transporto priemones. I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Asmenys, norintys įsigyti ar turintys vairuotojo pažymėjimą, privalo tikrintis sveikatą prieš vairuotojo teisių įsigijimą bei vėliau periodiškai, nustatyta tvarka. 2. Vairuotojų sveikatą tikrina asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendrosios praktikos gydytojai (toliau – BPG) ar apylinkės gydytojai (terapeutai, pediatrai), kurie siunčia pas kitus reikiamus specialistus, paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi šiuo įsakymu. 3. Tikrinimų periodiškumas ir mastas pateiktas 1 lentelėje: 3.1. psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro išvados iš gyvenamosios vietos; 3.2. jei tikrina BPG – privaloma oftalmologo konsultacija, jei apylinkės terapeutai (pediatrai) – oftalmologo, otorinolaringologo, neurologo, akušerio-ginekologo (moterims) konsultacijos; 3.3. privalomi tyrimai: akipločio, regėjimo aštrumo, regėjimo naktį, klausos, vestibulinės funkcijos, reakcijos ištyrimas, kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas, jei nėra žymos pase, psichologinis ištyrimas psichiatro sprendimu, kiti tyrimai – esant indikacijų. 4. Asmenys, besikreipiantys dėl specialaus (rankinio valdymo) automobilio įsigijimo, esant medicininių indikacijų, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka nukreipiami į medicininės ir socialinės ekspertizės komisiją (MSEK). 5. Asmenys, norintys pasitikrinti sveikatą, asmens sveikatos priežiūros įstaigai nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia: 5.1. pasą; 5.2. psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro (pagal gyvenamąją vietą) išvadą; 5.3. invalidai – profesinių dirbtuvių (protezavimo įmonių) pažymą apie kontrolinį protezo tikrinimą po galūnės ar jos dalies protezavimo; 5.4. vairuotojo pažymėjimą (tikrinantis pakartotinai); 5.5. fotonuotrauką. 6. Tikrinant vairuotojus, kuriems privalomas sveikatos tikrinimas prieš pradedant dirbti ir periodinis dirbant, vadovaujamasi 13 priedu „Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomas sveikatos tikrinimas“ (1 lentelės 2 dalyje). 7. Vairuotojų, kurių darbas susijęs su keleivių vežimu (autobusų, mikroautobusų ir kt.), sveikatos tikrinimo tvarka nurodyta 1 lentelės 3 dalyje. 8. Vairuotojų, turinčių dar galiojančias medicinines pažymas (F Nr. 083-1/a), sveikata gali būti tikrinama anksčiau, nukreipus kelių policijai, darbovietės administracijai, nurodžius priešlaikinio tikrinimo priežastį. 9. Tikrinimo duomenis ir išvadas apie tai, kokias transporto priemones gali vairuoti tikrinamasis, bendrosios praktikos ar apylinkės gydytojas (terapeutas ar pediatras) ir kiti tikrinantys gydytojai įrašo: 9.1. į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę – F Nr. 025/
9. a)bei patvirtina asmeniniu antspaudu ir parašu. Kortelė saugoma vairuotojų sveikatos tikrinimo archyve; 9.2. į vairuotojų sveikatos tikrinimo žurnalą, kuriame turi būti žymima: tikrinimo data, vairuotojo vardas, pavardė, adresas, tikrinimo išvada; 9.3. į vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a), kurioje žymima: 9.3.1. užbraukiant ženklu „X“, tų kategorijų transporto priemonės (3 lentelė), kurias vairuoti yra medicininių indikacijų, 9.3.2. kraujo grupė ir Rh faktorius, 9.3.3. jei reikia korekcijos: 9.3.3.1. regos – akiniai (kontaktiniai lęšiai), 9.3.3.2. klausos – klausos arba susikalbėjimo priemonė, 9.3.3.3. judesių – galūnių protezavimo arba korekcijos įtaisas, 9.3.4. kiti apribojimai, rekomendacijos; 9.4. galutinę išvadą į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę – F Nr. 025/
10. a)ir vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/
11. a)įrašo įstaigos vadovo įsakymu paskirtas už vairuotojų sveikatos tikrinimus atsakingas asmuo (komisijos pirmininkas); 9.5. išvada apie tinkamumą vairuoti formuluojama taip: „vairuoti gali“, „vairuoti negali“, „vairuoti gali su apribojimais“; patvirtinama komisijos pirmininko ir sekretoriaus parašais, asmens sveikatos priežiūros įstaigos apvaliu antspaudu; įrašoma į vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083 1/a), kurioje turi būti vairuotojo nuotrauka, patvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigos apvaliu antspaudu; 9.6. vairuotojams, dirbantiems galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), išvada įrašoma ir į asmens medicininę knygelę (F Nr. 048/a), įsidarbinant – į privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 047/a); 9.7. mokymo įstaigų, kuriose papildomai mokoma vairuoti traktorius bei automobilius, moksleiviams, jaunesniems, negu nurodyta šio įsakymo „Transporto priemonių kategorijų“ priede (2 lentelė), išduodama stojančio į mokymo įstaigą ar įdarbinamo nepilnamečio medicinos pažyma (F Nr. 086/a), o vėliau, baigus mokyklą arba sulaukus atitinkamo amžiaus, po pakartotinio sveikatos tikrinimo, išduodama vairuotojo sveikatos tikrinimo pažyma (F Nr. 083-1/a). 10. Išvada apie tinkamumą vairuoti transporto priemones daroma atsižvelgiant į šios tvarkos IV skyriuje išvardytas medicinines kontraindikacijas. 11. Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK). 12. Asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės vairuoti neleidžiama, medicininė pažyma (F Nr. 083 1/
12. a)neišduodama. Apie tai reikia informuoti kelių policiją pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą, nurodant tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą, medicininę priežastį. Jeigu sveikatos tikrinti siuntė kelių policija, darbovietė, tai medicininė pažyma per 5 dienas išsiunčiama asmenį siuntusiai įstaigai. 13. Tikrinimo metu paaiškėjus, jog yra medicininių kontraindikacijų, tolesnis sveikatos tikrinimas dėl tinkamumo vairuoti neatliekamas. 14. Asmenims, sergantiems ūmiomis infekcinėmis bei odos-venerinėmis ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu arba esant lėtinių ligų paūmėjimų, sveikata dėl tinkamumo vairuoti transporto priemones netikrinama. 15. Vairuotojai invalidai gali vairuoti tik A1, A, B1, B, BE kategorijų transporto priemones išimties tvarka ir individualiu sprendimu. 16. Darbdavių iniciatyva gali būti organizuoti vairuotojų priešreisiniai sveikatos tikrinimai. Tokio tikrinimo metu medicinos darbuotojas surenka tiriamojo anamnezę, pamatuoja kraujo spaudimą, temperatūrą, tikrina pulsą, ar nėra alkoholio tiriamojo iškvėpiamame ore. Tikrinimo rezultatai registruojami žurnale, žymimi kelionės lape. Nustačius girtumo ar laikino nedarbingumo požymių, sutarto pavyzdžio žyma kelionės lape nedaroma. Apie tai informuojama administracija. 17. Esant galimybių, asmens sveikatos priežiūros įstaiga vairuotojo sveikatos tikrinimo pažymą (F 083-1/
13. a)laminuoja patikrinto asmens lėšomis. Tokiu atveju pažyma gali būti perpus mažesnė (10,5 cm x 14,8 cm). Medicininėje pažymoje įrašai turi būti įskaitomi, negalima jų taisyti. Jei daroma pataisa (išimties atvejais), tai turi būti pažymėta „taisymu tikėti“ar kitaip, gydytojo parašas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos antspaudas. II. TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO MASTAS IR PERIODIŠKUMAS 1 lentelė Darbo pobūdis Tikrinimų periodiškumas Tikrina specialistai Tyrimai Pirminio lygio Antrinio lygio 1. Atitinkamos kategorijos transporto priemonių Bendrosios praktikos Oftalmologas Regėjimo aštrumo vairavimas: gydytojas, psichiatras, Akipločio 1.1. asmenims iki 59 metų 1 kartą per 5 metus priklausomybės ligų Akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.) psichiatras Spalvinio jutimo ištyrimas (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą) Klausos – šnabždesiu Terapeutas (pediatras), Oftalmologas, Vestibulinės funkcijos psichiatras, priklauso- otorinolaringologas, Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (jei nėra žymos pase) mybės ligų psichiatras neurologas, Esant medicininių indikacijų – plaučių rentgenologinis ištyrimas, akušeris-ginekologas EKG, reakcijos, adaptacijos tamsai, psichologinės atrankos ir kiti (moterims) tyrimai 1.2. asmenims nuo 60 metų amžiaus 1 kartą per 3 metus 1.3. asmenims nuo 70 metų amžiaus 1 kartą per 2 metus 1.4. asmenims nuo 80 metų amžiaus 1 kartą per 1 metus 2. Kenksmingos sveikatai darbo