LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 2.4 PRIEMONĘ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTOJIMAS“ PATVIRTINIMO 2005 m. liepos 15 d. Nr. ISAK-1457 Vilnius Vadovaudamasis Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), 9.8 punktu, tvirtinu Gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS REMIGIJUS MOTUZAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1457 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 2.4 PRIEMONĘ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTOJIMAS“ Kvietimo Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-03 I. BENDROSIOS NUOSTATOS I. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 1. Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas, todėl 2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus vienos, I paramos tikslo (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio), programos pagrindu. Ši programa – Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau vadinama – BPD) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones. Jame išdėstyti ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. 2. BPD atitinka Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), bei Profesinio orientavimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1635/A1-180 (Žin., 2004, Nr. 56-1955). 3. Remiantis šiuo dokumentu, ES struktūrinių fondų lėšos bus investuojamos tam tikromis kryptimis arba BPD prioritetais: 3.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūrai didinti, energetikos sektoriui plėtoti, aplinkos kokybei gerinti, sveikatos apsaugos sistemai tobulinti, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūrai atnaujinti); 3.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijas į žmogiškuosius išteklius, darbuotojų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą); 3.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumui didinti, informacinėms paslaugoms plėtoti, veiksmingesniam turizmo potencialo panaudojimui); 3.4. kaimo ir žuvininkystės plėtrai; 3.5. techninei paramai. 4. Išsami informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklas, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra nustatyta BPD priede, patvirtintame Laikinojo priežiūros komiteto Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūrai atlikti. 5. BPD priedas – BPD patvirtintų valstybės narės plėtros strategijos prioritetų įgyvendinimo dokumentas, kuriame pateikiami: 5.1. bendri projektų atrankos kriterijai; 5.2. bendri priežiūros rodikliai; 5.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas; 5.4. išsamūs BPD numatytų priemonių aprašymai; 5.5. finansuotinos veiklos; 5.6. finansinės lentelės; 5.7. informavimo strategija bei veiksmų planas; 5.8. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai; 5.9. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas. 6. Šiose Gairėse pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ (toliau vadinama – Gairės) vartojamos sąvokos: Andragogas – asmuo, mokantis suaugusiuosius pagal formaliojo arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas. Dokumento kopija – teisės aktų nustatyta tvarka tikrumo žyma patvirtinta dokumento kopija (oficialiai patvirtinta, t. y. pasirašyta institucijos vadovo (ar jo įgalioto asmens) bei patvirtinta institucijos antspaudu (arba patvirtinta notaro, jei taikoma). Dėstytojas – asmuo, atliekantis studentų mokymą pagal pirmosios pakopos nuosekliųjų universitetinių bei neuniversitetinių studijų programą arba aukštesniųjų studijų programas. „Iškritusieji“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos asmenys – vaikai ir suaugusieji, neįgiję pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo, taip pat mokiniai ir studentai, „iškritę“ iš profesinio mokymo įstaigų, mokslo ir studijų įstaigų ir neįgiję kvalifikacijos, reikalingos patekti į darbo rinką. Mokinys – asmuo, kuris mokosi bendrojo lavinimo mokykloje. Mokytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. Profesinės mokyklos mokinys – asmuo, kuris mokosi profesinio mokymo įstaigoje arba (

1. ir)įmonėje. Profesijos mokytojas – asmuo, atliekantis teorinį arba (
2. ir)praktinį profesinį mokymą. Profesijos konsultantas – specialistas, padedantis asmenims priimti motyvuotus sprendimus, atskleisti asmenines galimybes, suteikiantis reikiamą informaciją, rekomendacijas, siekiant padėti apsispręsti dėl mokymosi, studijų, darbo, profesijos ar specialybės pasirinkimo, kvalifikacijos įgijimo, tobulinimo ar persikvalifikavimo. Profesinio informavimo konsultantas – specialistas, teikiantis asmenims informaciją apie švietimo sistemą, specialybes ir profesijas, kvalifikacijas, darbo rinką ir profesinės karjeros galimybes. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, iš kurių galima spręsti, ar sukurtų rezultatų ekonominė ir socialinė nauda yra proporcinga panaudotiems ištekliams. Projekto paraiška – pareiškėjo, siekiančio gauti paramą projektui įgyvendinti, užpildytas nustatytos formos dokumentas, kurį sudaro A ir B dalys. Parama – valstybės biudžeto specialiųjų (Europos socialinio fondo ir bendrojo finansavimo) programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti, lėšos. Paramos sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems BPD priemones, teikimo sutartis, kurioje nustatoma skiriamos paramos suma, paramos teikimo sąlygos, mokėjimo tvarka, šalių teisės ir pareigos, kt. Pareiškėjas – institucija, įmonė, įstaiga, organizacija, kitas juridinis asmuo arba jų asociacija, atitinkanti šiose Gairėse numatytus reikalavimus pareiškėjams bei teikianti projekto paraišką paramai gauti. Projekto pajamos – vienas iš projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinių. Projekto pajamas sudaro pajamos, gautos projekto įgyvendinimo metu ir per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos: projekto vykdymo metu gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos, taip pat pajamos, gautos iš projekto metu sukurtų rezultatų (pvz., metodikos, leidiniai) pardavimo. Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir/ar jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje, įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones (pvz.: ilgalaikė nuoma). Projekto tikslinė grupė – tai socialinė grupė ar jos dalis, į kurią nukreipiama pareiškėjo vykdoma veikla. Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal pirmosios pakopos nuosekliųjų universitetinių bei neuniversitetinių studijų programą, arba asmuo, studijuojantis aukštesniojoje mokykloje pagal aukštesniųjų studijų programas. Suaugusieji – suaugę asmenys, kurie pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas mokosi, lavinasi, tobulina kvalifikaciją. Tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Valdymo grupė – tai paties projekto vykdytojo institucijos suburtas organas, kuriam projekto administracinis personalas (projekto vadovas, finansininkas ir kiti) atsiskaitinėja apie projekto vykdymo eigą. II. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 7. Europos socialinis fondas (toliau vadinama – ESF) yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus. 8. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, įgyvendinti lygias moterų ir vyrų galimybes. 9. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims: 9.1. aktyvios darbo rinkos politikos plėtojimas ir skatinimas kovoti su nedarbu, užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją; 9.2. lygių galimybių patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti, užtikrinimas; 9.3. profesinio mokymo, švietimo, profesinio konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos, veiksmai, kuriais siekiama lengvinti ir gerinti patekimą ir integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą; 9.4. kvalifikuotos, parengtos ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas ir gebėjimas prisitaikyti, darbo vietų kūrimas, skatinantis verslumo sąlygų plėtrą bei žmonių potencialo didinimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; 9.5. konkrečios priemonės, skirtos moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes kurti naujas darbo vietas ir pradėti verslą bei mažinti vertikaliąją ir horizontaliąją segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. 10. ESF remtinos veiklos rūšys: 10.1. žmogiškųjų išteklių plėtra tose veiklos rūšyse, kurios gali būti integracijos į darbo rinką dalis: 10.1.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ugdymas ir tobulinimas, užimtumo atgavimas, priemonės, skirtos skatinti gebėjimą užsitikrinti užimtumą darbo rinkoje, profesinis orientavimas, konsultavimas ir tęstinis profesinis mokymas; 10.1.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims; 10.1.3. mokslinių tyrimų inovacijų plėtros srityse antroji studijų pakopa bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse; 10.1.4. naujų užimtumo šaltinių kūrimas, įskaitant socialinę ekonomiką (trečioji sistema); 10.2. siekiant padidinti 9.1 punkte išvardytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama: 10.2.1. struktūroms ir sistemoms: 10.2.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbininkams gerinti; 10.2.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti; 10.2.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sričių ryšiams plėtoti; 10.2.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išeinant į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo; 10.2.2. lydimosioms priemonėms: 10.2.2.1. parama teikiant paslaugas išmokų gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą; 10.2.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimui siekiant remti laipsnišką integraciją į darbo rinką; 10.2.2.3. žinių gilinimui, informavimui ir viešinimui. III. ESF PRIEMONIŲ ADMINISTRAVIMAS 11. Šios Gairės nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi teikiant, atrenkant ir įgyvendinant projektus pagal 2005 metų kvietimą teikti paraiškas. 12. Vadovaujantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), BPD 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ atsakingomis tarpinėmis institucijomis yra paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, o Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – Agentūra) – už šias priemones atsakinga įgyvendinančiąja institucija. BPD priemonių projektų administravimo ir finansavimo tvarką nustato Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421; 2005, Nr. 21-667). 13. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už BPD: 13.1. 2 prioriteto 2.1 priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“; 13.2. 2 prioriteto 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“; 13.3. 2 prioriteto 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 14. Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Tarpinė institucija) atsakinga už BPD: 14.1. 2 prioriteto 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“; 14.2. 2 prioriteto 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. II. BPD 2.4 PRIEMONĖ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTOJIMAS“ I. PRIEMONĖS APRAŠYMAS 15. ESF finansavimas skiriamas tik tiems švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų projektams, kuriais siekiama įgyvendinti BPD 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ (toliau vadinama – Priemonė) aprašyme ir šiose Gairėse nustatytus tikslus ir kurie atitinka BPD Priemonės aprašyme išvardytas remiamas veiklų sritis. Išsamus Priemonės aprašymas yra pateiktas BPD priede. 16. Pagrindinis Priemonės tikslas – švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sektoriaus plėtra ir tinkamų sąlygų mokymuisi visą gyvenimą sukūrimas. 17. Priemonės uždaviniai: 17.1. sukurti sąlygas kiekvienam jaunam žmogui įsigyti jo/jos sugebėjimus ir poreikius atitinkančias švietimo, mokymo ir studijų paslaugas; 17.2. užtikrinti, kad švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sistema atitiktų besikeičiančius ekonomikos bei verslo poreikius; 17.3. plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo, profesinio mokymo ir rengimo, mokslo ir studijų žmogiškąjį kapitalą. 18. Priemonės tikslai bus pasiekti teikiant ESF paramą mokymosi visą gyvenimą sistemos žmogiškojo kapitalo plėtrai, ypatingą dėmesį skiriant specialistų konkurencingumo ir paklausos užtikrinimui; lyginamiesiems ir prognostiniams kvalifikacijų poreikio tyrimams; mokytojų rengimo sistemos tobulinimui. 19. Įgyvendinant šią Priemonę, siekiama padidinti mokymosi visą gyvenimą sistemos pajėgumą, užtikrinantį sėkmingą aukštos kokybės numatytų bei būsimų žmogiškųjų išteklių plėtros priemonių įgyvendinimą. 20. Investicijos į mokymosi visą gyvenimą sistemą artimai siejasi su mokymu, apibrėžtu BPD 2 prioriteto 2.2 priemonėje „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. Šios priemonės įgyvendinimas taip pat glaudžiai susietas su BPD 1 prioriteto 1.5 priemonės „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti ESF remiamas priemones)“ bei BPD 3 prioriteto 3.3 priemonės „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ projektų įgyvendinimu. 21. Priemonė skatina mechanizmų, mažinančių „iškritimą“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos, kūrimą, skatinant, kad jauni žmonės liktų švietimo sistemoje ir įgytų profesinę kvalifikaciją, įskaitant mokytojų, tėvų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo stiprinimą. Planuojama sudaryti patrauklesnę mokymosi aplinką kuriant ir diegiant naujoviškus jaunuolių ir suaugusiųjų mokymosi bei profesinio mokymo metodus. Taip pat pagal šią Priemonę bus remiama profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugų plėtra įgyvendinant Profesinio orientavimo strategiją. 22. Pagal šią Priemonę bus teikiama parama kokybės užtikrinimo sistemos plėtrai bei vidinės kokybės laidavimo sistemos sukūrimui ir diegimui švietimo institucijose, siekiant, kad rengiamų specialistų kvalifikacija maksimaliai atitiktų ekonomikos poreikius, o švietimo institucijų personalo vadybos gebėjimai užtikrintų mokymosi kelių įvairovę bei tąsą. 23. Ypatingas dėmesys bus skiriamas modernių mokymo ir pasiekimų vertinimo priemonių bei metodų sukūrimui ir įdiegimui, švietimo įstaigų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo programų akreditavimui, taip pat profesinio mokymo, aukštojo mokslo programų plėtrai bei atnaujinimui. Tai padidins mokymosi krypčių pasirinkimo galimybes ir sukurs palankias sąlygas patenkinti kvalifikacijų poreikį. 24. Bus investuojama į veiklą, skatinančią vaikus ir darbingo amžiaus suaugusiuosius, neturinčius pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimo, grįžti į mokyklą: antros galimybės suteikimą, nuotolinį mokymą, neformaliojo švietimo paslaugų plėtrą valstybinėse formaliojo švietimo įstaigose ir t. t. 25. Taip pat bus rengiama bei išleidžiama mokymo(
