LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS UGDYMU PROGrAMŲ) DAILĖS UGDYMO DALIES PATVIRTINIMO 2013 m. liepos 12 d. Nr. V-656 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 56 straipsnio 12 punktu: 1. T v i r t i n u Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalį (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad: 2.1. nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas), šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalį įgyvendina 1–8, 9–10 (gimnazijos I–II) ir 11 (gimnazijos III) klasėse; 2.2. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas), šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalį įgyvendina 1–8, 9–12 (gimnazijos I–IV) klasėse. 3. Šis įsakymas įsigalioja 2013 m. rugsėjo 1 d. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-656 SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS UGDYMU PROGRAMŲ) DAILĖS UGDYMO DALIS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalis (toliau – Programa) skirta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų dailei, nuosekliai, sistemingai ir kryptingai ugdyti ir suteikti jiems reikiamų žinių, gebėjimų ir nuostatų. 2. Programa apibrėžia dailės ugdymo turinį visos šalies švietimo sistemos lygmeniu. Mokyklos, vadovaudamosi Programa, formuoja mokyklos lygmens dailės ugdymo turinį pagal mokinių poreikius ir gebėjimus. 3. Programa parengta remiantis šiais principais: 3.1. šiuolaikiškumo ir dermės – Programa parengta remiantis apmąstyta, išanalizuota ir apibendrinta darbo su gabiais dailei vaikais patirtimi, suderinta tradicijos ir inovacijos; 3.2. individualizavimo – orientacija į mokinį, jo pasiekimus ir mokymosi ypatumus, individualią gabumų raidą; 3.3. sistemingumo ir perimamumo – atsižvelgiant į mokinių turimą patirtį, amžiaus tarpsnių ypatumus, numatant motyvacijos ir kūrybiškumo krizes nuosekliai pagal koncentrus aprašomas ugdymo turinys; 3.4. kūrybingumo ir iniciatyvumo – Programoje iškeliamas mokinių kūrybinio mąstymo ugdymas, atsakomybės už savo mokymąsi prisiėmimas, dailės raiškos pasiekimų pristatymas visuomenei; 3.5. mokymosi visą gyvenimą – Programa siekiama ugdyti mokinių metakognityvinį mąstymą: pabrėžiama mokėjimo mokytis, įsivertinimo ir karjeros planavimo gebėjimų ugdymo svarba. 4. Ugdant mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų dailei, ypač svarbu užtikrinti jų plėtrai būtiną palankią, psichologiškai ir fiziškai saugią aplinką, t. y. suteikti galimybę mokytis pagal atitinkamą programą, garantuoti kvalifikuotą ir kompetentingą pedagogų personalą, aprūpinti reikalingomis priemonėmis, sudaryti sąlygas dalyvauti parodose, pleneruose, akcijose, konkursuose, mokykloje jaustis saugiems. 5. Programa siekiama suteikti mokiniams ne tik dailės dalykinę kompetenciją, bet ir bendrųjų kompetencijų pagrindus. Išugdytos bendrosios kompetencijos – mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninės, socialinės, kultūrinio sąmoningumo – tai sąlygos sėkmingam gyvenimui ir profesiniam pasirengimui. 6. Programos nuoseklumas sudaro galimybes dailės mokytojams stebėti ir analizuoti mokinių gebėjimų ir interesų raidą, charakterio ypatumus, nuspėti ir sušvelninti kūrybines krizes, palaikyti mokymosi motyvaciją. Atsižvelgiant į mokinio savybes ir poreikius individualizuojamas ugdymo turinys ir diferencijuojamos mokomosios veiklos. 7. Programos tikslas – stebint ir analizuojant mokinių išskirtinių dailei gabumų ir asmeninių savybių raidą atskleisti jų individualybę, sudaryti tinkamas sąlygas ugdytis meninius kūrybinius gebėjimus, įgyti profesionaliosios dailės įgūdžių ir kompetencijos, atitinkančios šiuolaikinį kultūros bei technologijų kontekstą, ir tenkinti pažinimo bei individualios kūrybos poreikius. 8. Programos uždaviniai: 8.1. stebėti ir analizuoti mokinių išskirtinius dailei gabumus ir asmenybės ypatumus, atsižvelgiant į individualią mokinių raidą planuoti mokymosi turinį; 8.2. sudaryti sąlygas nuosekliai tobulinti mokinių dailės raiškos gebėjimus išbandant įvairias dailės technikas ir technologijas; 8.3. skatinti mokinius siekti kūrybos savitumo analizuojant, interpretuojant, eksperimentuojant, vertinant ir įsivertinant kūrybos rezultatus; 8.4. supažindinti su pasaulio bei Lietuvos kultūros paveldu, tautinėmis tradicijomis, kurių pagrindu mokiniai ugdytųsi gebėjimą savikritiškai ir tolerantiškai vertinti savo ir kitų kūrybos darbus. 9. Programos struktūra. Programą sudaro: 9.1. Pagrindiniai Programos dalykai: 9.1.1. 1–7 klasėje – dailės raiška; 9.1.2. 8–12 klasėje – dailės šaka; 9.1.3. 5–12 klasėje – piešimas; 9.1.4. 5–12 klasėje – kompozicija; 9.1.5. 5–12 klasėje – dailės ir architektūros istorija. 9.2. Programą papildantys dalykai: 9.2.1. 9–12 klasėje – keramika; 9.2.2. 9–12 klasėje – akvarelė; 9.2.3. 9–12 klasėje – projektavimas. 9.3. Laisvai pasirenkami dalykai (tekstilė, drabužių dizainas, vitražas, stiklas ir kt.) – jų programas mokykla rengia savarankiškai. Pasirenkamųjų dalykų programomis mokykla sustiprina savo savitumą ir ugdymo prioritetus. II. PRADINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS UGDYMU PROGRAMOS DAILĖS UGDYMO DALIS 10. Dailės raiška – Pradinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos dailės ugdymo dalies pagrindinis dalykas. 10.1. Dalyko paskirtis – sudaryti mokiniams sąlygas ugdyti esminius dailės gebėjimus, įgyti erdvinės, grafinės ir spalvinės raiškos patirties, susipažinti su vaizduojamąja, taikomąja ir liaudies daile, šiuolaikiniais vizualiaisiais menais. 10.2. Dalyko tikslas – padėti mokiniams ugdytis gebėjimus regimą pasaulį vaizduoti grafinėmis, spalvinėmis, erdvinėmis meninėmis formomis, puoselėti jų kūrybiškumą mokantis vizualinės plastinės kalbos, įgyti kūrybos proceso suvokimo pradmenis. 10.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai: 10.3.1. mokytųsi grafinės, spalvinės, erdvinės plastikos raiškos, pagrindinių dailės technikų ir technologijų; 10.3.2. formuotųsi pradinius įgūdžius dirbdami su dailės medžiagomis ir priemonėmis; 10.3.3. lavintųsi stebėjimo, analizavimo, interpretavimo įgūdžius; 10.3.4. susipažintų su meninės raiškos žodynu dailės kūriniuose, tautinio kultūrinio paveldo savitumu; 10.3.5. pritaikytų individualius dailės raiškos ir pažinimo gebėjimus bei įgūdžius meniniuose projektuose. 10.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 10.4.1. dailės raiškos priemonių pažinimas ir praktika; 10.4.2. dailės pažinimas ir raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 10.5. Didaktinės nuostatos: 10.5.1. Dailės raiškos dalykas grindžiamas integruotomis dailės raiškos sritimis. Per dailės pamokas supažindinama su pagrindinėmis spalvinėmis, grafinėmis ir erdvinės plastikos technikomis, medžiagų savybėmis bei dailės priemonėmis. Sukuriama motyvuojanti, atvira vaiko sumanymams atmosfera. Mokiniai skatinami ieškoti savų kūrybos būdų, eksperimentuoti ir improvizuoti, pratinami savarankiškai parengti, tausoti ir sutvarkyti darbo vietą bei dailės priemones. 10.5.2. Mokymo procesas vyksta dailės klasėse, gamtoje, muziejuose. Mokiniai naudojasi informacijos šaltiniais internete, dailės albumais bibliotekoje, dalyvauja edukacinėse parodose, pažintinėse išvykose į kultūrinio paveldo vietas, susitikimuose su dailininkais, kalendorinėse šventėse, klasės, mokyklos renginiuose ir meniniuose projektuose. 10.5.3. Mokymasis grindžiamas mokomųjų dalykų – literatūros, matematikos, pasaulio pažinimo, tikybos ir kt. – temų integracija. Dailė integruojama su literatūra, istorija, pasaulio pažinimu, etnokultūra, muzika, šokiu, judesiu, teatru. Mokomasi integruojančią temą perteikti tapybinėmis, grafinėmis, erdvinėmis priemonėmis, kuriami integruoti meniniai projektai ir kt. 10.5.4. Naudojami individualūs ir atsako, interaktyvūs, žaidimų, mokymosi bendradarbiaujant ir kiti mokymo metodai, darantys teigiamą poveikį mokymuisi ir skatinantys žaisti, kurti, išradinėti, patirti teigiamų emocijų ir atradimų džiaugsmą. Parenkamos temos, skatinančios mokinius stebėti aplinkinį pasaulį, gamtos reiškinius, dailės kūrinius. Lavinami gebėjimai interpretuoti patirtį ir išgyvenimus, improvizuoti, perteikti veiksmą, erdvę ir laiką, skatinantys spalvinį, grafinį, erdvinį suvokimą. Puoselėjamas vaikų kūrybos individualumas. 10.5.5. Integravimo galimybės. Dailė su literatūra, istorija, pasaulio pažinimu, etnokultūra, muzika, šokiu, judesiu, teatru ir kt. – meninės veiklos projektai. Kūrybinės saviraiškos ugdymas dalyvaujant parodose, klasės, mokyklos renginiuose. Kalendorinės ir šeimos šventės, papročiai ir tradicijos. 10.5.6. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami ideografiškai. Mokymosi proceso metu taikomas formuojamasis vertinimo būdas, mokinys nuosekliai skatinamas žodžiu ar raštu, pabrėžiant teigiamus mokymosi rezultatus. Apibendrinamuoju vertinimu vertinama bendra mokinio pažangos dinamika, suinteresuotumas, motyvacija. Atsiskaitymo forma laisva – kūrybinių darbų parodos, dailės darbų albumai, knygelės, dailė šventėse, vaidinimuose ir kt. Baigiant programą taikomas apibendrinamasis vertinimas. Visų veiklos sričių pasiekimai vertinami trimis lygiais. 10.6. Mokinių pasiekimai: 10.6.1. 1–2 klasėje: 1. Dailės raiškos priemonių pažinimas ir praktika Nuostata. Įgyvendinti laisvos, spontaniškos kūrybos poreikį. Pasitikėti savo jėgomis. Mokytis tvarkingoje ir saugioje aplinkoje. Esminis gebėjimas. Kelti ir įgyvendinti vizualias idėjas išbandant grafines, spalvines, erdvines raiškos priemones ir technikas. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Spontaniškai kelti vizualias idėjas plokštumoje ar erdvėje. 1.1.1. Savais žodžiais papasakoti savo įspūdžius, nuotaikas ir išgyvenimus pagal duotą ar pasirinktą temą. 1.1.2. Įsižiūrėti ir nusakyti gamtos, aplinkinio pasaulio reiškinių keliamus įspūdžius, nuotaikas. 1.1.3. Rasti kūrybos idėjų literatūros, pasaulio pažinimo, etnokultūros informaciniuose šaltiniuose. 1.2. Meninėmis priemonėmis perteikti vaizduojamų objektų ir reiškinių nuotaiką. 1.2.1. Vaizduoti veiksmą, erdvę, laiką. 1.2.2. Spalvų įvairove vaizduoti aplinkos daiktus ir reiškinius. 1.2.3. Vaizduoti aplinką ir išgauti nuotaiką įvairaus pobūdžio linijomis, dėmių ir figūrų dydžiais, taškais. 1.2.4. Įvairių dydžių popieriaus lape komponuoti horizontaliai, vertikaliai panaudojant simetriją, ritmą. 1.2.5. Improvizuoti, fantazuoti įvairaus pobūdžio erdvinėmis formomis ir tyrinėti skirtingų medžiagų savybes. 1.3. Išbandyti tapybos, grafikos ir erdvinės plastikos nesudėtingas technikas. 1.3.1. Atpažinti ir skirti piešimo priemones, aptarti skirtingų medžiagų ir įrankių paliekamus pėdsakus. 1.3.2. Maišant dažus įgyti pradinių spalvotyros žinių. 1.3.3. Aptarti ir išbandyti tapymo įrankių plastines savybes, atsižvelgti į tapybos guašo ir akvarelės dažais ypatumus. 1.3.4. Mokytis lipdybos, konstravimo, tekstilės medžiagų jungimo būdų. 1.3.5. Mokytis saugiai elgtis su įrankiais, sutvarkyti darbo priemones ir vietą. 2. Dailės pažinimas ir raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata. Domėtis artimiausios aplinkos dailės kūriniais, savo krašto ir pasaulio kultūra. Esminis gebėjimas. Stebėti, analizuoti ir interpretuoti dailės kūrinius artimiausioje aplinkoje. Taikyti dailės gebėjimus kūrybinėje veikloje. Gebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Stebėti dailės kūrinius artimiausioje aplinkoje. 2.1.1. Savais žodžiais papasakoti dailės kūrinių keliamą įspūdį, nuotaiką, spalvų, linijų ir formų įvairovę. 2.1.2. Atpažinti ir skirti dailės kūrinių atlikimo būdus. 2.1.3. Žinoti ir įvardyti pagrindinius tautodailės bruožus. 2.2. Stebėti meno reiškinius artimiausioje aplinkoje. 2.2.1. Apibūdinti, kaip dailė ir dailės reiškiniai susiję su šeimos ir klasės gyvenimu. 2.2.2. Sieti liaudies meno kūrinius su etnokultūriniais papročiais. 2.2.3. Sieti dailės raišką su kitomis meninio ugdymo sritimis – literatūra, muzika, judesiu, teatru ir kt. 2.3. Sukurti ir pritaikyti dailės kūrinius renginiams, parodoms, meno projektams. 2.3.1. Mokėti trumpai apibūdinti savo ir kitų meninę kūrybą, reikšti savo nuomonę. 2.3.2. Parodyti savo ir draugų darbus parodėlėse. 10.6.2. 3–4 klasėje: 1. Dailės raiškos priemonių pažinimas ir praktika Nuostata. Įgyvendinti laisvos, spontaniškos kūrybos poreikį. Pasitikėti savo jėgomis. Mokytis tvarkingoje ir saugioje aplinkoje. Esminis gebėjimas. Kelti ir įgyvendinti vizualias idėjas išbandant grafines, spalvines, erdvines raiškos priemones ir technikas. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Spontaniškai kelti vizualias idėjas ir komponuoti pasirinktus motyvus plokštumoje ar erdvėje. 1.1.1. Papasakoti savo kūrybinius sumanymus, svajones, išgyvenimus pagal duotą ar pasirinktą temą, pasirinkti vaizdavimo motyvus. 1.1.2. Pažinti gamtą, stebėti ir tyrinėti jos kaitą, reiškinius, formų, spalvų įvairovę. 1.1.3. Rasti ir atsirinkti informacijos ir idėjų kūrybai literatūros, pasaulio pažinimo, etnokultūros ir kt. informaciniuose šaltiniuose. 1.2. Išradingai naudojantis meninėmis raiškos priemonėmis perteikti vaizduojamų objektų ir reiškinių savybes. 1.2.1. Vaizduoti veiksmą, erdvę, laiką, skirti priekinį ir profilinį vaizdavimą. 1.2.2. Pasirinkti spalvų derinius norimam įspūdžiui perteikti vaizduojant aplinkos daiktus ir reiškinius. 1.2.3. Įvairiai naudoti linijas, dėmes, formas, tonines tekstūras, faktūras, kontrastus, ritmą perteikiant charakterį. 1.2.4. Pavaizduoti objektų dydžių ir nuotolių įspūdžius, būdingas formas, detales, paviršių ypatumus. 1.2.5. Konstruoti, lipdyti ir jungti erdvines formas perteikiant jų įvairovę, paviršių faktūras. 1.3. Tinkamai taikyti paprastas tapybos, grafikos, erdvinės plastikos technikas idėjoms įgyvendinti. 1.3.1. Atpažinti ir skirti naudojamas grafines priemones, spaudavimo būdus, nesudėtingas raižinio technikas. 1.3.2. Maišant pagrindines spalvas išgauti naujų spalvų, išbandyti tapymą ant įvairių daiktų paviršių, naujas tapybos technikas. 1.3.3. Skirti ir įvardyti erdvinei kūrybai – lipdybai, konstravimui, tekstilei – reikalingų medžiagų savybes. 1.3.4. Tinkamai jungti medžiagas išmoktais būdais. 1.3.5. Saugiai elgtis su įrankiais ir sutvarkyti darbo priemones ir vietą. 2. Dailės pažinimas ir raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata. Domėtis artimiausios aplinkos dailės kūriniai, savo krašto ir pasaulio kultūra. Esminis gebėjimas. Stebėti, analizuoti ir interpretuoti dailės kūrinius artimiausioje aplinkoje. Taikyti dailės gebėjimus kūrybinėje veikloje. Gebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Susieti dailės kūrinio nuotaiką su dailės raiškos priemonėmis. 2.1.1. Vartojant paprastas dailės sąvokas apibūdinti dailės kūrinių keliamą įspūdį, nuotaiką, spalvų, linijų ir formų įvairovę, estetines savybes. 2.1.2. Skirti ir savais žodžiais paaiškinti pagrindines dailės rūšis ir žanrus, atpažinti atlikimo technikas. 2.1.3. Stebėti lietuvių ir kitų tautų liaudies meną, aptarti būdingus jų bruožus. 