sąlygos: 1 kartą per metus Bendrosios praktikos Oftalmologas Vadovaujamasi šio įsakymo priedu „Asmenų, dirbančių galimos 2.1. automobilių ir vikšrinių kranų kranininkų – gydytojas, psichiatras, profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir vairuotojų priklausomybės ligų pavojinguose darbuose), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka“: 2.2. darbai kitomis kenksmingomis sveikatai psichiatras Regėjimo aštrumo sąlygomis (triukšmas, vibracija, oro ir darbo Akipločio aplinkos temperatūra, kiti veiksniai) Terapeutas (pediatras), Oftalmologas, otorinola- Akispūdžio (asmenims nuo 40 m.) ištyrimas psichiatras, priklauso- ringologas, neurologas, Adaptacijos tamsai (įsidarbinant) mybės ligų psichiatras akušeris-ginekologas Spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą, įsidarbinant) (moterims) Klausos – audiograma Vestibulinės funkcijos Reakcijos (įsidarbinant) Plaučių rentgenologinis (jei nėra atliktas per dvejus metus) EKG – esant indikacijų Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (jei nėra žymos pase) 3. Darbai, susiję su padidinta grėsme žmonių 1 kartą per Bendrosios praktikos Oftalmologas, otorinolarin- Regėjimo aštrumo sveikatai ir gyvybei: 2 metus gydytojas, psichiatras, gologas, neurologas, Akipločio 3.1. automobilių, skirtų keleiviams vežti – priklausomybės ligų akušeris-ginekologas Akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.) autobusų, mikroautobusų, autofurgonų su psichiatras (moterims) Adaptacijos tamsai (įsidarbinant) krovinių automobilių važiuokle ir turinčių dau- Spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą, įsidarbinant) giau kaip aštuonias sėdimas vietas, Terapeutas, psichiatras, Neurologas, oftalmologas, Klausos – šnabždesiu be vairuotojo, vairavimas priklausomybės ligų otorinolaringologas, Vestibulinės funkcijos 3.2. transporto priemonių su priekabomis, psichiatras akušeris-ginekologas Reakcijos (įsidarbinant) kurios su kroviniu sveria daugiau kaip 750 kg, (moterims) EKG jų kategorijoms priskiriamų vilkikų vairavimas Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (jei nėra žymos pase) 3.3. troleibusų vairavimas Plaučių rentgenologinis – esant indikacijų Psichologinės atrankos ir kiti tyrimai – esant medicininių indikacijų III. TRANSPORTO PRIEMONIŲ KATEGORIJOS, AMŽIAUS CENZAS 2 lentelė Transporto priemonių kategorija Pagrindiniai duomenys Minimalus amžius vairuotojo pažymėjimui išduoti A1 Lengvieji motociklai, kurių darbinis tūris yra nuo 50 iki 125 kubinių cm ir jų galia neviršija 11 kW (15 AG) 16 metų A Motociklai su šonine priekaba arba be jos 18 metų B1 B kategorijos transporto priemonės trimis ar keturiais ratais, kurių maksimalus konstrukcinis greitis didesnis 16 metų kaip 45 km/h arba variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kubinių cm. Nepakrautos transporto priemonės svoris turi būti ne didesnis kaip 550 kg. Į nepakrautų elektrinių transporto priemonių svorį neįskaičiuojamas akumuliatorių baterijų svoris B Motorinės transporto priemonės, kurių leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 3500 kg ir turinčios ne 18 metų daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas, be vairuotojo vietos; šios kategorijos transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 750 kg BE B kategorijos transporto priemonių vilkiko ir priekabos junginiai, kurie nepriskiriami B kategorijai 19 metų C1 Motorinės transporto priemonės, kurios nepriskiriamos D kategorijai ir jų leidžiamas maksimalus svoris yra 18 metų nuo 3500 kg iki 7500 kg; šios kategorijos transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 750 kg C Motorinės transporto priemonės, kurios nepriskiriamos D kategorijai ir jų leidžiamas maksimalus svoris didesnis 19 metų kaip 3500 kg; šios kategorijos transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 750 kg C1E C1 kategorijos transporto priemonių vilkiko junginys su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris didesnis 19 metų kaip 750 kg; šio junginio leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 12000 kg ir priekabos leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis už nepakrauto vilkiko svorį CE C kategorijos transporto priemonių vilkiko junginys su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris didesnis 20 metų kaip 750 kg D1 Motorinės transporto priemonės, skirtos vežti keleivius ir turinčios daugiau kaip aštuonias, bet ne daugiau 21 metai kaip šešiolika sėdimų vietų, be vairuotojo vietos; šios kategorijos transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 750 kg D Motorinės transporto priemonės, skirtos vežti keleivius ir turinčios daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas, 22 metai be vairuotojo vietos; šios transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 750 kg D1E D1 kategorijos transporto priemonių vilkiko junginys su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris didesnis 22 metai kaip 750 kg; šio junginio leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 12000 kg ir priekabos leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis už nepakrauto vilkiko svorį ir ji nenaudojama žmonėms vežti DE D kategorijos transporto priemonių vilkiko junginys su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris didesnis 23 metai kaip 750 kg T Troleibusai 21 metai IV. LIGOS IR KITI SUTRIKIMAI, DĖL KURIŲ NEGALIMA VAIRUOTI TRANSPORTO PRIEMONIŲ (MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS) 3 lentelė Eil. Nr. Medicininės kontraindikacijos Transporto priemonės, kurias vairuoti draudžiama 1. Akies dangalų lėtinės ligos su regėjimo funkcijos sutrikimu, stabilūs vokų ir jų gleivinės pakitimai, vokų raumenų parezės, Visos transporto priemonės trukdantys regėjimui arba ribojantys akies obuolio judesius PASTABA. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama 2. Lėtinės ašarų maišelio ligos, fistulės, taip pat neišgydomas ašarojimas Visos transporto priemonės PASTABA. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama 3. Diplopija ir žvairumas Visos transporto priemonės 4. Bet kurio meridiano akipločio (periferinio regėjimo) susiaurėjimas daugiau kaip 200, absoliuti ar reliatyvi centrinė skotoma Visos transporto priemonės PASTABA. Jei yra skotoma, bet regėjimas ne silpnesnis, kaip nurodyta 5.2 punkte, vairuoti leidžiama 5. Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių 5.1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi Visos transporto priemonės 5.2. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita akimi. Korekcija, esant trumparegystei ir toliaregystei, Visos transporto priemonės didesnė kaip 8,0 D (įskaitant ir kontaktines linzes), astigmatizmui didesniam kaip 3,0 D (sferos ir cilindro suma didesnė kaip 8,0 D) Abiejų akių linzių skirtumas didesnis kaip 3,0 D 5.3. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,4 – kita akimi (korekcija – kaip nurodyta 5.2 punkte) B kategorijos specialus transportas (greitoji medicinos pagalba, taksi, operatyvinės mašinos), C, D, E kategorijos, troleibusai 5.4. Vienos akies aklumas, kai kitos akies regėjimas silpnesnis kaip 0,8 (be korekcijos) ir sumažėjus akipločiui 5.5. Vienos akies aklumas (regėjimas 0,1 ir mažiau), kai kitos akies regėjimas (be korekcijos) ne silpnesnis kaip 0,8 ir A, B, C, D, E kategorijos, nesumažėjus akipločiui troleibusai PASTABA. Išimties tvarka gydytojų komisija gali leisti vairuoti B kategorijos transporto priemones, traktorių, neleidžiant užsiimti transporto ūkine veikla, t. y. dirbti vairuotoju. Pakartotinis tikrinimas skiriamas po 1 metų 5.6. Būklė po ragenos refrakcinių operacijų (keratotomijos, keratomilezės, keratokoaguliacijos, refrakcinės keratoplastikos) Visos transporto priemonės 5.6.1. Leidžiama vairuoti praėjus 3 mėnesiams po operacijos, kai regėjimas (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita akimi (motorinių vežimėlių vairuotojams- kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi) ir refrakcija (iki operacijos) nuo +8,0 iki 8,0 D. Nesant duomenų apie ikioperacinę refrakciją, gali vairuoti tie, kurių akies ašis nuo 21,5 iki 27,0 mm 5.7. Dirbtinis lęšiukas (nors vienoje akyje) A, B, C, D, E