3. si)medžiaga ir priemonės, siekiant sėkmingai pasinaudoti mokymosi visą gyvenimą sistemos teikiamomis paslaugomis. Bus remiamas visapusiškas švietimo valdymo sistemos tobulinimas ir tolesnė plėtra, įskaitant duomenų bazes, reikalingas mokymosi visą gyvenimą sistemos stebėsenai ir planavimui, veiksmingumo ir naudos nustatymui. Numatomos remti švietimo sistemoje dirbančių žmonių verslumo gebėjimų ugdymo ir kitos susijusios veiklos rūšys. 26. Prioritetas bus teikiamas veiklai, keliančiai mokytojų, dėstytojų kvalifikaciją bei sudarančiai sąlygas ugdyti jų pagrindinius gebėjimus (tobulinti kompiuterinį raštingumą, mokytis kalbų ir t. t.), skatinti susipažinti su naujomis technologijomis, gerinti darbo su specialiųjų poreikių asmenimis („iškritusiais“ iš bendrojo mokymo sistemos mokiniais, neįgaliais mokiniais ir studentais) įgūdžius. Taip pat bus remiama veikla, padedanti nustatyti, kokius gebėjimus ir kvalifikaciją turi turėti šiuolaikiniai mokytojai, profesijos mokytojai, dėstytojai atsižvelgiant į kintantį jų vaidmenį žinių visuomenėje. Pagalba numatyta rengiant suaugusiųjų mokytojus (andragogus), ypatingą dėmesį skiriant vietos ir regiono darbo rinkos poreikiams. II. REMIAMOS VEIKLOS SRITYS 27. Pagal šias Gaires paraiškas galima teikti šioms Priemonės remiamoms veiklų sritims nustatytoms BPD: 27.1. kokybės užtikrinimo sistemos plėtra: vidinės kokybės laidavimo sistemos sukūrimas ir diegimas švietimo institucijose, žinių ir kompetencijos vertinimo sistemos vystymas ir tobulinimas, švietimo institucijų personalo vadybos gebėjimų, įskaitant kokybės valdymą, tobulinimas; praktinio mokymo/studijų programų atnaujinimas ir naujų rengimas, siekiant užtikrinti mokymosi kelių įvairovę, tąsą bei atitiktį darbo rinkos poreikiams; 27.2. mechanizmų, mažinančių „iškritimą“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos, kūrimas: platesnių mokymosi krypties pasirinkimo galimybių modelių sukūrimas ir jų bandymas (pilotavimas); mechanizmų, skatinančių pasilikti jauną žmogų švietimo sistemoje, iki jis įgyja profesinę kvalifikaciją, įskaitant patrauklios mokymosi aplinkos formavimą, sukūrimas ir bandymas (pilotavimas); 27.3. „antros galimybės“ sąlygų plėtojimas: „iškritusiųjų“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos (įskaitant ir darbingo amžiaus suaugusiuosius, neturinčius pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimo) grąžinimo į švietimo sistemą mechanizmų kūrimas ir diegimas; finansinė parama mokiniams, nelankantiems mokyklos (subsidijos vadovėliams, papildomajam ugdymui, užimtumui vasaros metu), siekiant pagerinti mokinių lankomumą ir jų motyvaciją; 27.4. inovatyvių mokymo(
4. si)metodų ir formų kūrimas ir diegimas: naujų mokymo(
5. si)metodų ir formų kūrimas ir diegimas, naujų technologijų praktinis mokymas, nuotolinių studijų sistemos tobulinimas ir plėtra, neformaliojo švietimo paslaugų (padedančių grįžti į nuosekliojo mokymosi sistemą) jaunimui ir suaugusiesiems plėtra formaliojo švietimo institucijose, suaugusiųjų švietimo programų kūrimas, papildomų kompetencijų suaugusiesiems suteikimas; 27.5. mokymo(
6. si)medžiagos sukūrimas ir išleidimas: šiuolaikinių mokymo(
7. si)priemonių profesiniam mokymui ir technologiniam ugdymui sukūrimas ir diegimas, mokymo(
8. si)priemonių informacinių technologijų pagrindu sukūrimas ir diegimas, medžiagos praktiniam naujų technologijų mokymui sukūrimas; 27.6. mokytojų rengimo sistemos tobulinimas: pedagoginės mokytojų, profesijos mokytojų ir dėstytojų kompetencijos tobulinimas; mokytojų perkvalifikavimas; andragogų kvalifikacijos tobulinimas; mokytojų, profesijos mokytojų ir dėstytojų dalykinių-technologinių kompetencijų atnaujinimas; kompetencijos dirbti su specialiųjų poreikių asmenimis („iškritusiais“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos, neįgaliaisiais mokiniais, studentais ir pan.) įgijimas ir tobulinimas; 27.7. profesinio orientavimo ir konsultavimo sistemos plėtra: profesinio orientavimo strategijos įgyvendinimas, profesinis aukštojo mokslo informavimas – karjeros centrų aukštosiose mokyklose veiklos modeliavimas ir įgyvendinimas, profesinis konsultavimas – modernių konsultavimo metodų ir priemonių kūrimas, konsultavimo paslaugų plėtra; 27.8. techninė pagalba: „iškritimo“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos atsiradimo priežasčių tyrimas; prognostiniai „antrosios galimybės“ suteikimo plėtros tyrimai; mokymo(
9. si)priemonių poreikių tyrimai; prognostiniai pedagogų (visose švietimo grandyse) gebėjimų, reikalingų kokybiškai vykdyti savo funkcijas žinių visuomenės kontekste, nustatymo tyrimai; prognostiniai gebėjimų tyrimai – gebėjimų, kurių darbo jėgai reikės ateityje, nustatymas. 28. Viena paraiška turi būti teikiama tik vienai iš šių Gairių 27 punkte nurodytų remtinų veiklų sričių. 29. Priemonės veiklos sritis pasirinktinai turi būti skiriama vienai ar kelioms iš šių tikslinių grupių: 29.1. mokiniams/profesinių mokyklų mokiniams; 29.2. studentams; 29.3. „iškritusiems“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos asmenims, t. y. vaikams ir suaugusiesiems, neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo, taip pat mokiniams ir studentams, „iškritusiems“ iš profesinio mokymo įstaigų, mokslo ir studijų įstaigų ir neįgijusiems kvalifikacijos, reikalingos patekti į darbo rinką; 29.4. mokytojams; 29.5. dėstytojams; 29.6. profesijos mokytojams; 29.7. andragogams; 29.8. suaugusiems asmenims, kurie pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas mokosi, lavinasi, tobulina savo kvalifikaciją; 29.9. profesijos konsultantams/profesinio informavimo konsultantams; 29.10. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertams, metodininkams bei vertintojams. 30. Nauda iš ESF pagal Priemonę finansuojamų projektų veiklos turi atitekti Lietuvos teritorijoje esančioms tikslinėms grupėms. 31. 2005 m. kvietime teikti paraiškas numatyta skirti paramą projektams už 105 808 171 Lt, iš kurių ES lėšų yra ne daugiau kaip 77 920 682 Lt. Bendras Priemonės finansavimo planas pateikiamas šioje lentelėje (Lt): 2004–2006 m. finansavimo planas Metai Iš viso Viešosios lėšos iš viso ESF ES dalis (%) nacionalinės lėšos 2004–2006 211 163 794 211 163 794 158 372 844 75,0 52 790 950 III. KVIETIMŲ TEIKTI PARAIŠKAS SĄLYGOS 2005 METAIS IR REIKALAVIMAI KONKURSUI I. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS 32. Paraiškas ES paramai gauti iš Europos socialinio fondo pagal Priemonę gali teikti tik Lietuvoje registruoti viešieji juridiniai asmenys, nurodyti 33 punkte. Pagal šią priemonę privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims parama neteikiama. Tinkama projekto veiklos vykdymo vieta – Lietuvos teritorija. 33. Paraiškas gali teikti: 33.1. viešojo administravimo institucijos; 33.2. valstybės ir savivaldybių įstaigos; 33.3. švietimo, profesinio mokymo mokyklos, mokslo ir studijų institucijos; 33.4. mokslo ir studijų ekspertinės institucijos; 33.5. profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo institucijos; 33.6. profesinio mokymo ir studijų kokybės vertinimo centrai; 33.7. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai; 33.8. Žemės ūkio rūmai; 33.9. asociacijos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745), kurių viena iš pagrindinių veiklų yra švietimas; 33.10. viešosios įstaigos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), kurių pagrindinė veikla yra švietimas; 33.11. labdaros paramos fondai, administruojantys ES švietimo programas. 34. Pareiškėjų, paminėtų 33.9 ir 33.10 punktuose, švietimo veikla turi atsispindėti jų įstatuose. 35. Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais. Projekto partneriai gali būti tik tie juridiniai asmenys, kurie gali būti pareiškėjai pagal Gairių 33 punktą. Rinkdamasis partnerį (-ius) pareiškėjas turėtų atsižvelgti į partnerio žinias, įgūdžius, patirtį, sugebėjimą papildyti projektą reikalingais ištekliais ir įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. 36. Prieš pradėdami įgyvendinti projektą, pareiškėjas ir partneriai turi sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis privalo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) jungtinei veiklai ir jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi pareiškėjas ir projekto partneris (-iai), kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (šiuo atveju projekto įgyvendinimui). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti jungtinės veiklos dalyvių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, pareigų atlikimą, projekto valdymo bei priežiūros principus, veiklų įgyvendinimo pasiskirstymą, projekto rezultatų nuosavybę, atsakomybės ribas, dokumentų saugojimą ir kitas teises ir pareigas. Ši sutartis turi būti rašytinės formos ir atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsnių bei kitus reikalavimus: 36.1. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi atitikti bendruosius sutarties reikalavimus – joje turi buti nurodyta: 36.1.1. sutarties pavadinimas ir numeris; 36.1.2. data ir pasirašymo vieta (miestas ar vietove); 36.1.3. sutarties šalys (pareiškejas ir projekto partneris arba partneriai – istaigos ar institucijos) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys (jeigu steigimo dokumentus pasirašo ne įstaigos ar institucijos vadovas, reikalingas įgaliojimas; jeigu steigėjas yra užsienio bendrovė, įgaliojimas turi būti patvirtintas apostille arba notariškai, jeigu tarp Lietuvos ir tos šalies, kurios rezidentas yra steigėjas, pasirašyta ir galioja atitinkama sutartis); 36.1.4. sutarties tikslas; 36.2. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti detaliai reglamentuota: 36.2.1. koks jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių indėlis į projektą, kas atsakingas už bendro turto apskaitą, kokios partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam priklausys galutiniai projekto rezultatai, nupirkto ir sukurto turto ir atliktų darbų rezultatų nuosavybės teisės; 36.2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 36.2.3. jungtinės veiklos dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai ir asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklų sritis; apibrėžtos jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra; 36.2.4. jungtinės veiklos dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymų, išlaidų, nuostolių padengimo tvarka – kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į pareiškėjo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma; 36.2.5. asmenų, kurie atsakingi už informacijos apie sutarties pakeitimus pateikimą Agentūrai, nustatymas. Informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų; 36.2.6. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai (203 ir 204 punktai) ir kokios su tuo susijusios partnerių atsakomybės ribos. Partneriai turėtų laikytis tų pačių dokumentų saugojimo reikalavimų, kaip ir pareiškėjas; 36.2.7. sutartyje rekomenduojama nustatyti: 36.2.8. sutarties terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip iki patvirtinant galutinę projekto ataskaitą; 36.2.9. ginčų nagrinėjimo tvarką – kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata yra ta, kad nesutarimai sprendžiami derybomis, o jeigu derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka); 36.2.10. sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką – kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina informuoti projekto partnerius apie Agentūros ir Tarpinės institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka projekto partneriai bus supažindinti su pareiškėjo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos teikimo sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu projekto partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kt.; 36.2.11. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą – viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas turi būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai; 36.2.12. sprendimų, susijusių su bendrais reikalais, priėmimo tvarką; 36.2.13. bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių atlyginimo tvarką; 36.3. sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių rekvizitai ir parašai; 36.4. sutartyje taip pat turi būti nustatyta Valdymo grupės sudėtis ir jos pagrindinė veikla projekto įgyvendinimo metu (partnerių veiklos priežiūra, lėšų panaudojimo tikslingumo tikrinimas ir pan.). Valdymo grupės nariai gali būti projektu suinteresuotų grupių (valstybės institucijų, savivaldybių, socialinių-ekonominių ir regioninių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat projektų tikslinių grupių) atstovai. Valdymo grupė (mažiausiai iš trijų asmenų) turi būti sudaroma kiekvienam projektui. Į jos sudėtį negali būti įtraukiami projektą administruojantys arba vykdantys asmenys. Valdymo grupės uždavinys – užtikrinti sėkmingą projekto vykdymą, stebėti ir prižiūrėti projekto eigą, vertinti projekto rezultatus ir skatinti jų sklaidą. 37. Už projekto galutinius rezultatus tiesiogiai atsako pareiškėjas. 38. Pareiškėjas arba projekto partneris yra netinkami gauti paramą, jeigu jam yra iškelta byla dėl bankroto arba jis yra likviduojamas; yra neįvykdęs su mokesčių ir socialinio draudimo įnašų mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); jei paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją; yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą atliekančiai institucijai, projektų atrankos komitetui ar sprendimą dėl paramos skyrimo priimančiai institucijai dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo ar atrankos proceso metu, pažeidė kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. 