← Lietuva

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina saugos reikalavimus žvejybos laivams, kurių ilgis yra 24 metrai ir daugiau, siekiant užtikrinti jų konstrukcijos, įrangos ir eksploatacijos saugumą.

Ką jis reguliuoja

Kam tai rūpi

Pagrindiniai punktai

Įstatymo tekstas

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DirektoriAus Į S A K Y M A S DĖL SAUGOS REIKALAVIMŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS, kurių ilgis 24 m ir daugiau, PATVIRTINIMO 2004 m. balandžio 23 d. Nr. V-64 Klaipėda Vykdydamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 3-17 „Dėl žvejybos laivų, kurių ilgis 24 m ir daugiau, saugos ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-563) 2 punktą:

  1. Tvirtinu pridedamus: 1.
  2. reikalavimus žvejybos laivų konstrukcijai, nelaidumui vandeniui ir įrangai; 1.
  3. reikalavimus žvejybos laivų stovumui ir su tuo susijusioms jūrinėms savybėms; 1.
  4. reikalavimus žvejybos laivų mechanizmams, elektros įrangai ir periodiškai be priežiūros paliekamiems jėgainės skyriams; 1.
  5. reikalavimus priešgaisrinei apsaugai, gaisro aptikimui ir gesinimui žvejybos laivuose; 1.
  6. reikalavimus įgulos apsaugai žvejybos laivuose; 1.
  7. reikalavimus gelbėjimo priemonėms ir įrenginiams žvejybos laivuose; 1.
  8. reikalavimus veiksmų tvarkai avarijos atveju, mokomiesiems susibūrimams ir mokymams žvejybos laivuose; 1.
  9. reikalavimus radijo ryšiui žvejybos laivuose; 1.
  10. reikalavimus žvejybos laivo navigacinei įrangai ir įrenginiams; 1.
  11. reikalavimus žvejybos laivams, plaukiojantiems su Lietuvos valstybės vėliava ir eksploatuojamiems specifinėse zonose; 1.
  12. žvejybos laivo atitikties liudijimo pavyzdį; 1.
  13. žvejybos laivo išimties liudijimo pavyzdį; 1.
  14. įrangos sąrašą atitikties liudijimui.
  15. Nustatau, kad: 2.
  16. šiuo įsakymu patvirtintuose dokumentuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip nurodyta šio įsakymo Priede (pridedama); 2.
  17. šis įsakymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. DIREKTORIUS EVALDAS ZACHAREVIČIUS ______________ Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-64 priedas SĄVOKOS
  18. Administracija – Lietuvos saugios laivybos administracija.
  19. Antstatas – ant darbo denio esanti konstrukcija su deniais, besitęsianti nuo vieno laivo borto iki kito borto arba nesiekianti laivo bortų ne daugiau kaip 0,04B.
  20. Antstato ar kito statinio aukštis – mažiausias vertikalus atstumas, matuojamas prie borto nuo antstato ar statinio denio bimsų viršaus iki darbo denio bimsų viršaus.
  21. Antstato denis – ištisinis ar neištisinis denis, kuris uždengia antstatą, kabiną ar kitą statinį, esantį ne žemesniame kaip 1,8 m aukštyje virš darbo denio. Kai šis aukštis mažesnis nei 1,8 m, tokių kabinų ar kitų statinių viršus turi būti traktuojamas kaip darbo denis.
  22. Borto aukštis (D) – teorinis borto aukštis laivo midelyje.
  23. Darbo denis – pasirinktas apatinis ištisinis denis, esantis virš didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos, nuo kurio vyksta žvejyba. Laivuose, kuriuose įrengti du ar daugiau ištisinių denių, darbo denis yra bet kuris apatinis denis virš didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos.
  24. Didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinija – vaterlinija, atitinkanti didžiausią leistiną laivo eksploatavimo grimzlę.
  25. Esamas žvejybos laivas – nenaujas žvejybos laivas.
  26. Įgula – kapitonas ir kiti asmenys, kurie dirba ar atlieka kokias nors pareigas laive.
  27. Kilio linija – kilio nuolydžiui lygiagreti linija, einanti laivo midelyje per: - kilio ar korpuso apkalos vidinio paviršiaus ir kilio susikirtimo liniją ten, kur kilio sija išlenda virš tos linijos (laivuose su metaline korpuso apkala); - apatinę špuntuoto kilio liniją (laivuose su medine korpuso apkala ar kompozitinės konstrukcijos laivuose); - tolygiai pratęsto išorinės dugno apkalos paviršiaus ir diametralinės plokštumos susikirtimą (laivuose su korpuso apkala iš medžiagos, kuri nėra nei medis, nei metalas).
  28. Konstrukcijos, statybos ir priežiūros standartai – žvejybos laivo korpuso, pagrindinių ir papildomų mechanizmų, elektros ir automatinių įrenginių konstrukcijos, statybos ir priežiūros standartai yra taisyklės, galiojančios laivo statymo metu, kurias kuri nors pripažinta organizacija ar valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kompetentinga institucija yra nustačiusi ar naudoja kaip klasifikacijos pagrindą.
  29. Laivo eksploatacija – tai žuvies ir kitų gyvųjų jūros išteklių gaudymas arba jų gaudymas ir perdirbimas.
  30. Laivo ilgis (L) – jeigu Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-64 patvirtintuose reikalavimuose nenustatyta kitaip – tai 96 proc. visos vaterlinijos ilgio, išmatuoto ne mažesniame kaip 85 proc. borto aukštyje nuo kilio viršaus, arba ilgis išilgai pirmiau minėtos vaterlinijos nuo forštevenio priešakio iki vairo ašigalio, jeigu šis ilgis yra didesnis. Su kilio nuosvyriu laivagalyje suprojektuotuose laivuose matuojant laivo ilgį, vaterlinija yra lygiagreti skaičiuojamai vaterlinijai.
  31. Laivapriekio ir laivagalio statmenys – statmenys, matuojami laivo ilgio (L) priekyje ir gale. Laivapriekio statmuo turi sutapti su priekiniu forštvenio kraštu toje vaterlinijoje, ant kurios matuojamas laivo ilgis.
  32. Liudijimas – Administracijos ar (LR) pripažintų organizacijų (klasifikacinių bendrovių) išduotas dokumentas, liudijantis, kad laivas atitinka Europos Sąjungos direktyvos 97/70/EB galiojančios redakcijos reikalavimus ar Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-64 patvirtintus reikalavimus.
  33. Midelis – laivo ilgio (L) vidurys.
  34. Midelio pjūvis – laivo korpuso pjūvis, kurį apibrėžia teorinio laivo korpuso paviršiaus susikirtimas su vertikalia plokštuma, statmena vaterlinijos ir diametralinei plokštumoms ir einančia per laivo midelį.
  35. Naujas žvejybos laivas – žvejybos laivas (jeigu Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-64 patvirtintuose reikalavimuose nenustatyta kitaip), dėl kurio: - 1999 m. sausio 1 d. ar vėliau sudaryta statybos ar esminės rekonstrukcijos sutartis; - statybos arba esminės rekonstrukcijos sutartis buvo sudaryta iki 1999 m. sausio 1 d. ir bus įvykdyta po trejų ar daugiau metų nuo šios datos; - statybos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau 1999 m. sausio 1 d. ar vėliau: - pastatytas kilis; - pradėta to laivo statyba arba pradėti surinkimo darbai, kuriems bus sunaudota mažiausiai 50 tonų arba 1 proc. (kuri vertė mažesnė) apytikrės visos statybinės medžiagos masės.
  36. Nepralaidumas vandeniui – tai suprojektuotos konstrukcijos savybė, užtikrinanti vandens nepralaidumą jokia kryptimi, esant vandens srovės slėgio poveikiui.
  37. Sandarumas – savybė, užtikrinanti, kad esant bet kokioms sąlygoms jūroje, vanduo neprasiskverbs į laivo vidų.
  38. Pagrindinė linija – horizontali linija, laivo midelyje susikertanti su kilio linija.
  39. Plotis (B) – maksimalus laivo plotis, išmatuotas plačiausioje laivo vietoje midelyje tarp teorinių špantų apvadų laivuose su metaline apkala ir tarp išorinių korpuso paviršių laivuose su bet kokios kitos medžiagos apkala.
  40. Pripažintoji organizacija – LR pripažinta organizacija (klasifikacinė bendrovė), įgaliota atlikti laivų techninę priežiūrą bei apžiūrą pagal nacionalinių teisės aktų, tarptautinių sutarčių, klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus ir išduoti atitinkamus, tai patvirtinančius liudijimus.
  41. Taraninė pertvara – tai vandeniui nepralaidi pertvara priekinėje laivo dalyje, siekianti darbo denį. Atstumas tarp pertvaros ir laivapriekio statmens (jei kuri nors povandeninė laivo dalis išsikiša už laivapriekio statmens, pvz., gumbinis laivo priekis, atstumą reikia matuoti nuo išsikišimo ilgio vidurio taško arba nuo taško, esančio 0,015 L į priekį nuo laivapriekio statmens, žiūrint, kuris yra mažesnis, o jei pertvara yra su iškilimais ar įdubimais, jie turi būti išdėstyti šiame punkte pateiktų atstumų ribose): - ne mažesnis kaip 0,05 L ir ne didesnis kaip 0,08 L – laivuose, kurių ilgis 45 m ir daugiau; - ne mažesnis kaip 0,05 L ir ne didesnis kaip 0,05 L plius 1,35 m – laivuose, kurių ilgis iki 45 m; - ne mažesnis kaip 2,0 m.
  42. Teorinis borto aukštis – vertikalus atstumas, matuojamas nuo kilio linijos iki darbo denio viršutinio bimso krašto prie laivo borto, tačiau: - jeigu laivas yra su užapvalintais borto kraštais, teorinis borto aukštis turi būti matuojamas iki taško, kuriame susikerta teorinės denio linijos ir korpuso borto apkala, tarsi tos linijos su borto apkala kirstųsi kampu; - jeigu darbo denis yra laiptuotas ir viršutinė jo dalis eina virš taško, kuriame turi būti nustatomas teorinis borto aukštis, teorinis borto aukštis turi būti matuojamas iki linijos, besitęsiančios nuo apatinės denio dalies palei liniją, lygiagrečią viršutinei daliai.
  43. TJO – Tarptautinė jūrų organizacija.
  44. Torremolino protokolas – 1993 m. Torremolino protokolas, susijęs su 1977 m. Torremolino konvencija dėl žvejybos laivų saugos ir jos pakeitimais.
  45. Uždaras antstatas – antstatas (išskyrus tiltelį ar jutą, nebent įgulos nariams yra numatyti alternatyvūs priėjimai prie laivo jėgainės ir kitų darbo skyrių tų antstatų viduje, kuriais galima naudotis net ir tuomet, kai pertvarų angos yra uždarytos) su: - patikimos konstrukcijos išorinėmis pertvaromis; - praėjimo angomis, jei tokios yra. Pertvaros su tokiomis angomis, kurios turi būti stacionarios, jūros poveikiui nelaidžios durys, šių durų tvirtumas turi būti lygiavertis antstato konstrukcijai be angų ir jos gali būti atidaromos ir uždaromos iš abiejų pusių; - kitomis angomis antstato šoninėse ir galinėse pertvarose, kuriose įrengtos veiksmingos, jūros poveikiui nepralaidžios uždarymo priemonės.
  46. Žvejybos laivas arba laivas – tai laivas, kurio ilgis 24 m ir daugiau, su jame sumontuota komercinės žuvų ar kitų gyvųjų jūros išteklių žvejybos įranga, arba laivas, naudojamas šiai žvejybai. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-64 Reikalavimai žvejybos laivų konstrukcijai, nelaidumui vandeniui ir įrangai Jei nenustatyta kitaip, šių Reikalavimų nuostatos taikomos 24 metrų bei ilgesniems naujiems žvejybos laivams:
  47. Korpuso, antstatų, denio kabinų, mašinų skyriaus šachtų, trapų ir kitų statinių bei laivo įrangos tvirtumas ir konstrukcija turi atlaikyti bet kokias numatomas eksploatacijos sąlygas ir atitikti klasifikacinės bendrovės taisykles.
  48. Laivų, skirtų eksploatuoti leduose, korpusas turi būti atitinkamai sutvirtintas, atsižvelgiant į numatomas plaukiojimo sąlygas ir darbo rajoną.
  49. Pertvaros bei jose esantys uždarymo įtaisai ir angų uždengimai, taip pat jų patikrinimo būdai turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Laivuose, pastatytuose iš medžiagos, kuri nėra medis, turi būti įrengta taraninė pertvara ir vandeniui nepralaidžios pertvaros, supančios bent mašinų patalpas. Tokios pertvaros turi tęstis iki darbo denio. Laivuose su mediniu korpusu taip pat turi būti įrengtos tokios pertvaros, kurios, kiek įmanoma, būtų nepralaidžios vandeniui.
  50. Per taraninę pertvarą praeinantys vamzdžiai turi turėti atitinkamus vožtuvus, kuriuos būtų galima valdyti iš vietos, esančios virš darbo denio, o vožtuvo dėžutė turi tvirtintis prie taraninės pertvaros forpiko viduje. Taraninėje pertvaroje, žemiau darbo denio, negali būti jokių durų, landų, ventiliacijos kanalų ar kitokių angų.
  51. Jeigu priekinis antstatas yra ilgas, taraninė pertvara turi būti pratęsta taip, kad būtų sandari iki kito denio, esančio tiesiai virš darbo denio. Pertvaros tęsinys gali tiesiogiai nesutapti su pertvara, esančia žemiau darbo denio su sąlyga, kad ji išdėstyta Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl reikalavimų žvejybos laivams, kurių ilgis 24 m ir daugiau, patvirtinimo“ priedo 24 punkte nurodytose ribose, ir kad ta denio dalis, kuri sudaro pakopą, yra patikimai sandari.
  52. Angų skaičius taraninėje pertvaroje virš darbo denio turi būti sumažintas iki minimumo tiek, kad būtų suderinamas su laivo konstrukcija ir normalia laivo eksploatacija. Tokios angos turi turėti sandarias uždarymo priemones.
  53. 75 m ir ilgesniuose laivuose tarp taraninės pertvaros ir achterpiko pertvaros, kiek tai praktiškai įmanoma, turi būti įrengtas vandeniui nepralaidus dvigubas dugnas.
  54. Angų skaičius vandeniui nepralaidžiose pertvarose, kaip tai numato šių Reikalavimų 3 punktas, turi būti sumažintas iki minimumo tiek, kiek tai suderinama su bendra įranga ir laivo eksploataciniais poreikiais. Angose turi būti įrengtos vandeniui nepralaidžios uždarymo priemonės, kurios atitiktų klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Vandeniui nepralaidžių durų tvirtumas turi būti lygiavertis šalia esančių konstrukcijų be angų tvirtumui.
  55. Laivuose, trumpesniuose nei 45 m, tokios durys gali būti pakabinamos, jos turi atsidaryti ir užsidaryti vietoje iš abiejų pusių ir esant jūroje paprastai turi būti uždarytos. Abiejų durų pusėse turi būti pritvirtintas užrašas, perspėjantis, kad esant jūroje durys turi būti uždarytos.
  56. 45 m ir ilgesniuose laivuose vandeniui nepralaidžios durys turi būti slankiojančios: 10.
  57. patalpose, kur būtina jas atidaryti esant jūroje, jeigu jų slenkstis yra žemiau didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos, išskyrus tuos atvejus, kai klasifikacinė bendrovė, atsižvelgdama į laivo tipą ir paskirtį, mano tai esant netikslinga ar nebūtina; 10.
  58. apatinėje mašinų patalpų dalyje, iš kurios yra praėjimas prie veleno tunelio.
  59. Kitais atvejais vandeniui nepralaidžios durys gali būti pakabinamos.
  60. Slankiojančios vandeniui nepralaidžios durys turi būti valdomos esant laivo posvyriui iki 15° į bet kurią pusę.
  61. Slankiojančios vandeniui nepralaidžios durys, darinėjamos rankiniu būdu ar kitaip, turi atsidaryti ir užsidaryti vietoje iš abiejų pusių; 45 m ir ilgesniuose laivuose taip pat turi būti numatyta galimybė šias duris valdyti nuotoliniu būdu iš prieinamos vietos virš darbo denio, išskyrus tada, kai tos durys yra įrengtos įgulos gyvenamosiose patalpose.
  62. Distancinio durų valdymo vietose turi būti priemonės, rodančios, ar durys yra atidarytos, ar uždarytos.
  63. Būtina numatyti galimybę uždaryti išorines angas taip, kad vanduo nepatektų į laivo vidų. Denio angos, kurios žvejybos metu gali būti atidarytos, paprastai turi būti išdėstytos netoli laivo diametralinės plokštumos. Tačiau klasifikacinė bendrovė gali pritarti ir kitokiam jų išdėstymui, jeigu yra įsitikinusi, kad tai nepakenks laivo saugumui.
  64. Slipo vartai galinio tralavimo traleriuose turi darinėtis automatiškai ir būti valdomi iš tokios vietos, iš kurios jie gerai matomi.
  65. Visose praėjimo angose, esančiose uždarų antstatų ir kitų išorinių konstrukcijų pertvarose, pro kurias gali patekti vanduo ir sukelti pavojų laivo saugumui, turi būti įrengtos durys, patikimai pritvirtintos prie tų pertvarų, įrėmintos ir sutvirtintos, kad visa jų konstrukcija būtų tokia pat tvirta, kaip ir ištisinė konstrukcija, ir būti sandarios, kai durys uždarytos. Šių durų užsandarinimui turi būti naudojamos tarpinės ir užveržimo įtaisai arba kitos lygiavertės priemonės, patikimai pritvirtintos prie pertvaros ar prie pačių durų; šios durys turi būti įdėtos taip, kad jas būtų galima atidaryti ir uždaryti iš abiejų pertvaros pusių. Klasifikacinė bendrovė gali leisti, jei tai nekelia pavojaus įgulos saugumui, kad šaldymo kamerų durys atsidarytų tik iš vienos pusės su sąlyga, kad jose bus įmontuota būtina avarinė signalizacija tam, kad žmonės tose kamerose neužsitrenktų.