2.2. Stebėti meno reiškinius artimiausioje aplinkoje, sieti juos su šeimos ir mokyklos gyvenimu. 2.2.1. Savais žodžiais papasakoti, kuo dailė įdomi, kokius dailės įgūdžius galima pritaikyti kasdieniame gyvenime. 2.2.2. Sieti liaudies meno kūrinius su etnokultūriniais papročiais. 2.2.3. Sieti dailės raišką su kitomis meninio ugdymo sritimis – literatūra, muzika, judesiu, teatru ir kt. 2.3. Taikyti vizualinės meninės raiškos ir technikų žinias renginiuose, parodose ir meno projektuose. 2.3.1. Apibūdinti ir įvertinti savo ir kitų meninę kūrybą, reikšti savo nuomonę. 2.3.2. Parodyti savo ir draugų darbus parodėlėse. 2.3.3. Eksponuoti kūrinius laikantis reikalavimų. 10.7. Turinio apimtys: 10.7.1. Spalvinės, grafinės, erdvinės raiškos priemonių pažinimas ir praktika: aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas; patirties ir įspūdžių interpretavimas; skatinama kūrybinė iniciatyva spontaniškai keliant vizualias idėjas ir taikant įvairius būdus idėjai perteikti; bandymai su pasirinktomis priemonėmis ir medžiagomis; integruoti meniniai kūrybiniai projektai; natiurmortas, peizažas, portretas, teminės kompozicijos. 10.7.1.2. Spalvotyra: 10.7.1.2.1. 1–2 klasė: grynosios spalvos ir atspalviai, juoda, balta. Spalvų maišymas. Fonas ir jo reikšmė. Šiltos ir šaltos spalvos, spalvų nuotaikos. 10.7.1.2.2. 3–4 klasė: pagrindinės ir antrinės, šviesios ir tamsios spalvos, kontrastai, tonai, pustoniai. Koloritas – šviesus ir tamsus, ryškus ir blankus, šiltas ir šaltas ir t. t. Spalvinis ritmas. 10.7.1.3. Meninės raiškos priemonės: 10.7.1.3.1. 1–2 klasė: linijų, dėmių, taškų, brūkšnelių įvairovė, ritmas. Įvairios tekstūros, tonų išgavimas brūkšniuojant. Pagrindinės formos. Įvairios formos ir faktūros plokštumoje, erdvėje. Komponavimas ritmu, simetrija, dekoravimas. Įvairių įrankių ir medžiagų paliekami pėdsakai. 10.7.1.3.2. 3–4 klasė: nuotaikos kūrimas įvairiomis linijomis, dėmėmis, tonais, tekstūromis. Erdvės įspūdis – pirmas ir antras planas, vienas kitą užstojantys objektai. Formų įvairovė, ramios ir judrios formos, įvairių formų jungimas. Reljefinis vaizdavimas. Įspaudai. Simetrija, ritmas, kontrastai. 10.7.1.4. Technikos: 10.7.1.4.1. 1–2 klasė: tapymas, liejimas guašu ir akvarele. Spalvota monotipija, atspaudai, aplikacija, mišri tehnika, karpiniai, gratažas, štampavimas. Piešimas spalvotais pieštukais, kreidelėmis, flomasteriais, tušu ir teptuku, tušo pūtimas. Lipdymas ir konstravimas naudojant skirtingas medžiagas. Karpymas, lankstymas, konstravimas iš popieriaus. Aplikacija iš įvairių medžiagų. Siuvimo pradmenys. 10.7.1.4.2. 3–4 klasė: tapymas guašu, liejimas akvarele. Koliažas, vitražas, mozaikos imitacija, aplikacija. Įspūdžių perteikimas skirtingomis grafinėmis priemonėmis: pieštukais, kreidelėmis, tušu ir teptuku bei įvairių storių plunksnomis. Judesio perteikimas, piešimas vaizduojant daug detalių. Linijų ir dėmių charakteris, ritmas, kontrastai. Įvairūs spaudavimo būdai, šablonai, karpiniai, frotažas, gratažas, kartono, putplasčio raižiniai. Lipdymas iš plastilino, molio, papjė mašė technika. Erdvinių formų karpymas, lankstymas, konstravimas iš popieriaus. Tekstilės pradmenys. 10.7.2. Dailės pažinimas: 10.7.2.1. 1–2 klasė: gamtos ir žmogaus sukurtų spalvų ir formų stebėjimas artimiausioje aplinkoje, muziejuose ir parodose, tautodailėje – margučiai, verbos, kaukės, juostos, ornamentai ir simboliai; nesudėtingų dailės kūrinių aptarimas, meninės raiškos priemonių, atlikimo būdų nusakymas; edukacinės pamokos muziejuose, dailininkų dirbtuvėse, ekskursijos po kultūrinio paveldo vietas. 10.7.2.2. 3–4 klasė: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių stebėjimas artimiausioje aplinkoje, bibliotekose, muziejuose, parodose; lietuvių liaudies architektūra, skulptūra, puošybos elementai, tautinis kostiumas, etnokosmologiniai simboliai; heraldika; lietuvių ir kitų tautų liaudies meno savitumai; dailės rūšių ir žanrų apibūdinimas, spalvinių, grafinių ir erdvinių meninės raiškos priemonių, atlikimo technikų ir medžiagų nusakymas; edukacinės pamokos muziejuose, dailininkų dirbtuvėse, ekskursijos po kultūrinio paveldo vietas. 10.8. Vertinimas. Vertinimo lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Dailės raiškos priemonių pažinimas ir praktika Su mokytojo pagalba įgyvendina savo idėjas naudodamas paprastas dailės raiškos priemones. Savitai vaizduoja regimą pasaulį grafinėmis, spalvinėmis, erdvinėmis formomis. Savarankiškai įgyvendina savo idėjas vizualine plastine kalba. Stengiasi perteikti regimo pasaulio formas naudodamas pagrindines menines dailės raiškos priemones ir technikas. Kūrybingai perteikia savo idėjas vizualine plastine kalba. Pastabus aplinkai, geba tiksliai atvaizduoti regimo pasaulio formas pagrindinėmis meninėmis dailės raiškos priemonėmis ir technikomis. 2. Dailės pažinimas ir raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje Stebi mokytojo pasiūlytus dailės kūrinius artimiausioje aplinkoje, savais žodžiais apibūdina kūrinį ir atlikimo technikas. Dalyvauja kūrybinėje grupėje, skiria darbelius numatytai progai. Noriai stebi dailės kūrinius ir savais žodžiais apibūdina dailės kūrinių plastinę išraišką. Žino dailės epochas, pagrindines dailės rūšis ir žanrus. Bendradarbiauja integruotos meninės raiškos projektuose, išreiškia save įvairiomis meninės raiškos priemonėmis. Aktyviai domisi dailės kūriniais artimiausioje aplinkoje. Įgijęs dailės kūrinio suvokimo pradmenis ir elementarias dailės istorijos žinias. Skiria pagrindines dailės rūšis ir žanrus. Siūlo kūrybines idėjas ir aktyviai dalyvauja integruotos meninės raiškos projektuose. III. PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS UGDYMU PROGRAMOS DAILĖS UGDYMO DALIS I. PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS UGDYMU PROGRAMOS DAILĖS UGDYMO DALIES DALYKAI 5–8 KLASĖJE 11. Piešimas – Pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos dailės ugdymo dalies pagrindinis dalykas 5–6 klasėje. 11.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis piešimo gebėjimus ir fiksuoti regimos aplinkos objektus patiriant teigiamas emocijas bei atradimų džiaugsmą. 11.2. Dalyko tikslas – puoselėjant mokinių raiškos ir interpretacijos savitumą patirti atradimų džiaugsmą bei pasitenkinimą kūrybos procesu, ugdytis gebėjimus regimo pasaulio objektus vaizduoti piešimo priemonėmis, įgyti tam reikiamų žinių ir įgūdžių. 11.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per piešimo pamokas mokiniai: 11.3.1. lavintųsi pastabumą ir praktinius piešimo įgūdžius; 11.3.2. mokytųsi naudotis piešimo priemonėmis ir technikomis, išbandytų įvairius piešimo būdus; 11.3.3. siektų savitai perteikti piešiniuose regimos aplinkos objektus; 11.3.4. pritaikytų piešimo gebėjimus atlikdami kūrybines užduotis. 11.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 11.4.1. piešimo raiškos priemonių pažinimas ir praktika; 11.4.2. piešybinių reiškinių atpažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 11.5. Didaktinės nuostatos: 11.5.1. Mokymosi veikla organizuojama nedidelėmis mokinių grupėmis sukuriant palankią mokymuisi atmosferą, grindžiamą mokytojo ir mokinių bendradarbiavimu. 11.5.2. Piešimo mokomasi atskirų užduočių ir temų ciklais: įvairios trukmės piešimo ciklai; pamokų ciklai, skirti piešiamiems objektams stebėti ir fiksuoti, linijomis, tonais ar proporcijomis perteikiant (imituojant) vizualų vaizdą; teminių kompozicijų ciklai skirti integruotoms užduotims atlikti. 11.5.3. Piešimo pamokose taikomi įvairūs žaidybiniai metodai, užduotys diferencijuojamos: pasiūlomos kitos piešimo priemonės, jeigu mokiniui sudėtinga atlikti užduotį; pagal mokinių gebėjimus individualizuojama: ta pati tema gali būti atlikta skirtingais būdais arba pakeista. Pieštukais lengviau perteikti istorinę temą (pvz., Žalgirio mūšį), nes šio amžiaus vaikai mėgsta piešti daug detalių, dažnai naudojamas trintukas. 11.5.4. Mokiniai vertinami individualiai, formuojamuoju metodu, pagrįstu bendradarbiavimu. Vertinimu siekiama kelti mokinio motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, domėjimąsi kūrybiniu procesu. Atsiskaitymo forma – pusmečio peržiūrose piešinių vertinimas. 11.6. Mokinių pasiekimai. 1. Piešimo raiškos priemonių pažinimas ir praktika Nuostata. Žvelgti į piešimą kaip į tikrovės interpretaciją, kūrybinių idėjų vaizdavimo būdą bei prasmingų išgyvenimų teikiančią veiklą. Esminis gebėjimas. Išbandyti piešimo technikas, vaizduoti aplinkos objektus, kurti vizualius pasakojimus piešimo priemonėmis. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Stebėti ir fiksuoti objektus artimiausioje aplinkoje. 1.1.1. Piešti stebimą objektą (augalas, gyvūnas, daiktas). 1.1.2. Komponuoti kelis piešiamus objektus, pasirenkant piešimo technikas. 1.2. Atrasti ir fiksuoti piešiamus objektus interpretuojant jų vizualų vaizdą. 1.2.1. Piešti kelis objektus komponuojant popieriaus lape. 1.2.2. Nustatyti piešiamų objektų dydžius, tonus. Naudoti mišrias piešimo priemones. 1.3. Kūrybines idėjas bei kompozicijos sumanymus išreikšti vaizdu. 1.3.1. Naudoti įvairias piešimo priemones (žr. Turinio apimtys). 1.3.2. Eskizuoti kūrybines idėjas. 1.3.3. Perteikti simbolinius vaizdus. 1.4. Įvairiai naudoti linijas, tonus, erdvines formas, foną teminėse kompozicijose perteikiant įspūdį, nuotaiką. 1.4.1. Apibūdinti portreto, natiurmorto žanrus, kitas kompozicijas. 1.4.2. Paaiškinti, kaip piešimo raiškos priemonėmis galima perteikti įspūdį, nuotaiką ir kt. 2. Piešybinių reiškinių atpažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata. Atidžiai stebėti aplinką, domėtis savo ir kitų kraštų daile ir tradicijomis. Esminis gebėjimas. Vartoti piešimo sąvokas, apibūdinti piešimo technikas dailės kūriniuose, piešybinius reiškinius aplinkoje. Gebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Pastebėti ir tyrinėti artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros piešybinius reiškinius. 2.1.1. Savarankiškai pasirinkti ir fiksuoti (eskizuoti) artimos aplinkos objektus. 2.1.2. Savais žodžiais apibūdinti piešimo sąvokas, piešimo būdus ir priemones. 2.1.3. Papasakoti apie parodose ar reprodukcijose stebėtus dailininkų piešinius. 2.2. Atpažinti ir apibūdinti dailės kūrinių piešybinius elementus. 2.2.1. Įvardyti piešimo būdus ir priemones, pritaikyti juos kūryboje. 2.2.2. Apibūdinti paprastas piešimo sąvokas. 2.2.3. Vaizdu ir žodžiu fiksuoti pastebėjimus piešimo dienoraštyje. 11.7. Turinio apimtys: 11.7.1. Piešimo raiškos priemonių pažinimas ir praktika: 11.7.1.1. Įvairios trukmės piešimo užduotys (dominuoja trumpalaikės). Įvairiomis piešimo priemonėmis vaizduojama artimiausia aplinka – augalai, medžiai, gyvūnai (gyvi ir iškamšos), žmonės (portretai ir figūros), žmogaus sukurti daiktai. Kopijuojami dailės kūriniai. 11.7.1.2. Vaizdo interpretavimas, imitavimas arba simbolinis piešimo būdas (medis–simbolis, žmogus–simbolis ir kt.). Teminės kompozicijos (istoriniai įvykiai, mitai, legendos) naudojant spalvotus pieštukus, kreideles, pastelę. Mažo formato piešiniai paprastu pieštuku išryškinant gamtos objektų detales (žiedlapiai, vaisių sėklelės, kriauklės, akmenėliai ir kt.). 11.7.2. Piešybinių reiškinių atpažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje: pastebėtų piešybinių reiškinių fiksavimo dienoraščiai; nupieštų reiškinių / įvykių / objektų aprašai; piešinių dienoraščių pristatymas klasėje (bent kartą per savaitę); lankytų parodų / stebėtų dailės kūrinių aptarimas ir aprašymas piešybiniu aspektu; piešimo priemonių ir sąvokų žodynėlis (linijinis piešinys, toniniai skirtumai, refleksas, šešėlis, formos apimtis, štrichas, minkštas–kietas pieštukas, sangvinas, pastelė, toninis popierius, angliukas, eskizas ir kt.). 11.8. Vertinimas. Vertinimo lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Piešimo raiškos priemonių pažinimas ir praktika Stebi aplinką ir vaizduoja objektų formas, dydžius pasirinkdamas paprastas piešimo priemones ir technikas. Geba susikaupti, atidžiai ir dėmesingai stebėti aplinką, daiktus ir reiškinius. Vaizduoja būdingas objektų formas, dydžius, detales, perteikia charakterį, kontrastus. Kūrybiniams sumanymams įgyvendinti taiko visas išmoktas piešimo technikas ir išbandytas priemones. Susidomėjęs stebi aplinką, vaizduoja objektus plokštumoje, atkartoja formas, detales, perteikia charakterį. Siūlo idėjas, vaizdavimo motyvus. Kūrybiniams sumanymams perteikti išradingai naudoja įvairias piešimo technikas bei priemones. Pasitelkdamas kontrastus ir niuansus perteikia piešiamo objekto įspūdį. 2. Piešybinių reiškinių atpažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Stebi mokytojo pasiūlytus dailės kūrinius ar aplinkos objektus, savais žodžiais nusako kūrinių piešybinius bruožus, įspūdį bei nuotaiką. Fragmentiškai pildo piešimo dienoraštį. Noriai stebi dailės kūrinius, savais žodžiais apibūdina menines ir piešybinės raiškos priemones, atlikimo technikas. Vartodamas paprastas dailės sąvokas nusako kūrybinius sumanymus. Nuosekliai pildo piešimo dienoraštį. Domisi dailės kūriniais. Nusako meninės raiškos principus, improvizuoja dailės kūrinių temomis. Vartodamas paprastas dailės sąvokas nusako kūrinio nuotaiką ir įspūdį. Nuosekliai ir savarankiškai pildo piešimo dienoraštį. Vartoja piešimo sąvokas. 12. Kompozicija – Pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos dailės ugdymo dalies pagrindinis dalykas 5–6 klasėje. 12.1. Dalyko paskirtis – lavinti regimąją atmintį, ugdyti erdvinį ir kūrybinį mąstymą, vaizduotę supažindinant mokinius su meno kūrinio pagrindiniais kompozicijos kūrimo principais ir išraiškos priemonėmis. 12.2. Dalyko tikslas – kryptingai ugdyti mokinių gebėjimus reikšti menines idėjas ir išgyvenimus grafinės, spalvinės, plokštuminės bei erdvinės kompozicijos raiškos priemonėmis. 12.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokydamiesi kompozicijos mokiniai: 12.3.1. suvoktų gamtos ir žmogaus sukurtų daiktų formų grožį, įvairovę ir gebėtų jas perteikti ir komponuoti plokštumoje bei erdvėje; 12.3.2. įsisavintų pagrindinius grafinės, spalvinės ir erdvinės kompozicijos principus, gebėtų komponuoti vieną ar kelis objektus plokštumoje ir erdvėje naudojant grafinės, spalvinės ir erdvinės raiškos priemones: ritmas, statika, dinamika, simetrija, asimetrija, dydis, proporcija, spalva, tonas, sodrumas, faktūra, tekstūra ir kt. 12.3.3. susipažintų su lietuvių liaudies bei profesionalių dailininkų kūrinių kompozicijos principais ir raiškos priemonėmis. 12.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 12.4.1. kompozicijos raiškos priemonių pažinimas ir kūrybinė praktika; 12.4.2. dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 12.5. Didaktinės nuostatos: 12.5.1. Kompozicijos pamokose lavinami pradiniame ugdymo etape įgyti spalvinės, grafinės ir erdvinės raiškos bei komponavimo įgūdžiai. 12.5.2. Kompozicijos pagrindų mokoma atsižvelgiant į individualius mokinių gebėjimus, siekiant puoselėti unikalią mokinio pasaulėjautą ir individualią raišką. 