39. Projektų, atrinktų finansuoti pagal Priemonę, visą tinkamų projekto išlaidų finansavimo sumą sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos. Pastarosios lėšos gali susidaryti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų kaip parama projektui, ir/arba projekto vykdytojo įnešamų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir/arba savivaldybės (išskyrus kitus ES finansinės paramos šaltinius). Bendrojo finansavimo lėšomis taip pat gali būti pripažįstamos projekto vykdytojo įnešamos fizinių ir/arba juridinių asmenų lėšos, skirtos viešiesiems tikslams. 40. Projektų, finansuojamų pagal Priemonę, tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė nei 345 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt, išskyrus 27.8 punkte nurodytą remiamą veiklos sritį, kuriai minimali tinkamų finansuoti išlaidų suma gali būti 100 000 Lt. II. PARAIŠKOS FORMA 41. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Tarpinės institucijos ir Agentūros interneto svetainėse bei viename iš nacionalinių dienraščių pagal kvietimo teikti paraiškas skelbimo formą (1 priedas). Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo teikti paraiškas dokumentacija skelbiama Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje www.smm.lt (skyriuje „ES parama“) bei Agentūros tinklalapyje www.esf.lt (skyriuje „Europos socialinis fondas“). 42. Vadovaudamasis šiomis Gairėmis, pareiškėjas pildo standartinę paraiškos skirti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (toliau vadinama – Paraiška) formą. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – paraiškos bendrosios (A) dalies (2 priedas) ir paraiškos specialiosios (B) dalies (3 priedas). Paraiškos bendroji (A) dalis yra vienoda visoms priemonėms, paraiškos specialiojoje (B) dalyje detaliau pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi pagal konkrečią priemonę teikiamiems projektams. 43. Paraiškos forma turi būti užpildyta vadovaujantis: paraiškos bendrosios (A) dalies pildymo instrukcija (4 priedas) bei paraiškos specialiosios (B) dalies pildymo instrukcija (5 priedas). Paraiškos turi būti užpildytos lietuvių kalba kompiuteriu. Ranka užpildytos paraiškos nebus nagrinėjamos. 44. Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneris (-iai) turi pateikti iš anksto nustatytą ir kvietime teikti paraiškas nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansuoti, arba kuriais remdamosi vertinime dalyvaujančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. Paraiškos priedai yra šie: 44.1. pareiškėjo ir jo partnerių steigimo dokumentų (įstatų, nuostatų, statutų) kopijos; 44.2. jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, prie projekto paraiškos pridedamos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys, sudarytos remiantis 36 punkte pateiktomis rekomendacijomis, ar jų kopijos; 44.3. projekto vadovo, projekto finansininko ir asmens, atsakingo už projekto stebėseną, gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) (6 priedas); 44.4. pareiškėjo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos; 44.5. pareiškėjo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos; 44.6. Registrų centro standartinis išrašas apie pareiškėjo ir jo partnerių įmonės statusą. Išrašas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms); 44.7. detalus projekto biudžetas ir projekto išlaidų pagrindimas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (7 priedas); 44.8. pareiškėjo ir jo partnerių už paskutinius 2 veiklos metus finansinių ataskaitų kopijos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms); 44.9. pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltinių pakankamumą ir realumą pagrindžiantys dokumentai (jei taikoma, t. y. jei pareiškėjas numatė įnešti nuosavas lėšas); 44.10. projekto loginė matrica (rekomenduojama); 44.11. projekto išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, apklausos, preliminarūs komerciniai pasiūlymai ir kita) (rekomenduojama). III. PARAIŠKŲ TEIKIMO IR PRIĖMIMO TVARKA 45. Paraiškos turi būti įteiktos asmeniškai, pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu laišku Agentūrai adresu: Paramos fondui Europos socialinio fondo agentūrai Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius 46. Paraiškos teikiamos Agentūrai užklijuotame ir antspauduotame voke. Pareiškėjas privalo viename antspauduotame voke (ar kitoje talpoje/pakete) pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildyta paraiškos forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, dvi paraiškos (užpildyta paraiškos forma ir priedai) kopijas, nurodant „KOPIJA“, ir elektroninę paraiškos versiją kompaktinėje plokštelėje (CD). 47. Rekomenduojama paraiškas susegti į lengvai išardomus segtuvus kietais viršeliais – nesusegtos paraiškos ir jų kopijos nebus vertinamos. Visi paraiškos ir pridedamų dokumentų lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka. Visi paraiškos lapai turi būti parafuoti. 48. Ant voko (ar kitoje talpoje/pakete) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, BPD priemonė, pagal kurią teikiama paraiška, ir atitinkamos priemonės remtina veiklos sritis. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas bei elektroninis paštas. Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama paraiška. 49. Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos paraiškos nagrinėjamos nebus. 50. Paraiškos turi būti pateikiamos iki nurodyto termino pabaigos – 2005 m. rugsėjo 19 d. 15 val. Siunčiant paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip 2005 m. rugsėjo 19 d. Vėliau gautos paraiškos nebus nagrinėjamos. Už paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 51. Atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks patvirtinimas išduodamas pateikimo metu. IV. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 52. Pareiškėjas gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo programoje tvarkos ir sąlygų, dėl pagal šias Gaires skiriamos paramos sąlygų, dėl paraiškos pildymo ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu bei faksu) ir žodžiu Agentūrai: telefonais: (8 5) 261 17 69, (8 5) 264 93 38; faksu (8 5) 260 82 81; elektroniniu paštu [email protected]. 53. Iš anksto susitarus, pareiškėjai šių Gairių 52 punkte nurodytą informaciją gali gauti susitikimo su Agentūros Projektų vertinimo departamento už priemonę atsakingais projektų vadovais metu. 54. Klausiant faksu ar elektroniniu paštu turi būti pateikiama aiški nuoroda į šias Gaires, kvietimo numerį (Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-03), taip pat pateikiamas klausiančiojo vardas ir pavardė, organizacijos pavadinimas, telefono ir fakso numeris bei el. pašto adresas. 55. Detali pareiškėjų informavimo ir konsultavimo tvarka yra nurodyta Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 56. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai, taip pat tokie, kurie gali būti svarbūs ir kitiems pareiškėjams, bus pateikti Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 57. Pareiškėjams informuoti organizuojami informaciniai seminarai. Apie seminarų datą, vietą ir laiką skelbiama Tarpinės institucijos ir Agentūros interneto svetainėse www.smm.lt ir www.esf.lt. V. PARAIŠKŲ VERTINIMO TVARKA 58. Už pateiktų paraiškų vertinimą yra atsakinga Agentūra, kuri prireikus, atliekant projektų naudos ir kokybės vertinimą, gali pasinaudoti nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimas vyksta pagal Agentūros nustatytą vidinę paraiškų vertinimo tvarką, suderintą su Tarpine institucija. 59. Vertinimo išvadas bei rekomendacijas Agentūra pateikia Tarpinei institucijai, o Tarpinė institucija vertinimo rezultatus teikia Projektų atrankos komitetui. 60. Paraiškų vertinimas yra pradedamas nuo paraiškų užregistravimo dienos. 61. Paraiška ir projektas įvertinami ir sprendimas dėl paramos skyrimo arba paraiškos atmetimo priimamas per 4 mėnesius nuo nustatytos galutinės paraiškų pateikimo datos. 62. Vertinimo metu Agentūra gali atlikti patikrą vietoje. Apie planuojamą patikrą vietoje pareiškėjas informuojamas raštu, kuriame nurodoma, kokia informacija, duomenys, dokumentai turi būti prieinami Agentūros darbuotojams. Paraiškoje pateiktos informacijos patikra vietoje turi būti atlikta per kuo trumpesnį laiką. Konkretų laiką, per kurį turi būti atlikta patikra, nustato Agentūra. Parengus patikros vietoje ataskaitą, paraiška vertinama toliau, atsižvelgiant į joje pateikiamą informaciją. Patikros metu nustačius, jog pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidingą arba klaidinančią informaciją, Agentūra gali atmesti paraišką. 63. Paraiškų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų: 63.1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, t. y. ar pateikti visi šiose Gairėse nurodyti dokumentai bei paraiškos priedai; 63.2. tinkamumo skirti paramą vertinimas, kuriuo metu nustatoma, ar pareiškėjas ir projektas yra tinkami gauti paramą pagal šią Priemonę; 63.3. projekto naudos ir kokybės vertinimas, kurio metu įvertinama, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka prioritetinius bendruosius BPD priedo ir specifinius projektų atrankos kriterijus, duoda daugiausia naudos, veiksmingiausiai panaudoja paramos lėšas bei kurių įgyvendinimas yra geriausiai suplanuotas. Šiame vertinimo etape projektai vertinami balais. Didžiausia projektui galima skirti balų suma gali sudaryti 100 balų. 64. Atliekant administracinės atitikties vertinimą, užpildoma administracinės atitikties vertinimo lentelė: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr. Paraišką priėmė Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: … Taip Ne Po patikslinimo 1 Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta, pareiškėjo antspauduota, sunumeruoti visi paraiškos ir jos priedų lapai 2 Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius 3 Pateikta elektroninė paraiškos versija 4 Paraiška užpildyta lietuvių kalba 5 Pateiktas 1 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos 6 Pateiktas 2 priedas. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų kopijos (jei taikoma) 7 Pateiktas 3 priedas. Projekto vadovo, projekto finansininko ir asmens, atsakingo už projekto stebėseną, gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) 8 Pateiktas 4 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus. 9 Pateiktas 5 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus 10 Pateiktas 6 priedas. Registrų centro standartinis išrašas apie projekto vykdytojo ir jo partnerių įmonės statusą (netaikoma biudžetinėms įstaigoms) 11 Pateiktas 7 priedas. Detalus projekto biudžetas ir projekto išlaidų pagrindimas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (Gairių 6 priedas) 12 Pateiktas 8 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius 2 veiklos metus kopijos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms) 13 Pateiktas 9 priedas. Pareiškėjo ir partnerio (-ių) nuosavų lėšų finansavimo šaltinių pakankamumą ir realumą pagrindžiantys dokumentai (jei taikoma) 14 Pateiktas 10 priedas. Projekto loginė matrica (rekomenduojama) 15 Pateiktas 11 priedas. Projekto išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai (rekomenduojama) VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 65. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, išskyrus atvejį, jei dokumentas yra rekomenduojamas pateikti arba pareiškėjas šio dokumento pateikti neprivalo, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nurodytą terminą pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. 66. Jei pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, Agentūra priima sprendimą atmesti paraišką. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, Agentūra per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo, nurodydama paraiškos atmetimo priežastis. 67. Teigiamai atsakius į visus administracinės atitikties vertinimo lentelės klausimus, išskyrus dėl dokumentų, kuriuos rekomenduojama arba neprivaloma pateikti, paraiška perduodama į tinkamumo vertinimo etapą. 68. Informacija apie administracinės atitikties vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 69. Tinkamumo skirti paramą vertinimą atlieka du Agentūros vertintojai pagal šią lentelę: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr. Paraišką priėmė Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: … Taip Ne Po patikslinimo 1 Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas 1.1 Pareiškėjas atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus 1.2 Pareiškėjo partneris atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus (jei taikoma) 1.3 Pareiškėjas ir/ar jo partneris turi tinkamų administracinių gebėjimų projektui vykdyti 2 Projekto tinkamumas finansuoti 2.1 Projektas atitinka BPD strategiją ir prisideda prie BPD ir Priemonės tikslų įgyvendinimo 2.2 Projekto tikslai ir veiklos (arba jų dalis) atitinka Priemonės remiamas bei Gairėse pareiškėjams nurodytas veiklos sritis 2.3 Tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nurodytas grupes 2.4 Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms politikoms: darnaus vystymosi, lygių galimybių, informacinės visuomenės, regioninės plėtros 2.5 Paraiškoje nurodytos privalomos paramos informavimo ir viešinimo priemonės 2.6 Paraiškoje pagrįstas projekto finansinis ir institucinis tęstinumas 2.7 Paraiškoje yra aprašyta ir pagrįsta pridėtinė projekto vertė 2.8 Projekto veiklos vieta atitinka nustatytus reikalavimus 2.9 Projekto įgyvendinimo trukmė atitinka Gairėse pareiškėjams nustatytus reikalavimus, t. y. projektas baigsis iki 2008 m. balandžio 30 d. 3 Projektų išlaidų tinkamumas 3.1 Prašoma suma nėra mažesnė už nustatytą minimalią ir neviršija nustatytos maksimalios tinkamų finansuoti išlaidų sumos 3.2 Pareiškėjo nuosavo indėlio finansavimo šaltiniai yra aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami ir pakankami (jei taikoma) 3.3 Projekto išlaidos yra aiškios, detalios, pagrįstos, realios, suplanuotos atsižvelgiant į metinį kainų augimą ir valiutų riziką ir būtinos projektui įgyvendinti 3.4 Projekto išlaidos (arba jų dalis) atitinka tinkamų išlaidų kategorijas VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) Maksimali siūloma tinkamų finansuoti išlaidų suma, litais Maksimalus siūlomas paramos projektui dydis, litais 70. Jeigu paraiška atitinka ne visus tinkamumo kriterijus, taip pat jei Agentūrai trūksta informacijos įvertinti paraišką, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nustatytą terminą pateikti trūkstamus ar papildomus duomenis, dokumentus, patikslinti ar papildyti paraiškoje pateiktą informaciją. Prireikus Agentūra gali kreiptis į atitinkamas institucijas papildomos informacijos apie pareiškėją bei paraišką ir naudotis išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais vertinant paraiškoje pateiktą informaciją. 