  66. Slenksčių aukštis virš denio tose durų angose, kurios tiesiogiai veda į atvirą denį, turi būti ne mažesnis kaip 600 mm darbo denyje ir ne mažesnis kaip 300 mm antstato denyje. Tais atvejais, kai eksploatacijos patirtis tai pateisina ir klasifikacinė bendrovė pritaria, šis aukštis gali būti atitinkamai sumažintas iki 380 mm ir 150 mm, išskyrus tose durų angose, kurios tiesiogiai veda į mašinų patalpas.
  67. Liukų su mediniais uždengimais komingsų aukštis virš denio turi būti ne mažesnis kaip 600 mm atvirose darbo denio dalyse ir ne mažesnis kaip 300 mm antstato denyje.
  68. Apskaičiuojant galutinį medinių liukų dangčių storį, būtina numatyti nusidėvėjimo dėl grubaus naudojimo paklaidą. Bet kuriuo atveju galutinis šių dangčių storis turi sudaryti ne mažiau kaip 4 mm kiekvienam 100 mm atviros liuko angos ilgiui, bet ne mažiau 40 mm, o jų atraminių paviršių plotis turi būti ne mažesnis kaip 65 mm.
  69. Mediniams liukų dangčiams turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios jų sandarumą ir atitinkančios klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Žvejybos laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, medinių liukų dangčių sandarinimo priemonės turi atitikti 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos 1 Priedo 14 ir 15 taisyklėse pateiktus standartus.
  70. Liukų su uždengimais, kurie yra ne iš medžio, komingsų aukštis virš denio turi atitikti šių Reikalavimų 19 punkto reikalavimus. Tais atvejais, kai eksploatacijos patirtis tai pateisina ir klasifikacinė bendrovė pritaria, šių komingsų aukštis gali būti sumažintas arba jie gali būti visiškai panaikinti su sąlyga, kad tai nepakenks laivo saugumui. Tokiu atveju liukų angų dydis turi būti kaip galima mažesnis, o dangčiai turi būti stabiliai pritvirtinti sąvaromis ar kitomis lygiavertėmis priemonėmis ir turi greitai užsidaryti ir užsitvirtinti taip, kad atitiktų klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
  71. Apskaičiuojant liukų tvirtumą reikia daryti prielaidą, kad liukų dangčius veikia arba planuojamo dėti krovinio masė, arba žemiau pateikiamos statinės apkrovos, žiūrint kuris iš tų dydžių didesnis: 23.
  72. 10,0 kN/m² 24 m ilgio laivams; 23.
  73. 17,0 kN/m² 100 m ir ilgesniems laivams.
  74. Tarpinių ilgių laivams apkrovos dydis turi būti nustatomas linijinės interpoliacijos metodu. Klasifikacinė bendrovė gali leisti sumažinti apkrovas ne mažiau kaip 75 proc. aukščiau nurodytų apkrovų tų liukų dangčiams, kurie išdėstyti antstato denyje, į laivagalį nuo taško, esančio 0,25 L nuo laivapriekio statmens.
  75. Jeigu dangčiai yra pagaminti iš minkšto plieno, tuomet maksimali apkrova skaičiuojama pagal šių Reikalavimų 23 punktą, padauginus iš koeficiento 4,25, ir ji neturi viršyti minimalios medžiagos tvirtumo ribos. Esant tokioms apkrovoms, dangčio išlinkimo dydis negali viršyti 0,0028 liuko angos ilgio.
  76. Dangčiai, pagaminti iš kitų medžiagų, turi būti ne mažiau tvirti negu dangčiai, pagaminti iš minkšto plieno, o jų konstrukcijos stiprumas turi užtikrinti dangčių sandarumą, esant šių Reikalavimų 22 punkte nurodytoms apkrovoms.
  77. Dangčiai turi turėti užtvirtinimo įtaisus ir tarpines, užtikrinančius dangčių sandarumą, arba kitas lygiavertes priemones, atitinkančias klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
  78. Angos, vedančios į mašinų patalpas, turi būti įrėmintos ir apsaugotos šachtomis, kurių tvirtumas būtų toks pats, kaip ir gretimo antstato. Išorinės praėjimo angos tokiose šachtose turi būti su durimis, kurių konstrukcija atitiktų šių Reikalavimų 17 ir 18 punktų reikalavimus.
  79. Kitos angos, išskyrus praėjimo angas, turi turėti dangčius, kurių tvirtumas būtų lygiavertis vientisos konstrukcijos tvirtumui; šie dangčiai turi būti nuolat pritvirtinti prie angos ir būti sandarūs, kai yra uždaryti.
  80. Ten, kur tai būtina žvejybai, galima numatyti denio lygyje įrengti angas, uždaromas varžtais ar kitais panašiais būdais, ir angas žmonėms įlįsti su sąlyga, kad uždarytos jos bus nepralaidžios vandeniui ir jų uždarymo įtaisai bus stabiliai pritvirtinti prie gretutinės konstrukcijos. Atsižvelgiant į angų dydį ir išdėstymą, taip pat į uždarymo įtaisų konstrukciją, galima įrengti „metalas-metalas“ tipo uždarymo įtaisus, jeigu jų nepralaidumas vandeniui atitinka klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
  81. Kitos angos: angos į mašinų patalpas, angos žmonėms įlįsti ir angos denio lygyje darbo ar antstato denyje, turi būti apsaugotos uždaromis konstrukcijomis su sandariomis durimis ar kitomis lygiavertėmis priemonėmis. Įėjimo trapai turi būti kaip galima arčiau laivo diametralinės plokštumos.
  82. 45 m ir ilgesniuose laivuose ventiliatorių komingsų, išskyrus mašinų patalpų ventiliatorių komingsus, aukštis virš denio turi būti ne mažesnis nei 900 mm darbo denyje ir ne mažesnis nei 760 mm antstato denyje. Laivuose, trumpesniuose kaip 45 m, tokių komingsų aukštis turi būti atitinkamai 760 mm ir 450 mm. Mašinų patalpų ventiliatorių angų aukštis virš denio turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Žvejybos laivuose, pastatytuose 2003 sausio 1 d. ar vėliau, mašinų patalpų ventiliatorių angų, per kurias į mašinų patalpas nuolat tiekiamas oras, o prireikus oro tiekimas nedelsiant nukreipiamas ir į generatorių patalpas, aukštis virš denio turi atitikti šių Reikalavimų 34 punkto nuostatas. Tačiau, jeigu dėl laivo dydžio ir įrangos tai yra neįmanoma, gali būti priimtini ir mažesni aukščiai, tačiau jokiu būdu ne mažesni kaip 900 mm virš darbo denio ir antstato denio, kartu su šių Reikalavimų 33 punkto nuostatas atitinkančiomis sandariomis uždarymo priemonėmis bei kita tinkama įranga, užtikrinančia nenutrūkstamą ir pakankamą skyrių vėdinimą.
  83. Ventiliatorių komingsų tvirtumas turi būti lygus gretutinės konstrukcijos tvirtumui, o jų uždarymo priemonės turi būti stabiliai pritvirtintos prie ventiliatoriaus ar gretutinės konstrukcijos ir užtikrinti sandarumą. Jeigu kurio nors ventiliatoriaus komingso aukštis viršija 900 mm, jis turi būti specialiai sutvirtintas.
  84. 45 m ir ilgesniuose laivuose nebūtina turėti ventiliatorių uždarymo priemonių, jeigu tų ventiliatorių komingsų aukštis siekia daugiau nei 4,5 m virš darbo denio arba daugiau nei 2,3 m virš antstato denio, išskyrus tuos atvejus, kai klasifikacinė bendrovė reikalauja, kad tokios uždarymo priemonės būtų. Trumpesniuose nei 45 m ilgio laivuose nėra reikalo turėti ventiliatorių uždarymo priemonių, jeigu tų ventiliatorių komingsų aukštis siekia daugiau nei 3,4 m virš darbo denio arba daugiau nei 1,7 m virš antstato denio. Jeigu klasifikacinė bendrovė įsitikina, kad vandens patekimas į laivą per mašinų patalpų ventiliatorius mažai tikėtinas, tai uždarymo priemonės tokiems ventiliatoriams nėra būtinos.
  85. Jeigu tankų ir žemiau denio esančių tuščių erdvių oro vamzdžiai išsikiša virš darbo ar antstato denių, atviros šių vamzdžių dalys turi būti tokio paties tvirtumo, kaip ir gretutinės konstrukcijos, ir jie turi turėti atitinkamą apsaugą. Oro vamzdžių angos turi turėti uždarymo priemones, stabiliai pritvirtintas prie vamzdžio ar gretutinės konstrukcijos.
  86. Oro vamzdžių aukštis virš denio iki taško, nuo kurio vanduo gali patekti į vidų, turi būti ne mažesnis kaip 760 mm darbo denyje ir ne mažesnis kaip 450 mm antstato denyje. Klasifikacinė bendrovė gali leisti sumažinti oro vamzdžio aukštį, jeigu tai trukdo žvejybos operacijoms.
  87. Klasifikacinės bendrovės patvirtinti matavimo vamzdeliai turi būti įrengti: 37.
  88. tų skyrių šuliniuose, prie kurių reiso metu nėra lengva prieiti; 37.
  89. visuose tankuose ir koferdamuose.
  90. Tais atvejais, kai matavimo vamzdeliai yra įrengti, jų viršutiniai galai turi būti pratęsti iki lengvai prieinamų vietų ir, jeigu tai praktiškai įmanoma, virš darbo denio. Jų angos turi turėti stabiliai pritvirtintas uždarymo priemones. Matavimo vamzdeliai, kurie nesibaigia virš darbo denio, turi turėti automatinius, savaime užsidarančius įtaisus.
  91. Borto iliuminatoriai patalpose, esančiose žemiau darbo denio, ir patalpose, esančiose uždarose konstrukcijose ant to denio, turi turėti varstomus dangčius, kurie būtų nepralaidūs vandeniui, kai yra uždaryti.
  92. Negalima borto iliuminatoriaus įrengti taip, kad jo apatinis kraštas būtų žemiau nei 500 mm virš didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos.
  93. Borto iliuminatoriai, esantys žemiau nei 1,000 mm virš didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos, neturi būti darinėjami.
  94. Borto iliuminatoriai, kartu su stiklais ir dangčiais, turi būti aprobuotos konstrukcijos. Tie borto iliuminatoriai ir langai, kuriuos gali sugadinti žvejybos įranga, turi būti atitinkamai apsaugoti.
  95. Vairinės langams turi būti naudojamas sustiprintas beskeveldris stiklas ar lygiavertė medžiaga.
  96. Klasifikacinė bendrovė gali leisti, kad iliuminatoriai ir langai būtų be dangčių kabinų, esančių ant darbo denio ar aukščiau, bortų ir laivagalio pertvarose, jeigu ji įsitikina, kad tai nepakenks laivo saugumui. Žvejybos laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, tokie iliuminatoriai ir langai turi atitikti nustatytas taisykles, pagrįstas atitinkamais ISO standartais.
  97. Išleidimo angos, einančios per laivo korpuso apkalą iš patalpų, esančių žemiau darbo denio, arba iš ant darbo denio uždarų antstatų ar kabinų su durimis, įrengtomis pagal šių Reikalavimų 17 ir 18 punktų nuostatas, turi turėti lengvai prieinamas priemones, kurios neleistų vandeniui patekti į laivo vidų. Kiekviena atskira išleidimo anga paprastai turi turėti automatinį vienpusio pralaidumo vožtuvą su tiesioginio uždarymo įtaisu, valdomu iš lengvai prieinamos vietos. Jeigu klasifikacinė bendrovė mano, kad vandens patekimas į laivą pro tokią angą neturėtų jo pavojingai užtvindyti ir kad vamzdyno sienelių storis yra pakankamas, tokio vožtuvo įrengti nebūtina. Vožtuvo su tiesioginio uždarymo įtaisu valdymo priemonės turi turėti indikatorių, parodantį, ar tas vožtuvas atidarytas ar uždarytas.
  98. Mašinų patalpose, kuriose nuolat budi įgulos nariai, užbortinio vandens priėmimo ir išleidimo angų, susijusių su pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų veikimu, vožtuvai gali turėti vietinį valdymą. Šios valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos ir turėti indikatorius, parodančius, ar vožtuvai atidaryti ar uždaryti.
  99. Visos detalės korpuso apkaloje ir vožtuvai, kurių reikalauja šių Reikalavimų 45 ir 46 punktai, turi būti iš plieno, bronzos ar kitos aprobuotos kalios medžiagos. Visi vamzdžiai tarp išorinės laivo korpuso apkalos ir vožtuvų turi būti iš plieno, tačiau laivuose, pastatytuose ne iš plieno, klasifikacinė bendrovė ne mašinų patalpose gali leisti naudoti kitas medžiagas.
  100. Jeigu falšbortai suformuoja šulinius ant atvirų darbo denio dalių, minimalus vandens nutekėjimo portiko plotas (A) kvadratiniais metrais kiekviename laivo borte kiekvienam šuliniui, esančiam ant darbo denio, turi būti nustatomas priklausomai nuo falšborto ilgio (l) ir aukščio (h) šulinio rajone tokiu būdu: 48.
  101. A = 0,07 l; 48.
  102. (nėra reikalo l imti didesnį nei 0,7 L); 48.
  103. jeigu vidutinis falšborto aukštis viršija 1,200 mm, reikalingą plotą reikia padidinti 0,004 m² kiekvienam šulinio ilgio metrui dėl kiekvieno 100 mm aukščio padidėjimo. Jeigu vidutinis falšborto aukštis yra mažesnis nei 900 mm, reikalingą plotą galima sumažinti 0,004 m² kiekvienam šulinio ilgio metrui dėl kiekvieno 100 mm aukščio sumažėjimo.
  104. Vandens nutekėjimo portikų plotas, apskaičiuotas pagal šių Reikalavimų 48 punktą, turi būti padidintas, jeigu klasifikacinė bendrovė nusprendžia, jog laivo balniškumas nėra pakankamas, kad vanduo greitai ir efektyviai nutekėtų nuo denio.
  105. Su sąlyga, kad klasifikacinė bendrovė tai aprobuoja, minimalus vandens nutekėjimo portikų plotas kiekvienam šuliniui, esančiam ant antstato denio, turi sudaryti ne mažiau kaip pusę ploto (A), nurodyto šių Reikalavimų 48 punkte.
  106. Vandens nutekėjimo portikai turi būti išdėstyti palei falšborto ilgį taip, kad užtikrintų kuo greitesnį ir efektyvesnį vandens nutekėjimą nuo denio. Apatiniai nutekėjimo portikų kraštai turi būti kaip galima arčiau denio.
  107. Įstatomos lentos ir žvejybos įranga ant denio turi būti sudėta taip, kad nesumažintų vandens nutekėjimo portikų efektyvumo. Įstatomos lentos turi būti tokios konstrukcijos, kad jas galima būtų pritvirtinti darbo vietoje ir kad jos netrukdytų vandeniui nutekėti nuo denio.
  108. Vandens nutekėjimo portikai, kurių aukštis daugiau nei 300 mm, turi būti pridengti metaliniais strypais, išdėstytais ne didesniu kaip 230 mm ir ne mažesniu kaip 150 mm atstumu vienas nuo kito, arba turėti kitas tinkamas apsaugos priemones. Vandens nutekėjimo portikų skydeliai, jeigu jie įrengti, turi būti aprobuotos konstrukcijos. Jeigu manoma, kad žvejybos metu vandens nutekėjimo portikų skydeliams reikalingi užtvirtinimo įtaisai, tai jie turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus ir būti lengvai valdomi iš laisvai prieinamos vietos.
  109. Laivuose, skirtuose eksploatacijai rajonuose, kurie gali būti padengti ledu, vandens nutekėjimo portikų skydeliai ir apsauginės priemonės turi lengvai nusiimti, kad sumažintų ledo priaugimą. Angų dydžiai ir šių apsauginių priemonių nuėmimo būdai turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
  110. Turi būti įrengta inkaravimosi įranga, pritaikyta greitam ir saugiam darbui, susidedanti iš inkaro, inkaro grandinių ar plieninių lynų, fiksatorių ir brašpilio ar kitų priemonių inkarui nuleisti ir pakelti bei laivui su nuleistu inkaru išlaikyti visomis numatomomis eksploatacijos sąlygomis. Laivuose taip pat turi būti atitinkama švartavimosi įranga, leidžianti saugiai prisišvartuoti visomis eksploatacijos sąlygomis. Inkaravimosi ir švartavimosi įranga turi atitikti klasifikacinės bendrovės nustatytų taisyklių reikalavimus.
  111. Darbo deniuose uždarų antstatų viduje turi būti įrengta efektyvi drenažo sistema, pajėgi šalinti plaunamąjį vandenį ir žuvų vidurius.
  112. Darbo deniuose uždarų antstatų viduje visos žvejybos operacijoms atlikti reikalingos angos turi turėti greito ir efektyvaus uždarymo priemones, kad jas galėtų uždaryti vienas žmogus. Apdorojimui ir perdirbimui į tokius denius atgabentas laimikis turi būti sukrautas į aptvarą. Tokie aptvarai turi atitikti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų žvejybos laivų stovumui ir su tuo susijusioms jūrinėms savybėms 22 punkto nuostatas. Turi būti įrengta efektyvi drenažo sistema. Turi būti numatyta atitinkama apsauga nuo netikėto vandens užplūdimo ant darbo denio.
  113. Turi būti įrengti mažesni du išėjimai iš šių denių.
  114. Lubų aukštis visuose darbo patalpos taškuose turi būti ne mažiau kaip 2 metrai.
  115. Turi būti įrengta stacionari vėdinimo sistema, užtikrinanti, kad oras pasikeis mažiausiai šešis kartus per valandą.
  116. Visi laivai ant forštevenio ir laivagalio iš abiejų bortų turi turėti grimzlių žymes decimetrais.
  117. Šios grimzlių žymės turi būti žymimos kiek įmanoma arčiau statmenų.
  118. Jei laimikiui laikyti naudojamos atšaldyto ar atvėsinto jūros vandens talpyklos ar panašios talpyklų sistemos, tokiose talpyklose turi būti įrengti atskiri stacionarūs mechanizmai, skirti pripildyti talpyklas jūros vandens ir jas ištuštinti.