12.5.3. Kompozicija yra integralus dalykas, jos mokymas siejamas su dailės istorijos, piešimo, spalvotyros, tapybos, erdvinės raiškos, etnokultūros ir bendrojo ugdymo dalykų – istorijos, literatūros, geografijos, gamtos pažinimo – turiniu bei informacinėmis technologijomis. 12.5.4. Kompozicijos pamokose naudojami įvairūs mokymo metodai, individualus bei grupinis darbas, projektinė veikla. 12.5.5. Mokinių pasiekimai vertinami atsižvelgiant į daromą asmeninę pažangą ir kūrybinių užduočių atitiktį sutartiems vertinimo kriterijams. Ugdymo proceso metu taikomas formuojamasis vertinimas, grupinės diskusijos, skiriama laiko mokinių darbams aptarti, įsivertinti. Pusmečio pabaigoje mokinių darbai pateikiami peržiūrai ir vertinami apibendrinamuoju būdu. 12.6. Mokinių pasiekimai. 1. Kompozicijos raiškos priemonių pažinimas ir kūrybinė praktika Nuostatos. Suprasti ir domėtis dailės kūrinio komponavimo principais, tradicijomis lietuvių liaudies ir profesionaliojoje dailėje. Stebėti, tyrinėti ir perteikti stebėtų reiškinių vizualines ypatybes ir įspūdžius įvairiomis raiškos priemonėmis ir technikomis. Esminis gebėjimas. Remiantis sukauptomis kompozicijos ir kitų mokomųjų dalykų žiniomis ir patirtimi komponuoti pagal sumanytas idėjas ir vaizdus panaudojant meninės išraiškos elementus ir kompozicines sandaras. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Stebėti, analizuoti, atrinkti ir perteikti objektų ir reiškinių vizualines ypatybes bei įspūdžius. 1.1.1. Įžvelgti ir apibūdinti stebimų objektų bei reiškinių būdingus bruožus ir savitai juos perteikti, sukomponuoti savo kūriniuose. 1.2. Perteikti vaizdą, idėją, nuotaiką įvairiomis dailės priemonėmis, technikomis ir kompozicinėmis sandaromis. 1.2.1. Savo įspūdžius ir išgyvenimus perteikti stilizuojant ir abstrahuojant motyvą ir kuriant simetriškas bei asimetriškas vienos ar kelių figūrų kompozicijas, taikyti įvairias ritmines struktūras bei sandaras, skirtingus dydžius, proporcijas ir planus. 1.2.2. Taikyti linijų, dėmių, tekstūrų įvairovę bei technikas – monotipiją, gratažą kuriant grafinės raiškos priemonėmis. 1.2.3. Naudoti pagrindines ir antrines, šiltas, šaltas spalvas, potėpius, kontrastą, niuansą kuriant spalvinės raiškos priemonėmis. 1.2.4. Taikyti skirtingų dydžių ir formų santykius, naudoti įvairias medžiagas, faktūras, tekstūras kuriant erdvines kompozicijas. 2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata. Domėtis savo aplinkos meninės kūrybos reiškiniais, lankytis liaudies meno bei profesionalių dailininkų kūrybos parodose. Esminis gebėjimas. Stebėti gamtos ir žmogaus sukurtos kultūrinės aplinkos estetinius ypatumus ir vizualiųjų menų įtaką aplinkai ir vertinti savo aplinkos dailės reiškinius, aktyviai juose dalyvauti. Gebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Lankyti liaudies meno ir profesionaliosios dailės parodas, aptarti ir vertinti dailininkų kūrybą, kūrinių kompozicijos meninės raiškos priemones. 2.1.1. Atpažinti ir apibūdinti profesionalųjį meną ir tautodailę aptariant kūrinių kompozicijas. 2.1.2. Nusakyti matytų dailės kūrinių kompozicines struktūras, išraiškos priemones ir elementus. 2.1.3. Nurodyti Lietuvos ir pasaulio žymiausius dailininkus ir aptarti jų kūrinių kompozicijas. 2.2. Pritaikyti savo kūrybinę patirtį klasės ir mokyklos bendruomenės poreikiams, renginiams, dalyvauti meniniuose projektuose. 2.2.1. Apibūdinti kūrybinės veiklos formas ir jų reikšmę savo aplinkos socialiniame kultūriniame gyvenime. 2.2.2. Parengti parodai ir pristatyti savo kompozicijos darbus, pritaikyti juos puošiant klasės ar mokyklos aplinką. 2.2.3. Mokėti dirbti grupėje, dalyvauti mokyklos projektuose. 12.7. Turinio apimtys: 12.7.1. Kompozicijos raiškos priemonių pažinimas ir kūrybinė praktika: 12.7.1.1. Stebima, tyrinėjama gamta, daiktinė aplinka, susipažįstama su mus supančio pasaulio regimojo suvokimo dėsningumais, realistinio arba abstrahuoto, daiktų ar reiškinių atvaizdavimo ir komponavimo plokštumoje ir erdvėje principais bei priemonėmis. 12.7.1.2. Remiantis stebėtų kūrinių ir aplinkos ar gamtos reiškinių išgyvenimais kuriamos vienos ar kelių figūrų, siužetinės ar ornamentinės kompozicijos taikant kompozicijos struktūras: simetrija, asimetrija, statika, dinamika, kontrastas, pusiausvyra, proporcijos, niuansas, ritmas. 12.7.1.3. Grafinės ir spalvinės kompozicijos elemento – linijos raiškos galimybės ir linijų įvairovė pagal jų charakterį, dydį, storį, intensyvumą ar ritmiką siekiant piešinio išraiškingumo. Skirtingų nuotaikų, tekstūrų, faktūrų ir ritmo kompozicijos iš tiesių, laužytų, nutrūkstančių linijų ar piešiamų neatitraukus rankos nuo popieriaus naudojant įvairias priemones – įvairaus minkštumo pieštukus, teptukus, plunksnas, flomasterius, kreideles. 12.7.1.4. Spalvotyros žinių taikymas atliekant figūrines, siužetines ar ornamentines kompozicijas: pagrindinės ir papildomos, šiltos ir šaltos spalvos, jų sodrumas, tonas, kontrastas, niuansas bei harmoningas derinimas ir emocinė išraiška. 12.7.1.5. Raiškos priemonių: silueto, proporcijų, detalės ir visumos dydžių santykio, ritminio formų išdėstymo bei paviršiaus savybių (minkštas, šiurkštus, slidus), tekstūrų, faktūrų bei tradicinių ir netradicinių medžiagų (molis, kartonas, gipsas, viela, plastikas, rankų darbo popierius ir kt.), gamtinių medžiagų panaudojimas kuriant stilizuotų, abstrahuotų formų erdvines kompozicijas, asambliažus, maketus, dekoratyvinius dirbinius – dėžutes, žibintus, suvenyrus, žaislus ir kt. 12.7.1.6. Dėliojant, komponuojant – žaidžiant formomis, spalvomis, faktūromis plokštumoje ir erdvėje susipažįstama su pagrindinių geometrinių figūrų – apskritimo, trikampio, kvadrato pritaikymu kuriant stilizuotas augalų, gyvūnų, paukščių ar žmonių figūrines dekoratyvines kompozicijas. 12.7.2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Senovės baltų ir lietuvių tradiciniai ornamentai, komponavimo principai. Kitų tautų tradicinė dailė. Žymiausių dailininkų kūriniai ir jų komponavimo principai. Įgytų gebėjimų taikymas kūrybinėje veikloje, dalyvavimas kūrybinių darbų parodose, meninėse akcijose, projektuose. 12.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Kompozicijos raiškos priemonių pažinimas ir kūrybinė praktika Stebi ir savais žodžiais apibūdina mokytojo nurodytų artimiausios aplinkos objektų vizualiąsias kompozicijos savybes ir tyrinėja menines dailės ir tautodailės kūrinių kompozicijos ypatybes. Savo įžvalgas perteikia kurdamas simetrines ir asimetrines kompozicijas. Vartodamas paprastas dailės sąvokas apibūdina savo ir draugų kūrybą, profesionaliosios dailės ir tautodailės dirbinių meninius bruožus, kompozicijos raiškos priemones. Apibūdina artimiausios aplinkos architektūros, dailės paminklų estetines ypatybes, vartodamas tinkamas sąvokas aptaria meninę ir istorinę jų vertę. Kurdamas panaudoja įvairias kompozicines sandaras, ritmines struktūras. Analizuodamas ir vertindamas savo ir draugų kūrybines kompozicijas pasako originalių pastebėjimų. Domisi daile ir vartodamas tinkamas dailės sąvokas aptaria profesionaliosios dailės ir tautodailės meninius bruožus, kūrinių kompozicijos raiškos priemones. Domisi artimiausios aplinkos architektūros, dailės paminklų estetinėmis kompozicijos ypatybėmis, vartodamas tinkamas sąvokas apibūdina meninę ir istorinę jų vertę. Savo išgyvenimus perteikia kurdamas išraiškingas įvairių ritminių struktūrų kompozicijas, tikslingai taiko įvairias kompozicijos raiškos priemones – linijas, dėmes, faktūras, spalvą. 2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Savais žodžiais apibūdina mokytojo nurodytus artimiausios aplinkos dailės reiškinius, gamtos ir kultūros paminklus. Vartodamas paprastas dailės sąvokas išvardija lankytų muziejų ir parodų ekspozicijų turinį. Išvardija artimiausios aplinkos dailės reiškinius, artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklus, apibūdina lankytų muziejų ir parodų ekspozicijų turinį, savais žodžiais pasakoja apie vietos bendruomenės pastangas juos išsaugoti. Domisi vietos tradicijomis ir papročiais. Dalyvauja parodose. Domisi artimiausios aplinkos dailės reiškiniais, pasakoja apie vietos gamtos ir kultūros paminklų vertę. Įsimena ir atpažįsta muziejuose ir parodose matytus dailės kūrinius, aptaria kompozicijos raiškos priemones ir struktūras. Paaiškina, kodėl reikia saugoti kultūros paveldą. Išsako originalių pastebėjimų lygindamas vietos ir kitų kraštų tradicijas ir papročius. Noriai dalyvauja parodose. 13. Dailės ir architektūros istorija – Pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos dailės ugdymo dalies pagrindinis dalykas 5–6 klasėje. 13.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui pažinti dailės ir etninės kultūros reiškinių įvairovę. Dalykas skirtas sistemingai ir nuosekliai plėtoti mokiniui reikalingą dailės kalbos pažinimo, suvokimo ir analizės patirtį, ugdyti praktinius ir kūrybinius gebėjimus, suteikti reikalingų žinių. 13.2. Dalyko tikslas – kryptingai pažįstant vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniją padėti mokiniams suvokti skirtumą tarp realaus ir meninio vaizdo, supažindinti su dailės šakomis, žanrais, stiliaus samprata. 13.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dailės ir architektūros istorijos pamokas mokiniai: 13.3.1. susipažintų su meno rūšių įvairove ir jų ypatumais, skirtingomis dailės technikomis ir technologijomis; 13.3.2. ugdytųsi gebėjimą skirti pagrindines dailės rūšis ir jas apibūdinti, mokytųsi klasifikuoti dailės kūrinius pagal žanrus; 13.3.3. susipažintų su lietuvių ir užsienio dailės kūrinių pavyzdžiais, mokytųsi reikšti savo nuomonę; 13.3.4. mokytųsi tinkamai vartoti dailės sąvokas ir terminiją; 13.3.5. mokytųsi puoselėti kultūrines tradicijas, ugdytųsi vertybines nuostatas. 13.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 13.4.1. dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas; 13.4.2. dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 13.5. Didaktinės nuostatos: 13.5.1. Planuojant dailės istorijos ugdymo turinį daugiausia dėmesio skiriama etninės kultūros pažinimui. Mokiniams pateikiami net tik Lietuvos, Europos, bet ir kitų pasaulio regionų dailės pavyzdžiai (pvz.: išryškinant Lietuvos ir Afrikos tautų skulptūrų, kolorito, raštų, simbolių panašumus bei skirtumus ir pan.). 13.5.2. Pamokoje naudojami mokomosios pažintinės veiklos organizavimo, stimuliavimo, savikontrolės mokymo(

1. si)metodai, parenkami pagal pamokos tikslus, turinį, mokinių gebėjimus. Mokomosios užduotys atliekamos individualiai ir grupėmis. Siekiama, kad pažintis su dailės istorija ir etnokultūra vyktų įvairiomis formomis: pasakojimas, demonstravimas, iliustravimas, stebėjimas, diskusijos, rašiniai, kūrybinės pratybos, grafiniai darbai ir kt. 13.5.3. Puoselėjama palanki kūrybai ir mokymuisi aplinka, skatinanti mokinių mokymosi motyvaciją, meninę įžvalgą. Stebėdami, lygindami ir interpretuodami aplinkinį pasaulį, turtindami estetinius įspūdžius mokiniai ugdosi estetinio suvokimo, vertinimo ir interpretavimo gebėjimus. 13.5.4. Ugdymo procese taikomos informacinės technologijos: naudojamos įvairios dailės ugdomosios programos. 13.5.5. Mokinių pasiekimai nustatomi įvertinant individualių užduočių atlikimą žodžiu ar raštu. Taikomas diagnostinis bei apibendrinantis vertinimo būdai. Diagnostinis vertinimas taikomas per tarpinius atsiskaitymus, kai apžvelgiami mokinių atskirų pusmečio užduočių (parodų aprašymai, testai, teminiai darbai) pasiekimai, jų įgyvendinimo rezultatai, nustatoma įdėto darbo bei pasiekimų atitiktis ar neatitiktis mokykloje priimtiems kriterijams. Apibendrinamasis vertinimas vyksta kiekvieno pusmečio pabaigoje. Vertinama bendra mokinio pažangos dinamika, suinteresuotumas, motyvacija. 13.6. Mokinių pasiekimai. 1. Dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas Nuostatos. Domėtis daile ir palankiai vertinti savo, draugų ir dailininkų kūrybą. Stengtis kultūringai ir tolerantiškai išsakyti savo nuomonę. Būti smalsiam ir ieškoti informacijos apie dailės kūrinius. Domėtis savo ir kitų kraštų daile ir tradicijomis. Gerbti kultūros paveldą ir suvokti jo išsaugojimo svarbą. Esminis gebėjimas. Stebėti, analizuoti ir vertinti tradicinius bei šiuolaikinius meninės kalbos reiškinius. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Vartojant paprastas dailės sąvokas analizuoti ir vertinti meninius profesionaliosios dailės kūrinių ir tautodailės bruožus. 1.1.1. Tyrinėti ir skirti raiškos pobūdį: grafinė (eskizas, piešinys, gratažas, atspaudas), spalvinė (tapyba guašu ir kt. vandeniniais dažais, aplikacija ir kt.), erdvinė (lipdyba iš molio, popieriaus plastika ir kt.) raiška. 1.1.2. Skirti pagrindinius dailės žanrus (peizažas, natiurmortas, portretas, autoportretas, buitinis ir istorinis). 1.1.3. Įsižiūrėti ir nusakyti dailės, tautodailės kūrinių meninius bruožus (spalvų derinius, formų ir kompozicijos ypatumus: simetriška ar nesimetriška, linijų ir dėmių ritmas, simbolių reikšmės, atlikimo technika). 1.2. Apibūdinti menines artimiausios aplinkos dailės ir architektūros paminklų ypatybes. 1.2.1. Įsižiūrėti į senuosius ir šiuolaikinius architektūros paminklus ir įvardyti pastatų paskirtį (pvz., pilis, bažnyčia, visuomeniniai, gyvenamieji pastatai ir kt.). 1.3. Apibūdinti lankytų muziejų ir parodų kūrinius ir ekspozicijas. 1.3.1. Vartojant paprastas dailės sąvokas (dailė, tapyba, grafika, portretas, autoportretas, skulptūra, keramika ir kt.) pasakoti apie lankytų muziejų ir parodų ekspozicijas. 1.4. Ieškoti informacijos internete ar spausdintuose leidiniuose. 1.4.1. Pasirinkti reikšminius žodžius informacijos paieškai ir rasti informacijos apie aptartus dailės kūrinius. 2. Dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostatos. Pastebėti artimiausios aplinkos pokyčius ir estetinius reiškinius, susijusius su žmogaus veikla. Stengtis gyventi ir kurti estetiškoje ir tvarkingoje aplinkoje. Domėtis savo ir kitų kraštų kultūrinėmis tradicijomis, jas gerbti ir saugoti. Gerbti kultūros paveldą ir suvokti jo išsaugojimo svarbą. Esminis gebėjimas. Pastebėti, apibūdinti ir vertinti dailės pasireiškimą savo aplinkoje ir eksponuoti savo kūrybą kitiems. Gebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Pastebėti ir apibūdinti dailės reiškinius kasdienėje aplinkoje ir žmogaus veikloje. Tyrinėti artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, etnokultūrines vietos bendruomenės tradicijas ir papročius. 2.1.1. Nurodyti, kokie daiktai ir pastatai buvo kuriami senovėje, kokie kuriami dabar įvairiuose kraštuose, kokia jų paskirtis ir formos, kokios naudojamos medžiagos. 2.1.2. Išvardyti artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklus, savais žodžiais papasakoti apie vietos bendruomenės kultūros tradicijas. 2.1.3. Kartu su mokytoju aptarti, kur galės pritaikyti įgytus įgūdžius, ko norės ateityje mokytis per dailės pamokas. 