71. Tinkamumo skirti paramą vertinimo etape yra vertinamas projektų atitikimas BPD strategijai, prisidėjimas prie Priemonės tikslų įgyvendinimo. 72. Tinkamumo skirti paramą vertinimo etape taip pat nustatomas maksimalus projektų tinkamų išlaidų dydis ir maksimalus paramos projektui dydis: 72.1. jeigu dalis projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo projekto veiklos sritims įgyvendinti, pareiškėjas raštu paprašomas pagrįsti tokias išlaidas ir/arba jam pasiūloma sumažinti dalį projekto išlaidų. Jei per Agentūros nurodytą terminą pareiškėjas nepateikia prašomos informacijos arba jo pateikta informacija nepagrindžia išlaidų būtinumo projekto veikloms įgyvendinti, nepagrįstos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Jei projekto išlaidos yra apskaičiuotos nesinaudojant pagrįstais įkainiais, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir atitinkamai sumažinti projekto tinkamas finansuoti išlaidas, apie tai informuodami pareiškėją; 72.2. Agentūra įvertina projekto pajamas, gaunamas arba numatomas gauti iš pardavimų, nuomos, paslaugų, mokesčių ir kitais būdais projekto įgyvendinimo metu ir vienerius metus po projekto pabaigos; 72.3. jeigu tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustatytas projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir galimas maksimalus paramos dydis skiriasi nuo paraiškoje pateiktų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir prašomos paramos dydžių, Agentūra raštu apie tai informuoja pareiškėją ir su juo suderina, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su Agentūros nustatytomis maksimalaus dydžio išlaidomis ir parama. Pareiškėjui sutikus, paraiška perduodama į kitą vertinimo etapą. Jei pareiškėjas nesutinka, Agentūra atmeta paraišką. 73. Tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, pareiškėjas privalo finansuoti iš savo arba partnerių turimų lėšų ar paskolų. 74. Vertinant projekto biudžetą atsižvelgiama į tai, ar numatomos išlaidos yra būtinos projektui įgyvendinti, ar jos yra realios, ar atitinka rinkos kainą ir ar jos yra tinkamos finansuoti pagal Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamentą Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių „ bei šias Gaires pareiškėjams. 75. Pagrindiniai projektų, kuriems teikiama ES parama, bendrojo finansavimo reikalavimai yra išvardyti Europos Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamente Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų. 76. Data, nuo kurios projekto išlaidos laikomos tinkamomis, pagal šias Gaires yra nuo Sutarties pasirašymo datos iki projekto vykdymo pabaigos datos, kuri bus numatyta Sutartyje. Visi projektai, kuriems skiriama ES parama, turi būti įgyvendinti iki 2008 m. balandžio 30 d., jeigu šių projektų paramos sutartys pasirašytos iki 2006 m. gruodžio 31 d. ES parama gali būti naudojama projekto išlaidoms, padarytoms iki jam pasibaigiant, kompensuoti. 77. Įvertinusi tinkamumą skirti paramą, Agentūra parengia išvadą, ar projektas yra tinkamas gauti paramą ir kokio maksimalaus dydžio parama gali būti suteikta, taip pat ar pareiškėjas sutinka įgyvendinti projektą su Agentūros nustatytu paramos dydžiu. 78. Paraiška po tinkamumo vertinimo yra atmetama, jei: 78.1. įvertinus paraiškoje pateiktą ir 70 punkte nustatyta tvarka pateiktą papildomą informaciją, duomenis, dokumentus, bent vienas iš tinkamumo vertinimo lentelės kriterijų yra vertinamas neigiamai, išskyrus atvejį, kai pareiškėjas šio dokumento pateikti neprivalo; 78.2. jei pareiškėjas atsisako pateikti arba neišsamiai pateikia 70 punkte nustatyta tvarka prašomą papildomą informaciją, duomenis, dokumentus, kurių reikia tinkamumo vertinimui atlikti; 78.3. jei pareiškėjas pateikia 70 punkte nustatyta tvarka prašomą informaciją nesilaikydamas Agentūros rašte nurodytų terminų; 78.4. jei pareiškėjas nesutinka su Agentūros siūlomu maksimaliu tinkamų projektų išlaidų dydžiu bei siūloma maksimalia paramos suma. 79. Agentūrai priėmus sprendimą atmesti paraišką, pareiškėjas apie tai informuojamas per 5 darbo dienas išsiunčiant jam informacinį pranešimą, kuriame nurodomos paraiškos atmetimo priežastys. 80. Surinkusi visus „taip“ projekto tinkamumo vertinimo lentelėje, paraiška pereina į kitą vertinimo etapą. 81. Informacija apie tinkamumo skirti paramą vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 82. Tinkami finansuoti projektai patenka į trečiąjį – projektų naudos ir kokybės vertinimo etapą. Šis vertinimas atliekamas projektui suteikiant balus pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Aukščiausias galimas įvertinimas yra 100 balų. 83. Projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka du Agentūros paskirti vertintojai. Jeigu vertintojų suteikti balai pagal atskirą vertinimo kriterijų skiriasi daugiau kaip 50 proc. nuo visos kriterijui skiriamos maksimalios balų sumos, Agentūra paskiria trečią vertintoją. 84. Atliekant projektų naudos ir kokybės vertinimą, pildoma ši vertinimo lentelė: Paraiškos Nr. Pareiškėjo pavadinimas Prašomos paramos suma Projekto pavadinimas Projekto įgyvendinimo vieta Projekto trukmė Kriterijai Maksimalus balas Skiriamas balas 1. Projekto rezultatų poreikio ir naudos pagrįstumas 75: 1.1. Projekto poreikio pagrįstumas 20: 1.1.1. tikslus problemos ir jos poveikio įvardijimas 2 1.1.2. atliktas kokybinis/kiekybinis poreikio tyrimas 6 1.1.3. projekto indėlis į švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų raidą (atitiktis LRV nutarimams, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymais partvirtintoms strategijoms, strategijų įgyvendinimo planams bei programoms bei kitiems LR ir ES teisės aktams) 4 1.1.4. tikslus projekto tiesioginės tikslinės grupės pasirinkimas (ar tiksliai ir kaip nustatyta, kam turi būti skirtas projektas) ir tikslinės grupės dydžio adekvatumas 6 1.1.5. projekto netiesioginių tikslinių grupių įvardijimas ir sąsaja su projektu sprendžiama problema 2 1.2. Projekto rezultatai ir pasekmės: 35: 1.2.1. projekto rezultatų nauda: 20: 1.2.1.1. projekto rezultatai aiškiai išmatuojami ir apibrėžti 4 1.2.1.2. projekto rezultatų apimtis atitinka iškeltą problemos mąstą 8 1.2.1.3. projekto naudos adekvatumas sąnaudoms 8 1.2.2. projekto rezultatų poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui (problemos atsiradimo priežasčių pašalinimas) 7 1.2.3. projekto rezultatų plataus poveikio užtikrinimas (laiko ir teritorijos atžvilgiu) ir ateities prognozių įvertinimas 4 1.2.4. projekto rezultatų ir/ar metodo inovatyvumas 2 1.2.5. projekto rezultatų papildomas socialinis-ekonominis poveikis atitinkamam sektoriui, regionui, socialinei gyventojų grupei 2 1.3. Projekto atitiktis Gairėse nurodytiems specifiniams Priemonės projektų atrankos kriterijams(kompleksiškumas, patrauklios mokymosi aplinkos kūrimas, iškritimo iš nuosekliojo mokymosi sistemos prevencija ir reintegracijos skatinimas, inovatyvių mokymosi metodų diegimas) 10 1.4. Projekto atitiktis Gairėse nurodytiems bendriesiems Priemonės atrankos kriterijams: 10 1.4.1. pareiškėjo ir/ar partnerių nuosavos lėšos 5 1.4.2. teigiamas projekto poveikis regionų išsivystymo skirtumų mažinimui 5 2. Projekto veiklos sričių įgyvendinimo suplanavimas, jų organizavimas ir valdymas 25: 2.1. Projekto įgyvendinimo planas: 10: 2.1.1. projekto veiklos aiškiai įvardytos (projekto veiklos nesidubliuoja; projekto veiklų nuoseklus išdėstymas laike) 5 2.1.2. aiškus priežasties – pasekmės ryšys tarp veiklų ir rezultatų 3 2.1.3. veiklos etapų trukmės ir pobūdžio adekvatumas numatytiems pasiekti rezultatams 2 2.2. Atsakomybės tarp projekto vykdytojų pasiskirstymas 6 2.3. Įgyvendinimo metodo (būdo) optimalumas: 6 2.3.1. alternatyvų analizė 3 2.3.2. pasirinkto metodo pagrindimas 3 2.4. Rizikos analizė 3 Maksimalus balas 100 85. Vertinant projekto poreikio pagrįstumą, atsižvelgiama į tikslų problemos ir jos poveikio įvardijimą, t. y. pareiškėjas paraiškoje turi labai konkrečiai įvardyti pagrindines problemas, kurias siekiama pašalinti, išanalizuoti problemų įveikimo sunkumus ir galimybes įrodant, kad problema yra konkreti, reali (o ne globali) bei paremta konkrečiu tikslinės grupės poreikiu. Pareiškėjas turi įvardyti problemos atsiradimo priežastis ir pasekmes, įrodyti ryšį tarp priežasties ir pasekmės bei tai, kad projekto vykdomomis veiklomis bus šalinamos problemos atsiradimo priežastys. Projekto poreikis įrodomas remiantis konkrečia statistine ar kokybine analize. Prioritetas teikiamas tų pareiškėjų projektams, kurių poreikiui pagrįsti atliktas kokybinis arba kiekybinis poreikio tyrimas. Vertinimo metu bus tikrinama, ar yra pateikta informacija apie projekto problemų šaltinius (tyrimai, apklausos, suinteresuotų šalių analizė), ar buvo atliktas nacionalinis, sektorinis, regioninis specialistų poreikio tyrimas, tiesiogiai susijęs su projektu sprendžiama problema, ir (arba) atlikta statistinė analizė remiantis oficialiais, ne senesniais kaip 2000 m. statistiniais duomenimis. Taip pat bus vertinamas projekto indėlis į bendrąsias švietimo, profesinio mokymo bei mokslo ir studijų raidos tendencijas, t. y. parodomas lyginamasis projekto svoris ir atitiktis strategijoms bei jų įgyvendinimo planams (žr. 8 priedą). Kitas svarbus projekto poreikio vertinimo aspektas yra paraiškoje pateikiamos problemos analizės tiesioginė sąsaja su tiksline grupe. Bus vertinama, ar pateikiama informacija apie specifines tikslinių grupių problemas, įvertinamas problemos realumas, aktualumas ir mastas. Finansinė parama pareiškėjui (pareiškėjo institucijai) turi tiesiogiai sietis su pareiškėjo teikiama pagalba tikslinei grupei ir tikslinės grupės problemos sprendimu. 86. Vertinant projekto rezultatus ir pasekmes bus atsižvelgiama į projekto rezultatų poveikį tikslinių grupių problemų sprendimui (problemos atsiradimo priežasčių pašalinimui), projekto rezultatų plataus poveikio užtikrinimą laiko ir teritorijos atžvilgiu. Pareiškėjas turi numatyti, kokios socialinės grupės, institucijos, susijusios su projekto sprendžiama problema papildomai galės naudotis projekto rezultatais. Bus atsižvelgiama į problemos sprendimo įtaką sektoriaus (švietimo, profesinio mokymo bei mokslo ir studijų) lygiu bei ateities prognozių įvertinimą. 87. Naudos ir kokybės vertinimo metu vertinama, kaip projektas atitinka vieną arba kelis Priemonės specifinius atrankos kriterijus: 87.1. kompleksiškumą, kuris gali būti vertikalus, jei projekto įgyvendinime dalyvauja kelių skirtingų administravimo lygmenų dalyviai (pavyzdžiui, mokykla ir savivaldybė), ir horizontalus, kai projekto įgyvendinimas apima kelias tos pačios rūšies institucijas tame pačiame ar skirtinguose regionuose; 87.2. patrauklios mokymosi aplinkos kūrimą, kaip modernių mokymo priemonių bei metodų sukūrimą ir diegimą, profesinio mokymo, aukštojo mokslo programų plėtrą bei atnaujinimą, mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimą ir palankių sąlygų kvalifikacijų poreikiui tenkinti sukūrimą; 87.3. iškritimo iš nuosekliojo mokymosi sistemos prevenciją ir reintegracijos skatinimą. Pagal šį kriterijų orientuojamasi į mechanizmų, mažinančių „iškritimą“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos, kūrimą; skatinimą, kad jauni žmonės liktų švietimo sistemoje ir įgytų profesinę kvalifikaciją, įskaitant mokytojų, tėvų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo stiprinimą; profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugų plėtrą; antros galimybės suteikimą vaikams ir suaugusiesiems, plečiant neformaliojo švietimo paslaugas valstybinėse formaliojo švietimo įstaigose, diegiant nuotolinį mokymą, sudarant patrauklesnę mokymosi aplinką, kuriant ir diegiant naujoviškus jaunuolių ir suaugusiųjų mokymosi bei profesinio mokymo metodus; 87.4. inovatyvių mokymosi metodų diegimą. Pagal šį kriterijų orientuojamasi į informacinių technologijų, teikiančių galimybę kvalifikaciją įgijusiems asmenims lengvai prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių ekonomikos ir darbo rinkos poreikių, naudojimą mokymosi procese, naujų technologijų praktinį mokymą, naujų technologijų praktinio mokymo medžiagos sukūrimą. 88. Jei pagrindinis projekto tikslas visiškai atitinka bent vieną iš specifinių Priemonės atrankos kriterijų, paminėtų šių Gairių 87.2, 87.3, 87.4 punktuose, projektui maksimaliai skiriami 8 balai; jei projekto uždaviniai ar veiklos papildomai tenkina vieną arba kelis Priemonės specifinius atrankos kriterijus, paminėtus šių Gairių 87.2, 87.3, 87.4 punktuose, projektui taip pat skiriami papildomi 2 balai. Už visišką atitiktį kriterijui, paminėtam šių Gairių 87.1 punkte, maksimaliai skiriami 2 balai. Bendra balų suma už atitiktį Priemonės specifiniams atrankos kriterijams negali viršyti 10 balų. 89. Naudos ir kokybės vertinimo metu taip pat nustatoma, kaip projektas atitinka bendruosius BPD priedo atrankos kriterijus: 89.1. pareiškėjo ir jo partnerio nuosavos lėšos; 89.2. teigiamas poveikis regionų išsivystymo skirtumų mažinimui (ypatingai probleminėse teritorijose). Vadovaujantis BPD skyriaus „Regionų dimensija“ nuostatomis, probleminiai Lietuvos regionai yra Marijampolės, Tauragės apskritys, Šalčininkų, Skuodo rajonai bei Ignalinos AE zona. 90. Projekto vertinimo metu pareiškėjams už projekto veikloms vykdyti numatytą savo ar partnerių įnašą, atsižvelgiant į įnašo sumą (procentais), bus skiriama iki 5 balų (jei savo įnašu prisidedama nuo 1 iki 5 proc. visos projekto vertės, skiriami 2 balai, jei nuosavas įnašas yra nuo 5 iki 10 proc. – skiriami 4 balai, jei nuosavas įnašas didesnis nei 10 proc. visos projekto vertės – skiriami 5 balai). Maksimalus balas už teigiamą poveikį regionų išsivystymo skirtumų mažinimui yra 5 balai. 