  119. Jei tokios atšaldyto ar atvėsinto vandens talpyklos naudojamos ir sausiems kroviniams vežti, jose privalo būti įrengta nusausinimo sistema ir priemonės, padedančios išvengti vandens patekimo iš nusausinimo sistemos į talpyklas. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-64 Reikalavimai žvejybos laivų stovumui ir su tuo susijusioms jūrinėms savybėms Jei nenustatyta kitaip, šių Reikalavimų nuostatos taikomos 24 metrų bei ilgesniems naujiems žvejybos laivams:
  120. Laivai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad atitiktų šių Reikalavimų nuostatas, 10–12 punktuose nurodytomis eksploatacijos sąlygomis. Atstatomojo peties kreivių skaičiavimai atliekami pagal TJO nepažeisto laivo stovumo kodeksą visų tipų laivams, išdėstytą 1993 m. lapkričio 4 d. TJO asamblėjos rezoliucijoje A.749

(18), su vėlesniais pakeitimais.
  1. Visi laivai turi atitikti žemiau išvardytus minimalius stovumo kriterijus, išskyrus atvejus, kai klasifikacinė bendrovė yra įsitikinusi, kad nukrypimai nuo jų pateisinami eksploatacijos metu sukaupta patirtimi. Administracija privalo informuoti Europos Komisiją apie leistinus nukrypimus nuo minimalių stovumo kriterijų naujiems žvejybos laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau bei turi pateikti duomenis apie padarytas išimtis, kurių pakaktų patvirtinti, kad saugumo lygis yra adekvačiai išlaikytas: yra posvyrio kampas, kai korpuso, antstato arba denio kabinų angos, kurių negalima greitai sandariai uždaryti, pradeda panirti į vandenį. Taikant šį kriterijų, nedidelės angos, pro kurias negalimas progresuojantis laivo užtvindymas, neturi būti vertinamos kaip atviros;θƒ, jei šis kampas mažesnis kaip 40°, turi būti ne mažesnis kaip 0,030 m-rad. θƒ, jei šis kampas yra mažesnis kaip 40°. Be to, plotas po atstatomojo peties kreive (GZ diagrama) tarp 30° ir 40° posvyrio kampų arba tarp 30° ir θƒ 2.
  2. plotas po atstatomojo peties kreive (GZ diagrama) turi būti ne mažesnis kaip 0,055 m-rad kai posvyrio kampas iki 30°, ir ne mažesnis kaip 0,090 m-rad, kai posvyrio kampas iki 40° arba iki užliejimo kampo 2.
  3. atstatomasis petys GZ turi būti mažiausiai 200 mm, esant posvyrio kampui 30° arba didesniam; 2.
  4. atstatomojo peties maksimumas Gz max geriau būtų, kai posvyrio kampas didesnis kaip 30°, bet ne mažesnis kaip 25°; 2.
  5. pradinis metacentrinis aukštis GM vieno denio laivuose turi būti ne mažesnis kaip 350 mm. Laivuose, turinčiuose ištisinį antstatą, metacentrinis aukštis gali būti sumažintas tiek, kiek leidžia klasifikacinė bendrovė, tačiau jokiu būdu jis neturi būti mažesnis negu 150 mm. Administracija gali leisti sumažinti reikalaujamą metacentrinį aukštį šios direktyvos nustatyta tvarka, tačiau privalo informuoti Europos Komisiją apie leistinus nukrypimus bei turi pateikti duomenis apie padarytas išimtis, kurių pakaktų patvirtinti, kad saugumo lygis yra adekvačiai išlaikytas.
  6. Tais atvejais, kai laivuose yra numatyti bortinį supimąsi mažinantys įrenginiai, kurie nėra bortiniai kiliai, klasifikacinė bendrovė turi įsitikinti, kad laivas atitinka 2 punkte nurodytus stovumo kriterijus visomis eksploatavimo sąlygomis.
  7. Tam, kad būtų laikomasi šių Reikalavimų 2 punkto nuostatų, numatytas balastas, jo pobūdis ir išdėstymas turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Trumpesniuose kaip 45 m ilgio laivuose toks balastas turi būti nuolatinis. Jeigu balastas yra nuolatinis, jis turi būti kietas ir saugiai įtvirtintas laivo viduje. Klasifikacinei bendrovei gali būti priimtinas ir skystasis balastas, laikomas visiškai užpildytuose tankuose, nesujungtuose su jokia laivo siurblių sistema. Jeigu skystasis balastas naudojamas kaip nuolatinis balastas tam, kad būtų laikomasi šių Reikalavimų 1 punkto nuostatų, atitikties liudijime ir informacijoje apie laivo stovumą turi būti pateikti išsamūs balasto duomenys. Nuolatinio balasto negalima iškrauti iš laivo ar perkelti į kitą vietą be klasifikacinės bendrovės leidimo.
  8. Posvyrio kampas, kada gali prasidėti progresuojantis žuvies triumų užtvindymas pro liukus, kurie žvejybos metu lieka atviri ir kurių negalima greitai uždaryti, turi būti ne mažesnis kaip 20°, jeigu šių Reikalavimų 2 punkte nurodyti stovumo kriterijai negali būti tenkinami tuomet, kai šie žuvies triumai yra užtvindyti arba visiškai, arba iš dalies.
  9. Laivai, naudojantys ypatinguosius žvejybos būdus, dėl kurių žvejybos metu laivą veikia papildomos išorinės jėgos, turi atitikti šių Reikalavimų 2 punkte nurodytus stovumo kriterijus ir, jeigu būtina, padidintus klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Žvejyboje bortinį tralavimą naudojantys laivai turi atitikti tokius padidintus stovumo kriterijus: 6.
  10. šių Reikalavimų 2.1 ir 2.2 punktuose pateikti ploto po atstatomuoju petimi ir atstatomųjų pečių kriterijai didinami 20 proc.; 6.
  11. metacentrinis aukštis turi būti ne mažesnis kaip 500 mm; 6.
  12. šių Reikalavimų 6.1 punkte pateikti kriterijai taikomi tik tiems laivams, kuriuose sumontuoto varytuvo galia kilovatais neviršija dydžių, nustatomų pagal tokias formules: 6.3.
  13. N = 0,6 Ls2 laivams, kurių ilgis yra 35 m arba mažesnis; 6.3.
  14. N = 0,7 Ls2 laivams, kurių ilgis yra 37 m ir didesnis; 6.3.
  15. kai laivo ilgis yra tarp pirma nurodytų dydžių, koeficientas prieš Ls turi būti nustatomas interpoliuojant tarp 0,6 ir 0,7; 6.3.
  16. Ls yra visas ilgis, nurodytas tonažo liudijime; 6.
  17. jeigu sumontuoto varytuvo galia didesnė nei standartiniai varomosios galios dydžiai, nurodyti pirmiau pateiktose formulėse, šių Reikalavimų 6.1 punkte minimi kriterijai turi būti padidinti tiesiogiai proporcingai didesnei varomajai galiai.
  18. Klasifikacinė bendrovė turi įsitikinti, kad minėtieji padidinti bortinių tralerių stovumo kriterijai yra tenkinami šių Reikalavimų 10 punkte minimomis eksploatacijos sąlygomis. Apskaičiuojant stovumą daroma prielaida, kad sijos yra pakeltos ir su horizontalia plokštuma sudaro 45° kampą.
  19. Laivai turi būti atsparūs smarkiam vėjui ir bortiniam supimui, esant atitinkamoms oro sąlygoms jūroje. Turi būti atsižvelgta į sezonines oro sąlygas, jūros, kur laivas bus eksploatuojamas, būklę, laivo tipą ir jo darbo pobūdį. Žvejybos laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, atitinkami skaičiavimai atliekami pagal TJO nepažeisto laivo stovumo kodeksą visų tipų laivams.
  20. Pagal klasifikacinės bendrovės reikalavimus, laivai turi atlaikyti denio užliejimą, atsižvelgiant į sezonines oro sąlygas, jūros, kur laivas bus eksploatuojamas, būklę, laivo tipą ir jo darbo pobūdį.
  21. Eksploatacijos sąlygų, kurios privalo būti įvertintos, skaičius ir pobūdis turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus, įskaitant žemiau pateiktus: 10.
  22. išvykimas į žvejybos rajoną su pilnu kuro kiekiu, ledu, žvejybos įranga ir t. t.; 10.
  23. išvykimas iš žvejybos rajono su laimikiu; 10.
  24. atvykimas į registracijos uostą su laimikiu ir 10 proc. atsargų ir kuro ir t. t.; 10.
  25. atvykimas į registracijos uostą su 10 proc. atsargų, kuro ir t. t., taip pat su minimaliu laimikiu, kuris paprastai turėtų sudaryti 20 proc. laimikio, bet gali siekti 40 proc., jeigu klasifikacinė bendrovė įsitikina, kad eksploatacijos sąlygos pateisina tokį dydį.
  26. Papildomai prie konkrečių eksploatacijos sąlygų, išvardytų šių Reikalavimų 10 punkte, klasifikacinė bendrovė taip pat turi įsitikinti, kad minimalūs stovumo kriterijai, pateikti šių Reikalavimų 2–4 punktuose, yra išlaikomi, esant visoms kitoms realiai egzistuojančioms eksploatacijos sąlygoms, taip pat toms, kurios sukelia pačius žemiausius stovumo kriterijų parametrus. Klasifikacinė bendrovė taip pat turi įsitikinti, kad yra atsižvelgta į tas ypatingas sąlygas, kurios susijusios su laivo paskirties ar jo eksploatacijos rajonų pakeitimu ir turi įtakos šiame skyriuje aptariamam laivo stovumui.
  27. Apskaičiavimuose, atliktuose atsižvelgiant į šių Reikalavimų 10 punkte nurodytas sąlygas, turi būti numatyta: 12.
  28. šlapių žvejybos tinklų, įrangos ir kt. svoris ant denio; 12.
  29. apledėjimas, jeigu jo galima tikėtis, pagal šių Reikalavimų 13 bei 14 punktų nuostatas; 12.
  30. tolygus laimikio pasiskirstymas, jeigu tai neprieštarauja praktikai; 12.
  31. laimikis denyje, jeigu jo galima tikėtis, esant šių Reikalavimų 10.2, 10.3 ir 11 punktuose išdėstytoms eksploatavimo sąlygoms; 12.
  32. vandens balastas, jeigu jis yra specialiai tam skirtuose tankuose arba kitose talpose, taip pat pritaikytose vandens balastui vežti; 12.
  33. skysčių laisvųjų paviršių ir, jei būtina, gabenamo laimikio poveikis.
  34. Laivams, eksploatuojamiems rajonuose, kur yra apledėjimo tikimybė, stovumo apskaičiavimus reikia atlikti, atsižvelgiant į žemiau pateiktus apledėjimo faktorius. Nustatydama jūrų rajonus, kuriuose galimas apledėjimas, klasifikacinė bendrovė vadovaujasi apledėjimo įvertinimo vadovu, esančiu baigiamojo Torremolino konferencijos akto 3 priedo 2 rekomendacijoje, tačiau žvejybos laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, ši nuostata netaikoma tik tada, kai Torremolino konferencijos baigiamojo akto 3 priedo 2 rekomendacija draudžia atlikti leistino apledėjimo dydžių pakeitimus, paliktus Administracijos nuožiūrai: 13.
  35. 31 kg/m² atviruose deniuose ir trapuose; 13.
  36. 7,5 kg/m² šoninės kiekvieno borto projekcijos plote virš vaterlinijos; 13.
  37. neištisinių turėklų, šoninės projekcijos paviršių plotas be burių rangauto (išskyrus stiebus), takelažo ir kitų nedidelių objektų šoninės projekcijos plotas turi būti apskaičiuojamas, padidinant bendrą ištisinių paviršių projekcijos plotą 5 proc., o statinį šio ploto momentą 10 proc.
  38. Laivai, eksploatuojami rajonuose, kuriuose vyksta apledėjimas, turi būti: 14.
  39. suprojektuoti taip, kad maksimaliai sumažintų apledėjimą; 14.
  40. aprūpinti ledo nuėmimo priemonėmis, atitinkančiomis klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
  41. Užbaigus laivo statybą, kiekvienam laivui turi būti atliktas pasvirimo bandymas ir nustatyta tuščio laivo faktinė vandentalpa ir svorio centro padėtis.
  42. Jeigu laive atliekami pakeitimai, veikiantys tuščio laivo vandentalpą ir/arba svorio centro padėtį, reikia dar kartą atlikti laivo pasvirimo bandymą ir peržiūrėti informaciją apie laivo stovumą, jei klasifikacinė bendrovė mano, kad tai daryti būtina. Laivų, pastatytų 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, laivo pasvirimo bandymai turi būti atlikti iš naujo, jeigu tuščio laivo vandentalpa skiriasi nuo pradinės tuščio laivo vandentalpos daugiau kaip 2 proc. ir apskaičiavimais negalima parodyti, kad laivas ir toliau atitinka stovumo kriterijus.
  43. Klasifikacinė bendrovė gali leisti neatlikti pasvirimo bandymo atskiram laivui, jeigu stovumo duomenys gaunami, atlikus kito to paties tipo laivo pasvirimo bandymą, ir jeigu klasifikacinei bendrovei bus pateikti įrodymai, kad, remiantis tokiais duomenimis, galima gauti patikimą informaciją apie laivo, kuriam padaryta išimtis, stovumą.
  44. Pasvirimo bandymas ir šių Reikalavimų 15 punkte nurodytų sąlygų nustatymas atliekamas mažiausiai kartą per 10 metų.
  45. Kapitonas turi turėti informaciją apie laivo stovumą, kuria remdamasis galėtų nesunkiai ir patikimai įvertinti laivo stovumą įvairiomis eksploatacijos sąlygomis. Tokią informaciją kapitonui turi sudaryti konkrečios instrukcijos, perspėjančios jį apie tas eksploatacines sąlygas, kurios gali neigiamai veikti stovumą ar laivo diferentą. Informacijos apie stovumą kopiją, suderinus su Administracija, reikia pateikti aprobuoti klasifikacinei bendrovei.
  46. Aprobuota informacija apie stovumą turi būti laive, bet kuriuo metu lengvai prieinama, o periodinių laivo apžiūrų metu tikrinama, kad būtų galima įsitikinti, jog ji buvo aprobuota atsižvelgiant į realias eksploatavimo sąlygas.
  47. Jeigu laive daromi pakeitimai, veikiantys jo stovumą, reikia atlikti ir klasifikacinei bendrovei pateikti aprobuoti naujus laivo stovumo skaičiavimus. Jeigu klasifikacinė bendrovė nuspręs, kad informaciją apie stovumą reikia peržiūrėti, kapitonui turi būti įteikta nauja informacija, o anksčiau buvusi – išimta.
  48. Sugautas laimikis turi būti tinkamai pritvirtintas, kad neslankiotų ir nesukeltų pavojingo laivo diferento ar posvyrio. Nuimamų žuvies triumų pertvarų, jei jos yra, matmenys turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus, kurie nustatomi vadovaujantis nepažeisto laivų stovumo žvejybos laivams rekomendacijų V priedu priimtų TJO asamblėjos rezoliucija A.168(ES. IV) su pataisomis, priimtomis rezoliucija A.268(VIII).
  49. Laivapriekio aukštis, pagal klasifikacinės bendrovės reikalavimus, turi būti pakankamas, kad ant denio nepatektų per daug vandens, ir turi būti nustatomas, atsižvelgiant į sezonines oro sąlygas, jūros, kur laivas bus eksploatuojamas, būklę, laivo tipą ir jo darbo pobūdį. Klasifikacinė bendrovė, nustatydama reikalavimus laivapriekio aukščiui, vadovaujasi laivapriekio aukščio apskaičiavimo metodo vadovu, išdėstytu baigiamojo Torremolino konferencijos akto 3 priedo 4 rekomendacijoje. Žvejybos laivų, pastatytų 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, laivapriekio aukštis turi būti pakankamas, kad į laivą nepatektų pernelyg didelis kiekis vandens.
  50. Laivų, pastatytų 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau ir eksploatuojamų zonose, esančiose ne toliau kaip 10 mylių nuo kranto, mažiausias laivapriekio aukštis turi atitikti klasifikacinės bendrovės reikalavimus ir turi būti nustatytas, atsižvelgiant į sezonines oro sąlygas, jūros, kur laivas bus eksploatuojamas, būklę, laivo tipą ir jo darbo pobūdį.
  51. Reikalavimai visuose kituose rajonuose plaukiojantiems laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau: 25.
  52. jeigu žvejojant sugautos žuvys į tam skirtus triumus turi būti sukraunamos pro liukus, esančius atvirame darbo denyje į priekį nuo antstato ar denio kabinos, mažiausias laivapriekio aukštis turi būti apskaičiuotas naudojant skaičiavimo metodą, išdėstytą baigiamojo Torremolino konferencijos akto 3 priedo 4 rekomendacijoje; 25.
  53. jeigu sugautos žuvys į tam skirtus triumus turi būti sukraunamos pro liuką, esantį atvirame darbo denyje, kuris yra apsaugotas denio kabinos ar antstato, mažiausias laivapriekio aukštis turi atitikti 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovos žymių 1 priedo 39 taisyklę, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 2000 mm. Šiuo atžvilgiu didžiausia leistina eksploatacine grimzle laikoma vaterlinija, atitinkanti nustatytą vasaros viršvandeninį borto aukštį. Didžiausią leistiną eksploatacinę grimzlę turi aprobuoti klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija; ji turi būti tokia, kad būtų užtikrinti šiuose Reikalavimuose pateikti stovumo kriterijai, ir vykdomos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų žvejybos laivų konstrukcijai, nelaidumui vandeniui ir įrangai bei Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų įgulos apsaugai žvejybos laivuose nuostatos atitinkamomis eksploatacinėmis sąlygomis.