kategorijos, PASTABA. troleibusai, traktoriai, rankinio Su dirbtiniu lęšiuku vienoje akyje leidžiama vairuoti A, B kategorijos automobilius, troleibusą, traktorių, jeigu regėjimas valdymo (specialūs) automobiliai (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita akimi, nesant komplikacijų po operacijos (pusės metų), turint ne mažesnį kaip 3 metų vairavimo stažą. Leidžiama vairuoti motorinį vežimėlį, jeigu regėjimas su korekcija ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 6. Dichromazijos tipo spalvų jutimo sutrikimas PASTABA. Esant spalvų jutimo sutrikimų, leidžiama vairuoti B kategorijos transporto priemones (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla) B, C, D, E kategorijos, troleibusai 7. Tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimojo nervo atrofija, tinklainės atšokimas ir kt.) Visos transporto priemonės 8. Glaukoma, nekompensuotas akispūdis Visos transporto priemonės 9. Glaukoma, kompensuotas akispūdis Visos transporto priemonės PASTABA. Esant pradinei kompensuotai glaukomos stadijai, kai akies dugnas normalus, regėjimas ne silpnesnis (su korekcija) kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita akimi, nesumažėjus akipločiui, leidžiama vairuoti A ir B kategorijų (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį 10. Klausos susilpnėjimas (vienos arba abiejų ausų), kai kalba girdima ne didesniu kaip 3 m, šnabždesys – 1 m atstumu, arba abiejų B, C, D, E kategorijos, troleibusai ausų klausos susilpnėjimas, kai kalba girdima mažesniu kaip 2 m atstumu PASTABA. Vairuotojų, turinčių didelį stažą, klausimas sprendžiamas individualiai 11. Kurtumas viena ausimi ir klausos susilpnėjimas kita ausimi, kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m atstumu arba šnabždesys – Visos transporto priemonės 1 m atstumu 11.1. A ir B kategorijų vairuotojams, turintiems didelį stažą, individualiu sprendimu leidžiama vairuoti (be teisės užsiimti transporto priemonių ūkine veikla) 11.2. Esant visiškam kurtumui, kurčnebylumui, išimties tvarka, individualiu sprendimu, gydytojų komisija gali leisti vairuoti A ir B kategorijų (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį 12. Lėtinis vienos arba abiejų ausų uždegimas, komplikuotas cholestestomos, granuliacijų, polipų, labirinto fistulės, taip pat Visos transporto priemonės nesant efekto po operacijos PASTABA. Po chirurginio gydymo, kai rezultatai geri, nėra svaigimo ir kontraindikacijų, nurodytų 10 ir 11 punktuose, sprendžiama individualiai 13. Vestibulinės funkcijos sutrikimai, galvos svaigimo sindromas, nistagmas (Menjero liga, labirintitas, vestibulinės krizės ir kt.) Visos transporto priemonės PASTABA. Sergant liga, kurios metu būna vestibulinės funkcijos sutrikimų, esant ilgai remisijai, dėl leidimo vairuoti rankinio valdymo automobilį sprendžiama individualiai 14. Spontaninis nistagmas, vyzdžiams nukrypstant 700 nuo vidurio Visos transporto priemonės 15. Gerybiniai navikai, randai, trukdantys rankų, kojų ir kaklo judesiams, stambiųjų sąnarių pakenkimai, neteisingai sugiję lūžimai, Visos transporto priemonės netikri sąnariai, trukdantys kojų ir rankų judesiams, negrįžtami stuburo pakitimai, ribojantys jo lankstumą 15.1. Tokie pat kaip 15 p., tik dėl leidimo vairuoti traktorių, motorinį vežimėlį sprendžiama individualiai 15.2. Po chirurginio gerybinių navikų, randų, trukdančių rankų judesiams, kaklo judrumo apribojimų gydymo, esant geriems rezultatams, leidžiama vairuoti rankinio valdymo automobilį 16. Rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos su funkcijos sutrikimu, Visos transporto priemonės, trukdančios judesiams išskyrus 16.1 punkte numatytus atvejus 16.1. Išimties tvarka gali būti leidžiama vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones asmenims su viena amputuota blauzda, jeigu nepakenkta kelio sąnario funkcija ir išlikusi ne mažesnė kaip 1/3 blauzdos bigė 16.2. Individualiu sprendimu galima leisti vairuoti traktorių esant kairės plaštakos trūkumui arba ryškiai jos deformacijai. Galima leisti vairuoti traktorių ir esant vienos plaštakos deformacijai, tačiau išlikus pakankamai sugriebimo funkcijai 16.3. Vienos kojos ar jos segmento ir kartu vienos rankos trūkumas nėra kontraindikacija vairuoti rankinio valdymo automobilį, specialiai skirtą invalidams, turintiems vieną ranką ir vieną koją, tačiau likusi ranka turi būti funkciškai pilnavertė 16.4. Vienos arba abiejų kojų (arba jų segmentų) trūkumas, esant sveikoms rankoms, nėra kontraindikacija vairuoti rankinio valdymo automobilį 17. Abiejų rankų trūkumas arba abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, trukdantys sugriebti ir išlaikyti Visos transporto priemonės daiktą; abiejų pečių, alkūnių, riešų sąnarių ankilozės, kontraktūros (net ir fiziologiškai patogios padėties); abiejų rankų pirmojo ir antrojo pirštų trūkumas 18. Pirmojo ir antrojo pirštų abiejų plaštakų trūkumas arba nors vieno iš jų visiška abiejų rankų kontraktūra (netinkamos padėties) Visos transporto priemonės 19. Dešinės rankos pirmojo piršto nebuvimas. Dešinės rankos dviejų ir daugiau pirštų nebuvimas arba jų visiška kontraktūra. A, B, C, D, E kategorijos, Kairės rankos trijų pirštų trūkumas arba dviejų pirštų visiška kontraktūra troleibusai, traktoriai PASTABA. Gali būti leista vairuoti traktorių, kai nejudrūs du arba trys vienos rankos pirštai arba jų trūksta, bet su sąlyga, kad būtų išlikęs pirmasis pirštas, yra sugriebimo funkcija ir plaštaka gali išlaikyti vairą 20. Dešinės arba kairės rankos pirmojo piršto dviejų falangų trūkumas. Dviejų ir daugiau dešinės rankos pirštų trūkumas arba A, B, C, D, E kategorijos, nejudrumas arba nors vieno piršto visiška kontraktūra. Trijų ir daugiau kairės rankos pirštų trūkumas arba nejudrumas arba troleibusai nors vieno piršto visiška kontraktūra PASTABA. Kontraindikacijos tokios pačios, kaip nurodyta 20 punkte. Jeigu išlikusi sugriebimo funkcija ir plaštakos jėga, apie teisę vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones sprendžiama individualiai 21. Kaukolės kaulų defektai ir trauminės deformacijos su neurologine simptomatika A, B, C, D, E kategorijos, PASTABA. troleibusai, traktoriai, rankinio Esant nedidelių kaukolės kaulų defektų arba deformacijų be neurologinės simptomatikos, dėl leidimo vairuoti A ir B kategorijų valdymo automobiliai transporto priemones arba rankinio valdymo automobilį sprendžiama individualiai. Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 2 metų 22. Koja trumpesnė daugiau kaip 10 cm Visos transporto priemonės, PASTABA. išskyrus rankinio valdymo Individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti traktorių (atsižvelgus į vairuotojo ūgį ir bendrą fizinį išsivystymą) automobilius 23. Koja trumpesnė daugiau kaip 6 cm A, B, C, D, E kategorijos, PASTABA. troleibusai Gali vairuoti, jeigu kojos ilgis ne mažesnis kaip 75 cm, nėra kojos kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių defektų, išlikę judesiai, o koja trumpesnė už kitą ne daugiau kaip 10 cm 24. Išvaržos, fistulės, tiesiosios žarnos iškritimas, hemorojus, kiaušinėlio ar sėklinio maišelio vandenė ir kiti susirgimai, trukdantys Visos transporto priemonės, kojoms judėti ar judant sukeliantys skausmą išskyrus rankinio valdymo automobilius 25. Kraujagyslių ligos: aortos, galvos smegenų, šlaunies, pakinklio, poodyje esančių arterijų aneurizmos, obliteruojamojo endarterijito Visos transporto priemonės, I-III stadija, Takajasu liga, varikozinis venų išsiplėtimas su trofikos sutrikimu, dramblialigė ir kt. išskyrus rankinio valdymo PASTABA. automobilius Įtariant aneurizmą, sprendžiama individualiai, pagal specializuotos gydymo įstaigos išvadą. Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 1 metų 26. Ryklės, gerklų, trachėjos pakenkimai, žymiai apsunkinantys kvėpavimą. Krūtinės ląstos ir stuburo deformacijos su ryškiu krūtinės Visos transporto priemonės ertmės organų funkcijos sutrikimu PASTABA. Esant krūtinės ląstos stuburo deformacijų, individualiu sprendimu galima leisti vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, traktorius, rankinio valdymo automobilius 27. Įvairios etiologijos įgimtos bei įgytos širdies ir kraujagyslių ydos Visos transporto priemonės, PASTABA. išskyrus 27 punkto pastaboje Esant kompensacijai, galima individualiai spręsti dėl leidimo vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, troleibusą, rankinio numatytus atvejus valdymo automobilį. Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 1 metų 28. Būklė po širdies ir magistralinių operacijų, su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi Visos transporto priemonės PASTABA. Esant kompensacijai, pagal specializuotos gydymo įstaigos išvadą individualiai galima leisti vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, troleibusą, rankinio valdymo automobilį. Negalima leisti vairuoti troleibuso asmenims su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi 29. Įvairios etiologijos širdies ligos (endokarditas, miokarditas ir kt.). Lėtinė išeminė širdies liga (įskaitant stenokardijos priepuolius, Visos transporto priemonės persirgtą miokardo infarktą) PASTABA. Sergant lėtine išemine širdies liga, įskaitant persirgtą miokardo infarktą, dėl leidimo vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla), rankinio valdymo automobilį sprendžiama individualiai (išskyrus asmenis, kuriems būna ramybės stenokardijos priepuolių). Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 1 metų 30. Vidutinė ir sunki arterinė hipertenzija Visos transporto priemonės PASTABA. Sergantiems vidutinio laipsnio arterine hipertenzija, kai sureguliuotas kraujospūdis ir nebūna ritmo ir laidumo sutrikimų bei stenokardijos priepuolių, individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, rankinio valdymo automobilį. Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 1 metų 31. Sunkios lėtinės plaučių ligos II ir III laipsnio pulmokardinis nepakankamumas Visos transporto priemonės 32. Bronchinė astma, būklė po plaučių rezekcijos, bronchektazinė liga ir kitos lėtinės plaučių ligos(įskaitant ir tuberkuliozinės Visos transporto priemonės etiologijos) PASTABA. Galima leisti vairuoti individualiu sprendimu, skiriant pakartotinį sveikatos tikrinimą po 1 metų (išskyrus A kategorijos transporto ir rankinio valdymo automobilių vairuotojus, kuriems pakartotinio sveikatos tikrinimosi terminą nustato gydytojų komisija) 33. Kraujo ir kraujo gamybos organų ligos Visos transporto priemonės PASTABA. Nesant pagrindinio susirgimo paūmėjimo ir aneminio sindromo, gali būti sprendžiama individualiai 34. Endokrininės ligos su ryškiais funkcijos sutrikimais Visos transporto priemonės 35. Cukrinis diabetas B, C, D, E kategorijos, troleibusai PASTABA. Individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti B kategorijos transporto priemones (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla), vadovaujantis endokrinologo išvada. Jei būna sąmonės sutrikimų ir komos būsenų, vairuoti neleidžiama 36. Psichikos ir elgesio sutrikimai Visos transporto priemonės 36.1. Visų etiologijų demencijos 36.2. Organinės psichozės 36.3. Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, adaptacijos kokybę 36.4. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas (remisijų metu sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į remisijų trukmę, stabilumą, adaptaciją) 36.5. Šizofrenija, šizotipinis ir kliedesinis sutrikimas – paūmėjimų metu, esant produktyviai psichopatologijai ar ryškių negatyvių pakitimų. (Esant remisijai ar ribinio lygio rezidualinei simptomatikai, galimybės vairuoti klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kompleksinio tyrimo duomenis – remisijos trukmę, kokybę, rezidualinę simptomatiką, adaptacijos kokybę.) 36.6. Afektiniai sutrikimai paūmėjimų metu, kai reikalingas gydymas psichotropiniais vaistais. (Remisijų metu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą, adaptaciją.) 36.7. Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptacijos, ilgalaikio psichotropinių vaistų naudojimo būtinumą 36.8. Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptaciją, ilgalaikio psichotropinių vaistų naudojimo būtinumą 36.9. Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į dekompensacijų dažnumą, laipsnį, adaptacijos kokybę, ilgalaikio psichotropinių vaistų naudojimo būtinumą 36.10. Protinis atsilikimas, kai IQ mažiau negu 70. (Esant IQ 68-70, sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į praktinius įgūdžius bei adaptacijos kokybę.) 36.11. Epilepsija su įvairaus pobūdžio paroksizmais nepriklausomai nuo lydinčių psichikos, elgesio, intelekto pakitimų laikoma absoliučia kontraindikacija vairuoti visų kategorijų transporto priemones 36.12. Esant išreikštų ribinių neuropsichinių sutrikimų, protiniam atsilikimui ar sulėtėjus protiniam vystymuisi, dėl leidimo vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla), traktorių ir rankinio valdymo automobilį, remiantis psichiatro išvada, sprendžiama individualiai. Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 3 metų PASTABOS: Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 3 metus. Nepsichozinio registro psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus 37. Lėtinis alkoholizmas, narkomanija ir toksikomanija Visos transporto priemonės PASTABOS: Po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis narkologijos įstaigos (kabineto) gydytojų komisijos (gydytojo narkologo) išvada, gali būti leista vairuoti. Sergantiems narkomanija ar toksikomanija turi būti ne trumpesnė kaip 3 metų remisija 38. Lėtinės recidyvinės periferinės nervų sistemos ligos ir liekamieji reiškiniai po stambių nervų kamienų traumų ir persirgtų ligų Visos transporto priemonės (išlikus judesių, jautros ir trofikos sutrikimų) PASTABA. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo automobilį sprendžiama individualiai 39. Gimdos ir makšties iškritimai, rektovaginalinės ir cistovaginalinės fistulės (tarpvietės plyšimai su tiesiosios žarnos Visos transporto priemonės sfinkterio pakenkimu) PASTABA. Po sėkmingo chirurginio gydymo dėl teisės vairuoti sprendžiama individualiai 40. Ar galima vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, traktorių, rankinio valdymo automobilį, dirbti C, D, E kategorijų transporto priemonių profesionaliu vairuotoju, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą, sprendžiama individualiai 41. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, lėtinės kepenų, tulžies latakų, kasos ligos su dažnais paūmėjimais, C, D, E kategorijos, troleibusai, operuoto skrandžio liga traktoriai PASTABA. Ar galima vairuoti, gali būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą ir bendrą sveikatos būklę 42. Lėtinės inkstų ligos, vieno inksto trūkumas C, D, E kategorijos, troleibusai, PASTABA. traktoriai Ar galima vairuoti, gali būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą ir bendrą sveikatos būklę 43. Kitos ligos ar būklės, kurių nėra šiame sąraše, tačiau dėl kurių gydytojų komisijos sprendimu asmuo negali vairuoti atitinkamos transporto priemonės. Sprendimą priima įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, jį būtina argumentuoti 1. Vairuotojai, turintys stažą, – tai vairuotojai, turintys didesnį kaip 3 metų vairavimo stažą iki pastarojo sveikatos tikrinimo. 2. „Sprendžiama individualiai“, „individualiu sprendimu“ reiškia, kad asmuo, atsakingas už vairuotojų sveikatos tikrinimus, o 43 punkte nurodytais atvejais – gydytojų konsultacinė komisija gali priimti individualų sprendimą, leidžiantį asmeniui vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, atsižvelgdami į susirgimą, kompensaciją, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą, tęsiant vairuotojo (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas) darbą, tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, vadovaujantis ir specializuotų gydymo įstaigų, specialistų išvadomis ir rekomendacijomis. 3. Apie būtinybę vairuoti su akiniais, kontaktiniais lęšiais, klausos aparatu, protezu, draudimą dirbti vairuotoju (užsiimti transporto ūkine veikla) privaloma įrašyti vairuotojo sveikatos tikrinimo pažymos (F Nr. 083/a-1) specialių įrašų skiltyje. Čia įrašomi ir psichologinio tyrimo rezultatai (blogai ir gerai atliktų užduočių santykis), atliekant vairuotojų profesinę atranką (D kategorijos, troleibuso). ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 8 priedas Sveikatos tikrintojas Sveikatos tikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai Bendrosios praktikos gydytojas, Neurologas, Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 04 24 įsakymas Nr. 221 „Dėl ligų ir sveikatos psichiatras oftalmologas, problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašo ir asmenų, otorinolaringologas norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 42-1039) Apylinkės terapeutas, Neurologas, psichiatras, oftalmologas, Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 03 02 įsakymas Nr. 107 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti chirurgas otorinolaringologas civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos (Žin., 1998, Nr. 25-654) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 69-1665) Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 12 17 įsakymas Nr. 751 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, schematizuotos apžiūros ir psichikos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 112-3118) ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 9 priedas VYKSTANČIŲJŲ Į UŽSIENĮ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA Tikrinimo tikslas – nustatyti ir įvertinti asmens, vykstančio į užsienį, sveikatos būklę. I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Asmenys, vykstantys į užsienį dirbti ar mokytis, privalo tikrintis sveikatą atsižvelgdami į šalies, į kurią išvykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus. Vykstantieji gyventi ar turistiniais tikslais sveikatą tikrinasi, jeigu reikalauja šalis, į kurią vykstama, ar kelionės organizatoriai. 2. Sveikatos tikrinimą organizuoja bendrosios praktikos gydytojas (BPG) arba apylinkės terapeutas (pediatras). 3. Vykstantysis gydytojui pateikia dokumentus, gautus iš Užsienio reikalų ministerijos, užsienio šalies ambasados ar išvykos organizatorių, į kuriuos reikia įrašyti duomenis apie išvykstančiojo sveikatos būklę, atliktus tyrimus ir skiepijimus. 4. Įvedus vykstančių į užsienį privalomą sveikatos draudimą, tikrinant išvykstančiųjų sveikatą reikia vadovautis draudimo dokumentais nustatyta tvarka. 5. Tikrinantis sveikatą, reikia turėti asmens dokumentą su fotonuotrauka. 6. Tikrinant sveikatą atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, keliamus reikalavimus ir medicinines indikacijas arba darbą, kurį rengiamasi dirbti, gali būti atliekami tyrimai, imunoprofilaktikos ir kitos sveikatinimo priemonės (žr. lentelę). 7. Bendrosios praktikos gydytojas, apylinkės terapeutas ar pediatras, esant indikacijų, gali siųsti pas kitus specialistus. 8. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi teisę gauti informaciją iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, o šios privalo tokią informaciją teikti. 9. Prireikus vadovaujamasi vairuotojų, geležinkelininkų, jūreivių ir kt. sveikatos tikrinimo tvarka. 10. Vykstant į epidemiologiškai pavojingas šalis, reikalingas sertifikatas (pažyma) apie skiepus. Siuntimą skiepyti (F 027/a), būtinai nurodant, kad nėra kontraindikacijų, išduoda sveikatą tikrinantis gydytojas. 11. Vykstant į kai kurias užsienio šalis, būtina turėti ŽIV antikūnų tyrimo sertifikatą, kurį išduoda Lietuvos AIDS profilaktikos centras (Liubarto g. 20, Vilnius, tel. 75 12 49) ar kitos šiuos tyrimus atliekančios laboratorijos. 12. Tikrinimų duomenys įrašomi į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (F 025/a). Galutinę išvadą pateikia sveikatą tikrinantis bendrosios praktikos gydytojas, apylinkės terapeutas ar pediatras ir įrašo į vykstančiojo į užsienį medicininę pažymą (F 082/a). Išduotos pažymos registruojamos. 13. Gali būti užpildomi ir kiti dokumentai, pateikti užsienio šalies ambasados, Lietuvos darbo biržos, draudimo ar kitų įstaigų. 14. Išduotą pažymą-sertifikatą ar kitą dokumentą, kuriame pateikti duomenys apie išvykstančiojo sveikatos būklę (diagnozuotas ligas, atliktus tyrimus ir skiepijimus) gydytojas tvirtina asmeniniu antspaudu, parašu ir gydymo įstaigos antspaudu. 15. Pažymos (sertifikato) galiojimo terminas priklauso nuo šalies, į kurią išvykstama, reikalavimų. Pažymos konsuliniam jų legalizavimui, išduodamos asmenims, vykstantiems į užsienį, privalo būti patvirtintos žodžiu „tvirtinu“, įgalioto asmens parašu ir įstaigos antspaudu tvirtinamojo dokumento apatiniame kairiajame kampe (kiekvienas pažymos lapas tvirtinamas atskirai). 16. Asmenų, sergančių ūmiomis, užkrečiamosiomis infekcinėmis, venerinėmis ar odos ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu sveikata dėl išvykimo į užsienį netikrinama. 17. Asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės pagal nurodytą specialybę dirbti negalima, vykstančiojo į užsienį medicininė pažyma neišduodama. Sudėtingus ir neaiškius sveikatos tikrinimo klausimus sprendžia bei galutinę išvadą konfliktinių situacijų atveju pateikia asmens sveikatos įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK). 18. Informacija apie ligas, nuo kurių reikia pasiskiepyti išvykstant į užsienio šalį, teikiama: Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos aplinkos skyriuje (Vilniaus g. 33, Vilnius, tel. (8 22) 61 07 59); Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre (Rožių al. 4a, Vilnius, tel.: (8 22) 22 73 63, 22 76 73); Alytaus visuomenės sveikatos centre (Savanorių g. 4, Alytus, tel. (8 235) 5 11 82); Kauno visuomenės sveikatos centre (K. Petrausko g. 24, Kaunas, tel. (8 27) 73 44 03); Klaipėdos visuomenės sveikatos centre (Liepų g. 17, Klaipėda, tel. (8 26) 21 22 22); Marijampolės visuomenės sveikatos centre (Žemaitės g. 14, Marijampolė, tel. (8 243) 5 05 15); Panevėžio visuomenės sveikatos centre (Respublikos g. 13, Panevėžys, tel. (8 25) 46 10 81); Šiaulių visuomenės sveikatos centre (Vilniaus g. 229, Šiauliai, tel. (8 21) 42 09 03); Tauragės visuomenės sveikatos centre (Prezidento g. 38, Tauragė, tel. (8 246) 5 24 54); Utenos visuomenės sveikatos centre (S. Dariaus ir S. Girėno g. 12, Utena, tel. (8 239) 5149); Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centre (Vytauto g. 87, Trakai, tel. (8 238) 5 25 73); Vilniaus visuomenės sveikatos centre (Vilniaus g. 16, Vilnius, tel. (8 22) 22 40 98). Lentelė II. SVEIKATOS TIKRINIMAS VYKSTANT Į UŽSIENĮ Sveikatos tikrintojas Tyrimai Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai Bendrosios praktikos gydytojas, psichiatras – esant indikacijų Gydytojai specialistai, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus arba pagal medicinines indikacijas Bendras (klinikinis) kraujo tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus bei medicinines indikacijas Kraujo tyrimas dėl ŽIV infekcijos (žmogaus imunodeficito viruso) tik tada, kai to reikalauja šalis, į kurią vykstama (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos) Apylinkės terapeutas, psichiatras – esant indikacijų Gydytojai specialistai, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus arba pagal medicinines indikacijas Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas, jei nėra žymos pase. Kraujo tyrimas dėl sifilio (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos) Šlapimo tyrimas Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus ar medicinines indikacijas EKG pagal medicinines indikacijas ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministerijos 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 10 priedas Aviacijos darbuotojų sveikatos tikrinimO TVARKA Tikslas – nustatyti, ar tikrinamasis asmuo gali dirbti aviacijoje ar mokytis atitinkamos specialybės Sveikatos tikrintojas Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos Bendrosios praktikos gydytojas arba terapeutas tikrina ir daro išrašą iš asmens Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos 1996 12 13 įsakymu sveikatos istorijos (F 025/