91. Siekiant užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą, naudos ir kokybės vertinimo metu atsižvelgiama į projekto veiklos sričių įgyvendinimo planavimą bei projekto veiklų organizavimą ir valdymą. Vertinama, ar yra aiškiai išvardytos projekto veiklos, ar projekto veiklos nesidubliuoja, ar jos aiškiai išdėstytos laike, ar yra priežasties–pasekmės ryšys tarp veiklų ir rezultatų bei ar veiklos suskirstytos į etapus, kurie siejasi tarpusavyje. Pareiškėjas turi nurodyti organizacinę projekto struktūrą, numatyti funkcijų ir atsakomybės padalijimą tarp projektą vykdančių asmenų. Svarbus aspektas vertinant projekto metodiką yra alternatyvų analizė bei pasirinktojo metodo pagrindimas, todėl bus kreipiamas dėmesys į tai, ar pareiškėjas išanalizuoja projekto aplinkos veiksnius, ar palygina savo siūlomą metodiką su kitomis galimomis alternatyviomis metodikomis ir įrodo, kad jo siūlomas projekto tikslų pasiekimo būdas pats tinkamiausias šios tikslinės grupės problemai išspręsti. Atliekant rizikos analizės vertinimą, įvertinama, ar pareiškėjas atsižvelgė į nuo jo nepriklausančius veiksnius ir sąlygas, reikalingas projektui pradėti ir projekto uždaviniams įgyvendinti laiku bei tokios apimties, kaip numatyta veiklų plane; ar pareiškėjas numatė rizikos išvengimo būdus arba papildomas garantijas, kad projektas būtų įgyvendintas sėkmingai; ar numatyti atsiradusių problemų sprendimo būdai, jei rizikos išvengti neįmanoma. 92. Vertinimo metu atsižvelgiama į paraiškoje pateiktą informaciją bei dokumentus. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame per Agentūros nurodytą terminą prašoma pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją, kurios nepateikus arba jei pareiškėjo pateikta trūkstama informacija yra nepakankama, vertinimo metu mažinamas atitinkamos kategorijos balų skaičius. 93. Agentūra užtikrina, kad bus laikomasi vertinimo procedūrų terminų, skaidrumo bei nešališkumo principų. 94. Informacija apie naudos ir kokybės vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 95. Informacija apie atrankos komiteto rekomendacijas skelbiama Tarpinės institucijos interneto svetainėje www.smm.lt. VI. PARAIŠKŲ ATRANKOS TVARKA 96. Įvertinusi paraiškas ir projektus, Agentūra parengia vertinimo ataskaitą, kurioje pateikia visų atliktų vertinimų suvestines ir teikia ją Tarpinei institucijai. Tarpinė institucija teikia projektus svarstyti Projektų atrankos komitetui. Projektų atrankos komitetas, teikdamas rekomendacijas skirti paramą projektams finansuoti arba neskirti paramos, vadovaujasi vertinimo ataskaitoje pateikta projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatų suvestine, sudaryta iš eilės tvarka, pagal vertinimo metu surinktų balų skaičių, nurodytų paraiškų. 97. Projektų atrankos komitetui svarstyti pateikiami visi projektai, išskyrus administracinės atitikties bei tinkamumo skirti paramą vertinimo etapuose atmestus projektus, tačiau Projektų atrankos komitetas posėdžio metu turi teisę nuspręsti svarstyti tik tuos projektus, kurie vertinimo metu surinko 65 ir daugiau balų iš 100 galimų, ir nesvarstyti projektų, kuriems įgyvendinančioji institucija rekomendavo neskirti paramos. 98. Projektų atrankos komitetas, apsvarstęs Agentūros pateiktą vertinimo ataskaitą, socialinių-ekonominių ir regioninių partnerių pasiūlymus, stebėtojų ekspertų išvadas ir Projektų atrankos komiteto narių argumentus bei kitą informaciją, susijusią su pateiktais atrankai projektais, gali teikti Tarpinei institucijai vieną iš šių rekomendacijų: 98.1. skirti paramą projektui įgyvendinti; 98.2. neskirti paramos projektui įgyvendinti. Rekomendacijos neskirti paramos projektui įgyvendinti motyvai nurodomi Projektų atrankos komiteto posėdžio protokole; 98.3. grąžinti projektą Agentūrai pakartotinai vertinti, jei paraiškų vertinimo ataskaitoje nepakanka informacijos sprendimui priimti arba posėdžio metu Projektų atrankos komiteto nariai, socialiniai-ekonominiai partneriai ar kitų institucijų ir įstaigų atstovai ir ekspertai pateikė dokumentais grindžiamą informaciją apie svarstomą projektą, kuri galėjo turėti įtakos projekto vertinimo rezultatams. Tokiu atveju Tarpinė institucija grąžina paraišką Agentūrai ir nurodo pakartotinio vertinimo terminus. Agentūra informuoja pareiškėją apie atliekamą pakartotinį vertinimą. Agentūra privalo iš naujo įvertinti paraišką, atsižvelgdama į Projektų atrankos komiteto pastabas, ir per nurodytą laiką pateikti Tarpinei institucijai naują paraiškų vertinimo ataskaitą. Kitų paraiškų svarstymas turi būti atidėtas tol, kol bus gautos pakartotinio vertinimo išvados, išskyrus atvejus, kai pagal visas pateiktas paraiškas, perėjusias administracinės atitikties ir tinkamumo skirti paramą etapus, prašoma paramos suma neviršija bendros kvietimui teikti paraiškas skirtos paramos sumos; 98.4. atidėti rekomendacijos dėl paramos skyrimo priėmimą iki kito Projektų atrankos komiteto posėdžio ir posėdžio protokole nurodyti sprendimo motyvus bei kito Projektų atrankos komiteto posėdžio datą. Kitų paraiškų svarstymas turi būti atidėtas tol, kol bus gautos pakartotinio vertinimo išvados, išskyrus atvejus, kai pagal visas pateiktas paraiškas, perėjusias administracinės atitikties ir tinkamumo skirti paramą etapus, prašoma paramos suma neviršija bendros kvietimui teikti paraiškas skirtos paramos sumos. Projektų atrankos komitetas negali pakartotinai atidėti rekomendacijos dėl paramos skyrimo tam pačiam projektui; 98.5. teikti kitokį, negu nurodyta įgyvendinančiosios institucijos vertinimo ataskaitoje, projektų prioritetiškumą, jeigu Projektų atrankos komitetas nusprendžia, kad tam tikri projektai yra svarbesni šalies socialinei ir ekonominei plėtrai, ekonominės ir socialinės sanglaudos tarp skirtingų Lietuvos regionų didinimui. 99. Projektų atrankos komiteto rekomendacijos išdėstomos posėdžio protokole. Protokolo nutariamoji dalis skelbiama Tarpinės institucijos interneto svetainėje www.smm.lt. IV. PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS I. GALUTINIO SPRENDIMO PRIĖMIMAS 100. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima Tarpinė institucija per kuo trumpesnį laiką, bet ne anksčiau nei per 3 darbo dienas po to, kai pasirašoma Projektų atrankos komiteto protokolo nutariamoji dalis. Galutinio sprendimo dėl paramos skyrimo kopija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo yra išsiunčiama Agentūrai. 101. Tarpinės institucijos sprendimas tvirtinamas ministro arba jo įgalioto atstovo įsakymu ar potvarkiu. Sprendime nurodoma: 101.1. pagrindas skirti paramą arba neskirti paramos (Projektų atrankos komiteto posėdžio protokolo data ir numeris, Agentūros paraiškų vertinimo ataskaitos registracijos numeris); 101.2. projektas arba sąrašas projektų, kuriems finansuoti skiriama parama bei maksimalios galimos paramos, skiriamos kiekvienam projektui, dydis ir paramos lyginamoji dalis nuo visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų, nurodant specialiųjų valstybės biudžeto programų pavadinimus ir kodus; 101.3. projektas arba sąrašas projektų, kuriems neskiriama parama; 101.4. priežastys, dėl kurių neskiriama parama Projektų atrankos komiteto rekomenduotiems projektams (jei tokių projektų yra). 102. Sprendimas skirti paramą pripažįstamas netekusiu galios, jei pareiškėjas atsisako pasirašyti Sutartį arba jos nepasirašo per Agentūros nustatytą terminą. 103. Su pareiškėjais, kurių projektams nuspręsta skirti paramą, Tarpinė institucija ir Agentūra sudaro Sutartį (Taisyklių 7 priedas). Jeigu projektui nuspręsta neskirti finansavimo, Agentūra tokiam pareiškėjui siunčia pranešimą su paaiškinimais per 10 darbo dienų po to, kai ji gauna Tarpinės institucijos sprendimą. 104. Informacija apie Tarpinės institucijos priimtus sprendimus skelbiama Tarpinės institucijos ir Agentūros interneto svetainėse: www.smm.lt ir www.esf.lt. II. SUTARČIŲ PASIRAŠYMAS 105. Agentūra, gavusi Tarpinės institucijos sprendimą dėl paramos suteikimo, pareiškėjui registruotu laišku išsiunčia raštą, kuriame informuojama apie suteiktą paramą, apie pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo terminą, nurodomi dokumentai, kuriuos būtina turėti pasirašant sutartį, taip pat kiti pasirašytos Sutarties pateikimo Agentūrai būdai. 106. Pareiškėjui per pranešime nustatytą pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo terminą nepasirašius Sutarties projekto, pasiūlymas pasirašyti Sutartį netenka galios ir parama projektui neteikiama. 107. Pasibaigus pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo terminui, Agentūra, jei Sutartis nebuvo pasirašyta, registruotu laišku išsiunčia pareiškėjui raštą apie pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo termino pabaigą ir informuoja pareiškėją, kad jis neteko galimybės gauti paramą projektui. 108. Pareiškėjas, negalėdamas pasirašyti Sutarties per pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo terminą, turi teisę per nustatytą pasirašyti Sutartį galiojimo terminą pateikti Agentūrai motyvuotą prašymą nustatyti kitą terminą Sutarčiai pasirašyti. Jeigu nustatoma, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis negalėjo pasirašyti Sutarties per pasiūlyme pasirašyti Sutartį galiojimo terminą, yra svarbios, Agentūra, gavusi Tarpinės institucijos sutikimą, gali nustatyti naują terminą Sutarčiai pasirašyti, tačiau tik tuomet, jei terminas buvo uždelstas ne daugiau kaip 1 mėnesį. 109. Jei pareiškėjas Sutarties nepasirašo ir todėl panaudojamos ne visos konkrečiam kvietimui teikti paraiškas skirtos lėšos, Agentūra siūlo paskirti likusias lėšas eilės tvarka geriausius įvertinimus gavusiems projektams. 110. Iki Sutarties pasirašymo Sutarties nuostatos gali būti keičiamos tik aptikus klaidų bei prieštaravimų tarp Sutarties nuostatų, taip pat nustačius neatitikimus Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Visais kitais atvejais Sutartyje įrašoma tik informacija, susijusi su konkretaus projekto ir pareiškėjo duomenimis Sutartyje numatytose dalyse. 111. Su pareiškėju, kuris priėmė pasiūlymą dėl paramos suteikimo, sudaroma Sutartis, kurią pasirašo Agentūros įgaliotas atstovas, Tarpinės institucijos įgaliotas atstovas bei pareiškėjas. Sutartis sudaroma 3 egzemplioriais, kurie turi vienodą teisinę galią. III. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS 112. Pareiškėjai turi teisę apskųsti Agentūros, Tarpinės, vadovaujančiosios ir mokėjimo institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, atranka, sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu. 113. Agentūros veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu ir atranka, pareiškėjas gali apskųsti Tarpinei institucijai raštu per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Agentūros veiksmus. Tarpinė institucija, gavusi pareiškėjo skundą, per 20 darbo dienų nuo jo užregistravimo dienos privalo išnagrinėti skunde pateiktus argumentus ir priimti sprendimą, ar jie pagrįsti, atsižvelgdama į paraiškos registravimo ir vertinimo dokumentus. Jei Tarpinė institucija nusprendžia, jog Agentūros veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, ji apie tai informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos. Jei Tarpinė institucija nusprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad Agentūros veiksmai yra nepagrįsti, ji gali įpareigoti Agentūrą pakartoti vertinimo procedūrą arba atlikti kitus veiksmus. Tokiu atveju Tarpinė institucija nustato terminą, per kurį vertinimo procedūra turi būti pakartota arba atlikti kiti veiksmai, ir apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos. 114. Tarpinės institucijos veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos atranka ir sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimu, pareiškėjas gali apskųsti vadovaujančiajai institucijai per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Tarpinės institucijos veiksmus arba neveikimą. Vadovaujančioji institucija pareiškėjo skundą apsvarsto ir priima sprendimą per 20 darbo dienų nuo jo užregistravimo dienos. Vadovaujančioji institucija gali nuspręsti pratęsti šį terminą, jei skundui nagrinėti reikia gauti papildomos informacijos. Nusprendusi, kad skundas yra nepagrįstas, vadovaujančioji institucija informuoja apie tai pareiškėją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos, nurodydama sprendimo motyvus. Nusprendusi, kad skundas yra pagrįstas, vadovaujančioji institucija nustato, kokius veiksmus Tarpinė institucija turi atlikti, nustato jų atlikimo terminus ir apie tai per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos informuoja pareiškėją. 115. Projekto vykdytojas turi teisę apskųsti Tarpinei institucijai Agentūros veiksmus ar neveikimą, susijusius su jo įgyvendinamu projektu per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Agentūros veiksmus ar neveikimą. Tarpinė institucija, gavusi projekto vykdytojo skundą, per 10 darbo dienų nuo skundo užregistravimo dienos privalo išnagrinėti skunde pateiktus argumentus ir priimti sprendimą, ar jie pagrįsti. Tarpinė institucija gali nuspręsti pratęsti šį terminą, jei skundui nagrinėti reikia gauti papildomos informacijos. Nusprendusi, kad skundas yra nepagrįstas, Tarpinė institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie šį sprendimą informuoja pareiškėją. Jei Tarpinė institucija nusprendžia, kad skundas yra pagrįstas, ji paveda Agentūrai imtis Tarpinės institucijos siūlomų veiksmų, nustato veiksmų atlikimo terminus ir informuoja apie tai projekto vykdytoją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos. 116. Projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai Tarpinės institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su jo įgyvendinamu projektu per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Tarpinės institucijos veiksmus ar neveikimą. Vadovaujančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo skundą, per 10 darbo dienų nuo skundo užregistravimo dienos privalo išnagrinėti skunde pateiktus argumentus ir nustatyti, ar jie pagrįsti. Vadovaujančioji institucija gali nuspręsti pratęsti šį terminą, jei skundui nagrinėti reikia gauti papildomos informacijos. Nusprendusi, kad skundas nėra pagrįstas, vadovaujančioji institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja pareiškėją. Jei vadovaujančioji institucija nusprendžia, kad skundas yra pagrįstas, ji paveda Tarpinei institucijai imtis vadovaujančiosios institucijos siūlomų veiksmų, nustato veiksmų atlikimo terminus ir informuoja apie tai projekto vykdytoją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos. 117. Vadovaujančioji ir Tarpinė institucijos skundams nagrinėti gali sudaryti nepriklausomas skundų nagrinėjimo komisijas. 