13.7. Turinio apimtys: 13.7.1. Dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas: 13.7.1.1. Lietuvos, Europos ir pasaulio tautų dailės pavyzdžiai. Profesionaliosios dailės pavyzdžiai. Dailės reiškiniai ir jų įvairovė. Aptariama lietuvių liaudies architektūra, mažoji architektūra (koplytėlė, koplytstulpis, krikštas ir kt.) ir palyginama su kitų šalių architektūros pavyzdžiais. 13.7.1.2. Dailės kūrinių žanrai: peizažas, natiurmortas, portretas, autoportretas, šaržas, buitinis, mitologinis, batalinis, istorinis. 13.7.1.3. Dailės raiškos priemonės: linija, dėmė, spalva, forma, kompozicija, ritmas. 13.7.2. Dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje: dailės kūrinių įkvėpimo šaltiniai; dailės kūrinių eksponavimo erdvės ir jų ypatumai; artimiausios aplinkos gamtos ir architektūros paminklai, meninė ir istorinė jų vertė; artimiausi muziejai, galerijos, parodų salės. 13.8. Vertinimas. Vertinimo lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas Tyrinėja menines mokytojo nurodytų dailės ir tautodailės kūrinių ypatybes, palygina su kitų menų raiškos priemonėmis. Stebi ir savais žodžiais apibūdina mokytojo nurodytų artimiausios aplinkos objektų vizualiąsias ypatybes. Vartodamas paprastas dailės sąvokas išvardija lankytų muziejų ir parodų ekspozicijų turinį. Tolerantiškai vertina savo ir draugų kūrybinius sumanymus. Vartodamas paprastas dailės sąvokas apibūdina profesionaliosios dailės ir tautodailės meninius bruožus, palygina su kitų menų raiškos priemonėmis. Apibūdina artimiausios aplinkos architektūros, dailės paminklų estetines ypatybes, vartodamas tinkamas sąvokas aptaria meninę ir istorinę jų vertę. Išvardija ir apibūdina lankytų muziejų ir parodų ekspozicijų turinį. Pasako originalių pastebėjimų analizuodamas ir vertindamas savo ir draugų kūrybinius sumanymus. Domisi daile ir vartodamas tinkamas dailės sąvokas analizuoja profesionaliosios dailės ir tautodailės meninius bruožus, palygina su kitų menų raiškos priemonėmis. Domisi artimiausios aplinkos architektūros, dailės paminklų estetinėmis ypatybėmis, vartodamas tinkamas sąvokas apibūdina meninę ir istorinę jų vertę. Įsimena ir atpažįsta muziejuose ir parodose matytus dailės kūrinius, pasako jų dailės rūšis ir šakas. 2. Dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Savais žodžiais apibūdina mokytojo nurodytus artimiausios aplinkos dailės reiškinius, gamtos ir kultūros paminklus. Išvardija artimiausios aplinkos dailės reiškinius, artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklus, savais žodžiais pasakoja apie vietos bendruomenės pastangas juos išsaugoti. Domisi vietos tradicijomis ir papročiais. Domisi artimiausios aplinkos dailės reiškiniais, pasakoja apie vietos gamtos ir kultūros paminklų vertę. Paaiškina, kodėl reikia saugoti paveldą. Išsako originalių pastebėjimų lygindamas vietos ir kitų kraštų tradicijas ir papročius. 14. Dailės raiška – Pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos dailės ugdymo dalies pagrindinis dalykas 5–7 klasėje. 14.1. Dalyko paskirtis: dailės raiškos dalykas skirtas sudaryti sąlygas mokiniams susipažinti su atskirų dailės šakų ypatumais siekiant atradimų ir naujos patirties džiaugsmo kuriant. 14.2. Dalyko tikslas – suteikti galimybes mokiniams aktyvia kūrybine veikla plėtoti dailės raiškos patirtį, tyrinėti skirtingų dailės šakų raiškos būdus, priemones, technikas ir technologijas, eksperimentuoti. 14.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dailės raiškos pamokas mokiniai: 14.3.1. atlikdami kūrybines užduotis mokytųsi atrasti idėjų aplinkoje, kitų kūryboje, vizualiniuose reiškiniuose; 14.3.2. keldami ir įgyvendindami kūrybos idėjas lavintųsi vaizduotę, kritinį mąstymą; 14.3.3. įgytų teorinių žinių apie atskiras dailės šakas, technikas ir technologijas; 14.3.4. kurdami siektų atradimų, naujos patirties džiaugsmo ir teigiamų išgyvenimų; 14.3.5. susietų savo kūrybą su istoriniu, socialiniu ir kultūriniu kontekstu; 14.3.6. aktyviai domėtųsi kultūriniu ir meniniu gyvenimu, plėstų savo akiratį; 14.3.7. vertintų ir įsivertintų savo kūrybinio darbo rezultatus. 14.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 14.4.1. dailės raiškos priemonių pažinimas ir praktika; 14.4.2. dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 14.5. Didaktinės nuostatos: 14.5.1. Dailės raiška apima tapybos, grafikos ir erdvinės plastikos pažinimą siekiant atskleisti jų ypatumus, grindžiamas holistiniu požiūriu. 14.5.2. Dalykas nuosekliai pratęsia spontaniškos mokinių kūrybos ugdymo modelį orientuojantis į atradimų ir naujos patirties džiaugsmo bei teigiamų emocijų kuriant išgyvenimą, pamažu pereinant prie gilesnio, dalykinėmis kompetencijomis grįsto mokymo. 14.5.3. Programa sudaryta atsižvelgiant į penktokų adaptacinius sunkumus ir kritinį 7 klasės mokinių „neorealizmo amžių“ (V. Louenfeld), nekeliant akademinių reikalavimų, kreipiant dėmesį į dalykų integravimo aspektą, mokymąsi, orientuojantis į stebėjimą ir fiksavimą įvairios trukmės pamokų ciklais. 14.5.4. Pamokos vykdomos nedidelėse mokinių grupėse, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimų ir pasiekimų lygį, individualias savybes ir poreikius; sudarant palankias sąlygas mokinių vaizduotės, kūrybiškumo, emocinio intelekto, meninės ir estetinės kompetencijos bei bendrųjų kompetencijų ugdymui, pasirenkant optimalią formą. 14.5.5. Programos įgyvendinimas remiasi mokinių nuostatų, dailės teorinių žinių ir praktinių gebėjimų bei įgūdžių ugdymu ir lavinimu; pabrėžiamos vertybinės nuostatos – gerbti ir vertinti kultūrinį paveldą, kūrybinį darbą, korektišką bendravimą bei toleranciją kitų nuomonei ir sprendimų įvairovei. 14.5.6. Mokinių pasiekimai ir mokymosi rezultatai siejami su mokinių motyvacijos, sąmoningumo, saviugdos, savarankiškumo ir kūrybiško požiūrio ugdymu. Vertinami proceso metu taikant formuojamojo ir diagnostinio vertinimo principus, apibendrinama per peržiūras vertinant trimis lygiais: patenkinamu, pagrindiniu ir aukštesniuoju. Patenkinamas lygis apibrėžia minimalius dalyko programos reikalavimus, pagrindinis – vidutinius, o aukštesnysis – labai gerai arba puikiai mokinio įvykdytus programos reikalavimus. Mokinių pasiekimų lygių požymiai pateikiami lentelėje. 14.6. Mokinių pasiekimai. 1. Dailės raiškos priemonių pažinimas ir praktika Nuostatos. Siekti pažinti dailės šakų, žanrų, išraiškos priemonių įvairovę per praktinę meninę veiklą, pagrįstą dailės kūrinių ir aplinkos stebėjimu, informacijos rinkimu, analize, sinteze, interpretavimu bei eksperimentavimu savo kūrybinėje raiškoje taikant įgytas teorines žinias ir praktinio darbo įgūdžius. Esminis gebėjimas. Orientuotis dailės šakų, žanrų bei išraiškos priemonių įvairovėje tinkamai jas pasirenkant ir taikant savo kūrybiniuose darbuose. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Stebėti ir vertinti įvairių epochų ir meninių stilių dailės kūrinius, palyginti dailės raiškos priemones, panaudoti kūryboje. 1.1.1. Atpažinti aplinkoje ir istoriniuose šaltiniuose dailės šakas, žanrus bei meninės išraiškos priemones. 1.1.2 Atpažinti ir kūrybiškai panaudoti vizualiuosius įvairių civilizacijų ir tautų kultūrų ypatumus, savitai interpretuoti piešiant, tapant, raižant, lipdant figūras, dekoruojant faktūromis bei spalva ir pan. 1.2. Ieškoti, analizuoti ir apibendrinti kūrybiniam darbui reikalingą informaciją, interpretuoti, kelti stebėjimu pagrįstas bei spontaniškas vizualias idėjas. 1.2.1. Ieškoti ir rasti informacijos internete, elektroniniuose ar spausdintuose leidiniuose, muziejuose, artimiausioje aplinkoje. 1.2.2. Rinkti ir fiksuoti (eskizuoti piešiant, tapant, fotografuojant) žmonių, gyvūnų ir augalų atvaizdus, kraštovaizdį, kraštotyrinę medžiagą, pateikti keletą idėjos sprendimo variantų ar interpretacijų (eskizų). 1.3. Orientuotis dailės šakų, žanrų bei išraiškos priemonių įvairovėje naudojant spalvų niuansus, kontrastus, potėpius, taškus, linijas, dėmes, kontrastus, toninę įvairovę plokštumoje, eskizuojant iš natūros, išryškinant šviesotamsą, formų aukščius bei jų ritmą, plokštumoje lipdant reljefus, formuojant ir konstruojant erdvines tūrines formas. 1.3.1. Atpažinti dailės kūriniuose dailės rūšis ir žanrus, panaudotas priemones. 1.3.2. Perteikti nuotaiką, įspūdį, objektų ir reiškinių ypatybes bei kūrinio dalių santykius. 1.3.3. Pakomentuoti plastinės išraiškos priemonių pasirinkimą. 1.4. Tinkamai pasirinkti ir taikyti dailės technikas ir technologijas savo kūrybiniuose darbuose. 1.4.1. Pasirinkti reikalingas medžiagas ir priemones, tinkamai pasirengti darbo vietą. 1.4.2. Atsižvelgti į technikų ypatumus ir derinti įvairias meninės išraiškos priemones, eksperimentuoti derinant skirtingus tapymo būdus bei priemones, grafikos technikų, priemonių, paviršių, atspaudimo būdus jungiant įvairias medžiagas (kartono ar metalo detales, antrines žaliavas ir kt.). 2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostatos. Stebėti ir vertinti sociokultūrinę aplinką, iškiliausius pasaulio dailės ir tautodailės kūrinius kaip neišsenkantį vertybinių nuostatų bei kūrybinių idėjų šaltinį siekiant gilesnio jų pažinimo. Ugdytis pagarbaus dalykinio bendravimo, bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo įgūdžius. Esminis gebėjimas. Aptarti ir vertinti atskirus dailės kūrinius ar jų ekspozicijas drąsiai reiškiant savo patirtį, įžvalgas ir emocinius išgyvenimus. Gebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Įžvelgti kūrybines idėjas artimiausioje aplinkoje ir dailės kūriniuose. 2.1.1. Nusakyti, ką norėtų pavaizduoti stebėdamas aplinkos objektus ir dailės kūrinius. 2.1.2. Palyginti gamtos ir žmogaus sukurtų objektų formas, jų išraiškingumą. 2.2. Aptarti atskirus dailės kūrinius ar jų ekspozicijas drąsiai reiškiant savo patirtį, įžvalgas ir emocinius išgyvenimus. 2.2.1. Apibūdinti atskirų dailės kūrinių nuotaiką, keliamą įspūdį. 2.2.2. Vartojant paprastas dailės sąvokas apibūdinti muziejų ir parodų ekspozicijas, siejant su savo patirtimi ir emociniais išgyvenimais. 2.2.3. Nusakyti profesionaliosios dailės ir tautodailės kūrinių meninius bruožus. 2.3. Įvertinti savo ir draugų kūrybą, kūrybinio darbo rezultatus. 2.3.1. Vartojant paprastas dailės sąvokas korektiškai išsakyti savo įžvalgas ir pastebėjimus. 2.3.2. Savo ir draugų kūryboje atpažinti socialinį ir kultūrinį kontekstą. 2.3.3. Nusakyti, kaip dailės priemonėmis galima keisti savo aplinką. 14.7. Turinio apimtys: 14.7.1. Dailės raiškos priemonių pažinimas ir praktika: 14.7.1.1. Tapyba. Kuriamos įvairios teminės kompozicijos, natiurmortai, peizažai, portretai naudojant baltą bei spalvotą pagrindą, mokant pasirinkti popieriaus formatą ir darbo priemones. Supažindinama su spalvų simbolika, pagrindinėmis bei išvestinėmis spalvomis, pagrindiniais spalvų požymiais, grynomis spalvomis ir atspalviais bei jų išgavimo būdais; mokomasi spalva modeliuoti formą. 14.7.1.1.1. 5–6 klasė: tyrinėjamos įvairios tapybos technikos – guašas, akvarelė, mišrios tapybos technikos, koliažas – atliekami įvairūs technologiniai bandymai, etiudai, studijos. Mokomasi fiksuoti ir perteikti savo emocijas, kuriant individualiai ir grupėse, taikant įvairius atlikimo būdus: tapymą teptukais, pirštais, štampuojant, aplikuojant, kuriant faktūras ir pan., lavinamas spalvų, ritmo, tapybinės plastikos, spalvinių santykių ir kolorito pajautimas ir suvokimas. 14.7.1.1.2. 7 klasė: mokiniai atlieka žinomų (Renesanso, Impresionizmo, Ekspresionizmo, rytų ir vakarų kultūrų, šiuolaikinio meno) meistrų kopijas ir improvizacijas jų tema, buitinės ir istorinės tematikos kūrinius, spalvomis kuria nuotaikas. Stebi ir vaizduoja aplinką: peizažus, natiurmortus, portretus, kuria įvairia technika ir stilistika. Kompozicijoms kurti naudoja šviesias ir tamsias, šiltas ir šaltas spalvas, spalvų niuansus ir kontrastus, grynąsias ir maišytas spalvas, tonų ir pustonių įvairovę. Naudoja priemones ir technikas, tokias kaip: guašas, akvarelė, aliejinės pastelės, koliažai, mišrios technikos, vitražas. 14.7.1.2. Grafika. Susipažįstama su spausdintinės grafikos technikomis: klijų technika, kolografija, kalkografija, monotipija, kartono raižiniais, sudėtingėjančia seka kuriamos įvairios teminės kompozicijos, natiurmortai, peizažai, portretai naudojant baltą bei spalvotą popierių, mokant pasirinkti darbo priemones ir saugiai jomis naudotis. 14.7.1.2.1. 5–6 klasė: tyrinėjamos grafikos techninės bei meninės išraiškos priemonės, atliekami technologiniai bandymai, eskizai, grafinės plastikos studijos. Susipažįstama su grafinių elementų simbolika, emocine išraiška piešiant pieštukais, flomasteriais, anglimi, tušu ir taikant mišrias grafikos technikas mokomasi linijomis bei dėmėmis fiksuoti ir perteikti savo emocijas, gamtos būsenas, supančią aplinką. Lavinamas ritmo, proporcijų, formos suvokimas ir pajautimas. 14.7.1.2.2. 7 klasė: mokiniai naudoja grafikos technikas ir priemones: piešimas tušu, teptuku, gratažą, frotažą, mišrias technikas, įvairius atspaudus, atspaudus spaudžiant rankiniu būdu ir spaustuvės įranga. Eksperimentuoja, ieško netikėtos, žaismingos tekstūros, tonų ir pustonių įvairovės, susipažįsta su spalvota grafika. Stebi ir vaizduoja aplinką, augalus, gyvūnus, žmones, jų judesius, eskizuoja. Vaizduoja istorinį portretą, istorinę aplinką, piešia inicialus, imituoja rankraštines knygas, kuria ekslibrisus, ciklą, kalendorius. Perteikia įspūdžius skirtingomis grafinėmis priemonėmis, kuria realius ir fantastinius vaizdinius. Tyrinėja rytų meną: Japonija, Kinija, Vakarų Europos rankraštines knygas, šiuolaikinį meną. 14.7.1.3. Erdvinė plastika: 14.7.1.3.1. 5–6 klasė: tyrinėjamos medžiagų galimybės, įvairios ritminės struktūros, formų proporcijos, tektonika ir plastika pasitelkiant modeliavimą, skobimą, konstravimą, koliažą. Darbui naudojamas plastilinas, molis, popierius, viela, gamtinės medžiagos bei antrinės žaliavos; kuriami eskizai, atliekami įvairūs technologiniai bandymai, etiudai, studijos. Mokomasi modeliuoti formą, kurti faktūras, pasirinkti medžiagas, darbo priemones ir saugiai jomis naudotis. Kuriamos įvairios ritminės, dekoratyvinės kompozicijos, daiktų formos, kaukės, fantastinių būtybių, gyvūnų figūros, kūrybiškai interpretuojamas liaudies menas. 14.7.1.3.2. 7 klasėje mokosi lipdyti sudėtingesnę apimtinę formą, derinti dydžius ir formas, pritaikyti faktūrą. Mokosi lipdyti aukštą ir žemą reljefą, perteikti šviesos ir šešėlių žaismą, faktūrų įvairovę, dekoruoti raštais ir ornamentais, jungti su spalva. Mokosi lipdyti apibendrintas figūrėles remdamiesi senųjų Egipto, Mesopotamijos, Graikijos, Peru, majų ir kt. kultūrų menu. Stebi ir vaizduoja aplinką: sudėtingo gyvūno formą jungiant kelias skirtingas medžiagas ir perteikiant paviršių, charakterį. Kopijuoja daiktą pabrėžiant architektoninę formą. Konstruoja iš kartono ar metalo detalių, kuria erdvinę knygą, atlieka kompozicinius pratimus. Išsamiau susipažįsta su krikščioniškuoju, lietuvių liaudies menu, senųjų civilizacijų skulptūrėlėmis, kaukėmis. Mokiniai naudoja erdvinės plastikos technikas ir technologijas: lipdyba iš plastilino, molio, erdvinės ir kinetinės konstrukcijos iš vielos ir antrinių žaliavų, popieriaus plastika, papjė mašė technika. 