  54. 100 m ilgio ir ilgesni laivai, kuriais plaukioja 100 ir daugiau žmonių, turi išlikti vandens paviršiuje su teigiamu stovumu, esant užtvindytam bet kuriam vienam tariamai apgadintam skyriui, atsižvelgiant į laivo tipą, jo paskirtį ir plaukiojimo rajoną. Apskaičiavimai turi būti atlikti, vadovaujantis galutinio Torremolino konferencijos akto 3 priedo 5 rekomendacijos dėl laivo dalijimo skyriais ir apgadinto laivo stovumo skaičiavimo nuorodomis. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-64 Reikalavimai žvejybos laivų mechanizmams, elektros įrangai ir periodiškai be priežiūros paliekamiems jėgainės skyriams
  55. Jei nenustatyta kitaip, šių Reikalavimų nuostatos taikomos naujiems 24 metrų bei ilgesniems žvejybos laivams. Šių Reikalavimų 117–139 punktai taikomi ir laivams su periodiškai aptarnaujamomis jėgainėmis.
  56. Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos: 2.
  57. pagrindinė vairo pavara – tai mechaninė vairo pavara su jėgos agregatais, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima valdyti laivą; 2.
  58. pagalbinė vairo pavara – tai ne pagrindinė vairo pavara, o kita įranga, reikalinga laivo valdymui pagrindinės vairo pavaros gedimo atveju; 2.
  59. vairo pavaros jėgos agregatas – tai: - elektrinės vairo pavaros dalys – elektros variklis ir jo valdymo įranga; - elektrohidraulinės vairo pavaros dalys – elektros variklis, jo valdymo įranga ir prijungtas siurblys; - kitokios hidraulinės vairo pavaros dalys – variklis ir prijungtas siurblys; 2.
  60. didžiausias eksploatacinis greitis – tai didžiausias greitis, kuriuo gali plaukti jūra suprojektuotas laivas, pakrautas iki maksimaliai leistinos grimzlės; 2.
  61. didžiausias atbulinės eigos greitis – tai apskaičiuotasis maksimalus greitis, kokį gali išvystyti laivas, pakrautas iki maksimaliai leistinos grimzlės ir plaukdamas jūra atbuline eiga; 2.
  62. kuro sistemos agregatai – įranga, naudojama skysto kuro paruošimui, prieš paduodant jį į katilą, arba įranga, naudojama kuro paruošimui, prieš paduodant jį į vidaus degimo variklį. Ją sudaro vamzdynai, kuro siurbliai, filtrai ir šildytuvai, ruošiantys kurą sistemose, esant didesniam nei 0,18 N/mm² slėgiui; 2.
  63. įprastinės laivo eksploatavimo ir gyvenimo sąlygos – tai sąlygos, kurios leidžia saugiai valdyti laivą, saugiai aptarnauti pagrindinius ir pagalbinius mechanizmus, priešgaisrines sistemas ir įrangą, bet kada panaudoti gelbėjimosi priemones, neteršti aplinkos ir vykdyti pagal projektinę dokumentaciją numatytą veiklą; 2.
  64. laivo avarinė būklė – tai tokios sąlygos, kai pagrindinė jėgainė, katilai ir pagalbiniai mechanizmai neveikia dėl to, kad netiekiama energija; 2.
  65. pagrindinis paskirstymo skydas – tai iš pagrindinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis paskirstymo skydas, elektros energiją skirstantis laivo naudotojams; 2.
  66. periodiškai be priežiūros paliekamos jėgainės patalpos – patalpos, kuriose yra pagrindiniai varikliai, pagalbiniai mechanizmai, taip pat visi pagrindinio elektros tiekimo šaltiniai. Jos visomis eksploatacijos sąlygomis, įskaitant manevravimą, laivo dokumentacijoje nustatytą laiką gali būti paliekamos be žmogaus priežiūros.
  67. Pagrindiniai varikliai, kontrolės įranga, garo vamzdynai, mazuto, suspausto oro, elektros ir šaldymo sistemos, pagalbiniai įrengimai, garo katilai ir kiti slėginiai indai, siurbliai, valdymo įranga ir jėgos reduktoriai turi būti projektuojami, gaminami, išbandomi, sumontuojami ir prižiūrimi pagal pripažintos organizacijos taisyklių reikalavimus. Šie mechanizmai ir įranga, taip pat krovininiai kranai, gervės, žuvies tvarkymo ir apdorojimo įranga turi būti pagaminti taip, kad keltų kuo mažesnį pavojų laive esantiems žmonėms. Ypač kruopščiai turi būti apsaugotos judančios dalys, įkaitę paviršiai ir kiti žmogaus gyvybei pavojingi įrenginiai.
  68. Jėgainės patalpos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų galima laisvai ir saugiai prieiti prie visų mechanizmų ir jų valdymo prietaisų, kuriems būtina apžiūra ir techninis aptarnavimas. Šios patalpos turi būti pakankamai ventiliuojamos.
  69. Turi būti numatytos priemonės, kuriomis galima palaikyti ar atnaujinti pagrindinės jėgainės darbą net tuomet, kai sugenda vienas iš pagrindinių aptarnaujančių mechanizmų. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į šių mechanizmų darbą: 5.
  70. įrenginių, tiekiančių pagrindinei jėgainei kurą; 5.
  71. įrenginių, tiekiančių pagrindinei jėgainei tepalą; 5.
  72. hidraulinių, pneumatinių ir elektrinių įrenginių, skirtų pagrindinės jėgainės valdymui, įskaitant reguliuojamo žingsnio sraigtus; 5.
  73. įrenginių, skirtų vandens padavimui į pagrindinės jėgainės aušinimo sistemas; 5.
  74. oro kompresorių ir oro balionų, naudojamų pagrindinės jėgainės paleidimui arba valdymui.
  75. Turi būti numatytos priemonės, kurios leistų atnaujinti mechanizmų darbą be išorinių pagalbos priemonių, kai laivas yra avarinėje būklėje. Administracija gali, atsižvelgdama į bendrą saugumo užtikrinimą, leisti iš dalies sumažinti pagrindinės jėgainės apkrovimo charakteristikas.
  76. Pagrindinė jėgainė ir visi pagalbiniai mechanizmai, kurie yra ypač svarbūs laivo judėjimui ir jo saugumui, turi normaliai veikti laivui esant vertikalioje padėtyje arba pastoviai pasvirus 15° kampu į bet kurią pusę, arba supant laivą su pasvirimo kampu iki 22,5° į bet kurio laivo borto pusę ir su posvyriu į laivapriekį arba laivagalį iki 7,5°. Administracija gali leisti nukrypimus nuo šių kampų, atsižvelgdama į laivo tipą, dydį ir jo eksploatacijos sąlygas.
  77. Pastačius pirmą serijos laivą būtina patikrinti, ar laivo sraigto, korpuso ir pagrindinio variklio sąveika nesukelia pavojingų mechanizmų vibracijų. Vibracijų matavimai turi būti atliekami pagal klasifikacinės bendrovės, vykdančios techninę priežiūrą statant laivą, taisyklių reikalavimus.
  78. Elektros įranga turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad užtikrintų: 9.
  79. patikimą sistemų, kurios palaiko įprastinę laivo eksploatacijos būklę ir įprastines gyvenimo sąlygas, darbą, nenaudojant avarinių elektros energijos šaltinių; 9.
  80. patikimą sistemų, kurios užtikrina laivo saugumą, darbą tais atvejais, kai sugenda pagrindinis elektros energijos šaltinis; 9.
  81. įgulos ir laivo apsaugą nuo elektros srovės keliamų pavojų.
  82. Administracija turi įsitikinti, kad šių Reikalavimų 76–116 punktų nuostatos nuosekliai įgyvendintos ir taikomos pagal pripažintos organizacijos nustatytas taisykles.
  83. Laivams, kuriuose yra periodiškai be priežiūros paliekamos jėgainės patalpos, be šių Reikalavimų 3–116 punktų ir Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų priešgaisrinei apsaugai, gaisro aptikimui ir gesinimui žvejybos laivuose nuostatų, papildomai turi būti taikomos šių Reikalavimų 117–139 punktų nuostatos.
  84. Laivo mechanizmai ir įrenginiai visomis eksploatacinėmis sąlygomis, įskaitant manevravimą, turi veikti patikimai. Laive, vadovaujantis klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimais ir mechanizmų gamintojo instrukcijomis, turi būti nustatytas mechanizmų apžiūrų ir bandymų periodiškumas, garantuojantis jų patikimą darbą. Laive turi būti Administracijos arba pripažintosios organizacijos išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad laivas gali būti eksploatuojamas su periodiškai be priežiūros paliekamomis pagrindinės jėgainės patalpomis. Pagrindiniai varikliai ir su jais susiję pagalbiniai mechanizmai privalo turėti efektyvias valdymo priemones.
  85. Laive turi būti Administracijos arba klasifikacinės bendrovės išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad laivas gali būti eksploatuojamas su periodiškai be priežiūros paliekamomis pagrindinės jėgainės patalpomis.
  86. Pagrindiniai varikliai ir su jais susiję pagalbiniai mechanizmai privalo turėti efektyvias valdymo priemones.
  87. Vidaus degimo varikliuose, kurių cilindrų diametras didesnis nei 200 mm arba kurių karterių tūris daugiau nei 0,6 m³, turi būti įrengti apsauginiai karterio slėgio vožtuvai, apsaugantys juos nuo sprogimų ir turintys pakankamą dujų išleidimo ertmės skerspjūvį, padidėjus slėgiui daugiau leistinų ribų.
  88. Jeigu pagrindiniai varikliai arba pagalbiniai mechanizmai, arba jų atskiros dalys, įskaitant slėginius indus, gali būti paveikti pavojingo konstrukcijai vidinio slėgio, juose turi būti sumontuota apsauginė įranga nuo padidinto slėgio poveikio.
  89. Svarbių mechanizmų, užtikrinančių laivo judėjimą ir laivo arba jame esančių žmonių saugumą, detalės turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad galėtų atlaikyti maksimalias darbines apkrovas visomis eksploatacijos sąlygomis nepriklausomai nuo pavaros tipo.
  90. Pagrindinės jėgainės mechanizmuose ir susijusiuose su ja pagalbiniuose mechanizmuose turi būti apsauga, automatiniu būdu išjungianti įrenginius, jei įvyksta gedimai tepalo sistemose, dėl kurių gali sugesti mechanizmai arba įvykti avarija. Prieš suveikiant apsaugai, turi būti numatyta signalizacija, įspėjanti apie avarinę sistemos būklę. Gali būti numatytas priverstinis apsaugos išjungimas iš vairinės arba iš pagrindinio jėgainės valdymo pulto, jeigu iškyla reali grėsmė žmogaus gyvybei arba laivui.
  91. Laivo jėgainės galingumas atbuline eiga turi būti pakankamas, kad užtikrintų laivo valdymą plaukiant atbuline eiga visose eksploatacijos sąlygose.
  92. Pakrautam iki maksimalios grimzlės laivui plaukiant maksimaliu greičiu pirmyn, pakeitus sraigto sukimo krytį į priešingą pusę, būtina nustatyti atstumą, kurį praplauks laivas jūroje iki visiško sustojimo. Šių bandymų diagrama turi būti iškabinta vairinėje laivavedžių informacijai.
  93. Kiekviename garo katile ir kiekviename garų generatoriuje, kuris veikia naudodamas pagrindinės jėgainės išmetamųjų dujų temperatūrą, turi būti ne mažiau kaip du atitinkamo pralaidumo apsauginiai vožtuvai. Atsižvelgiant į garo katilo ar garų generatoriaus pajėgumą ir kitas charakteristikas, klasifikacinė bendrovė gali leisti sumontuoti tik vieną apsauginį vožtuvą, jeigu įsitikina, kad taip užtikrinama pakankama apsauga nuo perteklinio slėgio, kaip to reikalaujama klasifikacinės bendrovės taisyklėse.
  94. Kiekviename garo katile, kuriame naudojamas skystas kuras, eksploatuojamame be nuolatinės žmogaus priežiūros, turi veikti apsaugos sistema, nutraukianti kuro padavimą ir įjungianti avarinę signalizaciją šiais atvejais: maitinamo vandens lygis sumažėja iki pavojingos tolesnei eksploatacijai ribos, nutrūksta oro padavimas, užgęsta fakelas, slėgis katile viršija nustatytą maksimalią ribą.
  95. Garo katilų, maitinimo vandens sistemos, apsaugos, kontrolės, reguliavimo ir signalizacijos aparatūra turi užtikrinti garo katilų, garo slėgio indų ir garo vamzdynų saugumą.
  96. Tarp vairinės ir pagrindinės jėgainės patalpose esančio valdymo pulto turi būti dvi atskiros ryšio sistemos, viena iš jų turi būti telegrafas. Laivuose, kurių ilgis mažesnis nei 45 metrai, o pagrindinė jėgainė valdoma tiesiogiai iš vairinės, vietoj telegrafo gali būti naudojamos kitos patikimos ryšių priemonės.
  97. Jeigu pagrindinės jėgainės mechanizmai valdomi iš vairinės, turi būti vykdomi šie reikalavimai: 25.
  98. iš vairinės turi būti reguliuojamas sraigto apsisukimą skaičius, sraigto sukimosi kryptis ir sraigto žingsnio keitimas visomis eksploatacijos sąlygomis, įskaitant manevravimą; 25.
  99. nuotolinio valdymo iš vairinės įrangoje, kaip nurodyta 25.1 punkte, turi būti numatytos priemonės, kad būtų išvengta pavojingų pagrindinės jėgainės perkrovimų; 25.
  100. vairinėje turi būti pagrindinės jėgainės avarinio išjungimo įranga, veikianti nepriklausomai nuo vairinėje esančios valdymo sistemos, nurodytos šių Reikalavimų 25.1 papunktyje; 25.
  101. nuotolinis pagrindinės jėgainės valdymas vienu metu turi būti vykdomas tik iš vieno posto; bet kuriame valdymo poste turi būti naudojama valdymo aparatūra su abipusiu blokavimu. Kiekviename poste turi būti indikatorius, rodantis, iš kurio posto tuo metu yra valdoma pagrindinė jėgainė. Galimybė perjungti pagrindinės jėgainės valdymą į nuotolinį turi būti tik iš pagrindinės jėgainės arba jos valdymo posto patalpų. Laivuose, kurių ilgis mažiau nei 45 metrai, vietoj pagrindinės jėgainės valdymo posto patalpos gali būti tik avarinis postas su sąlyga, kad vairinėje pagrindinė jėgainė visiškai kontroliuojama ir valdoma; 25.
  102. vairinėje turi būti indikatoriai, rodantys: 25.5.
  103. sraigto apsisukimų skaičių ir kryptį, jei sraigtas yra fiksuoto žingsnio; 25.5.
  104. sraigto apsisukimų skaičių ir sraigto menčių pasisukimo padėtį, jei sraigto žingsnis yra reguliuojamas; 25.5.
  105. avarinę signalizaciją pagal šių Reikalavimų 18 punkto nuostatas; 25.
  106. pagrindinės jėgainės valdymas turi būti galimas iš vietinio valdymo posto ir tais atvejais, kai sugenda bet kuri nuotolinio valdymo sistemos dalis; 25.
  107. sugedus nuotolinio valdymo sistemai turi suveikti signalizacija ir turi būti išsaugomi anksčiau nustatyti apsisukimai ir sraigto sukimosi kryptis tol, kol bus įjungta vietinė valdymo sistema; 25.
  108. jeigu variklio paleidimą suslėgtu oru vykdo automatinė valdymo sistema, turi būti apsauga nuo visiško suslėgto oro išeikvojimo. Automatinio paleidimo sistema turi išsijungti, o avarinė signalizacija suveikti, kai paleidimo sistemoje dar lieka suslėgto oro, užtikrinančio variklio paleidimą.
  109. Jeigu pagrindinė jėgainė ir su ja susiję pagalbiniai mechanizmai, įskaitant pagrindinius elektros energijos šaltinius, turi įvairaus lygio automatines ar nuotolinio valdymo sistemas ir yra kontroliuojami iš nuotolinio valdymo pulto, šis valdymo pultas turi būti taip suprojektuotas, įrengtas ir aprūpintas, kad mechanizmų darbas būtų toks pat saugus ir efektyvus, kaip ir kontroliuojant juos vietoje. Automatinio paleidimo, veikimo ir valdymo sistemose turi būti galimybė perjungti į rankinį valdymą ir tuo atveju, kai įvyksta kurios nors automatinės ar nuotolinės sistemos dalies gedimas.
  110. Suslėgto oro sistemose, kompresoriuose, kompresorių vandens aušintuvuose ir kt., kur gali pavojingai padidėti vidinis slėgis, turi būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės sumažinti slėgiui.
  111. Pagrindinių variklių paleidimo sistemos ir įranga turi būti patikimai apsaugotos nuo galimo sprogimo arba liepsnos išmetimo iš variklio cilindrų į paleidimo sistemą.
  112. Oro padavimo vamzdžiai nuo suslėgto oro kompresorių turi būti tiesiogiai prijungti prie suslėgto oro rezervuarų (balionų), o vamzdžiai, einantys nuo suslėgto oro rezervuarų į pagrindinių arba pagalbinių variklių paleidimo įrangą, neturi būti susiję su vamzdžiais kurie prijungti prie kompresorių.
  113. Suslėgto oro sistemose turi būti apsauga nuo tepalo patekimo į sistemos vidų. Turi būti įrengta suslėgto oro nusausinimo sistema.
  114. Leidžiama naudoti skystą kurą, kurio užsiliepsnojimo temperatūra yra ne žemesnė kaip +60°C (uždaro tiglio bandymu); avariniams dyzeliniams generatoriams gali būti naudojamas kuras, kurio užsiliepsnojimo temperatūra ne žemesnė kaip +43°C. Bendriems tikslams leidžiama naudoti kurą, kurio užsidegimo temperatūra yra ne žemesnė kaip +43°C su sąlyga, kad bus imtasi papildomų saugumo priemonių. Oro temperatūra patalpoje, kurioje yra laikomas ar naudojamas toks kuras, visomis eksploatacijos sąlygomis turi būti 10°C mažesnė už kuro užsiliepsnojimo temperatūrą.