118. Pareiškėjas ar projekto vykdytojas, nesutikdamas su Agentūros, Tarpinės ar vadovaujančiosios institucijų sprendimais ar veiksmais, gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. V. PROJEKTO IŠLAIDOS I. BENDROS PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMO TAISYKLĖS 119. Paraiškoje nurodomos visos tinkamos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Išlaidų tinkamumo reikalavimai taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (ESF ir bendrojo finansavimo lėšoms) ir pareiškėjo indėliui. Tinkamos išlaidos turi būti: 119.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos teikimo sutartyje. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal bendrą jų kontekstą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą bei atsižvelgiant į vidutinį metinį kainų augimą ir valiutų riziką. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklų planą; 119.2. patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant išlaidas auditui), kuris yra nustatytas paramos teikimo sutartyje, ir atitikti gero finansų valdymo principus išlaidų veiksmingumo atžvilgiu; 119.3. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ar jo partnerių apskaitoje bei pagrįstos jas pateisinančių ir įrodančių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis (jeigu tai pirkimai – konkurso tvarka pasirinktų rangovų, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sąskaitos (kurių išrašymo data negali būti vėlesnė nei 2008 m. balandžio 30 d.), pateiktos projekto vykdytojui pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) ar Agentūros nustatytą pirkimų tvarką). 120. Projekto išlaidos turi atitikti Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 nustatytus išlaidų tinkamumo reikalavimus. 121. Pirkimo ir (arba) importo PVM, kurį projekto vykdytojas ir partneris (-iai) gali įtraukti į PVM atskaitą, yra netinkamos finansuoti išlaidos. 122. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, prie kurių pateikti pasirašyti suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktai. 123. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti mokesčiai bei rinkliavos: 123.1. Projekto vykdytojų ir (arba) partnerių sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM pripažintinas tinkamomis finansuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektų išlaidomis, kai: 123.1.1. remiamo projekto įgyvendinimo metu pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas ne ekonominei veiklai; 123.1.2. remiamo projekto įgyvendinimo metu pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekių ir (arba) paslaugų, skirtų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin, 2003, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, Nr. 135-4892) 20–26, 29 ir 33 straipsniuose nustatytoms veiklos rūšims, kurias vykdant prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos ES valstybės narės PVM neapmokestinamas; 123.1.3. projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, įsigydami prekių ir (arba) paslaugų, sumoka pirkimo ir (arba) importo PVM, kuris negali būti atskaitomas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus; 123.1.4. Tarpinė institucija ir Agentūra priima sprendimą į tinkamas finansuoti projektų išlaidas įtraukti projekto metu sumokėtą pirkimo ir (arba) importo PVM, kurį sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, neįsiregistravę PVM mokėtojais, nes bendra atlygio jiems už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. Šiuo atveju Tarpinė institucija ir Agentūra turi užtikrinti, kad įgyvendinant ar įgyvendinus projektą asmenys, kuriems buvo kompensuotas jų sumokėtas pirkimo ir (arba) importo PVM, įtraukto į projekto biudžetą neatskaitys; 123.2. Kai projekto vykdytojų ir (arba) partnerių vykdoma veikla yra mišri, šių asmenų sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM paskirstomas vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 59 straipsniu. Paskirsčius sumokamą pirkimo ir (arba) importo PVM, į tinkamas finansuoti projektų išlaidas gali būti įtraukiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nenurodytai veiklai tenkantis pirkimo ir (arba) importo PVM; 123.3. projekto vykdytojų ir (arba) partnerių sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM pripažintinas netinkamomis finansuoti projektų išlaidomis, jei: 123.3.1. projekto įgyvendinimo metu pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai; jeigu projekto vykdytojai nėra PVM mokėtojai, sprendimas dėl sumokamo pirkimo ir (arba) importo PVM pripažinimo tinkamomis finansuoti projektų išlaidomis priimamas vadovaujantis Sumokamo pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio pripažinimo tinkamomis finansuoti projektų išlaidomis tvarkos aprašo 5.4 punktu (Taisyklių 13 priedas) (toliau vadinama – PVM tvarkos aprašas); 123.3.2. pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, kuriems taikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus I–III skirsniuose nurodytos specialios PVM apmokestinimo schemos; 123.3.3. pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai kitais PVM tvarkos aprašo II skyriuje nenurodytais, atvejais; 123.4. kiti mokesčiai ir rinkliavos. Jei šie mokesčiai būtini projektui įgyvendinti, jie traktuojami kaip tinkamos projekto išlaidos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą. 124. Projekto pajamos yra laikomos vienu iš projekto finansavimo šaltinių. Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir (arba) jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje kartu su valstybiniu įnašu; įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones (pvz., ilgalaikė nuoma). Pajamos atitinkamai sumažina skiriamos paramos lėšų sumą. II. TINKAMŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 125. Išlaidų tinkamumas finansuoti apibrėžiamas pagal išlaidų kategorijas; 126. Projekto administracinės išlaidos: 126.1. biuro prekės. Šioms išlaidoms priskiriamos tiesiogiai su projekto administravimo reikmėmis susijusios prekės, kurios pagal organizacijos taikomą apskaitos tvarką nėra laikomos ilgalaikiu turtu ir yra būtinos projektui įgyvendinti; 126.2. biuro išlaikymas. Nurodomos projekto administracinių patalpų išlaikymo (patalpų nuoma, komunalinės paslaugos) išlaidos; 126.3. darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto vykdytojo ir (arba) jo partnerių darbuotojams (projekto vadovui, finansininkui, asmeniui, atsakingam už projekto stebėseną) planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis už laiką, dirbtą administruojant projektą pagal darbo sutartis. Nedideliuose projektuose šias tris funkcijas gali atlikti 1–2 asmenys. Kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar atskiros pareigybės įvedimas yra pagrįstas ir neproporcingai nedidina administravimo išlaidų. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančio personalo darbo užmokestis už papildomą darbo laiką, skirtą išimtinai projektui administruoti, yra tinkamos išlaidos. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien projekto veikloje, tinkamos projekto išlaidos gali būti tik užmokestis už tą laiką, kuris buvo skirtas projekto administracinėms veikloms atlikti. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: priskaitytas darbo užmokestis, darbdavio mokamos įmokos (socialinio draudimo įmokos (31 proc.), įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.), ligos pašalpa, atostogų rezervas. Apskaičiuojant atostogų rezervą turi būti atsižvelgiama į konkretaus asmens planuojamą dirbti laiką projekte. Planuojami darbuotojų dienos darbo įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais). Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su jų darbu administruojant projektą, negali būti kompensuojamos iš paramos lėšų. Tokios išlaidos gali būti numatomos kaip pareiškėjo nuosavo indėlio dalis, jei pareiškėjas skiria nuosavų lėšų projektui bendrai finansuoti; 126.4. personalo mokymas. Projektą administruojančio personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose bei seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios būtinos įgyvendinant projektą. Personalo mokymui skirtos išlaidos pateisinamos tik išskirtiniais atvejais. Šios išlaidos tinkamos tik išskirtiniais atvejais, nes projektą administruojantis personalas turi turėti reikiamą šiam darbui patirtį, kvalifikaciją ir žinių; 126.5. personalo kelionių išlaidos. Nurodomos projektą administruojančių darbuotojų su projektu susijusių kelionių išlaidos. Kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi) išlaidos (kelionė, dienpinigiai, apgyvendinimo išlaidos). Kelionių išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas; 126.6. administravimo paslaugų pirkimo išlaidos. Projekto administravimo paslaugos gali būti perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, o jei pareiškėjas nėra pagal šį įstatymą apibrėžiamas kaip perkančioji organizacija – Agentūros patvirtinta pirkimų tvarka; projekto administravimo išlaidos turi atitikti rinkos kainas ir būti pagrindžiamos realiais projekto poreikiais. 127. Projekto vykdymo išlaidos: 127.1. darbo užmokesčio sąnaudos. Nuolatinių pareiškėjo ir (arba) partnerių darbuotojų (pvz.: dėstytojai, konsultantai), vykdančių tiesiogines projekto veiklas, planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis už darbo laiką, dirbtą vykdant projektą. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančio personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projektui vykdyti, yra tinkamos išlaidos. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien projekto veikloje, tinkamas projekto išlaidas sudaro darbo užmokestis už tą laiką, kuris buvo skirtas projekto veikloms atlikti. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: priskaitytas darbo užmokestis, darbdavio mokamos įmokos (socialinio draudimo įmokos (31 proc.), įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.)), ligos pašalpa, atostogų rezervas. Apskaičiuojant atostogų rezervą turi būti atsižvelgta į konkretaus asmens planuojamą darbo laiką projekte. Planuojami darbuotojų dienos darbo įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais). Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su dalyvavimu projekto veiklose, negali būti kompensuojamos iš paramos lėšų. Tokios išlaidos gali būti numatomos kaip pareiškėjo nuosavo indėlio dalis, jei pareiškėjas skiria nuosavų lėšų projektui bendrai finansuoti; 127.2. personalo mokymas. Personalo, tiesiogiai atliekančio projekto veiklas, dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios būtinos įgyvendinant projektą. Tačiau šios išlaidos tinkamos tik išskirtiniais atvejais, nes projektą vykdantis personalas turi turėti reikiamą šiam darbui patirtį, kvalifikaciją ir žinių; 127.3. personalo kelionių išlaidos. Su projekto įgyvendinimu susijusių kelionių į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi) išlaidos (kelionė, dienpinigiai, apgyvendinimo išlaidos). Kelionių išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas; 127.4. paslaugų, prekių ir darbų pirkimas. Projektui įgyvendinti būtinų paslaugų (pvz., konsultavimo, mokymo, renginių organizavimo; kompiuterinės technikos, programinės įrangos, transporto priemonių nuomos išlaidos) pirkimo išlaidos, atitinkančios vidutinius rinkos įkainius. Projekto tikslams įgyvendinti ir tiesioginės tikslinės grupės poreikiams užtikrinti gali būti leidžiamos knygos (vadovėliai), tačiau jos negali būti pardavinėjamos. Knygų ar kitokios mokomosios medžiagos leidybos apimtis gali būti didesnė nei projekto tiesioginės tikslinės grupės narių skaičius, jei tai yra ekonomiškai naudinga (pvz., leidybos kaina komerciškai yra vienoda). Tokiu atveju, užtikrinant projekto tęstinumą, pareiškėjas ir/ar projekto partneriai įsipareigoja perteklines knygas ar kitą išleistą mokomąją medžiagą per 1 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos skirti netiesioginių tikslinių grupių atstovų poreikiams tenkinti (perduodant knygas į pareiškėjo, projekto partnerių ar kitų susijusių institucijų bibliotekas ar pan.). Paslaugų pirkimas, kurį atlieka projekto vykdytojas ir/arba jo partneris (-iai), turi būti vykdomas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka bei Agentūros parengtomis pirkimų taisyklėmis. Jeigu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą projekto vykdytojas arba jo partneris(-iai), atliekantys pirkimus, nėra perkančioji organizacija, būtina vadovautis Agentūros patvirtinta pirkimų tvarka; 127.5. išlaidos patalpoms, kurios naudojamos projekto veikloms. Su projekto veiklomis susijusių patalpų nuoma, komunalinės paslaugos (šildymas, dujos, vanduo ir pan.), telefonų pokalbiai ir pan. Projekto vykdytojo nuosavų patalpų ar nemokamų patalpų nuomos išlaidos nėra tinkamos išlaidos; 127.6. ilgalaikio turto, kuris naudojamas projekto veikloms, nusidėvėjimo/amortizacijos išlaidos. Projektui vykdyti (pvz., mokymui) reikalingos kompiuterinės įrangos, programinės įrangos nusidėvėjimo išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su projekto veiklų įgyvendinimu ir priskiriamos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Jei pareiškėjas pats tam tikrų projekto veiklų (pvz., mokymo) nevykdo, o perka paslaugas viešųjų pirkimų arba pirkimų būdu, mokymo teikėjas turi užtikrinti visą mokymo proceso organizavimą, įskaitant ilgalaikį turtą, skirtą mokymams vykdyti. Tokiais atvejais ilgalaikio turto nusidėvėjimas traktuojamas kaip netinkamos išlaidos. 127.7. Įrangos, tiesiogiai susijusios su projekto veikla, nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos, jei: 127.7.1. nacionalinės, Europos Sąjungos ar kitos paramos lėšos nebuvo naudojamos tokiam turtui ar įrenginiams įsigyti; 127.7.2. apskaičiuotos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais; 127.7.3. susijusios tik su projekto įgyvendinimo laikotarpiu; 127.7.4. kitos projekto vykdymo išlaidos. 