14.7.2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Darbo metu nuolat aptariami atskiri dailės kūriniai, atitinkantys pamokos problematiką, mokantis atpažinti rūšis, šakas, technikas, žanrą, išraiškos priemones ir jų savybes, profesionaliosios dailės ir tautodailės bruožus. Stebimos ir aptariamos būsenos, gamtos reiškiniai, įvairių paros ir metų laikų spalvos ir atspalviai; lyginamos žmogaus sukurtų ir gamtoje esančių objektų siluetai, formos, paviršių savybės, jų išraiškingumas. Mokomasi tinkamai vartoti technines sąvokas apibūdinant kūrinių nuotaiką, keliamą įspūdį, pristatant savo ir draugų kūrinius, išsakant įžvalgas bei pastebėjimus. Individualiai ir su grupe lankomos parodos, meninės akcijos, susitinkama su menininkais, lankomasi kituose kultūros renginiuose; mokomasi pažinti dailininkų kūrybinį braižą, aptariama, kaip kurti ir gražinti savo aplinką. 14.8. Vertinimas. Vertinimo lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Dailės šakos raiškos priemonių pažinimas ir praktika Mokytojo padedamas randa su daile susijusios informacijos nurodytuose šaltiniuose. Atpažįsta dailės žanrus ir meninės išraiškos priemones. Mokytojo padedamas randa informacijos savo kūrybiniam darbui. Skiria ir savo kūrybiniuose darbuose taiko dailės šakų išraiškos priemonių įvairovę, kuria įvairaus žanro kūrinius. Atlieka mokytojo pateiktas užduotis ir saugiai taiko pasiūlytas technikas ir technilogijas. Savarankiškai pasirengia darbo vietą. Atlieka kitų nurodytus darbus apipavidalinant klasės renginius. Pakviestas dalyvauja kūrybinėje veikloje, dailės parodose, savarankiškai užrašo savo kūrinių metriką, apipavidalina ir parengia eksponuoti savo kūrinius. Renka, analizuoja ir apibendrina kūrybiniam darbui reikalingą informaciją, pritaiko žinias, kelia vizualias idėjas, eskizuoja. Skiria ir kūrybingai taiko dailės šakų išraiškos priemonių įvairovę. Tinkamai pasirengia darbo vietą, savarankiškai pasirenka ir atsižvelgiant į technikų ypatumus ir galimybes jas derinti taiko dailės technikas ir technologijas. Savarankiškai kuria įvairaus žanro ir įvairaus sudėtingumo kompozicijas, perteikia nuotaiką, įspūdį, objektų ir reiškinių ypatybes bei kūrinio dalių santykius ir sugeba pakomentuoti išraiškos priemonių pasirinkimą. Pasiūlo temų renginiams ir parodoms. Sėkmingai dirba individualiai ir grupėje, apipavidalina klasės ir mokyklos renginius. Dalyvauja dailės parodose, konkursuose, olimpiadose, savarankiškai užrašo savo kūrinių metriką, apipavidalina ir eksponuoti parengia savo kūrinius. Savarankiškai renka ir susistemina kūrybiniam darbui reikalingą informaciją ir kraštotyrinę medžiagą, pritaiko žinias keliant vizualias idėjas, pateikia keletą idėjos sprendimo būdų, daug eskizuoja. Savarankiškai tyrinėja ir išbando įvairius dailės raiškos būdus, tikslingai pasirenka technikas ir technologijas, jas derina, improvizuoja ir eksperimentuoja. Skiria ir kūrybingai taiko dailės šakų išraiškos priemonių įvairovę, pakomentuoja jų pasirinkimą. Pasirenka raiškos būdą ir savarankiškai kuria įvairaus žanro ir įvairaus sudėtingumo kompozicijas, perteikia nuotaiką, įspūdį, objektų ir reiškinių ypatybes bei kūrinio dalių santykius. Rodo iniciatyvą ir pasiūlo temų renginiams ir parodoms. Sėkmingai dirba individualiai, imasi atsakomybės ir vadovauja grupės darbui, pasiūlo, kaip apipavidalinti renginius. Dalyvauja dailės parodose, savarankiškai užrašo savo kūrinių metriką, apipavidalina ir eksponuoti parengia savo kūrinius. 2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Stebi ir savais žodžiais apibūdina mokytojo nurodytus artimiausios aplinkos dailės reiškinius, gamtos ir kultūros paminklus. Mokytojo padedamas palygina gamtos ir žmogaus sukurtų objektų formas. Vartodamas paprastas dailės sąvokas papasakoja aplankytų muziejų ir parodų ekspozicijų turinį. Paprašytas pasako savo nuomonę apie atskirų dailės kūrinių nuotaiką, keliamą įspūdį, nusako, ką norėtų pavaizduoti. Palygina mokytojo nurodytų dailės kūrinių bruožus ir meninės išraiškos priemones. Artimiausioje aplinkoje ir dailės kūriniuose atranda idėjų savo kūrybai ir jas nusako. Palygina gamtos ir žmogaus sukurtų objektų formas, jų išraiškingumą. Vartodamas paprastas dailės sąvokas apibūdina muziejų ir parodų ekspozicijas, atskirų dailės kūrinių nuotaiką, keliamą įspūdį, nusako profesionaliosios dailės ir tautodailės kūrinių meninius bruožus. Drąsiai reiškia savo patirtį, įžvalgas ir emocinius išgyvenimus. Tolerantiškai vertina savo ir draugų kūrybinius sumanymus, kūryboje atpažįsta socialinį ir kultūrinį kontekstą. Vartodamas paprastas dailės sąvokas korektiškai išsako savo įžvalgas ir pastebėjimus, pateikia pasiūlymų, kaip dailės priemonėmis galima keisti savo aplinką. Artimiausioje aplinkoje, savo, draugų ir dailininkų kūriniuose atranda idėjų savo kūrybai ir jas komentuodamas pasako originalių pastebėjimų. Palygina gamtos ir žmogaus sukurtų objektų formas, jų išraiškingumą. Vartodamas paprastas dailės sąvokas apibūdina muziejų ir parodų ekspozicijas, atskirų dailės kūrinių nuotaiką, keliamą įspūdį, palygina profesionaliosios dailės ir tautodailės kūrinių meninius bruožus. Drąsiai reiškia savo patirtį, įžvalgas ir emocinius išgyvenimus. Tolerantiškai vertina savo ir draugų kūrybinius sumanymus, kūryboje atpažįsta socialinį ir kultūrinį kontekstą. Vartodamas paprastas dailės sąvokas korektiškai išsako savo įžvalgas ir pastebėjimus, diskutuoja ir pateikia pasiūlymų, kaip dailės priemonėmis galima keisti savo aplinką, inicijuoja projektinius sumanymus. Savarankiškai sieja naują kūrybinę patirtį su jau turima patirtimi, kelia sau tikslus. 15. Piešimas – Pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos dailės ugdymo dalies pagrindinis dalykas 7–8 klasėje. 15.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis piešimo gebėjimus, pamažu pereinant prie sistemingai ir nuosekliai ugdomos dalykinės kompetencijos. 15.2. Dalyko tikslas – skatinti mokinius stebėti aplinką ir perteikti įspūdžius popieriuje sudarant sąlygas laisvai interpretuoti piešiamus objektus, suteikti žinių apie sudėtingesnių piešimo elementų ir tikrovės vaizdavimą. 15.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per piešimo pamokas mokiniai: 15.3.1. lavintų pastabumą bei praktinius veiklos įgūdžius; 15.3.2. fiksuotų piešiamus objektus įvairiomis piešimo priemonėmis bei technikomis; 15.3.3. siektų savitai vaizduoti gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos objektus (linijomis, toninėmis dėmėmis ir formomis) plokštumoje; 15.3.4. įgytų teorinių ir praktinių žinių apie akademinio piešimo pagrindus ir bandytų savarankiškai taikyti praktikoje; 15.3.5. mokytųsi objektyviai vertinti ir įsivertinti piešimo rezultatus. 15.4. Struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 15.4.1. piešimo raiškos priemonių pažinimas ir praktika; 15.4.2. dailės reiškinių pažinimas sociokultūrinėje aplinkoje. 15.5. Didaktinės nuostatos: 15.5.1. Mokymosi veikla organizuojama nedidelėmis grupėmis sukuriant mokymuisi palankią atmosferą; pritaikytas specialus, dailei skirtas inventorius ir piešimo priemonės (piešimui skirti modeliai) piešybiniams įgūdžiams formuoti. 15.5.2. Piešimo mokomasi atskirų užduočių ciklais: 15.5.2.1. 7 klasėje įvairios trukmės piešimo užduočių ciklai: mokymosi ciklai skirti objektams stebėti ir fiksuoti perteikiant pagrindines charakteristikas: formą, tekstūrą, toninius skirtumus, apšvietimą įvairiomis piešimo priemonėmis ir technikomis, imituojant realų vaizdą. 15.5.2.2. 8 klasėje mokomasi akademinio piešimo pradmenų siekiant atskleisti vaizduojamos formos struktūrinę sandarą, remiantis regimojo pasaulio suvokimu: nustatant objektų padėtį erdvėje, matuojant proporcijas, laikantis erdvinės perspektyvos dėsnių. 15.5.3. Taikomi nuoseklaus mokymo(
2. si)metodai – stebėjimas, fiksavimas, interpretavimas, analizavimas, aptarimas, vertinimas. Diferencijuojama pagal mokinio gebėjimus, pateikiamos skirtingos apimties užduotys. Individualizuojama atsižvelgiant į mokinio individualias savybes ir pasiekimų lygį: piešiamą vaizdą perteikiant savitai, naudojant skirtingo formato popierių, laisvai eskizuojant, pasirenkant piešiamus objektus bei vaizdavimo būdą. 15.5.4. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į pademonstruotus praktinius gebėjimus, suvokimą ir argumentavimą. Taikomas formuojamasis vertinimas, pagrįstas mokinio ir mokytojo bendradarbiavimu. Vertinimu siekiama kelti mokinio motyvaciją, pasitikėjimą, atsakomybę už mokymosi rezultatus. Atsiskaitymo forma – pusmečių peržiūrose atliktų piešinių vertinimas. 15.6. Mokinių pasiekimai: 15.6.1. 7 klasėje: 1. Piešimo raiškos priemonių pažinimas ir praktika Nuostata. Žvelgti į piešimą kaip į tikrovės interpretaciją bei prasmingų išgyvenimų teikiančią veiklą. Esminis gebėjimas. Tikslingai naudojant piešimo technikas savitai perteikti piešiamus objektus pabrėžiant charakterio ypatybes, pamažu pereinant prie akademinio piešimo pradmenų. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Komponuoti daikto ar kelių piešiamų objektų grupes. 1.1.1. Išvardyti padrindinius komponavimo principus. 1.2. Naudoti įvairias piešimo priemones bei technikas. 1.2.1. Pasirinkti piešimo priemones piešinio idėjai perteikti. 1.3. Pritaikyti įsisavintų piešimo technikų įvairovę kūrybinėse užduotyse. 1.3.1. Pasitelkiant įvairias pratybas tobulinti piešimo įgūdžius. 1.3.2. Eskizuoti savarankiškai pasirenkant vaizdavimo būdus ir technikas. 1.3.3. Interpretuoti piešiamus objektus kūrybinėse užduotyse. 2. Dailės reiškinių pažinimas sociokultūrinėje aplinkoje Nuostata. Domėtis dailės kūrinių piešybiniu aspektu, palankiai vertinti savo ir draugų kūrybą. Esminis gebėjimas. Analizuoti piešinių svarbą ir vietą meno kūriniuose. Gebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Savais žodžiais nusakyti dailės kūrinio piešimo technikas ir priemones. 2.1.1. Padaryti menininko sukurto piešinio kopiją. 2.1.2. Fiksuoti kraštotyrinę medžiagą. 15.6.2. 8 klasėje: 1. Piešimo raiškos priemonių pažinimas ir praktika Nuostata. Žvelgti į piešimą kaip į tikrovės interpretaciją bei prasmingų išgyvenimų teikiančią veiklą. Esminis gebėjimas. Tikslingai naudojant piešimo technikas savitai perteikti piešiamus objektus pabrėžiant charakterio ypatybes, pamažu pereinant prie akademinio piešimo pradmenų. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Komponuoti piešiamus objektus įvairaus formato popieriaus lape. Taikyti įvairias piešimo technikas bei priemones. 1.1.1. Apibūdinti piešinio motyvą pasirenkant skirtingo mastelio piešiamus objektus ir kompozicijos elementus. 1.1.2. Piešiant skirtingomis priemonėmis pasirinkti savitą piešinio stilių. 1.2. Išanalizuoti akademinio piešimo pradmenis piešiant gamtos formas ir žmogaus sukurtus daiktus, architektūrines detales. 1.2.1. Matuoti proporcijas ir fiksuoti plokštumoje. 1.2.2. Išvardyti pagrindines erdvinės perspektyvos taisykles. 1.2.3. Nupiešti geometrines figūras ar daiktus vaizduojant daiktų tūrį ir medžiagiškumą. 2. Dailės reiškinių pažinimas sociokultūrinėje aplinkoje Nuostata. Domėtis dailės kūrinių piešybiniu aspektu, palankiai vertinti savo ir draugų kūrybą. Esminis gebėjimas. Analizuoti piešinių svarbą ir vietą meno kūriniuose. Gebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Analizuoti dailės kūrinio piešybinius elementus. 2.1.1. Atpažinti ir įvardyti dailininkų piešinių atlikimo technikas. 2.1.2. Per kūrybines praktikas pasirinkti ir vaizduoti architektūrinių detalių fragmentus. 2.2. Padaryti kopiją, bandyti perprasti menininko atlikto piešinio specifiką. 2.2.1. Įvairiomis piešimo priemonėmis laisvai eskizuoti krašto vietovės vaizdus. 2.2.2. Piešti etnografinius buitinius daiktus ir juos apibūdinti. 15.7. Turinio apimtys: 15.7.1. Piešimo priemonių pažinimas ir praktika: 15.7.1.1. 7 klasė: pasirenka įprastą žiūrėjimo tašką ir kryptį piešdamas objektus (gamtos formos, buitiniai daiktai, gyvūnai); erdvei ir atstumui (erdvinė perspektyva) išryškinti pastatymuose (natiurmortuose) naudojamas linijų ryškumas, toniniai skirtumai, persidengiantys daiktai; piešiami siluetiniai piešiniai; naudojamos įvairios piešimo priemonės: pieštukai ir spalvoti pieštukai, vaškinės kreidelės, pastelė, anglis ir sangvinas, toninis popierius; eskizuoja laisvai pasirinkdami piešiamus objektus; kuria kompozicijas pritaikydami piešimo technikas. 15.7.1.2. 8 klasė: piešia daiktus ir jų grupes laikydamiesi kompozicijos elementų išdėstymo būdų: objektai ant horizontalės, objektai horizontalės atžvilgiu, išdėstyti statmenai, objektų padėtis nevienoda (įvairiais kampais pasukti daiktai); nustato piešiamų objektų vietą erdvėje, atpažįsta išorines ir vidines negatyvias formas; piešia geometrinių figūrų struktūrinius piešinius, perteikia erdvės įspūdį pasitelkdami apšvietimą, taiko linijinės ir erdvinės perspektyvos dėsnius; erdvines formas vaizduoja remdamiesi geometrinių formų vaizdavimo principais (nustatomi objekto taškai erdvėje, radialiniai taškai, erdviniai ryšiai, struktūrinis supaprastinimas, linijinė perspektyva). 15.7.2. Dailės reiškinių pažinimas sociokultūrinėje aplinkoje: 15.7.2.1. 7 klasė: savais žodžiais nusako piešimo kompozicijos būdus; atskiria piešimo technikas dailininkų kūriniuose; per kūrybines praktikas pasirenka ir vaizduoja kraštovaizdžio elementus, architektūros detales, atpažįsta etnografinius daiktus ar kūrinius, juos piešia. 15.7.2.2. 8 klasė: susieja dailės kūrinius su piešiniu; analizuoja žinomų dailininkų piešimo stilių; operuoja piešimo sąvokomis; laisvai eskizuoja įvairiomis piešimo priemonėmis; kuria kompozicijas, fiksuoja kūrybines idėjas. 15.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Piešimo raiškos priemonių pažinimas ir praktika Komponuoja popieriaus lape piešiamus objektus. Naudoja įvairias piešimo priemones, piešia geometrines formas, pritaiko piešiant kitas erdvines formas. Pasitelkę įvairius tonus perteikia apimtinę formą. Įvairiais būdais komponuoja piešiamus objektus. Naudoja įgytas teorines žinias ir pritaiko piešimo praktikoje. Eskizuojant interpretuoja ir savitai perteikia piešiamų objektų charakterį, proporcijas, erdvės įspūdį. Taiko piešimo priemones kūrybiniams sumanymams reikšti. Laisvai taiko komponavimo principus piešdami objektus. Savarankiškai piešia ir eskizuoja bei pritaiko įgytas piešimo teorines žinias. Nuosekliai siekia aukštų rezultatų, domisi papildoma medžiaga. Naudoja įvairias piešimo priemones bei technikas, jas jungia, eksperimentuoja. Atpažįsta geometrines struktūras piešiamuose objektuose. Pasitelkę tonus ir niuansus išgauna erdvės įspūdį piešiniuose. Taiko piešimo priemones kūrybiniams sumanymams reikšti. 