  115. Bet kurioje kuro cisternoje turi būti numatytos saugios ir efektyvios matavimo priemonės, kad būtų galima nustatyti kuro kiekį cisternoje. Jeigu naudojami matavimo vamzdžiai, jų viršutiniai galai turi būti išvesti į saugias vietas ir turėti patikimą uždarymo įrangą. Kuro matavimui draudžiama naudoti apvalaus stiklo vamzdžius. Leidžiama naudoti pakankamo storio plokščio stiklo su metaliniu apsaugos korpusu matavimo vamzdžius, jeigu juose yra automatinė uždarymo įranga. Leidžiama naudoti ir kitas matavimo priemones, nustatančias kuro kiekį bet kurioje cisternoje su sąlyga, kad šių priemonių gedimas ar cisternų perpildymas nesukels kuro nutekėjimo.
  116. Kuro cisternoje arba kuro sistemoje, taip pat užpildymo vamzdžiuose turi būti apsaugos vožtuvai nuo pavojingo slėgio padidėjimo. Apsauginiai vožtuvai, alsuokliai ir kuro nutekėjimo vamzdynai turi būti įrengti taip ir tokiose vietose, kad iš jų ištekantis kuras nekeltų pavojaus.
  117. Kuro iš cisternų ištekėjimo vamzdžiuose, esančiuose virš dvigubo dugno, turi būti sumontuoti vožtuvai ar sklendės, kurias galima būtų uždaryti nuotolinio valdymo būdu nebūnant patalpose, jeigu jose kiltų gaisras. Jeigu kuro cisternos yra varomojo sraigto veleno arba vamzdyno tunelyje ar panašioje patalpoje, tai cisternose turi būti sumontuotos sklendės. Kad būtų išvengta kuro ištekėjimo, kilus gaisrui tose patalpose, papildomai gali būti sumontuotos sklendės kuro ištekėjimo vamzdžiuose. Jeigu tos sklendės yra jėgainės patalpose, tai jų valdymas turi būti galimas ne tik iš jėgainės, bet ir iš kitos patalpos.
  118. Kuro sistemos siurbliai turi būti atskirti nuo bet kokių kitų sistemų, o kuro sistemos uždaras kontūras turi būti apsaugotas nuo padidinto slėgio sistemoje apsauginiu vožtuvu. Jeigu kuro cisternos gali būti naudojamos skystam balastui, tai balasto ir kuro sistemos turi būti atskiros.
  119. Kuro cisternos turi būti montuojamos tokiose vietose, kad iš jų nutekėjęs ar išbėgęs kuras nepatektų ant įkaitusių paviršių. Turi būti imtasi saugumo priemonių, kad dėl kuro vamzdžio įtrūkimo, kuro siurblio, filtro ar šildytuvo gedimų po slėgiu išpurkštas kuras nepatektų ant įkaitusių paviršių.
  120. Kuro vamzdžiai, sklendės, jų detalės turi būti pagamintos iš plieno ar kitos analogiškos medžiagos, lankstūs sujungimai gali būti naudojami tik suderinus su klasifikacine bendrove. Tokie lankstieji sujungimai turi būti patvarūs ir pagaminti iš ugniai atsparios medžiagos. Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau, lanksčiųjų vamzdžių detalės turi atitikti TJO Saugios laivybos komiteto aplinkraštį Nr.
  121. Kuro ir tepalo vamzdynai turi būti apsaugoti ekranais arba kitokiu būdu, kad kuras ar tepalas iš sistemos vamzdynų nepatektų ant įkaitusių paviršių arba į jėgainės ventiliacijos oro įsiurbimo kanalus. Sujungimų kiekis vamzdynų sistemose turi būti minimalus.
  122. Kuro cisternos turi būti patalpintos už A kategorijos jėgainės patalpų ir sumontuotos taip, kad jos būtų laivo korpuso konstrukcijos dalimi. Jeigu kuro cisternos, išskyrus dvigubo dugno cisternas, negali būti sumontuotos kitaip, nei šalia A kategorijos jėgainės patalpų arba jų viduje, tai bent viena iš vertikalių cisternos pertvarų turi būti bendra su jėgainės pertvara ir privalo turėti bendrą sujungimą su dvigubo dugno cisternomis, jeigu jos yra. Bendros pertvaros tarp cisternos ir jėgainės plotas turi būti minimalus. Jeigu šios cisternos yra A kategorijos jėgainės patalpoje, jose neturi būti laikomas kuras, kurio užsidegimo temperatūra žemesnė nei 60°C (uždaro tiglio metodu). Pakabinamos kuro cisternos neturi būti naudojamos gaisro atžvilgiu pavojingose vietose, ypač A kategorijos jėgainės patalpose. Jeigu klasifikacinė bendrovė leidžia naudoti pakabinamas kuro cisternas, po jomis turi būti kurui arba tepalui nepralaidus padėklas su drenažo vamzdeliu, sujungtu su pakankamo dydžio kuro arba tepalo nutekėjimo cisterna.
  123. Jėgainės patalpų ventiliacija turi būti pakankama visomis eksploatacijos sąlygomis, kad patalpoje nesikauptų naftos produktų garai.
  124. Tepalo laikymo, paskirstymo ir naudojimo sistemos turi atitikti klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus. Tepalo sistemos A kategorijos jėgainės patalpose turi atitikti šių Reikalavimų 31–37 punktų nuostatas, klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus ir šių Reikalavimų 32 ir 34 punktų nuostatas. Tepalo sistemose gali būti naudojamos įstiklintos angos tepalo pratekėjimo kontrolei. Tokie stiklai turi būti atsparūs ugnies poveikiui.
  125. Reikalavimus degių tepalų jėgos perdavimo, valdymo, paleidimo bei šildymo sistemoms, kurios yra su slėgiu, nustato klasifikacinės bendrovės. Patalpose, kurios yra pavojingos gaisro metu, tos sistemos turi atitikti nors šių Reikalavimų 32 ir 36 bei 33 ir 37 punktų nuostatas.
  126. Kuras, tepalas ir kiti lengvai užsidegantys naftos produktai neturi būti transportuojami forpiko cisternose.
  127. Lijalų nusausinimo įranga visomis eksploatacijos sąlygomis turi užtikrinti vandens išsiurbimą iš bet kurios vandeniui sandarios patalpos, kuri nėra kuro ar vandens talpykla nepriklausomai nuo to, ar laivas yra vertikalioje padėtyje, ar pasviręs. Šiam tikslui gali būti numatyti įsiurbimo šuliniai iš kiekvienos laivo borto pusės. Turi būti numatyti įrenginiai, leidžiantys vandeniui lengvai tekėti į įsiurbimo kolektorius. Klasifikacinei bendrovei nustačius, jog tai nepakenks laivo saugumui, nusausinimo įrenginių atskirose patalpose gali ir nebūti.
  128. Laive turi būti ne mažiau kaip du lijalų nusausinimo siurbliai su nepriklausoma mechanine pavara. Vienas iš tokių siurblių gali būti sukamas pagrindiniu varikliu. Balasto sistemos arba bet kokios kitos pakankamo našumo bendro naudojimo sistemos siurblys gali būti naudojamas lijalų nusausinimui.
  129. Lijalų siurbliai su mechanine pavara turi garantuoti, kad vandens tekėjimo greitis lijalų nusausinimo magistralėje būtų ne mažesnis kaip 2 m/s. Magistralės vidinis diametras turi būti bent jau: d = 25 + 1,65 √L (B+D), kur d yra vidinis diametras milimetrais, o L, B ir D – metrais; vidinis triumų nusausinimo magistralės diametras gali būti suapvalintas iki artimiausio standartinio dydžio, priimtino klasifikacinei bendrovei.
  130. Kiekvienas lijalų nusausinimo siurblys, sumontuotas pagal šių Reikalavimų 44 punkto nuostatas, privalo turėti tiesioginį įsiurbimo antgalį iš kairiojo ir dešiniojo jėgainės patalpų borto pusių, išskyrus laivus, kurių ilgis mažesnis kaip 75 m, kuriems užtenka vieno lijalų nusausinimo triumų siurblio su centriniu įsiurbimo antgaliu.
  131. Visų lijalų nusausinimo sistemos įsiurbimo antgalių vidinis diametras turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Lijalų nusausinimo sistemos vamzdynai turi būti sumontuoti taip, kad aukščiau nurodytus siurblius visu našumu būtų galima panaudoti bet kokios vandeniui nelaidžios patalpos, esančios tarp forpiko ir achterpiko, nusausinimui.
  132. Klasifikacinei bendrovei leidus, vietoj vieno lijalų nusausinimo siurblio su nepriklausoma pavara pagal šių Reikalavimų 44 punkto nuostatas gali būti įrengtas lijalų nusausinimo ežektorius, sujungtas su nepriklausoma pavara sukamu užbortinio vandens aukšto slėgio siurbliu.
  133. Iš uždarų patalpų, jeigu tose patalpose apdorojama ar perdirbama žuvis ir jose gali kauptis vanduo, turi būti numatytas laisvas vandens nutekėjimas.
  134. Nusausinimo vamzdynų negalima pravesti per kuro ir balasto cisternas arba per dvigubo dugno cisternas, jeigu šie vamzdynai nėra pagaminti iš storasienio plieno vamzdžių.
  135. Lijalų ir balasto nusausinimo sistemos turi būti taip suprojektuotos ir sumontuotos, kad užbortinis ar balasto vanduo nepatektų į triumus ar jėgainės patalpas arba iš vienos vandeniui nelaidžios patalpos į kitą. Lijalų nusausinimo sistemų vamzdžiuose, prijungtuose prie bet kurio siurblio, sujungto su užbortinėmis įsiurbimo angomis arba su balasto cisternomis, turi būti sumontuoti negrįžtamojo tipo vožtuvas ir kranas, kurių negalima atidaryti vienu metu taip, kad būtų įmanomas susisiekimas tarp triumų šulinių ir užbortinio vandens ar tarp triumų šulinių ir balasto cisternų. Vožtuvai, esantys nusausinimo sistemos paskirstymo dėžėse, turi būti negrįžtamojo tipo.
  136. Kiekviename pravestame per taraninę pertvarą lijalų nusausinimo vamzdyje turi būti sumontuotas vožtuvas ar kita uždarymo priemonė, valdoma nuotoliniu būdu iš darbo denio, kur taip pat turi būti ir vožtuvo padėties indikatorius. Vožtuvams, esantiems pertvaroje iš vidaus pusės, prie kurių yra laisvas priėjimas bet kokiomis eksploatacijos sąlygomis, nuotolinis valdymas nebūtinas.
  137. Triukšmo lygis (dirbantiems žmonėms) pagrindinės jėgainės ir kitų mechanizmų patalpose neturi viršyti nustatytų Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos sanitarinių normų.
  138. Laivuose turi būti pagrindinis vairo mechanizmas ir pagalbinės vairo valdymo priemonės, atitinkančios klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus. Pagrindinio ir pagalbinio vairo mechanizmo valdymo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad bet koks gedimas vienoje iš šių sistemų neapribotų galimybės naudotis kita sistema.
  139. Jeigu pagrindinė vairo pavara susideda iš dviejų ar daugiau identiškų galios agregatų, pagalbinė vairo valdymo priemonė nebūtina. Tačiau pagrindinė vairo pavara turi užtikrinti vairo valdymą pagal šių Reikalavimų 63 punkto nuostatas tuo atveju, kai vienas iš šių agregatų sugenda. Kiekvienas iš šių galios agregatų turi turėti atskirą elektros grandinę.
  140. Kai laivas valdomas galios agregatų, vairinėje turi būti matoma vairo plokštės padėtis. Vairo plokštės padėties prietaiso pajungimo grandinė ir vairo galios agregato valdymo grandinė turi būti nesusijusios.
  141. Vairinėje turi būti įrengta signalizacija, informuojanti, pranešanti apie bet kurios vairo pavaros gedimą.
  142. Vairinėje turi būti elektros variklių darbo signalizacija. Šių elektros variklių grandinėse turi būti numatyta apsauga nuo trumpo sujungimo ir variklių perkrovimo bei įtampos atjungimo signalizacija. Apsauga nuo perkrovimo, jeigu ji yra, turi būti apskaičiuota ne mažiau kaip dvigubai didesnei srovei negu vardinė saugomų elektros variklių apkrovimo srovė ir turi nesuveikti nuo variklio paleidimo srovės.
  143. Pagrindinė laivo vairo pavara turi valdyti laivą plaukiant didžiausiu eksploataciniu greičiu. Pagrindinė vairo pavara ir vairo baleris neturi sulūžti žvejybos operacijų metu, laivui plaukiant didžiausiu atbuliniu greičiu ar manevruojant.
  144. Pagrindinė vairo pavara pakrautame iki maksimaliai leidžiamos grimzlės laive turi pasukti vairą nuo 35° iš vienos borto pusės iki 35° į kito borto, laivui plaukiant pirmyn didžiausiu eksploataciniu greičiu. Vairo pasukimo nuo 35° iš vienos borto pusės iki 30° į kito borto pusę, esant sąlygoms, nurodytoms šiame punkte, laikas neturi viršyti 28 s, kad atitiktų šiuos reikalavimus, pagrindinė vairo pavara gali būti valdoma galios agregatų.
  145. Turi būti galimybė rankiniu būdu iš vairinės paleisti pagrindinės vairo pavaros galios agregatą arba jis turi pasileisti automatiškai, kai atnaujinamas nutrūkęs elektros energijos tiekimas.
  146. Pagalbinės vairo vairavimo priemonės turi valdyti laivą, plaukiantį eksploataciniu greičiu, ir būti nuolat parengtos jų įjungimui avarijos atveju.
  147. Pagalbinės vairo valdymo pavaros priemonės turi pasukti vairą nuo 15° iš vienos borto pusės iki 15° į kito borto pusę per laiką, neviršijantį 60 s, laivui plaukiant greičiu, kuris lygus pusei didžiausio eksploatacinio greičio plaukiant pirmyn arba 7 mazgams, žiūrint, ko daugiau. Kad atitiktų šiuos reikalavimus, pagalbinė vairo pavara gali būti su galios agregatais. Jei pavara yra elektrinis variklis, avarinis elektros srovės šaltinis turi būti pajėgus mažiausiai 10 minučių tiekti energiją pagalbinei vairo pavarai.
  148. 75 m ilgio ir ilgesniuose laivuose elektros variklio arba elektrohidraulinės vairo pavaros maitinimui turi būti dvi atskiros grandinės, kuriomis elektros energija turi būti tiekiama tiesiogiai iš pagrindinio paskirstymo skydo. Šios grandinės turi būti visiškai nesusijusios.
  149. 75 m ilgio ir ilgesniuose laivuose turi būti mechanikų iškvietimo signalizacija, kuri įsijungia iš centrinio ar vietinio jėgainės valdymo pulto, ir tas signalas turi būti aiškiai girdimas mechanikų gyvenamosiose patalpose.
  150. Šaldymo sistemos turi būti taip sukonstruotos, pagamintos, išbandytos ir sumontuotos, kad būtų užtikrintas jų saugumas pagal klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus. Turi būti galimybė kontroliuoti chlorfluoroangliavandenilių (CFC) ar bet kurių kitų ozono sluoksnį ardančių medžiagų kiekio išmetimą iš šaldymo įrangos, kad nekeltų grėsmės žmogaus sveikatai ir aplinkai.
  151. Šaldymo įrangos sistemose naudojamos šaldymo medžiagos turi atitikti Europos Parlamento ir tarybos Reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų 2037/2000/EB reikalavimus.
  152. Šaldymo įrenginiai turi būti atsparūs laivo vibracijoms, smūginėms, temperatūrinio išsiplėtimo, padidinto slėgio apkrovoms ir apsaugoti nuo pavojingo temperatūros ir slėgio padidėjimo.
  153. Šaldymo įrangos sistemos, kurioje naudojamos toksiškos ar degios šaldymo medžiagos, avarinio nutekėjimo drenažo vamzdynai turi būti išvesti į vietas, kur išmesta šaldymo medžiaga nekeltų pavojaus laivui ar jame esantiems žmonėms.
  154. Bet kuriose šaldymo įrangos patalpose, jei įrangoje naudojamos toksiškos medžiagos, šaldymo mechanizmų įranga, tarp jų kondensatoriai ir dujų kaupimo cisternos, turi būti atskirtos nuo kitų gretimų patalpų dujoms nepralaidžiomis pertvaromis. Tokiose patalpose turi būti dujų nutekėjimo kontrolės įranga. Signalizacija apie dujų nutekėjimą patalpose turi būti išvesta už tokių patalpų greta įėjimo į jas. Prie įėjimo į tokias patalpas turi būti galimybė įjungti patalpų ventiliaciją ir vandens rūko užtvarą.
  155. Jei dėl laivo matmenų dydžio šaldymo įrangos patalpos negali būti išdėstytos minėtu būdu, šaldymo įrangos mechanizmus ir sistemas galima montuoti pagrindinės jėgainės patalpose su sąlyga, kad naudojamos šaldymo medžiagos kiekis nekels pavojaus patalpose esantiems žmonėms ir tuo atveju, jeigu įvyktų viso dujų kiekio nutekėjimas, ir kad bus įrengta avarinė signalizacija, perspėjanti apie pavojingą dujų koncentraciją patalpose, jeigu tose patalpose atsirastų bent koks dujų nutekėjimas.
  156. Šaldymo įrenginių patalpų ir šaldymo kamerų avarinė signalizacija turi būti sujungta su vairine arba su valdymo pultų patalpa arba su avariniais išėjimais, kad žmonės galėtų saugiai išeiti iš tų patalpų. Bent vienas išėjimas iš kiekvienos tokios patalpos turi atsidaryti iš vidaus. Išėjimai iš šaldymo įrenginių, kuriuose naudojamos toksiškos ar degios dujos, patalpų neturi tiesiogiai eiti į (bet kokias) gyvenamąsias patalpas.
  157. Jeigu šaldymo sistemoje naudojamas žmonėms kenksmingas šaldiklis, laive turi būti mažiausiai du kvėpavimo aparatų komplektai, iš jų vienas turi būti tokioje vietoje, kad prie jo būtų galima lengvai prieiti šaldymo medžiagos nutekėjimo atveju. Kvėpavimo aparatai, įeinantys į laivo priešgaisrinės apsaugos įrangos sudėtį, laikomi visiškai ar iš dalies atitinkantys šį reikalavimą su sąlyga, kad jų buvimo vieta atitinka abu tikslus. Jeigu naudojami autonominiai kvėpavimo aparatai, turi būti ir atsarginiai balionai.