128. Kitos išlaidos: 128.1. auditas. Nurodomos išlaidos projekto auditui. Audito sąskaita turi būti pateikta ir apmokėta prieš baigiantis projektui, nes viena iš išlaidų tinkamumo sąlygų – projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos projekto įgyvendinimo metu; 128.2. informacijos sklaida ir reklama. Informacijos apie projektą sklaidos skelbimuose, stenduose, specialiuose leidiniuose išlaidos; informacijos pateikimo žiniasklaidos priemonėse ir projekto dokumentuose, projekto interneto svetainės sukūrimo ir kitos išlaidos, susijusios su informavimu apie ES struktūrinių fondų paramą; 128.3. finansinės paslaugos. Nurodomos projektui vykdyti išmokamo avanso laidavimo (garantijos) planuojamos išlaidos, jeigu avanso suma yra didesnė nei 10 000 Lt (ši nuostata netaikoma biudžetinėms įstaigoms), turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu), banko mokesčiai už specialios paramos sąskaitos atidarymą ir tvarkymą. 129. Projekto dalyvių išlaidos. Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei esantys mokymų ar kokios nors kitos projekto veiklos objektas. Tikslinės grupės yra nurodytos 29 punkte. Dalyviais nelaikomas projektą įgyvendinantis personalas (pvz., projekto veikloms įgyvendinti samdomi mokytojai, konsultantai bei kiti konsultuojantys ar vadovaujantys asmenys, įskaitant projekto vadovą ar vadybininką). Asmenys, kurie dalyvauja tik trumpalaikiuose informaciniuose ar kituose panašaus pobūdžio renginiuose (pvz., informaciniai seminarai, infodienos), taip pat nėra priskiriami prie projekto dalyvių. Tačiau jeigu pagrindinė projekto veikla yra trumpalaikių mokymų organizavimas (pvz., vienos dienos mokymų kursai) arba panaši veikla, neturinti pavienio renginio pobūdžio, įtraukti asmenys laikomi projekto dalyviais. Tinkamos yra šios projekto dalyvių išlaidos: 129.1. dirbančiųjų darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto dalyvių (dirbančiųjų) darbo užmokesčio sąnaudos su visais darbdavio mokesčiais (socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.)) už laiką, kurį dirbantieji dalyvauja projekte (būtina pildyti darbo laiko apskaitos ataskaitas (laikaraščius). Šios išlaidos gali būti įtrauktos į projekto biudžetą kaip pareiškėjo nuosavos lėšos. Šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai projekto dalyviai yra pareiškėjo arba jo partnerio organizacijų darbuotojai; 129.2. mokymo stipendijos yra tinkamos išlaidos, jei dalyvis neturi kitų su darbo santykiais susijusių pajamų. Mokymo stipendijos gali būti mokamos 29.1 ir 29.2 punktuose nurodytų tikslinių grupių dalyviams. Stipendijų dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. nutarimu „Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų dieninės studijų formos neuniversitetinių studijų, universitetinių pirmosios ir antrosios pakopų studentų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų moksleivių stipendijų“ (Žin., 1995, Nr. 30-692; 2003, Nr. 30-1249); 129.3. dalyvių kelionių ir pragyvenimo išlaidos. Nurodomos dalyvių kelionių į projekto vykdymo vietą ir atgal išlaidos bei pragyvenimo išlaidos. Kompensuojamos kelionės bilietų, apgyvendinimo bei maitinimo išlaidos pagal faktiškai pateiktus dokumentus. Tikslinės grupės dalyviams (dirbantiems asmenims) mokami dienpinigiai (maitinimo išlaidos papildomai nekompensuojamos); 129.4. kitos projekto dalyvių išlaidos. Šioje biudžeto eilutėje atspindimos visos kitos išlaidos, susijusios su projekto dalyviais. III. NETINKAMOS IŠLAIDOS 130. Netinkamos projekto išlaidos nėra finansuojamos iš ESF lėšų ir negali būti įtrauktos į projekto biudžetą. Projekto išlaidos yra netinkamos, jeigu: 130.1. neatitinka pagrindinių Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“ pateiktų taisyklių, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas, ir šiose Gairėse nustatytų išlaidų tinkamumo taisyklių; 130.2. dengiamos iš kitų nacionalinių, Europos Bendrijos ar kitų paramos lėšų; 130.3. nėra būtinos projektui vykdyti ir nenumatytos paramos sutartyje; 130.4. neužregistruotos projekto vykdytojo ir (arba) jo partnerių apskaitoje bei nėra pagrįstos išlaidas pateisinančiais ir (arba) išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais arba, jei tai neįmanoma, jų kopijomis; 130.5. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu, tai yra prieš išlaidų tinkamumo finansuoti pradžią ir po išlaidų tinkamumo finansuoti pabaigos. 131. Netinkamos išlaidos: 131.1. projekto paraiškos rengimo išlaidos, tarp jų išlaidos konsultantams už projekto paraiškos parengimą; 131.2. už paimtas paskolas mokamos palūkanos; 131.3. užsienio valiutos konvertavimo išlaidos; 131.4. baudos, finansinės nuobaudos ir bylų nagrinėjimo išlaidos; 131.5. naudotos įrangos pirkimo išlaidos; 131.6. pirkimo ir (arba) importo PVM, kurį projekto vykdytojas ir partneris (-iai) gali įtraukti į PVM atskaitą (susigrąžinti); 131.7. lizingas; 131.8. žemės ir pastatų pirkimas; 131.9. transporto priemonių įsigijimo išlaidos; 131.10. pastatų ir patalpų remonto išlaidos; 131.11. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina vykdomos veiklos išlaidas, proporcingai nedidindamos jos vertės, bei išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ir konsultantais, kuriose mokėjimas yra nurodytas procentais nuo bendros projekto vertės; 131.12. išlaidos, susijusios su projekto Valdymo grupės veikla; 131.13. ilgalaikio turto pirkimas (tinkamos tik su projekto veiklomis susijusio ilgalaikio turto nusidėvėjimo, apskaičiuoto projekto įgyvendinimo laikotarpiu, išlaidos); 131.14. veiklos, vykdomos už tinkamos projekto teritorijos ribų, išlaidos; 131.15. pareiškėjo indėlis natūra; 131.16. kitos išlaidos, neatitinkančios išlaidų tinkamumo reikalavimų. IV. REIKALAVIMAI PIRKIMAMS 132. Visų su projektu įgyvendinimu susijusių prekių bei paslaugų pirkimai turi būti atliekami laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Agentūros patvirtintų pirkimų taisyklių nuostatų. Agentūra teikia reikiamą paramą ir konsultacijas projekto vykdytojui, kaip laikytis pirkimų taisyklių ir Sutarties nuostatų. Agentūra taip pat atlieka išankstinę viešųjų pirkimų dokumentacijos, pirkimų proceso bei projekto įgyvendinimo priežiūrą Sutartyje nustatyta tvarka. 133. Jei projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, visi pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis Agentūros patvirtinta pirkimų tvarka. VI. MOKĖJIMAI I. PROJEKTO IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO BŪDAI IR MOKĖJIMŲ PRAŠYMŲ TEIKIMO IR TVIRTINIMO TVARKA 134. Projektai, kuriems įgyvendinti suteikta parama, yra bendrai finansuojami iš Europos socialinio fondo (specialiosios valstybės biudžeto Europos socialinio fondo programos), bendrojo finansavimo lėšų (specialiosios valstybės biudžeto programos) bei pareiškėjo nuosavų lėšų. Lėšas projekto vykdytojui iš minėtų programų perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės iždo sąskaitos valdymą. Projekto vykdytojas privalo atidaryti banke atskirą sąskaitą paramos lėšoms. 135. Priemonės projektų išlaidoms apmokėti gali būti taikomi trys būdai: kompensavimo be avanso mokėjimo, kompensavimo su avansu mokėjimu ir/arba sąskaitų apmokėjimo. 136. Konkretaus projekto išlaidoms apmokėti gali būti taikomi keli būdai. Išlaidų apmokėjimo būdų taikymą konkrečiam projektui lemia: projekto vykdytojo juridinio asmens statusas, projekto dalies, kurią projekto vykdytojas įgyvendina pats, dydis bei tai, ar projekto įgyvendinimo metu paslaugų bei prekių pirkimo sutartys yra sudaromos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Projekto išlaidų apmokėjimo būdus nustato Tarpinė institucija, atsižvelgdama į Agentūros siūlymus. 137. Visais atvejais pirmenybė teikiama kompensavimo be avanso mokėjimo būdui. 138. Kompensavimo be avanso mokėjimo būdas taikomas privačių juridinių asmenų įgyvendinamiems projektams finansuoti bei išlaidoms, patirtoms iki Sutarties pasirašymo dienos, kompensuoti. Kompensavimo be avanso mokėjimo būdas taip pat gali būti taikomas viešųjų juridinių asmenų įgyvendinamiems projektams ar projekto išlaidų daliai finansuoti. Jis vykdomas tokiu būdu: 138.1. projekto vykdytojas pradeda įgyvendinti projektą iš nuosavų lėšų ir Sutartyje nustatytu periodiškumu teikia Agentūrai nustatytos formos mokėjimo prašymus. Mokėjimo prašymo forma patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1003 (Informaciniai pranešimai, 2005, Nr. 46-414), kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas, patvirtintas projekto vykdytojo juridinio asmens vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir spaudu; 138.2. Agentūra per 60 kalendorinių dienų nuo tinkamo mokėjimo prašymo gavimo dienos nustato mokėjimo prašyme deklaruojamų išlaidų tinkamumą finansuoti ir teikia paraišką Tarpinei institucijai dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui (toliau – paraiška tarpinei institucijai). Tarpinė institucija tikrina bei tvirtina paraišką tarpinei institucijai, pagal ją rengia ir teikia mokėjimo paraišką valstybės iždui apmokėti; 138.3. Projekto įgyvendinimo išlaidos kompensuojamos pagal projekto vykdytojo teikiamus mokėjimo prašymus iki 95 procentų projektui įgyvendinti skirtos paramos lėšų sumos. Galutinis mokėjimas projekto vykdytojui (ne mažiau kaip 5 procentai nuo paramos sumos) išmokamas tik tada, kai projekto vykdytojas yra padaręs visas su projektu susijusias išlaidas ir pateikęs galutinį mokėjimo prašymą, galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir auditoriaus išvadą. 139. Kompensavimo su avanso mokėjimo būdas taikomas biudžetinių įstaigų ir viešųjų juridinių asmenų, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas arba Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-787) įgyvendinamiems projektams ar projektų daliai, kurių didžiąją projekto veiklos sričių dalį projekto vykdytojas įgyvendina pats, nesudarydamas rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarčių pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. 140. Avanso dydis projekto vykdytojui gali siekti iki 20 proc. paramos sumos. Avanso dydis projekto vykdytojui nustatomas tokia tvarka: 140.1. jei projekto vykdytojas didžiąją projekto dalį, kuriai tenka 50 ar daugiau procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įgyvendina nesudarydamas rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarčių pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, visam projektui finansuoti gali būti taikomas tik kompensavimo su avansu mokėjimo būdas; 140.2. jei projekto išlaidoms apmokėti taikomas tik kompensavimo su avansu mokėjimo būdas, avanso dydis projekto vykdytojui gali siekti iki 20 procentų paramos sumos; 140.3. jei tik daliai projekto išlaidų finansuoti taikomas kompensavimo su avansu mokėjimo būdas (kai projekto vykdytojas projekto dalį, kuriai tenka mažiau nei 50 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įgyvendina nesudarydamas rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarčių pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą), avanso dydis gali sudaryti iki 40 procentų tos paramos sumos dalies, kuriai taikomas kompensavimo su avansu mokėjimo būdas; 140.4. kai kuriais atvejais, atsižvelgus į projekto vykdytojo finansavimo planą, jo finansines galimybes ir suderinus su vadovaujančiąja institucija, projekto vykdytojui gali būti suteiktas didesnis avansas. 141. Kompensavimo su avanso mokėjimo būdas vykdomas tokiu būdu: 141.1. pasirašius Sutartį, projekto vykdytojui išmokamas Sutartyje nustatyto dydžio avansas. Avansas išmokamas, projekto vykdytojui pateikus Agentūrai avanso mokėjimo prašymą ir banko garantiją arba laidavimo draudimo sutartį dėl avanso sumos, jeigu avanso suma yra didesnė nei 10 000 litų (ši nuostata netaikoma biudžetinėms įstaigoms); 141.2. gavęs avansą, projekto vykdytojas pradeda įgyvendinti projektą ir Sutartyje nustatytu periodiškumu teikia Agentūrai nustatytos formos mokėjimo prašymą, užpildytą pagal mokėjimo prašymo pildymo instrukciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. ISAK-1342, ir išlaidas pateisinančių ir (arba) jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas, patvirtintas projekto vykdytojo juridinio asmens vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir spaudu. Pirmąjį tarpinio mokėjimo prašymą projekto vykdytojas pateikia ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo avanso gavimo dienos. Jeigu per 3 (tris) mėnesius nuo avanso gavimo dienos Projekto vykdytojas nepradeda įgyvendinti projekto ir nepatiria išlaidų, jis, praėjus 3 (trijų) mėnesių terminui, per 5 (penkias) darbo dienas privalo grąžinti avansą Tarpinei institucijai. Tarpinė institucija per 3 darbo dienas privalo pervesti lėšas į valstybės iždo sąskaitą; 141.3. kitų tarpinių mokėjimų periodiškumas ir galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminas nustatomas Sutartyje; 141.4. gavusi projekto vykdytojo tarpinio ir galutinio mokėjimo prašymą, įgyvendinančioji institucija per 60 kalendorinių dienų nuo tinkamo mokėjimo prašymo gavimo dienos nustato prašomų kompensuoti išlaidų tinkamumą finansuoti ir teikia paraišką tarpinei institucijai. Kai bendra pagal projekto vykdytojo pateiktus mokėjimo prašymus kompensuota ir avansu projekto vykdytojui išmokėta suma pasiekia projektui įgyvendinti skirtą paramos lėšų sumą, projekto įgyvendinimo išlaidos nebekompensuojamos. Baigęs įgyvendinti projektą, projekto vykdytojas deklaruoja įgyvendinančiajai institucijai visas per laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo prašymo patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti išlaidas ir pateikia projekto galutinę ataskaitą bei auditoriaus išvadą. Jei įgyvendinančioji institucija, išanalizavusi šiuos dokumentus, nustato, kad projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė paramos suma nei būtina projektui įgyvendinti, ji, vadovaudamasi paramos sutarties nuostatomis, pareikalauja projekto vykdytojo grąžinti perviršinę sumą; 141.5. Tarpinė institucija tikrina bei tvirtina paraišką tarpinei institucijai, pagal ją rengia ir teikia mokėjimo paraišką valstybės iždui apmokėti. 142. Sąskaitų apmokėjimo būdas taikomas viešųjų ir privačių juridinių asmenų, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, įgyvendinamiems projektams ar projektų daliai, sudarančiai daugiau nei 50 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kuriems įgyvendinti projekto vykdytojas sudaro darbų, paslaugų teikimo arba prekių tiekimo sutartis su rangovais, paslaugų teikėjais arba prekių tiekėjais, atrinktais vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, finansuoti. 