14. a)ir pateikia jį civilinės aviacijos specialistų Nr. 652/394 „Dėl civilinės aviacijos specialistų medicinos ekspertizių atlikimo tvarkos medicinos ekspertizei nustatymo“ (Žin., 1997, Nr. 7-131) ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 11 priedas LAIVYNO DARBUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS Tikslas – nustatyti, ar tikrinamas asmuo dėl sveikatos būklės gali dirbti laivyne. 1. Asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys laivyne, privalo pasitikrinti sveikatą įsidarbindami ir periodiškai – dirbdami. Sveikatos tikrinimai atliekami pagal patvirtintus privalomo tikrinimo kontingentus. 2. Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas (BPG) ar apylinkės terapeutas, vadovaudamasis šia tvarka ir medicininėmis kontraindikacijomis, pasitelkę šio įsakymo prieduose nurodytų specialybių gydytojus. 3. Sveikatą tikrinantis gydytojas tikrinamąjį gali siųsti (esant medicininių indikacijų) konsultuotis pas kitus specialistus, atlikti specialius tyrimus (ir nenumatytus tvarkoje), skiepyti vadovaujantis šio įsakymo 9 priedu „Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimas“. 4. Tikrinantis sveikatą gydytojas turi teisę gauti informaciją iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei privačiai dirbančių gydytojų, o pastarieji tokią informaciją privalo teikti. 5. Tikrinant sveikatą tų laivyno darbuotojų, kurie dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis, pavojingą darbą, mitybos padaliniuose ir kitą darbą, kurį dirbant periodinis sveikatos tikrinimas yra privalomas ir lemia profesinį tinkamumą dėl sveikatos būklės, reikia atsižvelgti į Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarką (13 priedas) bei Asmenų, dirbančių darbą, kurį leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinant sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sveikatos tikrinimo tvarką (14 priedas). 6. Šio priedo II skyriuje išvardytiems laivyno darbuotojams sveikatą privalu tikrintis kas 12 mėnesių. 6.1. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), o išvada apie darbuotojo profesinį tinkamumą dirbti laivyne: „dirbti gali,“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“ (t. y. eiti konkrečias pareigas konkrečiomis nurodytomis sąlygomis) – asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), įsidarbinančiojo – privalomo sveikatos tikrinimo medicininėje pažymoje (F 047/a), dirbančiojo – asmens medicininėje knygelėje (F 048/a). 6.2. Gydytojai išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrų ir upių laivyne, uoste; pažymi konkrečią specialybę ir apribojimus (plaukiojimo klimato zoną, reiso ilgumą), ar gali dirbti su individualia deguonies dujokauke (IDD). 6.3. Galutinę išvadą daro Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) pirmininkas ir įrašo ją medicininėje jūrininko knygelėje, jūrininko knygelėje, medicininėje privalomojo sveikatos tikrinimo pažymoje (F 047/a), tvirtina parašu, asmeniniu bei gydymo įstaigos antspaudu, nurodo kitą sveikatos tikrinimo datą. 7. Išaiškėjus kontraindikacijų, išimties tvarka leidžiama dirbti tik po darbo medicinos gydytojo išvados, tačiau ne ilgiau kaip 1 metus. Neaiškiais atvejais apie tinkamumą dirbti laivyne – atsižvelgiant į patologiją, bendrą organizmo būklę, amžių, profesinį tikrinamojo pasirengimą, reiso sunkumą ir trukmę – sprendžia tikrinančios įstaigos GKK, patvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu. 8. Asmenis, kurie dėl sveikatos būklės laivyne dirbti negali, Gydytojų konsultacinė komisija įrašo į specialų žurnalą ir informuoja raštu apie tai uosto karantino tarnybą bei laivų savininkus. 9. Laivyno, žvejų ir jūrų transporto įmonės ar organizacijos administracija, laivo gydytojas, aptarnaujanti kontingentą gydymo įstaiga gali siųsti asmenį tikrintis sveikatos anksčiau, negu nustatyta, nurodydami tikrinimo priežastį (pvz., po sunkių susirgimų, traumų ar kitų išryškėjusių kontraindikacijų). 10. Už sveikatos nepasitikrinusių asmenų (kuriems tikrintis privaloma) priėmimą į darbą laivyne, taip pat už periodinio sveikatos tikrinimo terminų pažeidimus pagal galiojančius įstatymus ir darbo sutartis atsako laivyno (žvejų bei jūrų ir upių transporto) organizacijos ar įmonės administracija ir patys darbuotojai. 11. Gydytojas arba asmuo, atsakingas už medicininę priežiūrą laive, kontroliuoja laivo įgulos narių sveikatos tikrinimosi terminus, informuoja laivo administraciją apie asmenis, nepasitikrinusius sveikatos, ir tiems, kuriems atsirado medicininių kontraindikacijų, rekomenduoja laikinai pakeisti darbo profilį. 12. Asmenims, sergantiems ūminėmis, infekcinėmis, odos ir veneros ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu, o asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, – paūmėjimo ir gydymosi laikotarpiu ar nėštumo atveju sveikata dėl tinkamumo dirbti laivyne netikrinama. 13. Medicininėje jūrininko knygelėje turi būti: nurodyta profesija, asmens nuotrauka, patvirtinta laivo savininko antspaudu. 14. Jūrininkai, dirbantys užsienio laivuose, bei užsienio jūrininkai, dirbantys Lietuvos Respublikos laivuose, privalo turėti medicininį jūrininko sertifikatą. Šį sertifikatą užpildo medicininės komisijos pirmininkas. II. LAIVYNO DARBUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMAS Darbo pobūdis Tikrinimų periodiškumas Tikrina specialistai Tyrimai Pirminio lygio Antrinio lygio 1. I-VII laivyno darbuotojų profesinės 1 kartą per metus Bendrosios praktikos gydytojas, —— Kraujo (Hb, leukocitai, ENG), grupės stomatologas, psichiatro, kiti specialistai – kraujo – dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV); priklausomybės ligų psichiatro pagal indikacijas kraujo grupei ir Rh faktoriui nustatyti (pažymima išvados (įsidarbinančiam – piliečio pase ir medicininėje jūrininko knygelėje); iš tikrinamojo gyvenamosios vietos) gliukozės kiekio kraujyje (įsidarbinant, pagal medicinines indikacijas ir asmenims nuo 50 metų Terapeutas, stomatologas, chirur- Neurologas, oftalmo- amžiaus), gas, psichiatras, priklausomybės logas, otorinolarin- šlapimo, ligų psichiatro išvados (įsidarbinančiam gologas plaučių rentgenologinis, – iš tikrinamojo gyvenamosios akispūdžio – asmenims nuo 40 m.(1 kartą per vietos) 3 metus), EKG (asmenims nuo 40 metų ir esant indikacijų); Moterims nuo 35 metų (papildomai) 1 kartą per metus Bendrosios praktikos gydytojas vestibulinės funkcijos ištyrimas; arba akušeris-ginekologas urogenitalinių išskyrų – dėl lytiškai plintančių ligų; kraujo – dėl lytiškai plintančių ligų (serologinės reakcijos) Onkocitologinis tyrimas, kolposkopija esant indikacijų 2. Narai, mechanikos ir radionavigacijos tarnybos darbuotojai 1 kartą per metus Bendrosios praktikos gydytojas, Oftalmologas, otori- Kraujo (Hb, leukocitai, ENG), stomatologas, psichiatras, nolaringologas, kraujo – dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV); priklausomybės ligų psichiatras kiti specialistai – pagal kraujo grupei ir Rh faktoriui nustatyti (pažymima (turi būti išvados iš tikrinamojo indikacijas piliečio pase ir medicininėje jūrininko knygelėje); gyvenamosios vietos) gliukozės kiekio kraujyje (įsidarbinant, pagal medicinines indikacijas ir asmenims nuo 50 metų Terapeutas, Oftalmologas, otori- amžiaus), chirurgas, stomatologas, psichiatras, nolaringologas, neuro- šlapimo, priklausomybės ligų psichiatras logas, kiti specialistai – plaučių rentgenologinis, (įsidarbinant – iš tikrinamojo gyvenamosios vietos) pagal indikacijas akispūdžio – asmenims nuo 40 m.(1 kartą per 3 metus), EKG, regėjimo aštrumo, akipločio, matymo tamsoje, audiograma; vestibulinės funkcijos ištyrimas; urogenitalinių išskyrų – dėl lytiškai plintančių ligų; kraujo – dėl lytiškai plintančių ligų (serologinės reakcijos) III. LAIVYNO DARBUOTOJŲ, KURIEMS PRIVALU TIKRINTIS SVEIKATĄ, PROFESINĖS GRUPĖS 15. I grupė – vadovaujančioji grandis: Kapitonai, kapitonų padėjėjai (laivavedžiai), locmanai, savaeigių laivų škiperiai ir jų padėjėjai, savaeigių kranų kapitonai ir jų padėjėjai. 16. II grupė – vadovaujančioji grandis (su sugretintomis specialybėmis): Kapitonai – mechanikai, kapitonai – mechanikų padėjėjai, laivavedžiai – mechanikų padėjėjai, mechanikų padėjėjai – laivavedžiai, savaeigių kranų kapitonai – vyresnieji mechanikai. 