2. Dailės reiškinių pažinimas sociokultūrinėje aplinkoje Žino piešimo pavyzdžių dailės kūriniuose. Atpažįsta piešimo elementus dailės kūriniuose. Atpažįsta ir skiria piešimo technikas dailės kūriniuose. Paaiškina kūrinių piešybinius elementus. Vartoja piešimo sąvokas, apibūdina piešinių atlikimo technikas. Domisi piešimo teorija ir naudoja savo praktikoje. Suvokia kūrinių meninę vertę ir motyvuotai siekia įtvirtinti žinias savo piešiniuose ir kūryboje. Atpažįsta dailės kūriniuose piešybinius elementus ir analizuoja. 16. Kompozicija – Pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos dailės ugdymo dalies pagrindinis dalykas 7–8 klasėje. 16.1. Dalyko paskirtis – plėtoti vaizdinės raiškos įgūdžius ir pažintį su įvairiomis dailės šakomis, rūšimis ir žanrais ir lavinti gebėjimus tikslingai taikyti įvairius kompozicinius principus ir struktūras projektuojant, kuriant, komponuojant plokštuminius ir erdvinius meno kūrinius ir komunikuojant vaizdine meno kalba. 16.2. Dalyko tikslas – ugdyti meno kūrinio komponavimo bei harmoningo formų jungimo į visumą gebėjimus,laikantis nuoseklios kūrybinės meninės veiklos sekos: sumanymas, idėja, planavimas, eskizavimas, projektavimas, komponavimas, maketavimas, atlikimas, praktinis panaudojimas, vertinimas. 16.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokydamiesi kompozicijos mokiniai: 16.3.1. suvoktų ir gebėtų pavaizduoti regimąją tikrovę naudodami įvairias kompozicines sandaras ir įsisavintų realaus pasaulio atvaizdavimo plokštumoje ir erdvėje grafinės, spalvinės ir erdvinės raiškos principus; 16.3.2. susipažintų su senųjų kultūrų ir skirtingų epochų dailės kūrinių kompozicinėmis sandaromis, raiškos priemonėmis ir kompozicijos kūrimo principais; 16.3.3. savitai interpretuotų ir stilizuotų regimąją tikrovę atlikdami figūrines ar siužetines kompozicijas, naudotų abstrahuotus ar realius piešinius iš natūros, atminties ar vaizduotės, dalyvautų projektinėje ir parodinėje veikloje. 16.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 16.4.1. kompozicijos raiškos priemonių pažinimas ir kūrybinė praktika; 16.4.2. dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 16.5. Didaktinės nuostatos: 16.5.1. Kompozicija yra kūrybinis aktas, kuriame įvairiomis raiškos priemonėmis – linijomis, spalvomis, formų plastika, proporcijomis, masteliu, ritmika – sukuriama organiškai vientisa, harmoninga meno kūrinio visuma. 16.5.2. Lavinant kompozicinius gebėjimus atsižvelgiama, kad šiame amžiaus tarpsnyje mokiniai suvokia regimąją tikrovę kaip trimatę erdvę, todėl jie supažindinami su tonalinės ir linijinės perspektyvos dėsniais, šviesotamsa, mokosi tikroviškai kūriniuose pavaizduoti erdvę, mus supančius daiktus bei gamtą. 16.5.3. Naudojami mokymo(
3. si)metodai atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus bei poreikius (diskusija, individualus, grupinis, projektinis darbas, bendradarbiavimas). 16.5.4. Mokiniai dalyvauja kūrybinių darbų parodose, meninėse akcijose, projektuose, skatinami pritaikyti savo kūrinius puošiant savo aplinką – klasę, mokyklos interjerą. 16.5.5. Mokinių pasiekimai vertinami ugdymo proceso metu ir galutinėje peržiūroje. Skiriamas dėmesys mokinių darbų analizuoti, aptarti, įsivertinti. Mokiniai skatinami reflektuoti savo mokymosi patirtį, kūrybinius išgyvenimus, stebėti ir vertinti savo mokymosi pažangą. 16.6. Mokinių pasiekimai. 1. Kompozicijos raiškos priemonių pažinimas ir kūrybinė praktika Nuostata. Kūryboje siekti individualumo, nebijoti suklysti, drąsiai eksperimentuoti išreiškiant kūrinio idėją. Esminis gebėjimas. Tikslingai naudoti kompozicines sandaras, tonalinės, spalvinės bei linijinės perspektyvos dėsnius, kūrybingai interpretuoti ir stilizuoti gamtos formas bei žmogaus figūrą, judesį kuriant realistinį ar stilizuotą meninį tikrovės vaizdą. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Kurti meninį vaizdą tikslingai pasirenkant realistines arba stilizuotos, abstrahuotos natūros meninės išraiškos priemones (perspektyvą, šviesotamsą, šešėlį, ritmą, koloritą, formą, kontrastą, niuansą ir kt.) 1.1.1. Taikyti linijinę perspektyvą, ritminę linijų, dėmių, tekstūrų įvairovę, kuriant grafinės raiškos priemonėmis. 1.1.2. Taikyti spalvinę toninę įvairovę, spalvinę perspektyvą, šviesotamsą kuriant spalvines kompozicijas. 1.1.3. Stilizuoti ir abstrahuoti gamtos formas bei žmogaus figūrą kuriant kompoziciją grafinės, spalvinės ir erdvinės raiškos priemonėmis. 1.1.4. Stebėti žmogaus kūno proporcijas, stilizuoti ir vaizduoti žmogaus kūno judesį, kuriant siužetines kompozicijas. 1.2. Perteikti sumanytą meninį vaizdą, idėją, nuotaiką įvairiomis kompozicijos raiškos priemonėmis, technikomis ir kompozicinėmis sandaromis. 1.2.1. Išbandyti naujas grafinės ir spalvinės raiškos technikas – monotipiją, kongrevą, koliažą, asambliažą, kurti kaligrafines kompozicijas. 1.2.2. Erdvinės raiškos priemonėmis kurti statiškas, dinamiškas kompozicijas, apvalias skulptūras, reljefus. 2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata. Domėtis ir pažinti iškiliausius pasaulio ir Lietuvos dailės kūrinius, jų autorius. Esminis gebėjimas. Lyginti įvairių epochų grožio vertybių sampratas ir meno kūrinio kompozicinius principus, jų sąsajas su šiandienos meno kūriniais. Gebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Stebėti, tirti, analizuoti ir vertinti gamtos ir žmogaus sukurtos kultūrinės aplinkos estetinius ir kompozicijos ypatumus bei vizualiųjų menų įtaką aplinkai. Atpažinti, analizuoti ir apibūdinti skirtingų epochų dailės kūrinių kompozicines sandaras bei jų savybes. 2.1.1. Apibūdinti artimiausioje aplinkoje esančius dailės kūrinius, jų kompozicines sandaras. 2.1.2. Nusakyti matytų dailės kūrinių kompozicines struktūras, išraiškos priemones ir elementus. 2.1.3. Nurodyti Lietuvos ir pasaulio žymiausius dailininkus bei aptarti jų kūrinių kompozicijas. 2.2. Pritaikyti savo kūrybinę veiklą klasės ir mokyklos poreikiams, bendruomenės renginiams, kūrybiniams meninės veiklos projektams. 2.2.1. Apibūdinti kūrybinės veiklos formas ir jų reikšmę savo aplinkos socialiniame kultūriniame gyvenime. 2.2.2. Mokėti dirbti grupėje, dalyvauti mokyklos meniniuose projektuose. 2.2.3. Įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus kultūriniuose projektuose ir meninėse akcijose. 16.7. Turinio apimtys: 16.7.1. Kompozicijos raiškos priemonių pažinimas ir kūrybinė praktika: 16.7.1.1. Kompozicijos sandara: tikslinga kompozicija (kompozicinės dalys negali būti pakeistos kitomis), atviroji kompozicija (ekspresyvi, dinamiška, simetriškoji, diagonalioji, spiralinė, vertikalioji), uždaroji kompozicija (statiška, racionali, taisyklinga, centriškoji, simetriškoji). 16.7.1.2. Raiškos priemonės: dinamika, statika, ritmika, simetrija, asimetrija, pusiausvyra, kontrastas, niuansas, judesys, ornamentas, sąlyginis objektų vaizdavimas, stilizacija, formų abstrahacija. 16.7.1.3. Linijinės ir tonalinės perspektyvos dėsnių, realios tikrovės daiktų perteikimas plokštumoje, turinčių tris matavimus, ypatybes: struktūrą, proporcijas, formą, siluetą. 16.7.1.4. Spalvotyros žinios, spalvinės perspektyvos dėsningumai, šviesotamsos perteikimas, šiltų ir šaltų, pagrindinių ir papildomų spalvų bei kontrastingų ar pastelinių spalvų harmoningas derinimas, tonų įvairovė perteikiant tikrovės vaizdą ar emocinę nuotaiką. 16.7.1.5. Pasirinkto gamtos motyvo (augalinio, antropomorfinio, zoomorfinio) interpretacija, stilizacija, abstrahacija, charakteringų bruožų perteikimas. 16.7.1.6. Statiškos, dinamiškos kompozicijos, apvalioji skulptūra, reljefai, mažosios plastikos kūriniai. Tradicinės ir netradicinės bei gamtinės medžiagos ir technikos. 16.7.2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje: 16.7.2.1. Lietuvių dailininkų kūryba, žymiausių darbų kompozicinė sandara. Įvairių epochų dailės kūrinių kompoziciniai principai. 16.7.2.2. Žmogaus grožio idealo bei jo vaizdavimo kanonai įvairiose kultūrose bei epochose, žmogaus kūno judesio tyrinėjimas ir fiksavimas, piešiniai iš natūros, atminties ar vaizduotės, proporcijos, figūrinės ir siužetinės kompozicijos. 16.8. Vertinimas. Pasiekimų lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Kompozicijos raiškos priemonių pažinimas ir kūrybinė praktika. Stebi ir savais žodžiais apibūdina mokytojo nurodytų artimiausios aplinkos objektų vizualiąsias kompozicijos savybes bei tyrinėja nurodytų dailės kūrinių menines kompozicijos ypatybes. Kurdamas plokštumoje ir erdvėje naudoja statiškas ir dinamiškas kompozicines sandaras, motyvo stilizaciją. Vartodamas paprastas dailės sąvokas apibūdina savo ir draugų kūrybą bei profesionaliosios dailės kūrinių kompozicijos meninius bruožus ir raiškos priemones. Apibūdina artimiausios aplinkos architektūros, dailės paminklų estetines ypatybes, vartodamas tinkamas sąvokas aptaria meninę ir istorinę jų vertę bei kompozicinę sandarą. Kurdamas panaudoja įvairias kompozicines sandaras, ritmines struktūras, figūrų stilizaciją, bando tikroviškai perteikti piešinio perspektyvą. Pasako originalių pastebėjimų analizuodamas ir vertindamas savo ir draugų kūrybines kompozicijas. Domisi daile ir vartodamas tinkamas dailės sąvokas aptaria profesionaliosios dailės kūrinių kompozicijos meninius bruožus, kūrinių raiškos priemones. Domisi artimiausios aplinkos architektūros, dailės paminklų estetinėmis kompozicijos ypatybėmis, vartodamas tinkamas sąvokas apibūdina meninę ir istorinę jų vertę. Savo išgyvenimus perteikia kurdamas išraiškingas įvairių ritminių struktūrų daugiafigūrines kompozicijas, tikslingai taiko įvairias kompozicijos raiškos priemones– linijas, dėmes, faktūras, spalvą, šviesotamsą bei perspektyvos vaizdavimo dėsnius. 2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Savais žodžiais apibūdina mokytojo nurodytus artimiausios aplinkos kultūros paminklus, dailės kūrinius, jų kompoziciją. Vartodamas paprastas dailės sąvokas išvardija lankytų muziejų ir parodų ekspozicijų turinį. Dalyvauja parodose. Išvardija artimiausios aplinkos dailės reiškinius, artimiausios aplinkos ir kultūros paminklus, apibūdina lankytų muziejų ir parodų ekspozicijų turinį, savais žodžiais pasakoja apie vietos bendruomenės pastangas juos išsaugoti. Domisi vietos tradicijomis ir papročiais. Dalyvauja parodose, projektuose. Domisi artimiausios aplinkos dailės reiškiniais, pasakoja apie vietos architektūros ir kultūros paminklų vertę. Įsimena ir atpažįsta muziejuose ir parodose matytus dailės kūrinius, aptaria kompozicijos raiškos priemones ir struktūras. Paaiškina, kodėl reikia saugoti paveldą. Išsako originalių pastebėjimų lygindamas vietos ir kitų kraštų tradicijas ir papročius. Aktyviai dalyvauja parodose ir meninėse akcijose, projektuose. 17. Dailės ir architektūros istorija – Pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos dailės ugdymo dalies pagrindinis dalykas 7–8 klasėje. 17.1. Dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui tęsti pažintį su dailės ir architektūros reiškinių įvairove, tyrinėti ir estetiškai vertinti savąją aplinką, susipažinti su istoriniais meno laikotarpiais ir regioninėmis kultūromis chronologine tvarka. Toliau sistemingai ir nuosekliai plėtojama mokinių dailės kalbos pažinimo, suvokimo ir analizės patirtis ir gebėjimai. 17.2. Dalyko tikslas – ugdyti mokinių vaizduojamosios ir taikomosios dailės ir architektūros analizės ir vertinimo gebėjimus, istorinį ir kritinį mąstymą, požiūrį į senųjų epochų ir šiuolaikinius meno reiškinius. 17.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per pamokas mokiniai: 17.3.1. tęstų pažintį su dailės kūrinių įvairove, rūšimis, šakomis, technikomis atskirų kūrybos sričių kontekste; 17.3.2. susipažintų su akmens amžiaus, Egipto, Mesopotamijos, Senosios Amerikos, Indijos, Kinijos, Japonijos, islamo šalių ir Europos Viduramžių epochos (barbarai, Bizantija, romanika, gotika) iškiliausiais ir būdingiausiais kūriniais; 17.3.3. mokytųsi tyrinėti, analizuoti, lyginti, vertinti dailės istorijos ir architektūros kūrinius, priklausančius įvairioms istorinėms epochoms ir kultūroms; 17.3.4. plėtotų dailės sąvokų ir terminų žodyną, mokytųsi taisyklingai jį vartoti; 17.3.5. įvairiuose šaltiniuose ieškotų informacijos apie dailės muziejus ir galerijas, eksponuojamus kūrinius. 17.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 17.4.1. dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas; 17.4.2. dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 17.5. Didaktinės nuostatos: 17.5.1. Planuojant dalyko ugdymo turinį 7–8 klasių koncentre pagrindinis dėmesys skiriamas dailės ir architektūros pagrindų pažinimui. 7 klasės kursą patogu planuoti trumpalaikiais ciklais pagal dailės kūrybos sritis: architektūra, vaizduojamoji dailė, taikomoji dailė, dizainas. Analizuojant skirtingų epochų ir kultūrų dailės kūrybą įsisavinamos sąvokos, terminai, pažįstamos būdingos technikos, raiškos priemonės ir iškiliausi analizuojamo konteksto dailės kūrybos pavyzdžiai (pvz.: Stounhendžas, Cheopso piramidė, Romos panteonas, Akropolis, Šv. Onos bažnyčia Vilniuje ir pan.). 8 klasėje pradedama nuosekli dailės istorinių epochų ir stilių pažintis. Pradedama Akmens amžiaus dailės pavyzdžiais ir baigiama Europos Viduramžiais (gotika). 17.5.2. Pagrindinė ugdymo forma yra pamoka, kurioje naudojami: mokomosios pažintinės veiklos organizavimo, stimuliavimo, savikontrolės mokymo(