143. Sąskaitų apmokėjimo būdas vykdomas tokiu būdu: 143.1. projekto vykdytojas turi patikrinti kiekvieną rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateiktą sąskaitą, jos atitiktį rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarties sąlygoms, patikrinti ir priimti atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar patiektas prekes (išskyrus išankstinio apmokėjimo sąskaitą) ir, pasirašęs sąskaitą, kaip tinkamą apmokėti, kartu su kitais reikalaujamais dokumentais pateikti ją įgyvendinančiajai institucijai sutartyje nustatytu periodiškumu, bet likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki sąskaitoje nurodyto apmokėjimo termino; 143.2. rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateikta sąskaita projekto vykdytojui dėl išankstinio apmokėjimo gali būti laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei kartu yra pateikta banko garantija arba laidavimo draudimo sutartis dėl išrašytos sąskaitos sumos ir įgyvendinančioji institucija yra įsitikinusi, kad: 143.2.1. rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartys yra sudarytos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir apie atliekamus pirkimus informuota Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 143.2.2. rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateikta sąskaita atitinka rangos, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlygas; 143.3. Agentūra per 30 kalendorinių dienų nuo tinkamo mokėjimo prašymo gavimo dienos patikrina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, pateiktos sąskaitos atitiktį projekto finansavimo planui ir rengia bei teikia paraišką tarpinei institucijai; 143.4. Tarpinė institucija tikrina ir tvirtina paraišką tarpinei institucijai, pagal ją rengia ir teikia mokėjimo paraišką valstybės iždui apmokėti; 143.5. projekto vykdytojas, gavęs paramos lėšas, privalo per 5 darbo dienas išmokėti šias lėšas rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui ir išsiųsti įgyvendinančiajai institucijai pranešimą apie apmokėjimą, pridėjęs išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas; 143.6. įgyvendinančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo pranešimą apie lėšų išmokėjimą rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui, patikrina išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas; 143.7. projekto vykdytojas galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą turi pateikti Agentūrai per du mėnesius nuo paskutinio lėšų pervedimo rangovui, paslaugų teikėjui ar prekių tiekėjui, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 30 d.; 143.8. jeigu projekto vykdytojas, kuriam turi būti taikomas sąskaitų apmokėjimo būdas, iki paramos sutarties pasirašymo patyrė ir iš nuosavo indėlio lėšų apmokėjo tinkamas finansuoti projekto išlaidas, iki paramos sutarties pasirašymo dienos patirtoms ir apmokėtoms tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti iš paramos lėšų turi būti taikomas kompensavimo be avanso mokėjimo būdas, kompensuojant išlaidas proporcingai paramos sutartyje nustatytam nuosavo indėlio ir paramos lėšų santykiui, o po paramos sutarties pasirašymo patirtos tinkamos finansuoti išlaidos turi būti apmokamos taikant sąskaitų apmokėjimo būdą. 144. Už visų išlaidas pateisinančių dokumentų ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų tikrinimą (paslaugų teikėjų sąskaitų ir pan.), tinkamą mokėjimo prašymų parengimą atsako projekto vykdytojas. 145. Mokėjimo prašymus projekto vykdytojas teikia Agentūrai nuo Sutartyje nustatytos projekto pradžios datos iki Sutartyje nustatytos galutinio mokėjimo prašymo pateikimo datos. Mokėjimo prašymas, pateiktas iki Sutartyje nustatytų projekto pradžios arba po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo datų, negali būti patenkintas. 146. Kartu su tarpinio ir galutinio mokėjimo prašymais projekto vykdytojas pateikia ataskaitinio laikotarpio išlaidas pateisinančių dokumentų ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (sąskaitų, kitų apskaitos dokumentų, sutarčių, buhalterinių ir kitų pažymų bei įsakymų ir jų apmokėjimo dokumentų) kopijas, patvirtintas projekto vykdytojo juridinio asmens vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir spaudu. 147. Kiekvienas tarpinis mokėjimo prašymas turi būti auditoriaus patikrintas ir patvirtintas. 148. Visos projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus. 149. Kartu su galutinio mokėjimo prašymu projekto vykdytojas pateikia Agentūrai nustatytos formos galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (9 priedas) pagal nustatytą projekto įgyvendinimo ataskaitos pildymo instrukciją (10 priedas) ir audito išvadą bei audito ataskaitą. 150. Tarpiniame ir galutiniame mokėjimo prašymuose projekto vykdytojas privalo deklaruoti visas patirtas tinkamas finansuoti išlaidas nuo projekto įgyvendinimo pradžios ir per atsiskaitomąjį laikotarpį, atskirai nurodydamas pagal ankstesnius mokėjimo prašymus apmokėtų išlaidų sumą (įskaitant avansu gautą lėšų sumą), pagal teikiamą mokėjimo prašymą prašomą apmokėti sumą ir likusią apmokėti sumą pagal Sutartį bei atskirai nurodyti finansavimo šaltinius. Projekto vykdytojas taip pat nurodo pagal ankstesnius mokėjimo prašymus išmokėtų lėšų sumą. Jei Sutartyje numatyta, kad projekto vykdytojas projekto dalį finansuoja iš nuosavų lėšų, kiekviename mokėjimo prašyme deklaruota tinkamų finansuoti išlaidų suma kompensuojama dalimis taip, kad būtų išlaikytas Sutartyje nustatytas paramos ir nuosavų lėšų santykis. 151. Gavusi mokėjimo prašymą, Agentūra tikrina, ar mokėjimo prašymas: 151.1. pateiktas laiku; 151.2. užpildytas lietuvių kalba; 151.3. yra visi privalomi rekvizitai; 151.4. yra užpildyti visi privalomi laukai; 151.5. pasirašytas įgaliotų asmenų; 151.6. turi visus privalomus priedus. 152. Jeigu nors vienas iš tikrinimo elementų yra įvertinimas neigiamai, Agentūra paprašo projekto vykdytojo per 10 darbo dienų ištaisyti mokėjimo prašymo trūkumus. Jei per nustatytą terminą projekto vykdytojas nepateikia trūkstamos informacijos, Agentūra mokėjimo prašymą atmeta, nurodydama atmetimo priežastis. Pašalinus nurodytus neatitikimus, projekto vykdytojas mokėjimo prašymą gali pateikti pakartotinai. 153. Jeigu Agentūra negali įvertinti patirtų išlaidų dėl pateiktos ne visos informacijos (pridėtos ne visos patirtas išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos, ir (arba) išlaidų tinkamumui finansuoti įvertinti būtina patikra projekto įgyvendinimo vietoje), Agentūra paprašo projekto vykdytojo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) atlieka patikrą vietoje arba patvirtina tinkamą finansuoti tik tą išlaidų sumą, dėl kurios projekto vykdytojas pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas. Likusi išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai Agentūra informuoja projekto vykdytoją. Jeigu nebuvo laiku pateikti būtini išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai, išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti projekto vykdytojui pateikus kitus mokėjimo prašymus ir pridėjus reikiamas išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas. II. AUDITAS IR KONTROLĖ 154. Projekto vykdytojas, gaunantis finansinę paramą, kartu su tarpine ir galutine projekto įgyvendinimo ataskaita privalo pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą ir ataskaitą. 155. Nepriklausomo auditoriaus išvados pateikimo tikslas – pateikti Agentūrai papildomą įrodymą, kad tarpiniame ir galutiniame mokėjimo prašyme pateikta informacija apie paramos lėšų panaudojimą yra teisinga. 156. Šio audito išlaidos yra tinkamos išlaidos ir gali būti finansuojamos iš paramos lėšų. Audito mokesčio dydis turi būti pagrįstas ir neviršyti rinkos kainos, audito įmonė turi būti atrinkta konkurso būdu ir išlaidos auditui turi būti numatytos projekto biudžete. 157. Audito įmonių, kurios gali pateikti išvadą dėl ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo, sąrašas yra skelbiamas Agentūros tinklalapyje www.esf.lt. 158. Audito įmonę projekto vykdytojas privalo pasirinkti konkurso būdu, išnagrinėjęs mažiausiai 3 komercinius audito įmonių pasiūlymus. 159. Paramos gavėjas privalės leisti Europos Komisijai, Europos Audito rūmų, Agentūros, Tarpinės institucijos, Finansų ministerijos, Valstybės kontrolės įgaliotiems atstovams atlikti dokumentų patikrinimus bei patikras vietoje. VII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA 160. Projekto įgyvendinimo priežiūrą sudaro projekto mokėjimo prašymų tikrinimas ir tvirtinimas, projekto pažangos siekiant nustatytų tikslų stebėjimas, viešųjų pirkimų vykdymo priežiūra, projekto patikros vietoje vykdymas bei ataskaitų nagrinėjimas ir tvirtinimas. 161. Projektų įgyvendinimo priežiūros tikslai yra: 161.1. patikrinti, ar suteikta parama yra veiksmingai naudojama laikantis sutartyje numatytų tikslų ir sąlygų; 161.2. užtikrinti, kad parama išmokama tik įsitikinus, jog padarytos išlaidos yra tinkamos kompensuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo nacionalinio finansavimo lėšų; 161.3. laiku nustatyti grėsmę, kad projektas neįgyvendins numatytų tikslų arba lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį, ir imtis atitinkamų priemonių. I. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS 162. Projekto vykdytojas privalo teikti Agentūrai projekto tarpines ir galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas. Jei paramos sutartyje nenurodyta kitaip, tarpinės ataskaitos teikiamos kasmet, ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus kalendoriniams metams. 163. Tarpinėse projekto įgyvendinimo ataskaitose projekto vykdytojas pateikia informaciją apie: 163.1. projekto įgyvendinimo eigą pagal veiklos sritis siekiant projekto tikslų ir rezultatų; 163.2. kylančius sunkumus ir priemones jiems spręsti; 163.3. atsilikimą nuo projekto įgyvendinimo plano ar nepasiektus rezultatus (tai pagrindžia); 163.4. atliktus pirkimus ir viešinimo priemones; 163.5. išlaidas, patirtas per ataskaitinį laikotarpį. Patirtos išlaidos nurodomos ir pagrindžiamos. 164. Projekto vykdytojas kartu su tarpinėmis projekto ataskaitomis pateikia projekto įgyvendinimą pagrindžiančius dokumentus (pvz., leidinius, seminarų dalyvių sąrašus ir pan.), atliktų pirkimų dokumentus, projekto viešinimo priemonių dokumentus. 165. Gavusi ataskaitą, Agentūra ją išnagrinėja per 20 darbo dienų ir nustato, ar projektas vykdomas laikantis paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. ar: 165.1. ataskaita pateikta laiku ir įvykdyti kiti ataskaitos pateikimo reikalavimai (įskaitant priedus ir dokumentus); 165.2. projektas įgyvendinamas pagal planą; 165.3. per ataskaitinį laikotarpį pasiekti rezultatai sutampa su projekto vykdytojo įsipareigojimais ir jie leidžia tikėtis, kad, įgyvendinus projektą, visi numatyti rezultatai bus pasiekti; 165.4. projektas įgyvendinamas laikantis viešųjų pirkimų, viešinimo priemonių ir kitų sutartyje nustatytų reikalavimų. 166. Patikrinusi ir įvertinusi pateiktą projekto ataskaitą, Agentūra gali: 166.1. ją patvirtinti; 166.2. paprašyti papildomos informacijos ir nustatyti terminą, per kurį ši informacija turi būti pateikta, arba (
10. ir)nuspręsti atlikti projekto patikrą vietoje; 166.3. atmesti, išdėstydama atmetimo motyvus, ir nustatyti laiką, per kurį projekto vykdytojas turi ištaisyti ataskaitos (projekto) įgyvendinimo trūkumus ir pateikti naują ataskaitą. 167. Jeigu ataskaita nėra pateikiama laiku, Agentūra raštu apie tai primena projekto vykdytojui ir nustato laiką, per kurį ataskaita turi būti pateikta. 168. Jeigu ataskaita nėra pateikiama ir po priminimo arba yra keletą kartų atmetama, Agentūra gali inicijuoti paramos sumažinimą, nutraukimą ir (arba) pareikalauti grąžinti suteiktą paramą arba jos dalį. II. PROJEKTŲ PATIKRA VIETOJE 169. Kiekvienas projektas turi būti patikrintas projekto įgyvendinimo vietoje mažiausiai vieną kartą per projekto įgyvendinimo laikotarpį. Patikrą vietoje atlieka Agentūra pildydama patikros vietoje atlikimo lapo formą (Taisyklių 14 priedas). 170. Apie patikrą vietoje projekto vykdytojas turi būti yra informuojamas raštu (faksu arba registruotu laišku) likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki patikros vietoje atlikimo. 171. Jei išankstinis informavimas apie planuojamą patikrą vietoje gali turėti neigiamos įtakos patikros vietoje rezultatams, Agentūra patikrą vietoje gali atlikti prieš tai iš anksto neinformavusi projekto vykdytojo. 172. Patikros vietoje metu turi būti tikrinama, ar: 172.1. projekto vykdytojo Agentūrai pateiktoje projekto paraiškoje, mokėjimo prašymuose ir projekto ataskaitose nurodyta informacija yra teisinga; 172.2. ar projekto vykdytojo kartu su mokėjimo prašymais teiktos išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos atitinka šių dokumentų originalus; 172.3. atlikti darbai, suteiktos paslaugos ir įsigytos prekės, už kurias projekto vykdytojas atsiskaitė įgyvendinančiajai institucijai; 172.4. nepasikeitė duomenys, turintys įtakos paramos poreikiui nustatyti; 172.5. padaryta ES ir nacionalinių teisės aktų pažeidimų projekto vykdytojui naudojant paramos lėšas; 172.6. projekto vykdytojas įgyvendina projekto viešinimo ir informavimo priemones; 172.7. projekto vykdytojas atskirai tvarko paramos lėšų apskaitą; 172.8. projekto vykdytojas laikosi Sutarties sąlygų. 173. Patikros metu vietoje nustačius neesminių neatitikimų, kurie nepažeidžia Sutarties ir gali būti ištaisyti projekto vykdytojo, Agentūra pateikia reikalavimus projekto vykdytojui ir nustato terminą, per kurį šie reikalavimai turi būti įvykdyti, ir apie tai raštu informuoja projekto vykdytoją. Apie reikalavimų įvykdymą projekto vykdytojas turi pranešti Agentūrai pateikdamas projekto įgyvendinimo ataskaitą, jei nenurodyta kitaip. 174. Nustačius Sutarties pažeidimų, projekto vykdytojui gali būti sustabdytos ar nutrauktos mokėjimų procedūros, nutraukta Sutartis, pareikalauta grąžinti jau išmokėtas lėšas vadovaujantis mokėjimo institucijos nustatyta tvarka. III. PARAMOS SUTARTIES PAKEITIMAI 175. Jokie su Agentūra raštu