  158. Laive gerai matomose vietose turi būti iškabintos saugios šaldymo sistemų eksploatacijos instrukcijos ir įgulos veiksmai avariniais atvejais.
  159. Jeigu pagalbinių mechanizmų, garantuojančių laivo eigą ir saugumą, pavaros yra elektros varikliai, laive elektros energijos tiekimui turi būti ne mažiau kaip du pagrindiniai generatoriai. Vienas iš jų gali būti sukamas pagrindinio variklio. Gali būti priimtinos ir kitos elektros energijos generavimo priemonės, jeigu jos atitinka klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus.
  160. Generatorių galingumas turi būti toks, kad vienam iš jų sustojus būtų užtikrintas šių Reikalavimų 9.1 punkte minimų sistemų funkcionavimas, išskyrus pajėgumus, reikalingus žvejybai, žuvies perdirbimui ir saugojimui. Laivuose, kurių ilgis mažiau nei 45 metrai, sustojus vienam iš generatorių, turi būti užtikrintas tik laivo eigai ir saugai būtinų mechanizmų veikimas.
  161. Pagrindinio elektros energijos šaltinio konstrukcija ir išdėstymas laive turi užtikrinti šių Reikalavimų 9.1 punkte paminėtų sistemų eksploatacijos galimybę nepriklausomai nuo pagrindinio variklio arba sraigto veleno apsisukimų skaičiaus ar krypties.
  162. Jeigu transformatoriai sudaro svarbiausią dalį energijos tiekimo sistemoje, tai ši sistema turi būti sukonstruota ir išdėstyta taip, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas.
  163. Pagrindinio apšvietimo sistema turi būti tokia, kad kilus gaisrui ar avarinei situacijai patalpoje ar patalpose, kur yra pagrindinis elektros energijos šaltinis, įskaitant transformatorius, jeigu jie yra, išliktų avarinis apšvietimas ir nenustotų veikęs.
  164. Avarinio apšvietimo sistema turi būti tokia, kad kilus gaisrui ar susidarius kitai avarinei situacijai patalpoje ar patalpose, kur yra avarinis elektros energijos šaltinis, įskaitant transformatorius, jeigu jie yra, išliktų pagrindinė apšvietimo sistema ir nenustotų veikusi.
  165. Elektriniai navigaciniai žibintai turi būti maitinami iš atskiro skydo. Skyde turi būti numatyta signalizacija, pranešanti, jeigu nors vienas navigacinis žibintas neveikia.
  166. Už jėgainės patalpų ribų turi būti autonominis avarinis elektros energijos šaltinis, atitinkantis klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus, kuris dirbtų tuo atveju, jei dėl gaisro ar kitų gedimų pagrindinis elektros energijos šaltinis nustotų veikęs. Neatsižvelgiant į šių Reikalavimų 82 punkto nuostatas, laivuose, kurių ilgis 45 metrai ir didesnis, avarinis elektros energijos šaltinis turi būti pajėgus tiekti energiją 82 punkte išvardytiems įrenginiams ne trumpiau kaip 8 valandas.
  167. Atsižvelgiant į srovės dydį ir pereinamuosius procesus įjungiant vartotojus, avarinis elektros energijos šaltinis turi užtikrinti, kad mažiausiai tris valandas vienu metu veiktų: 83.
  168. radijo įranga: 83.1.
  169. trumpųjų bangų radijo įranga, būtina pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų radijo ryšiui žvejybos laivuose 12.1.1 papunkčio nuostatas ir, jeigu taikoma; 83.1.
  170. VB radijo įranga, būtina pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų radijo ryšiui žvejybos laivuose 20.1 ir 20.2 bei 24.2 ir 24.3 punktų nuostatas; 83.1.
  171. radijo stotis „laivas-žemė“, būtina pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų radijo ryšiui žvejybos laivuose 24.1 punkto nuostatas; 83.1.
  172. VB/TB radijo įranga, būtina pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų radijo ryšiui žvejybos laivuose 25.1, 25.2 ir 28 punktų nuostatas; 83.
  173. vidaus ryšio priemonės, gaisro signalizacija ir kitos signalizacijos sistemos, kurios gali būti reikalingos, įvykus avarinei situacijai; 83.
  174. laivo elektriniai navigaciniai žibintai ir avarinis apšvietimas: 83.3.
  175. gelbėjimo priemonių nuleidimo vietose ir už laivo borto; 83.3.
  176. praėjimuose, trapuose ir išėjimuose; 83.3.
  177. pagrindinės jėgainės patalpose, avarinio elektros energijos šaltinio patalpose; 83.3.
  178. valdymo pultų patalpose; 83.3.
  179. žuvies apdirbimo ir perdirbimo patalpose; 83.
  180. avarinio gaisro gesinimo siurblio patalpoje, jeigu jis yra.
  181. Kaip avarinis elektros energijos šaltinis gali būti naudojamas generatorius arba akumuliatorių baterija.
  182. Jeigu avarinis elektros energijos šaltinis yra generatorius, jis turi turėti nepriklausomą aprūpinimą kuru ir efektyvius paleidimo įrenginius, atitinkančius klasifikacinės bendrovės reikalavimus. Jeigu avarinio generatoriaus paleidimui nenumatytas antras nepriklausomas energijos šaltinis, tai esamas vienintelis sukauptos energijos šaltinis turi turėti apsauginį įrenginį, kuris neleistų visiškai išnaudoti energijos atsargų, kai suveikia automatinė paleidimo sistema.
  183. Jeigu avarinis elektros energijos šaltinis yra akumuliatorių baterija, ji turi atlaikyti avarinį krūvį be įkrovimo. Visą išsikrovimo laiką baterijos įtampa neturi sumažėti daugiau 12% jos vardinio dydžio. Atsijungus pagrindiniam maitinimo šaltiniui, akumuliatorių baterija turi automatiškai prisijungti prie avarinio paskirstymo skydo ir tiekti elektros energiją šių Reikalavimų 83.2 ir 83.3 papunkčiuose išvardytiems vartotojams. Avariniame paskirstymo skyde turi būti papildomas jungiklis, kuris leistų prijungti prie paskirstymo skydo bateriją rankiniu būdu automatinės prijungimo sistemos gedimo atveju.
  184. Avarinis paskirstymo skydas turi būti įrengtas kaip galima arčiau prie avarinio elektros energijos šaltinio, o jo buvimo vieta turi atitikti šių Reikalavimų 82 punkto nuostatas. Jeigu avariniu elektros energijos šaltiniu yra generatorius, avarinis paskirstymo skydas turi būti toje pačioje patalpoje, jeigu tai netrukdo avarinio paskirstymo skydo eksploatacijai.
  185. Baterija, numatyta šių Reikalavimų 86 punkte, kitaip nei baterijos, skirtos radijo įrangos maitinimui laivuose, kurių ilgis mažesnis nei 45 metrai, turi būti montuojama gerai vėdinamoje patalpoje. Toje pačioje patalpoje negalima montuoti avarinio paskirstymo skydo. Ant pagrindinio paskirstymo skydo arba jėgainės skyriaus valdymo pulte turi būti sumontuotas indikatorius, parodantis, kada baterija, esanti avariniu elektros energijos šaltiniu, išsikrauna. Elektros energijos tiekimas avariniam paskirstymo skydui įprastomis eksploatacinėmis sąlygomis vykdomas iš pagrindinio paskirstymo skydo per fiderį, kuris pagrindiniame paskirstymo skyde turi turėti apsaugą nuo perkrovos ir trumpo sujungimo. Turi būti užtikrintas automatinis prisijungimas prie avarinio elektros energijos šaltinio, jeigu nutrūktų elektros energijos tiekimas iš pagrindinio šaltinio. Jeigu numatomas energijos tiekimas iš avarinio generatoriaus į pagrindinį paskirstymo skydą, maitinimo fideris prie pagrindinio paskirstymo skydo turi turėti apsaugą bent jau nuo trumpo sujungimo.
  186. Avarinis generatorius ir jį sukantis variklis, taip pat akumuliatorių baterija turi normaliai dirbti laivui pasvirus ne didesniu kaip 22,5° kampu ir kai laivo diferentas nuo lygaus kilio yra 10 laipsnių.
  187. Avarinio elektros energijos šaltinio ir automatinio paleidimo įrangos konstrukcija turi numatyti, kad normaliomis laivo eksploatavimo sąlygomis įgulos nariai galėtų patikrinti šių sistemų funkcionavimą.
  188. Atviros, stacionariai pritvirtintos metalinės elektros mašinų ar kitos įrangos dalys, kuriose paprastai nėra įtampos, bet ji gali atsirasti dėl gedimo, turi būti įžemintos, išskyrus tuos atvejus, kai: 91.
  189. nuolatinės maitinimo srovės įtampa ne didesnė kaip 55 V, arba kintamos srovės, kaip vidutinės kvadratinės šaknies vertė tarp laidininkų yra ne didesnė kaip 55 V; šiai kintamos srovės įtampai gauti negalima naudoti autotransformatorių; 91.
  190. maitinimo įtampa neviršija 250 V, prijungiant maitinimą per saugumo transformatorių. Vienas toks transformatorius turi būti skirtas tik vienam vartojimo prietaisui; 91.
  191. jos pagamintos laikantis dvigubos izoliacijos principo.
  192. Nešiojamoji elektros įranga turi veikti, esant įtampai ne didesnei kaip 36 V, be to, atviros metalinės tokios įrangos dalys, kuriose paprastai nėra įtampos, bet ji gali atsirasti dėl gedimo, turi būti įžemintos. Nešiojamųjų elektros šviestuvų, įrankių ar panašios aparatūros atžvilgiu, skirtų naudoti ankštose ar ypač drėgnose patalpose, kuriose laidumas gali būti ypač pavojingas, įtampa neturi būti daugiau kaip 12 V.
  193. Elektros aparatūra turi būti pagaminta ir sumontuota taip, kad netraumuotų ją prižiūrinčių ar liečiančių žmonių.
  194. Pagrindinis ir avarinis paskirstymo skydai turi būti sumontuoti taip, kad prie jų būtų galima saugiai prieiti, jei to reikia aparatūros ir įrangos priežiūrai, ir kad jie nekeltų pavojaus žmonėms. Šoninės, galinės ir priekinės paskirstymo skydų pusės turi turėti apsauginius aptvarus. Atviros dalys, kuriose yra po įtampa, laivo korpuso atžvilgiu negali būti sumontuotos priekinėje šių paskirstymo skydų pusėje, jeigu tos įtampos dydis didesnis už leidžiamą klasifikacinės bendrovės taisyklėse. Prieš paskirstomuosius skydus ir už jų turi būti paklojami dielektriniai kilimėliai arba dielektrinė gardelės.
  195. Laivuose negalima naudoti laivo korpuso kaip grįžtamojo laido galios šildymo ar apšvietimo schemose.
  196. Šių Reikalavimų 95 punkto nuostatos neatmeta galimybės klasifikacinės bendrovės patvirtintomis sąlygomis panaudoti laivo korpusą kaip grįžtamąjį laidą: 96.
  197. laivo korpuso katodines apsaugos sistemas, veikiamas srovės; 96.
  198. sistemas su ribotu ar vietiniu įžeminimu; 96.
  199. izoliacijos varžos kontrolės sistemas su sąlyga, kad nutekėjimo srovė neviršija 30 m A, esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms.
  200. Tuo atveju, kai laivo korpusas yra naudojamas kaip grįžtamasis laidas, visi vartotojai už apsauginio įtaiso turi būti pajungiami dvilaide schema, atitinkančia klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus.
  201. Jeigu jėgos vartotojams, šildymo įrangai ar apšvietimo schemose naudojama pirminė ar antrinė srovės paskirstymo sistema be įžeminimo, šių schemų izoliacijos varžos dydis laivo korpuso atžvilgiu turi būti nuolat kontroliuojamas.
  202. Jeigu pagal šių Reikalavimų 98 punkto nuostatas naudojamose paskirstymo sistemose įtampa viršija 55 V, nuolatinės srovės arba kintamos srovės įtampos vidutinė kvadratinės šaknies vertė tarp laidininkų yra 55 V, turi būti įtaisas, galintis kontroliuoti įžeminimo lygį ir duoti garsinį arba vizualų signalą tais atvejais, kai izoliacijos varžos dydis tampa pavojingai mažas.
  203. Paskirstymo sistemose, kuriose maitinimo nuolatinės srovės įtampa neviršija 250 V, arba kintamos srovės, vidutinė kvadratinės šaknies vertė tarp laidininkų 250 V ir yra riboto ilgio gali būti taikomos šių Reikalavimų 99 punkto nuostatos, jeigu tai neprieštarauja klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimams.
  204. Metalinės apsauginės kabelių dangos elektros atžvilgiu turi būti vientisos ir įžemintos.
  205. Visi elektros kabeliai turi būti savaime gęstančių arba ugniai atsparių kategorijų. Klasifikacinė bendrovė gali leisti konkretiems tikslams naudoti specialių rūšių kabelius, pavyzdžiui, radijo dažnių kabelius, kurie neatitinka aukščiau minėto reikalavimo.
  206. Kabeliai ir laidai, naudojami pagrindinio maitinimo arba avarinio maitinimo galios, apšvietimo, vidinių ryšio priemonių arba signalizacijos schemose turi būti tiesiami atokiau nuo laivo virtuvių, skalbyklų patalpų, A kategorijos pagrindinių jėgainių ir pagalbinių mechanizmų patalpų bei jų pertvarų ar kitų padidinto gaisro grėsmės vietų, taip pat žuvies apdorojimo ir perdirbimo patalpų ir kitų vietų, kuriose yra didelė drėgmė. Avarinio gaisro gesinimo siurblio kabeliai jungiantys jį su avariniu skirstomuoju skydu, jeigu jie tiesiami per padidinto gaisro grėsmės vietas, turi būti atsparūs ugniai. Šiuos kabelius reikia tiesti taip, kad jų nesugadintų dėl gretimame skyriuje kilusio gaisro įkaitusios pertvaros.
  207. Kabeliai, esantys patalpose, kuriose dėl trumpo sujungimo gali kilti gaisras ar sprogimo pavojus, turi būti specialiai apsaugoti remiantis su klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimais, kad būtų išvengta tokio pavojaus.
  208. Kabeliai ir laidai turi būti taip tvirtinami, kad jie neprasitrintų arba nebūtų kitaip apgadinti.
  209. Kabelių ir laidininkų sujungimai neturi pažeisti jų elektrinių, mechaninių priešgaisrinių savybių.
  210. Kabeliai, einantys per šaldymo patalpas, turi būti atsparūs žemos temperatūros ir didelės drėgmės poveikiui.
  211. Visos grandinės turi būti apsaugotos nuo trumpo sujungimo ir nuo perkrovos, išskyrus šių Reikalavimų 58 ir 64 punktuose numatytus atvejus arba tuos atvejus, kurių atžvilgiu klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali padaryti išimtį.
  212. Vardinis apkrovos dydis arba atitinkamas kiekvienos grandinės perkrovimo apsaugos prietaiso nustatymas turi būti pažymėtas ant apsaugos prietaiso aiškiai matomoje vietoje.
  213. Apšvietimo aparatūra turi būti montuojama tokiu būdu, kad būtų išvengta pavojingo elektros laidų ir šalia esančių medžiagų įkaitimo.
  214. Apšvietimo ar galios grandinės, kurios baigiasi gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose, turi turėti išjungiklius už tokių patalpų ribų.
  215. Akumuliatorių baterijų dėžės turi būti sukonstruotos ir ventiliuojamos pagal klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus.
  216. Išskyrus šių Reikalavimų 115 punkte išvardytus atvejus, šiose patalpose draudžiama montuoti elektros ir kitą įrangą, kuri gali būti degiųjų garų užsiliepsnojimo šaltinis.
  217. Gyvenamosiose patalpose akumuliatorių bateriją galima statyti tik tuo atveju, jeigu ji įmontuota hermetiškoje dėžėje.
  218. Patalpose, kuriose gali kauptis degios dujos, taip pat akumuliatorių baterijų patalpose draudžiama montuoti bet kokią elektros įrangą, nebent: 115.
  219. ta įranga yra būtina laivo eksploatavimui; 115.
  220. tos įrangos tipas saugus dujų užsiliepsnojimo atveju; 115.
  221. ta įranga tinkama montuoti minėtose patalpose; 115.
  222. ta įranga turi atitinkamą liudijimą, garantuojantį saugią jos eksploataciją patalpose, kuriose gali kauptis dulkės, degūs garai ar dujos.
  223. Visi mediniai stiebai ar jų konstrukcijos turi turėti žaibolaidžius. Laivuose, kurių korpusas pagamintas iš dielektrinių medžiagų, žaibolaidžiai turi būti prijungti prie varinės plokštės, pritvirtintos prie laivo korpuso žemiau vaterlinijos.
  224. Aukšto slėgio kuro sistemose, pratrūkus vamzdžiui, ištekėjęs kuras turi būti surenkamas į atitinkamą nutekėjimo cisterną. Cisternoje turi būti įrengta signalizacija, perspėjanti apie jos perpildymą.
  225. Jeigu kasdieninio naudojimo kuro cisternos yra papildomos automatiškai arba nuotolinio valdymo priemonių pagalba, turi būti numatytos priemonės, padedančios išvengti jų perpildymo. Automatiniu būdu veikiantys mechanizmai, kuriuose naudojami degūs skysčiai, pavyzdžiui, kuro separatoriai, būti sumontuoti specialioje patalpoje, skirtoje separatoriams ir jų šildymo prietaisams.
  226. Jeigu kasdieninio naudojimo ar atsargų kuro cisternos turi šildymo įrenginius, turi būti numatyta signalizacija, kuri suveiktų tuo atveju, jeigu temperatūra pakiltų aukščiau kuro užsiliepsnojimo temperatūros.
  227. Jėgainės patalpose turi būti sumontuota klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus atitinkanti automatinė gaisro aptikimo sistema. Turi būti numatyta galimybė periodiškai patikrinti sistemos darbą.