4. si)metodai, parenkami pagal pamokos tikslus, turinį, mokinių gebėjimus. Mokomosios užduotys atliekamos individualiai ir grupėmis. Ugdymo procese taikomi mokymosi motyvaciją palaikantys metodai: stebėjimas, diskusijos, rašiniai, kūrybinės pratybos, grafiniai darbai, pasakojimas, demonstravimas, iliustravimas ir kt. 17.5.3. Siekiama ugdyti mokinių kritinį mąstymą, gebėjimą argumentuoti, ieškoti, atsirinkti ir vertinti informaciją. Veikla organizuojama taip, kad mokiniai mokytųsi naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais (knygomis, enciklopedijomis, duomenų bazėmis, internetu), mokomosiomis kompiuterių programomis. Ugdymo procese šalia įprastinių metodų – pamokos, demonstravimo ir kt. Šiuo tikslu taikomi aktyvieji mokymo metodai (darbas grupėse, projektiniai darbai). Toks darbas skatina mokinių kūrybiškumą bei gebėjimą bendradarbiauti su mokytoju ir mokyklos bendruomene. 17.5.4. Ugdymo procese taikomos informacinės technologijos naudojant įvairias dailės ugdomąsias programas. 17.5.5. Mokinių pasiekimai nustatomi įvertinant individualių užduočių atlikimą, jų mokėjimą identifikuoti, analizuoti ir vertinti dailės kūrinius, atliekant žodinę / informacinę apklausą, kontrolinius rašto darbus. Taikomas diagnostinis bei apibendrinantis vertinimo būdai. Diagnostinis vertinimas taikomas per tarpinius atsiskaitymus, kai apžvelgiami mokinių atskirų semestro užduočių (Parodų aprašymai, Testai, Teminiai darbai) pasiekimai, jų įgyvendinimo rezultatai, nustatoma įdėto darbo bei pasiekimų atitiktis ar neatitiktis mokykloje priimtiems kriterijams. Apibendrinamasis vertinimas vyksta kiekvieno pusmečio pabaigoje. Vertinama bendra mokinio pažangos dinamika, suinteresuotumas, motyvacija. 17.6. Mokinių pasiekimai. 1. Dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas Nuostatos. Domėtis dailės ir architektūros istorija, palankiai vertinti senųjų epochų meno palikimą. Domėtis Lietuvos ir kitų kraštų architektūros bei dailės tradicijomis. Gerbti kultūros paveldą ir suvokti jo išsaugojimo svarbą. Būti smalsiam ir ieškoti informacijos. Būti atviram kaitai, ieškojimams, naujoms idėjoms ir naujai patirčiai. Pripažinti ir gerbti autorių teises. Stengtis kultūringai ir tolerantiškai išsakyti savo nuomonę. Esminis gebėjimas. Tyrinėti, analizuoti, lyginti ir vertinti senuosius, tradicinius ir šiuolaikinius meninės kalbos pasireiškimo būdus, skirti būdingiausius nagrinėjamų epochų meno pavyzdžius. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Stebėti, lyginti ir pagal aptartus kriterijus vertinti senųjų meno epochų architektūros, vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius. 1.1.1. Nusakyti senųjų epochų meno objektus ir jų ypatybes (spalvų ir ženklų reikšmę, formų ir simbolių keliamą įspūdį ir kt.). 1.1.2. Bendrais bruožais nusakyti senosios ir šiuolaikinės architektūros bei dailės formų skirtumus, detalių ypatumus. 1.2. Apibūdinti žymiausius Lietuvos ir kitų šalių senosios architektūros ir dailės meno pavyzdžius ir jų bruožus. 1.2.1. Atpažinti ir apibūdinti senųjų istorinių epochų būdingiausius architektūros ir dailės kūrinius, jų bruožus. 1.3. Analizuoti kūrinių, matomų muziejų, galerijų ekspozicijose bei dailės parodose, dailės rūšis, šakas ir žanrus. 1.3.1. Vartojant tinkamas sąvokas (tapyba, grafika, skulptūra, taikomoji dailė, istorinis žanras, buitinis žanras, sakralinė dailė, dekoratyvumas, koloritas ir kt.) pasakoti apie muziejuose ir parodose matytus kūrinius. 1.3.2. Aptarti asmenines ir draugų sukurtas interpretacijas, nurodyti, kurios meninės išraiškos priemonės (linijų pobūdis, spalvų niuansai, kontrastai ir kt.) panaudotos. 1.4. Tikslingai ieškoti informacijos internete, elektroniniuose ar spausdintuose leidiniuose. 1.4.1. Pasirinkti reikšminius žodžius informacijos paieškai ir rasti informacijos apie meno galerijas, dailės parodas ir kt. 2. Dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostatos. Gerbti Lietuvos ir pasaulio kultūros paveldą, suvokti jo išsaugojimo svarbą. Nebūti abejingam ir prisidėti prie artimiausios aplinkos kultūros vertybių išsaugojimo. Stebėti artimiausios aplinkos pokyčius ir estetinius reiškinius, susijusius su žmogaus veikla. Esminis gebėjimas. Pastebėti, analizuoti ir vertinti architektūros, dailės ir etnokultūros reiškinių apraiškas savo aplinkoje. Gebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Analizuoti dailės reiškinius istorijoje ir dabartinėje žmogaus aplinkoje bei veikloje. Nusakyti vizualiuosius įvairių kultūrų tradicijų ypatumus ir paaiškinti, kaip jie veikia kasdienybę. 2.1.1. Savais žodžiais paaiškinti, kaip menas veikia žiūrovą, palyginti senąsias meno epochas ir šiandieną. 2.1.2. Rasti panašumų tarp įvairių epochų, kultūrų ir dabarties grožio idealų. 2.1.3. Kartu su mokytoju aptarti, kaip dailės žinios praverčia gyvenime. 17.7. Turinio apimtys: 17.7.1. Dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas: 17.7.1.1. Dailės žanrai: portretas, istorinis, buitinis, sakralinė dailė ir kt. 17.7.1.2. Raiškos priemonės: koloritas, dydžių santykiai, ritmas, linijų įvairovė, dekoratyvumas ir kt. 17.7.1.3. Dailės istorinės epochos ir stiliai: Akmens amžius, Egipto, Mesopotamijos, Senosios Amerikos, Indijos, Kinijos, Japonijos, islamo šalių, Europos Viduramžių epochos (barbarai, Bizantija, romanika, gotika) architektūros ir vaizduojamosios bei taikomosios dailės kūriniai, taip pat savo ir draugų kūrybinės interpretacijos. 17.7.1.4. Rašto menas (dantiraštis, hieroglifai, romėniškasis, gotiškasis šriftas ir kt.). 17.7.2. Dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje: 17.7.2.1. Religijos įtaka dailės raidai. Muziejų ekspozicijų ir dailės parodų matytų kūrinių aptarimai, dailės rūšies, šakos ir žanro nustatymas, apibūdinamos svarbiausios meninės raiškos priemonės. 17.7.2.2. Įvairių epochų grožio idealo ir harmonijos samprata, palyginimai su šiuolaikinės visuomenės vertybėmis ir jų atspindžiais mene. Artimiausioje aplinkoje vykstančių meno reiškinių aptarimas, dailininkų kūryba, inovacijos. 17.8. Vertinimas. Vertinimo lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas Žiūri ir vartodamas paprastas dailės sąvokas apibūdina mokytojo nurodytus architektūros, vaizduojamosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės kūrinius. Vartodamas paprastas dailės sąvokas vertina istorinių epochų būdingiausius meno pavyzdžius, jų savybes, nusako stebimų dailės kūrinių rūšis, dailės šakas, žanrus. Pagal aptartus kriterijus vertina įvairių epochų ir meninių stilių vaizduojamosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės kūrinius, savo ir draugų kūrybines interpretacijas. Pagal aptartus kriterijus vertina vizualinės komunikacijos objektų meninius bruožus. Skiria ir išvardija muziejų ekspozicijose ir dailės parodose matytų kūrinių rūšis, dailės šakas, žanrus ir svarbiausias raiškos priemones. Atpažįsta ir įsimena iškiliausius įvairių epochų ir meninių stilių vaizduojamosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės kūrinius, savarankiškai juos vertina, pasako originalių minčių aptardamas savo ir draugų kūrybines interpretacijas. Savarankiškai vertina vizualinės komunikacijos objektų meninius bruožus, pasako originalių nuomonių. Atpažįsta ir išvardija muziejų ekspozicijose ir dailės parodose matytų kūrinių rūšis, dailės šakas, žanrus ir svarbiausias raiškos priemones. 2. Dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Savais žodžiais apibūdina mokytojo nurodytus dailės reiškinius, paaiškina jų poveikį. Pagal aptartus kriterijus vertina įvairių epochų, kultūrų ir dabarties grožio idealus. Apibūdina vietos architektūros bruožus. Išsako savo nuomonę apie meno poveikį. Savarankiškai vertina įvairių epochų, kultūrų ir dabarties grožio idealus. Domisi vietos architektūra ir apibūdina jos vertingumą. Išsako savitą nuomonę apie artimiausios aplinkos meno reiškinius ir jų poveikį. 18. Dailės šaka – Pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos dailės ugdymo dalies pagrindinis dalykas 8 klasėje. 18.1. Dalyko paskirtis – dalyko programa skirta supažindinti mokinius su profesionaliosios dailės šakų naujų technikų ir technologijų ypatumais, įgyti praktinės patirties. 18.2. Dalyko tikslas – per aktyvią kūrybinę veiklą ugdyti(
5. s)nuostatą kryptingai siekti atskirų dailės šakų teorinių žinių, praktinių gebėjimų, profesionaliosios dailės pradmenų įgūdžių bei kūrybinio rezultato. 18.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dailės šakų pamokas mokiniai: 18.3.1. įgytų teorinių ir praktinių žinių apie atskiras dailės šakas, technikas ir technologijas; 18.3.2. lavintų vaizduotę ir praktinius kūrybinės veiklos įgūdžius; 18.3.3. ugdytųsi pastovų poreikį savarankiškam darbui ir kūrybiniams ieškojimams; susietų savo kūrybą su istoriniu, socialiniu ir kultūriniu kontekstu; 18.3.4. aktyviai domėtųsi kultūriniu ir meniniu gyvenimu ir jame dalyvautų. 18.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 18.4.1. dailės šakų raiškos priemonių, atlikimo technikų pažinimas ir praktika; 18.4.2. dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. 18.5. Didaktinės nuostatos: 18.5.1. Atsižvelgiant į mokinių dailės gebėjimų raidos ypatumus mokiniai pradeda mokytis profesionaliosios dailės akademinių pradmenų. Dailės šaka, kaip specializuoto dailės ugdymo programos branduolio dalykas, sudaryta iš tapybos, grafikos, dizaino ir skulptūros modulių, kurie keičiasi rotaciniu principu. 18.5.2. Pamokos vykdomos nedidelėse mokinių grupėse, mokymas vyksta individualizuotai, mokymo turinys diferencijuojamas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimų ir pasiekimų lygį, savybes. Sudaroma palanki mokymosi aplinka ir sąlygos kūrybiškumui, dailės šakų dalykinėms kompetencijoms ugdyti, praktiniams įgūdžiams įgyti, patirti pasitenkinimą kūrybiniais rezultatais. 18.5.3. Vizualinei bei daiktinei aplinkai gerinti panaudoja savo kūrybinę patirtį, sukauptą lankant parodas, muziejus, dalyvaujant meninėse, socialinėse, edukacinėse akcijose, projektuose, per vasaros praktikas susipažįstant su savo krašto kraštovaizdžiu bei tautiniu kultūriniu palikimu, visa tai fiksuojant piešiniuose, eskizuose, fotografuojant ir filmuojant ir pan. Mokosi eksponuoti ir pateikti savo kūrybos rezultatus visuomenei vertinti. 18.5.4. Mokinių pasiekimai ir mokymosi rezultatai siejami su mokinių motyvacijos, sąmoningumo, saviugdos, savarankiškumo ir kūrybiško požiūrio ugdymu, vertinami proceso metu taikant formuojamojo ir diagnostinio vertinimo principus, apibendrinama per peržiūrą vertinant trimis lygiais: patenkinamu, pagrindiniu ir aukštesniuoju. 18.6. Mokinių pasiekimai. 1. Dailės šakų priemonių ir atlikimo technikų pažinimas ir praktika Nuostata. Ieškoti naujų kūrybinių idėjų artimiausioje kultūrinėje aplinkoje, pažįstant iškiliausius pasaulio ir Lietuvos dailės, tautodailės kūrinius bei jų perteikimo būdų skirtingų dailės šakų techninėmis priemonėmis per praktinę kūrybinę veiklą, pagrįstą dailės kūrinių ir aplinkos stebėjimu, informacijos rinkimu, analize, sinteze, interpretavimu bei eksperimentavimu. Esminis gebėjimas. Drąsiai reikšti savo emocinius įspūdžius, išgyvenimus plastinės išraiškos priemonėmis, taikyti suteiktas žinias ir naujas technikas dailės šakų kūrybinei išraiškai. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Stebėti ir analizuoti praeities ir dabarties dailės kūrinius pagal jų meninės kalbos ypatumus, skiriamuosius bruožus, perteikiamas idėjas. 1.1.1. Apibūdinti skirtingų epochų dailės šakų kryptis bei stilių ir šiuolaikinių dailės šakų atlikimo technikas, šiuolaikinių technologijų įtaką, interpretuoti savo kūrybiniuose darbuose. 1.2. Ieškoti idėjų savo kūrybinei raiškai artimiausioje aplinkoje, istoriniuose šaltiniuose (senųjų dailės meistrų kūryboje), šiuolaikinių menininkų kūryboje, virtualioje erdvėje. 1.2.1. Rasti informacijos įvairiuose šaltiniuose, rinkti medžiagą, fiksuoti ją piešiniais, nuotraukomis bei eskizais iš natūros, dailės istorinių šaltinių ir mintis, kylančias iš socialinės problematikos ar asmeninių išgyvenimų. 1.2.2. Pateikti keletą idėjos sprendimo variantų (eskizų), išskirti geriausią ir argumentuoti pasirinkimą. 1.3. Stebėti ir perteikti aplinkoje esančius daiktus, jų formas, atspalvius ir reiškinius ir naudoti spalvų niuansus, kontrastus, toninę įvairovę plokštumoje ir erdvėje, tapant natūrą. 1.3.1. Paaiškinti, kas yra šviesa, šešėlis, blikas, spalvinis refleksas tapyboje. 1.3.2. Naudoti įvairius potėpius, tonus, skirtingus daikto šviesos ir šešėlio tonus. 1.3.3. Paaiškinti, kaip suvesti tapomus objektus į konstrukcines, abstrakčias formas. 1.4. Idėjai įgyvendinti taikyti sudėtingesnes grafikos technikas ir naudoti įvairias grafikos plastines išraiškos priemones: taškų, dėmių, linijų įvairovę, brūkšniavimą, kontrastus, toninę įvairovę kuriant statiškas ir dinamiškas, plokščias ir erdvę perteikiančias grafikos kompozicijas. 1.4.1. Apibūdinti, kuo skiriasi iškilioji, giliaspaudė ir plokščioji grafikos technikos, kaip saugiai naudoti grafikai skirtas medžiagas, priemones, spausdinimo įrangą. 1.4.2. Paaiškinti, kokia grafinės išraiškos priemonė geriausiai tinka idėjai ar vaizdui perteikti. 1.5. Tikslingai panaudojant grafines priemones fiksuoti aplinkoje esančius objektus, kūrybiškai juos interpretuoti ir stilizuoti, iš jų sukurti ženklą, piktogramą ar simbolį. 1.5.1.Apibūdinti pagrindinius stilizacijos principus, svarbiausius reikalavimus ženklui ir kitiems grafinio dizaino elementams, kaip naudoti efektyvaus informacijos perteikimo grafiniame dizaine pagrindinius principus ir tikslingai taikyti raiškos priemones. 1.6. Kūrybiškai panaudoti šriftą kuriant įvairios paskirties ir meninės išraiškos tekstines kompozicijas. 1.6.1. Paaiškinti optinius reiškinius, tikslingai juos panaudoti šrifte ir kituose grafinio dizaino elementuose. 1.7. Sukurti ritminę modulinę kompoziciją plokštumoje ir erdvėje. 1.7.1. Paaiškinti modulio, ritmo, metro sąvokas, tikslingai panaudoti matematines žinias išklotinėms parengti ir panaudoti įvairias maketavimo priemones. 1.8. Kūrybiškai panaudoti gamtos ar daiktų formas, derinti ir perkurti jas, ieškoti įdomaus formų santykio. 1.8.1. Tinkamai taikyti formų komponavimo principus išryškinant erdviškumą. 1.9. Derinti kubistinio ir realistinio komponavimo principus kuriant apimtinę figūrą, atskirti svarbias detales nuo nereikšmingų, apibendrinti. 1.9.1. Apibūdinti realistinio ir kubistinio figūrų komponavimo principus ir perteikti figūros pastatymo erdvėje išraišką, detalių visumą, išryškinti ritmą. 1.10. Analizuoti veido sandarą, proporcijas, atskirų detalių formas ir jungtis lipdant žmogaus (gyvūno) portretą ar kaukę ir pan. 1.10.1. Paaiškinti ir vartoti tokias sąvokas kaip: forma, tūris, erdvė, ritmas, postamentas, pjedestalas. 1.11. Eksperimentuoti su įvairiomis dailės šakų technikomis ir priemonėmis. 1.11.1. Derinti įvairias dailės šakų plastines išraiškos priemones ir šiuolaikinius vizualinius menus (instaliacija, koliažas, dekoliažas, fotografija, videomenas, kompiuterinė grafika ir pan.). 1.12. Savarankiškai pristatyti savo kūrybos rezultatą peržiūrose, parodose, konkursuose ir pan. (ekspozicija, pateikimas, kūrinio pristatymas). 1.12.1. Apibūdinti, kaip tinkamai parengti kūrybinį darbą, kaip eksponuoti skirtingos dailės šakos kūrinius (kokio reikia apipavidalinimo, kokios erdvės, kaip sutvarkyti patalpą, koks turi būti apšvietimas). 2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostata. Gerbti Lietuvos ir pasaulio kultūros paveldą, tradicijas, domėtis kultūrinio gyvenimo pokyčiais ir būti aktyviu to gyvenimo dalyviu. Esminis gebėjimas. Vertinti, diskutuoti ir rodyti kūrybinę iniciatyvą, bendrauti ir bendradarbiauti meniniuose kūrybiniuose projektuose, parodose, konkursuose. Gebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Gebėti kritiškai vertinti dailės kūrinius, dailės reiškinius kasdienėje aplinkoje, tolerantiškai aptarti savo ir draugų kūrybą. 2.1.1. Paaiškina, kaip dailės kūriniai, meno reiškiniai veikia jį patį ir aplinkinius. Pateikia pavyzdžių. 2.2. Gerbti ir tausoti Lietuvos ir kitų tautų paveldą, rinkti ir fiksuoti (piešiant, tapant, fotografuojant) kraštotyrinę medžiagą, kraštovaizdį įvairiose Lietuvos vietovėse per vasaros praktiką. 2.2.1. Apibūdinti savo vietovės, kitų Lietuvos vietų paveldo objektus, praktiškai pasinaudoti dailės žiniomis ir įgytais įgūdžiais vasaros kūrybinėse praktikose. 2.3. Aktyviai dalyvauti miesto, regiono, šalies ir tarptautiniuose konkursuose, parodose, akcijose. 2.3.1. Atrinkti kūrinius pagal temą, dailės rūšį, žanrą, stilistiką, parengti dailės darbus eksponuoti, kūrinio metriką ir juos išdėstyti parodos erdvėje, peržiūrose. 