17. III grupė – mechaninė laivų tarnyba: Mechanikai, refrižeratorių mechanikai, elektromechanikai, mechanikų padėjėjai, elektrikai, siurblių mašinistai (dokermanai), motoristai (mašinistai), kranų mašinistai, refrižeratorių mašinistai (motoristai), tekintojai, šaltkalviai, plaukiojančių kranų kranininkai meistrai ir jų padėjėjai, gervininkai, gervininkai-mašinistai, plaukiojančių kranų kranininkai, gervininkai ir vyresnieji gervininkai, vyresnieji gervininkai-motoristai, gervininkai-motoristai, vyresnieji gervininkai-mašinistai, savaeigių kranų dyzelininkai, žuvų taukų virinimo agregato mašinistai, žuvies miltų agregato mašinistai, tankų plovėjai. 18. IV grupė – radionavigacinių įrenginių specialistai: Radijo operatoriai (radistai), radijo technikai, hidroakustikai. 19. V grupė – denio komandos specialistai: Bocmanai, jūreiviai, jūreiviai-narai, žūklės meistrai, žuvies apdorojimo meistrai, kranininkai, gervininkai, staliai, motoristai-vairininkai, vyresnieji motoristai-vairininkai, motoristai-jūreiviai, vyresnieji motoristai-jūreiviai, kūrikai-jūreiviai, mašinistai-jūreiviai, mašinistai-vairininkai, jūreiviai-kasininkai, motoristai-bocmanai, pagalbinių katilų kūrikai-jūreiviai. 20. VI grupė – nesavaeigio laivyno ir keltų įrenginių specialistai: Kapitonai, škiperiai ir jų padėjėjai, jūreiviai, plaukiojančių valymo stočių viršininkai, priešgaisrinės apsaugos viršininkai, technikai, kapitono padėjėjai, ugniagesiai ir jų padėjėjai, žemsiurbių jūreiviai, dujų aptarnautojai, techninio laivyno karavanų viršininkai, hidrotechninių įrenginių ir perkėlų prižiūrėtojai, hidrotechninių įrenginių akumuliatorininkai, postų brigadininkai-motoristai, hidrotechninių įrenginių montuotojai, sprogdinimų darbininkai ir instruktoriai, dokų viršininkai, mechanikai-dokų viršininkų pavaduotojai, dokų viršininkų pamainos padėjėjai. 21. VII grupė – pagalbinė laivyno grandis: Laivų medicinos darbuotojai, maisto blokų ir laivų restoranų darbuotojai, valytojai, muzikantai, laivyno inspekcijos inspektoriai, inžinieriai-inspektoriai, kapitonų padėjėjai (ūkio, keleivių, gamybos ir technologijos reikalams), inžinieriai hidrologai, mokslo darbuotojai, laborantai, komandiruotieji asmenys, vertėjai, skalbėjai. Asmenys, kurių specialybės sugretintos, mediciniškai tikrinami atsižvelgiant į pirmąją specialybę. Stojant į jūrininkų specialybių mokymo įstaigas, profesinė grupė nustatoma pagal pasirinktą specialybę. Asmenims, papildomai dirbantiems narais, medicinis tikrinimas atliekamas atsižvelgiant į specialius reikalavimus, nurodytus šio įsakymo 13 priede. IV. BENDROS DARBO LAIVYNE MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS 22. AIDS ir ŽIV nešiojimas. 23. Visi piktybiniai generalizuoti susirgimai. 24. Ūminės infekcinės ligos (iki pasveikimo). 25. Užkrečiamosios odos ligos, lėtinis piodermatitas. 26. Psoriazė, difuzinis neurodermatitas. 27. Mikozės (iki pasveikimo). 28. Psichiniai susirgimai, dėl kurių būtina dispanserinė priežiūra. 29. Epilepsija. 30. Ūminė ir lėtinė leukozė, limfogranulomatozė, limfosarkoma ir hemoblastozė. 31. Ozena. 32. Įvairios etiologijos tinklainės atšokimas bet kurioje akies dalyje (nepriklausomai nuo gydymo rezultatų). 33. Vokų kraštų, akių vokų gleivinės ir ašarų takų susirgimai, dažnai paūmėjantys, sukeliantys regėjimo sutrikimų. 34. Anoftalmija arba visiškas apakimas viena akimi, regėjimas viena akimi silpnesnis kaip 0,1D, kai regėjimas kita akimi silpnesnis kaip 0,5D. 35. Vestibulinės funkcijos susirgimai, kai sutrinka pusiausvyra arba dažnai kartojasi Menjero ligos simptomų komplekso priepuoliai. 36. Įvairios etiologijos progresuojantis klausos susilpnėjimas viena ar abiem ausimis, kai šnabždesį tikrinamasis girdi mažesniu kaip 1 metro atstumu. 37. Įvairios etiologijos kalbos defektai, trukdantys bendrauti, taip pat ryški logoneurozė (mikčiojimas). 38. Lėtiniai kvėpavimo takų susirgimai ir anatominiai defektai, kurie dažnai paūmėja arba nuo kurių sutrinka kvėpavimas ir uoslė. 39. Nefritai ir nefrozės. 40. Nėštumas. 41. Lėtiniai gimdos ir jos priedų uždegimai disfunkcinio gimdos kraujavimo atveju. 42. Moters lytinių organų antro ir trečio laipsnio nusileidimas arba iškritimas, kai sutrinka gretimų organų funkcijos. 43. Lėtinis osteomielitas. 44. Galvos ir nugaros smegenų, periferinės nervų sistemos organiniai susirgimai bei traumos, kai pasireiškia judėjimo, koordinacijos ir taktilinio jutimo sutrikimai. 45. Būklė po išplėstinių chirurginių operacijų, pašalinus organą, kai yra tos sistemos funkcijos sutrikimų. 46. Būklė po operacinio širdies kraujagyslių ir širdies vožtuvų gydymo. 47. Dviejų ir daugiau stambių sąnarių ankilozė, vieno klubo sąnario ankilozė persirgus kaulų tuberkulioze. 48. Įgimtos judėjimo aparato anomalijos, trukdančios vaikščioti, įgytos kaulų ir sąnarių deformacijos. 49. Kurios nors galūnės amputacija. 50. Ūmus miokardo infarktas. 51. Vidutinė ar sunki cukrinio diabeto forma. 52. Bronchinė astma ir astminis bronchitas. 53. Amžius – daugiau kai 65 metai. V. PAPILDOMOS DARBO LAIVYNE MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS (Pagal atskiras profesines grupes, nurodytas šio priedo II skyriuje) Eil. Nr. Susirgimas Profesinės grupės Pastabos I II III IV V VI VII NS NS NS NS NS NS NS 1. Širdies ligos (įvairios etiologijos miokarditas, Diagnozė patvirtinama elektrokardiografijos, echokardiografijos, perikarditas, miokardo distrofija ir kt.) krūvio mėginiais 1.1 Širdies ritmo sutrikimai: 11 11 11 11 11 11 11
15. a)kompensuotos kraujo apytakos stadija
16. b)dekompensuotos kraujo apytakos stadija 33 33 33 33 33 33 33 1.2 Širdies ritmo sutrikimai (virpamoji aritmija, 33 33 33 33 33 33 33 paroksizminė tachikardija) 1.3 Širdies dirglumo sutrikimai 11 11 11 11 11 11 11 Apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama
17. a)pavienės, retos (iki 4-5 per minutę) atsižvelgiant į pagrindinį susirgimą ekstrasistolės
18. b)dažnos grupinės ir kt. ekstrasistolės 33 33 33 33 33 33 33 1.4 Širdies laidumo sutrikimai (širdies blokados):
19. a)A-V blokada I-III 33 33 33 33 33 33 33
20. b)dalinė bet kurios Hiso pluošto kojytės blokada 32 32 32 32 32 32 32
21. c)visiška bet kurios Hiso pluošto kojytės blokada 33 33 33 33 33 33 33 3. Pirminė arterinė hipertenzija:
22. a)I stadija 32 32 32 32 32 32 32
23. b)II stadija 32 32 32 32 32 32 32 Seniai dirbantys asmenys, neturintys ritmo ir laidumo sutrikimų bei krūtinės anginos priepuolių, gali dirbti laivyne, tačiau apie tai sprendžiama individualiai
24. c)III stadija 33 33 33 33 33 33 33 4. Įgimtos bei įgytos širdies ir stambiųjų kraujagyslių ydos:
25. a)I-II laipsnio mitralinio vožtuvo prolapsas be 31 31 31 31 31 31 31 hemodinamikos ir ritmo sutrikimų
26. b)WPW sindromas be hemodinamikos ir ritmo 32 32 32 32 32 32 32 sutrikimų 5. Kvėpavimo organų ligos (lėtinis bronchitas, 32 32 32 32 32 32 32 Lengvo laipsnio plaučių funkcijos pneumosklerozė, bronchektazinė liga, plaučių nepakankamumo atveju seniai dirbantys emfizema) esant plaučių ir širdies funkcijos asmenys gali dirbti laivyne, bet nepakankamumui sprendžiama individualiai; apie persirgusių plaučių uždegimu galimybę dirbti laivyne sprendžiama praėjus 6 mėnesiams po ligos 6. Virškinimo sistemos ligos (dvylikapirštės žarnos 32 32 32 32 32 32 32
27. a)Po gydymo esant nuolatinei remisijai, ir skrandžio opaligė, gastritai, gastroduodenitai, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių neinfekcinės kilmės enteritai, kolitai, lėtinės visų profesinių grupių seniai dirbantys kepenų, tulžies pūslės, kasos ir kt. ligos) asmenys gali dirbti laivyne, išskyrus persirgusius dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opalige,
28. b)po operacinio arba konservatyviojo dvylikapirštės žarnos arba skrandžio opaligės gydymo, esant nuolatinei remisijai, tačiau ne anksčiau kaip po 12 mėnesių visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne 7. Tulžės pūslės akmenligė 33 33 33 33 33 33 33 Po operacinio arba konservatyviojo gydymo, nesant konkrementų rentgenologinio arba echoskopinio tyrimo metu, seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys gali dirbti laivyne 8. Endokrininės sistemos ligos 33 33 33 33 33 33 33 Seniai dirbantys asmenys, turintys lengvo laipsnio funkcinių sutrikimų, išskyrus antinksčių nepakankamumą, gali dirbti laivyne 9. Kraujo ir kraujodaros ligos 33 33 33 33 33 33 33 Seniai dirbantys asmenys, sergantys ferodeficitine anemija, kurių hematologiniai rodikliai visada geri, gali dirbti laivyne 10. Jungiamojo audinio ligos (reumatas, reuma- 33 33 33 33 33 33 33 a)Seniai dirbantys visų profesinių grupių toidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, asmenys, išskyrus III, V, VI bei VII, taip pat sisteminė sklerodermija, mazginis periarterijitas, virėjus, skalbėjas bei VII grupės kambuzo dermatomiozitas ir kt.) pagalbinius darbininkus, sergantys neaktyvia reumato forma be vožtuvų pažeidimo, jeigu per 12 mėnesių liga nepaūmėja, gali dirbti laivyne,