  228. Gaisro aptikimo sistemos garsinė ir vizualinė signalizacija turi būti vairinėje ir kitose patalpose tam, kad jų signalus pastebėtų žmonės, esantys laive, ir kai laivas yra uoste.
  229. Jeigu gaisro aptikimo sistemoje nutrūksta maitinimas iš pagrindinio energijos šaltinio, sistemos maitinimas automatiniu būdu turi prisijungti prie avarinio energijos šaltinio.
  230. 2,500 kW ir didesnio galingumo vidaus degimo variklio karteryje, turi būti montuojami alyvos rūko detektoriai arba variklio guolių temperatūros davikliai, arba lygiaverčiai įtaisai. Turi būti stacionari gaisro gesinimo sistema, atitinkanti klasifikacinės bendrovės reikalavimus, ir Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų priešgaisrinei apsaugai, gaisro aptikimui ir gesinimui žvejybos laivuose 98–107 bei 185–192 punktų reikalavimus.
  231. Laivuose, kurių ilgis 75 m ir daugiau, turi būti numatyta galimybė nedelsiant paduoti vandenį iš gaisro magistralės: 124.
  232. paleidžiant nuotoliniu būdu vieną iš pagrindinių gaisro siurblių iš gaisro gesinimo sistemos valdymo punkto vairinėje, jeigu toks yra; 124.
  233. pastoviai palaikant spaudimą gaisro magistralėje, atkreipiant dėmesį į užšalimo galimybę.
  234. Klasifikacinė bendrovė turi suderinti su Administracija reikalavimus, susijusius su jėgainės patalpų priešgaisrine sauga, gaisro gesinimo sistemos prietaisų išdėstymu ir valdymu, šių Reikalavimų 140 punkte paminėtais atjungimo prietaisais, skirtais, pavyzdžiui, ventiliacijai, kuro siurbliams ir pan. Administracija gali pareikalauti, kad laive būtų numatytos papildomos priešgaisrinės priemonės ir kita priešgaisrinė įranga, taip pat kvėpavimo aparatai, neskaitant tų priemonių, kurios yra privalomos pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų priešgaisrinei apsaugai, gaisro aptikimui ir gesinimui žvejybos laivuose nuostatas.
  235. Jėgainės patalpų surenkamuosiuose lijalų šuliniuose turi būti įrengta signalizacija, perspėjanti, kai normaliomis laivo eksploatavimo sąlygomis susikaupę skysčiai viršija leistiną lygį. Lijalų garso ir vizualinė signalizacija turi būti išvesta į patalpas, kuriose nuolat budi žmonės.
  236. Kingstonų arba kitos armatūros, sumontuotos žemiau vaterlinijos, valdymo įranga turi būti sumontuota pakankamai aukštai, kad būtų galima naudotis ja pakankamą armatūros uždarymui laiką, jeigu į patalpą plūstų vanduo.
  237. 75 m ir ilgesniuose laivuose viena iš dviejų atskirų ryšio priemonių, būtinų pagal šių Reikalavimų 24 punktą, turi būti patikimas balso ryšys. Tokia pat papildoma patikima balso ryšio priemonė turi būti tarp vairinės ir mechanikų gyvenamųjų patalpų.
  238. Turi būti įrengta signalizacija, duodanti signalą apie kiekvieną šalinamą gedimą.
  239. Avarinė signalizacijos sistema turi užtikrinti garsinį signalą jėgainės patalpose ir vizualiai parodyti pulte kiekvieno garsinio signalo funkciją. Laivuose, kurių ilgis mažiau nei 45 metrai, klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti, kad minėtos signalizacijos kiekvienos atskiros funkcijos garso ir vizualinis signalas būtų tik vairinėje.
  240. Laivuose, kurių ilgis 45 metrai ir daugiau, turi būti numatyta galimybė sujungti avarinės signalizacijos sistemą su laivo mechanikų poilsiui skirtomis patalpomis ir su kiekvieno iš jų kajute.
  241. Jeigu per tam tikrą Administracijos nustatytą laiko tarpą avarinio signalo priežastis nebuvo pašalinta, laivuose, kurių ilgis 45 metrai ir daugiau, turi suveikti mechaniko iškvietimo signalizacija ir signalizacija, skirta budintiems vairinėje.
  242. Garsinė ir vizualinė avarinė signalizacija turi suveikti vairinėje bet kuriuo atveju, kai reikia atsakingo budinčio asmens dėmesio ar tam tikrų veiksmų.
  243. Avarinės signalizacijos sistema turi būti suprojektuota taip, kad suveiktų joje įvykus gedimui.
  244. Avarinė signalizacija turi: 135.
  245. būti aprūpinta nuolatiniu energijos tiekimu, kuris automatiškai persijungia prie avarinio energijos tiekimo, jeigu nutrūksta energijos tiekimas iš pagrindinio šaltinio; 135.
  246. suveikti, kai sugenda pagrindinis energijos tiekimas; 135.
  247. avarinės signalizacijos sistemoje turi būti numatyta vienu metu signalizuoti apie daugiau kaip vieną gedimą, o priimant vieną signalą nesudarytų kliūčių ir kitam signalui; 135.
  248. šių Reikalavimų 132–133 punktuose nurodytose vietose priimami bet kokie pavojaus signalai turi būti parodomi ir tose vietose, iš kur jis buvo perduotas. Signalas turi būti perduodamas tol, kol į jį atsiliepiama, o vizualinis atskirų signalų perdavimas nenutrūksta tol, kol gedimas nepašalinamas ir kol signalizacijos sistema automatiškai nepradeda veikti įprastu režimu.
  249. 75 m ir ilgesniuose laivuose maitinimas iš pagrindinio šaltinio turi būti vykdomas: 136.
  250. jeigu elektros energiją normaliomis eksploatavimo sąlygomis tiekia vienas generatorius, turi būti numatyti atitinkami įrenginiai apkrovai sumažinti, kad būtų užtikrintas sistemų, kurios būtinos laivo eigai ir valdymui, maitinimas. Dirbančio generatoriaus gedimo atveju turi būti numatytas automatinis rezervinio generatoriaus paleidimas ir prisijungimas prie pagrindinio paskirstymo skydo. Rezervinio generatoriaus galingumas turi būti pakankamas, kad užtikrintų laivo eigą ir jo valdymą. Prijungimo sistema turi užtikrinti automatinį pakartotinį ypač svarbių pagalbinių mechanizmų paleidimą ir jų paleidimo seką. Klasifikacinė bendrovė, suderinusi su Administracija, gali leisti rezervinio generatoriaus paleidimui ir prijungimui prie pagrindinio paskirstymo skydo, taip pat pakartotiniam ypač svarbių pagalbinių mechanizmų paleidimui nuotolinį (rankinį) valdymą; 136.
  251. jeigu elektros energiją tiekia daugiau nei vienas generatorius vienu metu, tai turi būti imtasi priemonių, kurios užtikrintų, kad vieno iš šių generatorių gedimo atveju likusieji generatoriai be perkrovimo galėtų tiekti energiją į laivo eigos ir valdymo sistemas.
  252. Jeigu numatomas ypač svarbių laivo eigai mechanizmų dubliavimas, turi būti numatytas automatinis rezervinio mechanizmo įjungimas sugedus pagrindiniam mechanizmui. Vykstant tokiam automatiniam persijungimui, turi suveikti signalizacija.
  253. Automatinio valdymo ir avarinės signalizacijos sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus: 138.
  254. valdymo sistema automatinių įrenginių pagalba turi užtikrinti tų mechanizmų ir sistemų darbą, kurie yra reikalingi pagrindinio jėgainės variklio ir pagalbinių mechanizmų darbui; 138.
  255. pagrindinio variklio paleidimui turi būti palaikomas reikalingas oro slėgis; 138.
  256. šių Reikalavimų 131–137 punktų nuostatas atitinkanti avarinės signalizacijos sistema turi būti numatyta visiems svarbiems parametrams: slėgiui, temperatūrai, skysčių lygiui ir kt.; 138.
  257. turi būti centrinis pultas, kuriame būtų parodomi visi gedimai, dėl kurių suveikė avarinė signalizacija.
  258. Turi būti numatyta saugumo užtikrinimo sistema, kad įvykus mechanizmų ar katilo darbo sutrikimui, kuris kelia tiesioginį pavojų, ta jėgainės dalis automatiškai išsijungtų ir įsijungtų avarinė signalizacija. Pagrindinė jėgainė turi automatiškai išsijungti tik tais atvejais, kada gali įvykti sprogimas arba nepataisomas jėgainės gedimas. Jeigu yra pagrindinės jėgainės atjungimą blokuojantys įrenginiai, tai jie neturi suveikti atsitiktinai. Turi būti numatyta signalizacija, parodanti, kad suveikė blokavimo įrenginiai. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-64 Reikalavimai PRIEŠGAISRINEI APSAUGAI, GAISRO APTIKIMUI IR GESINIMUI Šių Reikalavimų 21–117 punktų nuostatos taikomos naujiems laivams, kurių ilgis 60 m ir daugiau, o šių Reikalavimų 118–196 punktų nuostatos taikomos naujiems laivams, kurių ilgis 24 m ir daugiau, bet mažiau nei 60 m (taip pat žr. Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Reikalavimų priešgaisrinei apsaugai, gaisro aptikimui ir gesinimui žvejybos laivuose 118–127 punktus):
  259. Gyvenamosiose ir darbo patalpose turi būti vienas iš šių apsaugos būdų: 1.
  260. IF būdas – visos vidinio skyriaus pertvaros gaminamos iš nedegių „B“ arba „C“ klasės perdangų, paprastai be įrengtos gaisro aptikimo sistemos arba sprinklerinės sistemos gyvenamosiose ir darbo patalpose; 1.
  261. IIF būdas – automatinė sprinklerinė ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos, skirtos gaisro aptikimui ir gesinimui, įrengiamos visose patalpose, kuriose gali kilti gaisras, paprastai neribojant vidinių skyriaus pertvarų tipo; 1.
  262. IIIF būdas – automatinės priešgaisrinės signalizacijos ir gaisro aptikimo sistemos sumontavimas visuose skyriuose, kur, kaip tikimasi, galėtų kilti gaisras, paprastai netaikant jokių apribojimų vidaus skiriamųjų pertvarų tipui, išskyrus tai, kad jokios patalpos ar patalpų, apribotų „A“ ar „B“ klasės perdangomis, plotas jokiu būdu neturi būti didesnis kaip 50 m². Viešojo naudojimo patalpų plotas iki 75 m².
  263. Reikalavimai naudoti nedegias medžiagas, gaminant ir izoliuojant pertvaras jėgainės skyriams, valdymo punktams ir kt., taip pat trapų ir koridorių apsaugai, turi būti bendri visiems trims būdams.
  264. Nedegioji medžiaga – tai medžiaga, kuri nedega ir neišskiria degiųjų garų kiekio, kurio pakaktų savaiminiam užsidegimui sukelti, įkaitinus juos iki 750°C, apibrėžiant tai pagal TJO priešgaisrinių bandymų tvarkos kodeksą, priimtą TJO Saugios laivybos komiteto nutarimu MSC. 61
(67). Bet kokia kita medžiaga yra degioji.
  1. Standartinis priešgaisrinis bandymas yra bandymas, kurio metu atitinkamų pertvarų ar denių bandiniai kaitinami bandymų krosnyje, keliant temperatūrą apytiksliai laikantis standartinės temperatūrų kreivės. Bandymų metodai turi atitikti TJO priešgaisrinių bandymų tvarkos kodeksą.
  2. „A“ klasės skyriai – tai skyriai, kurie formuojami iš pertvarų ir denių, atitinkančių šiuos reikalavimus: 5.
  3. jie turi būti pagaminti iš plieno arba kitos lygiavertės medžiagos; 5.
  4. jie turi būti tinkamai sutvirtinti; 5.
  5. jie turi būti įrengti taip, kad, atliekant vienos valandos standartinį atsparumo ugniai bandymą, jo pabaigoje per šias perdangas neprasiskverbtų dūmai ir ugnis; 5.
  6. jie turi būti izoliuoti patvirtintomis nedegiomis medžiagomis taip, kad temperatūros neveikiama perdangos pusė, palyginti su pradine temperatūra, vidutiniškai įkaistų ne daugiau kaip 1400 C ir kad temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurią jungtį, pradinės temperatūros neviršytų daugiau kaip 1800 C per toliau nurodytą laiką: „A-60“ klasė 60 minučių „A-30“ klasė 30 minučių „A-15“ klasė 15 minučių „A-0“ klasė 0 minučių
  7. Laikantis TJO priešgaisrinių bandymų tvarkos kodekso nuostatų, turi būti atliekamas bandymas, eksperimentiniu pertvaros arba denio pavyzdžiu siekiant užtikrinti, kad jis atitinka pirmiau nurodytus sandarumo ir temperatūros didėjimo reikalavimus.
  8. „B“ klasės skyriai – tai pertvaromis, deniais, klojiniais arba apkalomis sukurti skyriai, atitinkantys šiuos reikalavimus: 7.
  9. skyriai turi būti įrengti taip, kad atliekant pusės valandos atsparumo ugniai standartinį bandymą jo pabaigoje per šiuos skyrius neprasiskverbtų dūmai ir ugnis; 7.
  10. šių skyrių izoliacinės savybės turi būti tokios, kad temperatūros neveikiama pusė, palyginti su pradine temperatūra, vidutiniškai įkaistų ne daugiau kaip 139° C ir kad temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurią jungtį, pradinės temperatūros neviršytų daugiau kaip 225° C per toliau nurodytą laiką: „B-15“ klasė 15 minučių „B-0“ klasė 0 minučių 7.
  11. šie skyriai turi būti įrengti iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų ir jiems montuoti bei įrengti turi būti naudojamos tik nedegiosios medžiagos, išskyrus degiąsias faneras, kurias galima leisti naudoti, jeigu jos atitinka kitas šių Reikalavimų nuostatas.
  12. Turi būti išbandyti perdangų prototipai, kad būtų įsitikinta, jog jie atitinka vientisumo ir temperatūros kilimo reikalavimus pagal TJO priešgaisrinių bandymų tvarkos kodeksą.
  13. „C“ klasės skyriai“– tai iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų įrengti skyriai. Jie gali neatitikti nei dūmų ir ugnies skverbimosi, nei su temperatūros didėjimu susijusių reikalavimų. Leidžiama naudoti degiąsias faneras, jeigu jos atitinka kitus šio skyriaus reikalavimus.
  14. „F“ klasės skyriai – tai pertvaromis, deniais, klojiniais arba apkalomis sukurti skyriai, atitinkantys šiuos reikalavimus: 10.
  15. jie turi būti įrengti taip, kad nepraleistų liepsnos iki standartinio atsparumo ugniai bandymo pirmojo pusvalandžio pabaigos; 10.
  16. jie turi būti izoliuoti taip, kad vidutinė nekaitinamos pusės temperatūra nepakiltų aukščiau kaip 139°C virš pradinės temperatūros ir kad ne viename taške, įskaitant sujungimų vietas, temperatūra nepakiltų aukščiau kaip 225°C virš pradinės temperatūros iki standartinio atsparumo ugniai bandymo pirmojo pusvalandžio pabaigos.
  17. Turi būti išbandyti perdangų prototipai, kad būtų įsitikinta, jog jie atitinka nurodytus vientisumo ir temperatūros kilimo reikalavimus pagal TJO priešgaisrinių bandymų tvarkos kodeksą.
  18. Ištisiniai „B“ klasės perdengimai ar apkalos yra tokie „B“ klasės perdengimai ar apkalos, kurie užsibaigia tik prie „A“ arba „B“ klasės perdangos.
  19. Plienas arba kita lygiavertė medžiaga. Kai vartojami žodžiai „plienas arba kita lygiavertė medžiaga“, „lygiavertė medžiaga“ reiškia, kad tai – bet kuri nedegioji medžiaga, kurios struktūrinės ir sandarumo savybės (jas galima užtikrinti ir numatyta izoliacija) atsparumo ugniai standartinio bandymo pabaigoje turi atitikti plieno struktūrines ir sandarumo savybes (pavyzdžiui, aliuminio lydinys su atitinkama izoliacija).
  20. Lėtas ugnies plitimas reiškia, kad taip apibūdintas paviršius atitinkamai riboja ugnies plitimą, apibrėžiant tai pagal TJO priešgaisrinių bandymų tvarkos kodeksą.
  21. Gyvenamosios patalpos – tai viešosios paskirties patalpos, koridoriai, tualetai, kajutės, darbo kambariai, ligoninės, kino teatrai, poilsio ir pomėgių kambariai, kirpyklos, užkandinės be maisto ruošimo įrangos ir panašios patalpos.
  22. Viešosios paskirties patalpos – tai salėms, valgomiesiems, salonams ir panašiems nuolatos uždariems skyriams naudojamos patalpos.
  23. Tarnybinės patalpos – tai laivo kambuzai, bufetai su maisto ruošimo įranga, sandėliukai, pašto ir pinigų bei vertybių laikymo kambariai, sandėliai, dirbtuvės (jos negali būti mašinų skyrių dalis) ir panašios patalpos bei jų ventiliacijos vamzdžiai.
  24. Valdymo punktai – tai laivo radijo, pagrindinės navigacinės įrangos ir avarinio galios šaltinio skyriai arba vieta, kurioje centralizuotai sumontuota gaisrą registruojanti ar priešgaisrinės saugos valdymo įranga.
  25. A kategorijos jėgainės skyriai yra tokios patalpos, kuriose yra vidinio degimo varikliai, naudojami: 19.
  26. kaip pagrindiniai laivo varikliai; 19.
  27. kitiems tikslams, jeigu bendras tokių variklių galingumas sudaro ne mažiau kaip 750 kW arba kuriose yra bet koks katilas, deginantis skystą kurą, arba skystojo kuro agregatas.
  28. Jėgainės skyriams priskiriami visi A kategorijos jėgainės ir visi kiti skyriai, kuriuose stovi pagrindiniai laivo varikliai, katilai, skystojo kuro agregatai, garo ir vidaus degimo varikliai, generatoriai ir pagrindinės elektros mašinos, degalų pylimo įrenginiai, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo agregatai, kiti panašūs skyriai ir tokių skyrių ventiliacijos vamzdžiai.