18.7. Turinio apimtys: 18.7.1. Dailės šakų priemonių ir atlikimo technikų pažinimas ir praktika: 18.7.1.1. Tapyba. Dailės kūrinių vaizdavimo būdai (realistinis, sąlygiškasis ir abstraktusis) ir skirtumai pagal spalvinės perspektyvos dėsnius, proporcijas, kolorito reikšmę, fragmentiškumą, emocinį dailės kūrinio poveikį ir pan. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualių menų pagrindinės meninės išraiškos priemonės ir jų derinimo būdai, plokščių formų spalviniai santykiai nekeičiant tapomo daikto lokalios spalvos, šiltų ir šaltų spalvų modeliavimas. Spalvotyros pagrindai: spektras ir jo spalvos (pagrindinės, papildomos, šiltos, šaltos, kontrastingos, artimos), „lokali spalva“, spalvos ir tono įtaka daikto formai ir materialumui, spalvos intensyvumas erdvėje, spalvų tarpusavio sąveika, spalvoti refleksai. Tapo ant įvairių pagrindų ir įvairiomis technikomis (guašas, akrilas, mišrios technikos ir t. t.). Jausminio spalvų suvokimo lavinimas. Komponavimo principai tapant natiurmortus, portretus, interjerą, eksterjerą, peizažus, koliažus ir pan. 18.7.1.2. Grafika. Grafikos kūrinių realistinio, sąlygiškojo ir abstraktaus vaizdavimo būdai, perspektyvos dėsniai, proporcijos, kontrastai ir niuansai, išgaunami grafinėmis priemonėmis. Plokščių formų toninių grafinių santykių perteikimas, linijos formos modeliavimas pasitelkiant dėmę ir štrichą (natiurmortai, peizažas, žmonės, gyvūnai, augalai). Toninė skalė, linijų įvairovė, dėmės reikšmė, šviesos kaita, pagrindiniai komponavimo principai. Piešia, raižo, klijuoja koliažus, naudoja mišrias technikas, mokosi giliaspaudės technikos (sausa adata), kokybiškai, švariai atspausti spaudą, pasportuoti ir parengti eksponuoti. 18.7.1.3. Dizainas. Meninė raiška daiktiniame ir grafiniame dizaine bei architektūroje, vizualioji informacija (šriftas, ženklas, piktograma), kaligrafijos, optinių reiškinių, proporcijų šriftas. Modulio dydis ir moduliniai elementai, ritmas – metras, plokštuma, tūris, erdvė geometrinėse formose, spalvos įtaka. Išklotinių braižymas, estetinio maketavimo ir kūrybinio rezultato pateikimas. 18.7.1.4. Skulptūra. Daiktų formos erdvėje, dekoravimas spalva; klasikinės ir kubistinės skulptūros kūrinių struktūra, figūros komponavimo dėsnių erdvėje, išraiškos ir judesio perteikimo būdų tyrinėjimas; žmogaus ar gyvūno portreto (kaukės) sandara, darbo įgūdžių su moliu, plastilinu, gipsu, viela, tinklu, skarda, medžiu, įvairiomis metalo detalėmis derinimo bei jungimo būdai, saugus įrankių naudojimas. 18.7.2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Praeities dailės stiliai, techninės ir technologinės raiškos savybės ir jų įtaka šiuolaikiniam menui, artimiausiai aplinkai. Techninės dailės sąvokos apie menininko ar dailės kūrinio stiliaus bruožus, komponavimo principus, šiuolaikinius kultūrinius reiškinius, artimiausioje aplinkoje esančius meno objektus. Parodų, susitikimų su įvairių sričių menininkais, integracinių ryšių kūrybinėje erdvėje vertinimas. 18.8. Vertinimas. Vertinimo lygiai patenkinamas pagrindinis aukštesnysis 1. Dailės šakų raiškos priemonių ir atlikimo technikų pažinimas Nagrinėja mokytojo pateikiamus informacijos šaltinius. Taiko dailės šakų technikas. Kuria statiškas ir dinamiškas kompozicijas, naudoja tonų, dėmių ir linijų niuansus ir kontrastus. Savitai interpretuoja aplinkos, stebėtų ar tyrinėtų kūrinių inspiruotas idėjas. Ieško nesudėtingų kompozicinių variantų, mokytojo padedamas pasirenka stilistiką ar komponavimo būdą. Sugeba fiksuoti aplinkos objektus ir juos stilizuoti pagal nurodytą pavyzdį, kurti tekstines kompozicijas, modulinę ritminę kompoziciją, perteikia daiktų formas, apimtines formas, judesį, pateikia išbaigtą kūrybinį rezultatą. Savarankiškai nagrinėja informacijos šaltinius. Geba mokytis meninės raiškos būdų iš geriausių Lietuvos ir pasaulinės dailės pavyzdžių, interpretuoti ir perteikti savitai. Eksperimentuoja ir taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas. Kuria statiškas ir dinamiškas kompozicijas, ieško harmoningo dydžių ir formų santykio, skiria ir taiko spalvų, tonų, dėmių ir linijų, formų, konstrukcijų kontrastus ir niuansus, toninę įvairovę. Pateikia eskizus, tikslingai dirba, išmėgina keletą komponavimo būdų, ieško įdomesnių kompozicinių variantų, tikslingai panaudoja grafines priemones fiksuoti ir stilizuoti savarankiškai pasirinktus aplinkos objektus. Kurdami tekstines kompozicijas geba kūrybiškai pritaikyti įvairias meninės raiškos priemones, kurti įdomią ritminę modulinę kompoziciją plokštumoje ir erdvėje, savitai perteikia daiktų formas, apimtines formas, judesį, erdvines kompozicijas, lipdomų formų proporcijas, pateikia savitą kūrybinį rezultatą. Estetiškai apipavidalina ir pateikia savo kūrybos rezultatą. Ieško ir randa idėjų savo kūrybai praeities ir šiuolaikinėje dailėje ir pasirinkta stilistika jas interpretuoja. Eksperimentuoja ir taiko tradicines bei mišriąsias dailės technikas ir technologijas. Kuria statiškas ir dinamiškas kompozicijas plokštumoje ir erdvėje. Ieško harmoningo dydžių ir formų santykio, skiria ir taiko spalvų, dėmių ir linijų kontrastus ir niuansus, toninę įvairovę. Tikslingai ir kūrybingai atsirenka kūrybai reikalingus motyvus bei plastines idėjas. Siūlo savarankiškas idėjas bei sumanymus ir tikslingai siekia juos įgyvendinti. Originaliai ir kūrybiškai interpretuoja aplinkos, stebėtų ar tyrinėtų kūrinių inspiruotas idėjas, tikslingai panaudoja grafines priemones fiksuoti ir stilizuoti savarankiškai pasirinktus aplinkos objektus, sukurti meniškai išraiškingas tekstines kompozicijas, geba preciziškai maketuoti, sukuria išraiškingas ritmines modulines kompozicijas plokštumoje ir erdvėje. Kūrybiškai perteikia daiktų formas, apimtines formas, judesį, erdvines struktūras, jaučia lipdomų formų proporcijas. Estetiškai apipavidalina ir pateikia savo kūrybos rezultatą. 2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Vartodamas paprastas dailės sąvokas apibūdina dailės kūrinius, nusako žiūrimų dailės kūrinių stilistiką, atpažįsta kai kuriuos mėgstamus dailės kūrinių stilius ar sroves. Atpažįsta kai kurias kompozicines bei meninės išraiškos priemones, medžiagas. Sugeba vertinti daiktinės aplinkos estetiką ir funkcionalumą, dizaino ir architektūros kūrinius. Vertina ir įsivertina savo ir kitų kūrybą. Pagal aptartus kriterijus vertina klasėje rodomų įvairių epochų ir meninių stilių dailės kūrinius, savo ir draugų kūrybines interpretacijas, vertina įvairių epochų, kultūrų ir dabarties grožio idealus. Sugeba kritiškai vertinti daiktinės aplinkos estetiką ir funkcionalumą. Sugeba analizuoti dizaino ir architektūros kūrinius istoriniame ir šiuolaikiniame kontekste. Diskutuoja ir aptaria aktualius meninius kultūrinius reiškinius. Vertina ir įsivertina savo ir kitų kūrybą. Dalyvauja parodose, projektuose, akcijose, konkursuose. Nagrinėja konkretaus stiliaus ar epochos dailės ir dizaino kūrinius pagal aptartus kriterijus. Domisi dailės kūriniais bei naujovėmis, savarankiškai stebi ir analizuoja įvairias parodas, akcijas Lietuvoje bei užsienyje. Geba palyginti skirtingų laikotarpių kūrinių stilių, išraiškos priemones. Išsako savo požiūrį ir estetinius vertinimus remdamasis sutartinais kriterijais ir vartodamas tinkamą meninės kalbos žodyną. Sugeba kritiškai vertinti vizualiosios aplinkos estetiką ir funkcionalumą, lygina įvairių autorių kūrinius. Sugeba analizuoti dizaino ir architektūros kūrinius istoriniame ir šiuolaikiniame kontekste, pateikti savo interpretacijas. Savarankiškai vertina įvairių epochų, kultūrų ir dabarties grožio idealus. Domisi artimiausios aplinkos kultūriniu gyvenimu ir apibūdina jos vertingumą. Išsako savitą nuomonę apie matytą regimąją informaciją ir jos poveikį sau. Dalyvauja parodose, pleneruose, akcijose, konkursuose. II. PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS UGDYMU PROGRAMOS DAILĖS UGDYMO DALIES DALYKAI 9–10 KLASĖJE 19. Dailės šaka – Pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos dailės ugdymo dalies pagrindinis dalykas 9–10 klasėje. 19.1. Dalyko paskirtis – susipažinti su atskirų dailės šakų ypatumais. Dalykas sudarytas iš atskirų dailės šakų modulių, skirtų sėkmingam mokymosi krypties galimybių pasirinkimui. 19.2. Dalyko tikslas – sudaryti palankias sąlygas ugdytis praktinius atskirų dailės šakų techninius įgūdžius ir kūrybinio mąstymo bei raiškos gebėjimus, plėtoti jų nuostatas į kūrybą ir meninį palikimą. 19.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dailės šakos dalyko pamokas mokiniai: 19.3.1. perprastų naujas atskirų dailės šakų technikas; 19.3.2. lavintų praktinio atlikimo įgūdžius ir ugdytųsi vaizduotę; 10.3.3. nuolat jaustų savarankiško darbo ir kūrybinių ieškojimų poreikį; 19.3.4. susietų savo kūrybą su istoriniu, socialiniu ir kultūriniu kontekstu; 19.3.5. aktyviai domėtųsi šiuolaikiniu kultūriniu ir meniniu gyvenimu, aktualiomis visuomeninėmis problemomis; 19.3.6. įgytų dalykinių ir bendrųjų gebėjimų kūrybinio darbo procese, savo darbo rezultatus pateiktų vertinti visuomenei. 19.4. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys: 19.4.1. dailės šakų raiškos priemonių pažinimas ir praktika (kultūrinio palikimo analizavimas, informacijos rinkimas, aplinkos stebėjimas, idėjų kėlimas ir paieška, kūrybiškas interpretavimas, technikų bei išraiškos priemonių naudojimas, kokybiškas kūrybinio darbo atlikimas ir savo kūrybos rezultato pristatymas); 19.4.2. dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje (atskirų dailės šakų kūrinių poveikio visuomenei, aplinkai ir sau pačiam vertinimas). 19.5. Didaktinės nuostatos: 19.5.1. Dalykas apima vizualiųjų menų ir dizaino gilesnį pažinimą. Programą sudaro tapybos, grafikos, skulptūros, dizaino moduliai. Siekiant padidinti pasirinkimo galimybes programa papildyta taikomosios dailės keramikos, tekstilės moduliais ir tapybos technikos akvarelės moduliu, kuris padeda kaip priemonė, reikalinga ir kitoms dailės šakoms (pvz., grafikai, tekstilei, dizainui ir kt.). 19.5.2. Dirbant nedidelėmis grupėmis atsižvelgiama į kiekvieno mokinio gebėjimų ir pasiekimų lygį, individualias savybes. Tokiomis sąlygomis mokiniai gali pasirinkti tinkamiausią savo kūrybai raiškos formą. Žinios siejamos su praktiniais įgūdžiais, kūrybiška traktuote ir interpretacija, idėjos originalumu, atlikimo ir pateikimo kokybe. 19.5.3. Skatinamas mokinių sąmoningumas siekiant saviugdos, gebėjimo dirbti savarankiškai ir kūrybiškai, ieškant savito stiliaus ir individualaus braižo. Ugdomos vertybinės nuostatos – gerbti ir toleruoti kitų tautų kūrybines tradicijas, vertinti ir korektiškai naudoti tautinį meninį palikimą. 19.5.4. Kūrybiniai pasiekimai, rezultatų aptarimai siejami su tolesniu dailės šakos pasirinkimu, studijavimo galimybėmis, profesine karjera. 19.6. Mokinių pasiekimai. 1. Dailės šakų raiškos priemonių pažinimas ir praktika Nuostatos. Susipažinti su skirtingų dailės šakų kultūriniu palikimu, išraiškos priemonėmis ir technikomis, ieškoti su dailės šaka susietų idėjų, įdomių kūrybinių sprendimų, kokybiškai atlikti užduotis. Esminis gebėjimas. Išskirti geriausią idėją pasirinkus dailės šakos atlikimo techniką, plastinę formą, susieti su paskirtimi ir kokybiškai įgyvendinti. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Analizuoti praeities ir dabarties dailės kūrinius pagal meninės kalbos ypatumus, skiriamuosius bruožus, perteikiamas idėjas. 1.1.1. Nurodyti pagrindinius dailės šakų skiriamuosius bruožus, specifiką, technikas. 1.1.2. Pateikti pavyzdžių, kaip atskirų dailės šakų kūriniuose atpažįstamas žanras ar jo motyvai, skirtingos kūrybinės kryptys, joms atstovaujantys dailininkai. 1.1.3. Nurodyti dailės kūrinių išteklių naudojimosi tikslus: susipažinti, mokytis kurti (interpretuoti), pritaikyti integruotame meniniame projekte. 1.2. Stebėti aplinką, kūrybiškai interpretuoti meninį istorinį paveldą, savarankiškai ieškoti idėjų ir jas pasirinkti, geriausią variantą įgyvendinti pagal dailės šakos specifiką pasirinktąja technika. 1.2.1. Atlikti natūros stebėjimo ir atkartojimo užduotis, skirtas įgūdžiams lavinti ir naujoms technikoms perprasti. 1.2.2. Ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, rinkti medžiagą, fiksuoti piešiniais, nuotraukomis bei eskizais iš natūros ir dailės istorinių šaltinių. 1.2.3. Paaiškinti, kodėl kūrybiniam sumanymui pasirinkta būtent tokia idėja ir kuo ji skiriasi nuo kitų galimų idėjų. 1.2.4. Savarankiškai suplanuoti idėjos įgyvendinimo etapus laikantis pamokų tvarkaraščio ir šiam darbui skirto laiko. 1.3. Kiekvienam kūrybiniam sumanymui pasirinkti tinkamiausią sprendimo būdą ir formą. Suderinti idėjos, formos, medžiagos ir pasirinktos technikos santykį. 1.3.1. Pateikti ne mažiau kaip tris idėjų eskizų variantus, kuriuose matytųsi pagrįstas dalykui tinkamų vaizdinių elementų atsirinkimas, plastiniai kūrybiniai ieškojimai bei bandymai rasti tinkamiausią sprendimą. 1.3.2. Pagrįsti tam tikro plastinio sprendimo būdo pasirinkimą (pvz., realistiniai elementai, stilizuotas, konstruktyvinis, minimalistinis, siurrealistinis, mišrus sprendimas ar pan.). 1.3.3. Apibūdinti pasirinktos idėjos galimą perteikimą konkrečia medžiaga ar pritaikymą techniniam atlikimui pagal atskiros dailės šakos specifiką. 1.4. Savarankiškai pristatyti savo kūrybos rezultatą peržiūrose, parodose ir konkursuose (ekspozicija, pateikimas, kūrinio pristatymas), parengti darbo aprašo segtuvą. 1.4.1. Paaiškinti tinkamą kūrinių eksponavimą (kokia reikalinga erdvė, patalpos sutvarkymas, apšvietimas, darbo apipavidalinimas). 1.4.2. Susieti kūrinio eksponavimą su paties kūrinio raiškos priemonėmis (pvz., kaip kūrinys dera erdvėje). 1.4.3. Pristatant kūrimo eigą pateikti aplanką (portfolio) su metrika, idėjų eskizais, kūrybinių ieškojimų variantais, trumpu kūrybinio proceso aprašymu. 2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Nuostata. Būti atviram kaitai, ieškojimams ir naujai patirčiai, suvokti dailės kūrinių reikšmę įvairiose gyvenimo srityse. Esminis gebėjimas. Savarankiškai vertinti atskirų dailės šakų kūrinių poveikį visuomenei, aplinkai ir sau pačiam. Gebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Tikslingai naudotis virtualiais ir kitais dailės kūrinių ištekliais (pvz., mokymosi tikslais ar savarankiškai – tyrinėjant tam tikrą raiškos būdą). 2.1.1. Nurodyti informacijos gavimo šaltinius ir priežastis, dėl kurių gausėja virtualiųjų meninių išteklių (svetainių, saugyklų). 2.1.2. Nurodyti atvejus, kuriais būtina nurodyti dailininko autorystę, pateikti informacijos (naudojant kitų dailininkų kūrybines idėjas, kūrinių vaizdus ar jų fragmentus). 2.2. Diskutuoti apie istorinių ir šiuolaikinių dailės kūrinių eksponavimą, saugojimą ateities kartoms. 2.2.1. Nurodyti, kuo skiriasi tradicinės ir šiuolaikinės dailės kūrinių eksponavimo erdvės ir eksponavimo jose ypatumai (pvz., ekspozicijos muziejuje, gatvėje ar aikštėje, žemės meno paroda ir pan.). 2.2.2. Paaiškinti papild