29. b)seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys, sergantys neaktyvia reumatoidinio artrito forma be funkcijos pažeidimo, gali dirbti laivyne 11. Alerginės ligos (nazofaringitai, bronchitai, 33 33 33 33 33 33 33 Nustačius alergeną, kuris tiesiogiai konjunktyvitai, artritai, dermatitai, Reiterio nesusijęs su profesija, seniai dirbantys sindromas ir kt.) visų profesinių grupių asmenys, kurie neturi funkcinių sutrikimų visiškos kompensacijos stadijoje, gali dirbti laivyne 12. Šlapimą išskiriančios sistemos ligos 33 33 33 33 33 33 33 Jei po gydymo yra remisija, gali dirbti (pielonefritai, cistitai, uretritai ir kt.) laivyne, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių (nuo gydymo pabaigos) 13. Inkstų, šlapimtakių ar šlapimo pūslės akmenligė 33 33 33 33 33 33 33 Jei po operacinio ar konservatyviojo gydymo, rentgenologinio arba echoskopinio tyrimo metu nėra konkrementų, seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys gali dirbti laivyne 15. Vyriškų lytinių organų ligos (prostatitai, 32 32 32 32 32 32 32 Po konservatyviojo ar operacinio gydymo epididimitai, varikocelės ir kt.) apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai 16. Išeinamosios angos fistulės ir tiesiosios žarnos 33 33 33 33 33 33 33 Po operacinio fistulės gydymo visų iškritimas profesinių grupių seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne 17. Abortas, persileidimas 33 33 33 33 33 33 33 Atsinaujinus mėnesinių ciklui, gali dirbti laivyne 18. Nuolatinis mėnesinių ciklo sutrikimas, kai yra 32 32 32 32 32 32 32 Seniai dirbančios moterys gali dirbti disfunkcinis kraujavimas laivyne, tačiau kas 6 mėnesius turi konsultuotis su akušeriu-ginekologu 19. Venų ir limfagyslių ligos (tromboflebitai, kojų 33 33 33 33 33 33 33
30. a)Nedidelio laipsnio venų išsiplėtimo venų varikozė, hemorojus) atveju apie seniai dirbančių visų profesinių grupių asmenų galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai,
31. b)po konservatyvaus ar operacinio gydymo visų profesinių grupių asmenys gali dirbti laivyne 20. Įvairios lokalizacijos išvaržos 33 33 33 33 33 33 33 Po operacinio gydymo gali dirbti laivyne, tačiau apie dirbančių sunkų fizinį darbą galimybę sprendžiama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po operacijos 21. Lėtinis apendicitas 33 33 33 33 33 33 33 Po operacinio gydymo gali dirbti laivyne, tačiau apie dirbančių sunkų fizinį darbą galimybę sprendžiama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po operacijos 22. Viršutinės ar apatinės galūnės amputacija arba 33 33 33 33 33 33 33 Apie seniai dirbančių asmenų, kurie sutrumpėjimas daugiau kaip 10 cm, kelio ir neteko vienos ar abiejų plaštakų pirštų čiurnos sąnario deformacija, esant funkcijos (išskyrus I) arba pėdos pirštų, galimybę nepakankamumui, pėdos deformacija dirbti laivyne sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į profesiją 23. Lėtinės raumenų, kaulų, kremzlių, sąnarių, 33 33 33 33 33 33 33 Apie visų profesinių grupių seniai stuburo ligos, esant judėjimo funkcijos sutrikimų dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne (radikulitai, miozitai ir kt.) po konservatyviojo gydymo sprendžiama individualiai 24. Plaučių ir kt. organų bei sistemų tuberkuliozė 33 33 33 33 33 33 33 Ilgiau kaip 2 metus sergantys neaktyvia, (aktyvi forma) nuolatos kompensuojama tuberkuliozės forma visų profesinių grupių asmenys gali dirbti laivyne, jeigu tokią išvadą padaro ftiziatras 25. Lėtiniai infekciniai ir parazitiniai susirgimai, bak- 33 33 33 33 33 33 33 Po gydymo, jeigu liga nepaūmėjo per terinės zoonozės, linkusios dažnai paūmėti 6 mėnesius, apie galimybę dirbti laivyne (difterija, bruceliozė, lepra, virusinis hepatitas sprendžiama individualiai ir kt.), helmintozės 26. Nepūlinės odos ligos (psoriazė, neurodermitas, 33 33 33 33 33 33 33 Po gydymo, jeigu liga nepaūmėjo per egzema ir kt.) 12 mėnesių, seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne, išskyrus reisus į tropinius kraštus 27. Sifilis ir kitos venerinės ligos 33 33 33 33 33 33 33 Po gydymo laivyne gali dirbti visų profesinių grupių asmenys, tačiau tik gydytojui dermatovenerologui leidus 28. Gerybiniai navikai 33 33 33 33 33 33 33 Po operacijos laivyne gali dirbti visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys, tačiau tik esant palankiai onkologo išvadai 29. Gerybinis gimdos navikas (mioma) 33 33 33 33 33 33 33 Seniai dirbančios moterys, sergančios besimptomine mioma, kuri per 6 mėnesius neaugo ir nekraujuoja, gali dirbti laivyne 30. Psichiniai susirgimai be psichozės reiškinių 33 33 33 33 33 33 33 Apie visų profesinių grupių seniai (neurozės, neurostenijos ir kt.) dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai, tačiau tik esant palankiai psichiatro išvadai 31. Regėjimo pablogėjimas dėl laužiamųjų terpių 33 33 33 33 33 33 31 Visų profesinių grupių asmenų regėjimo drumstumo, refrakcijos anomalijų bei kt. aštrumas nustatomas su korekcija organinių pakitimų: linzėmis arba akiniais (leistinos optinės
32. a)regėjimas viena akimi – mažesnis kaip 0,1 D korekcijos ribos nurodytos šios tvarkos ir 0,5 – kita akimi 34 punkte). Asmenų, stojančių mokytis į laivybos
33. b)regėjimas gerąja akimi – mažesnis kaip 0,6 D 33 33 22 22 33 22 11 fakultetus, regėjimas kiekviena akimi turi ir 0,4 – blogiau matančia akimi būti ne mažesnis kaip 0,8 D su korekcija (leidžiama įvairių rūšių ametropija – iki
34. c)regėjimas viena akimi- mažesnis kaip 0,8 D 31 31 11 11 11 11 11 6,0 D su korekcija); asmenų, stojančių mokytis į kitus fakultetus, leidžiamas regėjimas – ne mažesnis kaip 0,6 D geriau matančia akimi ir ne mažiau kaip 0,4 D - blogiau matančia akimi su korekcija; leidžiama visų rūšių ametropija -iki 6,0 D su korekcija; jei yra indikacijų, adaptometru tiriama laivininkų, upeivių adaptacija tamsai 32. Geriau matančios akies ametropija: refrakcija Po 3 dienų atropino lašinimo, taikant didesnės ametropijos meridiano arba mišraus optimalią koreguojamąją linzę, astigmento laipsnis, nustatomi medikamentinės nustatomas ametropijos laipsnis; esant cikloplegijos sąlygomis: astigmatizmui, atsižvelgiama į cilindro
35. a)daugiau kaip 12,0 D 33 33 33 33 33 33 33 stiprumą; esant paprastam ir mišriam astigmatizmui – į cilindro ir sferos
36. b)nuo 10,25 iki 12,0 D 33 33 33 33 33 31 11 stiprumo sumą; esant sudėtiniam - į geriau matančios akies refrakciją;
37. c)nuo 6,25 iki 10,0 D 33 33 33 33 33 11 11 blogiau matančiai akiai emetropijos ribų nėra – atsižvelgiama tik į regėjimą su
38. d)nuo 3,25 iki 6,0 D 31 31 31 31 31 11 11 korekcija, esant leidžiamam dioptrijų skirtumui
39. e)iki 3,0 D 11 11 11 11 11 11 11 33. Žvairakumas 33 33 33 33 33 33 33 34. Bet kurios formos ir stadijos glaukoma 33 33 33 33 33 33 33 Pradinės kompensuojamosios glaukomos atveju seniai dirbantys asmenys gali dirbti uosto laivyne 35. Progresuojantys arba recidyvuojantys ragenos, 33 33 33 33 33 33 33
40. a)Po akies obuolio operacijų apie seniai tinklainės, kraujagyslių trakto ir regos nervo dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne uždegimai, trikdantys regėjimą sprendžiama individualiai – priklausomai nuo regėjimo funkcijos ir susirgimo,
41. b)po keratotomijos ir lazerio operacijos, kai regėjimas grąžinamas, seniai dirbantys asmenys gali mokytis ir dirbti 36. Spalvų jutimo sutrikimas 33 33 11 11 31 11 11 Narais, jūreiviais narais, jūreiviais vairininkais, kranininkais, mašinistais- vairininkais, motoristais-vairininkais dirbti negali 37. Lėtinis pūlingas otitas (epitimpanitas, 33 33 33 33 33 33 33 mezotimpanitas) 38. Vienpusis lėtinis nepūlingas otitas, girdint kalbą 31 31 31 31 31 11 11 Stojantiems mokytis jūrininkų specialybių, pašnibždomis: nesveika ausimi – ne mažesniu būtina girdėti kalbą pašnibždomis n