  29. Laivo korpusas, antstatas, konstrukcinės pertvaros, deniai ir kabinos turi būti pastatyti iš plieno ar kitokios lygiavertės medžiagos, išskyrus atvejus, nurodytus šių Reikalavimų 24 punkte.
  30. Iš aliuminio lydinio pagamintų elementų izoliacija „A“ ir „B“ klasės pertvarose, išskyrus konstrukcijas, kurios nėra nešančiosios konstrukcijos, turi būti tokia, kad konstrukcijos pagrindo temperatūra nepakiltų 200°C aukščiau negu aplinkos temperatūra bet kuriuo standartinio atsparumo ugniai bandymo atlikimo momentu.
  31. Ypač reikia atkreipti dėmesį į izoliaciją tų statramsčių, atramų ir kitų iš aliuminio lydinio pagamintų konstrukcinių elementų, kurie yra reikalingi paremti gelbėjimosi priemonių laikymo, nuleidimo į vandenį ir žmonių įlaipinimo aikšteles bei „A“ ir „B“ klasės pertvaras, kad: 23.
  32. tokiems elementams, kurie yra reikalingi paremti aikšteles su gelbėjimosi priemonėmis ir „A“ klasės pertvaras, reikalavimai dėl temperatūros pakilimo apribojimų, nurodytų šių Reikalavimų 22 punkte, būtų taikomi vienos valandos periodo pabaigoje; 23.
  33. tokiems elementams, kurie yra reikalingi paremti „B“ klasės perdangas, reikalavimai dėl temperatūros pakilimo apribojimų, nurodytų šių Reikalavimų 22 punkte, būtų taikomi pusės valandos periodo pabaigoje.
  34. „A“ kategorijos jėgainės skyrių denio sijos išlinkiai ir šachtos turi būti pagaminti iš plieno su atitinkama izoliacija, o visos angos juose turi būti tinkamai išdėstytos ir apsaugotos, kad būtų išvengta ugnies išplitimo.
  35. Visos gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų viduje esančios pertvaros, kurios pagal reikalavimus turi būti „B“ klasės perdangos, turi tęstis nuo denio iki denio ir iki išorinės apkalos ar kitų ribojančių paviršių, nebent abiejose pertvarų pusėse yra pritvirtinti ištisiniai „B“ klasės vidiniai klojiniai ar apkala arba ir viena, ir kita, tai tokiu atveju pertvara gali užsibaigti prie ištisinio vidinio klojinio ar apkalos.
  36. IF būdas. Visos pertvaros, kurios neprivalo būti „A“ ar „B“ klasės perdangomis pagal šių Reikalavimų nuostatas, turi būti bent jau „C“ klasės perdangomis.
  37. IIF būdas. Nereikia taikyti kokių nors konstrukcinių apribojimų toms pertvaroms, kurios pagal šių Reikalavimų nuostatas neprivalo būti „A“ ar „B“ klasės perdangomis, išskyrus atvejus, kai pagal šių Reikalavimų nuostatas, pateikiamas 1 lentelėje, reikalingos „C“ klasės pertvaros.
  38. IIIF būdas. Pertvarų konstrukcijoms netaikomi jokie šioje ar kitoje šios dalies nuostatose nenustatyti apribojimai, reikalaujant, kad tai būtų „A“ ar „B“ klasės perdengimai. Gyvenamųjų patalpų ar skyrių, apribotų ištisiniais „A“ ar „B“ klasės perdengimais, plotas jokiu būdu neturi būti didesnis kaip 50 m², išskyrus atskirus atvejus, kai pagal 1 lentelę reikalingos „C“ klasės pertvaros. Viešojo naudojimo patalpų plotas iki 75 m².
  39. Trapai, einantys tik per vieną denį, turi būti bent jau viename lygmenyje apsaugoti mažiausiai „B-0“ klasės perdangomis ir savaime užsidarančiomis durimis. Liftai, einantys tik per vieną denį, turi būti atskirti „A-0“ klasės perdangomis su plieninėmis durimis abiejuose lygmenyse. Trapai ir liftų šachtos, einantys daugiau nei per vieną denį, turi būti atskirti bent jau „A-0“ klasės perdangomis ir apsaugoti savaime užsidarančiomis durimis visuose lygmenyse.
  40. Visi trapai turi turėti plieninę rėmo konstrukciją.
  41. Durų atsparumas ugniai turi būti, kiek tai praktiškai įmanoma, lygiavertis perdangos, kurioje jos įstatytos, atsparumui ugniai. Durys ir durų rėmai „A“ klasės perdangose turi būti iš plieno. Durys, įstatytos „B“ klasės perdangose, turi būti iš nedegios medžiagos. Durys, įstatytos kraštinėse „A“ kategorijos jėgainės skyrių pertvarose, turi būti savaiminio užsidarymo tipo ir pakankamai nelaidžios dujoms. Leidžiama naudoti degias medžiagas durims, skiriančioms kajutes nuo individualios paskirties sanitarinių vidaus patalpų, tokių kaip, pavyzdžiui, dušai, jeigu jos įrengtos pagal IF būdo reikalavimus.
  42. Duryse, kurios pagal reikalavimus turi savaime užsidaryti, neturi būti atlenkiamų kablių. Tačiau gali būti užkabinimo įrenginiai su patikimu nuotolinio atidarymo mechanizmu.
  43. Koridoriuose esančių pertvarų duryse ir po jomis gali būti ventiliacijos angos, tačiau tokios angos neleistinos trapus atskiriančiose duryse ar po jomis. Angos gali būti tik apatinėje durų pusėje. Jeigu duryse ar po jomis yra tokia anga, tai bendras naudingas bet kurios tokios angos ar angų plotas turi būti ne didesnis nei 0,05 m². Jeigu tokia anga yra išpjauta duryse, tai ji turi būti uždengta tinkleliu iš nedegios medžiagos.
  44. Vandeniui nelaidžios durys gali būti neizoliuotos.
  45. Papildomai prie kitų šio skyriaus reikalavimų dėl pertvarų ir denių atsparumo ugniai, minimalus pertvarų ir denių atsparumas ugniai turi būti toks, koks nurodytas šių Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse.
  46. Naudojant lenteles reikia vadovautis šiais reikalavimais: 36.
  47. šių Reikalavimų 1 ir 2 lentelės turi būti taikomos atitinkamai pertvaroms ir deniams, skiriantiems gretimas patalpas; 36.
  48. norint nustatyti atitinkamas atsparumo ugniai normas pertvaroms, skiriančioms gretimas patalpas, tokios patalpos skirstomos pagal jų pavojingumą gaisro atžvilgiu tokiu būdu: 36.2.
  49. valdymo punktai
(1): 36.2.1.
  1. patalpos, kuriose yra avariniai mechanizmų ir apšvietimo energijos šaltiniai; 36.2.1.
  2. vairinė ir šturmano patalpa; 36.2.1.
  3. patalpos, kuriose yra laivo radijo įranga; 36.2.1.
  4. gaisro gesinimo stotys, gaisro gesinimo valdymo punktai ir gaisrinės signalizacijos pultai; 36.2.1.
  5. pagrindinio eigos mechanizmo valdymo punktas, jeigu jis yra ne jėgainės patalpose. 36.2.1.
  6. patalpos, kuriose yra centralizuotos priešgaisrinės signalizacijos įranga; 36.2.
  7. koridoriai ir laukiamieji
(2); 36.2.3. gyvenamosios patalpos – patalpos, kurių apibrėžimas pateikiamas šių Reikalavimų 15 punkte, išskyrus koridorius
(3); 36.2.4. trapai
(4): 36.2.4.
  1. vidiniai trapai; 36.2.4.
  2. liftai ir keltuvai, išskyrus tuos, kurie yra jėgainės skyriuose ir į juos vedančiose užtvarose; 36.2.4.
  3. trapas, kuris yra atskirtas tik viename lygmenyje, turi būti skaitomas patalpos, nuo kurios jis nėra atskirtas priešgaisrinėmis durimis, dalimi; 36.2.
  4. tarnybinės patalpos, kuriose gaisro tikimybė yra nedidelė
(5)– spintos ir sandėliavimo patalpos, mažesnės nei 2 m², džiovyklos ir skalbyklos; 36.2.6. A kategorijos jėgainės skyriai
(6)– patalpos, kurių apibrėžimas pateikiamas šių Reikalavimų 19 punkte; 36.2.7. kitos jėgainės patalpos
(7)– patalpos, kurių apibrėžimas pateikiamas šių Reikalavimų 20 punkte, įskaitant žuvies miltų perdirbimo patalpas, bet išskyrus A kategorijos jėgainės skyrius; 36.2.8. krovinių patalpos
(8)– visos patalpos, naudojamos krovinių pervežimui, įskaitant piltinio krovinio talpyklas ir į jas vedančius liukus ir šachtas; 36.2.9. tarnybinės patalpos, kuriose yra didelė gaisro tikimybė
(9): 36.2.9.
  1. kambuzai; 36.2.9.
  2. bufetai su karšto maisto gaminimo įranga; 36.2.9.
  3. dažymo patalpos ir lempų sandėliai, spintos ir sandėliavimo patalpos, kurių plotas yra 2 m² ir daugiau; 36.2.9.
  4. dirbtuvės, kurios nėra jėgainės skyriuose; 36.2.
  5. atviri deniai
(10): 36.2.10.
  1. atviros denių vietos ir uždaros poilsio vietos, žalios žuvies perdirbimo patalpos, žuvies plovimo ir panašios patalpos, kuriose nėra gaisro tikimybės; 36.2.10.
  2. lauke esančios patalpos, neįeinančios į antstatus ir kabinas. 1 lentelė – gretimas patalpas skiriančių pertvarų atsparumas ugniai Patalpos
(1)
(2)
(3)
(4)
(5)
(6)
(7)
(8)
(9)
(10)Valdymo punktai
(1)A-0c A-0 A-60 A-0 A-15 A-60 A-15 A-60 A-60 * Koridoriai
(2)C B-0 B-0 A-0c B-0 A-60 A-0 A-0 A-0 * Gyvenamosios patalpos
(3)Ca, b B-0 A-0c B-0 A-60 A-0 A-0 A-0 * Trapai
(4)B-0 A-0c B-0 A-0c A-60 A-0 A-0 A-0 * Tarnybinės patalpos, kur gaisro pavojus nedidelis
(5)C A-60 A-0 A-0 A-0 * „A“ klasės jėgainės skyriai
(6)* A-0 A-0 A-60 * Kiti jėgainės skyriai
(7)A-0d A-0 A-0 * Krovinių skyriai
(8)* A-0 * Tarnybinės patalpos, kur gaisro pavojus didelis
(9)A-0d * Atviri deniai
(10)- Pastabos: (žr. 2 lentelę) 2 lentelė – gretimas patalpas skiriančių denių atsparumas ugniai Patalpos
(1)
(2)
(3)
(4)
(5)
(6)
(7)
(8)
(9)
(10)Valdymo punktai
(1)A-0 A-0 A-0 A-0 A-0 A-60 A-0 A-0 A-0 * Koridoriai
(2)A-0 * * A-0 * A-60 A-0 A-0 A-0 * Gyvenamosios patalpos
(3)A-60 A-0 * A-0 * A-60 A-0 A-0 A-0 * Trapai
(4)A-0 A-0 A-0 * A-0 A-60 A-0 A-0 A-0 * Tarnybinės patalpos, kur gaisro pavojus nedidelis
(5)A-15 A-0 A-0 A-0 * A-60 A-0 A-0 A-0 * „A“ klasės jėgainės skyriai
(6)A-60 A-60 A-60 A-60 A-60 * A-60 A-30 A-60 * Kiti jėgainės skyriai
(7)A-15 A-0 A-0 A-0 A-0 A-0 * A-0 A-0 * Krovinių skyriai
(8)A-60 A-0 A-0 A-0 A-0 A-0 A-0 * A-0 * Tarnybinės patalpos, kur gaisro pavojus didelis
(9)A-60 A-0 A-0 A-0 A-0 A-0 A-0 A-0 A-0d * Atviri deniai
(10)* * * * * * * * * - Pastabos: skirtos atitinkamai 1 ir 2 lentelėms. a Kai taikomi IIF ir IIIF priešgaisrinės apsaugos būdai, šioms pertvaroms nekeliami jokie kiti reikalavimai. b Kai taikomas IIIF būdas, tarp patalpų ar jų grupių, kurių plotas yra 50 m² ir daugiau, turi būti statomos „B-0“ klasės pertvaros. c Patikslinimui, kokios klasės pertvarą reikia statyti, žr. šių Reikalavimų 25–30 punktus. d Jeigu patalpos priklauso vienodais skaičiais ir indeksu d pažymėtai kategorijai, lentelėse nurodytos klasės pertvarų ar denių reikalaujama tik tais atvejais, kai gretimos patalpos naudojamos skirtingiems tikslams, pvz.,
(9)kategorijoje. Jeigu kambuzas liečiasi su kambuzu, tai pertvaros statyti nereikia, bei jeigu kambuzas liečiasi su dažymo kambariu, tuomet reikia statyti „A-0“ klasės pertvarą. e Pertvaros, atskiriančios vairinę, šturmano kabiną ir radijo kabiną vienas nuo kitų, gali būti „B-0“ klasės. žvaigždutėmis pažymėtose lentelių vietose reikalaujama, kad perdengimai būtų iš plieno ar atitinkamos medžiagos, tačiau nebūtinai turi atitikti „A“ klasės standartą. Jeigu denyje yra padarytos angos elektros laidams, vamzdžiams ir ventiliaciniams vamzdžiams išvesti, tos angos turi būti užsandarintos, kad neprasiskverbtų liepsna ir dūmai.
  1. Ištisiniai „B“ kategorijos vidiniai klojiniai ar apkalos, kartu su atitinkamais deniais ir pertvaromis gali būti vertinami kaip visiškai ar iš dalies prisidedantys prie reikalavimų dėl skyriaus izoliacijos ir vientisumo.
  2. Jėgainės skyriuje esantys langai ir stoglangiai turi atitikti šiuos reikalavimus: 38.
  3. jeigu stoglangiai atsidaro, turi būti numatyta galimybė juos uždaryti iš lauko pusės. Prie šviesos stoglangių su stiklo plokštėmis iš lauko pusės turi būti stabiliai pritvirtintos langinės, pagamintos iš plieno ar kitos lygiavertės medžiagos; 38.
  4. stiklo ar kitų panašių medžiagų negalima naudoti jėgainės skyrių pertvarose. Tačiau galima naudoti armuotą stiklą stoglangiams ir stiklą valdymo punktuose, esančiuose jėgainės skyriaus viduje; 38.
  5. stoglangiams, nurodytiems šių Reikalavimų 38.1 papunktyje, turi būti naudojamas armuotas stiklas.
  6. Norint įstatyti langus ar iliuminatorius, galima prakirsti išorines sienas, kurios pagal šių Reikalavimų 21 punkto nuostatas turi būti pagamintos iš plieno ar kitos lygiavertės medžiagos su sąlyga, kad jokiuose kituose šios dalies reikalavimuose nenumatoma, kad tokių sienų atsparumas ugniai būtų „A“ klasės. Panašiu būdu tokiose sienose, kurių atsparumas ugniai neprivalo būti „A“ klasės, durys gali būti pagamintos iš medžiagų, atitinkančių klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
  7. Konstrukcijos detalės pagal grupavimo būdus: 40.
  8. IF būdas. Gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose bei valdymo punktuose visa apkala, trauką stabdantys užtaisymai, vidiniai klojiniai ir jų apvadai turi būti iš nedegių medžiagų; 40.
  9. IIF ir IIIF būdai. Koridoriuose ir laiptinėse, esančiuose gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose bei valdymo punktuose, vidiniai klojiniai, apkala, trauką stabdantys užtaisymai ir jų apvadai turi būti iš nedegių medžiagų; 40.
  10. IF, IIF ir IIIF būdai: 40.3.
  11. izoliacinės medžiagos, išskyrus tas, kurios naudojamos krovinių skyriuose ar tarnybinių patalpų šaldymo kamerose, turi būti nedegios. Izoliacijos tikslais naudojamos garų gaudyklės ir klijai, taip pat ir šalčio padavimo sistemų vamzdžių detalių izoliacinės medžiagos nebūtinai turi būti nedegios, tačiau tuomet jų turi būti naudojama kuo mažiau, o jų atvirų paviršių degimas turi būti neintensyvus, apibrėžiant tai pagal TJO priešgaisrinių bandymų tvarkos kodeksą. Tose vietose, kur gali prasiskverbti naftos produktai, izoliacinės medžiagos paviršius turi būti nepralaidus naftos produktams ir jų garams; 40.3.
  12. jeigu gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose esančios pertvaros, vidiniai klojiniai ir apkala yra iš nedegių medžiagų, jų apdaila gali būti iš degių medžiagų, kurių storis turi būti ne didesnis nei 2,0 mm, o koridoriuose, trapų gaubtuose ir valdymo punktuose degių medžiagų storis neturi viršyti 1,5 mm; 40.3.
  13. lauko patalpose, esančiose už apdailos detalių, juostelių arba apkalos, esantys uždari tarpai turi būti tinkamai suskirstomi sandariai įrengiamomis priešgaisrinėmis pertvaromis, tarp kurių turi būti ne didesnis kaip 14 m atstumas. Vertikalia kryptimi tokios patalpos, įskaitant patalpas, kurios iš lauko pusės ribojasi su trapų, šachtų ir kt. apkala, turi būti uždengtos kiekviename denyje.
  14. Ventiliacijos sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus: 41.
  15. ventiliacijos vamzdžiai turi būti iš nedegios medžiagos. Tačiau trumpi vamzdžiai, paprastai ne ilgesni kaip 2 m, kurių pjūvio plotas neviršija 0,02 m², nebūtinai turi būti iš nedegios medžiagos, jeigu tenkinamos tokios sąlygos: 41.1.
  16. tokie vamzdžiai turi būti iš medžiagos, kuria liepsna plinta lėtai, apibrėžiant tai pagal TJO priešgaisrinių bandymų tvarkos kodeksą; 41.1.
  17. juos gal

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.